Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2022-10-04 · Civilinė byla Nr. e2-4468-1137/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-10-04Panevėžio apylinkės teismas
  2. Apeliacija2023-04-04Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-04
Bylos Nr.
e2-4468-1137/2022
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02254-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kalnius
Ieškovas
I. T.
Atsakovas
M. B., P. P.
Trečiasis asmuo
notarui Pavel Dobrynskij
Advokatai
Aušra Levinienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4468-1137/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02254-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4.; 3.2.4.4.; 2.6.8.11.1.; 3.1.7.6. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Kalnius,sekretoriaujant Justinai Janšauskei,dalyvaujant ieškovei I. T., jos atstovei advokato padėjėjai Aušrai Levinienei,atsakovų M. B., P. P. – B. atstovui advokatui T. P.,

atsakovams M. B., P. P. – B. ir trečiajam asmeniui notarui Pavel Dobrynskij nedalyvaujant,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovams M. B. ir P. P. – B. dėl pirkimo – pardavimo sutarties, nuomos sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notaras Pavel Dobrynskij,ir atsakovų M. B., P. P. – B. pareikštą priešieškinį I. T. dėl skolos priteisimo ir priverstinio iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3180, sudarytą 2021-08-11, nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojančia nuomos sutartį Nr. 20210811, sudarytą 2021-08-11; taikyti restituciją, įpareigojant ieškovę I. T., grąžinti atsakovui M. B., pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3180 ir nuomos sutartį Nr. 20210811, 8 360 Eur; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.1 2020-09-03 d. sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis notarine tvarka Nr. 5345, pagal kurią ieškovė nupirko gyvenamąjį namą, kai nekilnojamieji daiktai parduodami išsimokėtinai už 8 000 Eurų. Tačiau pirkėja ieškovė iki sutarties sudarymo pardavėjai sumokėjo 2 480 Eurų, į rankas, o likusią sumą 5 520 Eurų bus sumokėta iki 2021-09-03 d., pervedant pinigus į pardavėjos sąskaitą banke po 460 Eurų į mėnesį.

1.2 Ieškovė, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių neteko pajamų. Ieškovė internete surado V., kuris nurodė, kad jis žino asmenį, kuris suteiks ieškovei paskolą. Fizinis asmuo, sutikęs suteikti paskolą buvo atsakovas M. B. Su atsakovu buvo sutarta, kad jis paskolins sutarta sumą, o kaip garantą ieškovė notarine tvarka garantuoja nekilnojamu turtu – gyvenamuoju namu. Paskolą ieškovė turėjo mokėti po 200 Eurų į mėnesį.

1.3 Tačiau faktiškai buvo sudarytos visai kitos dvi sutartys, t. y.: 1. 2021-08-11 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 3180, Panevėžio r. 3 –ajame notarų biure, pagal kurią ieškovė I. T. pardavė, o M. B. nupirko gyvenamąjį namą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Notaro patvirtintoje pirkimo – pardavimo sutarties 3.1 p. nurodoma, kad bendra daikto kaina 9 000 Eurų. Sutarties IV skyriaus 4.1. p. nurodoma, kad atsiskaityta tokia tvarka ir terminas. 4.1.1. p. 5 520 Eurų pirkėjas sumokėjo į L. K. sąskaitą (...) pagal 2020-09-03 pirkimo – pardavimo sutartį, notaro registro Nr. 5345. 4.1.2. p. 3 480 Eurų. M. B. sumokėjo ieškovei grynais pinigais prieš sutarties pasirašymą. 4.2. p. nurodoma, kad ieškovė patvirtina, kad visa turto pardavimo kaina yra 9 000 Eurų ir šią sumą gavo prieš šios sutarties pasirašymą ir pretenzijų neturi. 2. 2021-08-11 d. nuomos sutartis Nr. 20210811, pagal kurią gyvenamojo namo savininkas nuomotojas M. B. išnuomoja ieškovei I. T., gyvenamąjį namą, kurį ką tik nupirko iš ieškovės, už nuomos mokestį, pagal nuomos sutartį yra 200 eurų už kiekvieną mėnesį, mokant M. B. į banko sąskaitą ir kt. Pastatai išnuomoti nuo 2021-08-11 d. iki 2022-08-10 dienos. Ieškovė patvirtina, kad į L. K. banko sąskaitą M. B., notaro akivaizdoje pervedė 7 000 Eurų, ir 2 000 Eurų grynais pinigais, į rankas, prie notaro padavė ieškovei. Taigi bendra pinigų suma atitinka notaro sutartyje nurodytą sumą, bet neatitinka notaro sutartyje nurodytų 3.1. p., 4.1. p., 4.2. p. nurodytų sutarties tikros valios ir sutarties tikslo. Vietoj paskolos sutarties buvo sudaryta gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartis ir nuomos sutartis.

1.4 Ieškovė buvo įsitikinusi, kad sudarė paskolos sutartį su atsakovu. Vėliau atsakovui atvykus į gyvenamą namą, ieškovė nustebo, kai atsakovas elgėsi kaip savininkas. Ieškovė atidžiai perskaitė sutartį ir nustebo, kad ji iš atsakovo nepasiskolino pinigus, bet pardavė gyvenamą namą su žemės sklypu ir iš karto savo parduotą namą dar išsinuomojo. Paaiškėjo, kad M. B. gyvenamąjį namą parduoda.

1.5 Pateiktu dubliku, ieškovė savo ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad jei ieškovė būtų pardavusi žemės sklypą su pastatais, ji nebūtų investavusi į parduotą ir nuomojamą namą nupirkdama ir įdėdama langus, duris, vedžiojusi elektros instaliaciją, kt. Žemės sklypą su pastatais nebūtų pardavusi atsakovui pigiau nei pati pirko, tuo labiau, kad turtas yra pagerintas. Nebūtų pardavinėjusi ieškodama internete asmens, kuris skolina pinigus, bet ieškovė būtų skelbusi apie pardavimą. Apie parduodamą turtą būtų žinoję kaimynai ir kt. asmenys;

1.6 Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinio reikalavimus palaikė, su pareikštu priešieškiniu nesutiko visiškai. Nurodė, kad jokių sutarčių, net ir notarinių neskaitė, nes pasitikėjo nepažystamais asmenimis, su kuriais sudarė ginčo sandorius. Nurodė, kad su atsakovu M. B., su kuriuo sudarė ginčo sandorius pirmą kartą susitiko ir bendravo tik pas notarą, sandorių sudarymo metu. Iki to laiko jokių sandorio sąlygų su juo nederino. Į atsakovų atstovo klausimą, kokiomis sąlygomis ji galimai susitarė dėl paskolos grąžinimo, t. y. kokiomis palūkanomis ir terminu, ieškovė atsakyti negalėjo.

Atsiliepimas

2. Atsakovai M. B. ir P. P. – B. atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašo ieškinį atmesti. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:

2.1 Savo teiginių ieškovė niekaip neįrodo, nors pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką ginčuose dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio apsimestinumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje <...> Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str. įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

2.2 Atsakovai neskolino ir neketino skolinti ieškovei jokių piniginių lėšų, priešingai atsakovai turėjo aiškų tikslą – įsigyti Turtą, vėliau Turtą renovuoti ir parduoti. Be to, papildomai šalims susitarus ir sudarius Nuomos sutartį, atsakovai geranoriškai sutiko sudaryti atsakovei galimybę dar metus atlygintinai naudotis Turtu, jame gyventi. Atitinkamai būtent tokios aplinkybės atsispindi analizuojant, tiek ginčo sutarčių turinį, tiek šalių elgesį po ginčo sutarčių sudarymo.

2.3 Ginčo atveju tarp šalių nėra ir nebuvo sudarytas joks kitas tariamai tikrąją šalių valią atspindintis sandoris, kaip antai paskolos sutartis, ar bet koks kitas sandoris, kuris tariamai buvo „pridengtas“ sudarant Pirkimo – pardavimo ar Nuomos sutartis (to neįrodo ir ieškovė).

Šalies argumentai

2.4 Į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi tik poto, kai jai nustojus vykdyti Nuomos sutarties 2.1 punkte numatytą pareigą mokėti 200 Eur dydžio nuomos mokestį, Nuomos sutartis su ieškove nuo 2022 m. vasario 24 d. pranešimu buvo vienašališkai nutraukta (žr. priedą Nr. 3) bei ieškovės buvo pareikalauta pilnai atsiskaityti, t. y. sumokėti įsiskolinimą už nuomą, delspinigius bei išsikelti iš Turto. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė iki šiol neteisėtai gyvena atsakovams priklausančiame Turte, ir nėra tinkamai su atsakovais atsiskaičiusi.

2.5 Ieškovė kurį laiką mokėjo nuomos mokestį atsakovams, mokėjimo pavedimuose pati aiškiai nurodydama tokią mokėjimo paskirtį – „Nuoma Gegužinės km“. ieškovė atsakovui rašytuose elektroniniuose laiškuose pati nurodė, kad vėluoja mokėti nuomos mokestį, o ne tariamą paskolą ir netgi prašė atsakovo nepardavinėti namo iki pasibaigs Nuomos sutarties terminas (žr. priedą Nr. 8 ir ištraukas žemiau). Taigi ieškovė labiau nei aiškiai įvardindama, jog „negalėsiu pervesti pinigėlių už nuomą“; „tai kitą mėn. už nuomą ir dar pridėsiu už šį mėn.“; „dar tikėjausi šią savaitę surinkti nuomai“, o mokėjimo pavedimo paskirtyje pati nurodydama, jog moka už nuomą – ieškiniu akivaizdžiai prieštarauja pati sau, kas patvirtina ieškovės pozicijos prieštaringumą, nenuoseklumą, visišką neatitikimą pačios ankščiau rašytų elektroninių laiškų turiniui bei galimą siekį suklaidinti teismą.

2.6 Pateiktu tripliku atsakovai savo atsiliepimo reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad ginčo atveju nei vienas iš aukščiau nurodytų ieškovės teiginių nėra pagrįstas objektyviai rašytiniais įrodymais. Dar daugiau, tokie ieškovės teiginiai, kaip antai tai, jog apie parduodamą Turtą būtų žinoję kaimynai ir kita, ar pateikti du ranka surašyti raštai dėl ieškovės prašymo paskolintų pinigų (kuriuose ieškovė galimai norėjo skolintis, kad sumokėti už nuomą), ne tik, kad neįrodo ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumo (CPK 178 str.), bet iš esmės neturi ir jokios įrodomosios galios byloje.

2.7 Ieškovės su dubliku pateiktas garso įrašas, priešingai nei galimai mano ieškovė, neįrodo ieškovės pozicijos, jog po Pirkimo – pardavimo ir Nuomos sutarčių sudarymo ji staiga nustebo, kad buvo sudaryta ne paskolos sutartis. Akcentuotina, kad: garso įraše nėra kalbama apie paskolos ar kitokio pobūdžio sutarčių tarp šalių sudarymą. Priešingai, garso įrašas patvirtina, jog atsakovas ragino ieškovę susimokėti esamą skolą už nuomą, vis klausdamas, ką ieškovė žada daryti, kada sumokėti, bei įspėdamas ieškovę apie Turto pardavimą – „bet, ką daryti su jumis, kad jūs nemokat?“ (garso įrašas nuo 00:06:51 va.); „nu ką reiškia spaudžia aš nematau jokio tolko bendrauti toliau na jeigu niekas nesikeičia“ (garso įrašas nuo 00:06:57 val.); „nejuda į priekį tai aš tada tą namą parduodu ir viskas“ (garso įrašas nuo 00:07:09 val.); „tai, kaip jūs galvojat, ką mes darom?“ (garso įrašas nuo 00:11:31 val.); 1.1 8.2. dar daugiau, garso įrašas patvirtina, kad atsakovai Turtą įsigijo su tikslu Turtą renovuoti ir jį parduoti, be to ir tai, kad atsakovas netgi siūlė pačiai ieškovei išsipirkti namą ir jame gyventi jeigu ieškovei taip „išeina“ (garso įrašas nuo 00:15:40, 00:06:05, 00:22:44 val.), o ne kaip nepagrįstai teigia ieškovė, jog neva šalys sudarydamos ginčo sutartis tariamai siekė pridengti / „paslėpti“ kitą sandorį.

2.8 Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas atsikirtimus palaikė. Iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo notaras Pavel Dobrynskij atsiliepimu į pareikštą ieškinį nurodė, kad patvirtino tarp šalių sudarytą ginčo turto prikimo pardavimo sandorį. Jam nežinoma apie jokias ikisutartines derybas. Sudarant Sutartį Ieškovė pateikė prieš metus sudarytą sutartį, kuria pati buvo pirkusi Turtą. Joje buvo nurodyta, kad Ieškovė Turtą perka už 8000,00 eur, Ieškovė ginčijama Sutartimi pardavė Turtą už 9000,00 eur, todėl įtarimų dėl kainos man nekilo. Taip pat minimoje Turto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad 5520,00 eur kainos dalį Ieškovė savo pardavėjai L. K. turėjo sumokėti iki 2021 m. rugsėjo 03 dienos. Įsiskolinimo įvykdymo terminas buvo besibaigiąs, todėl sudarant Sutartį dalyvavo ir L. K., kuriai Ieškovės skolą padengė Atsakovas. Apie pilną atsikaitymą L. K. patvirtino pasirašydama pareiškimą apie pilną atsiskaitymą.

Šalies argumentai

4. Pareikštu priešieškiniu atsakovai M. B. ir P. P. – B. prašo priverstinai iškeldinti I. T. ir pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su jai priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Priteisti iš I. T. atsakovų M. B. ir P. P. – B. naudai – 1 360 Eur įsiskolinimą už nuomą, 455,22 Eur delspinigius už nesavalaikį nuomos mokesčio mokėjimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo priešieškinį grindžia šiomis aplinkybėmis:

4.1 2021 m. rugpjūčio 11 d. tarp M. B. ir I. T. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 20210811 (toliau – Sutartis) (žr. Priedą Nr. 1), kurios pagrindu M. B. išnuomojo ieškovei jam ir jo žmonai P. P. – B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (žr. Priedą Nr. 2) priklausantį gyvenamąją namą ir ūkinius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai). Atitinkamai ieškovė įsipareigojo naudoti Pastatus savo (asmeninėms) gyvenamosioms reikmėms, t. y. gyventi pati ar su šeimos nariais bei laiku ir Sutartyje numatytomis sąlygomis mokėti nuomos bei komunalinius mokesčius (Sutarties 1.1, 1.2, 2.1 punktai).

4.2 Remiantis Sutarties 2.1 punktu ieškovė iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 24 d.) privalėjo būti sumokėjusi nuomos mokestį atitinkamai iki 2021 m. rugsėjo – 2022 m. vasario 10 d. Vis tik, nepaisant prisiimtų įsipareigojimų mokėjimas už 2021 m. rugsėjo mėn. iš atsakovės buvo tik 2021 m. rugsėjo 29 d. Tuo tarpu, mokėjimas už 2021 m. spalio mėn. (ieškovei mokant dalimis) galutinai iš ieškovės buvo gautas tik 2022 m. vasario 28 d. (po Sutarties nutraukimo). Taigi, Sutarties nutraukimo dienai, ieškovė nebuvo 2 pilnai sumokėjusi nuomos mokesčio už 2021 m. lapkričio mėn. (likutis po 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo – 160 Eur), 2021 m. gruodžio mėn., ir 2022 m. sausio – vasario mėn., kas bendrai sudaro 4 mėnesius. Itin svarbu ir tai, kad nuo 2022 m. vasario 28 d. jokie mokėjimai iš ieškovės išvis nebuvo gauti, nors kaip ir minėta, ieškovė iki šiol naudojasi Pastatais.

4.3 Pažymėtina, kad ieškovė dalimis atliko šiuos mokėjimus: 2021-12-17 sumokėta – 50 Eur; 2021-12-29 sumokėta – 40 Eur; 2022-02-23 sumokėta – 80 Eur; 2022-02-23 sumokėta – 20 Eur ir 2022-02-28 sumokėta – 50 Eur (tokiu būdu pilnai atsiskaityta tik už 2021 m. spalio mėn. ir 40 Eur už 2021 m. lapkričio mėn.).

4.4 Pranešimai apie netinkamą sutarties vykdymą ieškovė buvo pateikti – 2021 m. rugsėjo 22 d. (žr. Priedą Nr. 3) (praėjus kiek daugiau nei 1 mėn. nuo Sutarties sudarymo), 2021 m. gruodžio 17 d. (žr. Priedą Nr. 4) ir 2022 m. vasario 18 d. (žr. Priedą Nr. 5). Akcentuotina, kad paskutiniu 2022 m. vasario 18 d. pranešimu remiantis Sutarties 4.3 punktu, ieškovė buvo įspėta apie Sutarties nutraukimą nuo 2022 m. vasario 24 d. Be kita ko, aptariamu pranešimu atsakovei buvo nurodyta, jog ieškovė išsikėlimo iš Pastatų terminas – 2022 m. kovo 01 d.

4.5 Sutarties 2.4 punkte numatyta, jog nuomininkas laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio ir/ar kitų jam 3 priklausančių mokesčių, moka nuomotojui 0,3 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos ir visų kitų priskaičiuojamų mokesčių sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai yra skaičiuojami iki visiško atsiskaitymo su nuomotoju.

4.6 Egzistuoja visos sąlygos CK 6.610 str. taikymui bei ieškovė iškeldinimui iš atsakovams nuosavybės teise priklausančių Pastatų. t. y. egzistuoja sąlygos atsakovų pažeistas teises ginti ir atsakovų, kaip Pastatų savininkų teises pažeidžiantį asmenį iškeldinti iš savininkams priklausančių Pastatų, kadangi ieškovė iki šiol, t. y. net ir nutrūkus sutartiniams teisiniams santykiams tarp šalių, Pastatais naudojasi ir tai daro be jokio teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

5. Ieškovė I. T. pateiktu atsiliepimu į pareikštą priešieškinį prašo priešieškinį atmesti. Atsiliepime iš esmės atkartojo savo pareikštame ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešiekinys tenkintinas visiškai.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

6. 2021 m. rugpjūčio 11 d. tarp proceso šalių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3180, kuria ieškovė pardavė atsakovams žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais - gyvenamuoju namu unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvartu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėčiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo turtas, arba Turtas).

7. 2021 m. rugpjūčio 11 d. tarp šalių taip pat buvo sudaryta ir gyvenamųjų patalpų, t. y. aptariamo Turto, nuomos sutartis Nr. 20210811, kurios pagrindu atsakovai išnuomojo ieškovei Turtą. Šalys susitarė, kad ieškovė kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos, sumoka nuomotojui einamojo mėnesio 200 eurų nuomos mokestį ir papildomai komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius.

8. 2022 m. vasario 24 d. šalių sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 20210811 buvo nutraukta. Ieškovė vykdydama nuomos sutartį dalimis atliko šiuos mokėjimus: 2021-12-17 sumokėta – 50 Eur; 2021-12-29 sumokėta – 40 Eur; 2022-02-23 sumokėta – 80 Eur; 2022-02-23 sumokėta – 20 Eur ir 2022-02-28 sumokėta – 50 Eur (tokiu būdu pilnai atsiskaityta tik už 2021 m. spalio mėn. ir 40 Eur už 2021 m. lapkričio mėn.).

Dėl pirkimo pardavimo sandorio (ne) pripažinimo sudarytu.

9. CK 6.309 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas (1 dalis); pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (2 dalis); kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (3 dalis). CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

10. CK 6.393 straipsnio 4 dalyje nustato, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Toks faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Minėtame CK 6.398 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (1 dalis); jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo (2 dalis).

11. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovai yra pilnai atsiskaitę su ieškove pagal jų sudarytą 2021 m. rugpjūčio 11 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3180. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad turtas buvo perduotas atsakovams sutarties sudarymo dieną (Sutarties 6.1 p.).

12. Tačiau šioje byloje ieškovė ginčija pačios pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3180 sudarymo faktą, nurodydama, kad ji buvo įsitikinusi, kad sudarė ne turto pirkimo pardavimo, o paskolos sutartį su atsakovu. Dėl šio, mano, kad šis pirkimo – pardavimo sandoris turi būti panaikintas, remiasi apsimestinio sandorio institutu.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas). Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 50 punktas).

14. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018, 29 punktas; kt.).

15. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30 ir 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 ir 31 punktai).

16. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 63 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018, 22, 23 punktai; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, 45 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; kt.).

17. Tačiau ieškovė teismui nepateikė visiškai jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, dėl kito sandorio – paskolos sutarties egzistavimo, kurį šalys tariamai siekė pridengti apsimestiniu – turto pirkimo – pardavimo sandoriu. Priešingai, atsakovų atstovui paklausus ieškovės, dėl kokių paskolos sutarties sąlygų ieškovė tariamai susitarė su atsakovu, t. y. kokio paskolos termino ar palūkanų, atsakovė atsakyti negalėjo.

18. Iš pacituotos teismų praktikos ir byloje esančių rašytinių įrodymų yra akivaizdu, kad tarp šalių buvo sudarytas ginčo turto pirkimo - pardavimo sandoris, o ne paskolos su turto įkeitimu santoris. Šią teismo išvadą visų pirma patvirtina šalių sudaryto iš notaro patvirtinto 2021 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3180 turinys, kur šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė būtent dėl ieškovės turėto ginčo turto pardavimo atsakovams už sutartyje nurodytą 9000 eurų kainą.

Žemesnės instancijos teismas

19. Ieškovės teiginius apie tai, kad šalys neva sudarė paskolos su turto įkeitimu sandorį nepatvirtina visiškai jokie byloje esantys įrodymai ar kitų šalių paaiškinimai. Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovės teiginį, jog po Turto pardavimo sandorio sudarymo ir Turto nuomos sandorio sudarymo atlikdama mokėjimus atsakovui ir mokėjimo paskirtyje nurodydama „Nuoma Gegužinės km“ ji iš tikrųjų manė, kad atlieka mokėjimą pagal tariamą paskolos sutartį kaip paskolos įmoką, o ne nuomos sutartį. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad ieškovė taip ir nepaaiškino, kodėl ji pasirašė dvi sutartis su atsakovu, kurių viena buvo tvirtinama notaro, o kita sudaryta tik tarp šalių, jeigu jos manymu ji sudarė tik vieną – paskolos sandorį.

20. Pažymėtina, kad atsakovas į bylą kartu su atsiliepimu (priedas Nr. 8) pateikė ieškovės ir atsakovo susirašinėjimą, kurio turinio ieškovė neginčijo. Vienas iš ieškovės siųstų laiškų atsakovui buvo 2022 m. balandžio 8 d. laiškas, kuriame ieškovė rašo: „Sveiki turiu pasiulyma jums ar butu galima iki sutarties pabaigos kur pasirašėme pas notara ,nepardavinėti namo .Man nusimato padirbėti užsienyje ,tada tvarkutume visus reikalus dėl namo Dabar jums grąžinti skola ,ir mokėti po 200€ .Nežinau ką planuoti,kad grįžusi nebučiau gatvėje .“

21. Iš šio laiško turinio yra akivaizdu, kad ieškovė aiškiai supranta savo tieses ir pareigas iš šalių sudaryto nekilnojamojo turto prikimo pardavimo sandorio tiek ir nuomos sutarties, kurias sudarė būnant pas notarą, suprasdama, kad turtas jai jau nepriklauso ir dėl to prašydama atsakovo nepardavinėti namo. Iš kito šalių susirašinėjimo vykusio 2021 m. spalio 29 d. yra akivaizdu, kad ieškovė informuoja atsakovą, apie savo negalėjimą atsiskaityti už nuomą.

22. Galiausiai pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu teismui patvirtino, jog su atsakovu M. B. pirmą kartą susitiko ir bendravo tik pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo dieną pas notarą, t. y. iki to momento jokių sutarčių sąlygų su juo nederino. Kita vertus, ieškove ne kartą teismo posėdžio metu pareiškė, kad jokių sutarčių pasirašydama neskaitė, net ir sudarydama notarinį sandorį, kadangi ji pasitiki žmonėmis, šiuo atveju – pirmą kartą gyvenime sutiktu asmeniu – atsakovu M. B.

23. Šalių sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, teismo vertinimu yra aiški, nedviprasmiška, jos paskirtis padidintomis raidėmis aiškiai nurodoma sutarties pačioje pradžioje – pavadinime. Sutarties turinys taip pat yra aiškus. Galiausiai, ieškovė šią sutartį patvirtina savo parašu, paskutiniame lape, kur yra atspausdintas tekstas – Nuomininkas: I. T.

24. Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 11 d. sudariusi notarinį sandorį Nr. 3180 ir gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20210811 aiškiai suprato savo teises ir pareigas kilusias iš šių dviejų sandorių, kito sandorio – paskolos sutarties egzistavimo ieškovė neįrodė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus ir pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3180, sudarytą 2021 m. rugpjūčio 11 d., nuo jos sudarymo momento, ar pripažinti negaliojančia nuomos sutartį Nr. 20210811, sudarytą 2021 m. rugpjūčio 11 d. Kiti ieškovės pateikti įrodymai (tame tarpe ir padarytas garso įrašas) ar teiginiai nesudaro pagrindo teismui priimti kitokį sprendimą.

Dėl terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos pabaigos

25. CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos reglamentuoja nuomos santykius. Terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas, todėl terminuotos sutarties atveju šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra ribojama. Įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004).

26. Pagal šalių sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.1 punktą, nuomininkas (ieškovė) įsipareigojo 200 eurų nuomos mokestį sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip einamojo mėnesio 10 dienos. Nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį yra numatyta ir Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau - CK) 6.583 str. 2 d. Atsakovas 2022 m. vasario 18 d. pranešimu įspėjo ieškovę, kad pagal Sutarties 2.4. punktą jai yra taikytini šiame punkte nurodyti delspinigiai, t. y. po 0,3 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną - šios pretenzijos pateikimo dienai priskaičiuotų delspinigių suma sudaro jau 352,82 (trys šimtai penkiasdešimt du 82 ct) Eur ir privalo būti sumokėta kartu su nuomos mokesčiu iki 2022 m. vasario 23 d. Šiuo raštu taip pat įspėjo, kad ieškovei nevykdant aukščiau išdėstytų reikalavimų pilnai padengti įsiskolinimą iki 2022 m. vasario 23 d., pasinaudodamas Sutarties 4.3 punktu be atskiro pranešimo vienašališkai nutraukia Sutartį. Tokiu atveju laikytina, kad sutarties nutraukimo diena yra 2022 m. vasario 24 d. Po sutarties nutraukimo Nuomininkas privalo perduoti Nuomotojui pastatų kompleksą ne blogesnės būklės, kaip sudarant nuomos sutartį iki 2022-03-01.

27. Pažymėtina, kad šalys sutarties 4.3.3 p. susitarė, kad atsakovas turi teisę vienašališkai ir neatlygintinai nutraukti šią sutartį, jeigu ieškovė bent vieną mėnesį pilnai nesumoka nuomos ir kitų mokesčių pagal sutartį. Byloje esantis rašytinis įrodymas t. y. atsakovo pateiktas SEB banko sąskaitos išrašas apie gautus mokėjimus iš ieškovės už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. vasario 28 d. patvirtina, kad ieškovė šalių susitarimo nesilaikė ir nuomos mokesčio pilnai nemokėjo, dėl ko atsakovas įgijo teisę šią sutartį nutraukti.

28. Ieškovė už buto nuomą atsakovui yra skolinga 1360 Eur. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškovė tinkamai nevykdė savo prievolės, nesumokėjo atsakovui už patalpų nuomą ir teiktas komunalines paslaugas. Ieškovė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė.

29. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256, 6.583, 6.584 straipsniai). Atsakovas savo prievolę įvykdė tinkamai, ieškovė pretenzijų nereiškė ir su atsakovu tinkamai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad ieškovė savo prievolės neįvykdė. Atsakovo reikalavimai įrodyti prie ieškinio pridedamais dokumentais, kurių ieškovė neginčija.

30. CK 6.583 str. 1 d. nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį. CK 6.584 str. 1 d. nustatyta, kad nuomininkas privalo mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė daugiau kaip tris mėnesius nemokėjo gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio, komunalinių mokesčių, tuo pažeisdama gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, dėl ko atsakovui iš ieškovės yra priteistinas 1360 eurų nuomos mokesčio įsiskolinimas.

31. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Šalys sudarydamos nuomos sutartį, sutarties 2.4 p. susitarė ir dėl 0,3 proc. delspinigių. Atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė delspinigių apskaičiavimo lentelę, kurios ieškovė neginčijo. Priešieškinio pateikimo teismui dieną delspinigių suma sudarė 455,22 eurus, kurios atsakovas ir prašo iš ieškovės. Konstatavus, kad ieškovė netinkamai vykdė šalių sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, t. y. neatsiskaitė laiku už nuomą, atsakovo prašymas dėl 455,22 eurų delspinigių priteisimo yra tenkintinas.

32. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad ieškovė yra fizinis asmuo, atsakovui iš ieškovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1360 Eur + 455,22 Eur = 1815,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, šiuo atveju nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2022 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl iškeldinimo

33. Šalys Sutarties 3.2.8. p. sutarė jog nuomininkas pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, per dvi darbo dienas įsipareigoja perduoti nuomotojui pastatų kompleksą remiantis priėmimo - perdavimo aktu, todėl atsakovui laikantis sutarties nuostatų nutraukus šalių sudarytą nuomos sutartį, ieškovė turi jas nedelsiant atlaisvinti ir perduoti atsakovui.

34. Kita vertus CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines patalpas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų jog ieškovė tinkamai vykdė Sutartį ir tinkamai, nepertraukiamai vykdė atsiskaitymus su atsakovu. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo ir teismo posėdžio metu. Tad ir šiuo pagrindu ieškovė privalo išsikelti iš užimamų atsakovo patalpų.

35. Įvertinus išdėstytą, 2021 m. rugpjūčio 11 d. tarp šalių sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 20210811 laikytina nutraukta nuo 2022 m. vasario 24 d., o ieškovė I. T. iškeldinama iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu, įpareigojant patalpas perduoti atsakovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas M. B. teismui pateikė duomenis apie patirtas 3751 eurų bylinėjimosi išlaidas. Po bylos išnagrinėjimo, sprendimo surašymo metu, teisme buvo gautas ieškovės atstovės prašymas dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų nepritiesimo arba jų sumažinimo. Teismas įvertinęs aplinkybę, jog ieškovei iki teismo posėdžio nebuvo žinoma apie atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir sandarą, šį prašymą priėmė ir pridėjo prie bylos.

37. Teismas, vertindamas atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011).

38. Šioje byloje atsakovai pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, tripliką ir priešieškinį. Taip pat šioje byloje vyko vienas teismo posėdis, kuris truko 2 valandas ir 13 minučių.

39. Rekomendacijų 8.2 p. nurodyta, kad už priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį turi būti taikomas – 2,5 koeficientas. Rekomendacijų 8.3 p. numato, kad už tripliką taikomas koeficientas - 1,5. Rekomendacijų 8.19 p. numato, kad už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas – 0,1 koeficientas. Šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 3751 eurų išlaidas atsakovas M. B. faktiškai patyrė 2022 m. rugsėjo 19 d. Tad faktiškai patirtų išlaidų momentu teismas ir remiasi apskaičiuodamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį remiantis Rekomendacijomis.

40. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2022 m. 1 ketv. Bruto sudarė 1729,9 eur.

41. Atsižvelgiant į paminėtą, maksimalios atsakovui priteistinos išlaidos už jo atstovavimą šioje byloje galėtų siekti 0,1*2*1729,9 Eur – 345,98 Eurų už atstovavimą teisme. Už priešieškinio ir atsiliepimo į ieškovės ieškinį parengimą maksimalios atsakovui priteistinos išlaidos galėtų siekti 2,5*2*1729,9 – 8649,50 Eurų. Už tripliko parengimą maksimalios atsakovui priteistinos išlaidos galėtų siekti 1,5*1729,9 – 2594,85 Eurų. Viso gauname, kad atsakovui maksimalios išlaidos už jo atstovavimą šioje byloje galėtų siekti 11 590,33 eurų.

42. Nors atsakovų atstovas ir neįrodinėjo, kad šioje byloje yra pagrindas pritiesti maksimalias bylinėjimosi išlaidas, jis tokio prašymo byloje ir nereiškė. Atsakovų atstovas pateikė teismui duomenis apie atsakovo M. B. patirtas 3751 eurų bylinėjimosi išlaidas, kurios yra daugiau nei tris kartus mažesnės už galimas maksimaliai pritiesti šioje byloje. Teismui įvertinus bylos sudėtingumą, atsakovų teiktų procesinių dokumentų skaičių ir pobūdį, vykusio teismo posėdžio trukmę, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo M. B. prašymą ir priteisti jam patirtas 3751 eurų bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės I. T.

43. Atsakovai už pareikštą priešieškinį sumokėjo 135 eurų žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Priešieškinį tenkinus visiškai, atsakovams iš ieškovės lygiomis dalimis priteistinas 135 eurų atsakovų sumokėtas žyminis mokestis.

44. CPK 150 str. 2 d. numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Dėl šio, 2022 m. gegužės 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės sprendimui įsiteisėjus yra naikintinos.

45. Nagrinėjant šią civilinę bylą, teisme iš viso patirtos 49,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinys tenkintas visiškai, o ieškinys atmestas, šios išlaidos turėtų būti priteistinos valstybei iš ieškovės, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-1150-4321 ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl teismo patirtos procesinių dokumentų įtiekimo išlaidos iš jos nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės I. T. ieškinį atsakovams M. B. ir P. P. – B. dėl pirkimo – pardavimo sutarties, nuomos sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo atmesti.

Atsakovų M. B., P. P. – B. pareikštą priešieškinį I. T. dėl skolos priteisimo ir priverstinio iškeldinimo tenkinti visiškai.

Priteisti iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. P. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1360 Eur įsiskolinimą už nuomą, 455,22 Eur delspinigius už nesavalaikį nuomos mokesčio mokėjimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iškeldinti ieškovę – I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais, iš atsakovams M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. P. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šias patalpas perduoti atsakovams M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. P. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3751 Eur atsakovo M. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovams M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. P. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 135 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2022 m. gegužės 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės: įrašą viešajame registre dėl žemės sklypo su statiniais, esančio adresu ((duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – klėtis, Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas Vytautas Kalnius