- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-29
- Bylos Nr.
- e2-947-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00976-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis (pirm.)
- Ieškovas
- "Argentina"
- Atsakovas
- „Linksmas“
- Trečiasis asmuo
- L&M INTERNATIONAL TRADING LTD
- Suinteresuotas asmuo
- Bankrutuojanti "Sopranai"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Argentina“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriuo prašo bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Sopranai“ (toliau – BUAB „Sopranai“) priteisti iš atsakovės UAB „Linksmas“ 193 122,35 Eur žalos atlyginimą, nustatyti atsakovės UAB „Linksmas“ patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką BUAB „Sopranai“ naudai 661 550 Eur reikalavimo suma, pripažinti UAB „Linksmas“ atliktą 2022 m. rugsėjo 9 d. įskaitymą niekiniu ir negaliojančiu, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Argentina“ terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
3. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalį kiekvienas ieškinys apmokamas žyminiu mokesčiu. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškovės mokėtinas žyminis mokestis iš viso sudaro 3 670 Eur. Teismas įpareigojo ieškovę sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį.
4. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu ji atleidžiama nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, kadangi ieškinys teikiamas bankrutuojančio asmens – BUAB „Sopranai“ naudai. Teismas nurodė, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas tik pats juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.
Šalies argumentai
5. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškiniu prašoma priteisti pinigines sumas bankrutuojančiam asmeniui, tačiau tokio ieškinio patenkinimo atveju nebūtų sukurta turtinė prievolė konkrečiai ieškovei. Ieškinys pareikštas ne juridinio asmens bankroto byloje, ieškovė yra bankrutuojančio juridinio asmens kreditorė, o ne pats bankrutuojantis juridinis asmuo ar jį atstovaujantis nemokumo administratorius, bankroto byla iškelta ne ieškovei, galimas ieškinio patenkinimas nesukurs turtinės prievolės konkrečiai ieškovei, todėl jai netaikomos CPK 83 straipsnio 8, 9 punktų nuostatos dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Teismo nutartyje nurodyta, kad ji neskundžiama.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė UAB „Argentina“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir grąžinti ieškovės UAB „Argentina“ netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. BUAB „Sopranai“ bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi yra patvirtintas ieškovės UAB „Argentina“ finansinis reikalavimas. Ieškovė su netiesioginiu ieškiniu skolininkės BUAB „Sopranai“ naudai kreipėsi į teismą reaguodama į BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus veiksmus, priešingus BUAB „Sopranai“ kreditorių interesams, atliekamus civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl žalos ieškovei BUAB „Sopranai“ atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „Linksmas“. Nemokumo administratorius toje byloje faktiškai veikia ieškovės BUAB „Sopranai“ procesinio oponento, su kuriuo jis yra susijęs, naudai. UAB „Argentina“, gindama BUAB „Sopranai“ ir jos kreditorių interesus, pareiškė netiesioginį ieškinį savo skolininkės interesais, nes nuo to, kokio dydžio žalos atlyginimas bus priteistas iš atsakovės UAB „Linksmas“, priklausys, kiek bus realiai patenkinta BUAB „Sopranai“ kreditorių reikalavimų.
7.2. Nutartyje išdėstyti teismo motyvai prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo praktikai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartis yra neskundžiama. Lietuvos apeliacinis teismas, vienodindamas teisminę praktiką, 2023 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023 pasisakė, kad teismų nutartys, kuriomis nustatomi procesinio dokumento trūkumai, remiantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, išskyrus tas nutartis, kurios susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu. Teismų nutartys, kurios susijusios su žyminiu mokesčiu, yra apeliacijos objektas, todėl asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos, gali paduoti atskiruosius skundus (CPK 100 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovė turi teisę teikti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties.
7.3. Teismas neteisingai nusprendė, kad nėra pagrindo laikyti ieškovę atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė, siekdama žalos atlyginimo savo skolininkės BUAB „Sopranai“ naudai, pareiškė netiesioginį ieškinį šios skolininkės interesais. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023 pasisakyta dėl kreditoriaus, reiškiančio netiesioginį ieškinį, atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamas ir bankrutuojančios įmonės kreditorius, reiškiantis netiesioginį ieškinį už bankrutuojančią įmonę bei bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnis). Toks kreditorius negali atsidurti blogesnėje padėtyje nei pati bankrutuojanti įmonė, kuri pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Laikoma, kad tokį ieškinį pareiškęs kreditorius taip pat yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Vadinasi, ieškovė pripažintina atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.
7.4. Skundžiamoje nutartyje pateiktos nuorodos į kitose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus yra neaktualios, nes aiškiai nesutampa kitų bylų, kuriose buvo priimtos tos nutartys, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).
7.5. Jei apeliacinės instancijos teismas visgi padarytų išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovę atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovė neturėtų pareigos mokėti žyminio mokesčio dėl tos priežasties, jog Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2602-565/2020 žyminį mokestį už analogiškus ieškinio reikalavimus faktiškai jau yra sumokėjusi (mokestis negrąžintas) pati BUAB „Sopranai“ dar iki bankroto bylos jai iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis), yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė rašytinius duomenis – mokėjimo nurodymus, pagal kuriuos 2020 m. UAB „Sopranai“ sumokėjo 7 058 Eur žyminį mokestį, ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį, kuria nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teikiamais duomenimis grindžiama atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad žyminis mokestis už pareikštą netiesioginį ieškinį yra faktiškai sumokėtas (ir negrąžintas) pačios BUAB „Sopranai“ dar iki bankroto bylos jai iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2602-565/2020). Pastebėtina, kad apeliantė nesuformulavo prašymo dėl šių duomenų priėmimo į bylą.
10. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir nurodytų įrodymų turinį, daro išvadą, kad nėra pagrindo priimti apeliantės teikiamus duomenis, kaip naujus įrodymus.
11. Teikiamais duomenimis grindžiamas atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad žyminis mokestis už šioje byloje pareikštą netiesioginį ieškinį faktiškai yra sumokėta pačios BUAB „Sopranai“ dar iki bankroto bylos jai iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas tokios aplinkybės nesvarstė ir nevertino, jis nepasisakė, ar yra pagrindas šioje byloje įskaityti dar 2020 metais UAB „Sopranai“ sumokėtą žyminį mokestį. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti su atskiruoju skundu teikiamus duomenis.
Dėl teisės pateikti atskirąjį skundą
12. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria jai nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumą – sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši nutartis neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino, kad dėl aptariamos nutarties negali būti paduotas atskirasis skundas.
13. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį nei septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcija, pagal kurią teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Tačiau CPK 100 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą.
14. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijai, teismų praktikoje iš pradžių buvo skirtingai aiškinama, ar nutartis, kuria nustatomas terminas sumokėti žyminį mokestį, gali būti apeliacijos objektu. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023, įvertino nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą ir nevienodą teismų praktiką jį taikant, ir šiuo klausimu pateikė išaiškinimą. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje išaiškinta, kad teismų nutartys, kuriomis nustatomi procesinio dokumento trūkumai, remiantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, išskyrus tas nutartis, kurios susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu. Teismų nutartys, kurios susijusios su žyminiu mokesčiu, yra apeliacijos objektas, todėl asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos, gali paduoti atskiruosius skundus (CPK 100 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023 pateiktais išaiškinimais, kad teismų nutartys, susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu, yra apeliacijos objektas. Ieškovė, kuriai teismo nutartimi buvo nustatyta pareiga mokėti žyminį mokestį, turi teisę tokią nutartį apskųsti atskiruoju skundu.
Dėl įpareigojimo mokėti žyminį mokestį (ne)teisėtumo
16. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją įpareigojo sumokėti žyminį mokestį už netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutuojančio juridinio asmens interesais.
17. Ieškovė, BUAB „Sopranai“ kreditorė, Vilniaus apygardos teisme pareikštu ieškiniu prašo BUAB „Sopranai“ naudai priteisti iš atsakovės UAB „Linksmas“ žalos atlyginimą, nustatyti atsakovės UAB „Linksmas“ patalpoms priverstinę hipoteką BUAB „Sopranai“ naudai dėl 661 550 Eur dydžio reikalavimo, pripažinti UAB „Linksmas“ įskaitymą niekiniu ir negaliojančiu. Ieškovė aiškina, kad ji pareiškė netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu, o atsižvelgiant į tai, kad toks ieškinys pareikštas bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais, jis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
18. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra plečiamai aiškinamas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos teisės normos, numatančios bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos įmonės (įstaigos) atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taikymas. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, vadovaujantis minėta teisės norma, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamas ir bankrutuojančios įmonės kreditorius, reiškiantis netiesioginį ieškinį už bankrutuojančią įmonę bei bankrutuojančios įmonės vardu (CK 6.68 straipsnis). Kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, siekia apginti ne tik savo, bet visų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtinius interesus. Toks kreditorius negali atsidurti blogesnėje padėtyje nei pati bankrutuojanti įmonė, kuri pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Laikoma, kad tokį ieškinį pareiškęs kreditorius taip pat yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1686/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2060/2011; 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-236/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-801/2012; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-137-1120/2020, 18 punktas ir kt.).
20. Sprendžiant dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo svarbu įvertinti, kieno materialinį teisinį interesą gina ieškovė – ar savo, kaip bankrutuojančios bendrovės kreditorės, asmeninius interesus, ar pačios bankrutuojančios bendrovės interesus, nes CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta išimtis dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio taikytina tik antruoju atveju – kai kreditorius įgyvendina ne savo asmeninius, bet bankrutuojančios bendrovės interesus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023).
21. Ieškovė, kaip BUAB „Sopranai“ kreditorė, Vilniaus apygardos teisme pareikštu ieškiniu prašo BUAB „Sopranai“ naudai priteisti žalos atlyginimą, bankrutuojančios įmonės naudai nustatyti priverstinę nekilnojamojo turto hipoteką ir šios įmonės interesais pripažinti atsakovės UAB „Linksmas“ atliktą įskaitymą negaliojančiu. Tokio ieškinio reikalavimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad išsprendus atsakovės UAB „Linksmas“ atžvilgiu pareikštus reikalavimus, teismo sprendimu bus sukurtos BUAB „Sopranai“ turtiniams interesams reikšmingos teisinės pasekmės. Nuo šios bylos išsprendimo rezultato ne tik tiesiogiai priklausys, ar pakis ir kiek pakis bankrutuojančio juridinio asmens turto ir (ar) turtinių teisių sudėtis, bet tai turės ir įtakos šio asmens kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybėms.
22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad ieškovė UAB „Argentina“ atsakovei UAB „Linksmas“ pareikštu ieškiniu iš esmės siekia apginti ne vien savo, kaip vienos iš bankrutuojančios įmonės kreditorių, bet šios įmonės bei visų jos kreditorių turtinius interesus, todėl ieškovė laikytina atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Analogiškai atleidimo nuo žyminio mokesčio sąlygos aiškinamos tokiu klausimu vėliausiai priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aiškindami ir taikydami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalusis precedentas), bet ir į savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalusis precedentas). Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023 buvo priimta trijų teisėjų kolegijos, siekiant suvienodinti teismų praktiką, kuri aktuali nagrinėjamai bylai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti pirmiau paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutartyje pateiktais išaiškinimais. Be to, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje pateiktos nuorodos į keletą Lietuvos apeliacinio teismo kitose bylose priimtų nutarčių yra neaktualios dėl nevienodų tose bylose buvusių ir nagrinėjamoje bylose esančių aplinkybių (skirtingas ratio decidendi).
24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šioje nutartyje išdėstytais išaiškinimais, įvertinęs ieškovės reiškiamo ieškinio pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo reguliuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai įpareigojo ieškovę UAB „Argentina“ sumokėti žyminį mokestį už ieškinį. Šios išvados pagrindu skundžiama nutartis naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“ netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.