Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.3.5; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.4.6.2.1; 1.2.26.2; 2.4.6.1

2025 m. balandžio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį (2024 m. kovo 6 d. veika) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. kovo 23 d. veika) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. kovo 27 d. veika) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 284 straipsnį (2024 m. gegužės 21 d. veika) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant paskirtų švelnesnių laisvės atėmimo bausmių dalis ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. A. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė subendrintos apėmimo būdu ir M. A. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad M. A. yra recidyvistas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu, M. A. į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 6 d. 21.25 val. iki 2024 m. kovo 7 d. 10.42 val. (viena diena), nuo 2024 m. kovo 24 d. 3.35 val. iki 2024 m. kovo 24 d. 11.09 val. (viena diena), nuo 2024 m. kovo 27 d. 18.54 val. iki 2024 m. kovo 29 d. 14.41 val. (dvi dienos), iš viso 4 (keturios) dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

M. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta M. A. grąžinti Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinės ieškovės D. R. pateiktas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. A. D. R. priteista 130 Eur (šimtas trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui ir 150 (šimtas penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui, viso 280 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt eurų).

Civilinio ieškovo UAB „I“ pateiktas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. A. UAB „I“ priteista 160 Eur (šimtas šešiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo A. A. pateiktas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. A. A. A. priteista 200 Eur (du šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti.

Iš M. A. nuspręsta nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 18 d. prašymą Nr. APD-2024-12953.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. A. nuteistas pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad jis 2024 m. kovo 6 d., apie 20.58 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs į piceriją „P“, (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, spyrė į picerijos duris ir daužė picerijos langą, po ko išėjęs iš picerijos, automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties trenkė į D. R. priklausančio automobilio „Kia Ceed“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kairės pusės galinį žibintą ir taip šį išdaužė bei ranka trenkė per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir taip šį nulaužė, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai D. R. 465,37 Eur dydžio turtinę žalą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties trenkė į UAB „I“ priklausančio automobilio „Škoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir taip šį nulaužė, savo veiksmais padarydamas UAB „I“ 160 Eur dydžio turtinę žalą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Be to, M. A. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2024 m. kovo 23 d., apie 23.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė savo motinai N. A. ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į dešinės pusės veido sritį, taip sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, padarydamas jai odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide.

3. Be to, M. A. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2024 m. kovo 27 d., apie 8.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,07 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia sudavė savo motinai N. A. ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į galvos ir veido sritį, taip sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, padarydamas jai odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus dešinio užausio srityje, kaktos dešinėje, dešiniųjų skruosto ir žando srityse, kaklo dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose.

4. Be to, M. A. nuteistas pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad jis 2024 m. gegužės 21 d., apie 20.25 val., automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties kumščiu trenkė į A. A. priklausančio automobilio „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) variklio dangtį ir taip šį įlenkė, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. A. 200 Eur dydžio turtinę žalą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. prašo baudžiamąją bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad jam būtų paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, taip pat prašo išreikalauti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti jam paskirtą bausmę.

6. Apeliacinio skundo prašymus nuteistasis grindžia siekiu nustatyti, ar jis yra pakaltinamas ir ar suvokdavo darydavęs nusikaltimus. Nuteistasis skunde taip pat cituoja BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas bei nurodo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, atkreipia dėmesį į tai, kad nuo gimimo yra neįgalus, nurodo, jog jam yra atlikta smegenų (galvos) operacija, psichiatrų gydytojų yra pripažintas neįgaliu.

7. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo M. A. apeliaciniame skunde, t. y. ar skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu teisingai išspręstas nuteistojo pakaltinamumo klausimas, taip pat ar nuteistajam už BK 284 straipsnyje (dvi veikos) ir 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) numatytų nusikalstamų veikų padarymą bausmės paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų.

Dėl nuteistojo M. A. pakaltinamumo

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. teigia, kad nuo gimimo yra neįgalus, jam atlikta smegenų (galvos) operacija, psichiatrų gydytojų yra pripažintas neįgaliu, todėl mano, kad išreikalavus jo medicininius dokumentus baudžiamoji byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui, kuris jam turėtų paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Tokie apeliacinio skundo argumentai leidžia spręsti, kad nuteistasis mano esantis nepakaltinamas ir dėl to jam neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį ir 140 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta.

10. Pakaltinamumas – tai fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai yra vienas iš būtinų nusikalstamos veikos subjekto – fizinio asmens – požymių. BK 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamumą apibūdina du kriterijai – medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus išraiška yra asmens psichikos sutrikimas, juridinis kriterijus reiškia tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimą juos valdyti (valinis požymis). Nustačius šiuos abu kriterijus atitinkančias aplinkybes, pripažįstama, kad asmens padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, todėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo jam klausimai nesprendžiami, tačiau tai sudaro pagrindą pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-222/2018, 2K-253-976/2019, 2K-5-976/2021).

11. Šiai bylai aktualioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BPK nenumato privalomo teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo atvejų. Šio klausimo sprendimas priskirtas teismo diskrecijai, išskyrus tokius atvejus, kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką galėjo padaryti nepakaltinamas asmuo. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas privalo siųsti tokį asmenį psichiatrinei teismo ekspertizei (BPK 141, 396 straipsniai). Visais kitais atvejais teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo klausimą teismas sprendžia BPK 286 straipsnyje nustatyta tvarka, numatančioje teismui ne pareigą, o teisę paskirti teismo ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Esant proceso dalyvių prašymui dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo, teismas turi išspręsti du klausimus – medicininį ekspertizės skyrimo pagrindo nustatymą ir teisinį ekspertizės skyrimo pagrindą. Medicininiam pagrindui nustatyti reikia įvertinti pateiktas pažymas iš gydymo įstaigų, o jose esantiems duomenims įvertinti reikalingos specialios žinios, todėl išsamiam jų išnagrinėjimui teismas turi pasitelkti tos srities specialistą ar ekspertą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2011). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tokia kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad iš esmės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo klausimo iniciatyva gali priklausyti proceso dalyviams, tarp jų ir kaltinamajam ar nuteistajam, tačiau toks prašymas savaime nesukuria teismui pareigos tokią ekspertizę privalomai skirti. Priimdamas sprendimą skirti ar neskirti teismo psichiatrijos ekspertizę teismas turi vertinti bylos medžiagą duomenų pakankamumo, tokiam sprendimui priimti, aspektu, t. y. vertinti tiek bylos faktines aplinkybes, priešingą teisei veiką padariusio asmens elgesį tokios veikos padarymo ar bylos tyrimo arba nagrinėjimo teisme metu, tiek ir tokio asmens medicininius dokumentus bei dėl jų kompetentingų specialistų duotus paaiškinimus ir spręsti, ar tokie duomenys sudaro pagrindą abejoti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens psichikos sveikatos būkle, o kartu ir jo pakaltinamumu.

12. Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl būtinybės nuteistajam M. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę tam, kad būtų išspręstas jo pakaltinamumo klausimas, netinkamai vertino su tuo susijusius bylos duomenis. Nagrinėjamoje byloje priimtame nuosprendyje M. A. psichinės sveikatos būklės ir atitinkamai jo pakaltinamumo klausimui išspręsti skyrė pakankamai daug dėmesio. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino tai, jog M. A. nustatytas (sveikatos duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad teismas atsižvelgė ir į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. gegužės 8 d. specialisto išvadą Nr. 89TPK-151/2024, kurioje nustatyta, jog objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (4 t., b. l. 64). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-206/2024 nurodyta, jog objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (4 t., b. l. 88).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abiem atvejais specialistui buvo pateikti M. A. medicininiai dokumentai, kurių pagrindu ir pateiktos minimos išvados. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir dar kartą iš (duomenys neskelbtini) išreikalauti nuteistojo M. A. medicininiai dokumentai, tarp jų ir ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), kurią apeliaciniu skundu prašė išreikalauti ir įvertinti nuteistasis. Šioje ligos istorijoje nurodyta, kad 2020 m. liepos 14 d. į gydymo įstaigą kreipęsis M. A. skundėsi (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 2020 m. liepos 9 d. (sveikatos duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Tokia diagnozė matoma ir iš 2020 m. liepos 7 d. ligos istorijos (duomenys neskelbtini), kartu šioje ligos istorijoje atsispindi aplinkybė, kad nuteistajam atlikta operacija, taip pat matyti, kad gydymo pabaigoje paciento būklė gera, stabili ir pan. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta teismo psichiatrijos ekspertė Aurelija Survilaitė dėl nuteistojo psichikos sveikatos būklės paaiškino, kad minėtoje ligos istorijoje užfiksuoti duomenys nesudaro prielaidų įžvelgti būtinybės skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Pasak ekspertės, M. A. yra gydomas taip pat ir neurologų, jam diagnozuota (sveikatos duomenys neskelbtini). Susipažinusi su papildomais dokumentais, ekspertė nurodė neturinti pagrindo rekomenduoti skirti kažkokią ekspertizę. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, ekspertė paaiškino, kad negydant (duomenys neskelbtini), paprastai, (sveikatos duomenys neskelbtini), atsiranda tam tikri spaudimo požymiai ir tai gali atsiliepti, sukelti tam tikrus (duomenys neskelbtini) simptomus, tai yra labai individualu, tačiau atlikus (duomenys neskelbtini) procedūrą būklė pagerėja. (sveikatos duomenys neskelbtini). Nuo nuteistojo akcentuojamų 2020 metų apie kažkokį esminį psichinės būklės pablogėjimą arba (duomenys neskelbtini) įtaką asmens psichikos būklei nėra duomenų. Priešingai, pagal objektų tyrimui pateiktus duomenis, M. A. buvo 2024 m. balandžio 6 d. konsultuotas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriuje. Jis buvo atvežtas policijos pareigūnų ir jam buvo diagnozuota tik (duomenys neskelbtini) ir nebuvo konstatuota jokios ūmios būklės, jis buvo nukreiptas ambulatoriniam gydymui. Todėl ekspertė teigia, kad ir nurodytu atveju pristačius nuteistąjį į gydymo įstaigą, nepaaiškėjo naujų duomenų, turinčių reikšmės sprendžiant dėl M. A. pakaltinamumo. Kartu ekspertė paaiškino riboto pakaltinamumo konstatavimo galimybes, pažymėdama, kad alkoholio vartojimas eliminuoja riboto pakaltinamumo galimybę, kadangi alkoholio poveikyje asmens poelgiai būna įtakoti alkoholio. Alkoholio vartojimas susilpnina impulsų kontrolę ir kai asmens impulsų kontrolė iš esmės jau yra šiek tiek susilpnėjusi dėl psichikos ypatumų, tai alkoholio poveikyje poelgiai, veiksmai tampa dar impulsyvesni, mažiau apgalvoti, gali būti agresyvūs, socialiai pavojingi. Jeigu veika padaroma blaivaus asmens, tai tuomet tai priklauso pagal situacines aplinkybes, tuomet žiūrima individualiai, tačiau tokiu atveju būtų galima galvoti apie ribotą pakaltinamumą, kita vertus, jeigu veikos yra kartotinės, smurtiniai nusikaltimai yra kartotiniai, jeigu jis jau turi patirtį, teistumus už buvusias smurtines veikas, tai vėlgi apie ribotą pakaltinamumą neverta būtų galvoti.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartį ekspertės paaiškinimai bei jos vertinti nuteistojo medicininiai duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo, o veikų padarymo metu M. A. buvo pakaltinamas. Tokią išvadą BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina ir byloje nustatytos M. A. padarytos veikos faktinės aplinkybės, jo elgesys po veikų padarymo, pateiktų paaiškinimų bei duotų parodymų turinys. Antai, nors jis ir prisiminė ne visas įvykių aplinkybes dėl neblaivumo, tačiau gana racionaliai aiškino konfliktų priežastis, tas aplinkybes, kurias prisiminė, savo elgesį siejo su alkoholio poveikiu, teigė suprantantis būtinybę gydytis alkoholizmą. Taigi, byloje nėra duomenų, kad M. A. veikų padarymo metu ar šiuo metu negalėjo/negali suvokti savo veiksmų esmės ir/ar juos valdyti dėl kokių nors psichikos sveikatos sutrikimų. Tokios išvados nepaneigia ir gynybos pirmosios instancijos teismui pateikta 2023 m. balandžio 25 d. Rekomendacija dėl specialiosios pagalbos priemonių (6 t., b. l. 17), kadangi tai rekomendacinio pobūdžio dokumentas, susijęs su rekomenduojamais tam tikrais pagalbos elementais, kurie palengvintų M. A. žinių taikymą, bendravimą, savarankiškumą, kasdienę veiklą, tačiau jame nėra nenustatyta, kad tokie pagalbos elementai būtini dėl psichikos ligos, juo labiau, kad jie rodo nuteistojo nepakaltinamumą. Analogiškai vertintina ir psichologinio tyrimo išvada, kuri rodo (duomenys neskelbtini), tačiau ne psichikos ligas (t. 6, b. l. 18). Aplinkybė, jog nuteistasis turi tam tikrų (duomenys neskelbtini) sveikatos problemų (jam konstatuoti (duomenys neskelbtini)), nėra pakankama nei skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, nei pripažinti jį nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu. Apskritai, pažymėtina, kad ne kiekvienas (duomenys neskelbtini) sutrikimas atima asmeniui sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę ir galėjimą valdyti savo veiksmus. Nagrinėjamoje byloje tokio lygio (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kuris atimtų asmeniui sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę ir galėjimą valdyti savo veiksmus, nuteistajam nenustatytas.

15. Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis byloje surinktais įrodymais, pagrindo abejoti nuteistojo M. A. pakaltinamumu nėra, atitinkamai nėra ir pagrindo jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, todėl pirmosios instancijos teismas, neskirdamas tokios ekspertizės, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Dėl nuteistajam M. A. paskirtų bausmių

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. cituoja su bausmės skyrimu susijusiuose BK 41 ir 54 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, tačiau jokių savarankiškų argumentų, kodėl, jo nuomone, jam paskirtos bausmės per griežtos, nepateikia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus ir juos pagrindžiančią baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, kad nuteistajam M. A. bausmės paskirtos netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ar yra aiškiai per griežtos.

17. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

18. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

19. Bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

20. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tuo tarpu BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

21. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, nuteistajam M. A. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (2024 m. kovo 6 d. veika), paskyrė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (2024 m. gegužės 21 d. veika) paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (2024 m. kovo 23 d. veika) paskyrė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (2024 m. kovo 27 d. veika), paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Kaip minėta, apeliantas dėl bausmės rūšies ir jos dydžio skunde jokių argumentų nepateikė, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, plačiau dėl bausmės rūšies ir dydžio motyvavimo nepasisako bei konstatuoja, kad teismas, nuteistajam paskirdamas vidurkio nesiekiančias laisvės atėmimo bausmes, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tokios bausmės individualizuotos tinkamai, įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir šiam klausimui reikšmingas aplinkybes. Antai, teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltės formą, t. y. kad M. A. padarė dvi nusikalstamas veikas viešajai tvarkai ir dvi nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, kurios priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai BK 11 straipsnio 3 dalies prasme. Taip pat, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, įvertino nuteistojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, t. y. kad M. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o dėl 2024 m. kovo 6 d. ir 2024 m. kovo 27 d. veikų ir tai, jog jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas be detalaus įvertinimo nepaliko ir nuteistojo M. A. asmenybės, skundžiamame procesiniame sprendime išsamiai aptardamas jo asmenybę apibūdinančius duomenis, tarp jų ir ankstesnius teistumus, administracinius nusižengimus, jo bendrą sveikatos ir psichikos sveikatos būklę.

22. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo vertinimui, paminėtų duomenų nekartoja bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti M. A. už padarytus nusikaltimus paskyrus tik realias laisvės atėmimo bausmes ir tik tokio dydžio, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas, yra pagrįsta.

23. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam M. A. pagal BK 284 straipsnį (dvi veikos) ir 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) paskirtas bausmes, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei bausmes bendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis prie griežčiausios bausmės pridėjo atitinkamas švelnesnių bausmių dalis. Taip pat teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, o vėliau teisingai pritaikęs BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 dalies 2 punkto nuostatas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę subendrino bausmių apėmimo būdu bei nustatė galutinę subendrintą bausmę. Be to, teismas pasisakė ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymo galimybės nuteistajam, tokią galimybę argumentuotai atmesdamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutikti bei papildomai pažymi, kad patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų aspektu, šios nuostatos, tarp jų ir minėto BK 75 straipsnio, BK 54 straipsnio 3 dalies pakeitimai, nagrinėjamu atveju M. A. atžvilgiu netaikytinos.

24. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti nuteistojo M. A. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. kovo 18 d. pažymą dėl 256,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatės Daivos Vaškelienės teiktą nuteistajam M. A. teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

26. Teismo posėdyje gynėja prašė šių išlaidų nepriteisti. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi M. A. gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 322 straipsnio 1 dalyje ir 51 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, jo gynėja prašė išlaidų nepriteisti, atitinkamai spręstina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo nebūtų suderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl minimos išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio atmesti.

Nepriteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos patirtų 256,25 Eur dydžio išlaidų už M. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.