- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-521-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35075-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-40829-1099/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. A30-2731/21 neteisėtu ir jį panaikinti. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-2731/21 galiojimą.
2. Ieškovė paaiškino, kad ji apie ginčijamą įsakymą sužinojo atsitiktinai tik 2021 m. gruodžio mėn. rengiant ieškinius dėl kitų atsakovės įsakymų, nežinojo, kad buvo svarstomas klausimas dėl namo administratoriaus keitimo, o vien įsakymo paskelbimas savivaldybės svetainėje nereiškia, jog tą dieną ieškovė turėjo apie jį sužinoti, be kita ko, ginčijamas įsakymas nebuvo siunčiamas ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį dėl įsakymo panaikinimo atsisakė priimti.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog ieškovė prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. A30-2731/21 pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, tačiau jo apskundimui ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas jau yra suėjęs, o ieškovė neprašo termino atnaujinti. Taip pat nustatė, jog ginčijamas įsakymas iš karto po jo priėmimo buvo paskelbtas ir patalpintas savivaldybės tinklapyje vilnius.lt, kuriame buvo nurodyta jo apskundimo tvarka.
5. Teismas vertino, jog ieškovė apie ginčijamą aktą ir jo turinį sudarančius elementus turėjo ir galėjo sužinoti šio akto paskelbimo metu, t. y. 2021 m. rugsėjo 6 d., taip pat, ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, kuri iš esmės pastoviai (tiek šioje, tiek kitose bylose) atstovaujama profesionalių teisininkų (darbuotojų, turinčių teisinį išsilavinimą, advokatų), keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai.
Šalies argumentai
6. Teismas nenustatė termino praleidimo svarbių priežasčių, dėl ko terminas ieškovei galėtų būti atnaujintas teismo iniciatyva, jo manymu, ieškovė tik deklaratyviai ieškinyje nurodė, kad apie ginčijamą įsakymą nežinojo iki pat 2021 m. gruodžio mėn. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, jog nėra pagrindo vertinti, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių, todėl ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti bei perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
7.1. CPK normose nėra numatyta galimybė teismui nutraukti civilinę bylą, jeigu asmuo, teismo manymu, yra praleidęs terminą ieškiniui paduoti, teismas galėjo priimti vienintelį sprendimą, išnagrinėjęs civilinę bylą ieškinį atmesti. Nutartis priimta pažeidžiant procesines teisės normas, todėl yra naikintina.
7.2. Ieškovės reiškiamas reikalavimas atsakovei yra ne administracinio teisinio pobūdžio, todėl vieno mėnesio apskundimo terminas nėra taikomas.
7.3. Ginčams dėl patvirtinto administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašo taikomos ieškinio senaties nuostatos, numatytos CK, kadangi CK nėra įtvirtinti įsakymo apskundimo terminai, todėl taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas. Be kita ko, nuo ginčijamo įsakymo priėmimo yra praėję mažiau nei 4 mėnesiai, todėl ieškinio nagrinėjimas atitiktų ir protingumo kriterijui keliamus reikalavimus (t. y. ieškovė ėmėsi operatyvių veiksmų).
7.4. Skundžiamo akto paskelbimas savivaldybės svetainėje savaime nereiškia, kad skundžiamas aktas pareiškėjui tampa ar turi tapti žinomas tą pačią, t. y. jo paskelbimo internetinėje svetainėje, dieną. Paskelbimo momentas galėtų būti tapatinamas su termino paduoti teismui skundą dėl jo skaičiavimo momentu tik tais atvejais, kai yra daugiau duomenų, patvirtinančių, kad į teismą besikreipiančiam subjektui turėjo būti žinomos aplinkybės apie tokio akto svarstymą, būsimą priėmimą ir pan.
7.5. Ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, jog atsakovė svarsto klausimą dėl administratoriaus keitimo (kadangi administratoriaus keitimą inicijavo namo savininkai), kasdieninis visų šalyje viešai skelbiamų teisės aktų stebėjimas, ar konkrečią dieną nebuvo priimtas koks nors teisės aktas, kuris galėtų įtakoti ir pažeisti ieškovės teises, būtų neproporcingas, objektyviai neįgyvendinamas reikalavimas.
7.6. Ieškovės teisė tikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą nebuvo išsemta, nes ieškinys buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 30 d., o ginčijama teismo nutartis atsisakyti priimti ieškinį priimta 2021 m. gruodžio 31 d., nutarties skirti bylą teismo posėdyje nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
11. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, paaiškino, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas atsakovei yra ne administracinio, o civilinio teisinio pobūdžio. Pažymėjo, jog CPK normose nėra numatyta galimybė teismui nutraukti civilinę bylą, jeigu asmuo, teismo manymu, yra praleidęs terminą ieškiniui paduoti. Ieškovės nuomone, teismas galėjo priimti vienintelį sprendimą – išnagrinėjęs civilinę bylą ieškinį atmesti.
12. CPK 293 straipsnio 1 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Viena vertus, šis bylos nutraukimo pagrindas skirtas tiems atvejams, kai reiškiamų reikalavimų sprendimas priskirtas ne teismams, o kitoms institucijoms. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Atsisakyti priimti ieškinį teismas gali tik tada, kai: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su nurodytu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014).
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, jog jos reiškiamas reikalavimas atsakovei yra ne administracinio teisinio pobūdžio. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2018 m. kovo 14 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-23/2018, nurodė, kad tuo atveju, kai įsakymu tvirtinamas administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas, ir įsakymas grindžiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 42 punktu, CK 4.84 straipsniu, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 60, byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
16. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje ginčo objektu buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-2731/21, t. y. juridinio asmens organų sprendimas. Vadinasi, aptariamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir jam taikomos ieškinio senaties nuostatos, numatytos Civiliniame kodekse, kas reiškia, jog ginčijamam įsakymui 1 mėnesio apskundimo terminas nėra taikomas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį nurodydamas, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio bei motyvuodamas, jog ieškovė praleido apskundimui ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, bet ir taikė senatį pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, taip priimdamas neteisingą sprendimą dėl ginčo esmės. Be kita ko, akcentuotina, jog termino praleidimas ieškinio padavimui jo priėmimo stadijoje nesudaro pagrindo atsisakyti jį priimti.
17. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo išaiškinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog CPK normose nėra numatyta galimybė teismui nutraukti civilinę bylą, jeigu asmuo yra praleidęs terminą ieškiniui paduoti. Tai yra teismas, manydamas, kad yra praleistas terminas ieškiniui paduoti ir nėra pagrindo jo atnaujinti, galėjo priimti vienintelį sprendimą – ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kiti teismai, nagrinėdami analogiškas bylas, taip pat laikosi pozicijos, jog termino ieškiniui pateikti praleidimas sudaro pagrindą ieškinį atmesti (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1113-676/2012; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1007-861/2016). Ieškovė, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, turi teisę jį apskųsti apeliaciniu skundu.
19. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, todėl dėl šio procesinės teisės normos pažeidimo neteisingai išsprendė nagrinėjamą klausimą.
20. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
21. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje bylos stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
22. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes ir išnagrinėjus atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą gražinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.