Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, e2-3713-862/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-02
Bylos Nr.: e2-3713-862/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-68-3-34441-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasita Kurakienė
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: UAB „Orenus“, L. K.
Ieškovas: UAB „Mano būstas sostinė“

Kategorijos

2.2.2.3.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-3713-862/2022Teisminio proceso Nr. 3-68-3-34441-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.2.;

(S) 3.2.8.1.;3.2.8.11.; 2.1.4.; 2.4.4.8.;VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas sostinė“ atstovui advokatui D. A., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. M., trečiojo asmens UAB „Orenus“ atstovui advokatui D. K., trečiajam asmeniui L. K..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano būstas sostinė“ ieškinį dėl 2021-09-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. 30-2423/21 panaikinimo, pareikštą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, UAB „Orenus“, L. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2021 m gruodžio 22 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021-09-06 įsakymo Nr. 30-2423/21 apskundimui; priimti ieškinį ir pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 30-2423/21 neteisėtu ir ji panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Prašymą atnaujinti praleistą terminą grindžia tuo, kad apie prašomą panaikinti įsakymą sužinojo iš UAB „Orenus“ 2021 m. rugsėjo 16 d. rašto dėl namų perdavimo, kur buvo nurodyta apie sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Su įsakymu susipažino atsakovės interneto svetainėje pradėjus aiškintis jungtinės veiklos sutarties pasirašymo aplinkybes. Išdėstė poziciją, kad įsakymo paskelbimas atsakovės svetainėje savaime nereiškia, kad skundžiamas aktas ieškovei tapo žinomas jo paskelbimo internetinėje svetainėje dieną, nes paskelbimo momentas galėtų būti tapatinamas su termino paduoti teismui skundą skaičiavimo momentu tik tais atvejais, kai yra daugiau duomenų, patvirtinančių, kad į teismą besikreipiančiam subjektui turėjo būti žinomos aplinkybės apie tokio akto svarstymą, būsimą priėmimą. Teigia, jog tuo atveju, kai paskelbimo momentas yra termino paduoti skundą momentas, pareiga įrodyti, kada tapo žinoma apie ginčijamo administracinio akto priėmimą ir/ar paskelbimą, neturėtų tapti našta, neproporcingai ribojanti ieškovės teisę kreiptis į teismą. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju įsakymo apskundimo terminas turi būti skaičiuotinas ne nuo įsakymo priėmimo dienos, bet nuo sužinojimo momento, t. y. 2021 m. rugsėjo 16 d., nes ieškovė nebuvo informuota apie tai, kad vyks namo administratoriaus pakeitimo svarstymas, namo butų ir kitų patalpų savininkai nusiskundimų nebuvo pareiškę ir tai nesudarė ieškovė pareigos tikrinti teisės aktų registrų. Paaiškino, kad 1 mėnesio terminą praleido ne dėl piktnaudžiavimo, o todėl, kad yra didelė įmonė, aptarnaujanti didelį kiekį daugiabučių namų visame Vilniaus mieste. Ši priežastis lemia tai, kad ieškovė kiekvieną dieną susiduria su skolininkais, reiškia ieškinius, rengia procesinius ir kitus dokumentus ir fiziškai nespėja suvaldyti visų teisinių procesų. Dėl ekstremalios situacijos nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. beveik visi ieškovės darbuotojai dirba iš nuotolio, todėl nepavyksta operatyviai surinkti informacijos. Prašomas panaikinti įsakymas turi itin didelę įtaką ieškovės teisėms ir pareigoms, nes ieškovė teikė daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės, bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūras paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 30-3857/18 pagrindu. Atsakovė prašomu pripažinti negaliojančiu įsakymu aukščiau nurodytą įsakymą pakeitė ir įpareigojo ieškovę per 30 dienų nuo įsakymo priėmimo dienos pateikti atsakovei veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ataskaitą; perduoti jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui daugiabučio namo turtą jo buvimo vietoje, o taip pat patalpų savininkų sukauptas lėšas, rengtus ir saugotus dokumentus, grąžinti viską, ką gavo vykdydama pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas. Prašomame panaikinti įsakyme yra nurodyta, kad jungtinės veiklos sutartis sudaryta 2021 m. rugpjūčio 2 d., tačiau nėra pateikta informacijos apie asmenį įgaliotą jungtinės veiklos sutarties dalyvių. Gautame 2021 m. rugsėjo 16 d. rašte nurodyta, kad namą administruoja UAB „Orenus“, tačiau ieškovei nebuvo pateikta jungtinės veiklos sutartis ir su UAB „Orenus“ dėl administravimo paslaugų teikimo sudaryta sutartis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio 1 dalies, 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatomis teigia, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip; kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą, o tuo atveju, kai butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu, atstovauja vienas asmuo, turintis taip pat vieną balsą; butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. D1-961 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ sušaukti susirinkimą raštu gali pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 dalis butų ir kitų patalpų savininkų. Susirinkimų skelbimai turi būti skelbiami, o tuo atveju, kai susirinkimą ar balsavimą raštu organizuoja 1/4 butų ar kitų patalpų savininkų, susirinkimo ar balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo originalas turi būti per 5 darbo dienas perduotas paskelbti namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Nurodė, kad nematė skelbimo apie organizuojamą balsavimą namo skelbimų lentoje, ar kitoje viešoje vietoje, todėl ieškovei nėra aišku, kokiu būdu namo butų ir kitų patalpų savininkams buvo pranešta apie organizuojamą balsavimą. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat neturėjo jokių duomenų apie galimai rengiamą ir įvykusi 2021 m. rugpjūčio 2 d. susirinkimą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Atkreipė dėmesį, kad sprendimai gali būti priimami ne tik susirinkime, bet ir sprendimą pareiškiant raštu. Šiuo atveju turi būti laikomasi CK 4.85 straipsnio 4, 5, 7 dalių reikalavimų bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtinto butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, kurio 5.7. punkte nurodytas pranešimo apie rengiamą balsavimą turinys. Atkreipė dėmesį, kad pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuriuo nagrinėjamu atveju buvo ieškovė, įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, tačiau organizuojant susirinkimą jo iniciatoriai apie organizuojamą susirinkimą/balsavimą ieškovės neinformavo, todėl ieškovė neteko teisės teikti raštišką prašymą dalyvauti komisijoje kaip namo butų ir kitų patalpų atstovas. Ieškovė taip pat negavo duomenų apie įvykusi balsavimą raštu ir su juo susijusių dokumentų. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovei yra žinoma, kad ne visi namo butų ir kitų patalpų savininkai pasirašė jungtinės veiklos sutartį, todėl jai kyla abejonės dėl to, ar jungtinės veiklos sutartis buvo pasirašyta laikantis visų teisės aktų reikalavimų, o atsakovė to priimdama ginčijamą įsakymą nesiaiškino.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip pareikštą praleidus įstatyme nustatytą administracinio akto apskundimo terminą; netenkinus pirmojo prašymo, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė gavo 2021 m. rugpjūčio 18 d. prašymą „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, išbraukimo iš administruojamų namų sąrašo“, kurį pasirašė (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo L. K.. Gavus prašymą, buvo patikrinti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys apie namą ir nustatyta, kad viešame registre yra įregistruota, jog namo bendro naudojimo objektų valdymui sudaryta 2021 m. rugpjūčio 2 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr. JVS-K17-6A9b-210802. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2021 m. rugsėjo 6 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2423/21 „Dėl administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 30-3857/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Karoliniškių būstas“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ pakeitimo“, kuriuo, atsižvelgus į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų savininkų 2021 m. rugpjūčio 2 d. pasirašytą jungtinės veiklos sutartį, pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 30-3857/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Karoliniškių būstas“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 1 punkte nurodytas priedas – uždarosios akcinės bendrovės „Karoliniškių būstas“ administruojamų daugiabučių namų sąrašas, išbraukiant 15 eilutę (pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju namo butų ir kitų patalpų savininkai savo teisę priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo įgyvendino vienu iš CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytų būdų, t. y. sudarydami jungtinės veiklos sutartį, nes būtent savininkams įstatymu yra suteikta teisė tiek pasirinkti, tiek ir bet kada pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių arba bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą. Ši savininkų teisė yra besąlyginė, todėl būtent savininkai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo bendro naudojimo patalpos, turi teisę nuspręsti, kas administruos jų bendro naudojimo objektus. Atsakovei buvo pateiktas prašymas išbraukti ieškovę iš namą administruojančių asmenų sąrašo tuo pagrindu, jog namo butų ir kitų patalpų savininkai pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Su prašymu buvo pateikta jungtinės veiklos sutarties kopija. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas apie name sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Atsakovei teisės aktai nenustato pareigos tikrinti sudarytų jungtinės veiklos sutarčių teisėtumą, netikėti ar nepasitikėti viešojo registro duomenimis atsakovė neturėjo pagrindo, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė ieškinyje nėra nurodžiusi, kokios imperatyvios teisės normas pažeistos ginčijamu įsakymu. Atsakovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, prašo neatnaujinti termino administraciniam aktui ginčyti, nes terminas, nustatytas administraciniam aktui apskųsti, yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, kuriam netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė ieškinį pareiškė 2021 g. gruodžio 22 d., nors apie ginčijamo įsakymo priėmimą ieškovei tapo žinoma 2021 m. rugsėjo 15 d., kai atsakovė ieškovės internetiniame portale nurodytu elektroninio pašto adresu info@manobustas.lt ir ieškovės direktorės elektroninio pašto adresu diana.lukasevic-brozovskiene@manobustas.lt išsiuntė pranešimą apie priimtą įsakymą. Ieškovė prašymą dėl termino atnaujinimo grindžia tik deklaratyviais argumentais, nurodydama, kad nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis; dėl didelio kiekio administruojamų daugiabučių „fiziškai nespėja suvaldyti visų teisinių procesų“, termino praleidimą teisina darbuotojų darbu iš nuotolio.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame laikosi pozicijos, kad atsakovė, priimdama ginčijimą įsakymą, turėjo pareigą vertinti jungtinės veiklos sutarties, kuri yra vienašalė sutartis ir kurios sudarymui nereikalaujama priešpriešinės sandorio šalių valios suderinimo, sudarymo teisėtumą. Akcentavo, kad jungtinės veiklos sutarties atveju jos dalyvių valia nėra priešpriešinė, o visų dalyvių valia nukreipta bendro tikslo, todėl sutarčių sudarymo laisva jos šalių valia principas reikalauja, jog jungtinės veiklos dalyviai būtų informuoti apie tokios sutarties sudarymą. Tokią buto savininko informavimo pareigą nustato ir Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 4 punktas. Daugiabučiame name yra 108 butų savininkai, kurie visi turėjo būti informuoti apie organizuojamą susirinkimą, o pagal 2021 m. liepos 16 d. pranešimą apie šaukiamą susirinkimą buvo informuoti 58 asmenys, ir tai, ieškovės nuomone, neatitiko CK 4.84 – 4.85 straipsnių nuostatų ir sudarė pagrindą atsakovei įvertinti, ar esant nurodytam savininkų informavimui sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-1047 „Dėl pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos patvirtinimo“ 25 punkte numatyta, jog jungtinės veiklos sutartis laikoma sudaryta, kai jos sudarymui balsų dauguma (pakartotiniame susirinkime ne mažiau kaip 1/4) pritaria patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, todėl, ieškovės skaičiavimu, jungtinės veiklos sutartis būtų sudaryta teisėtai, gavus 54 + 1 savininko balsą įvykusiame susirinkime. Pagal 2021 m. rugpjūčio 2 d. protokolą bei dalyvių sąrašą, susirinkime dalyvavo 67 asmenys, kurie pareiškė valią už jungtinės veiklos sutarties sudarymą, o tai, ieškovės nuomone, yra itin mažas skaičius, nes ne visi savininkai balsavo už jungtinės veiklos sutarties sudarymą. Ieškovei kelia abejones tai, kad dalis pasirašiusių asmenų nėra butų savininkai, balsuota už neegzistuojančius butus, balsuota po du kartus, todėl nesant pateiktų įgaliojimų ar sutikimų, balsavimo biuletenių. Atsikirsdama į atsakovės argumentus, kad ieškovė apie priimtą įsakymą buvo informuota 2021 m. rugsėjo 15 d. elektroniniais laiškais, papildomai paaiškino, kad civilinėje byloje iš esmės kilo ne administracinio, o civilinio pobūdžio ginčas, nes ginčijamas įsakymas yra susijęs su turto administravimo teisiniais santykiais, kurie yra civiliniai, kas reiškia, jog ginčijamo įsakymo apskundimui taikomas ne 1 mėnesio terminas, o CK 1.125 straipsnio 4 dalis, kurioje įtvirtintas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Šiuo atveju, trijų mėnesių terminas būtų skaičiuojamas nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. arba 2021 m. rugsėjo 16 d. yra praleistas nežymiai 7 arba 8 dienas.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir prašo atmesti ieškovo prašymą dėl termino ieškiniui pareikšti atnaujinimo ir bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme; netenkinus pirmesnio prašymo, ieškinį atmesti kaip pareikštą praleidus ABTĮ 29 straipsnyje nustatytą administracinio akto apskundimo terminą; netenkinus pirmesnių prašymų, ieškinį atmesti kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą; netenkinus aukščiau nurodytų prašymų, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės dublike dėstomi argumentai nesudaro pagrindo įsakymą panaikinti, nes visų pirma jungtinės veiklos sutarties teisėtumo vertinimas nėra šios civilinės bylos dalykas. Dėl šios priežasties ieškovės argumentai dėl sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, siejami su sutarties galiojimu, neturi būti vertinami. Ieškovė kvestionuoja jungtinės veiklos sutartį į bylą atsakovais neįtraukusi šią sutartį sudariusių asmenų, o atsakovė nedalyvavo jungtinės veikos sudaryme. Atkreipė dėmesį, jog CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. Atsakovei įstatymu suteikia teisė prižiūrėti tik administratorių veiklą, bet atsakovė neturi nei pareigos, nei įgaliojimų vykdyti kitos administravimo formos – jungtinės veiklos sutarties – kontrolę, tikrinti šios sutarties, kuri įregistruota viešame registre, turinį ar kvestionuoti jos teisėtumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-1047 „Dėl pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos patvirtinimo“ 25 punkte numatyta, jog jungtinės veiklos sutartis laikoma sudaryta, kai jos sudarymui balsų dauguma (pakartotiniame susirinkime ne mažiau kaip 1/4) pritaria patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta sprendimų priėmimo tvarka ir ją pasirašo daugiau kaip 1/4 visų patalpų savininkų. Ieškovė pripažįsta, kad susirinkime dalyvavo 67 asmenys iš 108, kurie pareiškė valią už jungtinės veiklos sutarties sudarymą, o tai atitinka nurodytų taisyklių sąlygą dėl balsų daugumos buvimo. Patikrinus jungtinės veiklos sutartį pasirašiusių asmenų duomenis su ieškovės pateiktu išrašu apie namo butų ir kitų patalpų savininkus, atmetus butus, kurių vardu pasirašė ne jų savininkai, pasikartojančius parašus ir butus, kurių numeriai nepriklauso namui, vis tiek jungtinės veiklos sutartį yra pasirašę 58 butų savininkai iš 108. Ieškovė nėra teisi teigdama, kad negaliojančiais turėjo būti laikomi balsai asmenų, kurie butus nuosavybės teise valdo su kitais bendrasavininkais, nesant rašytinių sutikimų, nes daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formos pasirinkimas yra butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, o CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą; jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Nesutinka su ieškovės dublike išdėstyta pozicija, kad įsakymo apskundimui taikytina ne vieno mėnesio, o trijų mėnesių terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje, nes pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju priimdama ginčijamą įsakymą atsakovė teisių ar pareigų neįgijo, o vykdė vieną iš viešojo administravimo funkcijų, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkte, todėl nėra teisinio pagrindo ginčijamą įsakymą laikyti juridinio asmens organo sprendimu. Vykdydama šią funkciją atsakovė turi pareigą priimti sprendimus dėl administratoriaus skyrimo CK 4.84 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka bei sprendimus dėl administratoriaus išbraukimo iš administruojamų namų sąrašo, vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 10 dalimi, kai, sudarius jungtinės veiklos sutartį, administravimas pasibaigia. Vykdant nurodytas funkcijas priimti sprendimai yra individualūs administraciniai aktai – vienkartiniai teisės taikymo aktai, skirti konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Šie sprendimai, kaip ir ginčijamas įsakymas, yra priimami atsakovės kaip kompetentingo viešojo administravimo subjekto, vykdant įstatyme nustatytą funkciją, ir jų apskundimui taikytini ABTĮ nustatyti apskundimo terminai. Papildomai pažymėjo, jog laikant skundžiamą įsakymą juridinio asmens organo sprendimu, būtina įvertinti ir teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi ieškovė įsakymą ginčija, nes pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį dėl juridinių asmenų organų sprendimų ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra atsakovės kreditorius įsakymu sprendžiamų klausimų kontekste, nėra atsakovės valdymo organas ar dalyvis, o ieškinyje ieškovė nenurodė teisės akto, kuriame būtų numatyta jos teisė ginčyti atsakovės kaip juridinio asmens organų sprendimą. Tuo atveju, jei ieškovė įsakymą ginčija vadovaudamasi CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, reiktų vertinti, ar ieškovė yra tinkamas asmuo ieškiniui reikšti. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė praleido ir CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, nes įsakymą gavusi 2021 m. rugsėjo 15 d., į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 22 d. terminą praleidusi 8 dienas ir tai nėra nežymus laiko tarpas, kaip teigia ieškovė. Ieškovė nenurodė objektyvių, svarbių ir šio senaties termino praleidimo priežasčių, todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą yra nepagrįstas.

Šalys procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus teismo posėdyje palaikė.

Trečiasis asmuo UAB „Orenus“ atsiliepimu ieškinį prašo atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškiniu yra ginčijamas viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kurio ginčijimui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio senaties terminas. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama. Sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Išdėstė poziciją, kad ieškovė neįrodė svarbių priežasčių, lėmusių ieškinio senaties termino praleidimą, nes vien ieškovės konstatavimas, kad ji „nepiktnaudžiauja“ negali būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškovės teiginys, kad ji yra „didelė įmonė, aptarnaujanti didelį kiekį daugiabučių namų visame Vilniaus mieste“ taip pat negali būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes ieškovė, kaip didelė įmonė, savo veiklai turi kelti aukštesnius nei įprasti rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, tame tarpe ir ieškinio senaties termino laikymosi atveju. Ieškovės teiginys, kad jos darbuotojai dirba „iš nuotolio“ taip pat negali būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes darbas iš nuotolio nėra privalomas, ieškovė turi pareigą organizuoti savo darbą taip, kad būtų užtikrintas terminų laikymasis. Ieškovės teiginys, kad laiku nebuvo supažindinta su atsakovės priimtu įsakymu“, negali būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes pati ieškovė patvirtino, kad su įsakymu susipažino 2021 m. rugsėjo 16 d., ieškinys teismui pateiktas tik 2021 m. gruodžio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo susipažinimo su įsakymu momento. Atkreipė dėmesį, kad ieškinyje nėra įrodyta, kad įsakymas prieštarauja imperatyvioms teisės normų nuostatoms. Ieškovė nėra namo buto ir kitų patalpų savininkė, todėl ji negalėjo balsuoti šaukiamame susirinkime. Sprendžiant dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo yra svarbu nustatyti, ar sprendimai buvo priimti savininkų balsų dauguma, tačiau ieškiniu šios aplinkybės net nėra ginčijamos. Atkreipė dėmesį, kad ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu, CK 4.84 straipsniu, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, o ieškinyje nėra nurodyta nuostatų, kurios būtų pažeistos. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamu atveju yra svarbios ginčo ribos, nes ieškovė ginčydama atsakovės priimtą įsakymą, neginčija jungtinės veiklos sutarties, kuri yra galiojanti ir įregistruota viešame registre. CK 4.85 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, todėl šiuo atveju, ieškovei apibrėžus ginčo dalyką, nėra pagrindo jungtinės veiklos sutarties kaip sandorio vertinti išeinant už ieškinio dalyko. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, suformuotą civilinėje byloje 3K-3-97-421/2016, jog daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Namo savininkai turi teisę reikalauti, kad jiems nesusitarus ir neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, būtų skirtas administratorius, tačiau tai nesuponuoja priešpriešinės administratoriaus teisės reikalauti būti paskirtam ar reikalauti leisti tęsti pradėtą administravimą. Nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime tampa teisinio santykio dalyviais dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šio teisinio santykio dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo). Atkreipė dėmesį, kad reikalavimus dėl jungtinės veiklos sutarties ginčijimo gali reikšti jos dalyviai - namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkiai, bet ne namo bendrųjų objektų administratorius ar buvęs administratorius. Byloje nėra duomenų, kad jungtinės veiklos sutartis būtų ginčijama ar nuginčyta, todėl ji yra teisėta. Esant sudarytai jungtinės veiklos sutarčiai atsakovei kilo pareiga priimti ginčijamą įsakymą, nes jungtinės veiklos sutarties sudarymas yra vienas pagrindų, kuriuo pasibaigia bendrojo naudojimo objektų administravimas.

Trečiasis asmuo L. K. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad namo butų savininkai turi teisę rinktis kaip valdyti namo bendrojo naudojimo objektus ir pasirinkimas buvo padarytas sudarius namo butų savininkų jungtinės veiklos sutartį. Sprendimą sudaryti jungtinės veiklos sutartį priėmė iniciatyvinė grupė, nes daugumos namo butų savininkų netenkino ieškovės veikla, atskaitomybės nebuvimas. Buvo suorganizuotas susirinkimas, kuriame buvo aiškinamasi namo bendro naudojimo valdymo klausimai, nuspręsta sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Buvo kalbama su kiekvieno buto savininku. Patvirtino, kad teikiant dokumentus pasirašyti nebuvo prašoma nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų, ar įgaliojimų. Parašus tikrino VĮ Registrų centras, kai sutartis buvo teikiama registruoti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas, byla nutrauktina.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, be pareikšto materialaus reikalavimo dėl atsakovės priimto įsakymo panaikinimo, taip pat pareiškė prašymą dėl termino tokiam veiksmui atlikti atnaujinimo. Šalims, tretiesiems asmenims palaikant procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus dėl įstatymo nustatyto termino administraciniam aktui apskųsti laikymosi, teismas pasisako šiuo klausimu.

Ieškovė teigia, jog apie atsakovės 2021 m. rugsėjo 6 d įsakymą Nr. 30-2423/21 „Dėl administracijos direktoriaus 2018-12-18 įsakymo Nr. 30-3857/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Karoliniškių būstas“ jai tapo žinoma 2021 m. rugsėjo 16 d, gavus trečiojo asmens UAB „Orenus“ 2021 m. rugsėjo 16 d raštą dėl namų perdavimo, kuriame nurodyta, jog daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai sudarė jungtinės veiklos sutartį ir namo bendrojo naudojimo objektus pavedė administruoti trečiajam asmeniui. Ieškovė neneigia, kad su priimtu įsakymu susipažino atsakovės interneto svetainėje, pradėjusi aiškintis jungtinės veiklos sutarties pasirašymo aplinkybes, apie kurias ieškovė iš anksto namo butų ir kitų patalpų savininkų informuota nebuvo. Pažymėjo, jog neturint duomenų apie tai, kad buvo svarstomas jungtinės veiklos sutarties sudarymo klausimas, namo butų savininkams dėl vykdomos administravimo veiklos pretenzijų nepareiškus, papildomai teisės aktų registrų netikrino. Ieškovė taip pat nurodė, jog vieno mėnesio terminas buvo praleistas ne dėl piktnaudžiavimo, o todėl, kad ji gauna ir turi patikrinti itin didelį kiekį informacijos, korespondencijos, butų ir kitų patalpų savininkų pastebėjimų, pastabų ir pan., todėl krūvis, vykdant bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, yra itin didelis. Be to, beveik visi ieškovės darbuotojai nuo 2021 m. rugsėjo 12 d dėl ekstremalios situacijos dėl Covid-19 dirba nuotoliu būdu, kas irgi apsunkina informacijos patikrinimą, procesinių dokumentų rengimą. Išdėstė ir poziciją, jog kilęs ginčas yra ne administracinio, o civilinio pobūdžio, nes ginčijamas įsakymas yra susijęs su turto administravimo teisiniais santykiais, kurie yra civiliniai, kas reiškia, jog ginčijamo įsakymo apskundimui turi būti taikomas ne 1 mėnesio terminas, o CK 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Šį terminą, ieškovės teigimu, ji praleido nežymiai, - vos 7 arba 8 dienas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016). Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir ginčijamame įsakyme nustatytas terminas skirtas suinteresuotiems asmenims, nesutinkantiems su įsakymu dėl daugiabučių namų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimu/ panaikinimu pareikšti ieškinį teisme, ir yra siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Šis terminas yra procesinis terminas, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia. Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus, teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujausioje ir vyraujančioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokio pat pobūdžio atsakovės priimti įsakymai, kuriais panaikinta teisė administruoti namą, skundžiami ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir jiems apskųsti nėra taikytinos ieškinio senaties terminą reglamentuojančios teisės normos (pvz., žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-440-855/2022; 2022 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-458-861/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-421-794/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-588-779/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-631-967/2022; 2022 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-861-936/2022; 2022 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-871-656/2022; 2022 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1023-854/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčijamas įsakymas buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 6 d., tuo tarpu ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas tik 2021 m. gruodžio 22 d. Iš bylos medžiagos matyti, jog apie įsakymo priėmimą ieškovė buvo informuota el. paštu 2021 m. rugsėjo 15 d. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, jog duomenys apie ginčijamą įsakymą ieškovei buvo išsiųsti dviem elektroninio pašto adresais: bendruoju – info@manobustas.lt ir ieškovės direktorės adresu – diana.lukasevic-brozovskiene@manobustas.lt. Aplinkybių, jog minėtais elektroniniais laiškais atsakovės pranešimas nebuvo gautas, ieškovė neįrodinėjo. Kadangi į teismą ieškovė kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 22 d., darytina išvada, jog įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas įsakymui apskųsti buvo praleistas.

Ieškovės praleistas terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas, tačiau vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika priežastys dėl kurių terminas buvo praleistas turi būti pripažintos svarbiomis. Svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui nenurodė jokių svarbių priežasčių sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, nes didelis gaunamos informacijos, korespondencijos kiekis, darbuotojų darbas nuotoliniu būdu dėl ekstremalios situacijos dėl Covid-19 nelaikytinos svarbiomis, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą. Tokios pozicijos laikosi Vilniaus apygardos teismas formuodamas praktiką analogiškose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-458-861/2022, 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-421-794/2022). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės prašymas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatęs, jog pagrindo tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą nėra, teismas priima motyvuotą nutartį, kuria atmeta prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 5 dalis); atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto nustatyto procesinio termino atnaujinimo, teismas paprastai ta pačia nutartimi atsisako priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, nes vertinama, kad ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

Netenkinus prašymo dėl termino atnaujinimo, vadovaujantis kasacinio teismo praktika apie tai, kad ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti (CPK 5 straipsnio 1 dalis), civilinė byla nutrauktina.

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškovei grąžintinas už ieškinį sumokėtas 85 EUR žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Trečiasis asmuo UAB „Orenus“ 2022 m. balandžio 12 d. pateikė prašymą, jį pagrindžiančius įrodymus ir prašo iš ieškovės priteisti 726 EUR bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos rengiant atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą. Ieškovė ieškinį, kuriuo siekė panaikinti atsakovės priimtą įsakymą, pateikė praleidusi įstatymo nustatytą terminą administraciniam aktui skųsti. Trečiasis asmuo, įgyvendindamas savo procesines teises, patyrė išlaidas, todėl neatnaujinus įstatymo nustatyto termino ir bylą nutraukus, yra pagrindas trečiojo asmens prašymą tenkinti ir priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui 726 EUR bylinėjimosi išlaidas. Neatnaujinus praleisto įstatymo nustatyto termino ir bylą nutraukus, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylos nagrinėjimo metu patirtos 8,96 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR). Atsižvelgiant į tai, jog byla nutraukiama šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 78, 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

ieškovės UAB „Mano būstas Sostinė“ prašymą dėl termino atnaujinimo atmesti.

Civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo nuginčijimo, tretieji asmenys - UAB „Orenus“, L. K., nutraukti.

Grąžinti ieškovei UAB „Mano būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, 85 EUR žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZK19601), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mano būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, trečiajam asmeniui UAB „Orenus“, juridinio asmens kodas 304405390, 726 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mano būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, valstybei 8,96 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė