- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- 2YT-1320-887/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00146-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Sauliui Virbickui, G. G. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. K. pateikė skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko procesinių veiksmų. Pareiškėja nurodo, kad antstolis 2019 m. spalio 15 d. nebuvo objektyvus ir nešališkas, ir tiksliai neaprašė svarbios informacijos bei nesurašė sprendimo nevykdymo akto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnis).
Antstolis Saulius Virbickas 2020 m. sausio 20 d. Patvarkymu Nr. S-2020-312 atsisakė skundą tenkinti. Nurodė, kad skolininkas G. G. 2019 m. spalio 15 d. įvykdė vykdomajame rašte ir norminiuose teisės aktuose numatytas skolininko pareigas, todėl dėl skolininko elgesio nebuvo teisinio pagrindo surašyti CPK 771 straipsnyje numatyto sprendimų neįvykdymo akto. Taip pat nurodė, kad antstolis neturi pareigos konspektuoti išieškotojos ir jos vaiko tarpusavio pokalbius.
Atsiliepimas
Pareiškėja pateikė teismui atsiliepimą į antstolio 2020 m. sausio 20 d. Patvarkymą Nr. S-2020-312. Atsiliepime pakartotinai nurodė skunde išdėstytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimo nepateikė.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vykdomosios bylos medžiaga Nr. 0127/19/00745 nustatyta, kad pareiškėja G. K. 2019 m. liepos 23 d. antstolio Sauliaus Virbicko kontorai pateikė vykdyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 26 išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/19/00745. Pareiškėja 2019 m. liepos 23 d. pateikė antstoliui pareiškimą „Dėl Alytaus 2017 m. kovo 20 d. teismo sprendimo nevykdymo civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017“. Taip pat prašymą, kuriame nurodė, kad skolininkas G. G. nevykdo teismo sprendimo nuo 2019 m. liepos 15 d. Antstolis 2019 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. S-2019-4406 ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. S-2019-5222 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių ir skolininką G. G., prašydamas pateikti informaciją bei paaiškinimą apie galimą sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 11SD-2027 pateikė informaciją. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į antstolį, prašydama antstolį dalyvauti G. G. į pareiškėjos gyvenamąją vietą 2019 m. spalio 15 d. nuo 17 val. pristatant pareiškėjos sūnų. Antstolis 2019 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu „Dėl vykdymo eigos“ pakvietė Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovą dalyvauti G. G. į pareiškėjos gyvenamąją vietą 2019 m. spalio 15 d. nuo 17 val. pristatant pareiškėjos sūnų. Antstolis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybai 2019 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr. S-2019-6795 „Apie vykdymo eigą“ nurodė, kad G. G. neatliko jokių veiksmų, kurie neleistų išieškotojai G. K. bendrauti su sūnumi G. G.. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė antstoliui pareiškimą „Dėl skolininko G. G. civilinės bylos Nr. 2-222-179/2017 teismo sprendimo nevykdymo“, kuriame nurodė, kad bendravimas su mažamečiu vaiku visiškai nutrauktas, kliudoma su sūnumi bendrauti ryšio priemonėmis ir kt. Antstolis 2019 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. S-2019-7464 „Dėl pateikto pareiškimo“ paprašė pareiškėją pateikti pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 2 d. pateikė pareiškimą „Trūkstami duomenys ir įrodymai“, pridėjo dokumentus. Antstolis, įvertinęs pateiktus dokumentus, 2019 m. lapkričio 6 d. (galimai įsivėlusi rašymo apsirikimo klaida nurodant datą) raštu Nr. S-2019-8023 „Dėl pateikto prašymo“ atsakė į 2019 m. gruodžio 2 d. pareiškimą, nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0127/19/00745 nėra teisinio pagrindo skolininko atžvilgiu surašyti CPK 771 straipsnyje numatytą aktą.
Pareiškėja 2019 m. gruodžio 18 d. pateikė skundą „Dėl skolininko G. G. civilinės bylos Nr. 2-222-179/2017 teismo sprendimo nevykdymo, 2019 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo“. Antstolis skundo netenkino ir 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymu Nr. S-2019-8031 perdavė skundą nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose užvesta civilinė byla Nr. 2YT-905-470/2020. Teismas 2020 m. sausio 30 d. skundą atmetė, Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-681-254/2020)
Nors pareiškėja nurodo, kad skundą teikia dėl antstolio 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymo ir pateikto 2019 m. gruodžio 2 d. pareiškimo Nr. 5364, tačiau iš skundo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėja skundžia antstolio 2019 m. lapkričio 6 d. raštą „Dėl pateikto prašymo“ Nr. S-18-4200, kuriuo antstolis atsisakė surašyti sprendimo nevykdymo aktą. Pareiškėja motyvuoja tuo, kad G. G. daro įtaką mažamečio G. G. sprendimui nepasilikti su pareiškėja bei sudaro kliūtis bendravimui, todėl mano, kad taip skolininkas G. G. nevykdo civilinės bylos Nr. 2-222-179/2017 teismo sprendimo. Pareiškėja pateikė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažymą „Dėl G. K. skundų Nr. (6.1.-2019/2020-162/39)PR-68 (b. l. 28–45).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Be to, tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktas).
Pareiškėja teigia, kad 2019 m. spalio 15 d. skolininkas G. G. atvežė vaiką į pareiškėjos gyvenamąją vietą, tačiau vaikui atsisakius eiti į pareiškėjos butą ir grįžus į automobilį, skolininkas kaltino pareiškėją, kad vaikas nenori pareiškėjos matyti, kad, kai pamato pareiškėją, vaikui prasčiau sekasi mokslai. Pareiškėja mano, kad tokiu elgesiu skolininkas daro poveikį vaikui tiesiogiai ir netiesiogiai. Skolininkas kriminalizuoja pareiškėjos elgesį bei formuoja neigiamas nuostatas pareiškėjos atžvilgiu. Mano, kad vaikui bendravimo su mama sąlygos nesudarytos, skolininkas G. G. daro įtaką mažamečio G. G. sprendimui nepasilikti su mama G. K. bei sudaro kliūtis bendravimui, vaiko norai ne visada sutampa su vaiko interesais.
Antstolis 2020 m. sausio 20 d. patvarkyme Nr. S-2020-312 nurodė, kad 2019 m. spalio 15 d. skolininkas atvežė sūnų Gustą į išieškotojos gyvenamąją vietą ir neatliko jokių veiksmų, neleisiančių sūnui bendrauti su motina G. K.. Skolininkas 2019 m. spalio 15 d. įvykdė vykdomajame rašte ir norminiuose teisės aktuose numatytas pareigas, todėl nebuvo teisinio pagrindo surašyti CPK 771 straipsnyje numatyto sprendimo neįvykdymo akto.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo tvarką, nustatė, kad tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, CPK 771 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcija 24 punktas). Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą.
Kaip jau minėta antstolis dalyvavo 2019 m. spalio 15 d. vykdant teismo sprendimą. Antstolis nurodė ir pareiškėja patvirtino, kad skolininkas G. G. 2019 m. spalio 15 d. atvežė sūnų į pareiškėjos gyvenamąją vietą, todėl, darytina išvada, kad skolininkas G. G. 2019 m. spalio 15 d. sprendimą vykdė. Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. (6.1.-2019/2020-162/39)PR-68 pateikta išvada, kad „G. G. nedraudžia sūnui bendrauti su mama<...>“ (b. l. 41).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad skolininkas G. G. 2019 m. spalio 15 d. vykdė teismo sprendimą, atvežė vaiką į pareiškėjos gyvenamąją vietą ir antstolis neturėjo teisinio pagrindo surašyti CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimo nevykdymo aktą, antstolio Sauliaus Virbicko veiksmus pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais pripažinti neteisėtais nėra pagrindo, dėl to pareiškėjos skundas netenkintinas (CPK 510 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.
Teismas pažymi, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-166-558/2020 (teisminio proceso Nr. 2-13-3-02075-2019-5) pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo. Todėl, pareiškėja, manydama, kad galimai pažeisti jos ir vaiko interesai, turi teisę teikti prašymus, formuluoti reikalavimus minėtoje civilinėje byloje.
Teismas dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių nepasisako, kadangi jos išnagrinėtos civilinėje byloje Nr. 2YT-905-470/2020.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu 513 straipsniu,
nutaria:
Atmesti pareiškėjos G. K. skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą Nr. 0127/19/00745.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.