- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-127-828/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02254-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- M. B., P. P.
- Trečiasis asmuo
- notaras P
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4468-1137/2022 pagal I. T. ieškinį atsakovams M. B. ir P. P. – B. dėl pirkimo – pardavimo sutarties, nuomos sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notaras P. D. bei atsakovų M. B., P. P. – B. priešieškinį I. T. dėl skolos priteisimo ir priverstinio iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3180, sudarytą 2021-08-11, nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojančia nuomos sutartį Nr. 20210811, sudarytą 2021-08-11; taikyti restituciją, įpareigojant ieškovę grąžinti atsakovui M. B., pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3180 ir nuomos sutartį Nr. 20210811, 8 360 Eur; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020-09-03 sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė nupirko gyvenamąjį namą, kai nekilnojamieji daiktai parduodami išsimokėtinai už 8 000 Eurų. Tačiau pirkėja (ieškovė) iki sutarties sudarymo pardavėjai sumokėjo 2 480 Eurų, į rankas, o likusią sumą 5 520 Eurų turėjo sumokėti iki 2021-09-03, pervedant pinigus į pardavėjos sąskaitą banke po 460 Eurų į mėnesį. Ieškovė neteko pajamų ir internete surado V., kuris nurodė, kad jis žino asmenį, kuris suteiks ieškovei paskolą. Fizinis asmuo, sutikęs suteikti paskolą buvo atsakovas, su kuriuo sutarta, kad jis paskolins sutartą sumą, o kaip garantą ieškovė notarine tvarka garantuoja nekilnojamu turtu – gyvenamuoju namu. Paskolą ieškovė turėjo mokėti po 200 Eurų į mėnesį. Tačiau faktiškai buvo sudarytos visai kitos dvi sutartys. Sudaryta 2021-08-11 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 3180, Panevėžio r. 3 –ajame notarų biure, pagal kurią ieškovė pardavė, o M. B. nupirko gyvenamąjį namą bendrosios jungtinės nuosavybės teise bei kurios 3.1 p. nurodoma, kad bendra daikto kaina 9000 Eurų. Sutarties IV skyriaus 4.1. p. nurodoma, kad atsiskaityta tokia tvarka ir terminas: 4.1.1. p. 5520 Eurų pirkėjas sumokėjo į L. K. sąskaitą (...) pagal 2020-09-03 pirkimo – pardavimo sutartį, notaro registro Nr. 5345; 4.1.2. p. 3 480 Eurų M. B. sumokėjo ieškovei grynais pinigais prieš sutarties pasirašymą. 4.2. p. nurodoma, kad ieškovė patvirtina, kad visa turto pardavimo kaina yra 9000 Eurų ir šią sumą gavo prieš šios sutarties pasirašymą ir pretenzijų neturi. Taip pat sudaryta 2021-08-11 nuomos sutartis Nr. 20210811, pagal kurią gyvenamojo namo savininkas nuomotojas M. B. išnuomoja ieškovei gyvenamąjį namą, kurį ką tik nupirko iš ieškovės, už nuomos mokestį, pagal nuomos sutartį yra 200 eurų už kiekvieną mėnesį, mokant M. B. į banko sąskaitą ir kt. Pastatai išnuomoti nuo 2021-08-11 iki 2022-08-10. Ieškovė patvirtina, kad į L. K. banko sąskaitą M. B., notaro akivaizdoje pervedė 7 000 Eurų, ir 2 000 Eurų grynais pinigais, į rankas prie notaro padavė ieškovei. Taigi, bendra pinigų suma atitinka notaro sutartyje nurodytą sumą, bet neatitinka notaro sutarties 3.1. p., 4.1. p., 4.2. p. nurodytų sutarties tikros valios ir sutarties tikslo. Vietoj paskolos sutarties buvo sudaryta gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartis ir nuomos sutartis. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad sudarė paskolos sutartį. Vėliau atsakovui atvykus į gyvenamą namą, ieškovė nustebo, kai atsakovas elgėsi kaip savininkas. Ieškovė atidžiai perskaitė sutartį ir nustebo, kad ji iš atsakovo nepasiskolino pinigus, bet pardavė turtą ir iš karto savo parduotą namą dar išsinuomojo. Paaiškėjo, kad M. B. gyvenamąjį namą parduoda.
3. Priešieškiniu atsakovai M. B. ir P. P. – B. prašė priverstinai iškeldinti I. T. ir pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su jai priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Priteisti iš I. T. atsakovų naudai – 1 360 Eur įsiskolinimą už nuomą, 455,22 Eur delspinigius už nesavalaikį nuomos mokesčio mokėjimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad 2021-08-11 tarp M. B. ir ieškovės buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 20210811, kurios pagrindu M. B. išnuomojo ieškovei jam ir jo žmonai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąją namą ir ūkinius pastatus. Atitinkamai ieškovė įsipareigojo naudoti pastatus savo (asmeninėms) gyvenamosioms reikmėms, t. y. gyventi pati ar su šeimos nariais bei laiku ir Sutartyje numatytomis sąlygomis mokėti nuomos bei komunalinius mokesčius (Sutarties 1.1, 1.2, 2.1 punktai). Ieškovė iki sutarties nutraukimo dienos (2022-02-24) privalėjo būti sumokėjusi nuomos mokestį atitinkamai iki 2021-09– 2022-02-10 Mokėjimas už 2021 m. rugsėjo mėn. buvo tik 2021-09-29, mokėjimas už 2021 m. spalio mėn. (ieškovei mokant dalimis) galutinai iš ieškovės buvo gautas tik 2022-02-28 (po sutarties nutraukimo). Sutarties nutraukimo dienai ieškovė nebuvo pilnai sumokėjusi nuomos mokesčio už 2021 m. lapkričio mėn. (likutis po 2022-02-28 mokėjimo – 160 Eur), 2021 m. gruodžio - 2022 m. vasario mėn., kas bendrai sudaro 4 mėnesius. Nuo 2022-02-28 jokie mokėjimai iš ieškovės išvis nebuvo gauti, nors ji iki šiol naudojasi pastatais. Pranešimai apie netinkamą sutarties vykdymą ieškovei buvo pateikti – 2021-09-22, 2021-12-17 ir 2022-02-18. Paskutiniu pranešimu ieškovė įspėta apie sutarties nutraukimą nuo 2022-02-24, nurodyta, jog ieškovės išsikėlimo iš pastatų terminas – 2022-03-01. Sutarties 2.4 punkte numatyta sąlyga dėl delspinigių mokėjimo. Egzistuoja visos sąlygos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.610 straipsnio taikymui bei ieškovės iškeldinimui iš atsakovams nuosavybės teise priklausančių pastatų, kuriais, net ir nutrūkus sutartiniams teisiniams santykiams tarp šalių, ieškovė naudojasi be jokio teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinys atmestas, priešieškinis patenkintas. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovams 1360 Eur įsiskolinimą už nuomą, 455,22 Eur delspinigius už nesavalaikį nuomos mokesčio mokėjimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iškeldino ieškovę su visais jai priklausančiais daiktais, iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) įpareigojant ieškovę šias patalpas perduoti atsakovams. Taip pat teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 3751 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų bei lygiomis dalimis atsakovams 135 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas nustatė, kad 2021-08-11 tarp proceso šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3180, kuria ieškovė pardavė atsakovams žemės sklypą su statiniais - gyvenamuoju namu unikalus, tvartu, viraline, klėčiu, pirtimi, esančiais (duomenys neskelbtini), (toliau – turtas). 2021-08-11 tarp šalių taip pat sudaryta ir gyvenamųjų patalpų, t. y. aptariamo turto, nuomos sutartis Nr. 20210811, kurios pagrindu atsakovai išnuomojo ieškovei turtą. Šalys susitarė, kad ieškovė kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos, sumoka nuomotojui einamojo mėnesio 200 Eur nuomos mokestį ir papildomai komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius. 2022-02-24 nuomos sutartis nutraukta. Ieškovė vykdydama nuomos sutartį dalimis atliko šiuos mokėjimus: 2021-12-17 sumokėta – 50 Eur; 2021-12-29 sumokėta – 40 Eur; 2022-02-23 sumokėta – 80 Eur; 2022-02-23 sumokėta – 20 Eur ir 2022-02-28 sumokėta – 50 Eur (tokiu būdu pilnai atsiskaityta tik už 2021 m. spalio mėn. ir 40 Eur už 2021 m. lapkričio mėn.).
7. Teismas, pasisakydamas dėl pirkimo pardavimo sandorio (ne) pripažinimo sudarytu, vadovavosi nuostatomis, reglamentuojančiomis daikto perdavimą, nuosavybės perėjimo momento. Pažymėjo, jog nėra ginčo dėl to, kad atsakovai yra pilnai atsiskaitę su ieškove pagal jų sudarytą 2021-08-11 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3180. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad turtas buvo perduotas atsakovams sutarties sudarymo dieną (Sutarties 6.1 p.).
8. Pažymėjo, kad ieškovė ginčija pačios pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3180 sudarymo faktą, nurodydama, kad ji buvo įsitikinusi, kad sudarė ne turto pirkimo pardavimo, o paskolos sutartį su atsakovu. Ieškovei manant, kad šis pirkimo – pardavimo sandoris turi būti panaikintas bei remiantis apsimestinio sandorio institutu, teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus dėl sandorių prisipažinimo apsimestiniais, pasisakė dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, įrodymų vertinimo. Pripažino, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti dėl kito sandorio – paskolos sutarties egzistavimo, kurį šalys tariamai siekė pridengti apsimestiniu – turto pirkimo – pardavimo sandoriu. Priešingai, atsakovų atstovui paklausus ieškovės, dėl kokių paskolos sutarties sąlygų ieškovė tariamai susitarė su atsakovu, t. y. kokio paskolos termino ar palūkanų, atsakovė atsakyti negalėjo. Pripažino, jog tarp šalių buvo sudarytas ginčo turto pirkimo - pardavimo sandoris, o ne paskolos su turto įkeitimu santoris (ko nepatvirtina jokie įrodymai). Tai patvirtina notaro patvirtintos 2021-08-11 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3180 turinys, kur šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė būtent dėl ieškovės turėto ginčo turto pardavimo atsakovams už sutartyje nurodytą 9000 eurų kainą.
9. Teismas kritiškai vertino ieškovės teiginį, jog po turto pardavimo sandorio sudarymo ir turto nuomos sandorio sudarymo atlikdama mokėjimus atsakovui ir mokėjimo paskirtyje nurodydama „Nuoma (duomenys neskelbtini) km“ ji iš tikrųjų manė, kad atlieka mokėjimą pagal tariamą paskolos sutartį kaip paskolos įmoką, o ne nuomos sutartį. Ieškovė nepaaiškino, kodėl ji pasirašė dvi sutartis su atsakovu, kurių viena buvo tvirtinama notaro, o kita sudaryta tik tarp šalių, jeigu jos manymu ji sudarė tik vieną – paskolos sandorį. Teismas vertino šalių susirašinėjimą, 2022-04-08 laiško turinį bei sprendė, jog ieškovė aiškiai suprato savo teises ir pareigas iš šalių sudaryto nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio ir nuomos sutarties, kurias sudarė būnant pas notarą, suprasdama, kad turtas jai jau nepriklauso ir dėl to prašydama atsakovo nepardavinėti namo. Iš kito šalių susirašinėjimo vykusio 2021-10-29 akivaizdu, kad ieškovė informavo atsakovą, apie negalėjimą atsiskaityti už nuomą. Ieškovė teismui patvirtino, jog su atsakovu pirmą kartą susitiko ir bendravo tik pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo dieną pas notarą, taip pat ne kartą teismo posėdžio metu pareiškė, kad jokių sutarčių pasirašydama neskaitė, net ir sudarydama notarinį sandorį, kadangi ji pasitiki žmonėmis, šiuo atveju – pirmą kartą gyvenime sutiktu asmeniu – atsakovu.
10. Teismas pripažino, jog gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (ir jos turinys) yra aiški, nedviprasmiška, jos paskirtis padidintomis raidėmis aiškiai nurodoma pavadinime. Ieškovė sutartį patvirtino savo parašu, paskutiniame lape, kur yra atspausdintas tekstas – Nuomininkas: I. T.. Teismas sprendė, kad ieškovė sudariusi sutartis aiškiai suprato savo teises ir pareigas, kilusias iš šių dviejų sandorių, kito sandorio – paskolos sutarties egzistavimo ieškovė neįrodė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų.
11. Spręsdamas dėl terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos pabaigos, teismas vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis nuomos santykius, atsižvelgė į gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatas dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Nustatė, kad atsakovas 2022-02-18 pranešimu įspėjo ieškovę, kad pagal sutarties 2.4. punktą jai yra taikytini delspinigiai, t. y. po 0,3 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną - šios pretenzijos pateikimo dienai priskaičiuotų delspinigių suma sudaro jau 352,82 Eur ir privalo būti sumokėta kartu su nuomos mokesčiu iki 2022-02-23. Šiuo raštu taip pat įspėjo, kad ieškovei nevykdant aukščiau išdėstytų reikalavimų pilnai padengti įsiskolinimą iki 2022-02-23, pasinaudodamas Sutarties 4.3 punktu be atskiro pranešimo vienašališkai nutraukia sutartį. Po sutarties nutraukimo Nuomininkas privalo perduoti Nuomotojui pastatų kompleksą ne blogesnės būklės, kaip sudarant nuomos sutartį iki 2022-03-01.
12. Teismas pažymėjo, kad šalys sutarties 4.3.3 p. susitarė, kad atsakovas turi teisę vienašališkai ir neatlygintinai nutraukti šią sutartį, jeigu ieškovė bent vieną mėnesį pilnai nesumoka nuomos ir kitų mokesčių pagal sutartį. Atsakovo pateiktas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas apie gautus mokėjimus iš ieškovės už laikotarpį nuo 2021-09-25 iki 2022-02-28 patvirtina, kad ieškovė šalių susitarimo nesilaikė ir nuomos mokesčio pilnai nemokėjo, dėl ko atsakovas įgijo teisę šią sutartį nutraukti. Ieškovė už buto nuomą atsakovui yra skolinga 1360 Eur, ji daugiau kaip tris mėnesius nemokėjo gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio, komunalinių mokesčių, tuo pažeisdama gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Pripažino, jog atsakovo reikalavimai įrodyti prie ieškinio pridedamais dokumentais, kurių ieškovė neginčija. Vertino, kad šalys sutarties 2.4 p. susitarė ir dėl 0,3 proc. delspinigių, priešieškinio pateikimo teismui dieną delspinigių suma sudarė 455,22 Eur, kurie priteisti iš ieškovės. Taip pat atsakovui iš ieškovės priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2022-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Pripažino, jog nutraukus šalių sudarytą nuomos sutartį (nutraukta nuo 2022-02-24), ieškovė turi jas nedelsiant atlaisvinti ir perduoti atsakovui (sutarties 3.2.8. p.), taip pat ir dėl netinkamai vykdytų įsipareigojimų (CK 6.611 straipsnis). Todėl ieškovė iškeldinta iš gyvenamosios patalpos, su visu jai priklausančiu turtu, įpareigojant patalpas perduoti atsakovui.
13. Pažymėjo, jog atsakovo patirtos 3751 eurų bylinėjimosi išlaidos yra daugiau nei tris kartus mažesnės už galimas maksimaliai priteisti šioje byloje. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovų teiktų procesinių dokumentų skaičių ir pobūdį, vykusio teismo posėdžio trukmę, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą ir priteisti jam patirtas 3751 eurų bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Priešieškinį tenkinus visiškai, atsakovams iš ieškovės lygiomis dalimis priteistas 135 eurų atsakovų sumokėtas žyminis mokestis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodo, jog teismas neteisingai konstatavo, kad turtas buvo perduotas atsakovams sutarties sudarymo dieną. Niekas neginčijo fakto, kad ieškovė viena gyvena name, juo rūpinasi, namą ir žemės sklypą prižiūri. Pas notarą surašytas turto perdavimo aktas nėra faktas, kad turtas buvo realiai perduotas. Garso įrašai įrodo, kad ieškovė neperdavė turto, ten gyveno. Teismui buvo pateiktas garso įrašas ir sudaryta šio garso įrašo stenograma, iš kurios matyti, kad apsimestinis sandoris tikrai buvo. Iš to išvados, kad buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, daryti negalima. Apeliantė neaptarė konkrečios datos, kada bus išmokėta skola, bet aptarė, kokią sumą ji mokės kas mėnesį, kol bus išmokėta visa suma. Turto vidutinė turto vertė yra 14 341 Eur, o notaro sandorio kaina yra 9000 Eur, kas yra įrodymas, kad atsakovas ne pirko nekilnojamąjį turtą, o skolino pinigus apeliantei.
16. Apeliantė nurodė, kad ji visiškai nesupranta teisinių veiksmų todėl pasitikėjo notaru, pasirašydama tai, ką jai padavė pasirašyti notaro kabinete. Tai, kad apeliantė nesupranta teisinių veiksmų, matyti iš stenogramos, kad ji nežino, kaip pasiimti paskolą, kaip VMI priduoti metinę pajamų ir turto deklaraciją. Atsakovas jai aiškina, kad ji turi priduoti metinę deklaraciją VMI, tada kreiptis į banką dėl paskolos suteikimo, o apeliantė kalba visiškai apie kitus, nesusijusius dalykus. Iš to pokalbio turinio matyti, kad apeliantė visiškai nesuvokė teisinių, teisėtų ir privalomų, verslo subjektams, buhalterinių veiksmų. Jei apeliantė būtų supratusi, paskolą būtų paėmusi iš kredito įstaigos arba sudariusi tikrą, neapsimestinį sandorį.
17. Apeliantė teigė, kad ji investavo į namą, t. y. pakeitė langus, įvedė elektros instaliaciją, pasodino augalus, „stengiasi gyventi gražiai“, kas pagal apeliantės pajamas kainavo dideles sumas pinigų. Būtent dėl tos priežasties, kad pinigus buvo investavusi į namo pagerinimą, ji laišku atsakovo prašė palaukti su mokėjimais. Apeliantei atsakovas nurodė, kad pardavinės namą, jei ji nemokės „paskolintų pinigų nuomos“.
18. Apeliantė nurodė, kad iki pirmo susitikimo su M. B. ji dėl paskolos bendravo telefonu su M. B. ir jo draugu. Sandorį sudarė notaras pagal M. B. ir jo „kolegos“ pavedimą. Apeliantė pasitikėjo būtent notaru. Ji nesupranta teisinių veiksmų, todėl sutarties skaitymas nepadeda suprasti sutarties turinio. Apeliantė yra turėjusi patirties su notaru, kai pardavė B. mieste turėtą nekilnojamąjį turtą, bet jokių nesusipratimų nebuvo. Šiuo atveju buvo sutarta piniginė paskola užstatant ginčo namą su žemės sklypu. Apeliantė manė, kad skolinasi pinigus už procentus, taip buvo jai išaiškinta ir tuo ji tikėjo.
19. Apeliantė nenuomojo namo, todėl už nuomą nemokėjo, tačiau ji iš esmės pagerino namo vertę ir teismui pateikė įrodymų, ko pasekoje tai atsakovas turi įvertinti ir apeliantei grąžinti. Apeliantė kalbėjo, kad ji sumokės skolą, ne nuomą, atsakovas sutiko palaukti, net pažadėjo padėti pasiskolinti pinigų iš kredito įstaigos. Apeliantė prašė panaikinti pirkimo - pardavimo sutartį ir nuomos sutartį, ji įrodinėjo apsimestinį sandorį, pateikė neginčijamus įrodymus, t. y. paties atsakovo prisipažinimą, kad jis skolino pinigus. Apie nuomą M. B. pokalbyje neužsimena, o kalba tik apie paskolą.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo jo netenkinti, priteisti iš apeliantės atsakovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodo, kad pats faktas, jog apeliantė toliau gyveno atsakovams priklausančiame turte nereiškia, jog turtas nebuvo perleistas atsakovams. Faktą, jog sudarius pirkimo - pardavimo sutartį atsakovai tapo turto savininkais įrodo į bylą pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazės. Be to, tarp šalių buvo sudaryta ir turto nuomos sutartis, kurios pagrindu šalys susitarė, jog apeliantė iš atsakovų dar 1 metus nuomosis turtą. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tariamą kito sandorio sudarymą. Jos pozicija buvo tokia, jog ji staiga suprato ir nustebo, kad sudarė dvi ginčo sutartis, o ne paskolos sutartį. Šią poziciją apeliantė grindė vieninteliu įrodymu, t. y. garso įrašu, kuriame fiksuotas apeliantės pokalbis su atsakovu. Tačiau garso įraše nėra kalbama apie jokios paskolos sutarties tarp šalių sudarymą, o apeliantė sąmoningai siekia klaidinti teismą apie aplinkybes, kurios nėra aptariamos garso įraše, jis kaip tik patvirtina tarp šalių buvus nuomos teisinius santykius. Atsakovas pokalbio metu ne vieną kartą ragino apeliantę susimokėti esamą skolą už nuomą, vis klausdamas, ką apeliantė žada daryti, kada sumokėti bei įspėdamas apeliantę apie turto pardavimą. Pažymi, kad įrodyti buvus kitą sandorį privalo šalis, ginčijanti sandorį CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliantė neįrodė, jog šalys siekė sudaryti ar sudarė kitą tariamai tikrąją šalių valią atspindintį sandorį (paskolos, ar bet kokį kitą sandorį, kuris tariamai buvo „paslėptas“ sudarant ginčijamas sutartis). Ir šios išvados garso įrašas nepaneigia.
22. Nurodo, kad atsakovai neskolino ir neketino skolinti apeliantei jokių piniginių lėšų, jie siekė įsigyti turtą, vėliau jį renovuoti ir parduoti. Ir tik geranoriškai sutiko sudaryti apeliantei galimybę dar 1 metus atlygintinai naudotis turtu, jame gyventi. Išraše iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazės nurodyta turto kaina ir pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta turto kaina neprivalo sutapti, kadangi šalys yra laisvos susitarti dėl to, už kokią kainą turtas bus parduodamas/perkamas. Apeliantė, pasirašydama pirkimo - pardavimo sutartį, sutiko su joje nurodyta turto pardavimo kaina.
23. Vidutiniškai apdairus, protingas bei turintis elementarios gyvenimiškos patirties asmuo negali nesuvokti, jog sudaro turto pirkimo - pardavimo ir nuomos sutartis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaroma notarine tvarka bei apeliantė kurį laiką mokėjo nuomos mokestį, mokėjimo pavedimuose aiškiai nurodydama tokią mokėjimo paskirtį - „Nuoma (duomenys neskelbtini) km“. Byloje yra šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, pati ieškovė nurodė, jog vėluoja mokėti nuomos mokestį, o ne tariamą paskolą ir netgi prašė atsakovo nepardavinėti namo iki pasibaigs nuomos sutarties terminas. Nuomos sutartis buvo sudaryta tik 1 metų terminui, kas reiškia, jog mokant po 200 Eur kas mėnesį, per 1 metus būtų sumokėta tik 2 400 Eur dydžio suma, o ne 9000 Eur dydžio suma. Ginčo sutarčių pirmieji lapai, pavadinimai ir šalių sąvokų įvardinimas aiškiai leidžia suprasti, kokios sutartys buvo sudaromos.
24. Iki ginčo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, apeliantė buvo sudariusi dar tris nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, taigi, ji turėjo patirties. Apeliantė yra MB (duomenys neskelbtini) direktorė, kas patvirtina, kad apeliantei, kaip juridinio asmens vadovei, sutarčių sudarymas nėra neįprastas/vienkartinio pobūdžio veiksmas, ji neabejotinai turėjo reikiamų žinių ir patirties, kad suprasti, jog sudaro pirkimo - pardavimo ir nuomos sutartį. Siekiant pripažinti notaro patvirtintą sandorį negaliojančiu neužtenka tik deklaratyviai nurodyti, jog, kaip teigia apeliantė, ji neva staiga nustebo, kad sudarė dvi ginčo sutartis, o ne paskolos sutartį, ypatingai, kai byloje surinkti įrodymai liudija priešingai. Apeliantė aiškiai suprato, kad ji sudaro pirkimo - pardavimo sutartį, kuria parduoda turtą atsakovams, suprato, kad sudaro nuomos sutartį, o taip pat suprato ir tai, kokios pasekmės buvo sukurtos sudarant ginčijamas sutartis.
25. Teigia, kad apeliantė nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bendras įsiskolinimas už nuomą ieškinio pateikimo dieną sudarė 1 360 Eur dydžio sumą. Egzistavo sąlygos atsakovų pažeistas teises ginti ir atsakovų, kaip turto savininkų teises pažeidžiantį asmenį (apeliantę) iškeldinti iš atsakovams priklausančio turto. Pagrįstai teismas nusprendė ne tik priteisti iš apeliantės skolą (nesumokėtą nuomos mokestį), delspinigius, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, tačiau taip pat ir iškeldinti ją iš atsakovams priklausančio turto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
27. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl pirkimo-pardavimo, nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.87 straipsnio pagrindu, restitucijos taikymo atmestas bei patenkintas atsakovų priešieškinys dėl skolos priteisimo ir priverstinio iškeldinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal ieškovės apeliacinio skundo argumentus.
28. Byloje nustatyta, kad 2021-08-11 tarp proceso šalių buvo sudaryta ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3180, kuria ieškovė pardavė atsakovams žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais - gyvenamuoju namu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėčiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). 2021-08-11 tarp šalių taip pat buvo sudaryta ir ginčijama gyvenamųjų patalpų, t. y. aptariamo turto, nuomos sutartis Nr. 20210811, kurios pagrindu atsakovai išnuomojo ieškovei turtą. Šalys susitarė, kad ieškovė kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos, sumoka nuomotojui einamojo mėnesio 200 Eur nuomos mokestį ir papildomai komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius. 2022-02-24 šalių sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 20210811 buvo nutraukta. Ieškovė vykdydama nuomos sutartį dalimis atliko šiuos mokėjimus: 2021-12-17 sumokėta – 50 Eur; 2021-12-29 sumokėta – 40 Eur; 2022-02-23 sumokėta – 80 Eur; 2022-02-23 sumokėta – 20 Eur ir 2022-02-28 sumokėta – 50 Eur (tokiu būdu pilnai atsiskaityta tik už 2021 m. spalio mėn. ir 40 Eur už 2021 m. lapkričio mėn.). Ieškovė sandorius ginčijo teigdama, kad iš tiesų siekė sudaryti, ne turto pirkimo-pardavimo, turto nuomos sutartis, bet paskolos sutartį su turto įkeitimu, ieškovė remėsi apsimestinio sandorio institutu.
29. Sandoris yra tikslingas laisvos asmens valios išraiškos aktas. Viena iš sandorio galiojimo sąlygų yra ir sandorio šalies valios išraiškos sutikimas su tikrąja (vidine) šalies valia. Tuo atveju, jei sandoriu išreikšta vidinės asmens valios neatitinkanti valia arba juo išreikšta vidinė valia susiformavo netinkamai, gali būti pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip turintį valios trūkumų.
30. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios - ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalies ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalies ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąja šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 31 punktas). Apsimestinio sandorio, kuris sutarčių doktrinoje priskiriamas prie vadinamųjų simuliacinių sandorių, atveju gali būti tik sudaromas netikras vaizdas ( simuliuojama) dėl sandorio rūšies, pagrindo, objekto ar šalių tapatybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 29 punktas).
31. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018 29 punktas).
32. Santykis tarp apsimestinio sandorio kaip sandorio negaliojimo pagrindo ir sutarčių aiškinimo taisyklių yra toks, kad remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis yra įrodinėjama ir nustatoma, ar yra pagrindas sandorį pripažinti apsimestiniu. Kai nustatoma, kad sandoris yra apsimestinis, šis sandoris pripažįstamas negaliojančiu ( niekiniu), nes jame išreikšta sandorio dalyvių valia neatitinka jų tikrųjų ketinimų ir siekiamų tikslų, o taikomas pridengiamasis sandoris, jei pridengiamojo sandorio sukeliamas teisines pasekmes – taikyti pridengiamąjį sandorį, visų pirma reikia konstatuoti apsimestinio sandorio sudarymo faktą ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Nekonstatavus tokio fakto, nėra pagrindo ir taikyti pridengiamąjį sandorį.
33. Sutarties laisvės principas yra įtvirtintas CK 1.2 straipsnyje ir detalizuotas CK 6.156 straipsnyje. Šis principas suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio ir formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyvios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė.
34. Nagrinėjamu atveju, šalys yra sudariusios turto pirkimo pardavimo, turto nuomos sutartis. Kaip jau buvo minėta, apsimestinio sandorio atveju reikia įrodyti buvus sandorio šalių valios ydą, t.y. įrodyti, kokie buvo šalių tikrieji ketinimai ir kad išorinis sandoris šių ketinimų neatitinka. Šioje byloje apsimestinio sandorio įrodinėjimas iš esmės buvo grindžiamas tik pačios ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad ji iš esmės siekė sudaryti paskolos su turto įkeitimu sutartis, ką atsakovai neigė.
35. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, dėl kito sandorio – paskolos sutarties egzistavimo, kurį šalys tariamai siekė pridengti apsimestiniu – turto pirkimo – pardavimo sandoriu. Priešingai, atsakovų atstovui paklausus ieškovės, dėl kokių paskolos sutarties sąlygų ieškovė tariamai susitarė su atsakovu, t. y. kokio paskolos termino ar palūkanų, atsakovė atsakyti negalėjo. Teismo įvertintas notaro patvirtintos 2021 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3180 turinys, kur šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė būtent dėl ieškovės turėto ginčo turto pardavimo atsakovams už sutartyje nurodytą 9000 Eur kainą. Taip pat pripažinta, jog šalių sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra aiški. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, sudariusi ginčijamus sandorius, aiškiai suprato savo teises ir pareigas kilusias iš šių dviejų sandorių, kito sandorio – paskolos sutarties egzistavimo ieškovė neįrodė. Nurodė, jog ieškovės pateikti įrodymai (tame tarpe ir padarytas garso įrašas) ar teiginiai nesudaro pagrindo teismui priimti ieškovei palankų sprendimą.
36. Pažymėtina, kad esant skirtingam šalių aiškinimui apie ketinimus sudaryti sandorį, šalių valią, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktas). Abejoti šalių valia, išreikšta pirkimo pardavimo, nuomos sutartyse, pagal nustatytas byloje aplinkybes, nėra jokio pagrindo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu yra nepagrįsti apeliantės argumentai, kad sandoriai yra apsimestiniai.
37. Nors apeliantė teigia, kad visiškai nesupranta teisinių pasekmių, sutarties teksto skaitymas nepadeda jų suprasti, tačiau tokie jos teiginiai deklaratyvūs. Aplinkybė, jog ieškovė sudarė sutartis galimai jų neskaitydama, neįsigilindama į sudaromų sutarčių sąlygas bei pasitikėdama pirmą kartą matomu atsakovu taip pat nesudarytų pagrindo sutartis pripažinti negaliojančiomis, nes tai parodo, jog ieškovė elgėsi neatsakingai, nedėjo protingų pastangų tam, kad įvertintų rizikas siekdama savo tikslų. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Apeliantė, ginčijamų sandorių sudarymo metu abejodama dėl jų esmės, pasekmių, galėjo pasikonsultuoti su teisininku arba susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo, taip pat, kilus abejonėms, pasiteirauti notaro dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sukeliamų padarinių, sąlygų papildomo išaiškinimo. Be to, pažymėtina, kad ieškovė yra mažosios bendrijos vadovė bei savininkė, todėl jai sutarčių sudarymas neturėjo būti neįprasto pobūdžio veiksmas, ji neabejotinai turėjo reikiamų žinių ir patirties, kad suprasti, jog sudaro pirkimo - pardavimo ir nuomos sutartis. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, jog praeityje ji buvo pas notarą sudariusi analogiško pobūdžio - nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, taigi, yra turėjusi patirties sudarant tokius sandorius. Taip pat ir teismui pateiktas garso įrašas, kuris ieškovės padarytas slapta nuo atsakovo, neleistų vertinti, jog ieškovė visiškai nesupranta teisinių pasekmių, pokalbio metu atsakovas tiesiog siūlo ieškovei pasidomėti, ar negalima gauti jos mažajai bendrijai paskolą namui įsigyti, kalbama, kokių buhalterinių dokumentų reikėtų siekiant gauti paskolą mažajai bendrijai, siūloma ieškovei pasikalbėti su buhaltere bei pagalba gaunant paskolą, ieškovė nurodo, kad ji domėjosi, skambino dėl paskolos gavimo tiek savo, tiek mažosios bendrijos vardu.
38. Be to, garso įrašas patvirtina, jog ieškovei įrašo padarymo metu buvo žinoma, kad atsakovas ketina pardavinėti turtą, atsakovas siūlė ieškovei imti paskolą įmonės vardu siekiant įsigyti šį turtą, taigi, akivaizdu, kad ji suprato, jog namas yra jos parduotas atsakovui ir jai nebepriklauso, tuo metu jau svarstyti variantai, ar negalėtų ieškovės mažoji bendrija įsigyti ieškovei praeityje priklausiusio turto. Taip pat garso įrašas patvirtina, jog šalys kalbėjosi, jog ieškovė neatlieka mokėjimų, ji žada artimiausiu metu pervesti atsakovui 200 Eur. Nors pokalbio metu nėra konkrečiai įvardinama, kad ieškovė nemoka nuomos mokesčio, tačiau taip pat negalima spręsti, jog minėta suma atsakovo laikoma kaip paskolos dalinis grąžinimas, ką teigia apeliantė skunde. Pastebėtina, kad garso įrašo padarymo metu (tikėtina, jog 2022 m. balandį) jau buvo susidaręs ženklus įsiskolinimas pagal ginčijamą nuomos sutartį, todėl ir buvo kalbama, kokio dydžio mokėjimą ieškovė atliks, kad mokėjimų ji nebeatliekanti, dėl ko svarstoma parduoti namą. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su apeliante, jog garso įrašas ir sudaryta šio garso įrašo stenograma, patvirtina buvus apsimestinį sandorį.
39. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas pati apeliantė kurį laiką mokėjo nuomos mokestį, mokėjimo pavedimuose aiškiai nurodydama tokią mokėjimo paskirtį - „Nuoma (duomenys neskelbtini) km“. Ieškovė atsakovui rašytuose elektroniniuose laiškuose nurodė, kad vėluoja mokėti nuomos mokestį, o ne tariamą paskolą ir netgi prašė atsakovo nepardavinėti namo iki pasibaigs nuomos sutarties terminas. 2021-10-29 laiške ieškovė informavo atsakovą apie savo negalėjimą atsiskaityti už nuomą. 2022-04-08 laiške ieškovė rašė: „Sveiki turiu pasiulyma jums ar butu galima iki sutarties pabaigos kur pasirašėme pas notara ,nepardavinėti namo .Man nusimato padirbėti užsienyje ,tada tvarkutume visus reikalus dėl namo Dabar jums grąžinti skola ,ir mokėti po 200€ .Nežinau ką planuoti,kad grįžusi nebučiau gatvėje .“ Teisėjų kolegija, įvertinusi tokį susirašinėjimo turinį, negali sutikti su apeliante, kad ji atliko mokėjimus pagal tariamą paskolos sutartį kaip paskolos įmokas, o ne pagal nuomos sutartį už nuomą. Pastebėtina, kad ieškovei atsakovas 2021-09-22, 2021-12-17, 2022-02-18 siuntė pranešimus dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo, kuriuose aiškiai nurodoma, kad šalių buvo sudaryta ginčijama nuomos sutartis, jos nuostatos dėl ieškovės prisiimtų įsipareigojimų, tačiau dėl tokių pranešimų, jų išaiškinimo ji nesikreipė į atsakovą. Manytina, kad ieškovė, gaudama tokius pranešimus, taip pat siųsdama el.laiškus atsakovui su savo pasiūlymais, aiškiai suprato, jog turtas priklauso atsakovui, o ji už naudojimąsi turtu turi mokėti nuomos mokestį.
40. Negalima sutikti su apeliante, kad pas notarą surašytas turto perdavimo aktas nepatvirtina, jog turtas buvo realiai perduotas. Pagal CK 6.398 straipsnį nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (1 dalis); jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo (2 dalis). Sutarties 6.1 p. numatyta, kad turtas buvo perduotas atsakovui prieš nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, sutartis laikoma turto priėmimo-perdavimo aktu; šalims pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui, nuosavybės teisė į turtą perėjo pirkėjui. Faktą, jog sudarius pirkimo - pardavimo sutartį atsakovai tapo turto savininkais įrodo į bylą pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazės. Pastebėtina, kad byloje nebuvo ginčijama, jog iš karto po nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio, tą pačią dieną turtas ieškovei buvo išnuomotas bei perduotas naudotis iki 2022-05-01, taigi, ji turėjo teisę šiuo turtu naudotis pagal nuomos sutarties nuostatas, taip pat juo rūpintis. Tačiau minėta aplinkybė niekaip nepaneigia, kad turtas po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo nebuvo perleistas atsakovams.
41. Apeliantė taip pat teigia, kad turto vidutinė turto vertė yra 14 341 Eur (buvusi sandorio metu), o notaro sandorio kaina yra 9000 Eur, kas yra įrodymas, jog atsakovas ne pirko nekilnojamąjį turtą, o skolino pinigus apeliantei. Taigi, apeliantė kelia klausimą, ar sudarytas sandoris, kai turto pirkimo–pardavimo kaina galimai neatitinka realios rinkos kainos, gali būti laikomas apsimestiniu sandoriu ir kokie teisiniai padariniai taikomi tai konstatavus. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pati ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, jog beveik prieš metus laiko iki ginčijamų sandorių, 2020-09-03 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ji nupirko turtą išsimokėtinai už 8 000 Eur, t.y. už mažesnę kainą. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė teikė paaiškinimus, jog pardavėjai mokėjo daugiau (15 000 Eur), tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų neteikė, be to, tai paneigia notarine tvarka patvirtintos sutarties nuostatos. Pastebėtina, kad ir ieškovės pateiktame garso įraše girdėti, jog ieškovė nurodo sumokėjusi už turtą 8000 Eur, taip pat, kad dar buvo keisti langai, durys, kas jai papildomai kainavę 1900 Eur, pakeista elektra (800 Eur). Į bylą ieškovė neteikė jokių įrodymų, kokia buvo reali turto rinkos kaina ginčo sandorių sudarymo metu. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju negalima daryti išvados, jog nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta turto kaina – 9000 Eur yra žymiai mažesnė už tuo metu buvusią realią turto rinkos kainą. Todėl vertinti, kad šalys sudarė apsimestinį sandorį atsižvelgiant į tai, jog numatė 9000 Eur turto kainą, ar vertinti, kad sandorio šalių tikrieji ketinimai buvo sudaryti ir turėti ne ginčo, o kitokius teisinius santykius, nėra pagrindo.
42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad ginčijamos sutartys yra turto pirkimo pardavimo bei nuomos sutartis ir jos atitiko šalių valią bei tai, kad šalys siekė tokią sutartis sudaryti, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio ir vertinimo, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jos paaiškinimu pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą, reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl įrodymų vertinimo ar jų turinio, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visuma.
43. Pastebėtina, kad apeliantė dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas atsakovų priešieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės nepasisako, tik laikosi pozicijos, jog buvo sudaryti apsimestiniai sandoriai ir ji dėl to neturinti pareigos mokėti nuomos mokesčio. Dėl ieškovės pozicijos yra pasisakyta bei pripažinta, jog ji neįrodė buvus apsimestiniams sandoriams. Kadangi apeliantė nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bendras įsiskolinimas už nuomą ieškinio pateikimo dieną sudarė 1 360 Eur dydžio sumą, pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė atsakovų priešieškinį tenkinti bei priteisti iš apeliantės skolą (nesumokėtą nuomos mokestį), delspinigius, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas, bei iškeldinti ieškovę iš atsakovams priklausančio turto.
44. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Nors apeliantė nurodo iš esmės pagerinusi namo vertę, tai atsakovas turi įvertinti ir apeliantei grąžinti, tačiau pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiami ieškovės reikalavimai dėl kompensacijos už atliktus turto pagerinimus priteisimo. Todėl dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
45. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlyginamos.
47. Atsakovas nurodo turėjęs 1452 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir rekomenduojamus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius (kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio), sprendžia, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą suma yra protinga ir pagrįsta, todėl priteistina iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.