Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-06-03 · Civilinė byla Nr. 2VP-3831-835/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-03
Bylos Nr.
2VP-3831-835/2020
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02814-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Dudzinskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-3831-835/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02814-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; (S) 3.2.7.1.; 3.2.6.12.3.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 3 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio S. V. pareiškimą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis S. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo išaiškinimo, prašydamas išaiškinti, ar vykdant teismo išduotus 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2019 m. vasario 26 d. vykdomuosius raštus Nr. 2-222-179/2017, esant sūnaus G. G. nesutikimui eiti į motinos G. K. butą, skolininkui G. G. yra nustatyta pareiga sūnų G. G. prieš paties G. G. valią, įstumti ar kitaip priversti įeiti į G. K. gyvenamąjį butą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jei sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Įstatyme taip pat įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Abi šios teisės normos sudaro vieną visumą ir yra skirtos pašalinti neaiškumus tam, kad sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui G. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui padidinimo, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo ir atsakovo G. G. priešieškinį ieškovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo vaikui tvarkos pakeitimo ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies. Sprendimu nustatyta tokia atsakovo G. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. G. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka:

1. poriniais metais (t. y. 2016, 2018 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su motina, kitą pusę – su tėčiu tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su motina, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro – su tėčiu. Sūnų grąžina į jo motinos gyvenamą vietą tėvas G. G. nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai;

2. neporiniais metais (t. y. 2017, 2019 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su tėčiu, kitą pusę – su motina tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su tėčiu, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro – su motina. Sūnų grąžina į jo motinos gyvenamą vietą tėvas G. G. nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai;

3. poriniais metais sūnus G. G. Šv. Velykas būna su motina, o neporiniais metais – su tėčiu. Per Šv. Velykas sūnų tėtis pasiima iš kito tėvo, su kuriuo sūnus tuo metu yra, gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina per Šv. Velykas (sekmadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val.;

4. tėtis turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas motiną, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto sutartu su motina laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Ir atvirkščiai, motina turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas tėtį, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto su tėčiu sutartu laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir tėčio suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Tokį pasimatymą su sūnumi tėtis ar motina turi patvirtinti raštu, t. y. raštu nurodyti, kad šia teise konkretų mėnesį pasinaudojo. Nepasinaudojus šia teise ji sekančiam mėnesiui neperkeliama;

5. tiek tėtis, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nekliudomai bent kartą į parą;

6. nustatyti, kad motina G. K. neturi teisės be tėčio G. G. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų. Taip pat nustatyti, kad tėtis G. G. neturi teisės be motinos G. K. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų.

Iš antstolio pareiškimo turinio matyti, kad vykdant vykdomąjį dokumentą, antstolio manymu, iškilo būtinybė nustatyti skolininkui paskirtų pareigų apimtis ir skolininkui suteikiamų teisių šių pareigų įvykdymui apimtis, nes vykdomajame rašte nėra pasisakyta, kaip privalo elgtis skolininkas, kuomet sūnus atsisako eiti į motinai priklausantį butą, o norminiai aktai šių santykių nereglamentuoja. 2019 m. spalio 15 d. skolininkas vykdė vykdomajame rašte numatytą skolininko pareigą pristatyti sūnų į motinos gyvenamąją vietą. Tėvui atvežus sūnų adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena vaiko motina, sūnus išlipo iš automobilio ir pareiškė, kad atsisako eiti į motinos butą. Antstolio teigimu, šiuo atveju vykdomajame rašte nėra aiškiai apibrėžiama kokie turėtų būti skolininko veiksmai sūnui priešinantis šio teismo sprendimo vykdymui.

Vaiko tėvų teisės, pareigos ir atsakomybė nustatytos tiek tarptautiniuose, tiek ir nacionaliniuose teisės aktuose (J. T. Vaiko teisių konvencijoje, Civiliniame kodekse, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme). Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus. J. T. Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaikas yra ginamas nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų. Valstybės dalyvės užtikrina, kad nė vienas vaikas nepatirtų žiauraus arba orumą žeminančio elgesio (J. T. Vaiko teisių konvencijos 37 straipsnis). Todėl antstolio klausimas, ar, esant vaiko nesutikimui įeiti į motinos butą, skolininkui yra nustatytina pareiga sūnų prieš jo valią įstumti ar kitais veiksmais priversti vaiką įeiti į jo motinos gyvenamąjį butą, nesvarstytinas.

Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, kad ypatingą svarbą vykdant teismo sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ,,įgyja paprastai jame neįvardinta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

Vadovaujantis įprastais (gramatiniu ir sisteminiu) aiškinimo kriterijais, tiek teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimas, tiek teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2019 m. vasario 26 d. išduoti vykdomieji dokumentai Nr. 2-222-179/2017 yra aiškūs ir suprantami, todėl juos aiškinti nėra tikslinga. Šiuos procesinius dokumentus išaiškinti teismas neturi jokio pagrindo. Teismas, aiškindamas priimtą, įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą, negali jo modifikuoti. Tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra pakankamai aiški ir suprantama, joje nustatytos konkrečios tėvų bendravimo su vaiku dienos ir laikas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolio prašymas dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu,

nutaria:

Prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Audra Dudzinskienė