- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2-1089-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00976-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“
- Trečiasis asmuo
- L
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, priverstinės hipotekos nustatymo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, tretieji asmenys L&M International Trading Ltd, Ž. B., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Sopranai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Argentina“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Sopranai“ iš atsakovės UAB „Linksmas“ 193 122,35 Eur žalos atlyginimą, nustatyti atsakovės UAB „Linksmas“ patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką BUAB „Sopranai“ naudai 661 550 Eur dydžiui, pripažinti UAB „Linksmas“ atliktą 2022 m. rugsėjo 9 d. įskaitymą niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Linksmas“ priklausančias patalpas, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė grindė aplinkybėmis, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, t. y. neatlygintinai realizuoti ar kitaip esmingai apsunkinti išieškojimą iš jai priklausančio vienintelio nekilnojamojo turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 2 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinį ir pridėtus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės arba pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė objektyvių ir realių duomenų, kad buvo ketinama sudaryti sandorį dėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės perleidimo, ar kitaip suvaržyti disponavimo juo teises.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė kitų bylų duomenis – ieškinius, įrodymus teiktus kitose bylose, teismų procesinius sprendimus, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai kiekvienas iš teikiamų įrodymų pagrindžia atsakovės nesąžiningumą. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog atsakovė šiuo metu atlieka veiksmus, kuriais ketina paslėpti, perleisti nuosavybės teises ar kitaip suvaržyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą ir tokiu būdu išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Vien atsakovės elgesys kitose civilinėse bylose, ar priimti sprendimai, kurie nėra priimti ieškovei, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog tarp šalių kilęs ginčas, tačiau vien ieškinio pareiškimas ar vykę teisminiai ginčai negali būti laikomas objektyviu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė, prašydama tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad atsakovė UAB „Linksmas“ ketina ar yra pradėjusi atlikti veiksmus, kuriais ginčo turtas būtų parduotas ar į jį nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės įsteigimo, patiriami nuostoliai, aplinkybė, jog galbūt atsakovė nevykdo veiklos, iš esmės neįrodo atsakovės (ne)sąžiningumo ieškovės atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „Argentina“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovei pardavus 614,16 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas – gamybines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), atsakovė neteks turimo nekilnojamojo turto ir neliks galimybės įvykdyti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo. Tą patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto registro (pažyma), iš kurio matyti, kad atsakovės užsakymu, pateiktu 2023 m. sausio mėn., nekilnojamojo turto objekte atliktas duomenų patikslinimas sandoriui, kuris galiojo iki 2023 m. vasario 25 d. Nekilnojamojo turto registre esančioje žymoje yra aiškiai nurodyta, kad duomenys tikslinami būtent sandoriui, o tas yra užsakoma prieš vykdant faktinį nekilnojamojo turto sandorį pas notarą. Taigi, į bylą pateiktame išraše iš Nekilnojamojo turto registro matoma žyma suponuoja nekilnojamojo turto perleidimo faktą. Vadinasi, atsakovė ėmėsi faktinių veiksmų perleisti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismo teiginys, esą pateikti įrodymai apie duomenis dėl bandymo perleisti patalpas yra pernelyg nutolę nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. pareikštų netiesioginio ieškinio reikalavimų, yra iš esmės klaidingas.
7.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-21-1120/2022 pasisakė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo sunaikinti BUAB „Sopranai“ nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji daiktai, dėl to BUAB „Sopranai“ patyrė žalą. Apeliantės įsitikinimu, tai savaime įrodo, kad atsakovė yra linkusi veikti nesąžiningai, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė bandys imtis priemonių, siekiant išvengti galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.
7.3. Teismas netinkamai įvertino ieškovės argumentus, susijusius su aiškiai profesionaliais, bet tuo pačiu itin nesąžiningais UAB „Linksmas“ naudos gavėjo S. P. ir BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus Ž. B. bendrais veiksmais, siekiant tikslo, kad BUAB „Sopranai“ padaryta žala realiai nebūtų atlyginta.
7.4. Atsakovė ir advokatas N. Š. yra susiję su neigiamai kriminaliniu aspektu pagarsėjusiu S. R..
7.5. Atsakovė jokios veiklos nevykdo, buvo įdarbinusi tik du darbuotojus, ieškinio suma labai didelė.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė UAB „Linksmas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių atsakovės ketinimus eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti galbūt nepalankų atsakovei teismo sprendimą (CPK 178 straipsnis). Apeliantė argumentus, susijusius su valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre esančių duomenų patikslinimu, grindžia 9 mėnesių senumo pažyma, kuri neįrodo turto perleidimo fakto, ir nežinomo asmens (ūkvedžio), kurio duomenų jis negali nurodyti, tariamais paaiškinimais, o ne objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Nekilnojamojo turto registre patikslinti objekto duomenys savaime nereiškia, kad atsakovė pardavė arba ketina parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo metu nekilnojamojo turto objektų, kurių atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savininkė yra atsakovė, todėl apeliantė neįrodė turto perleidimo fakto arba ketinimo realizuoti turtą. Apeliantė objektyvių duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, nenustatė ir teismas.
8.2. Byloje esantis išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės patvirtina, kad be kito turto, atsakovei priklauso 6991,18 kv. m. ploto patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 678 000 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad net, jeigu atsakovei nuosavybės teise priklausančios 614,16 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir būtų parduotos, tai atsakovė vis tiek turės pakankamai turto, kad galėtų tinkamai įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog neegzistuoja jokia objektyvi grėsmė dėl ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamo įvykdymo.
Šalies argumentai
8.3. Apeliantės nurodytos aplinkybės apie tariamą atsakovės nesąžiningumą, lėmusį BUAB „Sopranai“ tariamą žalą, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra nesąžininga ir gali bandyti siekti išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime konstatavo pačios BUAB „Sopranai“ kaltus ir neteisėtus veiksmus atsakovės atžvilgiu.
8.4. Apeliantės argumentai dėl atsakovės ir BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus tariamų sąsajų jau buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2889-661/2022, kuria jie atmesti kaip nepagrįsti.
8.5. Apeliantė nepagrindė, kaip BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus Ž. B. galbūt netinkamas savo pareigų vykdymas yra susijęs su atsakovės nesąžiningumu būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
8.6. Nei atsakovė, nei jos interesams atstovaujantis advokatas N. Š. nedalyvauja jokiose teisminiuose procesuose kartu su S. R.. Be to, apeliantė visiškai nepagrindžia, kaip šios ir kitos jos nurodomos aplinkybės (pavyzdžiui, dėl UAB „Ecornus“ bankroto, BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus tariamo netinkamo savo pareigų vykdymo ir kt.) yra susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovės atžvilgiu.
8.7. Tik ieškovės nurodoma ir kaip reikšminga atsakovei įvardijama ieškinio suma savaime grėsmės ieškinio teismo sprendimo įvykdymui neįrodo. Apeliantė taip pat jokiu būdu neįrodo teiginių, kad atsakovė nevykdo jokios veiklos (CPK 178 straipsnis). Atsakovė 2020– 2021 metais uždirbo pajamas, taip pat turi vertingo nekilnojamojo turto.
8.8. Analogiški prašymai, pareikšti byloje šioje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu buvo įvertinti ir atmesti kitose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1045-464/2020, 2020 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1045-464/2020, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2022 ir 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-397-467/2023).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Priedas Nr. 14-1 UAB „NT paslaugos“ 2022 m. rugsėjo 13 d. ieškinį dėl reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir ieškinio priedus (DOK-37051). Tačiau atskirajame skunde teigiama, kad teikiamas naujas įrodymas yra BUAB „Sopranai“ kreditorių pareiškimas dėl BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus Ž. B. atstatydinimo. Ieškovė prašo šį pareiškimą pridėti prie bylos ir vadovautis pareiškimo argumentais, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei.
12. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pateiktų naujų įrodymų nepriimti, nes jie nėra susiję su sprendžiamu procesiniu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1053-661/2023 atmetė pareiškimą dėl BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus Ž. B. atstatydinimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašomus pridėti naujus dokumentus, nutaria, kad jie nėra susiję su nagrinėjama byla – teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Pažymėtina, kad BUAB „Sopranai“ kreditorių pareiškimas dėl BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus Ž. B. atstatydinimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas teikiamus naujus dokumentus atsisako priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovei, prašydama priteisti BUAB „Sopranai“ iš atsakovės 193 122,35 Eur žalos atlyginimą, nustatyti atsakovės patalpoms priverstinę hipoteką BUAB „Sopranai“, pripažinti UAB „Linksmas“ atliktą 2022 m. rugsėjo 9 d. įskaitymą niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nustatė, kad ieškovė neįrodė privalomos antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl nesant ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
17. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės teigia, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, jog: 1) esant didelei ieškinio sumai ir atsakovei faktiškai nevykdant jokios veiklos, veikiant nuostolingai, didėjant įsipareigojimams, ji negalės įvykdyti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo; 2) netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė parduos visą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį (tikslino registro duomenis); 4) atsakovė (su ja susijęs asmuo) ir BUAB „Sopranai“ nemokumo administratorius veikė prieš BUAB „Sopranai“ interesus.
18. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir panašiai). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
20. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).
21. Apeliantė teigia, kad esant didelei ieškinio sumai ir atsakovei faktiškai nevykdant jokios veiklos, ketinant ar pardavus turtą, ji negalės įvykdyti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovės veikla galbūt yra nuostolinga, nei kitų jos kreditorių buvimo faktas savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui. O tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė ir (ar) finansinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-516/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1267-553/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31-790/2020; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-929-516/2021; 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2022; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023).
23. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
24. Siejant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį vien su ieškinio sumos dydžiu, turto areštą galima būtų taikyti visose bylose, kuriose reiškiamas didelės sumos reikalavimas. Tačiau tokia situacija akivaizdžiai neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, paskirties, apie kurią nuosekliai pasisakoma pastaraisiais metais priimamose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ir formuojamoje praktikoje. Priešingu atveju įstatymų leidėjas CPK būtų įtvirtinęs nuostatą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visose apygardų teismuose pirmąja instancija nagrinėjamose bylose, kuriose sprendžiami ginčai tik dėl didelių sumų reikalavimų (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Todėl pirmiausia turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma, o atsakovo buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į antrosios šalies (ieškovės) pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais ji grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą.
25. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Šiuo atveju ieškovė kaip galimą atsakovės nesąžiningumą grindžia aplinkybe, kad atsakovė faktiškai pardavė 614,16 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas – gamybines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sumažino (ketina sumažinti) turimo turto vertę. Šiuos savo teiginius grindžia 2023 m. vasario 15 d. žyma išraše iš Nekilnojamojo turto registro, kad atliktas duomenų patikslinimas sandoriui, kuris galiojo iki 2023 m. vasario 25 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra šiuos apeliantės teiginius apie turto perleidimą pagrindžiančių įrodymų. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų (pvz., preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, skelbimų ir pan.) po nurodomos žymos datos Nekilnojamojo turto registre, kad atsakovė ketino ar perleido nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovės nurodytų patalpų savininkė yra atsakovė. Be to, nėra pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, kad ji turi pakankamai turto atsiskaityti su BUAB „Sopranai“ teismui patenkinus ieškovės netiesioginį ieškinį.
26. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-21-1120/2022 pasisakė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo sunaikinti BUAB „Sopranai“ nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji daiktai, dėl to BUAB „Sopranai“ patyrė žalą. Apeliantės įsitikinimu, tai savaime įrodo, kad atsakovė yra linkusi veikti nesąžiningai, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė bandys imtis priemonių, siekiant išvengti galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertina kaip sudarančių pagrindą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje civilinėje byloje vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo civilinėje byloje Nr. e2A-21-1120/2022 buvo kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
27. Teismo vertinimu, atsakovės UAB „Linksmas“ ir su ja susijusių asmenų nesąžiningumui pagrįsti nėra pakankami ieškovės nurodomi atskirojo skundo argumentai, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovės nesąžiningumą (CPK 178 ir 185 straipsniai). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO, CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1053-661/2023 išnagrinėjęs BUAB „Sopranai“ kreditorių UAB „Argentina“, UAB „All time group“, L&M International Trading Ltd pareiškimą dėl bankrutuojančios UAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus Ž. B. atstatydinimo, jį atmetė. Apeliantė neįrodė, kad BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus Ž. B. veiksmai administruojant BUAB „Sopranai“ bankroto (nemokumo) bylą yra susiję su atsakovės nesąžiningumu nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
28. Akivaizdu, kad be konkrečių nesąžiningumo įrodymų apribojimas disponuoti turtu nebūtų proporcingas, teisingas, protingas ir sąžiningas (CPK 3 straipsnio 1 dalis), jis būtų nesuderinamas su bendraisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais ir šio instituto taikymo tikslais. Šioje nutartyje nurodyti motyvai ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė atskirajame skunde nepateikė argumentų ir nenurodė duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
29. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad tol, kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018). Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas šioje civilinio proceso stadijoje nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.