- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- 2YT-4332-979/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01433-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui S. V. ir G. G. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. K. pateikė skundą dėl antstolio S. V. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0127/19/00094 ir Nr. 0127/19/00745, kuriuo prašo panaikinti antstolio S. V. 2020 m. gegužės 22 d. Reg. Nr. S-2020-3007 ir 2020 m. gegužės 28 d. Reg. Nr. S-2020-3136 patvarkymus dėl skolininko G. G. piktnaudžiavimo tėvo valdžia. Nurodė, kad antstolio S. V. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos, kuriose išieškotoja G. K.. 2017 m. kovo 20 d. teismo nutartimi nustatyta jos mažamečio sūnaus G. G. gyvenamoji vieta su motina ir skolininko G. G. maksimali bendravimo tvarka su vaiku, t. y. vaikas pusė mėnesio laikotarpiu būna su mama, pusė mėnesio su tėčiu. Šiuo metu skolininkas G. G. nevykdo minėto teismo sprendimo, kliudo jai su sūnumi bendrauti ryšio priemonėmis. Teismo sprendime nustatyta, kad ji turi teisę su sūnumi bendrauti ryšio priemonėmis kiekvieną dieną. Dėl skolininko G. G. piktnaudžiavimo tėvo valdžia, vaikui poveikio darymo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00054-20, tikslu nedelsiant nutraukti tokį skolininko elgesį mažamečio vaiko atžvilgiu ir kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo. 2020 m. gegužės 22 d. patvarkyme antstolis pažymėjote, kad vadovaujantis sprendimų vykdymų instrukcijos 25 punkto nuostatomis, 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. buvo pravesti pasitarimai su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, priimtas kolegialus sprendimas, kad nėra faktinio pagrindo antstoliui surašyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto, taip pat išieškotoja ir skolininkas įpareigoti išklausyti efektyvios tėvystės įgūdžių kursus, o po šių kursų išklausymo išieškotojai ir skolininkui rekomenduota esamus nesutarimus spręsti mediacijos pagalba. Skundžiami patvarkymai yra neteisėti, neatitinka CPK vykdymo normų, jais vadovaujantis bus ir toliau pažeidinėjama mažamečio G. G. prigimtinė vaiko teisė gyventi bei bendrauti su mama. VŠĮ Alytaus socialinių paslaugų centre nuo 2018 m. rugsėjo mėn. vyko atvejo vadybos posėdžiai, buvo sudaromi pagalbos planai, šeimai teikiamos rekomendacijos, konsultacijos. VŠĮ Alytaus socialinių paslaugų centro atvejo vadybos posėdžio metu skolininkas G. G. ir išieškotoja G. K. buvo įpareigoti lankyti efektyvios tėvystės įgūdžių kursus. Ne kartą jie yra dalyvavę mediacijos procese. Ji neprieštaravo dėl maksimalios vaiko bendravimo tvarkos, norėjo, kad vaikas turėtų mamą ir tėtį, tačiau vis tiek skolininkas G. G. piktnaudžiauja tėvo pareigomis. Skolininkas vaiką papirkinėja, siekdamas išgauti iš vaiko palankų atsakymą, jį vedžioja po įvairias institucijas, moko jį tendencingai meluoti neva motina prieš jį yra naudojusi smurtinius veiksmus, dėl ko vaikui šiuo metu vystosi mamos atstūmimo sindromas. Antstolis, atsisakydamas surašyti aktą pagal CPK 771 straipsnio nuostatas dėl teismo sprendimo nevykdymo, pakeičiant tai pozityvios tėvystės kursais ir teismine mediacija, skolininkas G. G. ir toliau pažeis jos kaip motinos teisę bendrauti su sūnumi ir sūnaus teisę bendrauti su motina. 2019 m. spalio 15 d., dalyvaujant antstoliui bei Alytaus VTAS, skolininkas nesiėmė aktyvių veiksmų įgyvendinant savo tėvo pareigus (t. y. vaiką atvežė tik iki laiptinės, vaikui atsisakius eiti į namus, skolininkas nebandė įkalbėti vaiko, pasilikti su mama). Skolininkas G. G. pažeidžia jos teisę dalyvauti vaiko kasdieniniame gyvenime jį auklėjant.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolis S. V. 2020 m. birželio 15 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdymo eigoje G. K. nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kurie parodytų skolininko G. G. neigiamą įtaką sūnui, todėl nėra teisinio pagrindo surašyti numatyto akto. Vykdymo eigoje nebuvo nustatyta, kad G. G. savo sprendimus priėmė tėvo įtakotas. Vykdomame vykdomajame rašte G. G. nėra nurodytas kaip skolininkas, todėl dėl jo elgesio vykdymo procese negalima atlikti jokių procesinių veiksmų. Patvarkymai buvo surašyti vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2020 m. balandžio 29 d. pažyma.
Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimo nepateikė.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/19/00094, skolininkas G. G., išieškotoja – G. K., pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-222-179/2017. Taip pat antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/19/00745 skolininkas G. G., išieškotoja – G. K., pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-222-179/2017.
Vykdomojoje byloje Nr. 0127/19/00094 antstolis priėmė pareiškėjos skundžiamus patvarkymus 2020 m. gegužės 22 d. Reg. Nr. S-2020-3007 ir 2020 m. gegužės 28 d. Reg. Nr. S-2020-3136 patvarkymus.
Antstolis S. V. patvarkyme 2020 m. gegužės 22 d. Reg. Nr. S-2020-3007, nurodė, kad gavus išieškotojos pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad dėl skolininko veiksmų ji negali realizuoti savo teisių bendrauti su vaiku, vadovaujantis sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktu, 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. buvo pravesti pasitarimai su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. Minėtuose pasitarimuose buvo aptartos vykdymo eigoje nustatytos aplinkybės bei priimtas kolegialus nutarimas: nėra faktinio pagrindo antstoliui surašyti CPK 771 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto; įpareigoti išieškotoją ir skolininką išklausyti Efektyvios tėvystės įgūdžių kursus, o po šių kursų išklausymo išieškotojai ir skolininkui rekomenduoti esamus nesutarimus spręsto mediacijos pagalba. Antstolis 2020 m. gegužės 22 d. patvarkė, kad nėra faktinio pagrindo surašyti CPK 771 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto, išieškotoja ir skolininkas įpareigojami išklausyti Efektyvios tėvystės įgūdžių kursus, Efektyvios tėvystės kursus pravesiančią instituciją, kursų datas, apimtį ir turinį pavedama nustatyti Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui; išieškotoja ir skolininkas, gavus šį patvarkymą, įpareigojami nedelsiant susisiekti su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi ir vykdyti šios institucijos nurodymus dėl Efektyvios tėvystės įgūdžių kursų išklausymo; po minėtų kursų išklausymo išieškotojai ir skolininkui rekomenduojama esamus nesutarimus spręsti mediacijos pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus miesto savivaldybė Efektyvios tėvystės kursus pravedančią institucija yra paskyrusi VŠĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą, todėl antstolis S. V. priėmė naują 2020 m. gegužės 28 d. patvarkymą, Reg. Nr. S-2020-3136, kuriuo pakoreguoti 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymo, Reg. Nr. S-2020-3007, 3 ir 4 punktai, vietoje Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, kaip įstaigos pravedančios Efektyvios tėvystės kursus, nurodant kitą instituciją – VŠĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Be to, tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktas).
Pareiškėjos nurodymu, skundžiami patvarkymai yra neteisėti, neatitinka CPK vykdymo normų, jais vadovaujantis bus ir toliau pažeidinėjama mažamečio G. G. prigimtinė vaiko teisė gyventi bei bendrauti su mama. Pareiškėja motyvuoja tuo, kad G. G. daro įtaką mažamečio G. G. sprendimui bendrauti su motina, kad vaikas yra papirkinėjamas, siekiant iš vaiko išgauti tėvui palankų atsakymą, tėvas jį vedžioja po įvairias institucijas, moko vaiką tendencingai meluoti neva ji prieš vaiką naudojusi smurtą, dėl ko vaikui šiuo metu vystosi motinos atstūmimo sindromas.
Iš civilinės bylos bei prie jos esančių vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad vykdymo eigoje G. K. nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų skolininko G. G. neigiamą įtaką sūnui, todėl sutiktina su antstolio nurodymu, kad nėra teisinio pagrindo surašyti CPK 771 straipsnyje numatyto sprendimo nevykdymo akto. G. K. ir G. G. sūnus G. G. nėra skolininkas, todėl jo elgesys vykdymo procese negali būti vertinamas kaip skolininko. Kadangi vykdomame vykdomajame rašte G. G. nėra nurodytas kaip skolininkas, todėl dėl jo elgesio vykdymo procese negali būti atliekami jokie procesiniai veiksmai, kuriais būtu įtakojama nepilnamečio vaiko apsisprendimo ar judėjimo laisvė.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo tvarką, nustatė, kad tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, CPK 771 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcija 24 punktas). Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą.
Vykdymo eigoje antstolis nenustatė, kad G. G. savo sprendimus priėmė tėvo įtakotas, todėl dėl G. G. elgesio nėra teisinio pagrindo G. G. atžvilgiu surašyti CPK 771 straipsnyje numatytą sprendimo nevykdymo aktą.
Įvertinus antstolio atliktus vykdymo veiksmus, nustatytus Sprendimų vykdymo instrukcijoje, darytina išvada, kad antstolio S. V. 2020 m. gegužės 22 d., Reg. Nr. S-2020-3007, ir 2020m. gegužės 28 d., Reg. Nr. S-2020-3136, patvarkymai buvo surašyti vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, galiojančiais norminiais aktais, tai buvo kolegialus sprendimas, numatytas įstatyme. Antstolio S. V. veiksmus pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais pripažinti neteisėtais nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis S. V. vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos G. K. skundą dėl antstolio S. V. veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0127/19/00094, Nr. 0127/19/00745 grąžinti antstoliui S. V..
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus .