Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. sausio 16 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas (paskutiniai teistumai):

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnį 1 dalį, 178 straipsnį 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimo. 2023 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir M. A. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo (bausmę atliko 2023 m. (duomenys neskelbtini) d.);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, skirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto (įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 26 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 284 straipsnyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. A. sutrikdė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2024 m. kovo 6 d., apie 20.58 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs į piceriją „ (duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) , pašalinių žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, spyrė į picerijos duris ir daužė picerijos langą, po ko išėjęs iš picerijos, automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) , be jokios priežasties trenkė į D. R. priklausančio automobilio „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinį žibintą ir taip šį išdaužė bei ranka trenkė per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir taip šį nulaužė, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai D. R. 465,37 Eur dydžio turtinę žalą,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) , be jokios priežasties trenkė į UAB „ (duomenys neskelbtini) “ priklausančio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir taip šį nulaužė, savo veiksmais padarydamas UAB „ (duomenys neskelbtini) “ 160 Eur dydžio turtinę žalą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. M. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Taip pat, M. A. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2024 m. kovo 23 d., apie 23.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , žodinio konflikto metu tyčia sudavė savo motinai N. A. ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į dešinės pusės veido sritį, taip sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, padarydamas jai odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide. M. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, M. A. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2024 m. kovo 27 d., apie 8.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,07 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia sudavė savo motinai N. A. ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į galvos ir veido sritį, taip sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, padarydamas jai odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus dešinio užausio srityje, kaktos dešinėje, dešiniųjų skruosto ir žando srityse, kaklo dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose. M. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, M. A. sutrikdė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 21 d., apie 20.25 val., automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) , be jokios priežasties kumščiu trenkė į A. A. priklausančio automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį ir taip šį įlenkė, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. A. 200 Eur dydžio turtinę žalą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. M. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

M. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad suprato pareikštą kaltinimą, kaltę dėl visų veikų pripažįsta.

Dėl 2024 m. kovo 6 d. veikos. Kaltinime nurodoma įvykio data nurodyta tinkamai. Picerija „ (duomenys neskelbtini) “, picerija buvo netoli namų, o namas yra (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną vartojo alų, degtinę. Buvo nustatytas neblaivumas, neatsimena koks girtumas buvo nustatytas. Galėjo būti, jog įvykio dieną išdaužė „Kia“ automobiliui galinį žibintą. Išdaužė iš kumščio. Iš kojos galėjo nulaužti veidrodėlį. Alkoholis kaltas, kad taip elgėsi įvykio metu. Kai daužė automobilius jį galėjo matyti pašaliniai asmenis, tačiau jis nematė. Picerijos darbuotojai galėjo matyti. Sutinka atlyginti turtinę žalą. Su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos nesutinka. Laisvėje negėrė vaistų, kurie jam yra išrašyti nuo nervų. Negėrė vaistų, nes galvojo, jog savo elgesį galės pats sutvarkyti. Kartais savo elgesį pavykdavo kontroliuoti. Dabar mano, jog vaistus reikia gerti. Lėšų alkoholiui gaudavo dirbdamas nelegaliai, gaudamas neįgalumo pinigus. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos iš pradžių eitų gydytis nuo alkoholio, o po 6 mėnesiu ar 1 metų gydymosi galėtų eiti dirbti. Bet gydantis yra galimybė ir gydytis ir dirbti, tai gydytųsi ir dirbtų. „Škoda“ automobiliui nulaužė veidrodėlį. Į kažkokį automobilį trenkė iš rankos į kapotą, kad automobilio kapotas galėjo įsilenkti abejoja. Nuo vienos smūgio kapotas neįsilenkia. Mažiausiai reikia suduoti 3-5 smūgius. Sutinka atlyginti D. R. 800 Eur padarytą neturtinę žalą, kai bus paleistas iš įkalinimo įstaigos.

Dėl 2024 m. kovo 23 d. veikos. Galėjo būti, kad veiką padarė 2024 m. kovo 23 d. Jį labai lengva išprovokuoti yra kaip degtukas. Jis bando išvengti (konflikto), kažkur išeiti, o žmogus lenda toliau prie jo įkyriai ir pradeda aiškinti kaip jis turi gyventi ir jį sunervina tada. Šis konfliktas su motina irgi taip kilo. Įvykio metu buvo neblaivus. Neatsimena, kaip mušė motiną. Galėjo būti, jog sudavė du smūgius kumščiu į veidą. Tai buvo antras toks atvejis. Nukentėjusiosios N. A. atsiprašė penkis kartus dėl dvejų veikų ir vieną kartą nuoširdžiai atsiprašė. Gailisi dėl veikos padarymo. Atsiprašė tik mamos, kitų atsiprašyti neturėjo galimybės. Pageidauja atsiprašyti kaimyno ir mamos, o kitos moters nepažįsta, todėl nepageidauja atsiprašyti.

Dėl 2024 m. kovo 27 d. veikos. Veikos iš pradžių nepripažino, nes kai atėjo į komisariatą buvo išgėręs. Priežastys konflikto buvo tos pačios. Mama klausė, kodėl jis namų netvarko, kodėl daiktai išmėtyti, kur naktimis bastosi, kodėl namo negrįžta, o jis sakė, kad negali grįžti, nes yra paskirta kardomoji priemonė nesiartinti 100 m prie mamos ir negyventi tuo adresu. Kardomoji priemonė buvo paskirta po pirmo karto, kai pakėlė ranką prieš motiną. Norėjo pasiimti tik rūbus ir iš karto išeiti, bet nepavyko.. Galėjo būti, jog mamai sudavė kumščiu tris smūgius į galvos sritį. Po konflikto atvyko pareigūnai, spyrė į lovą, pasakė renkis, važiuojam. Atvažiavęs pripūtė 1,86 prom. Po konflikto atvykę pareigūnai jį pažadino, nes po konflikto su motina, užmigo. Mama užleido butą jam gyventi, jis yra bute deklaruotas, turi bute turto, kai mamos bute nėra, jis ten gali būti. Bute būdavo, kai mamos nebūdavo. Už būto mokesčius pinigus perduodavo pažįstamai, o ji pinigus perduodavo jo mamai. Būdamas laisvėje vartodavo vaistus raminančius, retais atvejais, kai išgerdavo alkoholio, vartodavo po tabletę raminančių. Alkoholį vartoja dėl patirtų išgyvenimų įkalinimo įstaigoje.

Dėl 2024 m. gegužės 21 d. veikos. „Toyota“ automobilį vairuoja vaikinas iš (duomenys neskelbtini) buto,. Šio įvykio padarymo metu buvo apsvaigęs. Galėjo būti, jog įvykis įvyko gegužės 21 d. Veikos padarymo metu nežinojo kam priklauso automobilis, apie tai sužinojo praėjus mėnesiui laiko. Neturi atsakymo, kodėl daužė automobilį. Taip elgėsi dėl alkoholio įtakos. Kai žmogus pervartoja alkoholio jis būna nekontroliuojamas. Buvo vienas smūgis į kapotą. Apgadinimų nematė, prieš įvykį apgadinimų ant automobilio nematė. Galbūt jo veiksmus matė pašaliniai asmenis, jis nematė kitų žmonių. Sutinka, kad dėl suduoto smūgio galėjo padaryti 200 Eur turtinę žalą. Sudavė smūgį ir iš karto nuėjo, nežiūrėjo ar padarė žalą. Ikiteisminio tyrimo metu jam inkriminuotus veiksmus pripažino tik iš dalies, dabar kaltę pripažįsta visiškai dėl visų epizodų ir nuoširdžiai gailisi.

D. R. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad patyrė didelę moralinę žalą. Buvo tik susitvarkiusi automobilį ir vėl apgadino. Buvo tik po operacijos, automobilis buvo sutvarkytas, todėl ir buvo tokia suma. Automobilis buvo apgadintas kelis kartus ne šio asmens. 870 Eur neturtinė žala pasireiškia tuo, kad neseniai buvo sutvarkytas automobilis ir vėl pakartotinai sugadintas, įvykis įvyko po atliktos stiprios operacijos, žmogus nesugeba atsiprašyti. Teko vykti į apklausas, reabilitacijas. Automobiliu dalinasi su dukra, kadangi dabar dirba (duomenys neskelbtini) ji eina pėstute, o automobilį pasiima jos dukra. Po įvykio automobiliu ją vežiojo dukra, nes ji buvo po operacijos.

A. A. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad 200 Eur civilinį ieškinį sudaro 100 Eur franšizė ir 100 Eur kapoto išlyginimui. Franšizė buvo mokama draudimui, jis padengė „(duomenys neskelbtini)“. Kapotą išlygino per pažįstamus, gavo telefono numerį, susisiekė atvažiavo žmogus ir išlygino. Mokėjo grynais, neturi kvito už kapoto lyginimo atliktą mokėjimą. Turbūt tik už „(duomenys neskelbtini)“ turi mokėjimo patvirtinimo dokumentus. Smūgis buvo suduotas į automobilio „Toyota“ kampą ir toje vietoje sulinko. Žmogus bandė 1,5 val. išlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkių nusikaltimų padarymo, kaltinamasis, jo gynėja bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo M. A. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. kovo 7 d. įtariamojo M. A. apklausos protokole nurodyta, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, suprantamas. Jis psichiatrinėse įstaigose gydytas, priklausomybių ligų centre registruotas adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), sunkių galvos traumų yra turėjęs (darytos porą operacijų – (duomenys neskelbtini)), jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini). Apie jam pareikštus įtarimus nieko parodyti negali, kadangi 2024 m. kovo 6 d. nuo pat ryto pradėjo vartoti alkoholį įvairiuose (duomenys neskelbtini). Iš pat ryto buvo labai nervingas, nes neveikė jo telefonas, ir nusprendė vartoti alkoholinius gėrimus (5 t., b. l. 14-16)

2024 m. spalio 10 d. įtariamojo M. A. apklausos protokole nurodyta, kad M. A. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, jis parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, suprantamas. Šiandien pasinaudos savo, kaip įtariamojo, teisėmis ir atsako duoti bet kokius parodymus, juos duos teismo posėdžių metu (5 t., b. l. 90-92).

2024 m. kovo 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad apžiūrint įvykio vietą – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia pastato (duomenys neskelbtini) , nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšte įsikūrusi „(duomenys neskelbtini)“ picerija, lauke vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Stovėjimo aikštelėje prie įėjimo į piceriją stovi rudos spalvos automobilis „Kia Ceed“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio kairės pusės galinis žibintas yra išdaužtas, šukės guli ant žemės, automobilio kairės puses galinio matymo veidrodėlis yra nulaužtas, veidrodėlis kabo ant rėmo viduje esančiu laidų. Praėjus stovėjimo aikštele link (duomenys neskelbtini) , šalia laiptinės matomas stovintis pilkos spalvos automobilis „Škoda Octavia“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio dešinės pusės galinio matymo veidrodėlis nulaužtas, kabo ant rėmo viduje esančiu laidų. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra, daiktų ir pėdsakų, turinčių reikšmę tyrimui, nėra (1 t., b. l. 67-89).

2024 m. birželio 11 d. D. R. apklausos protokole nurodyta, kad jai priklauso automobilis „Kia Ceed“, v. n, (duomenys neskelbtini), tačiau juo naudojasi jos dukra K. R.. Automobilis draustas civiliniu ir (duomenys neskelbtini) draudimais AB „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. kovo 6 d. jos dukra grįžo automobiliu namo ir paliko stovėti aikštelėje (duomenys neskelbtini) , šalia picerijos „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis buvo neapgadintas. Apie 21.35 val. dukrai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad yra apgadintas automobilis. Dukra apie tai pranešė jai ir ji iš karto nuėjo prie automobilio. Atėjusi pamatė, kad buvo išdaužtas kairės pusės žibintas bei nulaužtas kairės pusės galinio matymo veidrodėlis, kuris kabojo ant laidų. Greičiausiai nuo smūgio į veidrodėlį buvo apgadintas ir kairės pusės priekinis stiklas, dėl ko jis nebeatsidarė. Kai priėjo prie automobilio, prie jo jau buvo policijos pareigūnai, kurie priėmė iš jos pareiškimą. Po įvykio kreipėsi į draudimą, po ko automobilį dukra nuvežė į servisą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo suremontuotas veidrodėlis ir žibintas. Bendra dalių ir darbų kaina buvo 465,37 Eur, tačiau didžiąją dalį apmokėjo draudimas, jai teko susimokėti tik franšizę, kuri kainavo 130 Eur. Šiuo metu automobilis yra visiškai sutvarkytas. Prašo ją pripažinti civiline ieškove dėl padarytos turtinės žalos – 130 Eur, taip pat pageidauja reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kadangi šio įvykio metu tiek ji, tiek dukra patyrė stresą, papildomas išlaidas, laiko gaišimą. Moralinę žalą vertinta 870 Eur (1 t., b. l. 107-110)

2024 m. gegužės 22 d. liudytojo R. S. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba UAB „ (duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini). Jam buvo leista naudotis įmonės automobiliu „Škoda Octavia“, v. n. (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 6 d. vakare jis grįžo namo minėtu automobiliu, kurį pastatė prie daugiabučio (duomenys neskelbtini) . 2024 m. kovo 7 d. apie 7 val. ryto atėjęs prie automobilio pamatė, kad dešinės pusės galinio stebėjimo veidrodėlis kabo ant laidų (yra apgadintas), daugiau akivaizdžių apgadinimų nebuvo. Jis priklijavo veidrodėlį į vietą su izoliacija, kad galėtų nuvažiuoti iki darbo. Nuvykęs į darbą paliko automobilį ir, paėmęs kitą automobilį, atvažiavo į policijos komisariatą rašyti pareiškimą. Kas apgadino automobilį, neįsivaizduoja, bet turi įtarimą, kad tai kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto, galimai (duomenys neskelbtini) buto, su kuriuo dažnai kyla problemų, visi kaimynai šio prisibijo, pastarasis pastoviai elgiasi neadekvačiai, kabinėjasi prie žmonių, vaikų, įžeidinėja juos necenzūriniais žodžiais, grasina. Automobilio veidrodėlis, kol kas nesutaisytas. Vakar automobilis buvo nuvežtas į servisą, kuris pateiks oficialią sąmatą dėl apgadinimo kainos, kurią jis pateiks tyrėjai el. paštu (1 t., b. l. 126-129).

2024 m. kovo 6 d. liudytojos V. T. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. kovo 6 d. apie 20.00 val. į piceriją „ (duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini), atėjo akivaizdžiai neblaivus jai nepažįstamas, aukštas, lieknas, plikas vyras su geltonos spalvos striuke, pradėjo žodinį konfliktą su picerijos darbuotojomis. Kiek suprato, asmuo kėlė konfliktą dėl to, kad darbuotojos nenorėjo asmens aptarnauti. Neaptarnautas asmuo išėjo iš picerijos ir pradėjo rankomis stumti vieną iš aikštelėje stovėjusių automobilių, dėl to ji pradėjo filmuoti minėtą asmenį telefonu. Vaizdo įraše matosi, kaip asmuo, praeidamas šalia rudos spalvos automobilio, ranka nulaužia kairės pusės galinio matymo veidrodėlį. Kur toliau nuėjo asmuo, ji nematė (1 t., b. l. 136-138).

2024 m. kovo 7 d. liudytojos E. P. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. kovo 6 d. apie 11 val. pradėjo darbą „ (duomenys neskelbtini) “ picerijoje, (duomenys neskelbtini), kur dirba (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. į piceriją atėjo akivaizdžiai neblaivus, aukštas, plikas, lieknas asmuo su geltonos spalvos striuke, atėjęs pradėjo prašyti cigarečių. Asmeniui buvo paaiškinta, kad cigarečių neturi ir jis nebus aptarnautas, nes yra žinoma, kad pastarasis buvo nesusimokėjęs po apsilankymo picerijoje, po ko minėtas asmuo tapo agresyvus, pradėjo kabinėtis prie picerijos lankytojų, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pažeidinėjo viešąją tvarką. Išeidamas į lauką asmuo spyrė į picerijos duris, būdamas lauke daužė picerijos langą, tačiau picerijos turto neapgadino. Būdamas lauke asmuo spyrė į šalia picerijos stovintį rudos spalvos „Kia“ automobilį ir taip išdaužė automobilio kairės puses galinį žibintą, eidamas šalia automobilio ranka sulaužė „Kia“ kairės pusės galinio matymo veidrodėlį. Išėjusi į lauką ji matė, kaip asmuo ėjo link (duomenys neskelbtini) , ir pakeliui spardė bei kumščiais daužė stovinčius automobilius. Priėjęs prie (duomenys neskelbtini) asmuo spyrė į šalimai laiptinės stovėjusio pilkos spalvos „Škoda“ automobilio dešinės puses galinio matymo veidrodėlį. Ji tuo metu paskambino į policiją (1 t., b. l. 143-146).

2024 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas „(duomenys neskelbtini))“, kuriame užfiksuota, kad paskambinusi pranešėja, prisistačiusi E. P., informuoja, jog dirba (duomenys neskelbtini) „ (duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) , į kurią prieš 5 minutes atėjęs neadekvatus klientas aikštelėje kumščiu nudaužė porai mašinų veidrodėlius, sudaužė žibintą. Minėtas asmuo nuėjo, ji matė, į kurį namą (1 t., b. l. 97-99).

2024 m. rugpjūčio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų mobiliaisiais vaizdo registratoriais daryti vaizdo įrašai:

- vaizdo įrašo “export-pt8xc“ apačioje matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Matoma, kaip policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitinka šviesiaplaukė moteris, kuri paaiškina, kad asmuo apgadino „Kia“ automobilį, spyrė į galinį žibintą; kad asmuo, kuris apgadino automobilį, užėjo į kavinę „ (duomenys neskelbtini) “, yra dažnas klientas, tačiau praeitą kartą už maistą nesusimokėjo, todėl šįkart ji jam pasakė, kad neaptarnaus, po ko asmuo pradėjo daužyti kojomis kavinės duris bei, išėjęs iš kavinės, iškart trenkė į automobilį; asmuo trenkė dar į kelis automobilius ir įėjo į namo laiptinę. Moteris apibūdina, kad įtariamasis buvo apsirengęs pilkais treningais ir geltona striuke, plikas. Kavinė vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Pareigūnai apžiūri kitus automobilius, kuriuos nurodė moteris, tačiau akivaizdžių apgadinimų nėra. Tolumoje girdisi vyriško balso rėkimas. Pareigūnai eina prie namo laiptinės, prie kurios stovi įtariamasis, rankas susidėjęs už galvos. Vyras į pareigūno klausimus neatsakinėja. Pareigūnas apžiūri asmenį, jokių draudžiamų daiktų asmuo prie savęs neturi. Įtariamasis teigia, kad jokių automobilių neapgadino. Prie pareigūnų atvažiuoja kitas policijos ekipažas, kuris atvyko dėl to, kad tas pats asmuo trankėsi į žmonių butų duris. Iš laiptinės išeina kaimynas, kurio duris apgadino įtariamasis, ir paaiškina, kad dažnai kyla problemų su šiuo piliečiu, todėl pareiškimą dėl apgadintų buto durų rašyti atsisako. Įtariamasis įsodinamas į tarnybinį automobilį;

- vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ apačioje matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Matoma, kaip policijos pareigūnams išlipus iš automobilio, prie jų prieina moteris, kuri prisistato automobilio „Kia“ savininke. Priėjus prie „Kia“ automobilio, matoma, kad yra apgadintas vairuotojo pusės veidrodėlis. Pareigūnas papildo, kad apgadintas taip pat ir galinis žibintas. Pareigūnas paaiškina, kad įtariamojo neaptarnavo „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, dėl ko šis supyko ir apgadino automobilį. Automobilis draustas (duomenys neskelbtini) draudimu. Iš kavinės išeina šviesiaplaukė moteris, kuri pasako, kad turi nufilmavusi, kaip įtariamasis apgadina automobilį. Nukentėjusioji moteris su dukra nusprendžia, kad automobiliui padaryta žala yra 5000 Eur. Pareigūnas įeina į kavinės vidų, prieina prie padavėjos, kuri patvirtina, kad matė, kaip įtariamasis apgadina automobilį. Nukentėjusioji pageidauja rašyti pareiškimą (1 t., b. l. 94-96).

2024 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) E. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. kovo 6 d. apie 21.06 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini) L. S. šaukiniu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) , pranešėjui į durs daužo kaimynas, grasina susidorojimu. Atvykus į įvykio vietą, ten jau buvo ekipažas (duomenys neskelbtini), kuris buvo sulaikęs asmenį, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, eidamas griuvinėjo, šlitinėjo, būdamas neblaivus viešoje vietoje prie (duomenys neskelbtini) , kitų žmonių akivaizdoje šūkavo, rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Kaip paaiškėjo, tai buvo M. A., gim. (duomenys neskelbtini) d. Bendraujant su (duomenys neskelbtini) ekipažu, pareigūnai paaiškino, kad minėtas asmuo vaikštinėjo prie (duomenys neskelbtini) pastato stovinčių automobilių, juos spardė, keletą apgadino. Dėl M. A. veiksmų, nekoordinuotų judesių, agresyvaus elgesio, didesnės turtinės žalos padarymo asmuo negalėjo būti paliktas įvykio vietoje, todėl 21.00 val. M. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini). Įvykis filmuotas Body (4 t., b. l. 93).

2024 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus R. U. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. kovo 6 d. apie 21.45 val. į (duomenys neskelbtini) patalpas buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus M. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., kuriam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą (pučiant į alkotesterį), tačiau jis kategoriškai atsisakė. Bendraujant iš burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalbėjo nerišliai, elgėsi agresyviai, buvo priešiškai nusiteikęs, atvestas su uždėtais antrankiais dėl agresyvumo, spardėsi, rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Palydėtas į laikino sulaikymo patalpą jis tapo dar agresyvesnis, nenustojo spardytis, rėkti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Dėl šios priežasties M. A. buvo surakintas antrankiais su grandine, paliekant galimybę judėti (4 t., b. l. 94).

2024 m. kovo 24 d. įtariamojo M. A. apklausos protokole nurodyta, kad lietuvių kalbą supranta, vertėjas bei gynėjas jam nereikalingi. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam išaiškintas bei suprantamas. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, savo kaltės nepripažįsta. Anksčiau yra teistas, nėra įrašytas psichiatro ar narkologo įskaitose dėl priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms. 2024 m. kovo 23 d. apie 23.40 val. bute (duomenys neskelbtini) , kambaryje, tarp jo ir mamos N. A. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis buvo paėmęs jos mobilaus ryšio telefoną ir su juo buvo išvykęs į miestą. Konflikto metu jis motiną buvo pastūmęs su ranką tiktai į petį (kokia ranka ir į kurį petį, neatsimena), po ko iš rankinuko, kuris gulėjo koridoriuje ant grindų, paėmė degtinės butelį, grąžino mamai telefoną ir išėjo į lauką. Tuo viskas ir baigėsi. Po kelių valandų, laiko nurodyti negali, jis sugrįžo į namus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, nes mama dėl jo elgesio turėjo pretenzijų. Jis savo mamos nemušė, prieš ją smurto nenaudojo, jai negrasino. Savo kaltės jis nepripažįsta, nes prieš motiną nesmurtavo (5 t., b. l. 38-41).

2024 m. kovo 24 d. įtariamojo M. A. apklausos protokole nurodyta, kad kol vyks tyrimas, jis gyvens pas seserį S. Š.. Dėl savo elgesio būtyje bandys susitaikyti ir atsiprašyti savo mamos (5 t., b. l. 42-44).

2024 m. kovo 24 d. N. A. apklausos protokole nurodyta, kad nori pasinaudoti savo teise, numatyta BK 82 straipsnio 2 dalyje, o būtent, kad įtariamasis yra jos sūnus M. A., parodymų neduos visiškai, pareiškimo nerašys, į medikus nesikreips, į teismo medikus tuo labiau. Prašo ją nukentėjusiąją nepripažinti, savo sūnui pretenzijų dėl savo sveikatos neturi. Jai jokie sužalojimai nepadaryti. Policijos pagalba jai nereikalinga, policijos ir greitosios medicinos pagalbos ji nekvietė, galimai policija ir medicinos darbuotojus iškvietė kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš tai jau buvo smurto artimoje aplinkoje atveju, jau buvo kviečiama į policiją, tačiau ji savo sūnui M. atleido, pareiškimą atsiėmė, jie susitaikė, tačiau dar vyksta tyrimas. Prašo nutraukti jos apklausą (2 t., b. l. 35-37).

2024 m. gegužės 7 d. N. A. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad sutinka duoti parodymus apie 2024 m. kovo 23 d. įvykio aplinkybes. 2024 m. kovo 24 d. vykdytos apklausos metu atsisakė duoti parodymu prieš savo sūnų dėl svarios priežasties – ji šio beprotiškai bijo. Sūnus ją ne kartą gąsdinęs, kad jei praneš policijai apie smurto atvejus arba teiks policijai parodymus apie įvykio aplinkybes, kuomet būna jo mušama, pasigailės, ką ji supranta kaip realius grasinimus. Ji baiminasi dėl savo sveikatos ir gyvybės, kadangi sūnaus elgesys yra neadekvatus. M. turi įgimtą ligą, kurios vienas iš požymių yra (duomenys neskelbtini). Be to, M. buvo nustatytas ir (duomenys neskelbtini). Nepaisant išvardytų diagnozių, jos sūnus yra agresyvaus būdo, prieš mažiau nei metus išėjęs iš įkalinimo įstaigos, kurioje atliko bausmę dėl to, jog buvo sumušęs savo brolį, vykdęs vagystes. Iš įkalinimo įstaigos M. grįžo dar agresyvesnis, susidėjo su negatyviomis kompanijomis, niekur nedirba, nuolatos kaulija iš jos pinigus. Dėl juntamos nuolatinės baimės jai sutriko atmintis, labai daug ko neprisimena. Ji neneigia to fakto, kad M. smurtavo prieš ją nuolatos, tačiau aplinkybių neprisimena net tyrėjai užduodant jai klausimus. M. ją muša tik kumščiais, kojomis jos nespardo, rankoje laikomais daiktais taip pat nesuduoda. Mušimo priežastis yra pinigų nebuvimas. Sūnus nuolatos suirzęs, piktas, reikalauja iš jos pinigų. Taip pat M. iš jos nuolatos atima jos telefonus, kad ji nepaskambintų policijai, po to užstato juos lombarduose, kad gautų pinigų. Pinigus, ji mano, paskiria alkoholio įsigijimui. Taip pat sūnus nuolatos vykdo vagystes iš parduotuvių tam, kad įsigytų alkoholio. Dėl šio įvykio nesikreipė į policiją dėl tos pačios juntamos baimės, kiek jai yra žinoma, policiją iškvietė kaimynai, girdėdami sklindantį triukšmą iš jų buto. Policininkai į jos butą iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau vykti į ligoninę ji atsisakė. Kodėl taip padarė, paaiškinti negali. Civilinio ieškinio nereikš, tačiau mano, kad būtų teisinga, jei M. veiksmai prieš ją būtų įvertinti teisėsaugos. N. M. šiuo metu yra paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyriumi nuo jos, tačiau (duomenys neskelbtini) , ji negyvena, nes užleido butą M. Pripažįsta, kad taip elgiasi iš motiniško gailesčio, todėl šiuo metu gyvena pas savo seserį (2 t. b. l. 39-41).

2024 m. kovo 24 d. liudytojo A. A. apklausos protokole nurodyta, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2024 m. kovo 23 d. apie 23.40 val. būdamas savo bute išgirdo triukšmą iš kaimynų buto Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent išgirdo, kaip kaimynas M. A. grįžo namo šūkaudamas, atidarė buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir jas paliko praviras, visą tai jis stebėjo ir girdėjo per savo durų akutę. M. A. su savo mama konfliktavo, buvo girdėti grumtynių garsai, keiksmažodžiai, kažkas bute daužoma. Paskui viskas nurimo ir M. išėjo iš buto, sakydamas „reikia dingt iš čia“. Jis išsigando ir nuėjo patikrinti, kas atsitiko kaimynų bute. Buto duris atidarė moteris, kurios veidas buvo akivaizdžiai sumuštas, o tiksliau dešinė veido pusė, plaukai suvelti. Jis paklausė, kas atsitiko, moteris paaiškino, kad nežino, kas atsitiko, daugiau nieko nepaaiškino. Jis pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos numeriu. Į vietą atvyko policijos pareigūnai, o po jų ir greitosios medicinos pagalba. Pas jį durų akutė su vaizdo filmavimo funkcija, gali pateikti vaizdo įrašus (2 t., b. l. 44-47).

2024 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini) D. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. kovo 14 d. apie 2.30 val. dirbant su (duomenys neskelbtini) E. V. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas nurodytu adresu kvietė policijos pareigūnus dėl (duomenys neskelbtini), kai kaimynų bute sūnus smurtavo prieš savo motiną. Iki policijos atvykimo sūnus pasišalino ir sulaikytas nebuvo, dabar, pareigūnams išvykus, sūnus sugrįžo, kol kas konflikto garsų nesigirdi. Atvykus nurodytu adresu iš pradžių durų niekas neatidarė, po to vyriškas balsas pradėjo rėkti, tai buvo M. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., jo buvo aiškiai pareikalauta atidalyti duris, bet apie 30 min. durų neatidarė durų, pradėjo rėkti „idite nachui pidarasy, (duomenys neskelbtini) pidarasy, idi nachui žertva, eik nahui, atsipisk, blet, pituhai jibani, gaidžiai, lavonbačiai“. Po to atidarė buto duris N. A., o M. A. gulėjo ant žemės, dėl jo paties saugumo buvo uždėti antrankiai. Dėl neadekvataus elgesio, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir (duomenys neskelbtini) orumo pažeidimo M. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini). Faktinis sulaikymas 2023 m. kovo 24 d. 3.35 val. (4 t., b. l. 98).

2024 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta GMP kvietimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 56-59). Dalyvaujant (duomenys neskelbtini) K. G. buvo pateikta specialisto išvada: N. A. nustatyti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veide, padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 23 d. d. 23.47 val. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 60-61).

2024 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pagal 2024 m. kovo 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė liudytojas A. A.:

- vaizdo įrašo „1711229161463 (1)“ kairiajame kampe matomas užrašas „2024 m. kovo 23 d. 23.22.59 (W)“, matoma daugiabučio namo laiptinė. Kairėje pusėje matomos šviesio rudos spalvos buto durys, dešinėje matomos tamsiai raudonos spalvos buto durys, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše girdimas triukšmas, primenantis vyro šūkavimą, tačiau dėl aido laiptinėje nėra galimybės identifikuoti sakomų žodžių. 23.23.16 laiptinėje pasigirsta trenksmas, po ko prasivėrus lifto durims iš jo išeina vyras, vilkintis pilkos spalvos sportinį kostiumą su aplikacija nugaros srityje. Vyras skustų plaukų, po kairės rankos pažastimi pasikišęs butelį. Vyras prieina ir praveria Nr. (duomenys neskelbtini) buto duris, užeina į butą, tačiau buto durų neuždaro. Iš buto pasigirsta moters sakomi žodžiai „Atiduodi mano... (nesuprantamas tekstas)“, po ko pasigirsta garsus trenksmas, dar keli trenksmai ir moters žodžiai „Atiduodi mano banko kortelę, atiduodi mano banko kortelę“. 23.23.55 moteris vėl sako „Atiduodi banko kortelę mano“, po ko pasigirsta trenksmas, vyksta konfliktas, tačiau sakomų žodžių nėra galimybės identifikuoti. 23.24.08 pasigirsta galimai grumtynių garsai ir moters sakomi žodžiai „Atiduok“, girdimi garsus bei stiprus trenksmas, galimai dūžtančių objektų garsas, fone groja muzika. 23.24.26 pasigirsta moters dejavimas bei šauksmas, sakoma „Duok! Oi!“, po ko girdimi garsūs trenksmai, krentančių objektų garsai. 23.25.18 iš buto išeina anksčiau aprašytas vyras, kuris uždaro buto duris iš laiptinės pusės, jas užrakina. Vyras dūsauja, bandydamas atgauti kvapą, ir sako „Reikia greičiau iš čia dingt nachui“. Prasidarius laiptinėje įrengto lifto durims vyras dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo zonos;

- vaizdo įrašo „1711228465258 (1)“ kairiajame kampe matomas užrašas „2024 m. kovo 23 d. 23.13.27“, girdimas vyro šūkavimas, necenzūriniai žodžiai, tačiau dėl laiptinėje esančio aido nėra galimybės identifikuoti sakomo teksto. 23.13.52 prasiveria laiptinėje įrengto lifto durys ir pasigirsta vyro garsus šaukimas „Kas yra?!“. 23.13.56 vaizdo įraše matomas vyras, vilkintis raudonos spalvos megztinį, tamsios spalvos kelnes. Vyras skustų plaukų, kairėje rankoje laiko mobilųjį telefoną. Garsiai sako „Davai nachui, idi siuda nachui. Nu blet.“ Vyras atsirakina buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, praveria buto duris ir sako „Einam čia nachui. Ką dura?“. Vyrui užėjus į butą, jo sakomo teksto negalima identifikuoti dėl aido. Buto durys lieka pravertos. Pasigirsta vyro žodžiai „Niponial?“. Vaizdo įrašas baigiasi (2 t., b. l. 51-53).

2024 m. kovo 28 d. įtariamojo M. A. apklausos protokole nurodyta, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė jam suprantama, savo kaltę pripažįsta iš dalies. (duomenys neskelbtini) gydėsi vaikystėje, net nežino nuo ko, gydėsi ir priklausomybių ligų centre (duomenys neskelbtini) nuo alkoholio priklausomybės. Galvos traumų neturėjo, bet turėjo (duomenys neskelbtini) operacijų, joje (duomenys neskelbtini) ir jam įstatytas (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 27 d., apie 8.00 val. bute (duomenys neskelbtini), tarp jo ir mamos N. A. kilo žodinis konfliktas. Kadangi jam yra paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie mamos, jis visą laiką gyvena pas sesę S. Š. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. Nuo buto, kuriame gyvena mama, jis turėjo raktus, norėjo pasiimti savo rūbų bei pasikeisti avalinę ir galvodamas, kad mama yra darbe, užėjo į butą. Atėjęs į butą pats šį atrakino, bute buvo mama. Pastebėjo, kad mama buvo išgėrusi, ant stalo pamatė alų bei degtinės butelį. Jį pamačiusi mama pradėjo šaukti, tampyti jį už kapišono, rėkė, kad jis išeitų iš buto, kad neturi teisės jame būti. Tada jis greitai iš kambario paėmė savo daiktus, užsidaręs tualete persirengė, nuimtus rūbus numetė prie skalbimo mašinos. Jam išėjus iš tualeto mama stvėrė savo rankom jį už kapišono, tada jis kažkaip nuo jos išsisuko ir savo abiem rankomis pastūmė mamą į pečius. Susinervavo, pradėjo ant jos rėkti, keikti necenzūriniais žodžiais, prašė apsiraminti ir atstoti nuo jo. Nei vieno smūgio mamai į veidą nesudavė. Nuo jo pastūmimo mama tikrai negalėjo pajusti fizinio skausmo. Kai atėjo į butą, ant motinos abiejų alkūnių pamatė mėlynes, jos veidas buvo patinęs. Toks veidas pas ją būna, kai ji pavartoja ilgesnį laiką alkoholį. Mano, kad ir šiuo metu ji yra užgėrusi. Nurodo, kad ten užeina tik persirengti ir tik tada, kai mama turi būti darbe. Bute (duomenys neskelbtini) negyvena (5 t., b. l. 59-61).

2024 m. kovo 27 d. N. A. apklausos protokole nurodyta, kad gyvena kartu su savo sūnumi M. A. vieno kambario bute, (duomenys neskelbtini) . 2024 m. kovo 27 d. ryte apie 8.00 val. minėtame bute be jokios priežasties jos sūnus M. A. sudavė jai 3 smūgius ranka (kuria ranka tiksliai buvo suduoti smūgiai, ji nežino) į veido sritį, ji jaučia fizinį skausmą. Po smūgių ji niekur nesikreipė, kadangi savo sūnaus bijo. Sūnus M. A. prieš ją smurtauja dažnai. Dažniausiai smurtauja prieš ją apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Pretenzijų sūnui neturi, kadangi šio bijo. Apie įvykį detaliai nepasakoja, kadangi bijo sūnaus. Šiuo metu apie įvykį daugiau nieko nepasakos (2 t., b. l. 114-115).

2024 m. gegužės 7 d. N. A. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad sutinka duoti parodymus apie 2024 m. kovo 27 d, įvykio aplinkybes. Minėtos dienos metu vykdytos jos apklausos metu nurodė, kad M. ją sumušė 2024 m. kovo 27 d. apie 8.00 val., namuose (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad M. ją sumušė suduodamas rankomis tris smūgius į veido sritį. Į tyrėjos užduotą klausimą, ar smūgiai buvo suduodami kumščiais, atsako, kad taip, kumščiais. Į klausimą, ar suduoti buvo tik trys smūgiai, atsako, kad taip, mano, daugiau jų nebuvo. Kokiu būdu jai suduota į dešinį šoną, po ko susiformavo ryški mėlynė, negali nurodyti, nes neprisimena. Nori nurodyti, kad dėl juntamos nuolatinės baimės jai sutriko atmintis, labai daug ko neprisimena. Ji neneigia to fakto, kad M. smurtavo prieš ją nuolatos, tačiau aplinkybių neprisimena net tyrėjai užduodant jai klausimus. Nurodo, kad M. ją muša tik kumščiais, kojomis jos nespardo, daiktais laikomais rankoje taip pat nesuduoda. Mušimo priežastis yra pinigų nebuvimas. Jis nuolatos suirzęs, piktas, reikalaujantis iš jos pinigų. Taip pat M. iš jos nuolatos atima jos telefonus, kad nepaskambintų policijai, po to užstato juos lombarduose, kad gautų pinigų. Pinigus, mano, paskiria alkoholio įsigijimui. Taip pat nuolatos vykdo vagystes iš parduotuvių tam, kad įsigytų alkoholio. Dėl šio įvykio nesikreipė į policiją dėl tos pačios juntamos baimės, kiek jai yra žinoma, policiją iškvietė praeivis, tos pačios dienos vakarą, kai su M., jo reikalavimu, ėjo pirkti picos. Praeivis policiją iškvietė dėl M. neadekvataus elgesio, po ko atvažiavo policijos pareigūnai, prisimena, kad su jais bendravo. M. buvo sulaikytas ir išvežtas. Taip pat prisimena, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kurie ją nuvežė sužalojimų užfiksavimui pas ekspertus, tačiau kada tai buvo, nurodyti negali. Į klausimą, kodėl dažnu atveju atsisako duoti parodymus apie savo sūnaus veiksmus arba dažniausiai jam neturi pretenzijų, nurodo, kad dėl svarios priežasties – ji jo beprotiškai bijo. Sūnus ją ne kartą gąsdinęs, kad jei praneš policijai apie smurto atvejus arba teiks policijai parodymus apie įvykio aplinkybes, kuomet būna jo mušama, pasigailės, ką supranta kaip realius grasinimus. Baiminasi dėl savo sveikatos ir gyvybės, kadangi jo elgesys yra neadekvatus. Nori nurodyti, kad M. turi įgimtą ligą, kurios vienas iš požymių yra (duomenys neskelbtini). Be to, M. buvo nustatytas ir (duomenys neskelbtini). Nepaisant išvardytų diagnozių, jos sūnus yra agresyvaus būdo, prieš mažiau nei metus išėjęs iš įkalinimo įstaigos, kurioje atliko bausmę dėl to, jog buvo sumušęs savo brolį, vykdęs vagystes. Iš įkalinimo įstaigos M. grįžo dar agresyvesnis, susidėjo su negatyviomis kompanijomis, niekur nedirba, nuolatos kaulija iš jos pinigus. Civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereikš, tačiau mano, kad būtų teisinga, jei M. veiksmai prieš ją būtų įvertinti teisėsaugos. N. M. šiuo metu yra paskirta kardomoji priemonės gyvenimas skyriumi nuo jos, tačiau (duomenys neskelbtini) , ji negyvena, nes užleido butą M. Pripažįsta, kad taip elgiasi iš motiniško gailesčio, todėl šiuo metu gyvena pas savo seserį. Jai kelis kartus jau skambino pareigūnai, kurie tikrina, ar M. laikosi kardomosios priemonės, tiesą sakant, nežino, ką reikės daryti, kai kardomoji priemonė baigsis ir reikės grįžti į savo butą, nes labai bijo, kad vėl viskas kartosis. Taip pat M. jai kasdien skambinėja, reikalauja nupirkti maisto produktų ir panašiai, supranta, kad ji negali sudaryti sąlygų jam pažeidinėti kardomąją priemonę ir artintis prie jos, tačiau susitinka su juo paduoti maistą. Mano, kad būtų teisinga, jei M. atsakytų įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 117-119).

2024 m. gegužės 2 d. liudytojo E. U. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 27 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką su to paties skyriaus (duomenys neskelbtini) M. P. bei (duomenys neskelbtini) L. L.. Vykdant patruliavimą (duomenys neskelbtini), apie 18.40 val. iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas nurodymas vykti (duomenys neskelbtini), kur pagal pirminį pranešimą gatvėje vaikšto neadekvatus jaunuolis, kuris garsiai šūkauja, keikiasi ir vartoja alkoholį. Vykstant į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) vyras, kuris atitiko pranešime nurodyto elgesio požymius. Išlipus iš tarnybinio automobilio ir einant lik minėto vyro, šis artinosi jų linkme. Priėjęs prie jų asmuo išsyk elgėsi agresyviai, t. y. kalbėjo pakeltu balso tonu, ėjo į artimą kontaktą su jais. Minėtas asmuo jiems neprisistatė, todėl buvo priimtas sprendimas šį nuvesti prie tarnybinio automobilio asmenybės nustatymui. Vedamas vyras nuolatos keikėsi, netiesiogiai jiems grasino susidorojimu. Nuvedus asmenį prie tarnybinio automobilį bei atliekant jo dalinę apžiūrą, prie jų priėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo N. A., kuri prisistatė kaip apžiūrimo vyro mama. Pamatęs minėtą moterį, apžiūrimas vyras, kaip vėliau paaiškėjo – M. A., pradėjo garsiai šaukti, keikti, įžeidinėti priėjusią moterį. N. A. jiems paaiškino, kad ne ji kvietė policiją, tačiau M. jau būdamas namuose šūkavo, todėl mananti, kad kaimynai, girdėdami triukšmą, pranešė apie tai policijai. Paklausus moters, kas įvyko ir ar sūnus prieš ją smurtavo, moteris iškart atsakė, kad sūnus prieš ją smurtavo. Nurodė, kad smurtas pasireiškė suduodamais smūgiais į veido sritį. Ant moters veido dešinės pusės buvo matomos ryškios mėlynės, taip pat moteris jiems rodė dešinį šoną, kuriame buvo matomos mėlynės. Sužalojimus įvykio vietoje fiksavo foto nuotraukomis, kurias įkėlė į Policijos registruojamų įvykių registrą. Moters klausiant, ar ji pajuto fizinį skausmą, ši atsakydama dvejojo, vienu metu sakydavo taip, kitu - ne. Nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius bei tai, kad sulaikytasis M. A. elgėsi agresyviai, spardė laikino sulaikymo patalpą, į pagalbą buvo iškviestas papildomas ekipažas. Nukentėjusi moteris buvo akivaizdžiai susijaudinusi, vis kartojo, kad savo sūnui neturi jokių pretenzijų, kad jo labai bijo, kad anksčiau buvo kreiptasi į policiją, tačiau pagalbos nesulaukė. M. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini), surinkta medžiaga perduota tyrėjams (2 t., b. l. 121-124).

2024 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad užfiksuoti smurtą patyrusio asmens – N. A. sužalojimai (kraujuojanti žaizda, įdrėskimas, kraujosruva) ir būsena (vengimas bendrauti su pareigūnais), taip pat smurtu įtariamo asmens būklė (matomų kūno sužalojimų nėra, agresyvus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs) ir kitos aplinkybės, taip pat N. A. paaiškinimai (2 t., b. l. 72-80).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1. N. A. padaryta odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis dešinės ausies kaušelyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinio užausio srityje, kaktos dešinėje, dešiniųjų skruosto ir žando srityse, kaklo dešinėje pusėje, kairėje alkūnėje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešiniame šone, nugaros kairėje pusėje, kairiame dilbyje, dešiniame kelyje, kietu buku ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais). Poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, kairiame dilbyje padarytos prieš 3-6 paras, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje – prieš 6-9 paras, kiti sužalojimai 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. N. A. sužalojimų jai padarymo metu galėjo patirti fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienuolika trauminių poveikių. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, kairiame dilbyje ir odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse laiku, t. y. 2024 m. kovo 27 d. (2 t., b. l. 110-111).

2024 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų mobiliaisiais vaizdo registratoriais daryti vaizdo įrašai pavadinimu „export-qqd8k“, e „export-0sces“ (2 t., b. l. 98-101).

2024 m. kovo 27 d. alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“ kvite nustatyta, kad M. A. 2024 m. kovo 27 d., 19.59 val. nustatytas 1,07 prom. girtumas (5 t., b. l. 52).

2024 m. spalio 10 d. įtariamojo M. A. apklausos protokole nurodyta, kad M. A. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, jis parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, suprantamas. Šiandien pasinaudos savo, kaip įtariamojo, teisėmis ir atsako duoti bet kokius parodymus, juos duos teismo posėdžių metu (5 t., b. l. 90-92).

2024 m. gegužės 28 d. A. A. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. gegužės 21 d. apie 20 val. girdėjo, kaip jo kaimynas M. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute, triukšmauja bendroje laiptinėje, daužo lifto duris. Išgirdo, kad M. leidžiasi liftu į apačią, kilo įtarimas, kad šis yra išgėręs ir gali elgtis neadekvačiai, todėl nusprendė pastebėti pastarąjį, išlindo pasižiūrėti pro langą. Pamatė, kad M. eina link viešojo transporto sustojimo stotelės, eidamas pro jo automobilį dešinės rankos kumščiu trenkė per jo automobilio „Toyota Corolla“, v. n. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį iš keleivio pusės. Po vieno smūgio M. nuėjo į kitą gatvės pusę. Jis iškart nusileido į apačią, išėjo į lauką ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu (duomenys neskelbtini), pamatęs, kad M. šalinasi, paskambino dar kartą. Jam skambinant bendruoju pagalbos telefonu antrą kartą, M. įlipo į autobusą ir išvažiavo, į jo kvietimus ateiti nereagavo. Jis grįžo namo laukti policijos pareigūnų, vakare kompiuteriu pateikė pareiškimą per (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 99-102).

2024 m. rugpjūčio 20 d. A. A. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad nori papildyti, jog jo automobilis „Toyota Corolla“ yra draustas „(duomenys neskelbtini)“ draudime civiliniu draudimu, o „(duomenys neskelbtini)“ draustas (duomenys neskelbtini) draudimu. Už automobilio apgadinimus jam išmokėjo „(duomenys neskelbtini)“, jam reikėjo tik sumokėti 100 Eur franšizę bei sumokėjo 100 Eur žmogui už variklio dangčio meninį lyginimą be dažymo. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu dėl 200 Eur turtinės žalos. Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos reikšti nepageidauja (3 t., b. l. 103-105).

2024 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemas. Apžiūrimas kiemas randasi tarp daugiabučio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrindinės (duomenys neskelbtini) g. Minėto daugiabučio namo prieigose yra kiemas, kuriame įrengta asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė. Stovėjimo aikštelėje, judant į pastato su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ pusę, šalia šaligatvio bortų, kairiajame kampe, yra matomas tamsios spalvos kanalizacijos dangtis. Tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta. Ant daugiabučio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengta viešoji vaizdo stebėjimo kamera (3 t., b. l. 82-91).

2024 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip iš namo laiptinės išeina aukštas vyras, plikas, vilkintis tamsios spalvos kelnėmis ir šviesios spalvos marškinėliais, ant pečių užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę, rankoje laiko tamsios spalvos taros butelį. Asmuo stovi prie laiptinės ir svirduliuoja į šonus, pamojuoja rankomis į dangų, nusiima kuprinę ir padeda ją ant žemės, vaikščioja, o vėliau trypčioja kojomis į grindis ir pradeda atlikti šokių pratimus ir elementus (mojuoja rankomis ir linguoja kūnu). Po to asmuo iš tamsios spalvos taros butelio atsigeria, paimą kuprinę nuo žemės ir eina link (duomenys neskelbtini) gatvės. 20:32:55 eidamas link (duomenys neskelbtini) g. asmuo sustoja prie tamsios spalvos automobilio ir dešine ranka suduoda smūgį per automobilio kapoto dalį bei pasišalina (duomenys neskelbtini) g. link (3 t., b. l. 129-135).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl 2024 m. kovo 6 d. padarytos veikos įrodymų vertinimo ir kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Šioje baudžiamojoje byloje M. A. kaltinamas sutrikdęs viešąją tvarką (BK 284 straipsnis), kai 2024 m. kovo 6 d., apie 20.58 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs į piceriją „ (duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) , pašalinių žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, spyrė į picerijos duris ir daužė picerijos langą, po ko išėjęs iš picerijos, automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) , be jokios priežasties trenkė į D. R. priklausančio automobilio „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinį žibintą ir taip šį išdaužė bei ranka trenkė per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir taip šį nulaužė, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai D. R. 465,37 Eur dydžio turtinę žalą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) , be jokios priežasties trenkė į UAB „ (duomenys neskelbtini) “ priklausančio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir taip šį nulaužė, savo veiksmais padarydamas UAB „ (duomenys neskelbtini) “ 160 Eur dydžio turtinę žalą, taip viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nagrinėjamu atveju kaltinime suformuluota, kad jam inkriminuojamą veiką M. A. padarė vandališkais veiksmais. Vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012). Išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi, materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis svetimą turtą (automobilius), neturinčius kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, sugadino automobilių stovėjimo aikštelėje – viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, todėl toks veikimo būdas negali būti pripažintas vandališkais veiksmais, o laikytinas atitinkantis kitą BK 284 straipsnyje numatytą alternatyvų objektyvųjį požymį – įžūlų elgesį. Atsižvelgiant į tai, M. A. pareikštas kaltinimas tikslintinas, nurodant kad jis viešąją tvarką sutrikdė ne vandališkais veiksmais, o įžūliu elgesiu.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje alternatyvaus objektyviojo požymio pakeitimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.

Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-719/2012, 2K-159-976/2021, 2K-164-788/2023 ir kt.). Įžūlūs veiksmai pagal teismų praktiką gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-407/2013, 2K-445/2013, 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-164-387/2022, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023).

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (2017 m. gruodžio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-20-976/2022). Nagrinėjamu atveju M. A. veiksmais viešoje vietoje apgadinant automobilius padaryta tęstinė nusikalstama veika.

Kaltinamasis M. A., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, kaltinime minimu laiku ir vietoje iš kumščio išdaužė „Kia“ automobiliui galinį žibintą. Iš kojos galėjo nulaužti automobilio veidrodėlį. Kokiu būdu įvykio dieną kaltinamasis apgadino „Škoda“ automobilį kaltinamasis nedetalizavo. Konkrečių savo veiksmų neatsimena. Kaltinamojo teigimu jo netinkamam elgesiui turėjo įtakos įvykio dieną vartotas alkoholis. Kai daužė automobilius jį galėjo matyti pašaliniai asmenis, picerijos darbuotojai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nedetalizavo padarytų neteisėtų veiksmų pabrėžiant, jog 2024 m. kovo 6 d. nuo pat ryto pradėjo vartoti alkoholį įvairiuose (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo kaltę be jo pripažinimo įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai 2024 m. kovo 6 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, 2024 m. rugpjūčio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo metu apžiūrėti policijos pareigūnų mobilaus vaizdo registratoriaus vaizdo įrašai. Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojos V. T. apklausos matyti, jog kaltinamąjį M. A. atsisakius aptarnauti picerijoje „ (duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) jis išėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, o liudytoja pradėjo filmuoti kaltinamąjį. Vaizdo įraše ((duomenys neskelbtini)) matosi, kaip M. A. praeidamas šalia rudos spalvos automobilio, ranka nulaužia kairės pusės galinio matymo veidrodėlį. V. T. parodymus papildo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja nurodė, jog kaltinime minimoje vietoje apie 20 val. į piceriją atėjo akivaizdžiai neblaivus, asmuo, atėjęs prašė cigarečių. Asmeniui paaiškinus, jog cigarečių neturi ir jis nebus aptarnautas, asmuo pradėjo kabinėtis prie picerijos lankytojų, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pažeidinėjo viešąją tvarką. Išėjęs į lauką kaltinamasis spyrė į picerijos duris, būdamas lauke daužė picerijos langą, tačiau picerijos turto neapgadino. Būdamas lauke kaltinamasis spyrė į šalia picerijos stovintį rudos spalvos „Kia“ automobilį ir taip išdaužė automobilio kairės puses galinį žibintą, eidamas šalia automobilio ranka sulaužė „Kia“ kairės pusės galinio matymo veidrodėlį. Liudytojai išėjus į lauką ši pamatė, kaip asmuo ėjo link (duomenys neskelbtini) , ir pakeliui spardė bei kumščiais daužė stovinčius automobilius. Priėjęs prie (duomenys neskelbtini) asmuo spyrė į šalimai laiptinės stovėjusio pilkos spalvos „Škoda“ automobilio dešinės puses galinio matymo veidrodėlį. Liudytojų parodymus papildo ir E. K. tarnybinis pranešimas. E. K. tarnybiniame pranešime nustatyta, jog policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, ten jau buvo ekipažas (duomenys neskelbtini), kuris buvo sulaikęs asmenį, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, eidamas griuvinėjo, šlitinėjo, būdamas neblaivus viešoje vietoje prie (duomenys neskelbtini) , kitų žmonių akivaizdoje šūkavo, rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Bendraujant su (duomenys neskelbtini) ekipažu, pareigūnai paaiškino, kad minėtas asmuo vaikštinėjo prie (duomenys neskelbtini) pastato stovinčių automobilių, juos spardė, keletą apgadino.

Tai, jog savo neteisėtais veiksmais kaltinamasis ne tik sutrikdė viešąją tvarką, tačiau ir apgadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiesiems turtinę žalą patvirtina D. R. ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ įgalioto atstovo R. S. parodymai. D. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jai priklauso automobilis „Kia Ceed“, v. n, (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 6 d. jos dukra grįžo automobiliu namo ir paliko stovėti aikštelėje (duomenys neskelbtini) , šalia picerijos „(duomenys neskelbtini)“. Apie 21.35 val. dukrai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad yra apgadintas automobilis. Dukra atėjusi pamatė, kad buvo išdaužtas kairės pusės žibintas bei nulaužtas kairės pusės galinio matymo veidrodėlis, kuris kabojo ant laidų. Po įvykio automobilį dukra nuvežė į servisą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo suremontuotas veidrodėlis ir žibintas. Bendra dalių ir darbų kaina buvo 465,37 Eur. R. S. apklausos protokole nurodyta, kad jam buvo leista naudotis UAB „ (duomenys neskelbtini) “ automobiliu „Škoda Octavia“, v. n. (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 6 d. vakare jis grįžo namo minėtu automobiliu, kurį pastatė prie daugiabučio (duomenys neskelbtini) . 2024 m. kovo 7 d. apie 7 val. ryto atėjęs prie automobilio pamatė, kad dešinės pusės galinio stebėjimo veidrodėlis kabo ant laidų yra apgadintas.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį taikyti būtina nustatyti ir tokiu įžūliu elgesiu sukeltus padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendžiant veikos pavojingumo klausimą, būtina atsižvelgti į jos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013; 2K-171/2015; 2K-198/2015; 2K-310-942/2016). Remiantis teismų praktika dėl BK 284 straipsnio taikymo, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-73-654/2024)..

Kaltinamojo M. A. veiksmai padaryti viešoje, matomoje, laisvai pašaliniams asmenims prieinamoje vietoje, picerijoje ir šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Neteisėti veiksmai atlikti be aiškios priežasties, apgadinant UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir D. R. turtą, pažymėtina, jog kaltinamasis picerijoje keikėsi necenzūriniais žodžiais matant picerijos darbuotojai ir pašaliniam asmeniui V. T. spyrė ir picerijos langą ir duris, tačiau savo veiksmais turtinės žalos nesukėlė. Iš byloje esančių garso įrašo nustatyta, jog policija buvo kviečiama (duomenys neskelbtini) E. P., (duomenys neskelbtini) nurodė, jog prieš 5 minutes atėjęs neadekvatus klientas aikštelėje kumščiu nudaužė porai mašinų veidrodėlius, sudaužė žibintą. Asmuo nuėjo, ji matė, į kurį namą. Taigi kaltinamojo veiksmai atkreipė su konfliktu nesusijusių asmenų dėmesį, sutrikdė liudytojų ((duomenys neskelbtini) ir lankytojos) įprastinę veiklą. Picerijoje buvusi lankytoja V. T. automobilių apgadinimo veiksmus viešojoje vietoje fiksavo asmeniniu telefonu. Be to, dėl kaltinamojo nusikalstamo elgesio buvo iškviesta policija. Akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmai atlikti be aiškios priežasties nukreipti prieš UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir D. R. turtą sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad M. A. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius.

Pažymėtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neblaivus. Byloje nėra neblaivumo nustatymo akto arba alkotesterio patikrinimo kvitų, kadangi kaip matyti iš R. U. tarnybinio pranešimo 2024 m. kovo 6 d. apie 21.45 val. į (duomenys neskelbtini) patalpas pristatytas akivaizdžiai neblaivus M. A., asmeniui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą (pučiant į alkotesterį), tačiau jis kategoriškai atsisakė. Bendraujant iš burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalbėjo nerišliai, elgėsi agresyviai, buvo priešiškai nusiteikęs, atvestas su uždėtais antrankiais dėl agresyvumo, spardėsi, rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tai, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus be teisiamojo posėdžio M. A. duotų parodymų bei R. U. tarnybinio pranešimo įrodo ir liudytojų V. T. bei E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos parodomose pabrėžė, jog įvykio metu kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus. Pažymėtina, kad neblaivumo patikrinimo vengimas prilyginamas neblaivumo fakto konstatavimui. Teismas vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma neturi abejonių, jog kaltinamasis 2024 m. kovo 6 d. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neblaivus.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, Nr. 2K-3-489/2018 ir kt.). Byloje nustatyta, kad M. A. matant aplinkiniams asmenims, picerijos darbuotojai ir lankytojai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai keikėsi necenzūriniais žodžiais, spyrė į picerijos duris ir daužė picerijos langą, išėjęs iš picerijos, automobilių stovėjimo aikštelėje be jokios priežasties matant kitiems asmenims apgadino du automobilius. Teisme paaiškino, kad suvokė, jog jo veiksmus galėjo matyti pašaliniai asmenys. Dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-719/2022). Remiantis surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog M. A. veikė tiesiogine tyčia, kuri yra neapibrėžta – veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. A. 2024 m. kovo 6 d. apie 20.58 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs į piceriją „ (duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) , pašalinių žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, spyrė į picerijos duris ir daužė picerijos langą, po ko išėjęs iš picerijos, automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) , be jokios priežasties trenkė į D. R. priklausančio automobilio „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinį žibintą ir taip šį išdaužė bei ranka trenkė per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir taip šį nulaužė, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai D. R. 465,37 Eur dydžio turtinę žalą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) , be jokios priežasties trenkė į UAB „ (duomenys neskelbtini) “ priklausančio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir taip šį nulaužė, savo veiksmais padarydamas UAB „ (duomenys neskelbtini) “ 160 Eur dydžio turtinę žalą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl 2024 m. kovo 23 d. padarytos veikos įrodymų vertinimo ir kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino sveikatą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – tas kas veiką padarė prieš savo šeimos narį. Remiantis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostata asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. kovo 23 d. veikos padarymo metu M. A. ir N. A. gyveno kartu, todėl jie laikomi šeimos nariais pagal BK 141 straipsnį.

M. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir nurodė, jog jis bandė išvengti konflikto, tačiau dėl mamos jam užduotų klausimų susinervino ir sudavė du smūgius mamai kumščiu į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu apklaustas kaltinamasis neigė smurtavęs prieš savo šeimos narį – mamą.

Tai, jog kaltinamasis neteisėtais veiksmais sutrikdė sveikatą ir sukėlė N. A. fizinį skausmą įrodo ne tik kaltinamojo prisipažinimas teisme, tačiau ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji N. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog M. A. ją muša tik kumščiais. Mušimo priežastis yra pinigų nebuvimas. Sūnus nuolatos suirzęs, piktas, reikalauja iš jos pinigų. Taip pat M. A. iš jos nuolatos atima jos telefonus, kad ji nepaskambintų policijai, po to užstato juos lombarduose, kad gautų pinigų. Dėl šio įvykio nesikreipė į policiją dėl tos pačios juntamos baimės, kiek jai yra žinoma, policiją iškvietė kaimynai, girdėdami sklindantį triukšmą iš jų buto. Policininkai į jos butą iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau vykti į ligoninę ji atsisakė. Nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus papildo liudytojo (kaimyno) A. A. parodymai. Liudytojas apklausoje nurodė, jog 2024 m. kovo 23 d. apie 23.40 val. būdamas savo bute išgirdo triukšmą iš kaimynų buto Nr. 53. Išgirdo, kaip kaimynas M. A. grįžo namo šūkaudamas, atidarė buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir jas paliko praviras, visą tai jis stebėjo ir girdėjo per savo durų akutę. M. A. su savo mama konfliktavo, buvo girdėti grumtynių garsai, keiksmažodžiai, kažkas bute daužoma. Vėliau viskas nurimo ir M. išėjo iš buto, sakydamas „reikia dingt iš čia“. Jis išsigando ir nuėjo patikrinti, kas atsitiko kaimynų bute. Buto duris atidarė moteris, kurios veidas buvo akivaizdžiai sumuštas, o tiksliau dešinė veido pusė, plaukai suvelti. Jis paklausė, kas atsitiko, moteris paaiškino, kad nežino, kas atsitiko, daugiau nieko nepaaiškino. Apie įvykį jis pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Liudytojo duotus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu A. A. pateikti vaizdo įrašai „1711229161463 (1)“ ir „1711228465258 (1)“. Vaizdo įraše vaizdo įrašo „1711229161463 (1)“ laiku 23.24.08 pasigirsta galimai grumtynių garsai ir moters sakomi žodžiai „Atiduok“, girdimi garsus bei stiprus trenksmas, galimai dūžtančių objektų garsas, fone groja muzika. Laiku 23.24.26 pasigirsta moters dejavimas bei šauksmas, sakoma „Duok! Oi!“, po ko girdimi garsūs trenksmai, krentančių objektų garsai. Vaizdo įraše matyt, kaip iš buto išeina vyras atitinkantis kaltinamojo išvaizdą, kuris uždaro buto duris iš laiptinės pusės, jas užrakina. Vyras dūsauja, bandydamas atgauti kvapą, ir sako „Reikia greičiau iš čia dingt“.

Iš D. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2024 m. kovo 14 d. (techninė klaida, nes pats tarnybinis pranešimas yra 2024 m. kovo 24 d. ir aprašomi įvykiai yra tos pačios datos) apie 2.30 val. gautas pranešimas, jog pranešėjas kvietė policijos pareigūnus dėl kaimynų bute sūnus smurtavimo prieš savo motiną. Iki policijos atvykimo sūnus pasišalino. Pareigūnams išvykus, sūnus sugrįžo. Atvykus nurodytu adresu iš pradžių durų niekas neatidarė, po to M. A. vartojo necenzūrinius žodžius, vėliau buto duris atidarė N. A., Kaltinamasis buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę.

2024 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo metu apžiūrėjus GMP kvietimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvaujant (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog N. A. nustatyti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veide, padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2024 m. kovo 23 d. 23.47 val. Sužalojimai kvalifikuoti, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad M. A. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir to norėjo.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. A. 2024 m. kovo 23 d. apie 23.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , žodinio konflikto metu tyčia sudavė savo motinai N. A. ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į dešinės pusės veido sritį, taip sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, padarydamas jai odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide.

Dėl 2024 m. kovo 27 d. padarytos veikos įrodymų vertinimo ir kvalifikavimo

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis 2024 m. kovo 27 d. veikos padarymo metu negalėjo lankytis mamos gyvenamojoje vietoje, nes jam buvo paskirta karomoji priemonė nesiartinti 100 m prie mamos ir negyventi mamos gyvenamosios vietos adresu, kadangi kardomoji priemonė buvo paskirta po pirmo karto kai pakėlė ranką prieš mamą. Remiantis byloje esančiu Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašu bei byloje esančia rašytine medžiaga nusikalstamos veikos padarymo metu M. A. nebuvo taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi, remiantis bylos duomenimis ši kardomoji priemonė buvo pradėta taikyti nuo 2024 m. kovo 29 d. Administracinių nusižengimų registro duomenimis kaltinamajam veikos padarymo metu nebuvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Veikos padarymo metu M. A. ir N. A. gyveno kartu, todėl jie laikomi šeimos nariais pagal BK 141 straipsnį.

M. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir nurodė, jog įvykio dieną mama klausė, kodėl jis netvarko namų, kodėl daiktai išmėtyti, kur naktimis bastosi, kodėl namo negrįžta. Jis parėjęs namo norėjo tik pasiimti rūbus ir iš karto išeiti, bet nepavyko. Kaltinamasis nurodė, jog jis galėjo įvykio metu mamai suduoti kumščiu tris smūgius į galvos sritį.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta N. A. nurodė, jog M. A. ją sumušė 2024 m. kovo 27 d., apie 8.00 val., namuose (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad sūnus ją sumušė suduodamas rankomis tris smūgius į veido sritį. Smūgiai buvo suduodami kumščiais. Buvo suduoti tik trys smūgiai. Nukentėjusios parodymus patvirtina liudytojo ((duomenys neskelbtini)) E. U. apklausos protokolas. Liudytojas nurodė, jog buvo gautas nurodymas vykti (duomenys neskelbtini), kur pagal pirminį pranešimą gatvėje vaikšto neadekvatus jaunuolis, kuris garsiai šūkauja, keikiasi ir vartoja alkoholį. Vykstant į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) vyras, kuris atitiko pranešime nurodyto elgesio požymius. Nuvedus asmenį prie tarnybinio automobilį bei atliekant jo dalinę apžiūrą, prie jų priėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo N. A., kuri prisistatė kaip apžiūrimo vyro mama. Pamatęs minėtą moterį, apžiūrimas vyras, kaip vėliau paaiškėjo – M. A., pradėjo garsiai šaukti, keikti, įžeidinėti priėjusią moterį. N. A. jiems paaiškino, kad ne ji kvietė policiją, tačiau M. jau būdamas namuose šūkavo, todėl mananti, kad kaimynai, girdėdami triukšmą, pranešė apie tai policijai. Paklausus moters, kas įvyko ir ar sūnus prieš ją smurtavo, moteris iškart atsakė, kad sūnus prieš ją smurtavo. Nurodė, kad smurtas pasireiškė suduodamais smūgiais į veido sritį. Ant moters veido dešinės pusės buvo matomos ryškios mėlynės, taip pat moteris jiems rodė dešinį šoną, kuriame buvo matomos mėlynės. Sužalojimus įvykio vietoje fiksavo foto nuotraukomis, kurias įkėlė į Policijos registruojamų įvykių registrą. Moters klausiant, ar ji pajuto fizinį skausmą, ši atsakydama dvejojo, vienu metu sakydavo taip, kitu – ne. Pažymėtina, jog liudytojo E. U. apklausos protokole yra nustatyta techninio pobūdžio klaida nurodant, jog minimas įvykis įvyko 2023 m. kovo 27 d., o ne kaip nurodoma kaltinime ir kituose rašytiniuose įrodymuose 2024 m. kovo 27 d. Šiuos liudytojo parodymus detalizuoja 2024 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų mobilaus vaizdo registratoriaus daryti vaizdo įrašai pavadinimu „export-qqd8k“, e „export-0sces“. Įrašuose matyti, kad bendraudamas su pareigūnais, o vėliau ir atėjusia N. A. kaltinamasis buvo agresyvus, kaltino savo motiną iškvietus pareigūnus, jai grasino, keikėsi necenzūriniais žodžiais, daužė pareigūnų automobilio sulaikymo kamerą. Taip pat užfiksuotas N. A. bendravimas su pareigūnais, jos paaiškinimai.

2024 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti smurtą patyrusio asmens – N. A. sužalojimai kraujuojanti žaizda, įdrėskimas, kraujosruva ir būsena vengimas bendrauti su pareigūnais, nustatytas nukentėjusiosios neblaivumas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. A. padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai dešinio užausio srityje, kaktos dešinėje, dešiniųjų skruosto ir žando srityse, kaklo dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl padarytų sužalojimu ji galėjo patirti fizinį skausmą. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. kovo 27 d.

Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, jog kaltinamasis veikos 2024 m. kovo 27 d. padarymo metu buvo neblaivus, nes nustatytas 1,07 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad M. A. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. A. 2024 m. kovo 27 d. apie 8.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,07 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia sudavė savo motinai N. A. ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į galvos ir veido sritį, taip sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, padarydamas jai odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus dešinio užausio srityje, kaktos dešinėje, dešiniųjų skruosto ir žando srityse, kaklo dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose.

Dėl 2024 m. gegužės 21 d. padarytos veikos įrodymų vertinimo ir kvalifikavimo

Šioje baudžiamojoje byloje M. A. kaltinamas sutrikdęs viešąją tvarką (BK 284 straipsnis), kai, 2024 m. gegužės 21 d., apie 20.25 val., automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) , be jokios priežasties kumščiu trenkė į A. A. priklausančio automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį ir taip šį įlenkė, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. A. 200 Eur dydžio turtinę žalą, taip viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nagrinėjamu atveju kaltinime suformuluota, kad jam inkriminuojamą veiką M. A. padarė vandališkais veiksmais. Šioje situacijoje kaltinamasis svetimą turtą (automobilį), neturintį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, sugadino daugiabučio namo kieme – viešoje vietoje, matant transporto priemonės savininkui, todėl toks veikimo būdas, kaip ir jau aptartu 2024 m. kovo 6 d. nusikalstamos veikos padarymo atveju, negali būti pripažintas vandališkais veiksmais, o laikytinas atitinkantis kitą BK 284 straipsnyje numatytą alternatyvų objektyvųjį požymį – įžūlų elgesį. Atsižvelgiant į tai, M. A. pareikštas kaltinimas tikslintinas, nurodant kad jis viešąją tvarką sutrikdė ne vandališkais veiksmais, o įžūliu elgesiu. Pažymėtina, jog ir šiuo atveju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje alternatyvaus objektyviojo požymio pakeitimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.

Kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio prisipažino sudavęs į stovinčią transporto priemonę. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė, tik nurodė, jog tokiam jo elgesiui įtakos galėjo turėti pavartotas alkoholio kiekis. Prieš smūgį apgadinimų ant kapoto nematė, po smūgio irgi apgadinimų nepastebėjo. Sutiko, kad tokiais veiksmais galėjo automobiliui padaryti žalą. Veikos padarymo metu nežinojo, kam priklauso automobilis, apie tai sužinojo praėjus mėnesiui laiko. Sudavė vieną smūgį į automobilio kapotą. Kaltinamasis neneigė, jog jo veiksmus galėjo matyti pašaliniai asmenis, tačiau jis nematė kitų žmonių.

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. A. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2024 m. gegužės 21 d., apie 20 val. girdėjo, kaip jo kaimynas M. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute, triukšmauja bendroje laiptinėje, daužo lifto duris. Išgirdo, kad M. leidžiasi liftu į apačią, kilo įtarimas, kad šis yra išgėręs ir gali elgtis neadekvačiai, todėl nusprendė pastebėti pastarąjį, išlindo pasižiūrėti pro langą. Pamatė, kad M. A. eina link viešojo transporto sustojimo stotelės, eidamas pro jo automobilį dešinės rankos kumščiu trenkė per jo automobilio „Toyota Corolla“, v. n. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį iš keleivio pusės. Jis iš karto nusileido į apačią, išėjo į lauką ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu (duomenys neskelbtini), pamatęs, kad M. A. šalinasi, paskambino dar kartą, kaltinamasis įlipo į autobusą ir išvažiavo, į jo kvietimus ateiti nereagavo. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina 2024 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir 2024 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuose apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“, teismui pateiktoje CD laikmenoje vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip iš namo laiptinės išeina aukštas vyras atitinkantis kaltinamojo M. A. išvaizdą, rankoje laiko tamsios spalvos taros butelį. Asmuo stovi prie laiptinės ir svirduliuoja į šonus, pamojuoja rankomis į dangų, nusiima kuprinę ir padeda ją ant žemės, vaikščioja, o vėliau trypčioja kojomis į grindis ir pradeda atlikti šokių pratimus – mojuoja rankomis ir linguoja kūnu. Vėliau matyti, kaip iš tamsios spalvos taros butelio atsigeria, paimą kuprinę nuo žemės ir eina link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pažymėtina, jog šiuos kaltinamojo veiksmus (lingavimas, šokių pratimų atlikimas) matė šalia einantys praeiviai. Vaizdo įrašas yra begarsis, tačiau matyti, jog atsigerdamas iš tamsios taros butelio kaltinamasis kažką sako, o laiku 20.32.55 val. eidamas link (duomenys neskelbtini) g. asmuo sustoja prie tamsios spalvos automobilio ir dešine ranka suduoda smūgį per automobilio kapoto dalį ir pasišalina.

Kaltinamasis nusikalstamai veikė viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) , kurioje gali būti pašalinių asmenų. Šioje byloje nustatyta, kad tuo metu, kai M. A. trenkė į automobilio kapotą jo veiksmus stebėjo ir matė nukentėjusysis A. A., kuris pastebėjo, jog kaltinamasis triukšmauja dar būdamas bendroje laiptinėje, daužo lifto duris, kilo įtarimas, jog jis yra išgėręs ir gali elgtis neadekvačiai, todėl nusprendė jį stebėti. A. A. pamatęs neadekvatų M. A. elgesį, bei tai, jog kaltinamasis trenkė į jam priklausantį automobilį iškvietė policijos pareigūnus. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo įžūlaus elgesio buvo sutrikdyta nukentėjusiojo ir įvykio liudininko A. A. diena, jis turėjo kviesti policijos pareigūnus. Tokiose situacijose, kai dėl asmenų veiksmų atsiranda poreikis kviesti specialiąsias tarnybas, jų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Visa tai neleidžia abejoti, kad M. A. savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pažymėtina, jog kaltinime M. A. yra inkriminuota, jog jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neblaivus. Iš įvykį stebėjusio A. A. parodymų matyti, jog nukentėjusiajam stebint kaltinamojo elgesį kilo mintis, jog jis gali būti neblaivus. Tačiau neblaivumo fakto buvimo veikos padarymo metu neįrodo kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamajam buvo tikrinamas neblaivumas, nėra tarnybinių pranešimų nustatančių, jog asmuo atsisakė tikrintis blaivumą. Todėl ši aplinkybė vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu iš kaltinimo šalinama kaip neįrodyta, tačiau šios aplinkybės pašalinimas neturi įtakos kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus pagal BK 284 straipsnį ir jo atsakomybės nešalina.

Remiantis surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog M. A. veikė tiesiogine tyčia, kuri yra neapibrėžta – veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog M. A. 2024 m. gegužės 21 d. apie 20.25 val., automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) , be jokios priežasties kumščiu trenkė į A. A. priklausančio automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį ir taip šį įlenkė, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. A. 200 Eur dydžio turtinę žalą, taip viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę M. A., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. A. padarė dvi nusikalstamas veikas viešajai tvarkai ir dvi nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, kurios priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo išnykęs M. A. teistumas už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas 2021 m. – 2022 m. teismo nuosprendžiais. Galutinę bausmę jis atliko 2023 m. (duomenys neskelbtini) d. Taigi naujų nusikalstamų veikų padarymo metu (2024 m. kovo – gegužės mėnesiais) nebuvo pasibaigęs BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatytas trejų metų teistumo terminas (turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą). Konstatuojama, kad M. A. yra recidyvistas.

M. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat M. A. 2024 m. kovo 6 d., 2024 m. kovo 27 d. veikų atvejais nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. M. A. ankščiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas nuosavybei, asmens privataus gyvenimo neliečiamumui, sveikatai (4t., b. l. 8-23), baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, tyčinį svetimo turto sugadinimą, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, didesnė dalis baudų nesumokėtos (4 t., b. l. 25-54). M. A. nustatytas (duomenys neskelbtini). Gydytas paskutinius (duomenys neskelbtini) metus VšĮ (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) m. dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje lankėsi ambulatoriškai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) d., diagnozė ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 69-84). (duomenys neskelbtini) d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (4 t., b. l. 64). (duomenys neskelbtini) d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (4 t., b. l. 88). Šie duomenys patvirtina, kad veikų padarymo metu M. A. buvo pakaltinamas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis negali valdyti savo veiksmų dėl psichinės sveikatos sutrikimų. Gynybos pateikta (duomenys neskelbtini) d. Rekomendacija dėl specialiosios pagalbos priemonių (6 t., b. l. 17) yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nurodo, kad tam tikri pagalbos elementai palengvintų M. A. kasdienę veiklą, tačiau nenustatyta, kad jo atžvilgiu yra būtini.

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam M. A. už įvykdytus nusikaltimus paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmės, nes įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokios rūšies bausmė būtų per švelni, neužtikrintų ja siekiamų tikslų ir būtų nepakankama valstybės reakcija į jo elgesį. Kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs bausmės skyrimo pagrindus, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 284 straipsnyje, paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurių dydžiai nustatytini artimi sankcijose numatytam bausmės vidurkiui. Taigi M. A., už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą (2024 m. kovo 6 d.), skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2024 m. kovo 23 d. veika), skirtina 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2024 m. kovo 27 d. veika), skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė; už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą (2024 m. gegužės 21 d. veika) skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (šiuo atveju skirtina bausmę artimesnė sankcijoje numatytam bausmės minimumui, kadangi veikos pavojingumas yra mažesnis, priešingai, nei kitų veikų atveju nenustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežtos, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

M. A. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis – dalinio sudėjimo būdu. Sprendžiant dėl pridedamos bausmės dalies teismas atsižvelgia į bausmės individualizavimui reikšmingas ir M. A. charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad praeityje jis ne kartų teistas, todėl iš dalies pridedamos bausmių dalys yra artimos pusei šiuo nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiui. Prie griežčiausios – 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedamos paskirtų švelnesnių laisvės atėmimo bausmių dalys – už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą (2024 m. kovo 6 d.) paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 mėnesiai, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2024 m. kovo 23 d. veika) paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 mėnesiai, už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą (2024 m. gegužės 21 d. veika) paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 mėnesiai ir M. A. skirtina subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir M. A. skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis M. A. sakydamas paskutinį žodį ir jo gynėja advokatė D. V. sakydama baigiamąją kalbą akcentavo, kad reali laisvės atėmimo bausmė neskatintų taisytis M. A. ir tik dar labiau jam pakenktų, todėl bausmės vykdymas turėtų būti atidėtas suteikiant galimybę M. A. pasitaisyti ir gydytis.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą teismas gali skirti asmeniui įvairias baudžiamojo poveikio priemones ar įpareigojimus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo M. A. atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kaltinamasis M. A. iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 6 kartus. Praeityje buvo paskirtos laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės, taikytos auklėjamojo poveikio priemonės. Paskirtos bausmės ir kitos priemonės teigiamos įtakos M. A. neturėjo ir jis po kurio laiko vėl darė naujas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, teigiamai apibūdinančių M. A. asmenybę. Šioje byloje analizuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir jų pakartotinumas, nedidelis laiko tarpas tarp nusikalstamų veikų padarymo rodo, kad M. A. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog M. A. yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl šiuo nuosprendžiu M. A. paskirta bausmė bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Kadangi nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos nuo 2024 m. kovo 6 iki 2024 m. gegužės 21 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje įrodyta pripažinta nusikalstama veika taip pat padaryta iki šių sprendimų priėmimo, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis. Teismas pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamasis nuteistas 2024 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje (baudžiamasis nusižengimas) ir nagrinėjamoje byloje (nesunkus nusikaltimai) priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl yra pagrindas jam skirtas bausmes bendrinti jas apimant. Taigi M. A. paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, griežtesne – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, apimant švelnesnę 30 parų arešto bausmę ir M. A. skirtina subendrinta – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu į bausmę įskaitytinas M. A. laikiname sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2024 m. kovo 6 d., 21.25 val. iki 2024 m. kovo 7 d., 10.42 val. (5 t., b. l. 1-6) (viena diena), nuo 2024 m. kovo 24 d., 03.35 val. iki 2024 m. kovo 24 d. 11.09 val. (5 t., b. l . 17-24) (viena diena), nuo 2024 m. kovo 27 d., 18.54 val. iki 2024 m. kovo 29 d. 14.41 val. (5 t., b. l. 47-51) (dvi dienos), iš viso 4 dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Byloje esančiais duomenimis kaltinamasis taip pat buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 5 d. 23.50 val. iki 2024 m. balandžio 6 d., 10.45 val. dėl galimai 2024 m. balandžio 5 d. padarytos nusikalstamos veikos. Šis laikotarpis į paskirtą bausmę nėra įskaitomas, kadangi prokuroro 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2024 m. balandžio 5 d. veikos buvo nutrauktas (5 t., b. l. 67-68; 124-126).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje nebuvo įskaitytinų laikotarpių. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės nepradėjo atlikti, kadangi šiuo metu yra suimtas kitame ikiteisminiame procese.

V. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

- D. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 130 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 870 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 111-112).

- UAB „ (duomenys neskelbtini) “ įgaliotasis atstovas R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 160 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 130).

- A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 106).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytos turtinės žalos.

Civilinis ieškovas D. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį dėl 130 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pareikštame civiliniame ieškinyje nurodytas žalos dydis atitinka D. R. pateikto automobilio remonto išlaidas. Byloje esanti sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog D. R. už automobilio „Kia Creed“ v. n. (duomenys neskelbtini) taisymas kainavo 465,37 Eur, tačiau nukentėjusioji sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 130 Eur ir tai atitiko jos turėto (duomenys neskelbtini) draudimo išskaitos dydį (franšizė), tai patvirtina prie sąskaitos-faktūros esantis mokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112). Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis, tarp jo veiksmų ir civilinei ieškovei padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad D. R. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo M. A. civilinei ieškovei D. R. 130 Eur priteisiama turtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl patirtos neturtinės žalos D. R. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl šio įvykio patyrė 870 Eur neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atkreipia dėmesį, į D. R. nurodytas aplinkybes, jog apgadintas automobilis buvo neseniai remontuotas, nukentėjusiajai buvo atlikta sunki operacija, ji turėjo vykti į reabilitaciją bei ikiteisminio tyrimo metu vykusias apklausas ir tuomet įvykęs nagrinėjamas įvykis su automobilio apgadinimu, ją neigiamai paveikė, sudarė įvairių nepatogumų. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės (neseniai atliktas automobilio remontas ir D. R. atlikta operacija) nėra tiesiogiai susijusios priežastiniu ryšiu su kaltinamojo atliktais neteisėtais veiksmais. Teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, stresą, kas neabejotinai laikytina neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Visgi, teismas atsižvelgia į tai, kad automobilio apgadinimai buvo pataisyti, o D. R. įvardinti nepatogumai (dėl ankstesnio automobilio apgadinimo ir jos sveikatos būklės) nepriklausė nuo kaltinamojo veiksmų. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad D. R. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Teismo manymu, būtent 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo konkrečiu atveju užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą bei atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius. D. R. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos tenkinama iš dalies ir jai iš M. A. priteistinas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

UAB „ (duomenys neskelbtini) “ įgalioto atstovo civiliniame ieškinyje nurodyta, kad įmonė dėl sugadinto automobilio patyrė 160 Eur turtinę žalą. Nors byloje nėra pateikti atliktų automobilio remonto darbų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis trenkdamas „Škoda Octavia“ v. n. (duomenys neskelbtini) į galinio vaizdo veidrodėlį jį šiais veiksmais nulaužė, taigi automobilio remonto išlaidos yra tikėtinos ir pagrįstos, jos nėra pernelyg didelės ir neproporcingos. Teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės žalos yra pagrįstas, todėl iš kaltinamojo M. A. civiliniam ieškovui UAB „ (duomenys neskelbtini) “ priteisiama 160 Eur turtinei žalai atlyginti.

A. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog civilinį ieškinį sudaro 100 Eur franšizė ir 100 Eur buvo sumokėta už kapoto išlyginimą. Byloje nėra pateiktas franšizės sumokėjimą patvirtinantis kvitas, tačiau pažymėtina, jog byloje pateiktas yra „(duomenys neskelbtini)“ paklausimas dėl duomenų apie 2024 m. gegužės 21 d įvykį, kuriuo A. A. buvo apgadintas turtas (3 t., b. l. 118). Draudimo bendrovės paklausimas įrodo, jog A. A. kreipėsi į draudimo bendrovę, todėl teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis sumokėjo minėtą 100 Eur franšizę, kurios dydis nėra pernelyg didelis ir neproporcingas. Rašytiniuose įrodymuose, taip pat nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo galimą automobilio remonto sąmatą ir nustatyta, jog remonto kaina taisant automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų iš viso 1169 Eur (įskaitant medžiagas ir darbą) (3 t., b. l. 113-115) A. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nusprendė automobilio apgadinimus suremontuoti pigiau. Automobilio variklio dangtį jis taisė per kitą asmenį, kuris atvykęs per 1,5 valandos atliko variklio gaubto lyginimo darbus, o už tai A. A. sumokėjo 100 Eur grynais, todėl neturi išlaidas patvirtinančių duomenų. Nors nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu nepateikė rašytinių dokumentų, pagrindžiančių atlikto automobilio remonto vertę ir franšizės sumokėjimo kvito, teismui atsižvelgiant į prieš tai minėtus byloje esančius rašytinius duomenis, nekyla abejonių, kad dėl M. A. suduoto smūgio į automobilio variklio dangtį buvo padarytas variklio gaubto įlenkimas ir dėl minėto automobilio apgadinimo nukentėjusysis patyrė turtinį nuostolį. Nurodyta 200 Eur turtinė žala nėra neproporcingai didelė, todėl yra pagrįsta. A. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo M. A. priteisiama – A. A. 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

M. A. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 7 d. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (5 t., b. l. 93-94) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus M. A. grąžintinas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 24 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 96-99), 2024 m. kovo 29 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (5 t., b. l. 100-101), 2024 m. rugsėjo 24 d. prokuroro J. Gurecko nutarimu buvo panaikintinos (5 t., b. l. 124-126).

2024 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi M. A. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. A. 3 mėn. (5 t., b. l. 107-108). Ši kardomoji priemonė buvo pratęsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d., 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimis (5 t., b. l. 109-117). Byloje esant duomenų, kad M. A. šiuo metu yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, šios aplinkybės pagrindu 2024 m. gruodžio 17 d. vykusiame teisiamajame posėdyje nutarta, jog tolesnis šios kardomosios priemonės taikymas nėra tikslingas. Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. A., teismo nebuvo pratęsta ir baigė galioti 2024 m. gruodžio 27 d., nes suėjo kardomosios priemonės skyrimo terminas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo M. A. parinkimo, kadangi M. A. bylos nagrinėjimo metu yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime. Teismas sprendė, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, o kaltinamojo galimybė susirasti gynėją yra apsunkinta. Teismas 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskyrė M. A. gynėją advokatę D. V.. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 18 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad M. A. gynusios advokatės D. V. darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 508,33 Eur. 2024 m. gruodžio 18 d. pateikta pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamajam buvo suvaržyta laisvė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis) ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai buvo apribotos, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, M. A. finansinė padėtis sunki, kaltinamasis nedirba, nemoka administracinių baudų, kaltinamasis yra suimtas kitame ikiteisminiame procese, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. A. nepriteistinos. Be to, baigiamųjų kalbų metu antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo prašė nepriteisti ir jo gynėja D. V..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančios laikmenos (CD) su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2024 m. kovo 6 d. veika) ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. kovo 23 d. veika) ir skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. kovo 27 d. veika) ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2024 m. gegužės 21 d. veika) ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prieš griežčiausios 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant paskirtų švelnesnių laisvės atėmimo bausmių dalis ir M. A. paskirti subendrintą – 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. A. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. A. subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad M. A. yra recidyvistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu M. A. į paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 6 d., 21.25 val. iki 2024 m. kovo 7 d., 10.42 val. (viena diena), nuo 2024 m. kovo 24 d., 03.35 val. iki 2024 m. kovo 24 d. 11.09 val. (viena diena), nuo 2024 m. kovo 27 d., 18.54 val. iki 2024 m. kovo 29 d. 14.41 val. (dvi dienos), iš viso 4 (keturias) dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

M. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus M. A. grąžinti Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinės ieškovės D. R. pateiktą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. A. priteisti D. R. 130 Eur (šimtą trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui ir 150 (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui, viso 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Civilinio ieškovo UAB „ (duomenys neskelbtini) “ pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. A. priteisti UAB „ (duomenys neskelbtini) “ 160 Eur (šimtą šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo A. A. pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. A. priteisti A. A. 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Iš M. A. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 18 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu laikmenas (CD) su vaizdo ir garso įrašais – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.