- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-681-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03087-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- G. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-905-470/2020 pagal pareiškėjos G. K. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui S. V. dėl antstolio procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. K. 2019 m. gruodžio 18 d. skunde dėl antstolio veiksmų „Dėl skolininko G. G. civilinės bylos Nr. 2-222-179/2017 teismo sprendimo nevykdymo 2019-10-15 faktinių aplinkybių konstatavimo“, nurodė, kad 2019 m. spalio 15 d. antstolis, vaiko teisių specialistės ir psichologė dalyvavo ir stebėjo kaip G. G. vykdo teismo sprendimą. Tačiau antstolio surašyti faktai neatitinka tikrovės, kurie vyko spalio 15 dieną. Pareiškėjos teigimu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, surašytas įstatymų nustatyta tvarka, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu. 2019 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių aprašyme nėra aprašyta svarbi informacija.
2. 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė pareiškėjos skundą Alytaus apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga 2019 m. spalio 15 d. G. K. nebuvo teikiama. Pareiškėja nėra teikusi prašymo dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. 2019 m. spalio 15 d. nuo 17.00 val. buvo stebima kaip skolininkas G. G. vykdo Alytaus apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-222-179/2017. G. G. 2019 m. spalio 15 d. 17.00 val. atvežė sūnų G. adresu (duomenys neskelbtini). Savo elgesiu skolininkas G. G. nesudarė jokių kliūčių sūnui G. ir išieškotojai G. K. bendrauti. Taip pat skolininkas G. G. susitikimo metu niekaip neįtakojo sūnaus G. jam priimant sprendimą nepasilikti su motina G. K.. Šios 2019 m. spalio 15 d. vykusios aplinkybės buvo aprašytos, padarant įrašą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat patvarkyme nurodė, kad vykdomojoje byloje daromus įrašus atlieka antstolis, trumpai aprašydamas esamą situaciją, dalyvaujančių asmenų pokalbių konspektavimas neatliekamas.
Atsiliepimas
3. 2020 m. sausio 27 d. Alytaus apylinkės teismui pateiktame atsiliepime (reg. Nr. DOK-3787) pareiškėja nurodė, kad 2020 m. sausio 20 d. patvarkyme Nr. S-2020-312 netenkindamas pareiškėjos skundo antstolis nurodė, kad jokie norminiai aktai nenumato antstolio pareigos konspektuoti išieškotojos ir jos vaiko tarpusavio pokalbių. Ar antstolio priimti patvarkymai yra pagrįsti nustatys teismas. Tačiau antstolio patvarkymai neobjektyvūs, neatitinka faktinių aplinkybių. Pagal CPK 764 str. nuostatas, antstolio pareiga vykdant šio pobūdžio teismo sprendimus yra kaip įmanoma labiau įtraukti vaiko priežiūros institucijas: VTAS specialistus, psichologus. Tais atvejais, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo dėl vaiko perdavimo neįvykdo, antstolis, įvertinęs VTAS, policijos atstovo ir psichologo rekomendacijas, priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. VTAS, teikdami antstoliui rekomendacijas dėl sprendimo vykdymo tvarkos, turi išnaudoti visas bendradarbiavimo galimybes, efektyviai bei nešališkai spręsti vykdymo proceso metu iškilusias krizines situacijas. Jei asmuo, laikantis vaiką pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą, neperduoda vaiko vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, VTAS specialistai turėtų teikti tėvui (motinai) pagalbą (konsultuoti, tarpininkauti, išaiškinti asmeniui, kuris laiko pas save vaiką ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą teismo sprendimo vykdymo privalomumą ir kt.), siekiant susigrąžinti vaiką. Kiekvienu konkrečiu atveju, VTAS specialistai pirmiausia turėtų atsižvelgti į vaiko interesus, o ne į vykdymo procese dalyvaujančių šalių poreikius. Vaiko gyvenimas pas asmenis, kurie neturi teisės vaiko laikyti pas save, gali padaryti didelę žalą vaiko vystymuisi. Pareiškėja pateikė antstoliui visą informaciją, su pažeistais mažamečio sūnaus interesais, bei faktinius įrodymus. Taip pat antstoliui minėjo, jog garso įrašus yra nusiuntusi VTAS tarnybai. Antstolis turėjo informuoti pareiškėją, kad CD diske nėra garso įrašo, taip pat atsižvelgti į visus įrodymus, kurie yra vykdomosiose bylose ir jais remiantis galima manyti, kad skolininkas įtakoja mažamečio G. sprendimą pasilikti su mama bei sudaro kliūtis bendravimui. Antstolis bei Alytaus VVTAĮS 2019 m. spalio 15 d. turėjo atkreipti dėmesį į vaiko pasakytus žodžius jog „tėtė jam nesakė, kad jis turi 15 dienų pabūti su mama, jis tik dabar turi pasakyti jog nenori grįžti“. Turėjo atkreipti dėmesį į pasakytus skolininko G. žodžius, kad „vaikas nenori tavęs matyti, kai pamato tave jam prasčiau sekasi mokslai, blogai parašė diktantą“. Taip pat turėjo būti vertinami skolininko G. G. veiksmai bei pastangos vaiko atžvilgiu, kaip buvo bandoma vykdyti 2017 kovo 20 d., teismo sprendimą. Todėl buvo svarbu įvertinti visus įrodymus, kas šiuo atveju nebuvo padaryta ir šie patvarkymai 2019-12-20 ir 2020-01-20, kurie susiję su mažamečio G. interesais yra nepagrįsti, neobjektyvūs, šališki, neteisėti, todėl naikintini.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjos G. K. skundą atmetė. Teismas nutartį grindė šiais esminiais argumentais:
1.1. Teismas nustatė, kad antstolio S. V. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo. 2019 m. spalio 15 d. nuo 17.00 val. antstolis pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu stebėjo kaip G. G. vykdo minėtą vykdomąjį raštą. Įvykusios aplinkybės aprašytos vykdomojoje byloje, padarant įrašą.
1.2. Antstolis S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nėra surašęs, vykdomojoje byloje yra padarytas tik įrašas apie įvykį, kas pagal teisinį reglamentavimą nėra antstolio procesinis veiksmas, skundžiamas ypatingosios teisenos tvarka (Antstolių įstatymo 23 straipsnis, CPK 510, 634 straipsniai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja G. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį, antstolio S. V. 2020 m. gruodžio 20 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad skolininkas G. G. niekaip neįtakojo vaiko noro pasilikti su mama G. K., prijungti pateiktus papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėja antstoliui 2020 m. sausio 13 d. yra pateikusi skundą dėl antstolio 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad skolininkas G. G. nuo 2018 m. gegužės 14 d. nevykdo Alytaus apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 2-222-179/2017. Pareiškėjos teigimu ji 2020 m. sausio 13 d. skunde sutiko, kad nesikreipė dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos, nes nežinojo kad dėl šios paslaugos reikia kreiptis papildomai. Tame pačiame skunde nurodė, kad antstolis, vadovaudamasis nešališkumo, objektyvumo principais, turėjo aprašyti esamą situaciją kas vyko, kai vaikas buvo pristatytas mamai.
1.2. Pareiškėjo teigimu 2019 m. gruodžio 18 d. skunde nurodė, kad antstolis, turėjo surašyti CPK 771 straipsnyje numatytą teismo sprendimo neįvykdymo aktą. Tačiau antstolis netenkino šio pareiškėjos prašymo ir 2020 m. gruodžio 20 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2019-10-15 skolininkas G. G. nesudarė jokių kliūčių sūnui G. ir išieškotojai G. K. bendrauti. Taip pat skolininkas G. G. susitikimo metu nekaip neįtakojo sūnaus G. G. jam priimant sprendimą nepasilikti su motina G. K..
1.3. Tiek antstolis tiek teismas turėjo atsižvelgti į byloje esančius duomenis, jog nesant teisinio pagrindo mažametis vaikas G. G. yra neteisėtai ilgą laiką atskirtas nuo mamos. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti, kad vykdomojoje byloje yra Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2019-09-10 Nr. (6.1-2019-100)2-767 prašymas institucijų labai atsakingai įvertinti pareiškėjos pateiktas aplinkybes, atsižvelgiant į ilgą laikotarpį neužtikrinamą vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančia mama ir priimti sprendimus, geriausiai atitiksiančius mažamečio G. G. teises ir teisėtus interesus.
1.4. Vaiko atsisakymas bendrauti su mama, t. y. grįžti į namus, negali būti vertinamas kaip aplinkybė atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus. Todėl aplinkybei, kad vaiko tėvas neįtakojo bei nesudarė jokių kliūčių bendrauti su mažamečiu vaiku G., negali būti teikiama esminė reikšmė. Vykdomoje byloje yra daug faktinių duomenų, įrodymų jog skolininkas būdamas vaiko autoritetu, piktnaudžiauja tėvo valdžia, kriminalizuoja mamos elgesį, daro vaikui poveikį ir toks skolininko elgesys šiuo metu atitinka BK 233 str., ir 163 str., normas.
1.5. Nėra nustatyta jokių aplinkybių pareiškėjos atžvilgiu, kurios sudarytų pagrindą skolininkui G. G. nevykdyti teismo sprendimo. Atsižvelgdamas į netinkamus skolininko veiksmus, pareiškėja 2019 m. gruodžio 2 d. prašymu kreipėsi dėl psichologinės ekspertizės vaikui skyrimo. Vienas iš klausimų buvo ar vaiko ir tėvų santykiuose yra tėvų atstūmimui būdingų požymių. Į šį klausimą nebuvo galimybės atsakyti, nes jis neatitiko ekspertizės tikslų. Tačiau nesutikdamas su pareiškėjos klausimais ekspertams, G. G. pateikė skundžiamą antstolio 2020 m. gruodžio 20 d. patvarkymą. T. y. priimdamas skundžiamą patvarkymą antstolis nesiėmė veiksmų, kad skolininkas vykdytų teismo sprendimą.
1.6. Apeliantė nesutinka su skundžiama 2020 m. sausio 30 d. nutartimi, nes būtent antstolis S. V. 2019 gruodžio 20 d. patvarkyme klaidingai, nepagrįstai, neįvertinęs visų įrodymų kurie yra vykdomosiose bylose konstatavo, jog skolininkas G. G. niekaip neįtakojo sūnaus G. nepasilikti su mama G. K.. Taip pat antstolis neįvertino faktinių aplinkybių ir įrodymų, kurie yra civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017, įsiteisėjusiame 2017 kovo 20 d. sprendime ir kurio šiuo metu skolininkas G. G. nevykdo. Vaikui šie klausimai kelia įtampą, traumuoja jo psichiką.
Atsiliepimas
1.7. Teismo prašo įvertinti faktines aplinkybes, garso įrašus bei įrodymus, kuriuos pareiškėja pateikė su atsiliepimu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
7. 2020 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teisme gautas pareiškėjos prašymas prijungti papildomus dokumentus. Pareiškėja nurodo, kad teikia papildomus dokumentus, kurie įrodo, kad vaiko nenoras bendrauti yra įtakojamas tėvo aplinkos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas skundas dėl antstolių veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pareiškėja pateikė prašymus prijungti papildomus dokumentus. Tačiau CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjos pateikti dokumentai nėra susiję su antstolio veiksmais, dėl kurių priimta skundžiama nutartis, kuri yra apeliacijos objektu, todėl nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus, kurie atsisakomi priimti (CPK 314 straipsnis).
12. Skundai dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjimas pradedamos pagal pareiškėjo pateiktą skundą (CPK 443 straipsnio 4 dalis). Bylų dėl antstolių veiksmų taisyklės detalizuotos CPK XXXI skyriuje (510-513 straipsniai). Pažymėtina, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausiai yra paduodamas antstoliui, kuris jį kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla persiunčia apylinkės teismui tik tuo atveju, jei skundo netenkina visiškai ar iš dalies. Pažymėtina, kad įstatyme yra įtvirtinta, jog antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Todėl civilinė byla dėl antstolio veiksmų yra užvedama pagal pareiškėjo skundą, o ne pagal antstolio patvarkymą, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pasinaudojo ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka. Antstolis 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymu išnagrinėjo pareiškėjos G. K. 2019 m. gruodžio 18 d. skundą ir jo netenkinęs, persiuntė Alytaus apylinkės teismui.
13. Antstolio S. V. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo. Vykdomasis raštas antstoliui S. V. vykdymui pateiktas 2019 m. liepos 23 d. 2019 m. rugsėjo 20 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjos prašymas dalyvauti antstoliui 2019 m. spalio 15 d. nuo 17 val. G. G. į pareiškėjos gyvenamąją vietą pristatant pareiškėjos sūnų (vykdomoji byla Nr. 0127/19/00745). 2019 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis informavo Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių apie pateiktą prašymą, prašydamas dalyvauti procese 2019 m. spalio 15 d. nuo 17 val.
14. Vykdomojoje byloje (viršelyje) padarytas įrašas, kad „2019 m. spalio 15 d. G. G. 17.00 val. atvežė sūnų G. adresu (duomenys neskelbtini). G. G. atsisakė eiti į G. K. butą pareikšdamas, kad nenori. G. K. su sūnumi bendravo kieme. G. G. atsisakė likti su mama ir nuėjo į automobilį, su kuriuo buvo atvežtas. Dalyvavo valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos ir psichologė“. 2019 m. lapkričio 25 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjos G. K. pareiškimas dėl skolininko G. G. civilinės bylos Nr. 2-222-179/2017 teismo sprendimo nevykdymo. Atsakydamas į pareiškėjos 2019 m. lapkričio 25 d. pareiškimą antstolis 2019 m. lapkričio 27 d. raštu (reg. Nr. S-2019-7464) informavo pareiškėją, kad nėra galimybės vertinti skolininko elgesio dėl trukdymo bendrauti su sūnumi G., kadangi nepateikėte jokių konkrečių trukdymo faktų ir tai patvirtinančių įrodymų. Antstolis prašė skubiai pateikti šiuos trūkstamus duomenis ir įrodymus.
15. Vykdomojoje byloje yra pareiškėjos 2019 m. lapkričio 29 d. pareiškimas, kuris antstolio kontoroje įregistruotas 2019 m. gruodžio 2 d., kuriuo pateikiami trūkstami įrodymai. Pareiškime yra nurodoma, kad skolininkas nevykdo teismo sprendimo. Antstolis, atsakydamas į 2019 m. gruodžio 2 d. pareiškimą, 2019 m. lapkričio 6 d. (galimai įsivėlusi rašymo apsirikimo klaida nurodant datą (reg. Nr. S-2019-8023)) nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0127/19/00745 nėra teisinio pagrindo skolininko atžvilgiu surašyti CPK 771 straipsnyje numatytą aktą.
16. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 18 d. pateikė skundą „Dėl skolininko G. G. civilinės bylos Nr. 2-222-179/2017 teismo sprendimo nevykdymo 2019-10-15 faktinių aplinkybių konstatavimo“. 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Alytaus apylinkės teismui.
17. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos 2019 m. gruodžio 18 d. skundo, dėl kurio netenkinimo yra priimtas antstolio 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant skundą su vykdomąja byla Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Tuo tarpu 2020 m. sausio 27 d. atsiliepime (reg. Nr. 3787) minimas 2020 m. sausio 13 d. skundas, dėl kurio priimtas antstolio 2020 m. sausio 20 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, tikėtina jog dėl pareiškėjos 2020 m. sausio 13 d. skundo (2020 m. sausio 20 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užvesta civilinė byla Nr. 2YT-1320-887/2020.
18. Atkreiptinas dėmesys į teisinį reguliavimą, kuris nurodytas šios nutarties 12 punkte, kad įstatyme yra įtvirtinta, jog antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliantė atskiruoju skundu be teisinio pagrindo prašo panaikinti antstolio S. V. 2020 m. gruodžio 20 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamos bylos ginčo objektu yra 2019 m. gruodžio 18 d. skundas (antstolio kontoroje įregistruotas 2019 m. gruodžio 20 d. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini))). Antstolis S. V. 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) šio skundo netenkino bei dėl šio pareiškėjos skundo išnagrinėjimo buvo priimta skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis. Pastebėtina, kad apeliantė 2019 m. gruodžio 18 d. skunde nekėlė klausimo dėl antstolio atsisakymo surašyti CPK 771 straipsnyje numatytą aktą, todėl antstolis neturėjo jokio pagrindo dėl to pasisakyti, 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymu išnagrinėjęs pareiškėjos skundą. Teismas priėmė skundžiamą nutartį, pagrįstai išnagrinėjęs tik pareiškėjos 2019 m. gruodžio 18 d. skunde nurodytas aplinkybes, nes skundžiant kitą antstolio veiksmą yra privalu laikytis šios nutarties 12 punkte nurodytos skundų dėl antstolio veiksmų (neveikimo) tvarkos.
19. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, siekia apginti savo teisę, kurią pažeidžia antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Todėl materialusis teisinis rezultatas, kurio siekia skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu, – antstolio konkretaus veiksmo panaikinimas ar įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
20. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos 2019 m. gruodžio 18 d. skundo matyti, kad pareiškėja nesutinka su antstolio S. V. 2019 m. spalio 15 d. įrašu, padarytu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vykdomojoje byloje 2019 m. spalio 15 d. nebuvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, kuris galėtų būti skundžiamas, pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad įrašas apie įvykį pagal teisinį reglamentavimą nėra antstolio procesinis veiksmas, skundžiamas ypatingosios teisenos tvarka. Pažymėtina, kad atskirajame skunde pareiškėja nenurodo teisinių argumentų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti priimtos nutarties neteisėtumą.
21. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Tuo tarpu 2019 m. spalio 15 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas įrašas nėra antstolio patvarkymas ar kitas procesinis veiksmas, kuriuo buvo išspręstas konkretus vykdymo byloje kilęs klausimas, prašymas ar pan. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdomojoje byloje yra padarytas tik įrašas apie įvykį, kas pagal teisinį reglamentavimą nėra antstolio procesinis veiksmas, skundžiamas ypatingosios teisenos tvarka.
22. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad antstolis S. V. 2019 gruodžio 20 d. patvarkyme klaidingai, nepagrįstai, neįvertinęs visų įrodymų kurie yra vykdomosiose bylose konstatavo, jog skolininkas G. G. niekaip neįtakojo sūnaus G. G. nepasilikti su mama G. K.. Taip pat antstolis neįvertino faktinių aplinkybių, įrodymų kurie yra civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 priimtame įsiteisėjusiame 2017 kovo 20 d. sprendime ir kurio šiuo metu skolininkas G. G. nevykdo. Kaip jau nurodyta, įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Išnagrinėjęs skundą antstolis priima patvarkymą. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, šis atskirojo skundo argumentas atmestinas.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus apeliantės argumentus, kurie galėjo turėti reikšmės galutiniam klausimo dėl skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo rezultatui, todėl dėl kiti argumentų (skolininko veiksmų vykdant teismo sprendimą, jo veiksmų pareiškėjos ir vaiko atžvilgiu ir kt.), kurie nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, plačiau nepasisako.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.