- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- 2K-376/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00956-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Tomas Šeškauskas, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- A. C., ir A
- Advokatai
- Kazys Rakauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. gynėjo advokato Kazio Rakausko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. C. ir jo gynėjo Kazio Rakausko apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Tuo pačiu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžiu A. C. dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. M. pripažįstant kaltu padarius BK 259 staraipsnyje 1 dalyje numatytą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. C. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos (heroino) ir narkotinės medžiagos (kanapių dervos), kurių dalį suvartojo pats, dalį - 0,07 g narkotinės medžiagos (kanapių dervos) ir 0,03 g narkotinės medžiagos (heroino) 2010 m. birželio 28 d., apie 17.00 val., Vilniuje, Gelvonų g. 40 namo laiptinėje, už 60 Lt pardavė A. M., o likusią dalį – 4,813 g laikė prie savęs iki tos pačios dienos 20.30 val., kai asmens kratos, atliktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Narkotikų kontrolės skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose Vilniuje, Vilniaus g. 37, metu policijos pareigūnai jo apatinėse kelnaitėse rado ir paėmė minėtą didelį kiekį narkotinės medžiagos (heroino).
Konstatuota, kad A. C. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
Kasaciniu skundu nuteistojo A. C. gynėjas advokatas Kazys Rakauskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
Kasatoriaus teigimu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė esminių BPK reikalavimų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos A. C. teisės ir kurie sutrukdė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nutartį bylos nutraukimo atveju arba nuosprendį, skiriant švelnesnę bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, 59 straipsnio 1 dalį 11 punktą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad tokio pažeidimo buvo galima išvengti tenkinant gynėjo prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje ir kviesti teismo medicinos ir teismo psichiatrijos specialistų komisiją, kuri, anot, kasatoriaus turėjo pateikti išvadas, ar nuteistasis A. C. 2010 m. birželį dėl psichinės būklės galėjo suvokti BK uždraustos veikos pavojingumą bei valdyti savo veiksmus, nuo kada jis galėjo būti buvo nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo būsenos. Kasatorius pažymi, kad pagrindas tokiai ekspertizei skirti buvo ir yra įrašai medicininiuose dokumentuose, tvirtinantys A. C. psichinius sutrikimus 2009 m. gruodžio 8 d. siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (jie pateikti apeliacinės instancijos teismo posėdyje). Siuntimo 5 punktas nurodo pagrindinę diagnozę - pagal neuropatinį tipą, narkomaniją <....> psichikos ir elgesio sutrikimus, vartojant opiatus, priklausomybės sindromą, pakartotinę metadono terapiją, organinį emocinį sindromą. Sutrikusią psichinę būseną parodo ir siuntimo 8 punkte esantys duomenys. Prie siuntimo įdėta lapo kopija su gydytojos psichiatrės J. Bulikienės 2009 m. gruodžio 3 d. įrašyta diagnoze: ,,klinikoje vyrauja pablogėjusi atmintis ir dėmesio koncentracija, intelekto defektas, socialinis atsiribojimas, visiškas interesų praradimas, asmenybės ir emocinės sferos defektas”. Kasatorius pažymi, kad šie dokumentai advokato kontoroje buvo gauti tiktai po 2010 m. lapkričio 8 d., t. y. jau padavus apeliacinį skundą, kurio terminas neleido laukti dokumentų suradimo ir parengimo.
Kasatorius pažymi, kad, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, apie A. C. sveikatos būklę buvo žinoma iš byloje esančios 2009 m. gruodžio 21 d. pažymos dėl jo 25 procentų turimo darbingumo. Ligos bei psichikos sutrikimai pažymoje buvo nurodyti ne kaip sveikatos sutrikimų pavadinimai, o pažymėti kodai 27.2, TLK-10; F 11.2, 185.0, 187.0, F11.6. Šių susirgimų pavadinimams - diagnozėms atskleisti pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiųs pažymą apie teisiamojo sveikatos būklę. Taip buvo siekiama gauti dokumentinį pagrindą teismo medicinos ir teismo psichiatrijos ekspertizei paskirti. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo reikalaujama bylos nagrinėjimą atidėti vėlesnei datai, kad būtų galima pasiremti nurodomų susirgimų kodais atskleistomis diagnozėmis bei jomis remiantis spręsti kompleksinės teismo psichiatrinės ir teismo medicinos ekspertizės paskyrimą, nustatyti A. C. sveikatos būklę ir gauti išvadą apie jo pakaltinamumą arba ribotą pakaltinamumą (BK 17, 18 straipsniai, 59 straipsnio 1 dalis 11 punktas).
Kaip nurodoma skunde, esant nedarbingam ir slegiamam nepagydomų ligų (hepatito C, nevisiškam rankų funkcionavimui, visiškai sumenkusios orientacijos) laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam per sunkus (BK 76 straipsnis 1 dalis). Kasatoriaus teigimu, tik specialistai - medikai galėjo duoti tikslią išvadą šiuo klausimu (BPK 88 straipsnis, 303 straipsnis 3 dalis). Skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai kompleksinės ekspertizės klausimo nesprendė, o pirmoios instancijos teismas bylą išnagrinėjo net negavęs tikslių A. C. psichikos sutrikimo požymių ir lydinčiųjų diagnozių kodų atskleidimo duomenų.
Kasatorius pažymi, kad svarbu, jog specialistai nustatytų, kokios psichinės ir fizinės būsenos A. C. buvo 2010 m. birželio 28 d., tos būsenos priežastys turėtų būti nurodytos išvadoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje mini tiktai nepakaltinamumo nustatymo nereikalingumą, tačiau neatsižvelgia į tai, jog BK 18 straipsnis numato ir ribotą pakaltinamumą, kurį BK 59 straipsnis 1 dalis 11 punktas priskiria prie atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo nekintamą psichikos buseną 2009 metais, 2010 m. birželio 28 d. gynėjas nurodo, jog teismo posėdyje dėl prastos atminties bei orientacijios nuteistasis kiek kitaip keliais žodžiais bandė dėstyti įtarimo aplinkybes, tai anot gynėjo rodo būtinumą išspręsti nuteistojo nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo klausimą. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo A. C. apklausa, bylos aplinkybių bei įrodymų tyrimas ir vertinimas turėtų būti atliktas nepažeidžiant BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų. Kasatoriaus teigimu, šiuo atveju yra pagrįstų abejonių dėl nusikaltimo sudėties subjekto pripažinimo.
Kasatorius pažymi, kad šioje byloje iš esmės pažeista BPK 233 straipsnio 3 dalis, 242 straipsnio 2 dalis, nesivadovauta BK 17, 18 straipsniais, 59 straipsnio 1 dalimi 11 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, BPK 88 straipsniu, 303 straipsnio 3 dalimi, 84 straipsniu. Teigiama, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prašymas dėl ekspertizės skyrimo nebuvo patenkintas dėl formalaus požiūrio į šį prašymą ir jo nepagrįsto vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad šie pažeidimai teismams sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį.
Atsiliepimu į nuteistojo A. C. gynėjo advokato Kazio Rakausko kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė R. Kriščiūnaitė prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad pakaltinamumas yra fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai yra vienas iš būtinų nusikalstamos veikos subjekto-fizinio asmens požymių. Tik iš pakaltinamo asmens baudžiamasis įstatymas gali reikalauti daryti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų. Asmuo, pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką (BK 17 straipsnio 2 dalis). Konkrečioje baudžiamojoje byloje asmenį nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu gali pripažinti tik teismas, įvertinęs ir nustatęs medicininį ir juridinį kriterijus.
Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tą pagrindžia bylos medžiaga, tiesiogiai apklausęs kaltinamuosius A. C. bei A. M., liudytojus, ištyręs ir įvertinęs visus bylos duomenis ir dokumentus, susijusius su nuteistojo A. C. sveikatos būkle, nerado pagrindo abejoti jo suvokimo galimybėmis ar gebėjimu valdyti savo veiksmus bei pripažinti jį nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu.
Nurodoma, kad A. C. pagal bylos dokumentus nustatyti sveikatos sutrikimai yra susiję su narkotinių medžiagų opioidų vartojimu, priklausomybės nuo jų sindromu, dėl to jis įrašytas į narkologinę įskaitą (b. l. 203), A. C. dalyvavo metadono programoje (b. 1. 205), jam buvo taikoma pakaitinė metadono terapija (b. 1. 286), t. y. jo sveikatos būklę medikai kontroliavo, tačiau dėl psichikos ligų jis nebuvo gydytas ir įskaitoje neįrašytas (b. 1. 201, 202). Atsiliepime pažymima, kad ir padaryto nusikaltimo pobūdis (neteisėtas didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimas ir laikymas, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, ir pardavimas) bei jo padarymo aplinkybės (narkotines medžiagas laikė paslėpęs apatiniuose, pardavė ne namuose, o laiptinėje, prieš tai iš anksto susitaręs su pirkėju SMS žinute) rodo, kad A. C. veikė labai apgalvotai, apdairiai, sąmoningai ir valingai.
Pasak prokurorės, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylos aplinkybes, susijusias su nuteistojo A. C. sveikatos būkle, patikrino jo gynėjo apeliacinio proceso metu pateiktus medicininius dokumentus. Teigiama, kad teismas, atmesdamas nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, išdėstė išsamias ir motyvuotas išvadas dėl visų apeliacinio skundo prašymų bei esminių argumentų, pasisakė dėl pakaltinamumo ir galimybės atleisti nuteistąjį A. C. nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos. Pažymima, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog taikyti nuteistajam A. C. BK 76 straipsnio nuostatų nėra pagrindo. Prokurorė nurodo, kad sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įsitikinti, ar liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Atsiliepime teigiama, kad nuteistojo A. C. ligos, pagal bylos medžiagą, nėra įtrauktos į minėtą ligų sąrašą, be to, kasaciniame skunde nurodytomis ligomis nuteistasis sirgo ir nusikalstamos veikos padarymo metu ir tokia sveikatos būklė nesutrukdė jam padaryti nusikaltimą. Dėl to, neatleisdamas nuteistojo A. C. nuo bausmės, teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Prokurorė, atsižvelgusi į šias aplinkybes teigia, kad kasatoriaus argumentai dėl BK 2 straipsnio 3 dalies, 4 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 11 punkto, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 84 straipsnio, 88 straipsnio, 233 straipsnio 3 dalies, 242 straipsnio 2 dalies, 303 straipsnio nuostatų pažeidimų yra nepagrįsti.
Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pasisakė dėl tinkamo bylos įrodymų vertinimo ir išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, todėl BPK 320-324 straipsnių nuostatų nepažeidė, tą, anot jos, patvirtina Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutarties turinys.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Dėl to, nesant tokių apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Be to, teismas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis). Iš naujo tirti bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija, todėl, nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. C. ir jo gynėjas advokatas K. Rakauskas prašė atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje ir kviesti teismo medicinos ir teismo psichiatrijos specialistų komisiją, kuri pateiktų išvadas, ar A. C. 2010 m. birželio mėnesį dėl savo psichinės būklės, susijusios su narkotinių medžiagų vartojimu, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos vadyti, atsakyti už juos pagal baudžiamąjį įstatymą, nuo kada jis galėjo būti nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo būsenos, o pripažinus, kad A. C. pakaltinamas, nustatyti, ar jo susirgimai nėra priskirtini prie nepagydomų ligų, dėl kurių jam būtų sunku atlikti bausmę. Šį savo prašymą kasatorius grindė medicininiais dokumentais (2009 m. gruodžio 8 d. siuntimu į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kurio 8 punkte psichologo pildytose grafose pažymėti paciento funkcijų sutrikimai: protinių (mažesnis nei vidutinis); atminties (žemesnis nei vidutinis); dėmesio (mažesnis nei vidutinis); emocinės būklės (sunkiai kontroliuoja emocijas) ir kt., gydytojos D. Musiuvienės įdėtiniu lapu į ambulatorinę kortelę, gydytojos psichiatrės J. Bulikienės 2009 m. gruodžio 3 d. įrašu, kuriame pažymėta: jog ,,klinikoje vyrauja pablogėjusi atmintis ir dėmesio koncentracija, intelekto defektas, socialinis atsiribojimas, visiškas interesų praradimas, asmenybės ir emocinės sferos defektas”, 2009 m. spalio 12 d. išrašu iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos), t. y. dokumentais, liudijančiais nuteistojo psichinę ir fizinę būseną.
Šiuo metu galiojantis BPK nenumato privalomo psichiatrinės ekspertizės skyrimo atvejų. Šio klausimo sprendimas priskirtas teismo diskrecijai, išskyrus tokius atvejus, kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką galėjo padaryti nepakaltinamas asmuo, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas privalo siųsti tokį asmenį psichiatrinei teismo ekspertizei (BPK 141, 396 straipsnis). Visais kitais atvejais teismas psichiatrinės ekspertizės paskyrimo klausimą sprendžia BPK 286 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 286 straipsnis numato, kad teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Nuteistojo A. C. gynėjas pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo bei jai minėtus medicininius dokumentus, pagrindžiančius A. C. psichinės ir fizinės sveikatos būseną, ir išdėstė teisinius pagrindus, pagrindžiančius tokios ekspertizės skyrimą – BK 17, 18 straipsnio bei 59 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šį prašymą, turėjo išspręsti du klausimus – medicininį ekspertizės skyrimo pagrindo nustatymą ir teisinį ekspertizės skyrimo pagrindą. Medicininiam pagrindui nustatyti reikia įvertinti pateiktas pažymas iš gydymo įstaigų. Jose esantiems duomenims įvertinti reikalingos specialios žinios, išsamiam jų išnagrinėjimui teismas turėjo pasitelkti tos srities specialistą ar ekspertą. Pasisakydamas dėl medicininio ekspertizės skyrimo pagrindo, nesant kompetetingo subjekto išvados dėl pateiktų dokumentų reikšmės, apeliacinės istancijos teismas pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 2 dalį bei 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), nutartyje nenurodė motyvų, pagrįstai paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai). Tai lėmė, kad įrodymų vertinimas byloje nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas).
Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas privalo patikrinti nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, išnagrinėti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus esminius argumentus ir savo sprendime dėl jų pateikti išsamiai motyvuotas išvadas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartį ir A. C. bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.