Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1320-887/2020, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be to, patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų (neveikimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

15. Apeliantė teigia, kad antstolis 2019 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių aprašyme nenurodė svarbių esamos situacijos aplinkybių bei nevykdė pareigos surašyti sprendimo nevykdymo aktą.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje darė išvadą, kad skolininkas G. G. 2019 m. spalio 15 d. vykdė teismo sprendimą, atvežė vaiką į pareiškėjos gyvenamąją vietą, todėl antstolis neturėjo teisinio pagrindo surašyti CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimo nevykdymo aktą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

17. Nagrinėjamu atveju antstoliui S. V. buvo pateiktas vykdyti Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 2019 m. vasario 26 d. išduotas vykdomasis dokumentas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo (vykdomoji byla Nr. 0127/19/00745, b.l. 6-8). Pareiškėja 2019 m. liepos 23 d. antstoliui pateikė pareiškimą „Dėl Alytaus 2017 m. kovo 20 d. teismo sprendimo nevykdymo civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017“ bei prašymą, kuriame nurodė, kad skolininkas G. G. nevykdo teismo sprendimo nuo 2019 m. liepos 15 d.

18. CK 3.3 straipsnio norma įtvirtina šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus. Jame numatytas ne tik sutuoktinių lygiateisiškumo, bet ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principai.

19. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 str. 4 d.).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013, 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

21. Pažymėtina, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis.

22. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.

23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 24 punktas nustato, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismą, kai nevykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Gavęs informaciją, kad sprendimo nevykdymas gali sukelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai arba turtui, antstolis apie susidariusią situaciją nedelsdamas informuoja kompetentingas institucijas.

24. Remiantis Instrukcijos 25 punktu, vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

25. Vykdomosios bylos Nr. 0127/19/00745 duomenimis antstolis 2019 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. S-2019-4406 ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. S-2019-5222 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių ir skolininką G. G., prašydamas pateikti informaciją bei paaiškinimą apie galimą sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 11SD-2027 pateikė informaciją.

26. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 19 d. antstoliui pateikė prašymą dalyvauti skolininkui G. G. pareiškėjos sūnų G. G. 2019 m. spalio 15 d. nuo 17 val. pristatant į pareiškėjos gyvenamąją vietą. Antstolis 2019 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu „Dėl vykdymo eigos“ 2019 m. spalio 15 d. nuo 17 val. skolininkui pristatant pareiškėjos sūnų į jos gyvenamąją vietą pakvietė dalyvauti Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovą. Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 6 d. pažymoje „Apie vykdymo eigą“ Nr. S-2019-6795 antstolis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybai nurodė, kad 2019 m. spalio 15 d. nuo 17 val. skolininkas G. G. atvežė sūnų G. adresu (duomenys neskelbtini). G. G. atsisakė eiti į G. K. butą. Pažymoje antstolis konstatavo, kad G. G. neatliko jokių veiksmų, kurie neleistų išieškotojai G. K. bendrauti su sūnumi G. G..

27. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė antstoliui pareiškimą „Dėl skolininko G. G. civilinės bylos Nr. 2-222-179/2017 teismo sprendimo nevykdymo“, kuriame nurodė, kad bendravimas su mažamečiu vaiku visiškai nutrauktas. 2019 m. gruodžio 2 d. pareiškėja antstoliui pateikė papildomus duomenis. 2019 m. lapkričio 6 d. (nurodant datą, galimai padarytas rašymo apsirikimas) raštu Nr. S-2019-8023 „Dėl pateikto prašymo“ antstolis pareiškėjai nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0127/19/00745 nėra teisinio pagrindo skolininko atžvilgiu surašyti CPK 771 straipsnyje numatytą aktą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėja 2020 m. sausio 13 d. skunde nurodė, kad jį teikia dėl antstolio 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymo ir pateikto 2019 m. gruodžio 2 d. pareiškimo Nr. 5364, tačiau iš skundo turinio galima spręsti, jog iš esmės ji skundžia antstolio 2019 m. lapkričio 6 d. raštą „Dėl pateikto prašymo“, kuriuo antstolis atsisakė surašyti sprendimo nevykdymo aktą.

28. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis S. V. kartu su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste bei psichologe dalyvavo 2019 m. spalio 15 d. vykdant teismo sprendimą. Antstolis 2019 m. lapkričio 6 d. pažymoje „Apie vykdymo eigą“ Nr. S-2019-6795 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybai bei 2020 m. sausio 20 d. patvarkyme nurodė, kad skolininkas G. G. 2019 m. spalio 15 d. atvežė sūnų į pareiškėjos gyvenamąją vietą, neatliko jokių veiksmų, trukdančių sūnui bendrauti su pareiškėja, darančių įtaką jo apsisprendimui, todėl tai, kad vaikas atsisakė su mama bendrauti, negali būti vertinama kaip skolininko pareigų nevykdymas. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. (6.1.-2019/2020-162/39)PR-68 taip pat iš esmės sutinkama, kad G. G. nedraudžia sūnui bendrauti su mama (b. l. 41).

29. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad skolininkas G. G. 2019 m. spalio 15 d. vykdė teismo sprendimą, atvežė vaiką į pareiškėjos gyvenamąją vietą, todėl antstolis neturėjo teisinio pagrindo surašyti CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimo nevykdymo aktą.

30. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, susijusių 2019 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių, pareiškėjos nuomone, netinkamu aprašymu, nes šios aplinkybės yra išnagrinėtos civilinėje byloje Nr. 2YT-905-470/2020 (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi teisinės reikšmės.

32. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, o atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Atskirąjį skundą atmetus iš pareiškėjos valstybei priteistinos 12,30 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,30 Eur (dvylika eurų ir trisdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas – 188659752, bankas – AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.