Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei D. Z. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo, tretieji asmenys J. K., M. B. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

12. Kauno apskrities viršininko 1998 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 52/7157 P. T., J, atkurtos nuosavybės teisės į 6,7 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (CBP-4692 priedas).

14. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenimis, 3,28 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise priklauso 2012 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (CBP-4692 priedas).

15. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1150 dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyto patvirtinimo buvo patvirtintas piliečių, kuriems suprojektuoti lygiaverčiai žemės, miško sklypai, sąrašas, į jį įtrauktos: J. K., suprojektuoto žemės sklypo Nr. 920 plane suprojektuoto žemės sklypo plotas 0,19 ha; A. M., suprojektuoto žemės sklypo Nr. 910 plane suprojektuoto žemės sklypo plotas 0,15 ha. NŽT duomenimis, A. M. teisių perėmėja dėl atkurtino žemės sklypo yra M. B. A. (CBP-4692 priedas).

16. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 7vį-(14.7.2.)-1551 dėl laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąrašo patvirtinimo (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas laisvos žemės fondo sąrašas (CBP-4692 priedas).

17. VĮ „Valstybės žemės fondas“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. S-5066 nurodyta, kad VĮ „Valstybės žemės fondas“ negali vykdyti užsakytų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekte A. M. suprojektuoto žemės sklypo Nr. 910 ir J. K. suprojektuoto žemės sklypo Nr. 920 kadastrinių matavimo atlikimo darbų, nes gretimo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės D. Z. faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos nesutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo ribomis (CBP-4692 priedas).

18. NŽT Kauno rajono skyrius atliko žemės sklypo kadastro Nr. 5267/0012:173 naudojimo patikrinimą vietoje ir 2016 m. rugsėjo 15 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 7ŽN-117-(14.7.78); 2017 m. vasario 9 d. pakartotinai atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą 7ŽN-4-(14.7.78.). Patikrinimo aktuose nustatyta, kad žemės sklypo faktiškai naudojamų ribų linijų ilgiai neatitinka privatizavimo dokumentuose nurodytų linijų ilgių (pagal privatizavimo dokumentus žemės sklypo šiaurės ir pietų linijų ilgiai yra po 142 m, rytų ir vakarų linijų ilgiai yra po 226 m). Žemės sklypas naudojamas pažeidžiant vakarinę žemės sklypo ribą, yra užimta ir naudojama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ~2687 kv. m dalis, pažeidžiant pietinę žemės sklypo ribą yra užimta ir naudojama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ~677 kv. m dalis ir ~5503 kv. m valstybinės žemės. NŽT specialistai 2018 m. birželio 6 d. pakartotinai atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 7ŽN-55-(14.7.73.). NŽT specialistai 2019 m. birželio 13 d. pakartotinai atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-510-(14.7.141.). Aktuose nustatyta, kad žemės sklypo faktiškai naudojamų ribų linijų ilgiai (šiaurės ~ 151,15 m, pietų ~147,92 m, vakarų ~ 269,23 m, rytų ~269,20 m) neatitinka privatizavimo dokumentuose nurodytų linijų ilgių (pagal privatizavimo dokumentus žemės sklypo šiaurės ir pietų linijų ilgiai yra po 142 m, rytų ir vakarų linijų ilgiai yra po 226 m), vis dar naudojama ~ 5503 kv. m valstybinės žemės. Taip pat yra užtvertas bendro naudojimosi įvažiavimas į minėtą žemės sklypą, ties (duomenys neskelbtini) gatve pastatytas medinis užtvaras, trukdantis naudotis bendro naudojimo pravažiavimu. Mediniu aptvaru yra užtvertas greta esančio žemės sklypo ~ 677 kv. m plotas. NŽT specialistai 2020 m. vasario 18 d. pakartotinai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, siekdami nustatyti tiksliai neteisėtai ant valstybinės žemės stovinčio medinio aptvaro koordinates, surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-140-(14.7.141.). Patikrinimo metu nustatyta, kad medinis aptvaras ant valstybinės žemės stovi neteisėtai ir jo dalis turi būti šalinama nuo sklypo ribos posūkio taško Nr. 3 (pridedamoje schemoje) (koordinatės (duomenys neskelbtini)) iki posūkio taško Nr. 4 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), atkarpos ilgis 4,25 m; nuo posūkio taško Nr. 4 iki posūkio taško Nr. 5 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), atkarpos ilgis 4,16 m; nuo posūkio taško Nr. 5 iki posūkio taško Nr. 6 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), atkarpos ilgis 3,36 m; nuo posūkio taško Nr. 6 iki posūkio taško Nr. 7 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), atkarpos ilgis 6,24 m; nuo posūkio taško Nr. 7 iki sklypo ribos posūkio taško Nr. 8 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), atkarpos ilgis 4,11 m; iš viso pašalinant 22,12 m ilgio medinio aptvaro dalį (CBP-4692 priedai).

Dėl ginčo esmės

19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas įpareigojo atsakovę savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinę žemę, pašalinant medinį aptvarą, ir įpareigojo atsakovę netrukdyti vykdyti kadastro vietovės žemės reformos projekte suprojektuotų žemės sklypų Nr. 910 ir Nr. 920 kadastrinių matavimo atlikimo, nuosavybės teisių atkūrimo darbų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įrodymų vertinimo

20. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Atsakovės tėvui ir mamai buvo suformuotas žemės sklypas pagal buvusios natūrinės žemės, valdytos iki nacionalizacijos, ribas. Ribos iki šiol yra pažymėtos tuo metu sukaltais riboženkliais, kurie atitinka žemės sklypą juosiančio medinio aptvaro ribas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.

21. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).

23. NŽT Kauno rajono skyriaus atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimai vietoje ir surašyti Žemės naudojimo patikrinimo aktai ( 2016 m. rugsėjo 15 d. Nr. 7ŽN-117-(14.7.78), 2017 m. vasario 9 d. Nr. 7ŽN-4-(14.7.78.), 2018 m. birželio 6 d. Nr. 7ŽN-55-(14.7.73.), 2019 m. birželio 13 d. Nr. FD-510-(14.7.141.), 2020 m. vasario 18 d. Nr. FD-140-(14.7.141.)) patvirtina, kad žemės sklypo faktiškai naudojamų ribų linijų ilgiai – šiaurės ~ 151,15 m, pietų ~147,92 m, vakarų ~ 269,23 m, rytų ~269,20 m – neatitinka privatizavimo dokumentuose nurodytų linijų ilgių. Pagal privatizavimo dokumentus žemės sklypo šiaurės ir pietų linijų ilgiai yra po 142 m, rytų ir vakarų linijų ilgiai yra po 226 m. Atsakovė nepaneigė, kad vis dar naudojama ~ 5503 kv. m valstybinės žemės, kad yra užimta ir naudojama žemės sklypo (kadastro Nr. 5267/0012:510) ~2687 kv. m dalis, pažeidžiant pietinę žemės sklypo ribą yra užimta ir naudojama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ~677 kv. m dalis, taip pat yra užtvertas bendro naudojimosi įvažiavimas, ties (duomenys neskelbtini) gatve pastatytas medinis užtvaras, trukdantis naudotis bendro naudojimo pravažiavimu. Atsakovė jokiais įrodymais nepaneigė minėtuose žemės naudojimo patikrinimo aktuose nurodytų duomenų teisingumo (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtuose patikrinimo aktuose nustatytų aplinkybių bei atliktų skaičiavimų pagrįstumu.

24. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas bei teisingai nustatė faktines aplinkybes. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė apeliantei nepalankius motyvus ir priėmė atsakovei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o atsakovė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje turėjo įrodyti tik tai, kad ji yra ginčo žemės sklypo savininkė ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos. Atsakovė turėjo pareigą įrodyti, jog ji elgiasi teisėtai, t.y. neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę.

28. Byloje pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji yra turto savininkė, priešingų įrodymų byloje nepateikta. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu dėl laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąrašo patvirtinimo ((duomenys neskelbtini) k.v.) Nr. 7vį-(14.7.2.)-1551 buvo patvirtintas laisvos žemės fondo sąrašas. Ištraukoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plano 2012 m. M 10000 matyti, kad pietinėje žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje yra laisva valstybinė žemė.

29. VĮ „Valstybės žemės fondas“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. S-5066 dėl darbų vykdymo. nurodyta, kad VĮ „Valstybės žemės fondas“ negali vykdyti užsakytų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekte A. M. suprojektuoto žemės sklypo Nr. 910 ir J. K. suprojektuoto žemės sklypo Nr. 920 kadastrinių matavimo atlikimo darbų, nes gretimo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės D. Z. faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos nesutampa su NTR įregistruoto ir nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo ribomis.

30. 1993 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo(ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte nurodomas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime plotas 3,28 ha. NTR duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 3,28 ha. Ieškovės atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad žemės sklypo faktiškai naudojamų ribų linijų ilgiai (šiaurės ~ 151,15 m, pietų ~147,92 m, vakarų ~ 269,23 m, rytų ~269,20 m) neatitinka privatizavimo dokumentuose nurodytų žemės sklypo linijų ilgių (šiaurės ir pietų linijų ilgiai yra po 142 m, rytų ir vakarų - po 226 m), vis dar naudojama ~ 5503 kv. m valstybinės žemės. Atsakovė šių duomenų nepaneigė jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovės kaip turto savininkės teisės yra pažeidžiamos, nes ieškovė negali užbaigti žemės reformos dėl jos teises pažeidžiančių veiksmų – valstybinės žemės dalies prie žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), užėmimo.

32. Sklypo ribų aiškumas yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus jų visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios. Nei ieškovė, nei apeliantė byloje neginčija žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovės atlikti matavimai yra neteisingi, kad apeliantė naudodamasi žemės sklypu nepažeidžia privatizavimo dokumentuose nustatytų šio žemės sklypo linijų ilgių (šiaurės ir pietų linijų ilgiai yra po 142 m, rytų ir vakarų linijų ilgiai - po 226 m) (CPK 178 straipsnis).

33. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose neneigia, kad naudojasi žemės sklypo plotu pagal medinio aptvaro ribas, ir nurodo, kad jos tėvams, P. T. ir T. T., buvo suformuotas žemės sklypas pagal buvusios natūrinės žemės, valdytos iki nacionalizacijos, ribas, kurios iki šiol pažymėtos tuo metu sukaltais riboženkliais, kurie atitinka žemės sklypą juosiančio medinio aptvaro ribas. Paveldėjus pagal privatizavimo dokumentus suformuotą žemės sklypą, jo ankstesnes ribas žyminčio aptvaro vieta nebuvo keičiama, medinis aptvaras yra išlikęs pagal turėtos žemės ikikarines ribas. Taip pat nurodo, kad gretimų žemės sklypų savininkai nei atsakovei, nei jos tėvui jam esant gyvam, jokių pretenzijų nereiškė ir iki šiol nereiškia.

34. Kaip teigia apeliantė, medinis aptvaras yra išlikęs pagal turėtos žemės ikikarines ribas, o atsakovė nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo 2012 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Ieškovės atlikti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimai patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovės nustatytus minėto žemės sklypo ribų neatitikimus, t. y., kad atsakovės žemės sklypo faktiškai naudojamų ribų linijų ilgiai neatitinka privatizavimo dokumentuose nurodytų linijų ilgių.

35. Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Apeliantė, žinodama apie nustatytus neatitikimus, nesiėmė jokių veiksmų jiems pašalinti, netikslino savo žemės sklypo ribų manydama, kad jos neatitinka privatizavimo dokumentuose nustatytų šio žemės sklypo linijų ilgių. Tvora, kaip antraeilis daiktas, neturi savarankiškos funkcinės paskirties, šiam daiktui negali būti formuojamas atskiras žemės sklypas. Apeliantė neneigė, kad ginčo antraeiliu daiktu (tvora) naudojasi, taip pat neneigė ir šio daikto jai teikiamos naudos, t.y. kad tvora apjuosia jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

36. Dėl nurodytų apeliantės argumentų taip pat yra aktualūs kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Jei nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tai neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1525-854/2021).

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė neįrodė, jog jos elgesys buvo teisėtas, kad ieškovės prašomi nuo valstybinės žemės pašalinti daiktai pastatyti įstatymo ar sandorio pagrindu, ar turint ieškovės sutikimą.

38. Apeliantės teigiamu, jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas yra 3,28 ha, tačiau kadastro žemėlapio ištraukoje nurodytas mažesnis plotas - tik 3,1969 ha, todėl turi būti remiamasi viešojo registro duomenimis apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį plotą, kuris negali būti mažinamas, nes tai reikštų nuosavybės pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

39. 1993 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo(ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte, kuris pasirašytas atsakovės tėvo P. T., nurodytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime plotas 3,28 ha, pagal privatizavimo dokumentus žemės sklypo šiaurės ir pietų linijų ilgiai yra po 142 m, rytų ir vakarų linijų ilgiai yra po 226 m (CBP-4692 priedas). NTR duomenimis atsakovei pagal 2012 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra toks pat – 3,28 ha. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Toks pat atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas (3,28 ha) nurodomas ir ieškovės pateiktuose faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.