- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1766-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04772-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Rita Kisielienė (pirm.)
- Skolininkas
- I. P.
- Suinteresuotas asmuo
- I. P., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininkės) I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą skolininkei I. P., suinteresuotas asmuo I. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal antstolio Irmanto Gaidelio (toliau – ir antstolis) pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, kuriuo prašoma skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) I. P. (toliau – suinteresuotas asmuo, skolininkė) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną suinteresuoto asmens (išieškotojo) I. P. (toliau – suinteresuotas asmuo, išieškotojas) naudai. Antstolio 2020 m. vasario 13 pareiškime nurodyta, kad antstolio kontoroje nuo 2019 m. birželio 26 d. yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0008/19/01328, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-19806-930/2019 (Nr. e2-709-930/2020), kuria buvo nustatyta I. P. ir nepilnamečių vaikų Š. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir C. P., gim. (duomenys neskelbtini) laikinoji bendravimo tvarka. Pažymėta, kad išieškotojas kreipėsi į antstolį su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo I. P., kadangi nuo 2019 m. gruodžio 10 d. nėra vykdoma teismo nutartis. Tėvo I. P. ir nepilnamečių vaikų susitikimai turėjo įvykti: 2019 m. gruodžio 10 d., 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 17 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. sausio 18 d., 2020 m. sausio 19 d., 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 1 d., 2020 m. vasario 2 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. vasario 6 d. Pareiškime nurodoma, kad I. P. nurodė, kad I. P. prieš kiekvieną susitikimą (dieną prieš tai) informuodavo trumpąja žinute apie susitikimą (PC Ozas, Ozo g. 18, Vilnius, III aukštas, žaidimų kambarys), taip pat bandė susisiekti ir elektroniniu paštu, tačiau vaikų mama I. P. su išieškotoju nekomunikavo dėl susitikimų, nustatytą dieną vaikų į išieškotojo nurodytą vietą nepristatė. I. P. taip pat bandė susisiekti su I. P. atstove, tačiau gavo atsakymą, kad šiais klausimais turėtų abu tėvai bendrauti tiesiogiai. Pareiškime nurodoma, kad I. P. neinformavo antstolių kontoros ar teismo nutartis vykdoma, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, neinformavo dėl kokių aplinkybių vaikai nebuvo pristatyti į ieškotojo nustatytą vietą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepime į antstolio pareiškimą teismo prašė skirti I. P. baudą, kad būtų užtikrintas teismo sprendimo vykdymas ir užkirstas kelias pažeidinėti nepilnamečių vaikų interesus. I. P. nurodė, jog I. P. neatsakė nei į vieną jo siųstą trumpąją žinutę, kuria jis informavo apie savo pageidaujamą bendravimą su vaikais, taip pat neatsakė ir į jo atstovo rašytus elektroninius laiškus. Išieškotojo vertinimu, I. P. visiškai nusišalinusi nuo teismo nutarties vykdymo ir yra apribojusi tėvo bendravimą su vaikais. Pažymėjo, jog dėl piktybiško skolininkės elgesio tėvas nematė savo dukters nuo rugsėjo mėnesio, o sūnų gali pamatyti tik nuvykęs į mokyklą ir trumpai pabendravęs; motina nuteikinėja vaikus prieš tėvą; motina vaikams pasakoja melagingus faktus apie tėvą, bando juos įtikinti, kad jis yra blogas. Taip pat išieškotojas pažymėjo, kad jau antrą kartą bando inicijuoti baudos skyrimą I. P.. Nurodė, jog pirmą kartą teismas neskyrė baudos, nes nustatė, kad I. P. nepakankamai aiškiai nurodė susitikimo vietas ir laikus, šiuo atveju, išieškotojas nurodė konkrečias datas, kada jis skolininkei rašė trumpąsias žinutes ir elektroninius laiškus, tačiau jokio atsakymo nesulaukdavo ir vaikų nustatytu laiku I. P. nepristatydavo.
3. Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepime į antstolio pareiškimą teismo prašė antstolio Irmanto Gaidelio prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Skolininkė nesutikimą su antstolio prašymu skirti baudas už neįvykusius tėvo susitikimus su vaikais antstolio pareiškime nurodytomis dienomis grindė šiais argumentais: antstolis jau buvo kreipęsis į teismą dėl baudos skyrimo I. P., teismas baudos jai neskyrė (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis c. b. Nr.e2VP-31555-1094/2019); I. P. elgesys nepasikeitė, o iš esmės pablogėjo, tėvas po teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties nepareiškė noro bendrauti su vaikais ir jokių žinučių jų motinai nesiuntė, nereiškė noro bendrauti laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. sausio 18 d.; telefono žinutės siųstos formaliai pagal jo atstovų paruoštą tekstą, pats tėvas į jo nurodytus susitikimus neatvyksta; I. P. neatvykimus į susitikimus 2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. sausio 23 d. I. P. užfiksavo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo pagalba, kas savaime patvirtina, kad I. P. nei vienu iš jo nurodytų laikotarpių į susitikimą su vaikais neatvyko; antstolis neįvardino, kokius konkrečius pažeidimus padarė I. P. bei neįvardino I. P. veiksmų, iš kurių būtų matyti, kad jis ėmėsi konkrečių veiksmų įgyvendinti savo teisę bendrauti su vaikais; tėvas netinkamai elgiasi vaikų atžvilgiu, sūnus teigė, kad tėvas jo atžvilgiu elgiasi grubiai, vaikas gėdijasi eiti į mokyklą; antstolis, prašydamas baudą išieškoti išieškotojo naudai, neteisingai pasisakė teisės normų taikymo prasme, kadangi bauda už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skiriama į valstybės biudžetą.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2020 m. kovo 2 d. atsiliepimą Nr. 1SD-1619-(8.1.27), kuriame nurodė, jog Tarnybos atstovas 2020 m. vasario 28 d. išklausė nepilnamečių vaikų nuomonę dėl bendravimo su tėčiu. Sūnus C. P. pasakojo, kad tėtis penktadieniais ateina į mokyklą, užduoda daug klausimų, atneša dovanų, bet jų neduoda; pasak berniuko, jam labai nepatinka kai tėtis ateina į mokyklą, nes tėtis griebia už rankos, neleidžia būti su draugais, ateina smirdintis žemėmis ir tepalais; vaikas sakė, kad bijo tėčio, nes jis būna piktas, meluoja, rėkia, vartoja alkoholį, yra išspyręs duris; teigė, kad jis nenori susitikti su tėvu, nenori važiuoti pas jį į svečius, nenori, kad jis ateitų į mokyklą; pasakojo, kad su mama ir sese laukė tėčio prie Ozo prekybos centro, tačiau tėtis neatvyko; tėtis perka tik žaisliukus, kai skambina tėtis – neatsiliepia; tėtis jo niekada nesiklauso ir negirdi. Dukra Š. P. pasakojo, jog nenori susitikti su tėčiu, nes jis skriaudžia mamą, geria alų, būna piktas, meluoja visiems, niekada nebūna draugiškas, garsiai rėkia. Š. teigė, kad važiavo į prekybos centrą, tačiau tėtis buvo piktas, spaudė mamą prie mašinos automobilių stovėjimo aikštelėje; mergaitė teigė, kad nekalba su tėčiu mobiliuoju telefonu, nenori, kad tėtis lankytųsi jos darželyje. Tarnybos vertinimu, antstolio pareiškimui pagrįsti nėra pateikta pakankamai duomenų, jog motina I. P. piktybiškai, kryptingai ir sistemingai veikia su tikslu neleisti vaikams matytis ir bendrauti su tėvu. Remiantis vaikų nuomone, tikėtina, jog bendravimo tvarkos nėra laikomasi, nes matytis ir bendrauti su tėčiu vengia patys nepilnamečiai. Byloje nėra duomenų, kad I. P. antstolio prašyme nurodytomis dienomis tikrai buvo atvykęs pasiimti vaikų, kad šios teisės ir pareigos negalėjo įgyvendinti dėl I. P. kaltų veiksmų. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad abu vaikai nurodė, jog nenori bendrauti su tėvu, abu kalba apie nemalonias, juos įskaudinusias patirtis, kas vertintina, jog tėvas turėtų daugiau dėmesio ir protingų pastangų skirti silpnėjančio ryšio su vaikais puoselėjimui. Tarnyba nurodė, jog tenkinus antstolio prašymą, baudą motina turės sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali lemti nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimą. Tarnybos nuomone, išieškotina bauda skiriama ne išieškotojo naudai, bet į valstybės biudžetą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies – paskyrė skolininkei I. P. įspėjimą už antstolio 2020 m. vasario 13 d. patvarkymo Nr. B-28923 reikalavimų nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/01328.
6. Teismas nurodė, kad antstolio Mindaugo Dabkaus 2019 m. gruodžio 17 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-146-2019K, taip pat 2020 m. sausio 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-15-2020K liudija, jog antstolis kartu su I. P. ir jos vaikais, PC Ozas, trečiame aukšte, prie batutų, laukė 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 23 d., iki 17:30 val., tačiau I. P. neatvyko bendrauti su vaikais. UAB Bitė Lietuva duomenys apie abiejų suinteresuotų asmenų mobiliųjų telefonų lokaciją pagal mobiliojo ryšio bokštus rodo, kad išieškotojas I. P. 2020 m. sausio 18 d., 2020 m. sausio 19 d., 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 1 d., 2020 m. vasario 2 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. vasario 6 d. nebuvo prekybos centre Ozas, duomenų apie 2019 m. gruodžio mėnesį nėra. Taip pat iš duomenų apie lokaciją teismas nustatė, kad skolininkė I. P. 2020 m. sausio 18 d., 2020 m. sausio 19 d., 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 2 d., 2020 m. vasario 6 d. nebuvo prekybos centre Ozas, o 2020 m. sausio 23 d. buvo prekybos centre Ozas nuo 17:01 val iki 17:58 val., 2020 m. vasario 1 d. – nuo 10:45 val. iki 11:02 val., 2020 m. vasario 4 d – nuo 17:09 val iki 17:17 val, duomenų apie 2019 m. gruodžio mėnesį nėra. Nesant duomenų apie 2019 m. gruodžio mėnesį, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad išieškotojas nei karto nebuvo atvykęs į susitikimo vietą. 2020 m. sausio-vasario skolininkė buvo atvykusi 3 dienas (iš 10), išieškotojas – nei karto.
7. Teismas iš antstolio pateiktų dokumentų nustatė, kad I. P. teismo nutartimi numatytos bendravimo dienos išvakarėse arba bendravimo dieną rašė I. P. SMS žinutes, kurios pasibaigdavo sakiniu „Lauksiu tavo patvirtinimo dėl susitikimo“. Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad skolininkė neatsakė nei į vieną tokią išieškotojo žinutę. Skolininkė savo poziciją grindė tuo, kad jai 2019 m. birželio 26 d. nutartimi dėl laikinosios bendravimo tvarkos nėra nustatyta prievolė atsakyti į vaikų tėvo siunčiamas SMS žinutes. Išieškotojas teigė, kad toks vaikų motinos elgesys laikytinas nebendradarbiavimu.
8. Teismas konstatavo, kad 2019 m. birželio 26 d. nutartis išdėstyta itin lakoniškai, joje nėra detaliai aptarti šalių tarpusavio komunikavimo ypatumai, nustatyta tik tiek, kad į atsakovas pasirenka viešą vietą bendravimui, į kurią vaikus pristato ieškovė, taip pat kad atsakovui neturint galimybių pasiimti vaikus nurodytu laiku, jis turi pranešti apie tai ieškovei SMS žinute prieš dvi dienas iki planuojamo susitikimo. Pažymėjo, kad teismo nutartyje nenustačius visų detalių, šalims tenka pareiga veikti taip, kad nutartis būtų vykdoma. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas turi įstatymo galią ir yra privalomas vykdyti, todėl abi šalys privalo dėti pakankamai pastangų siekiant tarpusavio kompromiso, atsižvelgiant į abiejų tėvų pareigas bei nepilnamečių vaikų interesus. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo nutartimi yra nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, ar ne (CK 3.156 str. 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas vertino, kad skolininkės elgesys, kuomet ji neatsakydavo į išieškotojo SMS žinutes, įvertinus, kad žinutėse būdavo aiškiai ir mandagiai parašoma, jog išieškotojas laukia patvirtinimo dėl bendravimo jo nurodytoje vietoje, laikytinas neveikimu už tai, kad nutartis dėl bendravimo tvarkos būtų vykdoma. Teismas laikė pagrįstu ir skolininkės argumentą, kad žinutės jai atrodė nevertos reagavimo, nes buvo pernelyg šabloniškos. Įvertinus tai, kad suinteresuotų asmenų tarpusavio santykiai yra pakankamai konfliktiški, dalykiškos ir konkrečios išieškotojo žinutės laikytinos būtent tokiomis, kokiomis yra tinkama tartis dėl bendravimo. Teismas vertintina, kad skolininkė pažeidė teismų praktikoje nurodomą kooperavimosi reikalavimą.
9. Teismas, spręsdamas dėl poveikio priemonės pagal antstolio pareiškimą skolininkei taikymo, įvertintino, kad ji augina du nepilnamečius vaikus, todėl piniginės baudos skyrimas neigiamai paveiktų jos ir vaikų finansinę padėtį. Civilinio proceso kodeksas numato švelnesnes nuobaudas, kurias gali taikyti teismas pažeidėjų atžvilgiu. Teismas skolininkei I. P. paskyrė įspėjimą (taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Pažymėjo, kad tokia poveikio priemonė yra taikoma teismų praktikoje, ji turi įspėjamąją reikšmę (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1680-275/2019).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) I. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
10.1. Teismo nutartį vykdantis antstolis Irmantas Gaidelis neatliko tiesioginių savo pareigų, t.y. nė karto nepatikrino, kaip yra vykdoma teismo nutartis, 2020-02-13 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-28923 ir pareiškimą teismui surašė, vadovaudamasis subjektyviais išieškotojo I. P. paaiškinimais ir jo pateiktomis trumposiomis žinutėmis, kurių turinys pats savaime nepagrindžia aplinkybės, kad išieškotojas I. P., vykdydamas teismo nutartį konkrečiomis 2019 metų gruodžio mėnesio dienomis (2019 m. gruodžio 10 d., 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 17 d., 2019 m. gruodžio 19 d.), buvo atvykęs į nurodytą vietą bendrauti su vaikais. Tik šiais įrodymais ir rėmėsi procesinį sprendimą priėmęs teismas, neanalizuodamas visos įrodymų visumos jų sąsajumo aspektu.
10.2. Negalima sutikti su teismo išvada, kad formalaus turinio išieškotojo žinučių rašymas neginčijamai patvirtina aplinkybę, jog jis 2019 metų gruodžio mėn. nurodytomis dienomis (4 dienos) buvo atvykęs bendrauti su vaikais, esant nustatytoms aplinkybėms, kad 2020 m. sausio-vasario skolininkė buvo atvykusi 3 dienas (iš 10 dienų), išieškotojas – nei karto. Tokia teismo išvada yra nelogiška ir neteisinga. Be to, teismas nevertino suinteresuotojo asmens I. P. paaiškinimų ir jos pateiktų įrodymų, kad po išieškotojo I. P. neatvykimo į susitikimo su vaikais vietą 2019 m. gruodžio 10 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d., 2019-12-17 ji užfiksavo I. P. neatvykimo faktą, pasitelkdama antstolio Mindaugo Dabkaus paslaugomis (atliktu faktinių aplinkybių fiksavimu). Šio įrodymo, kuriuo vaikų motina I. P. siekė užfiksuoti vaikų tėvo neatvykimo į susitikimų vietą faktus ir paneigti jo formaliai siunčiamų žinučių turinyje išreikštą tariamą ketinimą bendrauti su vaikais žinutėse nurodytomis dienomis, teismas nutartyje nepagrįstai neanalizavo ir nevertino.
10.3. Teismas nepagrįstai sureikšmino išieškotojo siųstų žinučių turinį, nevertindamas šio įrodymo neatsietinai su kitais įrodymais, t.y. aukščiau minimu antstolio M. Dabkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, išsamiais ir nuosekliais suinteresuotojo asmens I. P. paaiškinimais, mobiliojo ryšio operatoriaus duomenimis ir kt., patvirtinančiais, kad išieškotojas pareiškime nurodytomis sausio ir vasario mėnesio dienomis, į susitikimus su vaikais iš viso neatvykdavo. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ir ta, kad pats išieškotojas nepateikė nei vieno įrodymo, kad nustatytomis dienomis 2019 metų gruodžio mėnesį jis pats į susitikimo vietą buvo atvykęs.
10.4. Išieškotojas I. P., vykdydamas teismo nutartį, elgėsi nesąžiningai, t.y. neatvykdavo nustatytomis dienomis bendrauti su nepilnamečiais vaikais į nurodytą vietą. Išieškotojo formaliai siųstos žinutės, esant nesąžiningam paties išieškotojo elgesiui, negali būti pakankamu įrodymu nubausti suinteresuotąjį asmenį I. P. už teismo nutarties nevykdymą. Esant pakankamai duomenų, kad pats išieškotojas, vykdydamas teismo nutartį, nebendradarbiavo su vaikų motina, nėra pagrindo apkaltinti skolininkę bendradarbiavimo pareigos nevykdymu.
Atsiliepimas
10.5. Teismas tinkamai nevertino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 2 d. atsiliepime Nr. 1SD-1619-(8.1.27) nurodytos aplinkybės, jog byloje nėra duomenų, kad I. P. antstolio prašyme nurodytomis dienomis tikrai buvo atvykęs pasiimti vaikų, kad šios teisės ir pareigos negalėjo įgyvendinti dėl I. P. kaltų veiksmų.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas I. P. prašo I. P. atskirąjį skundą atmesti, priteisti I. P. iš I. P. 726,00 Eur sumą už jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
11.1. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju svarbu atsižvelgti, jog bendravimo tvarkos nevykdymo klausimas teisme sprendžiamas jau antrą kartą. Pirmuoju atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo ir baudos skyrimo. Po šios teismo nutarties I. P. ir toliau nevykdė bendravimo tvarkos, tačiau I. P. gavęs teismo išaiškinimą, jog jo pastangos tariantis dėl bendravimo su vaikais buvo nepakankamos, savo veiksmus pakeitė ir skyrė ypatingai daug dėmesio siekdamas suderinti bendravimą tinkamai. Nagrinėjamoje byloje yra pateikta eilė suinteresuoto asmens I. P. trumpųjų žinučių, bei jo atstovų elektroninių laiškų, kuriais buvo siekiama suderinti tėvo bendravimą su nepilnamečiais vaikais, tačiau nei I. P., nei jo atstovams I. P. neatsakydavo ir mėginimą suderinti susitikimus, ignoruodavo.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ne tik kooperavimosi pareigos nevykdymo faktą, tačiau ir tai, kad I. P. realiai neatvežė nepilnamečių vaikų bendravimui su tėvu. Šiuo atveju, byloje yra sprendžiamas klausimas ar I. P., vykdė teismo nutartį. Dėl to, kad I. P. būtų nevykdęs teismo nutarties, I. P. nėra kreipusis nei į teismą, nei į antstolį.
11.3. I. P. piktybiškai riboja tėvo ir vaikų bendravimą ir siekia visais įmanomais būdais išvengti šio fakto konstatavimo. Prie atskirojo skundo argumentų yra netgi nurodoma, jog pats antstolis neatliko visų būtinų veiksmų, tačiau kaip ir kiti skundo argumentai, šis taip pat nepagrįstas ir dirbtinai keliamas. Antstolio pareiškime yra aiškiai nurodyta, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d. I. P. įpareigota nedelsiant vykdyti teismo nutartį ir apie tai informuoti antstolių kontorą. Pačios I. P. prašymu procesiniai dokumentai jai 2019 m. rugpjūčio 21 persiųsti elektroniniu paštu. Dėl sprendimo nevykdymo antstolis pranešimą gavo iš suinteresuoto asmens, kartu su pareiškimu teismui antstolis pateikė ir trumpąsias žinutes bei elektroninius laiškus patvirtinančius, kad I. P. sprendimo nevykdo. Antstolis taip pat pažymėjo, kad I. P. antstolių kontoros neinformavo apie tai ar teismo nutartis vykdoma, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, neinformavo dėl kokių aplinkybių nebuvo pristatyti vaikai. Pirmojo posėdžio metu I. P. atvirai melavo teismui, kad vaikus visada atveždavo į susitikimo vietą, o teismui gavus duomenis iš telekomunikacijų bendrovės, savo paaiškinimus jau pakeitė nurodžiusi, kad nevežė, nes ir pats I. P. ten nebuvo. Akivaizdu, jog net prisiekusi dėl melagingų paaiškinimų davimo, I. P. leido sau meluoti, kad tik išvengtų atsakomybės ir, kad toliau galėtų riboti vaikų ir tėvo bendravimą.
Šalies argumentai
11.4. I. P. duodama paaiškinimus patvirtino, jog 2020 m. kovą, kai pradėjo atsakinėti I. P. į jo žinutes ir pradėjo su juo bendrauti, tėvo ir vaikų susitikimai atsinaujino ir įvykdavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotas asmeniui paskirtas įspėjimas už antstolio patvarkymo reikalavimų nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/01328.
14. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 str. 9 d. tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 str. 9 d., 152 str. 6 d., 771 str. nustatyta tvarka. Tai atvejais, kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama CPK 145 str. 9 d. pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-199-248/2017).
15. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų - teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo pareiga (CPK 8 straipsnis). Tinkamas teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiektas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.
16. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo I. P. dėl to, kad 2019 m. gruodžio 10, 12, 17, 19 d., 2020 m. sausio 18, 19, 21, 23, 28, 30, vasario 1, 2, 4 ir 6 dienomis nebuvo vykdoma teismo nutartis, kurioje įtvirtinta laikinoji bendravimo su vaikais tvarka.
17. Pažymėtina, jog vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją: pirma, tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą; antra, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas baudos paskyrimas taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, taip skatinant skolininką laiku įvykdyti prievolę.
18. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir šalių pateiktus rašytinius įrodymus, negalima daryti išvados, kad suinteresuotas asmuo I. P. piktybiškai vengė vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat nenustatytos aplinkybės sudarančios pagrindą pripažinti, kad priešingai veikė nepilnamečių vaikų interesams ribodama jų teisę bendrauti su tėvu, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Priešingai, byloje nustatyta, kad ji su vaikais ne kartą buvo atvykusi į I. P. paskirtą vietą tam, kad I. P. galėtų susitikti su vaikas. Tačiau pats suinteresuotas asmuo I. P. nebuvo atvykęs. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininkė pažeidė teismų praktikoje nurodomą kooperavimosi reikalavimą. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo I. P. neatsakydavo į I. P. SMS žinutes dėl susitikimų su vaikais laiko. Suinteresuotas asmuo I. P. paaiškino, kad neatrašydavo į šias žinutes, nes jos buvo formaliai siunčiamos ir nebūtinai reiškiančios, kad pats I. P. atvyks jo žinutėse nurodomu laiku. I. P. pateikė antstolio Mindaugo Dabkaus 2019 m. gruodžio 17 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 2020 m. sausio 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuose antstolio užfiksuota, kad ji su vaikais buvo prekybos centre Ozas, trečiame aukšte, prie batutų, laukė 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 23 d., iki 17:30 val., tačiau I. P. neatvyko bendrauti su vaikais. Šie rašytiniai įrodymai iš dalies patvirtina, kad I. P. žinutės kai kuriais atvejais iš tiesų buvo siunčiamos formaliai. Negavęs jokio atsakymo į savo siųstas žinutes I. P. į susitikimus nevykdavo.
19. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino šalių pateiktus duomenis, gautais iš UAB Bitė Lietuva apie abiejų suinteresuotų asmenų mobiliųjų telefonų lokaciją pagal mobiliojo ryšio bokštus, kuriuose nustatyta, kad išieškotojas I. P. 2020 m. sausio 18 d., 2020 m. sausio 19 d., 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 1 d., 2020 m. vasario 2 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. vasario 6 d. nebuvo prekybos centre Ozas, duomenų apie 2019 m. gruodžio mėnesį nėra. Taip pat iš duomenų apie lokaciją teismas nustatė, kad skolininkė I. P. 2020 m. sausio 18 d., 2020 m. sausio 19 d., 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 2 d., 2020 m. vasario 6 d. nebuvo prekybos centre Ozas, o 2020 m. sausio 23 d. buvo prekybos centre Ozas nuo 17:01 val. iki 17:58 val., 2020 m. vasario 1 d. – nuo 10:45 val. iki 11:02 val., 2020 m. vasario 4 d – nuo 17:09 val. iki 17:17 val., duomenų apie 2019 m. gruodžio mėnesį nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie telefonų lokaciją, taip pat I. P. pateiktus antstolio konstatavimo protokolus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad I. P. vengė vykdyti teismo nutartį dėl nustatytos vaikų su tėvu bendravimo tvarkos. Be to, šiuo atveju visiškai sutiktina su suinteresuoto asmens I. P. argumentais, kad antstolis Irmantas Gaidelis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-28923 vien tik remdamasis I. P. SMS žinutėmis, į kurias I. P. neatsakė. Tačiau antstolio nebuvo vertinama, ar faktiškai I. P. užtikrindavo vaikų susitikimus su tėvu.
20. Teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šiuo atveju I. P. nevykdė kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos. Net ir gavusi formalią suinteresuoto asmens I. P. žinutę, I. P. galėjo taip pat formaliai atsakyti ar bus nurodytoje vietoje su vaikais. Toks šalių kooperavimosi būdas ne tik leistų šalims labiau planuoti laiką, bet ir pagrįstų aplinkybę, kad šalys buvo sutarę dėl konkretaus laiko ir būtent tuo laiku tėvas turėjo bendrauti su vaikais. Kita vertus, esant duomenims, kad nepaisant to, kad I. P. neatsakydavo į žinutes, tačiau į I. P. nurodytą vietą paskirtu laiku su vaikais buvo nuvykusi, nėra pagrindo taikyti net ir švelnesnę sankciją už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, t y. sankciją už trukdymą tėvui bendrauti su vaikais.
21. Suinteresuotas asmuo I. P. savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad I. P., duodama paaiškinimus, patvirtino, jog 2020 m. kovą, kai pradėjo atsakinėti I. P. į jo žinutes ir pradėjo su juo bendrauti, tėvo ir vaikų susitikimai atsinaujino ir įvykdavo. Šių I. P. teismo posėdžio metu išsakytų paaiškinimų suinteresuotas asmuo I. P. neginčija. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti I. P. sankciją už kooperavimosi reikalavimo nevykdymą yra išnykusios, nes iš bendravimo tvarkos taisyklių kylantys reikalavimai bylos nagrinėjimo metu yra vykdomi ir sankcijos, turinčios paskatinti skolininką laiku įvykdyti prievolę, skyrimas prieštarautų tikriesiems sankcijos skyrimo vykdymo procese tikslams. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atvejų nebuvo pagrindo I. P. paskirti sankciją už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimas dėl baudos skyrimo atmetamas.
23. Kadangi apeliacinės instancijos teisme nauju procesiniu sprendimu – nutartimi – prašymas atmetamas, perskirstomos ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo I. P. patyrė 860 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų (400 Eur už atsiliepimo į antstolio pareiškimą surašymą, 300 Eur už atstovavimą teisme, 160 Eur už antstolio paslaugas). Šios išlaidos priteisiamos I. P. iš I. P..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.
Priteisti iš suinteresuoto asmens I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 860 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.