Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-148-309/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-29
Bylos Nr.: 1A-148-309/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-1-01-1-01646-2021-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
Civilinis ieškovas: R. S., D. S.
Nukentėjusysis: R. S., D. S.
Civilinis atsakovas: AB „L d“, „I“
Advokatai: Ramūnas Dobrovolskis, Dalius Vaičiulis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-309/2022Teisminio proceso Nr. 1-1-01-1-01646-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.3; 1.2.13.1.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Ingai Jocienei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. G. gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. S., D. S., jų ir nukentėjusiojo R. S. atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. S., R. S. ir R. S. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl veikos, numatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarymo pagal laidavimą be užstato, perduodant jį V. G. atsakomybei 1 metams 6 mėnesiams, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies:

- R. S. priteista iš civilinės atsakovės AB „L d“ 4 000 Eur, iš civilinės atsakovės „I“ 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- D. S. priteista iš civilinės atsakovės AB „L4 000 Eur, iš civilinės atsakovės „I“ 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. S. patirtos išlaidos už advokato pagalbą pripažintos proceso išlaidomis ir jam iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. G. priteista 1 700 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui: 2021 m. sausio 15 d., apie 16.45 val., UAB „R“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), darbo metu, dirbdamas UAB „R“ šaltkalviu ir būdamas instruktuotas ir pasirašytinai supažindintas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, t. y. su saugos ir sveikatos instrukcija, atliekant autošaltkalviškus darbus Nr. 2, kurio 14 punkte nurodyta, kad „jeigu automobilis nebus perkeliamas iš posto į postą, būtina įjungti stovėjimo stabdį ir pavarų dėžės pirmąją pavarą, išjungiamas uždegimas ir po ratais dedamos atramos (ne mažiau kaip dvi), jie turi būti dedami iš transporto priemonės riedėjimo krypties pusės“, kartu su V. S. ir vairuotoju-ekspeditoriumi A. V. stūmė savo jėgomis, naudodami pagalius, neužsivedantį automobilį ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į garažą ir nepavykus išstumti dėl automobiliui iš stabdžių sistemos išėjusio oro ir automobilio stabdžiams užsiblokavus, jis, V. G., iš kompresoriaus, esančio garaže, prijungė ir padavė orą į mašinos stabdžių sistemą, kai tuo metu V. S. pasiliko prie neužsivedančios mašinos galo, nesiėmė visų būtiniausių atsargumo priemonių, neužtikrino, kad nukentėjusysis laikytųsi saugaus atstumo nuo pavojingo objekto, taip pat neužtikrino jo saugumo – nepadėjo po mašinos ratais atramų, neįjungė stovėjimo stabdžio ir pavarų dėžės pirmosios pavaros, elgėsi neatsargiai, dėl to, padavus orą į stumiamos mašinos stabdžių sistemą ir dėl to automobiliui ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pariedėjus atgal, V. S. buvo prispaustas prie kito automobilio galo ir buvo mirtinai traumuotas, t. y. 2021 m. sausio 15 d. 17.18 val. jis mirė VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo liemens sužalojimų visumos, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, taip dėl nusikalstamo nerūpestingumo atėmė gyvybę V. S., pažeisdamas teisės aktuose nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų D. S., R. S. ir R. S. atstovas advokatas D. Vaičiulis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį: perkvalifikuoti V. G. veiką į BK 176 straipsnio 1 (duomenys neskelbtini) į; priteisti iš civilinių atsakovų UAB „R“, AB „L d“ ir „I“ AS, filialo solidariai nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams po 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti pastariesiems visas jų turėtas procesines išlaidas.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė abiejų draudimo bendrovių pareigą būti atsakingomis už įvykio metu V. S. padarytą neturtinę žalą (įvykis laikytas draudiminiu), motyvuotai nurodė pagrindus, kad situacija apima eismo įvykį atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir jos išaiškinimus. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad 2021 m. sausio 19 d. Darbo inspekcijai atlikus tyrimą nustatyta, jog UAB „R“ nelaimingo atsitikimo vietos neišsaugojo, jos raštu neįformino, nefotografavo ir nefilmavo, direktorius B. J., nekontroliuodamas neužsivedančios „MAN“ mašinos stūmimo darbų, nevertino rizikos, esant šalčiui, slidžiai dangai, ir to pasekoje V. S., kaip įmonės darbuotojas, patyrė mirtiną traumą. Direktorius nevykdė jam tenkančios pareigos sudaryti saugias ir sveikas darbuotojui darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tuo pačiu V. G. dėl nusikalstamo nerūpestingumo savo veiksmais tiesiogiai įtakojo mirtiną traumą, dėl kurios patyrė sužalojimus, o vėliau mirė V. S..

2.2. Nukentėjusiųjų atstovo teigimu, teismas ginčijamu sprendimu faktines aplinkybes, lemiančias neturtinės žalos atsiradimą apeliantams, nustatė tinkamai, tačiau netinkamai vertino ir taikė jos dydžio nustatymo kriterijus ir sąlygas. Teismas nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiųjų buvusį ryšį su velioniu, t. y. R. ir D. S., kaip vaikų, santykį su tėvu ir R. S., kaip sutuoktinės / sugyventinės. Pažymi, kad D. S. iki pat tėvo mirties buvo Lietuvoje, kartu leisdavo laisvalaikį, turėjo itin artimus socialinius ryšius. R. S. išvykus į užsienį, jis su tėvu palaikė ryšius per nuotolį, o grįžus į Lietuvą, visuomet susitikdavo, bendraudavo. R. S. santykiai su V. S. po formalaus santuokos nutraukimo 2015 m. nesibaigė, jie ir toliau vedė bendrą ūkį, augino vaikus, rūpinosi jais, gyveno kartu, tik neatnaujino formalaus įrašo civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau ši aplinkybė nekeičia socialinio ryšio ir R. S. patirtų išgyvenimų, netekties jausmo kaip artimo asmens, vyro, o teisiškai vertinant – sugyventinio, ir dėl to žalos atlyginimo dydis negali būti modifikuojamas.

2.3. Atkreipiamas dėmesys, kad gyvybės atėmimo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, kad reikia atsižvelgti ne tik į bendruosius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bet ir kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio-kompensacinio ekvivalento nustatymą. Pažymima, kad šie aspektai buvo akcentuoti ir įrodinėjami pirmosios instancijos teisme, civiliniams atsakovams išreiškus abejones dėl nukentėjusiųjų socialinių ryšių su velioniu, buvo teikiami papildomi duomenys, kurių teismas visiškai neanalizavo – fotonuotraukos, komunalinių mokėjimų dokumentai, sutartys, kurias velionis sudarė ir gaudavo R. S. gyvenamuoju adresu, kas patvirtina jų ryšius ir nutraukus santuoką iki pat mirties. Fotonuotraukomis taip pat patvirtinta, kad visi apeliantai su velioniu turėjo artimus ryšius: velionis su R. S. vykdavo atostogauti, dalyvavo R. S. vestuvėse kaip šeima, kartu tvarkė gyvenamąją aplinką ir buitį. Taigi jų ryšiai nebuvo formalūs ar atitolę. Be to, pasak nukentėjusiųjų atstovo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į R. S. dvasinę būklę ir negatyvius išgyvenimus iki šios dienos, tai patvirtinančius medicininius duomenis, kas savaime sudaro pagrindą nustatyti didesnę, nei įprasta, neturtinės žalos sumą.

2.4. Teismas šiuo atveju turėjo didinti atlygintiną žalą ir dėl to, kad atsakomybė ir neteisėti veiksmai kilo ne vien dėl V. G. veiksmų, bet ir dėl UAB „R“ nepateisinamo neteisėto neveikimo. Be to, teismas nepagrįstai V. G. veikos neperkvalifikavo į BK 176 straipsnį, nes byloje pripažinta, kad pastarajam vykdant darbo funkcijas pagal darbdavio pavedimą, pažeidus saugos reikalavimus buvo padaryta žala, o tai atitinka BK 176 straipsnio dispoziciją bei atitinkamai sudaro pagrindus vertinti ir kitų susijusių asmenų galimą baudžiamąją atsakomybę.

2.5. Nukentėjusiųjų atstovo teigimu, esant kelių reikšmingų aplinkybių ryšiui – V. G. neatsargiam veikimui, darbdavio neveikimui, pagrindų žalos mažinimui iš esmės nebuvo, todėl apeliantų civiliniai ieškiniai turėjo būti patenkinti visiškai. Įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį, kaltę bei kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, patirtą neturtinę žalą, kaip minimaliai kompensuojančią apeliantų patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, tuo pačiu atsižvelgiant į formuojamą teisminę praktiką neturtinė žala kiekvienam nukentėjusiajam turėjo būti nustatyta po 100 000 Eur.

2.6. Apelianto manymu, civilinių atsakovų atsakomybė turėjo likti solidari, nes nelaimingas atvejis kilo dėl vienos neteisėtos veikos, nors ir kelių priežasčių pasekoje, tiek dėl darbo saugos pažeidimo, tiek dėl neatsargaus V. G. veikimo.

2.7. Kartu skunde pažymima, kad draudimo atstovai ikiteismine tvarka siūlė dvigubai didesnes neturtinės žalos atlyginimo sumas, nei buvo teismo nustatyta, o teismo proceso metu veikė pakankamai ciniškai, teigdami, kad apskritai neprivalo atsakyti už padarytą žalą. Be to, nors teismas, analizuodamas teismų praktiką, kaip orientyrus nurodė, kad priteisiamos sumos panašiais atvejais siekia 30 000 Eur ir pan., šiuo atveju priteisė nukentėjusiesiems daugiau nei 4 kartus mažesnes sumas neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų D. S., R. S. ir R. S. atstovo advokato D. Vaičiulio apeliacinį skundą „I“, AS filialo atstovė teisininkė A. K. prašo civilinių ieškovų atstovo skundą atmesti. Mano, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bylą nagrinėjęs teismas tinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką baudžiamosios teisės prasme ir pagrįstai atleido V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas taip pat tinkamai kvalifikavo patį įvykį kaip eismo įvykį (vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota praktika), tinkamai įvertino ir paties žuvusiojo veiksmų įtaką padariniams kilti bei priteisė teisingą ir pagrįstą neturtinės žalos atlyginimą civiliniams ieškovams, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose.

4. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų D. S., R. S. ir R. S. atstovo advokato D. Vaičiulio apeliacinį skundą UAB „R“ direktorius R. T. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad teismas teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir pagrįstai atleido V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas tinkamai kvalifikavo įvykį kaip eismo įvykį, tinkamai įvertino paties žuvusiojo veiksmų įtaką padariniams kilti bei priteisė teisingą ir pagrįstą neturtinės žalos atlyginimą civiliniams ieškovams.

5. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų D. S., R. S. ir R. S. atstovo advokato D. Vaičiulio apeliacinį skundą AB „L d“ atstovas vyr. teisininkas G. T. prašo skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį nepakeistą.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, tinkamai įvertino ir susiklosčiusių civilinių santykių esmę, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir teisingai išsprendė pateikto civilinio ieškinio reikalavimus. Teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje yra mišrios kaltės požymių bei, kad skaudžias pasekmes įtakojo ir didelis žuvusiojo neatsargumas, o tai yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą arba net atmesti žalos atlyginimo reikalavimą (CK 6.282 straipsnis). Kadangi UAB „R“ veiklos bendroji civilinė atsakomybė buvo apdrausta „I“AS, Lietuvos filiale, o UAB „R“, kaip transporto priemonės, kuri mirtinai prispaudė V. S., valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „L d“, teismas pagrįstai (duomenys neskelbtini) į žalos atlyginimo priteisė iš „I“, AS Lietuvos filialo, o (duomenys neskelbtini) į – iš AB „L d“.

5.2. Atsiliepime pažymima, kad civilinių ieškovų reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo suma (kiekvienam po 100 000,00 Eur) yra akivaizdžiai per didelė atsižvelgiant į teismų praktiką ir nustatytas aplinkybes, o būtent: žuvusysis su sutuoktine ir civiline ieškove buvo išsituokęs ir pats ištuokos faktas neliudija apie damų sutuoktinių gyvenimą; faktas, kad savo ligos metu žuvusysis turėjo gyventi skyrium nuo buvusios sutuoktinės ir sūnaus taip pat nerodo itin glaudžių santykių; abu žuvusiojo sūnūs suaugę ir gyvena atskirą savo gyvenimą; vienas iš žuvusiojo sūnų yra vedęs ir nuo 2010 metų gyvena užsienyje, todėl objektyviai ryšys su žuvusiuoju negalėjo būti itin glaudus, be to, net ir išsiskyrę sutuoktiniai dažniausiai kartu dalyvauja savo vaikų vestuvėse, todėl žuvusiojo ir jo buvusios sutuoktinės dalyvavimas savo sūnaus vestuvėse pats savaime dar neįrodo artimų žuvusiojo ir jo buvusios sutuoktinės ryšių. Civilinių atsakovų solidariai atsakomybei taip pat nėra jokio teisinio pagrindo, nes skiriasi prievolių kilimo pagrindai: UAB „R“ prievolė gali kilti iš delikto, o abiejų draudikų prievolės kyla iš skirtingų draudimo sutarčių, kurių draudimo apsaugos apimtis akivaizdžiai nesutampa.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu nukentėjusieji D. S., R. S. ir jų bei nukentėjusiojo R. S. atstovas advokatas D. Vaičiulis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras L. Vitkus prašė skundą tenkinti iš dalies, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. G. gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. G. veikos kvalifikavimo

8. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovas prašo perkvalifikuoti V. G. veiką iš BK 132 straipsnio 3 dalies į 176 straipsnio 1 (duomenys neskelbtini) į, nes byloje nustatyta, kad pastarajam vykdant darbo funkcijas pagal darbdavio pavedimą, pažeidus saugos reikalavimus buvo padaryta žala. Tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo.

9. Pagal BK 132 straipsnio 3 (duomenys neskelbtini) į atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui (dviem ar daugiau žmonių), pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (įvykis, kurio metu žuvo žmogus ar daugiau žmonių), priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, taip pat kaltę – neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2020).

10. Pagal BK 176 straipsnio 1 (duomenys neskelbtini) į atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnyje įtvirtinto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjektas yra specialusis – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-104-648/2017, 2K-321-303/2019, 2K-36-942/2022 ir kt.). Kai pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, darbdaviui atstovaujančio asmens yra perleistos paskirtiems kitiems įgaliotiems asmenims, pastarieji asmenys laikytini BK 176 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektu. Sprendimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjekto tokiais atvejais turi būti pagrįstas išvada, kad įgaliotam asmeniui konkrečiai buvo pavesta įgyvendinti teisės aktų reikalavimus būtent darbuotojų saugos ir sveikatos srityje (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-127-976/2022).

11. Bylos duomenimis, V. G., pažeidęs teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir dėl neatsargumo atėmęs gyvybę kitam žmogui, įvykio metu nebuvo nei žuvusiojo V. S. darbdavys, nei darbdavio įgaliotas asmuo – tiek V. G., tiek V. S. UAB „R“ užėmė tas pačias – šaltkalvio (1 t., b. l. b. l. 143–145; 2 t., b. l. 136–138, 153–160) pareigas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra nustatyti visi BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai – V. G., dirbdamas UAB „R“ šaltkalviu ir būdamas instruktuotas bei pasirašytinai supažindintas su saugos ir sveikatos instrukcija, atliekant autošaltkalviškus darbus Nr. 2 (1 t., b. l.153–170; 2 t., b. l. 160), pažeidė specialiąsias elgesio saugumo taisykles ir dėl jo neatsargumo kilo padariniai – žuvo V. S., t. y. būtent V. G. veiksmai buvo būtina sąlyga padariniams kilti. V. G. veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 3 (duomenys neskelbtini) į ir negali būti perkvalifikuota į BK 176 straipsnio 1 (duomenys neskelbtini) į. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, taip pat nėra jokio pagrindo vertinti ir „kitų susijusių asmenų galimą baudžiamąją atsakomybę“, kaip skunde prašo nukentėjusiųjų atstovas.

Dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems priteisimo

12. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

13. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ir kt.). CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 (duomenys neskelbtini) is). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

14. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2020).

15. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

Žemesnės instancijos teismas

16. Minėta, kad nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė abiejų draudimo bendrovių atsakomybę dėl nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tačiau kartu pažymėjo, kad 2021 m. sausio 19 d. Darbo inspekcijai atlikus tyrimą nustatyta, jog UAB „R“ nelaimingo atsitikimo vietos neišsaugojo, jos raštu neįformino, nefotografavo ir nefilmavo, direktorius B. J., nekontroliuodamas neužsivedančios „MAN“ mašinos stūmimo darbų, nevertino rizikos, esant šalčiui, slidžiai dangai, ir to pasekoje V. S., kaip įmonės darbuotojas, patyrė mirtiną traumą. Šiuo atveju įmonės direktorius nevykdė jam tenkančios pareigos sudaryti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tuo pačiu V. G. dėl nusikalstamo nerūpestingumo savo veiksmais tiesiogiai įtakojo mirtiną traumą, dėl kurios patyrė sužalojimus, o vėliau mirė V. S.. Pasak apelianto, civilinių atsakovų atsakomybė turėjo likti solidari, nes nelaimingas atsitikimas kilo dėl vienos neteisėtos veikos, nors ir kelių priežasčių pasekoje, tiek dėl darbo saugos pažeidimo, tiek dėl neatsargaus V. G. veikimo. Dėl to prašo neturtinę žalą nukentėjusiesiems priteisti iš UAB „R“, AB „L d“ ir „I“AS filialo solidariai. Tenkinti šį prašymą teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

17. Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas ne tik įtariamajam, kaltinamajam, tačiau ir už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, kurie gali būti įtraukti į bylą kaip civiliniai atsakovai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-489/2020).

18. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą pagal minėtą CK straipsnį, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-458/2021). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žala nukentėjusiesiems buvo padaryta UAB „R“ darbuotojui V. G. vykdant tiesiogines darbo funkcijas. Taigi šiuo atveju civiline atsakove, kaip V. G. darbdavė, pagrįstai pripažinta UAB „R“ (3 t., b. l. 56). Tačiau, atsižvelgus į tai, jog UAB „R“ buvo apdraudusi savo atsakomybę AB „L d“ ir „I“, AS filiale (2 t., b. l. 26–28, 31–32, 33), konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiesiems civilinius ieškinius iš šių draudimo bendrovių, nenustatęs jų bendros atsakomybės su UAB „R“. Šios išvados nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad 2021 m. sausio 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, jog direktorius B. J. nevykdė darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, tuo pažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies reikalavimus (2 t., b. l. 54–55). Kartu šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamuoju byloje buvo patrauktas ir baudžiamoji byla išnagrinėta tik V. G. atžvilgiu, šioje byloje UAB „R“ direktoriaus B. J. kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas, nebuvo prašoma pakeisti kaltinimą byloje kaltinamuoju patraukiant ir UAB „R“ vadovą.

19. Nukentėjusiųjų D. S., R. S. ir R. S. atstovas advokatas D. Vaičiulis pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti nukentėjusiesiems iš UAB „R“, AB „L d“ ir „I“, AS filialo solidariai po 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 50–52). Teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir priteisė jiems iš civilinės atsakovės UAB „L d“ po 4 000 Eur, o iš civilinės atsakovės „I“ po 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios, žuvusiojo V. S. buvusios sutuoktinės R. S. ir jo pilnamečių sūnų D. S. ir R. S. ryšį, priešingai nei teigiama skunde, atsižvelgė ir į jų patirtus bei iki šiol patiriamus dvasinius išgyvenimus, į dėl neatsargumo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, paties žuvusiojo didelį neatsargumą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas tinkamai įvertino ir tai, kad D. S. santykiai su tėvu buvo glaudūs, jie kartu leisdavo laisvalaikį, nors R. S. nuo 2010 metų gyveno Norvegijoje, tačiau jo ir tėvo santykiai buvo glaudūs, V. S. labai didžiavosi savo sūnumi, R. S. po santuokos nutraukimo susitaikė su V. S. ir su juo gyveno, vedė bendrą ūkį. Neteisus apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinų civilinių ieškinių dydžio klausimą neanalizavo pateiktų papildomų duomenų: fotonuotraukų, komunalinių mokėjimų dokumentų, sutarčių, kurias velionis sudarė ir gaudavo R. S. gyvenamuoju adresu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir pateiktus papildomus duomenis, įskaitant fotonuotraukas, o juos vertindamas, be kita ko, teisingai pastebėjo, kad nuotraukos yra be datų (iš nuotraukų negalima nustatyti, kada V. S. ir R. S. jose užfiksuoti).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nekvestionuoja apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių, kad nukentėjusiuosius ir žuvusįjį siejo glaudūs tarpusavio ryšiai, ir neabejoja tuo, jog dėl V. S. mirties nukentėjusieji patyrė neigiamas emocijas, didelius dvasinius išgyvenimus. Tačiau šiuo atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kad V. G. savo neatsargiais veiksmais nesiekė tokių sunkių ir neatitaisomų padarinių – kito asmens, šiuo atveju, savo bendradarbio, mirties ir su tuo susijusių pasekmių – nukentėjusiųjų dvasinių išgyvenimų. Taip pat pastebėtina, kad pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusiojo didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės šiam klausimui teisingai išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2021, 2K-418-222/2016, 2K-110-699/2017, 2K-252-697/2020), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir šią aplinkybę.

22. Pažymima, kad šio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, žuvusiojo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 6 000 Eur iki 30 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-788/2017, 2K-181-489/2017, 2K-224-942/2018, 2K-121-697/2020, 2K-7-628/2020 2K-78-511/2019, 2K-67-942/2022, 2K-116-648/2022). Pavyzdžiui, iš kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-648/2022 matyti, kad nukentėjusiesiems buvo priteista po 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-788/2017 matyti, kad žuvusiosios sūnui buvo priteista 7 000 Eur, o seseriai 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020 matyti, kad žuvusiosios broliui buvo priteista 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti). Atkreipiamas dėmesys, kad nors nukentėjusiųjų atstovas advokatas D. Vaičiulis pateiktuose civiliniuose ieškiniuose (3 t., b. l. 40–42, 43–45, 50–52) ir surašytame apeliaciniame skunde akcentuoja, jog formuojamoje teismų praktikoje neturtinė žala vertinama 100 000 Eur ir tvirtina, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į formuojamą teisminę praktiką, neturtinė žala kiekvienam nukentėjusiajam turėjo būti nustatyta po 100 000 Eur, tačiau jis nenurodo jokios konkrečios teisminės praktikos, t. y. nė vieno konkretaus teismo sprendimo, kuriuo nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusiojo pilnamečiams vaikams ir buvusiai sutuoktinei būtų priteista po 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei teismų praktika analogiško pobūdžio bylose. Įvertinęs visas reikšmingas civiliniam ieškiniui išspręsti aplinkybes, teismas pagrįstai nukentėjusiųjų ieškinį tenkino iš (duomenys neskelbtini) ies ir priteisė jiems mažesnes sumas, nei pastarieji prašė. Tenkinti nukentėjusiųjų atstovo skundą ir priteisti kiekvienam nukentėjusiajam po 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nėra saistomas draudimo bendrovės siūlytos atlyginti neturtinės žalos atlyginimo sumos.

Dėl proceso išlaidų

24. Nukentėjusiųjų D. S., R. S. ir R. S. atstovas advokatas D. Vaičiulis apeliaciniame skunde prašo priteisti iš civilinių atsakovų visas jų turėtas procesines išlaidas.

25. BPK 106 straipsnio2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-162-648/2021, 2K-128-489/2021 ir kt.).

26. Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-165-648/2020, 2K-236-495/2021, 2K-70-942/2022).

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiųjų D. S., R. S. ir R. S. atstovas advokatas D. Vaičiulis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateikė 2022 m. sausio 17 d. kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 93) ir 2021 m. rugpjūčio 29 d. kasos pajamų orderio kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 180), ir nurodė, kad atstovavimo išlaidos sudaro 2 300 Eur (3 t., b. l. 186–191). Iš tikrųjų pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis D. S. sumokėjo advokatui D. Vaičiuliui už dokumentų rengimą baudžiamojoje byloje ir atstovavimą 2 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs advokato darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, taip pat tai, kad kaltinamasis viso proceso metu kaltę pripažino, prašomą priteisti sumą už nukentėjusiesiems suteiktas advokato paslaugas sumažino iki 1 700 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, tenkinti advokato prašymą ir priteisti nukentėjusiajam D. S. visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. S., R. S. ir R. S. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas MylėVirginija Žindulienė