- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2-929-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00643-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Metalistas LT“
- Atsakovas
- R. Z., A. M., uždarajai akcinei bendrovei „Ferumeta“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalistas LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalistas LT“ ieškinį atsakovams R. Z., A. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Ferumeta“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Metalistas LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. Z., A. M. ir UAB „Ferumeta“ 450 315,05 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 450 315,05 Eur sumos ribose, pirma areštuojant atsakovų nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o šių nesant ar esant nepakankamai – atsakovų lėšas (įskaitant ir atitinkamas sąskaitas, jeigu taikoma), esančias pas atsakovus, bankuose ar pas kitus asmenis, leidžiant atsakovams atlikti operacijas su atitinkamomis lėšomis, jei jomis yra atsiskaitoma su ieškove ar mokami mokesčiai valstybei.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Ginčas vyksta dėl didelės pinigų sumos. Atsakovai atliko nesąžiningus veiksmus, galimai gali stengtis perleisti turtą tretiesiems asmenims, siekdami apsunkinti ieškovės galimybes ginti jos pažeistas teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Metalistas LT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas, įvertinęs ieškinį ir kartu su juo pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas.
6. Taip pat teismas sprendė, kad didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
7. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimo dydis atsakovams yra subjektyvus kriterijus, kadangi ieškinio sumą nustatė pati ieškovė, ir tikrąja atsakovų finansine padėtimi įsitikinti teismas neturi galimybės. Be to, ieškovė nenurodė aplinkybių apie atsakovų turimą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, transporto priemones ar lėšas, esančias kredito įstaigose ar bankuose, duomenų apie atsakovų šiuo metu vykdomą ir planuojamą vykdyti veiklą, dėl kurios vykdymo atsakovų finansinė padėtis galėtų pasikeisti.
8. Įvertinęs ieškinį, teismas nustatė, kad atsakovų vykdoma veikla yra galimai pelninga, todėl tai padidina tikimybę, jog atsakovai gali turėti turto savo įsipareigojimų vykdymui.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovai galimai gali stengtis perleisti turtą, o ieškovės teiginiai apie atsakovų nesąžiningumą yra deklaratyvaus pobūdžio.
10. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovų atlikti veiksmai, kaip jų nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu požymis, nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalykas, kadangi šiuo argumentu ieškovė iš esmės grindžia materialinį ieškinio reikalavimą, dėl kurio bus pasisakyta išnagrinėjus bylą iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovė UAB „Metalistas LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Byloje turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021, kurioje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos atsižvelgiant vien į didelę ieškinio reikalavimo sumą. Šiuo atveju ieškinio reikalavimo suma yra itin didelė, atsižvelgiant į tai, kad du iš atsakovų yra fiziniai asmenys, o trečiasis – naujai, prieš tris metus įsteigtas juridinis asmuo.
11.2. Aplinkybę, kad ieškinio reikalavimas atsakovams yra didelis, patvirtina atsakovės UAB „Ferumeta“ 2019 m. ir 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, iš kurių matyti, kad jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai didėja greičiau, nei bendrovės turtas.
11.3. Atsakovės UAB „Ferumeta“ grynojo apyvartinio kapitalo rodiklis yra pakankamai žemas. Mažiausiai likvidi trumpalaikio turto dalis yra atsargos. Atsakovė UAB „Ferumeta“, neparduodama atsargų, nebus pajėgi įvykdyti bent dalies teismo sprendimo, todėl vienintelė reali galimybė ieškovei gauti žalos atlyginimą yra išieškojimo nukreipimas į UAB „Ferumeta“ ilgalaikį turtą.
11.4. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, kadangi atsakovė UAB „Ferumeta“ galės vykdyti komercinę veiklą bei turimą turtą naudoti pagal paskirtį, atsakovės lėšos bus areštuojamos tik nesant pakankamai kito turto.
11.5. Tuo atveju, jeigu atsakovų finansinė padėtis yra gera, o prašoma priteisti suma jiems nėra reikšminga, jie galėtų sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą ir tokiu būdu išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11.6. Atsakovai yra nesąžiningi. Atsakovams R. Z. ir A. M., įžvelgiantiems grėsmę, kad galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, nebūtų kliūčių įsteigti naują juridinį asmenį ir jo veikloje toliau naudoti jiems žinomą ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Be to, R. Z. yra UAB „Ferumeta“ direktorius, o A. M. – vienintelė akcininkė, todėl jie turi visas galimybes priimti sprendimus dėl UAB „Ferumeta“ valdymo, nevaržomai perleisti klientus kitam juridiniam asmeniui, kartu atitinkamai ženkliai sumažinant UAB „Ferumeta“ gaunamas pajamas ir turtą.
Atsiliepimas
12. Atsakovės UAB „Ferumeta“ ir A. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamos jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškinys yra nepagrįstas, nes su ieškiniu nėra pateikta įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai dėl ieškovės reikalavimų teisėtumo ir būsimo tenkinimo. Be to, ieškiniai dėl tariamai nesąžiningos konkurencijos gali būti naudojami kaip spaudimas panašia veikla besiverčiantiems asmenims, kaip siekis apsunkinti (galimai) konkuruojančia veikla besiverčiančių ūkio subjektų veiklą. Pažymėjo, kad ieškovė neseniai baigė analogišką teisminį procesą prieš kitus atsakovus, kuriuos kaltino nesąžiningais konkurencijos veiksmais, nurodydama analogiškus jų nesąžiningos konkurencijos veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-112-585/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 4 d. civilinė byla Nr. e3K-3-162-823/2021).
12.2. Ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių kontekste. Ieškovės nurodomos aplinkybės apie (tariamai) nesąžiningą konkurenciją ir (tariamai) su tuo susijusius atsakovių veiksmus yra bylos iš esmės dalykas. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovių veiksmai yra nukreipti į turto paslėpimą, perleidimą, turto vertės sumažinimą turint vienintelį tikslą – neatsiskaityti su ieškove.
12.3. Didelė ieškinio suma yra reikšminga, bet nelementi aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi nuosekliai suformuota, nesikeičiančia teismų praktika, kad didelė ginčo suma pati savaime nesudaro poreikio areštuoti atsakovų turtą ir/ar iki ginčo galutinio išsprendimo uždrausti disponuoti turtu.
12.4. Atskirajame skunde nurodoma, kad turi būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021, kurioje taikant laikinąsias apsaugos priemones esmine aplinkybe buvo laikoma didelė ieškinio suma. Nors minimoje teismo praktikoje didelė ginčo suma buvo vienas iš lemiamų veiksnių laikinosios apsaugos priemonių taikymui, tačiau šioje nutartyje teismas pažymėjo, jog tokiu atveju svarbios yra ir kitos ginčui reikšmingos aplinkybės. Be to, bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios.
12.5. Ieškovė tinkamai nepagrindė 450 315,05 Eur reikalaujamos priteisti žalos dydžio. Žalai apskaičiuoti ieškovė rėmėsi ne objektyviais duomenimis, bet laikraščio „Tauragės kurjeris“ užsakomuoju reklaminiu straipsniu. Ieškovė nėra vienintelė statybinių konstrukcijų gamintoja Lietuvoje ir/ar Skandinavijoje ir/ar Europoje, ji neturi ir negali turėti metalo gamybos monopolio, su ieškiniu nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė būtų kokios nors patentuotos technologijos, kurią naudoja atsakovai, savininkė.
13. Atsakovas R. Z. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad sutinka su atsakovių UAB „Ferumeta“ ir A. M. atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės UAB „Metalistas LT“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas.
17. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
18. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nekeliamas klausimas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) egzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakys ir iškart vertins ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
19. Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, svarbu yra įvertinti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, (ne)sąžiningumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybė įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.
20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė egzistuojant grėsmę galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nurodė, kad didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o ieškovės nurodomi argumentai dėl atsakovų nesąžiningumo yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovai imasi ar gali imtis veiksmų, siekdami išvengti jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
21. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, kad ieškinio reikalavimo suma yra itin didelė. Atsakovų R. Z. ir A. M. nesąžiningumas grindžiamas tuo, kad jie siekdami išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, galėtų įsteigti naują juridinį asmenį ir jo veikloje toliau naudoti jiems žinomą ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kadangi šie atsakovai yra UAB „Ferumeta“ valdymo organai, todėl turi galimybę nevaržomai perleisti klientus kitam juridiniam asmeniui, tokiu būdu sumažinant UAB „Ferumeta“ gaunamas pajamas ir turtą.
22. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės argumentai dėl atsakovų nesąžiningumo, įsteigiant naują juridinį asmenį, siekiant konkuruoti su ieškove, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje bylos stadijoje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neanalizuojamos ir nevertinamos. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Dėl ieškiniu pareikštų materialinių reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių, teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą iš esmės. Kitų objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie atsakovų R. Z., A. M. ir UAB „Ferumeta“ galimą nesąžiningumą, t. y. apie jų ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti ginčo turtą, taip pat apie priimtus ar ketinamus priimti UAB „Ferumeta“ valdymo organų sprendimus, kuriais siekiama sumažinant UAB „Ferumeta“ gaunamas pajamas ir turtą, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą, ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
23. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįsti leistinais įrodymais, nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
24. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021, kurioje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos iš esmės atsižvelgiant vien į didelę ieškinio reikalavimo sumą.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Taigi, nors abejose bylose buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, tačiau skiriasi minėtos Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2-118-330/2021 ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Be kita ko, nors Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021 paliko galioti pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės iš esmės pripažinęs, kad ieškinio reikalavimo suma yra pakankamai didelė, tačiau kartu pažymėjo, kad iš tiesų jau keletą metų formuojamoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, nuosekliai teikiami išaiškinimai, jog tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė / finansinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškinio sumos dydžio kriterijus turi būti vertinamas visų aplinkybių kontekste. Dėl to, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuosekliai suformuota teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir automatiškai nesivadovavo apeliantės nurodoma nutartimi, priimta įvertinus būtent toje byloje reikšmingas faktines aplinkybes.
26. Proporcingumo, ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje UAB „JGK Statyba“ ir G. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 3330/12). Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
27. Kiti ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinis teismas dėl jų detaliau nepasiako.
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.