Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (atsakovės) L. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1577-553/2012, išnagrinėtoje pagal ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovams B. Š., L. Š., A. B., L. B., BUAB „Viskas spausdintuvams“, L. D., B. M. D., I. J. dėl skolos iš laiduotojų priteisimo ir atsakovų B. Š., L. Š., A. B., L. B., BUAB „Viskas spausdintuvams“, L. D., B. M. D. priešieškinius ieškovui Danske Bank A/S dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovu yra BUAB „Viskas spausdintuvams“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, nors Vilniaus apygardos teismas 2013-07-03 sprendimu civilinėje byloje B2-1683-553/2013 nusprendė pripažinti BUAB „Viskas spausdintuvams“ pasibaigusia. Dėl to teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutraukė nagrinėjamą civilinę bylą BUAB „Viskas spausdintuvams“ atžvilgiu.

Atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-1577-553/2012 pagal pareiškėjos (atsakovės) L. Š. prašymą.

Motyvuojamoji dalis

CPK 370 straipsnio 3 dalis nustato, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šis procesas yra išimtinis ir bylos gali būti peržiūrimos tik konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams. Taigi teismas, nagrinėdamas aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nuostatas ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, yra ne kartą pasisakęs, kad šiuo pagrindu įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Iki šių aplinkybių paaiškėjimo teismo priimtas sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai galėjo turėti. Tai nereiškia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai yra būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes priešingu atveju būtų paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004; 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; kt.).

Pareiškėja L. Š. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo nurodytoje civilinėje byloje Nr. B2-1577-553/2012. Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu pagrindą atnaujinti procesą, kuomet naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėja įvardijo faktą, kad 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartyje esantis parašas yra ne pareiškėjos L. Š., bet buvo itin meistriškai suklastotas, nukopijuojant jį nuo kitų L. Š. dokumentų, o ekspertizę atlikusi ekspertė, turėdama šiuos įrodymus, būtų padariusi visiškai kitokią išvadą. Pareiškėjos prašymu laidavimo sutartyse esančių parašų ekspertizę atlikęs ekspertas A. B. 2015 m. liepos 31 d. ekspertizės akte pateikė išvadą, kad „nustatyti, ar 2006 m. lapkričio 6 d. datos AB „SAMPO bankas“ laidavimo sutarties Nr. FA-K200611-1775/1 <...> paskutinio (trečio) lapo apatinėje dalyje, L. Š. vardu pasirašė L. Š., nebuvo galima“. Taigi šie įrodymai, pareiškėjos teigimu, paneigia byloje anksčiau atliktos ekspertizės išvadas ir parodo, jog dalis rašytinių įrodymų, kuriais rėmėsi Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, neteko savo įrodomosios reikšmės. Teismas su pareiškėjos argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pareiškėjos prašyme nurodytos ir, jos vertinimu, proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir buvo teismų vertintos tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek instancine tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ieškovas Danske Bank A/S buvo pareiškęs ieškinį dėl skolos pagal tris kredito sutartis priteisimo iš laiduotojų, viena iš kurių buvo ir pareiškėja (atsakovė) L. Š., pasirašiusi tris laidavimo sutartis. L. Š. byloje (procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose) tvirtino, kad ji laidavimo sutarčių nepasirašė arba, jeigu ir pasirašė, tai atsitiktinai (netyčia), to pati nepastebėdama, kartu su kitais jai pasirašyti pateiktais banko dokumentais, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos argumentus ir nurodytus faktus analizavo, tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgė į atliktą parašo tikrumo nustatymo teismo ekspertizės išvadą ir pripažino, kad dvi iš trijų laidavimo sutarčių (2006-03-09 ir 2007-07-10 yra negaliojančios L. Š. atžvilgiu, nes jas pasirašė ne L. Š., o trečioji laidavimo sutartis (2006-11-06) galioja, kadangi byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šią sutartį pasirašė ne L. Š.. Apeliacinės instancijos teismas 2013-03-29 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo priteista skola iš laiduotojos L. Š. pagal 2006-11-06 laidavimo sutartį, paliko nepakeistą. Kasacinės instancijos teismas 2013-12-23 nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėja L. Š. tvirtina, kad 2015 m. liepos mėn. ji atsitiktinai aptiko savo seną pasą (galiojusį iki 2012-12-11, t.y. beveik visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį) ir netyčia pastebėjo, kad pareigūno parašas pase itin panašus į jos vardu pasirašiusio asmens parašus 2006-03-09 laidavimo sutartyje, kuri teismo buvo pripažinta negaliojančia ir pagal kurią iš L. Š. skola bankui nebuvo priteista. Pareiškėja tvirtina to anksčiau nežinojusi ir šią aplinkybę laiko taip pat patvirtinančia, kad jos parašas ir 2006-11-06 laidavimo sutartyje buvo meistriškai suklastotas, nukopijuojant jį nuo kitų L. Š. dokumentų. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybę, kad 2006-03-09 laidavimo sutartyje esantis parašas panašus į pasą pasirašiusio pareigūno parašą, L. Š. nurodė dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (atsakovės L. Š. 2009-08-24 priešieškinio turinys – 2 lapo pirma pastraipa), todėl ši aplinkybė ne tik kad galėjo būti žinoma, bet ir neabejotinai buvo žinoma bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi pareiškėjos nurodyta aplinkybė apie jos pase esančio pareigūno parašo panašumą į laidavimo sutartyje esantį parašą nėra nei nauja, nei naujai paaiškėjusi.

Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, neabejotinai vertino aplinkybę, kad pareiškėjos nurodomi parašai yra panašūs, be to ir ekspertas nustatė, kad tai ne L. Š. parašas, todėl laikė šią aplinkybę nesudarančia pagrindo pripažinti 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį negaliojančia. Tuo tarpu, įvertinęs parašų panašumą, tačiau turėdamas priešingą eksperto išvadą, teismas sprendė, kad tai nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančia ir 2006-11-06 laidavimo sutartį. Taigi sutartis (2006-11-06 laidavimo sutartis), kurios pripažinimo negaliojančia L. Š. siekia proceso atnaujinimu, byloje neturi nieko bendra su pareigūno parašo panašumu į parašą visai kitoje sutartyje (2006-03-09 laidavimo sutartyje), kuri teismo ir buvo pripažinta negaliojančia ir pagal šią sutartį nebuvo nieko priteista. Pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja iš esmės reikalauja iš naujo įvertinti teismo jau analizuotas aplinkybes ir priimti dėl jų kitokį sprendimą, tačiau jokių papildomų argumentų, kurie pagrįstų būtinybę iš naujo analizuoti jau nustatytas aplinkybes, pareiškėja nenurodo. Tai reiškia, kad pareiškėjos prašymu iš esmės siekiama iš naujo nagrinėti bylą pagal tas pačias byloje nustatytas aplinkybes, o tokie reikalavimai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.

Pareiškėja taip pat tvirtina, kad parašų panašumo 2006-03-09 sutartyje ir pase aplinkybė įgalina konstatuoti, kad jos parašas ir 2006-11-06 sutartyje yra padirbtas, nes itin meistriškai nukopijuotas pareigūno parašas reiškia, kad itin meistriškai galėjo būti nukopijuotas ir jos parašas, dėl ko teismo ekspertas apsiriko ekspertizės išvadoje nurodydamas, kad 2006-11-06 laidavimo sutartį pasirašė L. Š., nes ekspertui nebuvo žinoma, kad L. Š. parašai galėjo būti kopijuojami. Tačiau tokie pareiškėjos argumentai yra grindžiami išskirtinai pačios pareiškėjos samprotavimais, kadangi teismo ekspertas, nustatydamas parašo tikrumą, vadovaujasi patvirtinta procedūra ir metodika, turi specialius būtent šiai ekspertizės sričiai būtinus įgūdžius ir žinias, ir parašo tikrumą nustato vadovaudamasis nustatytomis procedūromis bei pasitelkdamas specialiuosius įgūdžius. Aplinkybė, kad L. Š. parašai galėjo ar negalėjo būti kopijuojami pati savaime niekaip nesietina su eksperto nustatytomis išvadomis, nes ekspertas išvadas formuluoja vadovaudamasis patvirtintomis metodikomis ir atsižvelgdamas į visas esmines aplinkybes bei į tai, kad parašas, kurio tikrumą prašoma nustatyti, gali būti padirbtas įgudusio asmens. Byloje atliktos ekspertizės akte, išsamiai ištyrus L. Š. parašo ir 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartyje esančio parašo panašumus, eksperto nustatyta, kad parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai yra esminiai, pastovūs, sudaro individualias požymių visumas, kurios yra pakankamos išvadai, kad šioje laidavimo sutartyje L. Š. vardu pasirašė pati L. Š.. Atliekant ekspertizę nebuvo daromos kokios nors prielaidos ar išimtys, kad ekspertizė galioja tik tam atvejui, jei parašas nebuvo kopijuojamas, todėl, priešingai nei teigia pareiškėja, ekspertizės išvadų pagrįstumui aplinkybė, kad parašas galėjo būti kopijuojamas, jokios įtakos neturi, nes ši aplinkybė buvo įvertinta kartu su visais kitais galimais parašo padirbinėjimo variantais ir vis tiek eksperto buvo prieita išvados, kad pasirašė pati L. Š.. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad teismas sprendimą byloje priėmė, atsižvelgdamas į visas jos teisingam išsprendimui svarbias aplinkybes, šalių paaiškinimus bei kitus byloje surinktus įrodymus, o ne vien į teismo eksperto išvadas dėl parašų tikrumo. Kaip jau minėta, pati L. Š. savo paaiškinimuose byloje ne kartą nurodė, kad galimai pasirašė laidavimo sutartis, tik pati to nesuprato, nes neskaitė dokumentų, kuriuos pasirašo. Taigi pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo procesui atnaujinti.

CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 str. 2 d.). Taigi CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 str. 1 d. 4 p.) įpareigoja parewiškėją nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo ir galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t.y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

Pareiškėja L. Š. nurodo, kad ji nepraleido 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nes apie pareigūno parašo panašumą į 2006-03-09 laidavimo sutartyje esantį parašą sužinojo tik 2015 m. liepą. Tačiau šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėja nepateikia jokių įrodymų (CPK 178 str.), o, vertinant objektyviai, konstatuotina, kad pareiškėja, veikdama apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasi savo galbūt pažeistų teisių gynyba, turėjo ir galėjo sužinoti (teismas konstatuoja, kad ir sužinojo) apie savo teisių pažeidimą dar 2009 metais, ką tvirtina jos priešieškinio turinys. Be to visiškai neįtikėtina, kad pareiškėja 2015 m. liepos mėn. atsitiktinai aptiko savo pasą, kuris galiojo iki 2012-12-11, t.y. beveik visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį, ir atsitiktinai pastebėjo, kad pareigūno parašas pase itin panašus į jos vardu pasirašiusio asmens parašus 2006-03-09 laidavimo sutartyje, kai apie tai iš esmės buvo kalbama bylos nagrinėjimo eigoje. Taigi ir dėl šio trūkumo (prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas akivaizdžiai praleidus įstatyme nustatytą terminą jam paduoti) procesas negali būti atnaujintas.

Ieškovas Danske Bank A/S atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog pareiškėja siekia ne apginti savo neva pažeistas teises, o, pasinaudodama procesinėmis priemonėmis, sudaryti kliūtis vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir vilkinti skolos bankui grąžinimą. Kadangi pareiškėja nesąžiningai, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo, ieškovas prašo L. Š. už piktnaudžiavimą civiliniu procesu skirti 5 792 EUR baudą, pusę šios baudos įpareigojant sumokėti ieškovui (CPK 95 str. 2 d.). Teismas tokio prašymo netenkina, kadangi nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja nesąžiningai, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, pareiškė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai suteikia įstatymas, todėl, naudojimasis ja, negali būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas.

Atsisakius atnaujinti procesą, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 290-291, 365-370 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-1577-553/2012 pagal pareiškėjos (atsakovės) L. Š. prašymą.

Ieškovo Danske Bank A/S prašymo skirti pareiškėjai L. Š. baudą už piktnaudžiavimą procesu netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1370-467/2016 (buvęs Nr. A2-5904-467/2015) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.