Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

B. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus:

B. P. 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 14.34 val. Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės įvažiavęs į nereguliuojamą (duomenys neskelbtini) g. sankryžą ir pasukęs į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g., pažeidė KET 27 punkto reikalavimą, kad sankryžose sukdamas į dešinę ar į kairę, vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą, o kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą, įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, ir 30 punkto reikalavimą, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, t. y., sankryžoje pasukęs į dešinę ir įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamąją dalį, jos eismo juostą, skirtą judėti (duomenys neskelbtini) g. kryptimi, nesulėtino vairuojamo automobilio greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į kelio važiuojamąją dalį įžengusį ir jo judėjimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę už gatvių sankirtos įrengta nereguliuojama pėsčiųjų perėja (duomenys neskelbtini) g. kirtusį pėsčiąjį V. B. (V. B.), dėl to, tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu, partrenkė ir priekiniu ratu pervažiavo V. B., kuris nuo patirtų sunkių sužalojimų mirė įvykio vietoje.

B. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba vyr. tyrėju, vyksta į eismo įvykius, kuriuose sužaloti ar žuvo žmonės. Salėje esančių asmenų nėra matęs. Apie įvykį pamena, kad ten jau buvo nuvykęs patruliuojantis ekipažas. Už perėjos stovėjo automobilis ir ant važiuojamosios dalies buvo kūnas. Šalia buvo įmonė, todėl bendravo su įmonės atstovu dėl vaizdo kamerų. Ką sakė vairuotojas, nepamena, su juo bendravo labai mažai. Buvo nupieštas schemos juodraštis, užfiksuotos visos aplinkybės ir vairuotojui išduota pažyma. Žino, kad gelbėtojai ištraukė kūną iš po automobilio. Atvykus kūnas jau buvo ištrauktas. Įvykio vietoje buvo priėję vietiniai gyventojai, jų duomenys turėjo būti surašyti. Liudytojo teigimu, pabendravus su jais, labai neatitiko jų parodymai. Pažiūrėjus vaizdo įrašą, vaizdas buvo aiškesnis, nei ką pasakojo liudytojas. Tai buvo skirtingos aplinkybės, todėl jo neapklausinėjo. Jei neklysta, liudytojas buvo neblaivus. Kiek žino, pėsčiasis ėjo greitu žingsniu per perėją ar šiek tiek ją kirto. Iš dešinės važiavo automobilis ir jį kliudė. Vairuotojas stovėjo šalia, jei neklysta, sakė, kad apgadinimai seni ir negalėjo atsirasti eismo įvykio metu. Liudytojai kažką minėjo, kad žmogus gulėjo ant kelio, ir matė, ir nematė kaip gulėjo. Pasak liudytojo, buvo netikslūs paaiškinimai. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 77–78), liudytojas K. G. juos patvirtino.

Liudytojas V. Š. (V. Š.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino dėl ko atvyko į posėdį. Tai nutiko, matyt, 2020 m. rugsėjo 28 d. po pietų. Jis, važiuodamas iš paskos 130 m atstumu, pamatė, kad po automobiliu Volkswagen Touran yra žmogus. Net nespėjus sustoti, iškvietė pagalbą, prašė gaisrininkų, nes žmogus užstrigo po automobiliu. Tiksliai nurodė, kad tai – (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. Kai sustojo prie automobilio, vairuotojas jau buvo išlipęs, jis nebuvo pasimetęs, stengėsi padėti žmogui. Pabandė pakelti automobilį su kėlikliu ir nukelti nuo žmogaus. Liudytojo teigimu, nesimatė akivaizdžių automobilio apgadinimų. Eismo sąlygos buvo geros, geras matomumas. Toje vietoje bet kuriuo paros metu gali būti daug automobilių, be to, ten yra universitetas, lankosi studentai. Pamatė, kad pėsčiųjų perėjos zonoje automobilis keistai linguoja ir kad pakliuvo žmogus po automobiliu. Kadangi pėsčiųjų perėjoje padarytas iškilimas, todėl pagalvojo, kad gal kažkokios duobės arba pravažiavo per greitai. Nematė tos sulingavimo priežasties, nes tuo metu buvo atkreipęs dėmesį į pastatytas konstrukcijas, tik tada pastebėjo, kas atsitiko prie sankryžos. Jis iki tol nematė pėsčiųjų, į perėją nežiūrėjo, nes buvo toli. Žinodamas, kad ten įrengta salelė, pamatė, kad automobilis įtartinai sulingavo ir paskui pamatė tikrąją priežastį, kai pastebėjo nukentėjusiojo kojas. Vairuotojas greitai sustojo už sankryžos. Liudytojo teigimu, nematė, kad jis būtų pristabdęs prieš pėsčiųjų perėją. Jis pats važiavo maždaug 30–40 km/h, o kokiu greičiu važiavo tas automobilis, nežino. Įvykio vietoje buvo iki to momento, kai ištraukė nukentėjusįjį ir medicinos darbuotojai konstatavo, kad jam nebegalima pagelbėti. Nors atrodė, kad jis dar kvėpavo, bet medicinos darbuotojai paaiškino, kad tai – priešmirtinė agonija. Buvo atvykęs pirmas ekipažas, paskui antras ekipažas ir buvo atėjęs žmogus, kuris pasakė, kad nukentėjęs jau seniai guli ant tos perėjos. Antras ekipažas keistai elgėsi, jis prašė užfiksuoti liudytojo parodymus, nes liudytojas teigė, kad seniai matė tą sankryžą. Kaltinamąjį pažįsta, tačiau su juo bendravimo nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Specialistė J. Bytautaitė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl kokios išvados yra iškviesta apklausai. Pagrindinė mirties priežastis – kūno sužalojimai, nustatyti autopsijos metu, kurie buvo patirti avarijos metu. Pagrindinis su gyvybe nesuderintas sužalojimas – tai krūtinės ląstos suspaudimas, šonkaulių lūžiai ir plaučių sužalojimas. Autopsijos metu kažkokių išreikštų patologijų vidaus organuose nerado. 8 punkte išvadoje rėmėsi nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdžiu, nes detalių įvykio aplinkybių neturėjo, vienintelis informacijos suteikiantis dalykas buvo automobilio markė, kuri buvo didesnių gabaritų. 9 punkto išvada – specifinių sužalojimų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti sužalojimo pobūdį, nebuvo, todėl liko vertinti pačių sužalojimų lokalizaciją ir jų pobūdį. Matoma, kad didžioji dalis sužalojimų buvo dešinėje kūno pusėje, veide dešinėje pusėje buvo nubrozdinimas. Krūtinės ląstoje pagal sužalojimo pobūdį matyti, kad mechanizmas buvo spaudimas tarp dviejų daiktų ar plokštumų, galimai automobilio ratais ar kitomis automobilio dalimis. Išoriškai kūne specifinių sužalojimų ar ratų protektoriaus nesimatė. Rašydama išvadą ji galėjo tik teoriškai nurodyti, kad tai buvo ratas. Dešinėje klubo srityje ir dešinio kelio išorinėje pusėje buvo susiformavusios audinių kišenės, t. y. atsisluoksniavusius odos nuo raumeninio audinio sužalojimas, kuris užsipildo krauju ir sutraiškytomis audinių ląstelėmis. Jis gali susidaryti esant audinių tempimui, smūgio metu arba spaudimo ir judesio metu. Kišenės gali susidaryti eismo įvykio metu, rato sukimo metu užvažiuojant ant audinio. Smūgio metu gali susidaryti ir nedidelės kišenės. Pagal sužalojimų lokalizaciją tai – masyvesni sužalojimai (krūtinės ląstos suspaudimas ir dešinio klubo srityje susiformavusi minkštųjų audinių kišenė). Krūtinės ląstos spaudimas padarytas greičiausiai automobilio ratu ar kita dalimi esant gulimoje nukentėjusiojo padėtyje. Tuo tarpo dešinio klubo srities sužalojimas galėjo būti padarytas gulimoje padėtyje užvažiuojant ar stovimoje padėtyje sukontaktuojant su automobilio dalimi. Vertinant versiją, ar nukentėjusysis galėjo būti pervažiuotas automobiliu gulimoje padėtyje, tai sužalojimų lokalizacija neatitiktų tokios situacijos, kai kūnas pervažiuojamas momentiškai tik priekiniais automobilio ratais. Tuo tarpų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis neprieštarauja tokiai įvykio versijai, kad nukentėjusysis galėjo būti partrenktas stovimoje padėtyje. Kategoriškai negali atmesti nė vienos versijos. Galbūt susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, nukentėjusysis galėjo būti pervažiuotas jam esant gulimoje padėtyje, bet pagal sužalojimus jo kūnas galėjo gulėti įstrižoje padėtyje pagal kelio juostą. Autotechninė ekspertizė būtų pravertusi, nes žinant automobilio markę galima būtų vertinti su konkrečiais nustatytais sužalojimais ir taip galima vertinti, ar tas sužalojimas galėjo būti padarytas konkrečia automobilio dalimi.

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 14.34 val. Bendrajame pagalbos centre gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), automobiliu pervažiuotas žmogus, prašė pagalbos (1 t., b. l. 4).

2020 m. rugsėjo 28 d. vyriausiojo patrulio R. Ž. (R. Ž.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. 14.35 val. dirbant su vyriausiuoju patruliu R. V., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis pervažiavo žmogų. Atvykus į vietą, rado stovinti automobilį Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o po juo gulėjo prispaustas žmogus. Į įvykio vietą atvykusi PGT Vilniaus 2 komanda, panaudojusi specialius įrankius, iš po automobilio ištraukė žmogų, kurį apžiūrėjo į įvykio vietą atvykusi GMP brigada 0892 ir nustatė žmogaus mirtį. Įvykio vietoje taip pat buvo GMP brigada 0851. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad automobilį Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo B. P.. Alkotesteriu buvo nustatyta, kad vairuotojas blaivus. Eismo įvykio metu žuvo pėsčiasis V. B., jo tapatybė nustatyta iš asmens dokumentų, kurie buvo striukėje. Automobilio vairuotojas B. P. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g., privažiavęs nereguliuojamąją sankryžą iš (duomenys neskelbtini) g. suko į dešinę į (duomenys neskelbtini) g., darydamas posūkio manevrą, stabtelėjo praleisti atvažiuojančio automobilio, po to važiavo toliau ir, pravažiavęs pėsčiųjų perėją, pastebėjo iš kairės pusės einantį pėsčiąjį, kurį ir pervažiavo. Kaip pėsčiasis pakliuvo po automobilio ratais, vairuotojas paaiškinti negalėjo. Eismo įvykį taip pat matė liudytojas J. S. ir iš galo automobilio važiavęs kito automobilio vairuotojas V. Š., kuris ir iškvietė pajėgas. Taip pat įvykio vietoje buvo nustatyta, kad ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Būnant įvykio vietoje, nepavyko peržiūrėti vaizdo įrašo, dėl jo reikia kreiptis į pastato šeimininkę. (duomenys neskelbtini) pastato viduje patalpų nuomotojai turi įsirengę savo vaizdo stebėjimo kamerą, kuri filmuoja pastato vidų. Kadangi pastato sienos yra stiklinės, per jas matoma pėsčiųjų perėja, prie kurios ir įvyko eismo įvykis. Peržiūrėjus vaizdo įrašą iš minėtos kameros, matoma, kaip pėsčiasis pradėjo eiti pėsčiųjų perėja, po to kirtęs kampą, ėjo važiuojamąja dalimi. Vaizdo įrašo laikas prasideda 14.57 val. (laikas skiriasi nuo realaus) (1 t., b. l. 5).

2020 m. rugsėjo 28 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje nelygiareikšmių kelių, t. y. (duomenys neskelbtini) g., sankryžoje, (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamojoje dalyje įrengtoje kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Pagal kelio ženklus, sankryžoje (duomenys neskelbtini) g. laikoma pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) g. atžvilgiu. Šioje dvipusio eismo (duomenys neskelbtini) g. kelio atkarpoje važiuojamąją dalį, pagal horizontalųjį ženklinimą (priešingos eismo krypties puses skiriančią liniją), sudaro dvi plačios apie 7 m pločio eismo juostos. Abiejuose važiuojamosios dalies pakraščiuose yra įrengtos apie 1 m pločio dviračių juostos. Perėja įrengta apie 10 m atstumu už sankirtos, žiūrint (duomenys neskelbtini) g. eismo kryptimi link (duomenys neskelbtini) g. Abipus kelio, ties perėja, yra šaligatvis. Apie 4,2 m pločio pėsčiųjų perėja (jos ribas žymintis horizontalus ženklinimas) yra ant platesnės važiuojamojoje dalyje įrengtos greičio mažinimo priemonės – „kalnelio“ (važiuojamosios dalies iškilimo), kurio ribos taip pat pažymėtos horizontaliuoju kelio ženklinimu (KET 3 priedo 1.25. p. ženklinimas – „šachmatų tvarka išdėstyti langeliai“). „Kalnelis“ prasideda apie 1,2 m atstumu prieš perėjos ribas ir baigiasi apie 1,2 m atstumu už jos ribų.

B. P. eismo įvykio metu vairuojamas automobilis Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamosios dalies eismo juostoje, skirtoje važiuoti (duomenys neskelbtini) g. kryptimi, kelio ilgio atžvilgiu – apie 10 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ribų (žiūrint aptariama eismo kryptimi). Automobilis stovėjo išilgai kelio ašinės linijos atžvilgiu, apie 3 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi. Ant važiuojamosios dalies, ties automobilio dešiniojo šono viduriu, gulėjo įvykio metu mirtinai sužaloto V. B. kūnas. Kūnas gulėjo skersai kelio ašinės linijos atžvilgiu, jo kojos buvo ties automobilio dešiniuoju šonu (kaip pažymėta apžiūros protokole, mirusiojo kūnas gelbėtojų buvo ištrauktas iš po automobilio). Greta, ant važiuojamosios dalies, ties automobilio galiniu dešinės pusės kampu gulėjo tikėtina žuvusiojo medžiaginė rankinė. Taip pat ant važiuojamosios dalies dangos ties automobilio galine dalimi buvo užfiksuota išilgai kelio ašinei linijai besitęsianti apie 1,5 m ilgio vilkimo žymė (1 t., b. l. 7–11, 24–26).

2020 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. eismo įvykio metu B. P. automobilis Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas. Ant transporto priemonės buvo užfiksuoti tokie apgadinimai/pėdsakai: 1) nežymūs įbrėžimai ant variklio dangčio priekinės dalies, ties kuriais nuo dangčio „nubrauktas purvas“; 2) išilginiai įbrėžimai ant priekinio bamperio dešinio kampo; 3) pažeista („atsilupusi“) priekinio bamperio apatinės dalies apdailos juostelė (1 t., b. l. 12–14).

Ikiteisminio tyrimo metu susipažinus su duomenimis, susijusiais su B. P. 2019 m. birželio 20 d. sukeltu eismo įvykiu, dėl kurio šis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, buvo nustatyta, kad ankščiau nurodytas apžiūros metu užfiksuotas automobilio apgadinimas – išilginiai įbrėžimai ant priekinio bamperio dešinio kampo buvo padarytas iki 2020 m. rugsėjo 28 d. eismo įvykio (1 t., b. l. 15–22).

2020 m. rugsėjo 28 d. lavono apžiūros protokole nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. nuo 16.05 val. iki 16.15 val. apžiūrėtas V. B. lavonas, gulintis ant važiuojamosios dalies, gelbėtojų ištrauktas iš po automobilio. Ant V. B. veido dešinio smilkinio ir barzdos yra kraujo žymės, kraujo žymės ant dešinės akies. V. B. avėjo juodos spalvos batus, vilkėjo juodos spalvos kelnes, tamsiai mėlynus marškinėlius, mėlynos spalvos baltinius, mėlynos spalvos džinsinę liemenę, kurios dešinėje kišenėje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ dėkliuke, dešinėje kišenėje medžiaginė piniginė, kurioje „Swedbank“ mokėjimo kortelė, kairėje kišenėje plastmasinis dėkliukas su 5 raktų ryšuliu ir magnetiniu raktu, kairėje kišenėje dėklas su trimis akiniais (1 t., b. l. 24–26).

2020 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas 00:54 min. trukmės, fiksuojantis (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą iš (duomenys neskelbtini) pastato. Nuo 00:00 min. – 00:28 min. vaizdo įraše matoma nereguliuojama (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Nuo 00:28 min. vaizdo įraše pasirodo vyras, dėvintis juodos spalvos kelnes, pilkos spalvos liemenę, šviesios spalvos marškinėlius, šviesią kepurę. Rankose minėtas vyras laikė šviesios spalvos ryšulį. Priėjęs prie perėjos, vyras praleido (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojantį šviesiai žalsvos spalvos Saab automobilį ir maždaug 00:33 min. įžengė į pėsčiųjų perėją. Taip pat iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pusės, matomas automobilis Volkswagen Touran, kuris įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės. Minėtas vyras per pėsčiųjų perėją bėgo lėtu tempu. Pėsčiųjų perėją jis kirto įstrižai, neišeidamas iš pėsčiųjų perėjos žymėjimo ribų. Nuo 00:38 min. automobilis Volkswagen Touran partrenkia pėsčiųjų perėja lėtu tempu bėgusį asmenį. Pačio partrenkimo fakto nesimatyti, tik matoma, kad automobilis Volkswagen Touran būna prie pat pėsčiojo ir nesustodamas pradingsta iš vaizdo kameros matymo lauko. Nuo 00:45 min. matyti, kad prie minėtos pėsčiųjų perėjos kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės sustoja automobilis Toyota Avensis (iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai – liudytojas V. Š., 00:54 min. vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 83–87). Tokios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame vaizdo įraše.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1096/2020 (01) (toliau – specialisto išvada Nr. 1096/2020 (01)) konstatuota, kad:

1–2) V. B. lavone nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abipus krūtinėje, kairės kirkšnies-šlaunies srityje, dešiniame kelyje, abiejų menčių bei dešinio peties srityse, kairėje alkūnėje ir abiejose plaštakose, odos nubrozdinimai dešinėje veido pusėje, abiejuose dilbiuose ir plaštakose, dešiniame kelyje ir dešinėje pėdoje, muštinė žaizda dešinėje alkūnėje, minkštųjų audinių kišenės dešinio peties, dešinio klubo ir dešinio kelio srityse, krūtinkaulio lūžis, minkštųjų audinių kraujosruva tarpuplautyje, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės ir abiejų plaučių pažeidimu bei kraujo išsiliejimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, traiškytiniai kepenų plyšimai su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, dešinės mentės lūžis, dešinio klubakaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais, neilgai trukus iki mirties. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktą;

3) V. B. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio ankščiau nurodytų sužalojimų visuma, vyraujant nestabiliai krūtinės ląstai dėl daugybinių šonkaulių lūžių su plaučių pažeidimu lūžgaliais bei kepenų plyšimo;

4) V. B. patirti kūno sužalojimai tiesiogiai lėmė jo mirtį. V. B. autopsijos metų nerasta patologinių pakitimų ar ligos sukeltų padarinių, kurie galėtų turėti įtakos mirčiai.

5) V. B. lavono kraujyje ir šlapime metilo, etilo, propilinių, butilinių ir amilinių alkoholių ar acetono nerasta;

6) pirminio smūgio sudavimas automobilio dalimi (partrenkimas) galėjo būti į dešinio kelio išorinį paviršių, po to galimai sekė griuvimas ant kelio dangos ir dalinis užvažiavimas automobilio ratais ant dešinio kūno paviršiaus;

7) tikėtina, kad autoįvykio metu V. B. buvo vertikalioje padėtyje (1 t., b. l. 28–37).

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės kilimas yra siejamas su padarinių atsiradimu. Tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, reikia nustatyti, kad kaltininko veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su įstatyme nurodytais padariniais.

Eismo įvykių bylose teismų praktikoje išaiškinta, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017, 2K-276-458/2019 ir kt.). Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-26-648/2019).

KET 27 punkte nurodyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

KET 30 punkte įtvirtinta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog B. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

B. P., atsakydamas į teismo klausimą, nurodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau duodamas parodymus nurodė, kad byloje nėra įrodymo, patvirtinančio, jog kaltinamasis automobiliu patrenkė nukentėjusįjį. Tokia B. P. versija paneigta byloje esančiu objektyviu įrodymu – vaizdo įrašu. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „Ofisas_CH3_1601297622“ matyti, kad nors akivaizdus V. B. partrenkimo B. P. vairuojamu automobiliu faktas neužfiksuotas, tačiau vaizdo įrašo 38 s matyti, kad tarp pėsčiojo, kuris buvo pėsčiųjų perėjoje stovimoje padėtyje, ir kaltinamojo transporto priemonės atstumas yra itin minimalus. Taigi nėra abejonių, kad kontaktas tarp pėsčiųjų perėja einančio V. B. ir B. P. vairuojamo automobilio buvo neišvengiamas (tokiai išvadai daryti šiuo atveju neturi reikšmės, kad vaizdo įraše neužfiksuota visa nukentėjusiojo partrenkimo eiga). Be to, nuo tada, kai V. B. įžengė į pėsčiųjų perėją, iki minėto neišvengiamo kontakto nukentėjusysis nebuvo nukritęs ar kitaip nebuvęs vertikalioje padėtyje (vaizdo įrašo 33–38 s). Todėl kaltinamojo versija, kad, kai jis važiavo automobiliu per pėsčiųjų perėją, nukentėjusysis galėjo gulėti ant žemės ir dėl to galėjo būti pervažiuotas, atmestina kaip neatitinkanti tikrovės. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir specialisto išvadoje Nr. 1096/2020 (01) išdėstytos išvados, kad pirminio smūgio sudavimas automobilio dalimi (partrenkimas) galėjo būti į dešinio kelio išorinį paviršių, po to galimai sekė griuvimas ant kelio dangos ir dalinis užvažiavimas automobilio ratais ant dešinio kūno paviršiaus (8 išvada), o eismo įvykio metu V. B., tikėtina, buvo vertikalioje padėtyje (9 išvada). Aptariamą specialisto išvadą surašiusi specialistė J. Bytautaitė (teismas nenustatė priežasčių abejoti šios specialistės objektyvumu), apklausiama teisiamojo posėdžio metu, patvirtino padarytų išvadų teisingumą. Ši specialistė paaiškino, kad, vertinant versiją, ar nukentėjusysis galėjo būti pervažiuotas automobiliu gulimoje padėtyje, tai sužalojimų lokalizacija neatitiktų tokios situacijos, kai kūnas pervažiuojamas momentiškai tik priekiniais automobilio ratais. Tuo metu V. B. sužalojimų lokalizacija ir pobūdis neprieštarauja tokiai įvykio versijai, kad nukentėjusysis galėjo būti partrenktas stovimoje padėtyje. Tiek vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, tiek specialisto išvados Nr. 1096/2020 (01) turinys ir ją surašiusios specialistės J. Bytautaitės paaiškinimai tarpusavyje neprieštarauja, jie vienas kitą papildo. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad V. B. buvo partrenktas B. P. vairuojamo automobilio nukentėjusiajam būnant vertikalioje padėtyje.

Aptarti įrodymai (ypač byloje esantis vaizdo įrašas) paneigia liudytojo J. S. parodymus, duotus bylą nagrinėjant teisme, kad nukentėjusysis buvo pervažiuotas gulintis ant važiuojamosios kelio dalies. Kaip minėta, tokie liudytojo parodymai neatitinka objektyviu įrodymu – vaizdo įrašu – užfiksuotų aplinkybių. Be to, šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė prieštaringas aplinkybes, kokia transporto priemonė pervažiavo neva gulintį V. B., t. y. ar B. P. vairuojamas automobilis, ar kita transporto priemonė – autobusas (sunkiasvoris automobilis). Iš to paties vaizdo įrašo pavadinimu „Ofisas_CH3_1601297622“ matyti, kad su V. B. kontaktavo būtent kaltinamojo vairuojamas automobilis, o ne kita transporto priemonė. J. S. įvardyta kita transporto priemonė neužfiksuota aptariamame vaizdo įraše. Dėl minėtų priežasčių teismas nesiremia šio liudytojų parodymais nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes.

B. P. gynėjas baigiamojoje kalboje akcentavo aplinkybę, kad už ginamojo važiavęs vairuotojas (liudytojas V. Š.) nematė nukentėjusiojo, ėjusio per perėją. Kita vertus, tokie liudytojo parodymai savaime nepaneigia anksčiau padarytos išvados, kad V. B. buvo partrenktas B. P. vairuojamo automobilio nukentėjusiajam būnant vertikalioje padėtyje. Pastebėtina, kad liudytojas V. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis važiuodamas kreipė dėmesį į pastatytas kelio konstrukcijas, nežiūrėjo į pėsčiųjų perėją, nes ji liudytojui buvo toli. Taigi šis liudytojas betarpiškai nestebėjo įvykių, buvusių pėsčiųjų perėjoje, todėl objektyviai galėjo ir nematyti eismo įvykio aplinkybių. V. Š. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, nepatvirtina B. P. keliamos versijos dėl galimai ant važiuojamosios kelio dalies gulėjusio V. B..

B. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nematė ir negalėjo matyti pėsčiųjų perėjoje buvusio V. B.. Teismas pažymi, kad šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma neatsargia kaltės forma. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios objektyviai trukdytų kaltinamajam pastebėti nukentėjusįjį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes B. P. vairavo automobilį rudens dieną (šviesos paros metu), eismo sąlygos buvo geros (saulėta, nelijo, kelio danga sausa). Iš vaizdo įrašo pavadinimu „Ofisas_CH3_1601297622“ matyti, kad B. P. vairuojamam automobiliui, darančiam posūkį į pėsčiųjų perėją, matomumo neužstojo kiti automobiliai ar kokie nors kitokio pobūdžio objektai. Priešpriešais pėsčiųjų perėją pravažiavo lengvasis automobilis tiesiai dar kaltinamajam tik pradedant posūkio manevrą į dešinę (vaizdo įrašo 34 s), tuo metu V. B. dar nebuvo eismo juostoje, kuria turėjo važiuoti B. P.. Pastebėtina, kad pėsčiųjų perėjos plotis yra gana nemažas (apie 14 metrų, viena eismo juosta apie 7 metrus) (1 t., b. l. 10). Todėl teigti, kad nukentėjusysis eismo juostoje, kuria važiavo B. P., atsirado visiškai staiga, dėl to kaltinamasis apskritai neturėjo galimybės pastebėti pėsčiojo, nėra pagrindo, juolab V. B. buvo partrenktas perėjęs antrą eismo juostą, t. y. daugiau kaip pusę važiuojamosios kelio dalies. Reikšminga ir tai, kad, analizuojant vaizdo įrašą, nenustatyta, jog B. P., pasukęs į dešinę, prieš pėsčiųjų perėją visiškai sustojo ar gerokai sumažino greitį. Priešingai, kaltinamasis po tokio manevro savu tempu (nors ir nedideliu) toliau važiavo transporto priemone per pėsčiųjų perėją (tai paneigia kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad jis prieš pėsčiųjų perėją sustojo). Visos anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad B. P. pažeidė KET 27 ir 30 punktų reikalavimus dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Jo nerūpestingumas pasireiškė tuo, kad, sankryžoje pasukęs į dešinę ir įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamąją dalį, jos eismo juostą, skirtą judėti (duomenys neskelbtini) g. kryptimi, B. P. nesulėtino vairuojamo automobilio greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į kelio važiuojamąją dalį įžengusį ir jo judėjimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę už gatvių sankirtos įrengta nereguliuojama pėsčiųjų perėja (duomenys neskelbtini) g. kirtusį pėsčiąjį V. B., nors privalėjo ir galėjo tai padaryti. Pastebėtina, kad ir pats B. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog matė V. B. iki eismo įvykio, šis buvo priešingoje pusėje (duomenys neskelbtini) g. šaligatvyje. Vadinasi, kaltinamasis galėjo tikėtis, kad jam automobiliu sankryžoje pasukus į dešinę, pėsčiasis gali įžengti į pėsčiųjų perėją ir judėti eismo juostos, kuria turėjo važiuoti kaltinamasis, link.

B. P. ir jos gynėjas bylą nagrinėjant teisme akcentavo paties nukentėjusiojo elgesį pėsčiųjų perėjoje, kas galimai turėjo įtakos eismo įvykiui. Pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose vertinant KET esančias nuostatas, nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių, jų greitį ir pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, vis dėlto pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-655/2007, 2K-158/2009, 2K-196/2009, 2K-202/2009, 2K-195/2011, 2K-402/2012, 2K-31/2013, 2K-25-489/2017). KET laikymosi aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar jis mato pėsčiųjų perėjoje žmogų. Juk gali būti, kai pėsčiasis įeina į pėsčiųjų perėją, o vairuotojas jo dėl įvairių priežasčių dar nemato. Pamatęs pėsčiųjų perėjoje žmogų, vairuotojas privalo stabdyti automobilį, sustoti ir praleisti pėsčiąjį. Šis įpareigojimas transporto priemonės vairuotojui nustatytas nepriklausomai nuo to, kuris eismo dalyvis pažeidė KET ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje partrenkusio vairuotojo kaltės paprastai nepašalina tokios aplinkybės, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiuojanti ar sustojusi transporto priemonė ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416/2010, 2K-25-489/2017). Nagrinėjamu atveju analizuojant vaizdo įrašą pavadinimu „Ofisas_CH3_1601297622“, užfiksuota, kad V. B. pagreitintu žingsniu juda per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Kita vertus, net vizualiai matoma, kad nukentėjusiojo judėjimo tempas nėra itin didelis (tai nelaikytina sparčiu bėgimu). Įvertintina ir tai, kad, kaip minėta, pėsčiųjų perėjos plotis yra gana nemažas (apie 14 metrų, viena eismo juosta apie 7 metrus); V. B. buvo partrenktas perėjęs antrą eismo juostą, t. y. daugiau kaip pusę važiuojamosios kelio dalies. Nuo nukentėjusiojo įžengimo į pėsčiųjų perėją (vaizdo įrašo 34 s) iki jo neišvengiamo kontakto su B. P. automobiliu (vaizdo įrašo 38 s) praėjo maždaug keturios sekundės, t. y. nukentėjusiojo judėjimas nebuvo momentinis. Pats V. B. judėjo pėstiesiems leidžiamoje eiti važiuojamosios kelio dalies vietoje – pėsčiųjų perėjoje, todėl kaltinamasis, prieš įvažiuodamas į šią vietą, privalėjo būti itin atidus ir rūpestingas, kad galėtų praleisti pėsčiąjį, net ir einantį pagreitintu žingsniu, juolab tai buvo daroma per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Teismas anksčiau išdėstytais motyvais aptarė, kad nenustatyta jokių aplinkybių, kurios objektyviai trukdytų B. P. pastebėti pėsčiųjų perėją kertantį V. B.. Todėl nagrinėjamu atveju vien nukentėjusiojo judėjimas pagreitintu žingsniu nemažina B. P. kaltės laipsnio padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Tokiai išvadai daryti neturi reikšmės, dėl kokios priežasties nukentėjusysis judėjo minėtu būdu per pėsčiųjų perėją (pavyzdžiui, siekdamas grįžti namo pas savo sugyventinę D. S. ar kt.) ar kad V. B. nepastebėjo atvažiuojančio B. P. automobilio. Dėl paskutinio aspekto pasakytina, kad kaltinamasis, kaip vairuotojas, valdantis padidinto pavojaus šaltinį, turėjo pareigą laiku sustabdyti automobilį, kad praleistų pėsčiųjų perėjoje esantį nukentėjusįjį net ir tuo atveju, jei šis buvo nepastebėjęs kaltinamojo transporto priemonės dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, neatidumo, blogo regėjimo ar kt.). B. P. turėjo būti itin atsargus kelyje ir pasirinkdamas važiavimo greitį reaguoti į kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, įvertinti eismo sąlygas, matomumą. Kelio ženklo ,,Pėsčiųjų perėja“ paskirtis yra informuoti vairuotoją, kad privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš šį kelio ženklą, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį; kad jis turi pasirinkti tokį greitį, kuris leistų jam, atsiradus reikalui, sustabdyti automobilį. Kita vertus, laiku nepradėjęs stabdyti savo automobilio prieš pėsčiųjų perėją, B. P. partrenkė pėsčiąjį, o tai ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tokie kaltinamojo veiksmai lėmė minėtus KET pažeidimus ir sukėlė V. B. mirtį. Teismas nenustatė, kad nukentėjusysis pažeidė KET reikalavimus, kurie prisidėjo prie eismo įvykio kilimo.

Teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad B. P., bylai reikšmingu laiku ir vietoje pažeisdamas KET 27 ir 30 punktų reikalavimus, padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

2021 m. rugpjūčio 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis B. P. ir jo gynėjas pateikė prašymą atleisti B. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sūnaus S. P. atsakomybei, taip pat S. P. pateikė prašymą perduoti jo tėvą B. P. jo atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. l. 111, 112).

B. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad paprašė sūnaus laiduoti, nes daugiau neturi ko paprašyti. Sūnus gyvena kartu, prižiūri motiną. Sūnus apie įvykį sužinojo iš jo skambučio, paskambino iš karto, kai atsitiko šis įvykis. S. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena su tėvais, santykiai artimi. Mano, kad jis labiausiai galėtų pagelbėti savo tėvui. Tėvas yra ryžtingas, geras specialistas, nuoširdus, nori žmonėms padėti. Jis yra daug žmonių pagelbėjęs, išgydęs. Jo santykiai su anūke, proanūkę yra geri, o tai reiškia, kad jis turi gerus moralinius principus. Jis savo srities specialistas, yra vertas pagarbos. Tėvas apie įvykį pranešė telefonu tą pačią dieną. Pasakojo, kad po automobilio ratais papuolė žmogus. Tėvas labai pergyveno, buvo labai prislėgtas, morališkai jam buvo labai sunku. Jam įvykio metu buvo atimta teisė vairuoti trejus metus.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. lapkričio 19 d. apklausos protokole užfiksuota, kad B. P. pripažįsta kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos iš dalies teigdamas, jog automobiliu partrenkė nukentėjusįjį, tačiau nematė nukentėjusiojo pėsčiųjų perėjoje (1 t., b. l. 122–123). Papildomos 2021 m. sausio 7 d. apklausos metu kaltinamasis taip pat pripažino savo kaltę iš dalies nurodydamas, kad jis įsitikinęs, jog pervažiavo gulintį asmenį, apskritai nematė pėsčiojo pėsčiųjų perėjoje nei gulinčio, nei einančio ar bėgančio (1 t., b. l. 129–131). Kaip minėta, anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis partrenkė V. B. ne gulintį, o esantį vertikalioje padėtyje ir judantį. Pastebėtina, kad dar prieš apklausiant B. P. antrą kartą ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. sausio 6 d. gynėjas V. Dovidaitis pateikė prašymą skirti ikiteisminio tyrimo metu kompleksinę autotechninę ir medicininę ekspertizę motyvuodamas ikiteisminio tyrimo duomenų prieštaringumu, neleidžiančiu tiksliai nustatyti visų eismo įvykio aplinkybių. Šiame prašyme nurodyta, kad B. P. neginčija, kad įvyko dalinis užvažiavimas automobilio ratais ant V. B. kūno, tačiau ginčija, jog ginamasis automobiliu partrenkė nukentėjusįjį (prašymo 6 punktas) (2 t., b. l. 3–5). Atmetus B. P. gynėjo prašymą, prokuroro nutarimas buvo apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui (2 t., b. l. 18–23). Taigi nėra abejonių, kad dar ikiteisminio tyrimo metu B. P. nesutiko su tam tikromis eismo įvykio aplinkybėmis, kurios buvo jam inkriminuotos. Bylą nagrinėjant teisme, B. P., atsakydamas į teismo klausimą, nurodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau duodamas parodymus nurodė, kad byloje nėra įrodymo, patvirtinančio, jog kaltinamasis automobiliu patrenkė nukentėjusįjį, akcentavo, kad transporto priemone buvo pervažiuotas gulintis nukentėjusysis. Be to, B. P. teisiamojo posėdžio metu iš dalies siekė pateisinti savo padarytus veiksmus tvirtindamas, kad V. B. galimai sirgo tam tikromis ligomis, dėl to šis nepastebėjo kaltinamojo automobilio; nukentėjusysis bėgo per pėsčiųjų perėją. Pastebėtina, kad ir sakydamas paskutinį žodį, kaltinamasis tvirtino, kad jo kaltė nėra įrodyta, byloje nė vieno įrodymo, kad jis partrenkė nukentėjusįjį.

Žemesnės instancijos teismas

Nors B. P. yra garbaus amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, kaip minėta, anksčiau neteistas (1 t., b. l. 151), tačiau jis baustas administracine tvarka už šiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą, nes, būdamas neblaivus (nustatytas 1,41 promilių neblaivumas) ir vairuodamas automobilį, atsitrenkė į kieme stovinčią kitą transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, taip padarė administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje (1 t., b. l. 152–153). Reikšminga ir tai, kad kaltinamajam už šį administracinį nusižengimą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėn. (jos atėmimas galioja iki 2022 m. birželio 19 d.). Taigi akivaizdu, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo dieną buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones. Kita vertus, jis ignoravo paskirtą administracinio poveikio priemonę, praėjus šiek tiek daugiau kaip vieneriems metams vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones ir padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. Tai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad B. P. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokios išvados nepaneigia aplinkybės, kad B. P. per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka tik vieną kartą ar tai, kad, jo paties teigimu, jis turi teisę vairuoti transporto priemones nuo (duomenys neskelbtini) m. ir anksčiau nėra turėjęs eismo įvykių.

BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Žemesnės instancijos teismas

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.