Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Ernesto Rimšelio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K., nuteistojo N. N. ir jo gynėjos Daivos Jurevičienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir nuteistas 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, E. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.

N. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir nuteistas 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, N. N. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš E. K. ir N. N. solidariai priteista: D. K. – 19 412 Eur neturtinės žalos, 3 431,99 Eur turtinės žalos atlyginimui; V. M. – 14 412 Eur neturtinės žalos ir 3 351 Eur turtinės žalos atlyginimui; G. K. – 19 412 Eur neturtinės žalos atlyginimui; G. K. – 19 412 Eur neturtinės žalos atlyginimui; B. K. – 24 412 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Iš E. K. D. K., G. K. ir G. K. priteista po 500 Eur išlaidų advokatui.

Iš N. N. D. K., G. K. ir G. K. priteista po 500 Eur išlaidų advokatui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš E. K. ir N. N. neišieškotos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.3. Nurodo, kad pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad teismas gali paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, teismas skirdamas bausmę tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu. Jo vertinimu, teismas, įvertinęs jo nuoširdų prisipažinimą, išsamiai atskleistas įvykio aplinkybes, atsiprašymą, jo šeimynines aplinkybes, galėjo paskirti bausmę, artimą minimaliai.

4.4. Advokatė skunde cituoja teismų praktiką, susijusią su įrodymų vertinimu bei nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje padaryti akivaizdūs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai, jų patikimumas baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis nepatikrintas teismo proceso metu. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, nepatikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų kaip visumos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Dėl įrodymų vertinimo

3. Nuteistojo N. N. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, kadangi bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai, jų patikimumas baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis nepatikrintas teismo proceso metu.

6. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formą ir turinį aptartų BPK reikalavimų kontekste, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus dėl G. K. nužudymo, ir juos išdėstė nuosprendyje bei jais pagrindė savo išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas šią nusikalstamą veiką, vertindamas tiek nuteistųjų gynybines pozicijas, tiek byloje surinktus įrodymus, įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė, teismas išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visuma. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

Dėl N. N. kaltės padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą nusikaltimą

7. Nuteistojo N. N. gynėja skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino N. N. kaltu padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą nusikalstamą veiką.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo N. N. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką pagrindžia byloje esančių įrodymų visuma.

23. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog tarp N. N. kartu su E. K. atliktų neteisėtų veiksmų ir G. K. mirties yra priežastinis ryšys.

28. Minėtos aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia abejoti, kad N. N. pagrįstai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo ir jį išteisinti.

Dėl nuteistųjų pripažinimo pavojingais recidyvistais

29. Nuteistųjų ir jų gynėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos pripažino pavojingais recidyvistais.

32. Nustatyta, kad nuteistasis N. N. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 3 kartus: 1) 2020 m. spalio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2) 2020 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams; 3) 2021 m. birželio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų arešto, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas 1 metams. Nustatyta, jog šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau minėtas nusikalstamas veikas. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teistumas N. N. išnyko po laikotarpio, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas – t. y. 2022 m. liepos 8 d. Taigi, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2023 m. sausio 10 d.) nuteistojo N. N. teistumas už jo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas buvo išnykęs.

33. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 ir 4 dalimis, teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo net ir formalaus pagrindo spręsti dėl N. N. pripažinimo recidyvistu ar pavojingu recidyvistu. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo, taip pat dėl pripažinimo nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, panaikinama (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

34. Nustatyta, kad E. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 3 kartus: 1) Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, jam skirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šių nusikalstamų veikų padarymo laikas – 2012 m. rugpjūčio 5 d., 2012 m. spalio 15 d. Taigi, šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas nepilnamečiu; 2) Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą 2 metų laisvės atėmimo bausme. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė 2014 m. rugsėjo 22 d. ir jau būdamas pilnamečiu. Už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir E. K. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės atlikimo pabaiga – 2020 m. balandžio 29 d.; 3) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 258 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme. Šias nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė 2022 m. balandžio – gegužės mėn., taigi, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau nurodytas nusikalstamas veikas. Bausmės atlikimo pabaiga – 2022 m. gruodžio 2 d. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 8 dalimi, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta, o asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodo nuteistasis, šioje baudžiamojoje byloje analizuojamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau nurodytas nusikalstamas veikas.

35. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1, 4 dalimis, teismas, pripažindamas asmenį recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į asmens padarytus baudžiamuosius nusižengimus, į nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas nepilnamečiu. Atsižvelgiant į tai, iki šioje baudžiamoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis turėjo vieną neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kuris turi reikšmės sprendžiant dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu.

36. Be to, šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, jog tam, kad asmuo galėtų būti pripažintas pavojingu recidyvistu BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, asmuo, jau būdamas recidyvistu (t. y. būdamas teistu už mažiausiai du tyčinius nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas pilnametis) turi padaryti dar vieną naują nusikalstamą veiką – t. y. naują labai sunkų nusikaltimą. Šiuo atveju E. K. nagrinėjamoje byloje nustatytą labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarė turėdamas teistumą tik už vieną apysunkį nusikaltimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo net ir formalaus pagrindo spręsti dėl E. K. pripažinimo pavojingu recidyvistu. Dėl to šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo E. K. panaikinama (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

39. Kaip minėta, šiuo atveju E. K. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, turėdamas neišnykusi teistumą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Taigi, E. K. praeityje buvo teistas už smurtinį nusikaltimą ir vėl padarė smurtinį nusikaltimą, jam anksčiau skirta laisvės atėmimo bausmė teigiamos įtakos nepadarė. Įvertinant tai, jog nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo argumentu, jog jo daromų nusikaltimų dinamika yra lengvėjanti, priešingai, nuteistojo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. E. K. ir toliau atsisako rinktis teisėtais būdais ir priemonėmis grįstą gyvenimo kelią, savo elgesio nekeičia. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas nuteistąjį E. K. pripažinti ir laikyti recidyvistu. Todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo pripažintos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nuskalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

41. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas atkreipia dėmesį, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina nuteistųjų teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

43. Pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems už nurodytą nusikalstamą veiką skyrė terminuotą laisvės atėmimą bei, vadovaudamasis BK 56 straipsnyje įtvirtinta bausmės skyrimo taisykle pavojingiems recidyvistams, nustatė jos dydį, didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

44. Kaip minėta, šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistuosius pavojingais recidyvistais bei į šią aplinkybę atsižvelgė skirdamas nuteistiesiems bausmę. Be to, šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės pavojingiems recidyvistams griežtinamos, kai jie, jau būdami pripažinti tokiais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286-696/2016, Nr. 2K-10-628/2023). Tuo tarpu Kauno apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje BK 56 straipsnyje įtvirtintą bausmės skyrimo taisyklę pavojingiems recidyvistams citavo bei ją pritaikė nuteistiesiems neteisingai, dar tik pripažįstant nuteistuosius pavojingais recidyvistais (o ne nuteisus už naujo nusikaltimo padarymą). Taip pat, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo N. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, bei į ją atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas lėmė ir per griežtų bausmių nuteistiesiems paskyrimą, todėl iš naujo sprendžiamas ir bausmių paskyrimo klausimas.

46. Nustatyta, jog abu nuteistieji padarė smurtinį, baigtą, labai sunkų nusikaltimą. Šį nusikaltimą padarė veikdami netiesiogine tyčia.

47. Nustatyta viena E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – t. y. tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat nustatyta viena N. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – t. y. tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Vertinant nuteistojo E. K. asmenybę, nustatyta, jog jis vedęs, vykdo individualią veiklą, atsiprašė nukentėjusiųjų, augina mažametį vaiką. Taip pat E. K. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė duomenis, charakterizuojančius jį teigiamai – t. y. patvirtinančius, jog kalėjime jis atlieka darbinę veiklą, dalyvauja kalėjimo veikloje bei už tai gavo padėkas, diplomus, pažymėjimą, tapo (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, E. K. praeityje teistas, nuteistasis nusikalstamas veikas daro nuo jauno amžiaus (pirmąją nusikalstamą veiką padarė būdamas 16 metų), taip pat nuteistasis per 5 metų laikotarpį (2023 m. birželio 15 d. duomenimis) baustas administracine tvarka 7 kartus. Be to, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo be šio nuosprendžio 39 punkte minėtų procesinių sprendimų, į kuriuos teismas atsižvelgė, vertindamas, ar yra pagrindas nuteistąjį pripažinti recidyvistu ir pavojingu recidyvistu, E. K. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas procesinis sprendimas – Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, kurį jis įvykdė po šioje baudžiamojoje byloje analizuojamo nusikaltimo padarymo (nusikalstamos veikos padarymo laikas – laikotarpis nuo 2023 m. sausio 9 d. 17 val. iki 2023 m. sausio 24 d. 9 val.), padarymą (nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. vasario 14 d.). Taip pat po skundžiamo nuosprendžio priėmimo E. K. atžvilgiu buvo priimti dar du procesiniai sprendimai – Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl trijų apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir dviejų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 187 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo (dvi iš šių nusikalstamų veikų nuteistasis įvykdė dar iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo – 2022 m. gruodžio 29 d.) (nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. sausio 3 d.); Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl vieno apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo (šią nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė dar iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo – laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 30 d. 12.00 val. iki 2023 m. sausio 1 d. 15.00 val.) (nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. kovo 5 d.). Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad E. K. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti.

49. Vertinant nuteistojo N. N. asmenybę, nustatyta, jog jis nevedęs, vykdo individualią veiklą, atsiprašė nukentėjusiųjų, augina mažamečius vaikus. N. N. gynėja Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus dokumentus, charakterizuojančius N. N. teigiamai – t. y. jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas jį du kartus paskatino, taip pat jog jis dalyvavo kalėjimo veikloje bei už tai gavo padėką, sveikinimą. Kaip minėta, N. N. praeityje teistas tris kartus, tačiau teistumai išnykę, nuteistasis per 5 metų laikotarpį (2023 m. birželio 15 d. duomenimis) baustas administracine tvarka 3 kartus. Be to, iš ĮKNR išrašo ir LITEKO duomenų nustatyta, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo be šio nuosprendžio 37 punkte minėtų procesinių sprendimų, į kuriuos teismas atsižvelgė, vertindamas, ar yra pagrindas nuteistąjį pripažinti recidyvistu ir pavojingu recidyvistu, N. N. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas procesinis sprendimas – Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, kurį jis įvykdė po šioje baudžiamojoje byloje analizuojamo nusikaltimo (nusikalstamos veikos padarymo laikas – laikotarpis nuo 2023 m. sausio 9 d. 17 val. iki 2023 m. sausio 24 d. 9 val.), padarymą (nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. vasario 14 d.). Taip pat po skundžiamo nuosprendžio priėmimo N. N. atžvilgiu buvo priimti dar du procesiniai sprendimai – Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl vieno apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo (šias nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė dar iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo – 2022 m. gruodžio 29 d.) (nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. sausio 3 d.); Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl vieno apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo (šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė dar iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo – laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 30 d. 12.00 val. iki 2023 m. sausio 1 d. 15.00 val.) (nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. kovo 5 d.). Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad N. N. taip pat yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti.

50. Abu nuteistieji skunduose prašo jų atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jiems švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme.

51. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573). Naujasis baudžiamasis įstatymas išplėtė galimybes šių straipsnių pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, todėl laikytina, jog šie pakeitimai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį ir teisėjų kolegija vadovausis šia baudžiamojo įstatymo redakcija.

52. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nurodyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota nusikalstama veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui. Teismai, taikydami paminėto BK straipsnio nuostatas, iš pradžių turi patikrinti, ar nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį.

53. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nuteistųjų atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi nėra nustatytos būtinos sąlygos – t. y. nėra pagrindo teigti, kad nuteistieji patys atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikyti užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padarę, taip pat nuteistieji nepateikė duomenų, kad visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, šios aplinkybės nenurodė ir nukentėjusieji. Teisėjų kolegija daro tokią pačią išvadą ir dėl BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo negalimumo, kadangi nenustatyta, jog nuteistieji bent iš dalies atlygino ar pašalino turtinę žalą, taip pat nenustatyta nei viena šios dalies 1-6 punktuose nurodyta aplinkybė.

55. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-40-648/2020). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-21-628/2021).

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, apibūdinančių nuteistųjų N. N. ir E. K. padarytą nusikaltimą ar jų asmenybes, kurių visuma leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistiesiems galėtų būti skirta mažesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Šiuo atveju nuteistųjų atlikta nusikalstama veika buvo nukreipta prieš pamatinę įstatymais saugomą vertybę ir gėrį, prigimtinę žmogaus teisę – asmens teisę į gyvybę. Dėl nuteistųjų veiksmų sukeltos negrįžtamos pasekmės – nukentėjusiojo mirtis, buvo padaryta ypatinga žala visuomenei. Nuteistieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje, kas taip pat didina veikos pavojingumą. Be to, kaip jau minėta prieš tai, nustatyta, jog nuteistieji šią nusikalstamą veiką padarė siekdami materialinės naudos. Byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį arba kad nusikaltimo padarymą lėmė kažkokia itin sunki asmeninė situacija ar kiti motyvai, reikšmingai švelninantys nusikalstamos veikos ar nuteistųjų asmenybės pavojingumo vertinimui. Įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistųjų veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistųjų asmenybės vertinamos kaip mažiau pavojingos. Tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistieji bei jų gynėjai.

57. Teisėjų kolegija, atsakydama į skundų argumentus, sutinka, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo įvertinti ir bendrininkų vaidmenį darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-689/2018), tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pritarti E. K. skundo argumentui, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padaryme jis atliko tik pagalbinius veiksmus, taip pat nėra pagrindo pritarti ir N. N. gynėjos skundo argumentui, jog N. N. vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Kaip jau minėta, nustatyta, jog abu nuteistieji savo aktyviais veiksmais įgyvendino šios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, abu nuteistieji buvo nusikalstamos veikos vykdytojai bei veikė aktyviai – jie abu nutarė apiplėšti nukentėjusįjį, sukūrė planą dėl jo atsiviliojimo į nuošalią vietą. N. N. pirmasis pradėjo smurtauti G. K. atžvilgiu, tačiau vėliau jo atžvilgiu smurtavo abu nuteistieji paeiliui, be to, E. K. apieškojo nukentėjusįjį, siekdamas surasti vertingų daiktų bei juos paėmė, o N. N., paėmęs iš nukentėjusiojo pagrobtus raktus, tikrino garažus, siekdamas pagrobti juose esančius daiktus. Be to, anksčiau nurodytos nuteistuosius charakterizuojančios savybės nesudaro pagrindo kurio nors iš nuteistųjų asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą.

58. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes dėl nuteistųjų vaidmens padarant nusikalstamą veiką, jų asmenybės pavojingumo, taip pat kitas prieš tai nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko ir tai, jog nustatytos dvi nuteistojo E. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir viena nuteistojo N. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, skiria E. K. sankcijoje numatytą 13 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o N. N. – sankcijoje numatytą 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios bausmės yra teisingos, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

59. Nuteistasis N. N. skunde nurodė, kad jam paskyrus švelnesnę bausmę, jis galėtų dirbti, atlyginti civilinius ieškinius, o kaip paaiškino baigiamųjų kalbų metu, tol, kol jis neatliks trečdalio bausmės, negalės įsidarbinti. Teisėjų kolegija šiuos nuteistojo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59-62 straipsnių nuostatos nenumato tiesioginių apribojimų dėl paskirtos bausmės trukmės nuteistiesiems užsiimti darbine veikla bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje. Nuteistasis, net jei tam tikru metu dėl bausmės atlikimo vietos tipo, realių įdarbinimo galimybių ir pan., tam tikru metu negali dirbti, keičiantis aplinkybėms gali dirbti.

60. Nuteistojo N. N. nurodytos aplinkybės dėl jo tėvo sveikatos būklės (nuteistasis pateikė duomenis, pagrindžiančius jo tėvui diagnozuotą ligą – (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 161)) bei nuteistojo E. K. nurodomos aplinkybės apie jo sūnaus sveikatos būklę (nurodo, kad sūnus serga (duomenys neskelbtini), jo sveikatos būklė yra pablogėjusi), yra reikšmingos, tačiau vertinant jas bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo dar labiau švelninti nuteistiesiems bausmes. Teismų praktikoje į asmens šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

61. Nors nuteistieji skunduose nurodo, jog dėl paskirtų laisvės atėmimo bausmių jie negalės auginti, auklėti savo vaikų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog akivaizdu, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės sukelia neigiamus išgyvenimus, padarinius, tačiau tai yra tiesioginis neteisėto nuteistųjų elgesio rezultatas. Nuteistųjų patiriami nepatogumai dėl jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių negali būti laikomi išimtine ar prioritetine aplinkybe baudžiamosios atsakomybės nuostatų taikymo kontekste. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą apsaugoti ją nuo nusikalstamų veikų ir jas darančių pavojingų asmenų bei nubausti kaltininką tam, kad būtų užtikrintas teisingumas, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, siekį išvengti laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų išgyvenimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertintos vertybės, į kurias nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės, nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-137-693/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju dar švelnesnė bausmė, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio

62. Nustatyta, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 200 000 Eur neturtinės žalos ir 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimą jo naudai (t. 1, b. l. 134-133). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 160-161). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti patirtą 200 000 Eur dydžio neturtinę žalą (t. 1, b. l. 182-183). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 14-15). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 200 000 Eur neturtinei žalai ir 3 851 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 40-42).

63. Pirmosios instancijos teismas civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir iš E. K. ir N. N. solidariai priteisė: D. K. – 19 412 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 3 431,99 Eur turtinės žalos atlyginimui; V. M. – 14 412 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 3 351 Eur turtinės žalos atlyginimui; G. K. – 19 412 Eur neturtinės žalos atlyginimui; G. K. – 19 412 Eur neturtinės žalos atlyginimui; B. K. – 24 412 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

64. Nuteistieji bei jų gynėjai neginčija priteistos turtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijai šis klausimas taip pat nekelia abejonių. Priteista turtinė žala yra pagrįsta, jos dydis atitinka protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš jas sukėlusių asmenų – t. y. nuteistųjų E. K. ir N. N..

65. Tačiau nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu bei prašo jį sumažinti. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir civilinių ieškinių klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

66. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-158-303/2021, Nr. 2K-40-648/2024).

67. Neturtinė žala padaroma nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.

70. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė yra, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė yra absoliuti prigimtinė neturtinė vertybė, kurios pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypatingai stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją, negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais.

71. Nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje nužudymo dėl savanaudiškų paskatų atveju priteisiamos įvairios pinigų sumos. Analizuojant praktiką matyti, kad nužudytojo broliams, seserims minimali priteista neturtinės žalos suma – 2 000 Eur, maksimali – 29 000 Eur (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-482-139/2015, Nr. 2K-330-507/2016, Nr. 2K-233-788/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-316-1073/2018), nužudytojo tėvams minimali priteista neturtinės žalos suma – 10 000 Eur, maksimali – 29 000 Eur (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-330-507/2016, Nr. 2K-167-693/2016, Nr. 2K-233-788/2016, Nr. 2K-316-1073/2018), nužudytojo vaikams minimali priteista neturtinės žalos suma – 15 000 Eur, maksimali – 30 000 Eur (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-330-507/2016, Nr. 2K-233-788/2016, Nr. 2K-213-648/2017, Nr. 2K-379-303/2017, Nr. 2K-129-697/2018).

72. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos, be to, būtina atsižvelgti ir į kasmetinę fiskalinę infliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2020).

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į atsiradusius negrįžtamus nusikalstamos veikos padarinius (G. K. mirtį), nuteistųjų kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), jų turtinę padėtį bei galimybes atlyginti priteistą turtinę ir neturtinę žalą ateityje (nuteistieji yra darbingo amžiaus, duomenų apie reikšmingus jų fizinės sveikatos negalavimus byloje nėra, vadovaujantis Sodra duomenimis, abu nuteistieji vykdo individualią veiklą, nuteistasis E. K. pateikė duomenis, kad jis vykdo darbinę veiklą kalėjime), į tai, jog nukentėjusysis G. K. jau buvo suaugęs ir darbingo amžiaus, savarankiškas, gyveno atskirai nuo nukentėjusiųjų, taip pat atsižvelgus į glaudžius mirusiojo bei nukentėjusiųjų ryšius, nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus dėl staigios ir netikėtos atitinkamai tėvo, brolio ir sūnaus smurtinės mirties, pirmosios instancijos teismas solidariai iš nuteistųjų nukentėjusiesiems priteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigų sumas (t. y. mirusiojo motinai priteisė 25 000 Eur, jo seseriai – 15 000 Eur, jo vaikams – po 20 000 Eur), kurios atitinka protingumo bei teisingumo principus, yra proporcingos nuteistųjų padarytai veikai ir kilusiems padariniams. Priteista žala atitinka teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nustatant nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydį būtų neįsigilinta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos bei nukrypta nuo teismų praktikos.

74. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu nukentėjusiesiems D. K., G. K., G. K., B. K., V. M. buvo išmokėta po 588 Eur neturtinės žalos kompensacijos (t. 1, b. l. 142-146; 164-168; 186-190; t. 2, b. l. 18-21; 45-49), šia suma sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, kadangi dalis nukentėjusiųjų patirtos žalos jau buvo atlyginta.

75. E. K. teigimu, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti ir į nuteistojo šeimyninę, finansinę padėtį, protingumo, proporcingumo principus. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis, jo amžius tokiais atvejais negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui, kadangi priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai, taip pat ir teisingumo principas. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-442/2009, Nr. 2K-89/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę ir į pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį, žalos atlyginimas tam tikrą laiką gali būti apsunkintas, tačiau, kaip minėta, nuteistieji yra darbingo amžiaus, duomenų apie reikšmingus jų fizinės sveikatos negalavimus byloje nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju žalos atlyginimas tampa neįgyvendinamu.

76. Atsižvelgiant į tai, E. K. argumentai dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, dėl nuteistųjų pripažinimo pavojingais recidyvistais, dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių bei nuteistajam N. N. nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pakeisti.

Nustatyti, kad G. K. žudymo metu N. N. parvertė G. K. ant nugaros ir rankomis laikė suėmęs už kaklo, E. K. tyčia sudavė G. K. smūgį ranka į veidą, E. K. iš nukentėjusiojo kelnių kišenių ištraukė apie 400 eurų, du telefonus ir automobilio užvedimo raktelius, po ko N. N. ir E. K. paeiliui suspaudė ir laikė nukentėjusiojo kaklą, tuo bendrais veiksmais padarė mirtį sukėlusius G. K. kūno sužalojimus.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, E. K. ir N. N. pripažinti pavojingais recidyvistais.

Panaikinti N. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

E. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų 3 (trims) mėnesiams.

N. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Kitos Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalies nekeisti.