Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1577-553/2012 pagal ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovams B. Š., L. Š., A. B., L. B., BUAB „Viskas spausdintuvams“, L. D., B. M. D., I. J., dėl skolos iš laiduotojų priteisimo ir atsakovų B. Š., L. Š., A. B., L. B., BUAB „Viskas spausdintuvams“, L. D., B. M. D. priešieškinius ieškovui Danske Bank A/S dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas taip pačiais kaip ir atsiliepime į pareiškimą nurodytais argumentais, atsiliepime į skundą prašo L. Š. už piktnaudžiavimą civiliniu procesu paskirti 5 792 EUR baudą, pusę šios baudos įpareigojant sumokėti ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų kvietimo

CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas atnaujinti, ar atsisakyti atnaujinti procesą, t.y. teismas sprendžia ir vertina tik tai, ar pareiškėja nėra praleidusi termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir ar jos prašyme nurodytos aplinkybės atitinka CPK numatytus proceso atnaujinimo pagrindus (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, netiria iš naujo byloje esančių ir naujai pateiktų įrodymų. Tai galėtų būti daroma tik nagrinėjant bylą atnaujintame procese, jei pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą būtų patenkintas (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Taigi, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo kviesti apeliantės prašomus kviesti liudytojus, o tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl proceso atnaujinimo

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

Pareiškėja naujai paaiškėjusiomis įvardijo šias aplinkybes: 1) 2015 m. liepos mėn. ji atsitiktinai aptiko savo pasą, kuris galiojo iki 2012 m. gruodžio 11 d., ir atsitiktinai pastebėjo, kad pareigūno parašas pase itin panašus į jos vardu pasirašiusio asmens parašus 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyje; 2) eksperto A. B. 2015 m. liepos 31 d. ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad „nustatyti, ar 2006 m. lapkričio 6 d. datos AB „SAMPO bankas“ laidavimo sutarties Nr. FA-K200611-1775/1 <...> paskutinio (trečio) lapo apatinėje dalyje, L. Š. vardu pasirašė L. Š., nebuvo galima“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių apeliantės nurodytų aplinkybių nėra pagrindo laikyti naujai paaiškėjusiomis ir sudarančiomis pagrindą proceso byloje atnaujinimui.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog pareigūno parašas jos pase itin panašus į jos vardu pasirašiusio asmens parašus 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyje, nėra naujai paaiškėjusi, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybę, kad 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyje esantis parašas panašus į pasą pasirašiusio pareigūno parašą, L. Š. nurodė dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (L. Š. 2009 m. rugpjūčio 24 d. priešieškinio turinys – 2 lapo pirma pastraipa), todėl akivaizdu, kad ši aplinkybė neabejotinai buvo žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo teisme metu. Šios pirmosios instancijos teismo išvados atskirajame skunde neginčija ir pati apeliantė, tačiau teigia, kad prašymą atnaujinti procesą ji grindžia ne tik minėta aplinkybe, bet ir nauju ekspertizės aktu, kurio, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino.

Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė apeliantės nurodomus proceso atnaujinimo pagrindus, tarp jų ir ekspertizės aktą, ir su apeliantės argumentais, kad šie įrodymai paneigia byloje anksčiau atliktos ekspertizės išvadas ir parodo, kad dalis rašytinių įrodymų, kuriais rėmėsi Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, neteko savo įrodomosios reikšmės, nesutiko. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino dalies jos nurodytų proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių, o tai, kad pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė dėl šio įrodymo vertinimo, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį (CPK 328 straipsnis).

Apeliantės nurodomas ekspertizės aktas nėra nauja aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, o tik naujas įrodymas. Šiuo naujai gautu įrodymu apeliantė tiek pareiškime dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde įrodinėja tas pačias aplinkybes, kurios buvo tiriamos bylą nagrinėjant anksčiau. Kaip matyti iš A. B. 2015 m. liepos 31 d. ekspertizės akto, apeliantė šios ekspertizės atlikimui pateikė ne tuos pačius lyginamuosius laisvųjų parašų pavydžius ir eksperimentinius parašų pavyzdžius. Tai, kad apeliantė savo pasirinktam ekspertui pateikė savo nuožiūra parinktus parašų pavyzdžius, iš naujo surašytus eksperimentinius parašų pavyzdžius, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai nesutikti su apeliantės teiginiais, kad šis įrodymas paneigia byloje anksčiau atliktos ekspertizės išvadas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantė bylą nagrinėjant pirmą kartą būtų prašiusi atlikti pakartotinę ekspertizę, keltų abejones ekspertės kompetenciją atlikti ekspertizę ar pačia ekspertize apskritai. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Situacija, kai byloje dalyvaujantis asmuo jau pasibaigus bylos nagrinėjimui savo iniciatyva renka naujus įrodymus byloje įrodinėtoms aplinkybėms pagrįsti, ir šių įrodymų pagrindu prašo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties bei tikslų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, o proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atmetė apeliantės prašymą atnaujinti procesą, nenustatęs apeliantės nurodomų pagrindų procesui atnaujinti, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Danske Bank A/S pakartotinai prašė skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įstatyme nustatytos teisės (šiuo atveju – apeliacijos teisės) įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013), todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėja apeliacine tvarka ginčija, jos vertinimu, nepagrįstą teismo nutartį nėra pagrindas skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.