- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-1023-854/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30438-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarakiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Jurita“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atnaujinti praleistą terminą 2021 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui Nr. 30-1755/21 apskųsti; 2) panaikinti atsakovės priimtą 2021 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 30-1755/21; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 30-1755/21 vykdymą; 4) išreikalauti iš atsakovės visus dokumentus, susijusius su ginčo įsakymo priėmimu; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad teikė daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Atsakovė 2021 m. liepos 1 d. priėmė įsakymą, kuriuo minėtam daugiabučiui namui paskyrė naują administratorių – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Jurita“. Nurodė, kad su minėtu įsakymu nesutinka bei prašė teismo jį panaikinti. Paaiškino, jog laiko, kad 1 mėnesio terminas įsakymui apskųsti nėra praleistas, kadangi apie atsakovės priimtą įsakymą jai tapo žinoma 2021 m. spalio 15 d. Pažymėjo, jog tuo atveju jeigu teismas manytų, kad 1 mėnesio terminas įsakymui apskųsti buvo praleistas, prašo teismo atnaujinti praleistą terminą.
3. Ieškovė paaiškino, kad 2021 m. birželio 21 d. buvo surašytas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. A27-259/21(2.1.13E-BŪS), kuriame nurodyta, kad iš viso buvo išsiųsta 41 balsavimo biuletenių, gauta, užpildyta (jei balsuota elektroninio ryšio priemonėmis) biuletenių – 28, negaliojantys – 2, kadangi balsavimo biuleteniai pasirašyti ne savininkų (pasirašyti neturint įgaliojimo). Nurodė, jog organizuojant ir vykdant balsavimą dėl naujo administratoriaus skyrimo, jos įsitikinimu, buvo pažeista: 2013 m. birželio 20 d. bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas Nr. 567, 2011 m. kovo 24 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas Nr. D1-251 bei ) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnis. Paaiškino, jog pagal minėtą teisinį reglamentavimą atsakovė negalėjo organizuoti namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo dėl jos kaip namo administratoriaus pakeitimo, kadangi į atsakovę nesikreipė namo butų ir kitų patalpų savininkų dauguma, t. y 20 + 1 butų ir kitų patalpų savininkas, todėl buvo pažeista imperatyvi CK 4.84 straipsnio 4 dalis. Nurodė, jog jai kelia abejonių ir tai, ar atsakovė apie planuojamą namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą paskelbė, atitinkamai kyla abejonių, ar balsavimas nebuvo fiktyvus ir jame balsavo tikrai namo butų ir kitų patalpų savininkai ir būtent jie priėmė sprendimą dėl namo administratoriaus pakeitimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.
5. Atsakovė paaiškino, jog, atsižvelgdama į daugiau kaip 1/4 daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų išreikštą valią pakeisti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorių, organizavo minimo namo patalpų savininkų balsavimą raštu dėl administratoriaus keitimo pasirenkant galimai kitą administratorių. Nurodė, kad po įvykusio balsavimo paaiškėjo, kad minėto daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administratoriumi UAB „Jurita“ pasirinkta daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, atsižvelgiant į tai buvo rengiamas ir patvirtintas ginčijamas įsakymas. Pažymėjo, jog apie įsakymo priėmimą ieškovė ir naujasis daugiabučio namo administratorius buvo informuoti el. paštu 2021 m. liepos 1 d. Atsakovė prašė teismo įpareigoti ieškovę į šią civilinę bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkus bei naująjį administratorių UAB „Jurita“.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi nutarė, jog tikslinga pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu, atlikti kitus procesinius veiksmus, reikalingus tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje.
Šalies argumentai
7. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog susipažinusi su byloje pateiktu 2021 m. balandžio 20 d. prašymu, nustatė, jog jis buvo pasirašytas 20 asmenų, kas reiškia, jog atsakovė negalėjo inicijuoti procedūros nesant namo savininkų daugumos išreikštos valios dėl namo administratoriaus pakeitimo. Paaiškino, kad iš minėto prašymo taip pat matyti, jog dalis pasirašiusių asmenų nėra namo savininkai, tuo tarpu įgaliojimai, kurie patvirtintų atstovavimo teisę, byloje pateikti nebuvo. Be to, nurodė, jog dalis pasirašiusių asmenų butus nuosavybės teise valdo su kitais bendrasavininkais, tačiau kitų bendrasavininkų sutikimai byloje pateikti nebuvo. Pažymėjo ir tai, jog dalis balsavimo biuletenių yra negaliojantys, kadangi yra pasirašyti ne butų savininkų, arba pasirašyti tik vieno iš buto bendrasavininko. Atitinkamai pažymėjo, jog nors protokole yra nurodyta, jog buvo gautas 25 savininkų sutikimas dėl administratoriaus pakeitimo į UAB „Jurita“, tačiau į balsus yra įtraukti ir minėti 30, 31, 32, 33, 37 būtų balsai, kuriuos pasirašė tik vienas iš bendrasavininkų, todėl balsavimo biuleteniai yra negaliojantys.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog su ieškovės dublike pateikta pozicija nesutinka. Paaiškino, jog įstatyme numatyta, kad jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą, todėl ieškovė klaidingai nurodo, jog tokiu atveju turi būti pateiktas įgaliojimas. Pažymėjo, jog nors ieškovė ir kvestionuoja vykusio balsavimo dėl naujosios administratorės išrinkimo procedūrą ir kvestionuoja šios procedūros skaidrumą, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti kokius nors balsavimo procedūros pažeidimus, tuo tarpu visas ieškinys yra grindžiamas deklaratyviais teiginiais ir asmeniniu vertinimu. Atsakovė pažymėjo, kad ji yra viešojo administravimo subjektas, neteikiantis jokių preferencijų tam, kas administruos konkretų daugiabutį namą Vilniaus mieste.
9. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje ir ginčijamame įsakyme nustatytas terminas, skirtas suinteresuotiems asmenims, nesutinkantiems su įsakymu, pareikšti ieškinį teisme, taigi šis terminas yra siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Šis terminas yra procesinis terminas, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus, teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju skundžiamas įsakymas yra priimtas 2021 m. liepos 1 d., tuo tarpu ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas tik 2021 m. lapkričio 10 d. Pažymėjo, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, skundžiamas įsakymas atsakovės direktorės buvo pasirašytas elektroniniu parašu ir paskelbtas bei buvo ir yra viešai prieinamas jos (atsakovės) interneto svetainėje (https://aktai.vilnius.lt/document/30357991), be to, įsakymas buvo išsiųstas ieškovei bendruoju bei jos direktorės el. pašto adresais tą pačią dieną, kada jis buvo priimtas, t. y. 2021 m. liepos 1 d. Įvertinus tai, kas nurodyta, teigė, jog nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti terminą. Atsižvelgdama į tai, prašė teismo ieškovės prašymą dėl termino atnaujinimo atmesti, o bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovės UAB „Mano būstas Sostinė“ prašymą atnaujinti terminą atmetė ir civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo nutraukė; grąžino ieškovei 128 Eur žyminį mokestį; priteisė iš ieškovės valstybei 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog apie atsakovės priimtą įsakymą jai tapo žinoma tik 2021 m. spalio 15 d., kai atsitiktinai atsakovės interneto svetainėje pamatė atitinkamą informaciją t. y. svetainėje buvo patalpintas namo gyventojų balsavimo protokolas apie namo administratoriaus keitimą. Pažymėjo, jog ji neturėjo jokių duomenų apie tai, kad buvo svarstomas klausimas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus keitimo, todėl papildomai teisės aktų registrų ir pan. netikrino, butų ir kitų patalpų savininkai apie ketinimą keisti administratorių jos irgi neinformavo. Ieškovė taip pat nurodė, jog vieno mėnesio terminas buvo praleistas ne dėl piktnaudžiavimo, o todėl, kad ji gauna ir turi patikrinti itin didelį kiekį informacijos, korespondencijos, butų ir kitų patalpų savininkų pastebėjimų, pastabų ir pan., todėl krūvis vykdant bendrojo naudojimo objektų priežiūrą yra itin didelis. Be to, jos darbuotojai dėl ekstremalios situacijos dėl COVID-19 dirba nuotoliniu būdu, kas irgi apsunkina informacijos patikrinimą.
12. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, kurį teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios.
13. Teismas nustatė, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas 2021 m. liepos 1 d., tuo tarpu ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas tik 2021 m. lapkričio 10 d. Nustatė, jog apie įsakymo priėmimą ieškovė ir naujasis daugiabučio namo administratorius buvo informuoti el. paštu 2021 m. liepos 1 d. (18:01:21 val.). Duomenys apie ginčijamą įsakymą ieškovei buvo išsiųsti dviem elektroninio pašto adresais: bendruoju – (duomenys neskelbtini) ir ieškovės direktorės adresu – (duomenys neskelbtini). Aplinkybių, jog minėtais elektroniniais laiškais atsakovės pranešimas nebuvo gautas, ieškovė neįrodinėjo. Kadangi į teismą ieškovė kreipėsi tik 2021 m. lapkričio 10 d., teismas darė išvadą, jog įstatyme nustatytas 1 mėnesio terminas įsakymui apskųsti yra praleistas.
14. Teismas nurodė, kad nors ieškovės praleistas terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas, tačiau priežastys dėl kurių terminas buvo praleistas turi būti pripažintos svarbiomis t. y. svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.
15. Teismas sprendė, kad ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą terminą atnaujinti. Teismo vertinimu, didelis gaunamos informacijos, korespondencijos kiekis, darbuotojų darbas nuotoliniu būdu dėl ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ir kt. nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą. Nurodė, kad tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas, formuodamas praktiką analogiškose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-458-861/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-421-794/2022).
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovės prašymą atnaujinti praleistą terminą atmetė.
17. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatęs, jog pagrindo tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą nėra, teismas priima motyvuotą nutartį, kuria atmeta prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 5 dalis); atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto nustatyto procesinio termino atnaujinimo, teismas paprastai ta pačia nutartimi atsisako priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, nes vertinama, kad ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
18. Netenkinęs prašymo dėl termino atnaujinimo, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika apie tai, kad ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti, teismas civilinę bylą nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
19. Vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas grąžino ieškovei jos sumokėtą žyminį mokestį, išaiškindamas, kad jį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
20. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, atsižvelgiant į tai, jog byla nutraukiama dėl nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių, teismas priteisė valstybei iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Ieškovė UAB „Mano būstas Sostinė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir prieštarauja teismų praktikoje suformuotai pozicijai, kad CPK normose nėra numatyta galimybė teismui nutraukti civilinę bylą, jeigu asmuo yra praleidęs terminą ieškiniui paduoti. Teismas, manydamas, kad yra praleistas terminas ieškiniui paduoti ir nėra pagrindo jo atnaujinti, galėjo priimti vienintelį sprendimą – ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-521-340/2022).
Atsiliepimas
22. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo gali išspręsti ir vėliau, t.y. ne tik ieškinio priėmimo stadijoje, o nustatęs, jog pagrindo atnaujinti praleistą procesinį terminą nėra, teismas, priėmęs ieškinį, bylą nutraukia. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią teisinę situaciją ir pagrįstai civilinę bylą nutraukė.
22.2. Kasacinio teismo praktika paneigia ieškovės argumentus, kad skundžiama teismo nutartis prieštarauja teismų precedentui ginčo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog išsprendęs termino atnaujinimo klausimą, teismas paprastai iš karto nusprendžia ir dėl ieškinio priėmimo. Tuo tarpu nustatęs, kad pagrindo tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą nėra, teismas priima motyvuotą nutartį, kuria atmeta prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, teismas paprastai ta pačia nutartimi atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, nes vertinama, kad ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti. Jeigu civilinė byla jau yra iškelta, tai teismas, atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo, bylą nutraukia CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 42 punktas).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta kaip nenagrinėta civilinio proceso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl pagrindo nutraukti civilinę bylą (ne)buvimo
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. direktoriaus įsakymą Nr. 30-1755/21, kuriuo daugiabučiam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), administruoti buvo paskirta nauja administratorė UAB „Jurita“.
27. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo eigoje nustatęs, kad ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą įsakymui skųsti, nenustatęs svarbių termino praleidimo priežasčių, skundžiama nutartimi civilinę bylą nutraukė.
28. Ieškovė atskirajame skunde neginčija to, kad ji praleido 1 mėnesio terminą įsakymui skųsti, taip pat teismo motyvų dėl to, kad ieškovės nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažintos svarbiomis atnaujinti šį terminą, tačiau nesutinka su tuo, kad teismas civilinę bylą nutraukė. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad ieškovė praleido terminą ieškiniui paduoti ir vertinęs, kad nėra pagrindo jo atnaujinti, negalėjo civilinės bylos nutraukti, o turėjo ją nagrinėti toliau ir tokiu atveju, ją išnagrinėjęs, galėjo priimti tik vienintelį sprendimą – ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka.
29. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra saistoma asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu.
30. Civilinėje teisėje išskirtini skirtingų rūšių terminai. Teismų praktika ir teisės doktrina, be kitų terminų, išskiria ieškinio senaties, kaip materialiosios teisės, bei proceso teisei priskirtinus procesinius ir procedūrinius terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
31. Pastebėtina tai, kad ieškinio senaties terminas nėra tapatus procesiniam (procedūriniam) terminui. Procesiniai (procedūriniai) terminai nuo ieškinio senaties terminų skiriasi tuo, kad šiuos terminus, jų skaičiavimo pradžios, pabaigos momentus, jų praleidimo teisinius padarius reglamentuoja Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 72–78 straipsniai), taip pat tam tikri terminai (pvz. apskundimo) gali būti numatyti ir atskiruose konkrečius teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, tuo tarpu ieškinio senaties termino samprata, skaičiavimo pradžios, pabaigos, praleidimo teisiniai padariniai, kitos su tuo susijusios nuostatos įtvirtinti Civiliniame kodekse (CK 1.124–1.135 straipsniai).
32. Procesinis terminas – tai įstatymo ar teismo nustatytas laikas, per kurį civilinio proceso dalyviai privalo ar gali atlikti procesinius veiksmus (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. Šis terminas giminingas procesiniam terminui. Tuo tarpu ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).
33. Pažymėtina tai, kad pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta (subjektinė procesinė teisė baigiasi) (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu suėjus ieškinio senaties terminui asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą neišnyksta, tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Svarbu tai, kad procesiniai terminai taikomi neatsižvelgiant į šalių valią, juos gali nustatyti ne tik įstatymai, bet ir teismas, tuo tarpu ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad procesinio termino praleidimas (teismui jo neatnaujinus) lemia tai, kad ginčas nėra nagrinėjamas – ieškinį atsisakoma priimti arba, jeigu jis priimtas, civilinė byla nutraukiama, tuo tarpu praleistas ieškinio senaties terminas nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį ar civilinę bylą eigoje nutraukti – reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinio senatis sukuria materialiuosius teisinius padarinius, remdamasis ieškinio senaties termino praleidimu, ieškinys gali būti atmestas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
35. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio senaties ir procesiniai terminai negali būti tapatinami, kadangi jų teisinė prigimtis yra kita, jie atlieka skirtingas funkcijas ir sukelia skirtingas teisines pasekmes.
36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013).
37. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, kas reiškia, kad taikant šiuos terminus netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017).
39. Pastebėtina tai, kad ta aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, niekaip nekeičia ginčijamo įsakymo kaip administracinio akto prigimties. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog Vilniaus miesto savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtiems individualaus pobūdžio administraciniams aktams apskųsti taikytinas kitas, nei ABTĮ nustatytas terminas. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad terminas viešojo administravimo subjekto sprendimams apskųsti negali priklausyti nuo to, dėl kokio teisinio santykio nustatymo, pasikeitimo ar pasibaigimo priimtas konkretus šio subjekto sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. e3K-3-532-687/2018).
40. Nors ieškovė savo atskirojo skundo argumentams pagrįsti remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-521-340/2022, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujausioje ir vyraujančioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokio pat pobūdžio atsakovės priimti įsakymai, kuriais panaikinta teisė administruoti namą, skundžiami ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir jiems apskųsti nėra taikytinos ieškinio senaties terminą reglamentuojančios teisės normos (pvz., žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-440-855/2022; 2022 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-458-861/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-421-794/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-588-779/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-631-967/2022; 2022 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-861-936/2022; 2022 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-871-656/2022).
41. Taigi, nustačius tai, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra procesinis terminas, įvertinus nagrinėjamu klausimu naujausią teismų formuojamą praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo šioje byloje vadovautis ieškovės nurodyta nutartimi, kaip turinčia precedento galią šioje byloje.
42. CPK 4 straipsniame numatyta, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Taigi pagal minėtą straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis formuoja vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, kuria, be kita ko rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas bei atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, yra išaiškinęs, kad nustatęs, jog pagrindo tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą nėra, teismas priima motyvuotą nutartį, kuria atmeta prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 5 dalis); atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto nustatyto procesinio termino atnaujinimo, teismas paprastai ta pačia nutartimi atsisako priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, nes vertinama, kad ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė byla jau yra iškelta, tai teismas, atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo, bylą nutraukia CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.
44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą individualaus pobūdžio administraciniam aktui skųsti, nenustatęs svarbių tokio termino praleidimo priežasčių ir jo neatnaujinęs, pagrįstai civilinę bylą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju ieškovės argumentai, kad netgi nustačius, kad procesinis terminas kreiptis į teismą praleistas, byla turėtų ir toliau būti nagrinėjama ir tik vėliau ieškinys atmestas, ne tik kad neatitinka teisinio reglamentavimo bei formuojamos teismų praktikos, tačiau apskritai yra nesuderinami su proceso operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo bei protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų praleidimo teisines pasekmes, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.