Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-27 · Civilinė byla Nr. 2S-827-254/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-27
Bylos Nr.
2S-827-254/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Pareiškėjas
G. K.
Civilinė byla Nr. 2S-827-254/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03196-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.11.; 3.3.2.4.; 3.3.1.18.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties pagal pareiškėjos G. K. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui S. V. dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/19/00094.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja G. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio S. V. 2020 m. lapkričio 9 d. patvarkymą Nr. S-2020-5597, kuriuo antstolis patvarkė nesurašyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje numatyto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, akto.

2. Nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolis pažeidė pareiškėjos bei jos mažamečio sūnaus teises. Antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla, skolininkui nevykdant Alytaus apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties, kuria nustatyta pareiškėjos sūnaus G. G. gyvenamoji vieta su pareiškėja ir vaiko bendravimo tvarka su skolininku G. G.. Skolininkas ilgą laiką neparveža sūnaus į gyvenamąją vietą, nuteikinėja vaiką prieš motiną, trukdo motinai bendrauti su vaiku, daro žalingą įtaką jo brandai ir pasaulėžiūrai. Siekdama apginti pažeidžiamas teises, pareiškėja kreipėsi į antstolį prašydama kreiptis į teismą dėl skolininko netinkamų veiksmų, tačiau antstolis tai padaryti atsisakė, ignoravo byloje esančius faktinius įrodymus, kad nuo 2018 m. birželio 18 d. skolininkas neparveždamas vaiko į gyvenamąją vietą bei be teisinio pagrindo atskirdamas vaiką nuo motinos nevykdo teismo sprendimo.

3. Antstolis 2020 m. lapkričio 26 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdymo eigoje G. K. nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kurie parodytų skolininko neigiamą įtaką sūnui, todėl nebuvo teisinio pagrindo surašyti numatyto akto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjos G. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

5. Teismas sprendė, kad pareiškėja savo poziciją dėl būtinybės vykdomojoje byloje priimti sprendimo neįvykdymo aktą grindžia deklaratyviais teiginiais apie vaiko teisių pažeidinėjimą. Nors pareiškėja nurodo, jog emocinė įtampa dėl skolininko elgesio vaiko atžvilgiu neigiamai veikia sūnaus vystymąsi, daro žalą jo psichikai, tačiau šio teiginio nepagrindžia jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2020 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. PR-68 nurodyta, kad tyrimo metu negavo objektyvių duomenų, kad vaikas nuteikinėjamas tėvo prieš motiną; skolininkas nedraudžia sūnui bendrauti su motina. Taigi bylos duomenys iš esmės paneigė pareiškėjos argumentus dėl akivaizdaus skolininko piktnaudžiavimo tėvo valdžia, neigiamos įtakos darymo jų vaikui, o naujų duomenų, patvirtinančių, kad po šios pažymos priėmimo situacija iš esmės pasikeitė, pareiškėja nepateikė. Sprendė, kad skundžiamas patvarkymas surašytas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, galiojančiais norminiais aktais, todėl antstolio veiksmus pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais pripažinti neteisėtais nebuvo pagrindo. Nustatė, kad pareiškėja su analogiškais prašymais kreipiasi į antstolį ne pirmą kartą, jos prašymą atmetus, skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėti civilinėse byloje Nr. 2YT-4332-979/2020 ir 2YT-1320-887/2020. Abiem atvejais teismas skundus atmetė ir konstatavo, kad antstolis vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai. Kauno apygardos teismas, šias bylas išnagrinėjęs apeliacine tvarka, Alytaus apylinkės teismo nutartis minėtose civilinėse bylose paliko nepakeistas. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja G. K. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nurodo, kad Alytaus apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 nustatė vaiko G. G. gyvenamąją vietą pagal G. K. vietą, ir skolininkui G. G. nustatė maksimalią bendravimo tvarką su vaiku, t. y. vaikas pusę mėnesio laikotarpiu būna su motina, pusė – su tėčiu. Sūnų grąžina į vaiko motinos gyvenamą vietą skolininkas nuo 17 val. iki 19 val. Tačiau skolininkas nuo 2018 m. gegužės 18 d. neparveža vaiko į jo gyvenamą vietą. Pagal nutartį bent kartą per parą turi vykti išieškotojos bendravimas su sūnumi ryšio priemonėmis. 2020 m. lapkričio 26 d. antstoliui pateikė įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės, kurios įrodo, kad skolininkas nesudaro sąlygų bendrauti su sūnumi ir ryšio priemonėmis. Pateikti įrodymai, telefoninės išklotinės, garso įrašai įrodo, kad skolininkas kliudo išieškotojai ir vaikui bendrauti ryšio priemonėmis. Taip skolininkas nevykdo tėvo pareigos užtikrinti vaiko ryšį su motina. Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymoje negauta jokių objektyvių duomenų dėl vaiko teisių pažeidimo, kad skolininkas nedraudžia bendrauti vaikui su pareiškėja. Šioje pažymoje vaiko teisių apsaugos kontrolierė nurodė, kad tyrimo metu gautais duomenimis tėvas ne visada pristato sūnų, nustatytu bendravimo laiku neatvežė sūnaus į 2019 m. spalio 15 d. suplanuotą susitikimą su motina. Pristatęs sūnų bendravimui (vykdant antstolio S. V. patvarkymą 2019 m. spalio 15 d.) jis atsisakė vesti vaiką į motinos butą. Tėvas nesiima aktyvių veiksmų spręsti vaiko bendravimo su motina susijusius klausimus, nors specialistų teigimu tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšys tvirtas, tad pasinaudojant savo autoritetu, gerais santykiais su sūnumi, tėvo veiksmai motyvuojant vaiką bendrauti su motina, būtų teigiamas ir efektyvus veiksnys skatinant sūnui bendravimui su motina. 2020 m. balandžio 29 d. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atlikus tyrimą dėl pareiškėjos skundų pažymėjo, kad antstolis savo iniciatyva privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas. Kontrolierė prašė atkreipti VTAS dėmesį dėl tėvo valdžios įgyvendinimo veiksmų, tačiau praėjus beveik metų laikotarpiui situacija nesikeičia, tėvas nesiima aktyvių veiksmų spręsti vaiko bendravimo su motina, dėl ko pareiškėja 2020 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į antstolį. Taip pat pareiškėja ne kartą kreipėsi į Alytaus VTAS instituciją pagalbos dėl jos ir sūnaus pažeistų teisių ir interesų. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksnių, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

6.2. Antstolis gavęs informaciją dėl skolininko teismo sprendimo nevykdymo turėjo susisiekti su vaiko teisių apsaugos skyriaus institucija dėl informacijos pateikimo, tačiau skundžiamu patvarkymu formaliai atsakė, kad nesurašys CPK 771 str. numatyto sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, akto. Antstolis nesiėmė jokių teisinių priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau vykdomas. Pareiškėja įsitikinusi, kad dėl šių aplinkybių yra pažeistos jos bei mažamečio vaiko teisės ir interesai. Nesant teisinio pagrindo ilgą laiką vaikas yra atskirtas nuo motinos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja tuo pačiu klausimu jau kreipėsi į antstolį, kad nepateikė jokių naujų ir objektyvių duomenų prašymui pagrįsti. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino teisėtais antstolio veiksmus, jam atsisakius surašyti CPK 771 straipsnyje numatyto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, aktą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Prie atskirojo skundo apeliantė pateikė naujus įrodymus – apeliantės 2020 m. spalio 28 d. pareiškimą dėl pažeistų mažamečio G. G. teisių ir interesų, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 11SD-2325, 2020 m. liepos 27 d. elektroninį laišką, apeliantės 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašymą dėl informacijos pateikimo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Apeliacijos proceso metu apeliantė papildomai pateikė teismo psichologijos ekspertizės aktą 2021 m. vasario 11 d. – kovo 10 d. Nr. 103MS-26/2021, kuriuo įrodinėja, kad skolininkas daro neigiamą įtaką vaikui. Šie įrodymai nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.

Dėl ginčo esmės

11. Iš vykdomosios bylos Nr. 0127/19/00094 medžiagos matyti, kad antstolis S. V. vykdo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-222-179/2017 skolininkui G. G. išieškotojos G. K. (apeliantės) naudai dėl nepilnamečio vaiko G. G. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui padidinimo, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo. Vykdomajame rašte nurodyta 1. poriniais metais (t. y. 2016, 2018 ir t. t.) sūnus pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su motina, kitą pusę - su tėvu tokia tvarka: laikotarpiu nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus būna su motina, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro – su tėčiu. Sūnų grąžina į jo motinos gyvenamą vietą tėvas nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai; 5. tiek tėvas, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nekliudomai bent kartą į parą.

12. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad apeliantė 2020 m. gegužės 7 d. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė antstolio kreiptis į teismą pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį dėl teismo sprendimo nevykdymo. Nurodė, kad skolininkas piktnaudžiauja tėvo pareigomis, daro poveikį vaikui, nutraukė motinos ir vaiko bendravimą ryšio priemonėmis.

13. Antstolis 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymu nurodė, kad vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto nuostatomis (51 punktas, nuo 2020 m. liepos 17 d. skundžiamo patvarkymo metu galiojusi redakcija), 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. pravedė pasitarimus su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais; šiuose pasitarimuose aptarė vykdymo eigoje nustatytos aplinkybės ir, tuo remdamasis, patvarkė, kad nėra faktinio pagrindo surašyti CPK 771 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto; išieškotoją (apeliantę) ir skolininką įpareigojo išklausyti Efektyvios tėvystės įgūdžių kursus; Efektyvios tėvystės kursus pravesiančią instituciją, kursų datas, apimtį ir turinį pavedė nustatyti Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui; išieškotoją ir skolininką, gavus šį patvarkymą, įpareigojo nedelsiant susisiekti su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi ir vykdyti šios institucijos nurodymus dėl Efektyvios tėvystės įgūdžių kursų išklausymo; po minėtų kursų išklausymo išieškotojai ir skolininkui rekomendavo esamus nesutarimus spręsti mediacijos pagalba. Antstolis 2020 m. gegužės 28 d. patvarkymu pakoregavo 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymo 3 ir 4 punktus, vietoje Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodė VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą.

14. Apeliantė pateikė antstoliui skundą dėl 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. patvarkymų. Antstolis 2020 m. birželio 15 d. patvarkymu minėto skundo netenkino ir perdavė jį teismui. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-223-343/2021 paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taip pat, 2020 m. gegužės 25 d. pareiškimu antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo išaiškinimo, prašydamas išaiškinti, ar vykdant teismo išduotus 2018 m. rugpjūčio 1 d. (dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo poriniais metais) ir 2019 m. vasario 26 d. (dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neporiniais metais) vykdomuosius raštus Nr. 2-222-179/2017, esant sūnaus G. G. nesutikimui eiti į motinos G. K. butą, skolininkui G. G. yra nustatyta pareiga sūnų G. G. prieš paties G. G. valią, įstumti ar kitaip priversti įeiti į G. K. gyvenamąjį butą. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3831-835/2020 antstolio prašymą atmetė. Nutartis įsiteisėjusi.

15. Apeliantė 2020 m. spalio 30 d. pateikė antstoliui pareiškimą, kuriuo prašė kreiptis į teismą pagal CPK 771 straipsnį dėl skolininko teismo sprendimo nevykdymo, kliudymo vaikui bendrauti su motina. Antstolis skundžiamu 2020 m. lapkričio 9 d. patvarkymu nutarė nesurašyti CPK 771 straipsnyje numatyto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, akto.

16. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad antstolis nesiėmė jokių teisinių priemonių, kad Alytaus apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos būtų kuo greičiau vykdomas.

Dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo

17. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

18. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 1R-352, (skundžiamo patvarkymo metu galiojusi redakcija nuo 2020 m. liepos 17 d.) (toliau – SVI) 51 punkte nustatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei pasikreipus į antstolį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, antstolis ėmėsi aktyvių veiksmų, numatytų SVI 25 punkte (51 punktas, nuo 2020 m. liepos 17 d. galiojusioje redakcijoje), kad teismo sprendimas būtų vykdomas, taigi vykdymo proceso teisės normų nepažeidė. Tai yra 2020 m. gegužės 7 d. gavęs apeliantės pareiškimą, antstolis 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. pravedė pasitarimus su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, aptarė sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. 2020 m. gegužės 22 d. priėmė patvarkymą, kuriuo apeliantę ir skolininką įpareigojo išklausyti Efektyvios tėvystės įgūdžių kursus, po minėtų kursų išklausymo apeliantei ir skolininkui rekomendavo esamus nesutarimus spręsti mediacijos pagalba. 2020 m. gegužės 25 d. pareiškimu antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Pažymėtina, kad apeliantė su 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymu nustatyta sprendimo vykdymo tvarka nesutiko, dėl ko antstoliui pateikė skundą. Minėta, kad teismai išnagrinėję apeliantės skundą, jo netenkino, antstolio patvarkymą paliko galioti, taigi jis tapo privalomas ir vykdytinas (CPK 513 straipsnio 1 dalis, 585 straipsnis, 613 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kaip šalys vykdė antstolio 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymą, ar šalys išklausė Efektyvios tėvystės įgūdžių kursus, o po minėtų kursų išklausymo nesutarimus sprendė mediacijos pagalba. Šių aplinkybių apeliantė neįrodinėja, skolininko nevykdomos bendravimo su vaiku tvarkos veiksmus išimtinai grįsdama vaiko nuteikinėjimu prieš motiną, jos bendravimo su vaiku ryšio priemonėmis nutraukimą. Be to, prašydama antstolio surašyti SVI 25 punkte numatytą sprendimų nevykdymo aktą, apeliantė nenurodo, kokie konkretūs skolininko veiksmai įtakoja sprendimo nevykdymą, kai byloje yra duomenų, kad vaikas nenori bendrauti su motina, vaiką atvežus į susitikimą su ja (pvz. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. (6.1-2019/2020-162/39)PR-68 4.10., 4.11., 4.22. punktai) (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Taigi, byloje nesant objektyvių duomenų, kad sprendimas nevykdomas išimtinai dėl skolininko veiksmų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstoliui nekilo pareiga surašyti CPK 771 straipsnyje numatytą sprendimo neįvykdymo aktą.

21. Apeliantė nurodo, kad tėvas nesiima aktyvių veiksmų spręsti vaiko bendravimo su motina klausimo, piktnaudžiauja tėvo valdžia, daro neigiamą įtaką vaikui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio neveikimo. Pažymėtina, kad ginčai dėl tėvų valdžios nevykdymo yra sprendžiami įstatymų nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Be to, teismas pastebi, kad pagal G. G. (skolininko) ieškinį atsakovei G. K. iškelta kita byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo (civilinės bylos Nr. e2-28-558/2021, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

22. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo pareiga (CPK 8 straipsnis). Tinkamas teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiektas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1766-258/2020).

23. Teismas, siekdamas nustatyti teismo sprendimo (ne)vykdymo priežastis nutartyje nurodys apeliantės pateiktų ir vykdomojoje byloje esančių duomenų turinį dėl vaiko tėvų elgesio ir pastangų vykdyti teismo sprendimą. Iš teismo psichologinės ekspertizės akto 2016 m. balandžio 14 – liepos 8 d. išvadų matyti, kad jau tuomet šalių sūnaus nenoras bendrauti ar gyventi su motina buvo labiau susijęs ne su jam galimai daromu poveikiu, kiek su jo motinos elgsena, reagavimu, jos būdu, galimai ir jos tuometinio sugyventinio elgesiu vaiko atžvilgiu (7 punktas). 2021 m. vasario 11 d. – kovo 10 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-26/2021 nėra duomenų, kad vaikas būtų nuteikinėjimas tėvo prieš mamą, tačiau nurodyta, kad ieškovo pozicija, jog dėl bendravimo su mama turi spręsti vaikas, šiuo atveju nėra tinkama, ypatingai esant užsitęsusiai konfliktinei šalių tarpusavio situacijai. Vaiko tėvui pasiūlyta mažiau teirautis vaiko, kaip jis norėtų, o supažindinti jį su tvarka, kurios bus laikomasi. Ekspertai, atsakydami į pateiktus klausimus nurodė, kad tėtį vaikas idealizuoja ir stipriai su juo tapatinasi, o kalbėdamas apie mamą, ją kategoriškai nuvertina, atstumia, tačiau vienu metu ir nori kontakto su ja, ir nuo jo traukiasi.

24. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. (6.1-2019/2020-162/39)PR-68 3.2 – 3.3 punktuose nurodyta, kad 2019-10-15 17 val. vaiko tėvas buvo atvežęs sūnų susitikti su motina, vaikas kelis kartus pakartojo, kad nenori pas motiną. Tiriant 2020-01-14 pareiškėjos prašymą 2020-02-18 Socialinių paslaugų centre vyko atvejo valdybos posėdis, jame dalyvavę specialistai neišsakė pastebėjimų, kad G. elgesyje ar aplinkoje būtų įžvelgta, jog tėvas ir jo šeima kelia pavojų G., tėvas nedraudžia bendrauti su motina, skyrius apsaugos poveikio nepilnamečiui G. nenustatė (3.9 p.). Pažymoje taip pat nurodyta, kad išklausius tėvo G. G. ir G. nuomones, jų teigimu, vaikas nenori susitikti su motina, yra įkyrėję motinos nuolatiniai skambučiai, įtikinėjimai su ja bendrauti (4.5 p.). Nurodyta, kad G. G. kreipėsi su prašymu padėti sūnų įtikinti vykti į susitikimus su motina, buvo organizuojami susitikimai su motina, po kurių vaikas buvo suirzęs, tėvas užtikrino vaiko dalyvavimą keturiuose susitikimuose, vaikas į visus susitikimus atvykdavo nenoriai, buvo piktas, paragintas pabendrauti su motina dviese (4.7 – 4.10). Tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, kad vaikas yra nuteikinėjamas prieš mamą, tačiau sutiktina, kad toks vaiko elgesys kelia abejonių, ar jo atsisakymas bendrauti su mama nėra paveiktas tam tikrų veiksnių, kuriuos gali nustatyti psichologinė ekspertizė (5.4 p.).

25. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. (6.1-2019/2020-162/39)PR-68 5.2 p. nurodyta, kad motina, specialistų teigimu, siekia kontakto su vaiku, nori palaikyti bendravimą, tačiau labiau orientuota ne į specialistų rekomendacijas, patarimus, kurie galėtų suartinti ją su sūnumi, bet į teisinius dokumentus. Tėvui atvežus vaiką iki motinos namų, neateina vaiko pasiimti (4.12 p.), atsisakė kreiptis į teismo mediatorių (4.15 p.), atsisakė su sūnumi susitikti viešoje vietoje (4.17 p.), nesilaiko Pagalbos plane sutartų įsipareigojimų (4.20 p.). Nurodyta, kad motina neįspėjusi sūnaus darė garso įrašus jos bendravimo su vaiku metu, sūnui prašant to nedaryti; vaikas, sužinojęs apie motinos daromą garso įrašą, supyko ir atsisakė bendrauti su ja. Tokiais mamos veiksmais ir taip problematiški jos santykiai su vaiku tapo dar sudėtingesni (5.5 p.). Apeliantė prie atskirojo skundo pridėjo el. laišką, kuriame nurodė, kad vaikas pasakė nenorintis jos matyti ir jam nereikia dovanų iš jos.

26. Teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog būtent pats vaikas atsisakydavo pasimatyti su motina, nesudaro pagrindo teigti, kad tėvas piktybiškai nevykdė teismo sprendimo. Apeliantės reikalavimo teisė nėra materiali, ji susijusi su kito asmens (11 metų vaiko) valia ir nuomone, todėl nei apeliantė, nei valstybinės valdžios institucijos negali priversti vaiko bendrauti su motina, kuri privalo atsižvelgti ir į vaiko norus ir nuomonę bei juos gerbti. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

27. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad antstolis vykdymas teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos formaliai atsisakė surašyti CPK 771 str. numatyto sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, aktą, kadangi antstolio atlikti veiksmai atitiko Civilinio proceso kodekso ir SVI 25 punkte įtvirtintus reikalavimus – kreipėsi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptarė sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką, 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymu nustatė sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau kaip nurodyta šios nutarties 26 punkte, valstybinės valdžios institucijos negali priversti vaiko bendrauti su motina, todėl antstoliui nenustačius vaiko tėvo piktybiško teismo sprendimo nevykdymo nebuvo teisinio pagrindo surašyti sprendimų neįvykdymo aktą.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

28. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą dėl antstolio veiksmų, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrinta 2021 m. vasario 9 d. nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė