Kauno apygardos teismo nutartis

2021-01-21 · Civilinė byla Nr. 2S-223-343/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
2S-223-343/2021
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01433-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
G. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-223-343/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01433-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.4.5.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. V. ir G. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja G. K. (toliau – ir pareiškėja, išieškotoja) pateikė skundą dėl antstolio S. V. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0127/19/00094 ir Nr. 0127/19/00745, kuriame prašo panaikinti antstolio S. V. 2020 m. gegužės 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkymus dėl skolininko G. G. piktnaudžiavimo tėvo valdžia.

2. Nurodo, kad antstolio S. V. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos, kuriose išieškotoja G. K.. Teigia, kad Alytaus apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi yra nustatyta jos mažamečio sūnaus G. G. gyvenamoji vieta su motina ir skolininko G. G. maksimali bendravimo su vaiku tvarka, t. y. vaikas pusę mėnesio būna su motina, pusę mėnesio su tėvu. Šiuo metu skolininkas G. G. nevykdo minėto teismo sprendimo, kliudo jai su sūnumi bendrauti ryšio priemonėmis, nors teismas yra nustatęs, kad ji turi teisę su sūnumi bendrauti ryšio priemonėmis kiekvieną dieną. Tvirtina, kad dėl skolininko G. G. piktnaudžiavimo tėvo valdžia yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu nedelsiant nutraukti tokį skolininko elgesį mažamečio vaiko atžvilgiu ir kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo. 2020 m. gegužės 22 d. patvarkyme antstolis pažymėjo, kad, vadovaujantis sprendimų vykdymų instrukcijos 25 punkto nuostatomis, 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. buvo pravesti pasitarimai su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, priimtas kolegialus sprendimas, kad nėra faktinio pagrindo antstoliui surašyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto, taip pat išieškotoja ir skolininkas įpareigoti išklausyti efektyvios tėvystės įgūdžių kursus, o po šių kursų išklausymo išieškotojai ir skolininkui rekomenduota esamus nesutarimus spręsti mediacijos pagalba. Pareiškėjos teigimu, skundžiami patvarkymai yra neteisėti, neatitinka CPK vykdymo normų, jais vadovaujantis bus ir toliau pažeidinėjama mažamečio prigimtinė teisė gyventi bei bendrauti su motina. Teigia, kad VŠĮ Alytaus socialinių paslaugų centre nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio vyko atvejo vadybos posėdžiai, buvo sudaromi pagalbos planai, šeimai teikiamos rekomendacijos, konsultacijos. VŠĮ Alytaus socialinių paslaugų centro atvejo vadybos posėdžio metu skolininkas G. G. ir išieškotoja G. K. buvo įpareigoti lankyti efektyvios tėvystės įgūdžių kursus, ne kartą jie yra dalyvavę mediacijos procese. Pareiškėja neprieštaravo dėl maksimalios vaiko bendravimo tvarkos, tačiau skolininkas G. G. piktnaudžiauja tėvo pareigomis. Pareiškėjos teigimu, skolininkas vaiką papirkinėja, siekdamas išgauti iš vaiko palankų atsakymą, jį vedžioja po įvairias institucijas, moko jį tendencingai meluoti, neva motina prieš jį yra naudojusi smurtinius veiksmus, dėl ko vaikui šiuo metu vystosi mamos atstūmimo sindromas. Antstolis, atsisakydamas surašyti aktą pagal CPK 771 straipsnio nuostatas dėl teismo sprendimo nevykdymo, pakeičiant tai pozityvios tėvystės kursais ir teismine mediacija, sudarė sąlygas G. G. ir toliau pažeidinėti jos kaip motinos teisę bendrauti su sūnumi ir sūnaus teisę bendrauti su motina.

3. Antstolis S. V. 2020 m. birželio 15 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį teismui. Patvarkyme nurodo, kad vykdymo eigoje G. K. nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kurie parodytų skolininko G. G. neigiamą įtaką sūnui, todėl nėra teisinio pagrindo surašyti numatyto akto. Vykdymo eigoje nebuvo nustatyta, kad G. G. savo sprendimus priėmė tėvo įtakotas. Pažymi, kad vykdomame vykdomajame rašte G. G. nėra nurodytas kaip skolininkas, todėl dėl jo elgesio vykdymo procese negalima atlikti jokių procesinių veiksmų. Patvarkymai buvo surašyti vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2020 m. balandžio 29 d. pažyma.

4. Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimo nepateikė.

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

6. Teismas iš civilinės bylos bei prie jos esančių vykdomųjų bylų duomenų nustatė, kad vykdymo eigoje pareiškėja nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų skolininko G. G. neigiamą įtaką sūnui, todėl sutiko su antstolio nurodymu, kad nėra teisinio pagrindo surašyti CPK 771 straipsnyje numatyto sprendimo nevykdymo akto. Taip pat nurodė, kad vykdomame vykdomajame rašte G. G. nėra nurodytas kaip skolininkas, todėl dėl jo elgesio vykdymo procese negali būti atliekami jokie procesiniai veiksmai, kuriais būtų įtakojama nepilnamečio vaiko apsisprendimo ar judėjimo laisvė.

7. Teismas, įvertinęs antstolio atliktus vykdymo veiksmus, nustatytus Sprendimų vykdymo instrukcijoje, darė išvadą, kad antstolio S. V. 2020 m. gegužės 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkymai buvo surašyti vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, galiojančiais norminiais aktais, tai buvo kolegialus sprendimas, numatytas įstatyme. Sprendė, kad antstolio S. V. veiksmus pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais pripažinti neteisėtais nėra pagrindo.

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos 2020 m. birželio 12 d. skundą dėl antstolio patvarkymų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai nevertino šių faktinių įrodymų – telefoninių išklotinių, garso įrašų, kurie įrodo, kad yra kliudoma išieškotojai ir vaikui bendrauti ryšio priemonėmis. Taipogi teismas nepagrįstai nevertino vykdomosiose bylose esančių duomenų, jog skolininkas, kriminalizuodamas išieškotojos elgesį, mažamečio sūnaus neparveža į jo gyvenamą vietą nuo 2018 m. birželio 1 d. Teigia, kad vaikas, neteisėtai ilgą laiką gyvendamas skolininko aplinkoje, pradėjo atsižadėti ne tik išieškotojos, bet ir visos jos šeimos, vaikui vystosi mamos atstūmimo sindromas. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą.

1.2. Teismas nevertino objektyvių faktinių aplinkybių, kurios buvo konstatuotos teismo 2017m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad G. G. netinkamą bendravimą su G. K. įrodo jai rašytos SMS žinutės, patvirtinančios, kad G. G. ją vadina ligone, nuprotėjusia, barakuda, liepia eiti gydytis ir kt. Toks G. G. žodžių vartojimas bendraujant su vaiko motina kėlė teismui abejones, ar toks tėvas gali tinkamai išauklėti vaiką ir patvirtina galimą sūnaus nuteikinėjimą prieš ją. Nurodo, kad VTAS specialistės paimtame G. G. paaiškinime yra fiksuotas teiginys, kad su „mama jis nebendrauja, nes tėtė neleidžia“, kas taip pat patvirtina G. G. manipuliavimą vaiku.

1.3. Teismas nevertino vykdomosiose bylose esančių teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtų aplinkybių. Apeliantės teigimu, ekspertų išvados patvirtina, kad mažamečiui G. G. yra daromas poveikis, vaikui girdint kriminalizuojamas išieškotojos elgesys, vaikui formuojamos neigiamos nuostatos. Taip pat 2016 m. balandžio 14 - liepos 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pažymėta, kad vaikas paklūsta tėvo vadovavimui, vaikas tapatinasi su tėvu. Ekspertai nustatė vaikui esamą lojalumo konfliktą, taip pat, esant vaikui, tėvams rekomendavo vengti akistatos.

1.4. Teismas nevertino vykdomosiose bylose esančių įrodymų, kad išieškotoja dėl pažeistų savo ir vaiko teisių, interesų, kreipėsi į vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, kuri dėl jos skundų yra atlikusi tyrimus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė dėl galimai pažeidžiamų mažamečio teisių ir teisėtų interesų 2018 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad tėvo motyvacija neleisti bendrauti/gyventi su motina dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo leidžia daryti prielaidą, kad tokiais veiksmais tėvas sąmoningai siekia riboti vaiko pastovų bendravimą su motina ir kt. Taip pat vaiko teisių kontrolierė, atlikusi tyrimą, 2019 m. gegužės 6 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad gautais duomenimis mažametis su motina norėtų bendrauti dalyvaujant tėvui. Vaiko teisių kontrolierės 2020 m. balandžio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymoje buvo nurodyta, kad tėvas ne visada pristato sūnų nustatytu bendravimo laiku, neatvežė sūnaus į 2019 m. spalio 15 d. suplanuotą susitikimą su motina, be kita ko, nurodyta, kad tėvas nesiima veiksmų spręsti vaiko bendravimo su motina susijusius klausimus ir kt.

1.5. Teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymas, dėl ko darytina išvada, kad teismas vertino ne visus įrodymus, visapusiškai neišnagrinėjo visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesivadovavo kasacinio teismo praktika analogiškose bylose, tokiu būdu pažeisdamas CPK 185 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio nuostatas.

9. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

10. Kauno apygardos teisme 2021 m. sausio 11 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo civilinėje byloje Nr. 2S-223-343/2021. Pareiškėja prašo priimti šiuos dokumentus – 2020 m. rugsėjo 23 d. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymo kopiją; pareiškėjos 2020 m. lapkričio 26 d. skundo „dėl patvarkymo 2020-11-09 reg., Nr. (duomenys neskelbtini)“, kopiją; pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymo, adresuoto VšĮ Alytaus socialinių paslaugų centrui, kopiją. Nurodo, kad šie dokumentai patvirtina, jog skolininkas mažamečiui vaikui daro neigiamą įtaką, nesant teisėto pagrindo vaikas neteisėtai yra atskirtas nuo motinos. 2021 m. sausio 12 d. teisėjos rezoliucija suinteresuotiems asmenims – antstoliui S. V. ir G. G. buvo nustatytas terminas iki 2021 m. sausio 20 d. pateikti nuomonę dėl pateikto prašymo. Per nustatytą terminą suinteresuoti asmenys nuomonės nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašomus į bylą priimti įrodymus, nustatė, kad dalis jų, pavyzdžiui 2020 m. rugsėjo 23 d. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymo kopija ir pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymo, adresuoto VšĮ Alytaus socialinių paslaugų centrui, kopija, yra surašyti 2020 m. rugpjūčio mėnesį, todėl akivaizdu, kad pareiškėja šiuos įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės. Pareiškėjos teikiamas įrodymas – 2020 m. lapkričio 26 d. skundo „dėl patvarkymo 2020-11-09 reg., Nr. (duomenys neskelbtini)S“, kopija, yra visai ne šios, o kitos bylos dalykas, kadangi nustatyta, jog pagal minėtą skundą Alytaus apylinkės teisme yra užvesta atskira byla. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantės teikiami įrodymai į bylą nepriimtini, nes minėta, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, skundas nagrinėjamas atskiroje byloje (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos G. K. skundas dėl antstolio S. V. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

15. Nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/19/00094 (skolininkas G. G., išieškotoja G. K.). Taip pat antstolio kontoroje pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 26 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/19/00745 (skolininkas G. G., išieškotoja G. K.). Abiejų vykdomųjų dokumentų forma – vykdomasis raštas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2020 m. gegužės 6 d. pateikė antstoliui pareiškimą „dėl kovo 20 teismo sprendimo nevykdymo civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017“. Pareiškime nurodo, kad skolininkas G. G. piktnaudžiauja tėvo pareigomis, daro poveikį mažamečiui G. G., nutraukė pareiškėjos ir vaiko bendravimą ryšio priemonėmis, nors 2017 m. teismo sprendimu nustatyta, kad su vaiku bendravimas turi vykti nekliudomai ryšio priemonėmis kiekvieną dieną. Pareiškėjos teigimu, turi būti kreipiamasi į teismą pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį dėl teismo sprendimo nevykdymo.

16. Dėl minėto išieškotojos pareiškimo antstolis 2020 m. gegužės 22 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Patvarkyme nurodyta, jog, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto nuostatomis, 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. buvo pravesti pasitarimai su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. Šiuose pasitarimuose buvo aptartos vykdymo eigoje nustatytos aplinkybės bei priimtas kolegialus nutarimas: nėra faktinio pagrindo antstoliui surašyti CPK 771 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto; įpareigoti išieškotoją ir skolininką išklausyti Efektyvios tėvystės įgūdžių kursus, o po šių kursų išklausymo išieškotojai ir skolininkui rekomenduoti esamus nesutarimus spręsti mediacijos pagalba. Antstolis 2020 m. gegužės 22 d. patvarkė, kad nėra faktinio pagrindo surašyti CPK 771 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto; išieškotoja ir skolininkas įpareigojami išklausyti Efektyvios tėvystės įgūdžių kursus; Efektyvios tėvystės kursus pravesiančią instituciją, kursų datas, apimtį ir turinį pavedama nustatyti Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui; išieškotoja ir skolininkas, gavę šį patvarkymą, įpareigojami nedelsiant susisiekti su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi ir vykdyti šios institucijos nurodymus dėl Efektyvios tėvystės įgūdžių kursų išklausymo; po minėtų kursų išklausymo išieškotojai ir skolininkui rekomenduojama esamus nesutarimus spręsti mediacijos pagalba. Kadangi Alytaus miesto savivaldybė Efektyvios tėvystės kursus pravedančią instituciją yra paskyrusi VŠĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą, antstolis 2020 m. gegužės 28 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakoregavo 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 ir 4 punktus, vietoje Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, kaip įstaigos pravedančios Efektyvios tėvystės kursus, nurodant kitą instituciją – VŠĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą. Pareiškėja su minėtais patvarkymais nesutiko, dėl jų antstoliui pateikė skundą, nurodydama, kad patvarkymai yra neteisėti, neatitinkantys CPK vykdymo normų, jais vadovaujantis bus ir toliau pažeidinėjama mažamečio G. G. prigimtinė teisė gyventi ir bendrauti su motina. Antstolis skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti apylinkės teismui.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vykdymo eigoje pareiškėja nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų skolininko G. G. neigiamą įtaką sūnui, todėl sutiko su antstolio nurodymu, kad nėra teisinio pagrindo surašyti CPK 771 straipsnyje numatyto sprendimo nevykdymo akto. Darė išvadą, kad skundžiami antstolio patvarkymai buvo surašyti vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, galiojančiais norminiais aktais, tai buvo kolegialus sprendimas, numatytas įstatyme.

18. Apeliantė su apylinkės teismo vertinimu nesutinka. Atskirajame skunde teigia, kad G. G. daro neigiamą įtaką G. G. sprendimui bendrauti su pareiškėja, vaikui vystosi motinos atstūmimo sindromas. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino vykdomosiose bylose pateiktų faktinių duomenų, t. y. telefoninių išklotinių, garso įrašų, kurie patvirtina, kad G. G. kliudo pareiškėjai ir vaikui bendrauti ryšio priemonėmis. Taipogi, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino vykdomosiose bylose pateiktų psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte pažymėtų aplinkybių, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažymų.

19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos bei vykdomųjų bylų medžiaga, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

20. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis įtvirtina šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus. Jame numatyti ne tik sutuoktinių lygiateisiškumo, bet ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principai.

21. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013, 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

23. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju vykdymo eigoje, pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kurie įrodytų, jog G. G. darytų neigiamą įtaką jų vaikui. Minėta, apeliantė, kvestionuodama šią pirmosios instancijos išvadą, teigia, jog teismas nevertino vykdomosiose bylose pateiktų įrodymų – telefoninių išklotinių, garso įrašų, taip pat 2016 m. ir 2019 m. psichiatrijos-psichologijos teismo ekspertizės aktuose nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nedetalizavo, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo priimti priešingą procesinį sprendimą. Vykdomosiose bylose pateiktos telefoninės išklotinės, kurios, apeliantės teigimu, turi įrodyti G. G. kliudymą bendrauti ryšio priemonėmis su vaiku, iš esmės neįrodo šios aplinkybės, kadangi vien tai, kad į pareiškėjos skambučius neatsiliepiama ar, kad atsiliepiama, bet pokalbio trukmė trunka vos kelias sekundes, neįrodo skolininko piktnaudžiavimo tėvo valdžia. Be to, antstolis 2020 m. birželio 15 d. patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo dėl minėtų skundžiamų patvarkymų, nurodė, kad skundžiami patvarkymai surašyti vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2020 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ši pažyma paruošta atlikus G. K. 2019 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. kovo 16 d. skundų tyrimą. Šioje pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, kad vaikas, kaip teigia G. K., yra nuteikinėjamas tėvo prieš motiną. Nurodyta, kad dėl vaikui galimai daromo poveikio atsakys ekspertai, atlikę vaiko psichologinę ekspertizę vykstančio teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat nurodyta, kad tyrimo metu gautais duomenimis, G. G. nedraudžia sūnui bendrauti su motina. Pažymėta, kad tėvai nekeičia savo elgesio, nors yra išklausę Efektyvios tėvystės įgūdžių kursus, todėl svarstytina dėl papildomų panašaus pobūdžio kursų organizavimo tėvams galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta pažyma iš esmės paneigia apeliantės argumentus dėl akivaizdaus G. G. piktnaudžiavimo tėvo valdžia, neigiamos įtakos darymo jų vaikui.

25. Vertinant kitus vykdomosiose bylose apeliantės nurodytus įrodymus, pavyzdžiui 2016 m. balandžio 14 d. - liepos 8 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad šiame akte buvo pateiktos tokios išvados: G. G. ryšys su tėvais yra stiprus, tačiau gauti duomenys netiesiogiai įrodo, jog prioritetą jis teikia savo tėvui; potencialiai abu tėvai geba tenkinti sūnaus emocinius, dvasinius bei saugumo poreikius, tačiau duomenų visuma rodo, kad tėvas su šiomis užduotimis susitvarko; tėvo pozicija šiuo metu rodo jo pasirengimą atsižvelgti į sūnaus interesus tokiu būdu užtikrinant jo darnų asmenybės formavimąsi (siekė vaiko bendravimo su motina, nereikalavo gyvenamosios vietos nustatymo būtent su juo ir kt.). Vertinant 2019 m. vasario 12 d. - kovo 19d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad šiame akte viena iš išvadų buvo nurodyta: tėvai, tarpusavyje palaikydami įtemptus santykius, atvirai išsakydami neigiamas nuostatas vienas kito atžvilgiu, formuoja neigiamą G. G. požiūrį tiek apie tėvą, tiek apie motiną. Nurodyta, kad šiuo atveju itin reikšminga aplinkybė yra G. G. pagrindinė gyvenamoji vieta ir ženkliai apribotos jo galimybės susitikinėti su motina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtuose teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose padarytomis išvadomis nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis, kadangi nuo jų surašymo momento iki skundžiamų patvarkymų surašymo momento yra praėjęs nemažas laiko tarpas. Kita vertus, net ir vadovaujantis nurodytomis ekspertų išvadomis, iš esmės jose nėra konstatuota, kad G. G. piktnaudžiautų tėvo valdžia, dėl ko būtų pagrindas antstoliui surašyti CPK 771 straipsnyje numatytą aktą.

26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visa, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad skundžiami patvarkymai buvo surašyti teisėtai, antstolis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tokia išvada darytina įvertinus vykdomosiose bylose pateiktus rašytinius įrodymus, iš kurių nenustatyti G. G. neteisėti veiksmai vaiko atžvilgiu, t. y. pasitvirtino pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti apie G. G. daromą neigiamą įtaką vaikui. Be to, šiuo atveju sutiktina ir su apylinkės teismo vertinimu, kad G. K. ir G. G. sūnus G. G. vykdomame vykdomajame rašte nėra nurodytas kaip skolininkas, todėl dėl jo elgesio vykdymo procese negali būti atliekami jokie procesiniai veiksmai, kuriais būtu įtakojama nepilnamečio vaiko apsisprendimo ar judėjimo laisvė.

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

28. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, o atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė