- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-246-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00481-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- M. T.
- Atsakovas
- V. A.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6287-649/2022 pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovei V. A. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. T. (toliau – ir ieškovas) prašė pakeisti iš dalies Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6178-649/2021, kuriuo teismas pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-252-837/2014 patvirtintos taikos sutarties sąlygas dalyje dėl nustatyto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio, ir priteisti iš atsakovės V. A. (toliau – ir atsakovė), nepilnamečių vaikų E. T. ir A. T., gimusių (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kiekvienam nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą mokant už einamą mėnesį iki mėnesio 15 dienos, pinigus pervedant į ieškovo vardu atidarytą banko sąskaitą; taip pat prašė nustatyti, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai ir priteisti iš atsakovės bylos vedimo ir atstovavimo išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu iš esmės yra pasikeitę išlaikomų vaikų poreikiai, kadangi pragyvenimo lygis Norvegijoje visumoje skiriasi nuo pragyvenimo Lietuvoje, ir teismo sprendimu nustatytas vaikų išlaikymo dydis (po 100 Eur kiekvienam vaikui) nebeatitinka faktinių vaikų poreikių. Atsakovė kategoriškai atsisakė skirti savo nepilnamečiams vaikams didesnį išlaikymą.
3. Pažymėjo, kad atsakovė sutiko, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Kadangi vaikai nebenorėjo gyventi su atsakove ir jau faktiškai gyveno su tėčiu Norvegijoje, todėl, siekiant kuo greičiau išspręsti esamą situaciją teisiškai, atsakovei paprašius, ieškovas sutiko, kad išlaikymui būtų nustatyta po 100 Eur kiekvienam vaikui (tuo metu atsakovė buvo bedarbė) su ta sąlyga, jog atsakovė įsipareigojo savo noru mokėti didesnę pinigų sumą, nei bus nurodyta teismo sprendime. Tačiau atsakovė atsisakė papildomai prisidėti prie vaikų išlaikymo, neskyrė ir šiuo metu neskiria didesnės sumos, kurią skirti faktiškai buvo įsipareigojusi.
4. Akcentavo, kad vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį tenka išleisti ne mažiau kaip 1 208,40 Eur (po 604,20 Eur, kiekvienam vaikui). Vieno vaiko poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia: maistui – 130 Eur, gyvenamajam būstui – 101,20 Eur, už mobilias ryšio priemones – 56 Eur (telefonas, internetas), aprangai – 80 Eur, ugdymui (kanceliarinės prekės, išvykoms mokykloje su klase), laisvalaikiui (atrakcionai, pramogų parkai) – 40 Eur, dienpinigiams (maistas mokykloje ir pan.) – 68 Eur, atostogoms – 30 Eur, sveikatai, higienai (kirpyklos apie 14 Eur ir pan.) – 63 Eur, kitoms išlaidos (automobilio išlaikymas, mėsos gaminiai, persisiųsti iš Lietuvos) – 36 Eur (kuras, padangos, remontas, draudimas ir pan.). Išmokas vaikams, kurias skiria Norvegijos valstybė, sudaro apie 103,82 Eur, iš Lietuvos valstybės ieškovas išmokų vaikams šiuo metu negauna. Ieškovo manymu, 604,20 Eur kiekvienam vaikui reikalinga išlaikymo suma užtikrina vaikų būtinųjų poreikių tenkinimą ir yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai. Atsižvelgtina ir į tai, kad vaikai gyvena su ieškovu, kuriam vienam tenka kasdienio rūpesčio našta. Todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principais, nepilnamečiams vaikams iš atsakovės priteistina išlaikymo suma turėtų būti didinama nuo 100 Eur iki 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies – pakeistas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-6178-649/2021, dalyje dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio (šiuo sprendimu pakeistos taikos sutarties sąlygos, nustatytos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-252-837/2014) ir nustatyta, kad atsakovė V. A. nepilnamečių vaikų E. T. ir A. T. išlaikymui nuo 2022 m. birželio 29 d. iki jų pilnametystės moka kiekvienam po 175 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą mokant už einamą mėnesį iki mėnesio 15 d., pinigus pervedant į ieškovo M. T. vardu atidarytą banko sąskaitą. Likusioje dalyje ieškinys atmestas. Nustatyta, kad sprendimas dalyje dėl padidinto išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai. Panaikintos Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. liepos 1 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas iki bylos išnagrinėjimo po 150 Eur kiekvienam vaikui. Priteista iš atsakovės ieškovo naudai 700 Eur už advokato teisines paslaugas, valstybei 42,74 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu), o iš ieškovo atsakovės naudai 350 Eur už advokato teisines paslaugas. Įpareigota Valstybinė mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti ieškovui 81 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
6. Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimu bylos šalių nepilnamečių vaikų E. T. ir A. T. gyvenamoji vieta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta su vaikų tėvu M. T. (ieškovu). Šiuo sprendimu buvo pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m balandžio 11 d. sprendimas, kuriame, nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina V. T. (atsakove). Nutraukiant santuoką M. T. vaikams įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 250 Lt išlaikymą, išlaikymo dydis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi kiekvienam vaikui padidintas iki 330 Lt (95,57 Eur). Vaikai nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. išbraukti iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokinių sąrašų, nes išvyko mokytis į Norvegiją, o 2021 m. rugpjūčio 18 d. užregistruoti (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) mieste Norvegijoje.
Šalies argumentai
7. Teismas vertino, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės pasikeitus vaikų poreikiams. Vaikams sukako 14 metų ir nors nuo 2021 m. teismo sprendimo praėjo tik vieneri metai, teismas darė išvadą, kad dėl didelės infliacijos nuo 2021 m. Lietuvoje ir Europoje padidėjo vaikų išlaikymo išlaidos bei dėl vaikų amžiaus jų poreikiai padidėjo, nes būdami tokio amžiaus paaugliai greitai auga, rūbus bei batus dažnai išauga per vieną sezoną. Teismas nurodė, kad nors Lietuvoje infliacija ir yra viena didžiausių Europoje bei kainos ir pragyvenimo lygis sparčiai artėja prie Europos vidurkio, vis dėlto Norvegijoje šiuo metu yra aukštesnis pragyvenimo lygis, o tai reiškia, kad Norvegijoje vaikų auginimui reikalingos didesnės lėšos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad, ieškovo paskaičiavimu, vieno 14 metų sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina lėšų suma yra 604 Eur ir atsakovė su šia suma sutinka. Ieškovas ieškinyje yra gana išsamiai detalizavęs, iš ko susideda mėnesinė vaiko išlaikymo suma. Todėl kadangi atsakovė sutinka su bendra vaiko išlaikymo suma, teismas nevertino ir neanalizavo kiekvienos išlaidų rūšies (maistui, būstui, aprangai ir t. t.) pagrįstumo ir sprendė, kad 604 Eur suma yra gana reali vieno 14 metų amžiaus vaiko mėnesinio išlaikymo suma, panašaus dydžio sumos reikėtų vaikui paaugliui išlaikyti ir jį auginant Lietuvoje. Teismas darė išvadą, kad vaikų poreikiai po 2021 m. priimto teismo sprendimo iš esmės padidėjo ir iš esmės yra ne mažesni nei viena minimalioji mėnesinė alga, mokama Lietuvoje.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas 2021 m. birželio 25 d. yra sudaręs santuoką su K. T., su ieškovu gyvena sutuoktinės sūnus, ieškovas turi teisę neribotą laiką gyventi Norvegijoje, kurioje gyvena nuo 2013 m., (duomenys neskelbtini) mieste už paskolą yra įgijęs būstą už 2 750 000 NOK (Norvegijos kronų), turi du lizinguojamus automobilius. Išmokos vaikams iki 18 m. amžiaus Norvegijoje yra 1 054 NOK per mėnesį, kurias už abu sūnus gauna ieškovas. Nuo 2013 m. lapkričio 1 d. ieškovas dirba ilgųjų reisų vairuotoju ir kas mėnesį gauna atlyginimą. 2022 m. gavo tokį atlyginimą (atskaičius mokesčius): sausio mėnesį – 3 070 Eur; vasario mėnesį – 3 590 Eur; kovo mėnesį – 4 044 Eur; balandžio mėnesį – 3 137 Eur; gegužės mėnesį – 10 718 Eur; birželio mėnesį – 4 317 Eur; liepos mėnesį – 1 355 Eur; rugpjūčio mėnesį – 4 736 Eur. Per aštuonis 2022 m. mėnesius ieškovas gavo 34 967 Eur atlyginimą, vidutiniškai po 4 371 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius). Vidutiniškai panašų atlyginimą ieškovas yra gavęs ir ankstesniais laikotarpiais – už 2020 m. gruodžio mėnesį – 3 625 Eur; už 2021 m. balandžio mėnesį – 9 887 Eur. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovui betarpiškai tenka abiejų sūnų kasdienė priežiūra, jis rūpinasi, kad atitinkamai pagal gebėjimus sūnūs būtų lavinami, kad pagal sveikatos būklę jiems būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jų mokymusi, poilsiu ir laisvalaikiu. Toks faktas yra svarbus vertinant tėvų turtinę padėtį. Tačiau pažymėjo ir tai, kad ieškovas, palyginti su atsakove, vaikais rūpinasi gana trumpą laiką (apie 1,5 metų), kai atsakovė rūpinosi vaikais iki jiems sukako po 13 metų. Teismas vertino, kad pateikti rašytiniai įrodymai leidžia prieiti prie išvados, jog ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo 2021 m. liepos 30 d. priėmimo iš esmės liko tokia pati.
10. Teismas nustatė, kad atsakovė su buvusiu sutuoktiniu M. A. nutraukiant santuoką po ½ dalį yra pasidaliję gyvenamąjį namą (įgytas 2018 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 23 000 Eur), iki 2025 m. gegužės 25 d. pardavėjui turi padengti 22 950 Eur įsiskolinimą už gyvenamąjį namą, kas mėnesį mokant po 270 Eur (kiekvienam po 135 Eur). Atsakovė nurodė, kad jos skolos dalis už gyvenamąjį namą yra 4 000 Eur, tame name ji negyvena ir namą tuoj pardavinės, šiuo metu gyvena Panevėžio mieste nuomojamame bute. Atsakovė turi automobilį VW Cady, kurį naudoja teikdama valymo paslaugas. Atsakovė augina dukrą G. A., gimusią (duomenys neskelbtini), vaiko tėtis M. A. vaikui teikia išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį. Atsakovė ir jos buvęs sutuoktinis M. A. 2022 m. liepos 19 d. yra įsteigę mažąją bendriją (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal nuostatus užsiima valymo veikla. Iš atsakovės su atsiliepimu pateiktų dokumentų apie jos pajamas teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. yra gavusi 1 428,34 Eur darbo paieškos išmoką, per 2021 m. yra gavusi 1 612,71 Eur draudžiamųjų pajamų, nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra gavusi 699,67 Eur nedarbo draudimo išmoką (kartu su ligos išmoka). Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. atsakovė yra gavusi 1 575,29 Eur nedarbo draudimo išmoką. Atsakovė 2022 m. įvairiomis dienomis teikė valymo paslaugas, išsipirkusi verslo liudijimą, ir pagal jos pateiktą paskaičiavimą vasario – liepos mėnesiais gavo 4 473,77 Eur pajamų, vidutiniškai po 745,62 Eur per mėnesį. Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė už 2022 m. liepos mėnesį gavo 366,74 Eur atlyginimą (atskaičius mokesčius), už 2022 m. rugpjūčio mėnesį gavo 700 Eur atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad be atlyginimo dar gauna 80,50 Eur vaiko pinigus. Teismas vertino, kad atsakovės pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jos turtinė (finansinė) padėtis, vertinant gaunamas pajamas po teismo sprendimo 2021 m. liepos 30 d. priėmimo, truputį pagerėjo, ji įsidarbino ir pradėjo gauti pastovų atlyginimą iš MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovės finansinė padėtis, vertinant gaunamas pajamas, yra gerokai prastesnė už ieškovo, kuris, gyvendamas Norvegijoje, turi atitinkamai ir didesnes išlaidas.
11. Teismas nurodė, kad nors atsakovė ir toliau norėtų mokėti po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam sūnui, iš jos, atsižvelgiant į sūnų dvynių amžių ir išaugusius poreikius, priteisto išlaikymo dydis didinamas, nors ne tiek, kiek pageidauja ieškovas. Teismas vertino, kad pilnai tenkinant ieškinį būtų pažeistas proporcingumo turtinei padėčiai principas, tačiau atsakovės priteisto išlaikymo dydis turi būti padidintas, nes ir prastoka finansinė padėtis tėvų neatleidžia nuo vaikų išlaikymo pareigos. Atsakovė yra darbinga ir jauno amžiaus, todėl turėtų dėti maksimalias pastangas uždirbti daugiau lėšų, nes turi pareigą išlaikyti tris vaikus. Teismui kelia abejonių pateiktos informacijos tikrumas, kad per mėnesį už valymo paslaugas iš įmonės, kurios pati atsakovė yra steigėja, atsakovė gauna tik 700 Eur atlyginimą (atskaičius mokesčius). Todėl teismas vertino, kad atsakovė yra finansiškai pajėgi ir jos gaunamos pajamos jai leidžia sūnums teikti po 175 Eur kasmėnesinį išlaikymą, tokiu būdu iš atsakovės anksčiau priteistas 100 Eur mėnesinis vaiko išlaikymas didinamas 75 Eur iki 175 Eur. Kadangi ieškovas turi galimybę sūnų išlaikymui teikti po 325 Eur per mėnesį, tokiu būdu susidaro 500 Eur vieno vaiko mėnesinė išlaikymo suma. Ieškovas ir atsakovė, tokiomis proporcijomis išlaikydami savo vaikus, tuo pačiu galėtų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų.
12. Teismas sprendė, kad ieškinys tenkinamas iš dalies (tenkinama – 50 proc., atmetama – 50 proc.), atsižvelgiant į tai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
13. Ieškovas M. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovės V. A. 700 Eur bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka. Mano, kad teismas neteisingai taikė įstatymą, reglamentuojantį tėvų lygiateisiškumo principą išlaikant vaikus bei tėvų turtinės padėties nustatymo kriterijus, todėl teismo sprendime padarytos išvados ir motyvai prieštarauja vieni kitiems. Teismas pripažindamas, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės pasikeitus vaikų poreikiams, kad atsakovė yra įmonės steigėja ir yra finansiškai pajėgi teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, vis tik nusprendė priešingai ir ieškinį sumažino net 50 procentų. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas prieštarauja paties teismo padarytoms išvadoms ir byloje esantiems įrodymas.
15. Pažymi, kad teismas visiškai nepasisakė, kokiu pagrindu ieškovo ieškinys mažintinas būtent tokioje apimtyje, dėl ko nepagrįstai didžiąją dalį pareigos išlaikant vaikus perkėlė ieškovui, su kuriuo faktiškai gyvena vaikai, todėl buvo neteisingai išspręsta byla ir priimtas neteisėtas sprendimas.
16. Pažymi ir tai, kad teismas neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas – nepagrįstai atleido atsakovę nuo įrodinėjimo pareigos, nors teismas pripažino, kad teismui kelia abejonių atsakovės pateiktos informacijos tikrumas dėl gaunamų faktinių pajamų, tuo pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo viseto taisykles.
17. Atsakovė V. A. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo M. T. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Byloje pateiktu ieškiniu ieškovas M. T. siekė, kad būtų padidintas jos ir atsakovės V. A. nepilnamečiams vaikams ankstesniu teismo sprendimu iš atsakovės priteisto išlaikymo dydis nuo 100 Eur iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, tvirtindamas, kad vaikams apsigyvenus su ieškovu Norvegijoje, ankstesniu teismo sprendimu nustatytas vaikų išlaikymo dydis nebeatitinka faktinių vaikų poreikių. Ieškovas teigė, kad vienam vaikui Norvegijoje mokama 104 Eur išmoka, todėl likusią 500 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui būtiną lėšų sumą turėtų padengti ieškovas ir atsakovė lygiomis dalimis. Atsakovė nors ir pripažino, kad vienam vaikui per mėnesį išlaikyti, atmetus valstybės mokamą išmoką vaikams, reikia 500 Eur, tačiau teigė pagal finansines galimybes galinti mokėti tik po 100 Eur kiekvienam vaikui, o ieškovas turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo prievolės po 400 Eur kiekvienam vaikui, kadangi jo finansinės galimybės yra geresnės, todėl su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
21. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad tarp šalių nėra ginčo, jog vienam vaikui per mėnesį išlaikyti, atmetus valstybės mokamą išmoką vaikams, reikalinga 500 Eur suma, kad atsakovės finansinė padėtis, vertinant gaunamas pajamas, yra gerokai prastesnė nei ieškovo, suabejojęs dėl atsakovės pateiktos informacijos dėl jos gaunamų pajamų tikrumo, darė išvadą, kad ieškovė yra finansiškai pajėgi dvejiems vaikams teikti po 175 Eur kasmėnesinį išlaikymą, todėl iš atsakovės ankstesniu teismo sprendimu priteistą po 100 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui padidino iki 175 Eur. Ieškovas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įstatymą, reglamentuojantį tėvų lygiateisiškumo principą išlaikant vaikus ir tėvų turtinės padėties nustatymo kriterijus, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl skundžiamos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
22. Iš apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis tėvų dalimis vaikų išlaikymo prievolėje. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, nors ir atsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovui tenka abiejų vaikų kasdienė priežiūra, susijusi su neišvengiamai tenkančiu didesniu aprūpinimo teikimu, nurodė apie kilusias abejones dėl atsakovės pateiktos informacijos dėl jos gaunamų pajamų tikrumo, pripažino, kad atsakovė yra pajėgi teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, tačiau vis tiek nusprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Nurodyti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo keisti skundžiamą sprendimą.
23. Visų pirma pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Kasacinis teismas ir nurodęs, kad CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
24. Antra, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
25. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013)
26. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės gaunamos pajamos per mėnesį nėra vienodos: 2021 m. atsakovės, gavusios darbo paieškos išmokas, draudžiamąsias pajamas, nedarbo draudimo išmoką (kartu su ligos išmoka), pajamos per mėnesį sudarė vidutiniškai 311,73 Eur, 2022 m. sausio – birželio mėnesiais atsakovės, dirbusios pagal verslo liudijimą ir gavusios nedarbo draudimo išmoką, pajamos sudarė vidutiniškai 1 008,18 Eur per mėnesį, 2022 m. liepos mėnesį atsakovė iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 366,74 Eur atlyginimą (atskaičius mokesčius), už 2022 m. rugpjūčio mėnesį – 700 Eur atlyginimą (atskaičius mokesčius). Tuo tarpu ieškovas, dirbdamas Norvegijoje, 2022 m. gaudavo vidutiniškai apie 4 371 Eur atlyginimą (atskaičius mokesčius). Ieškovas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija. Todėl įvertinęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės finansinė padėtis, vertinant gaunamas pajamas, yra gerokai prastesnė nei ieškovo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad atsakovė turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo mažesne suma nei ieškovas. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovė yra pajėgi teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė yra finansiškai pajėgi dvejiems vaikams teikti po 175 Eur kasmėnesinį išlaikymą.
27. Teisėjų kolegija sutinka, kad vaikų poreikių tenkinimo sąlygos gali kisti priklausomai nuo vaikų gyvenamosios vietos, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proporcingumo principą ir nustatė tinkamą atsakovės dalį vaikų išlaikymo prievolėje. Kaip pažymėta pirmiau, teismai, nustatydami vaikams reikalingą išlaikymo dydį, turi vertinti ne tik vaikų poreikius, jų tenkinimo sąlygas, bet ir tėvo, motinos galimybes tuos poreikius tenkinti. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai yra pakankami spręsti ne tik dėl to, kad vaikų poreikių tenkinimo sąlygos Norvegijoje yra didesnės, tačiau pripažinti ir tai, kad atsakovės, gyvenančios Lietuvoje, galimybės tuos poreikius tenkinti taip pat yra mažesnės nei ieškovo, gyvenančio Norvegijoje.
28. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad šalių turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikai gyvena su ieškovu ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, kad visos abejonės dėl atsakovės tikrųjų pajamų vertintinos vaikų naudai, kadangi tokių kriterijų taikymą, vertinant šalių turtinę padėtį, patvirtina pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nustačius tokias aplinkybes savaime nekilo pareiga tenkinti ieškovo ieškinį pilna apimtimi ir iš atsakovės ankstesniu teismo sprendimu priteistą 100 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui padidinti iki ieškovo nurodomos 250 Eur sumos. Kaip minėta, dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant visas reikšmingas aplinkybes, o ne kelias iš jų. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo išvadai, kad teismo sprendime padarytos išvados ir motyvai prieštarauja vieni kitiems.
29. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė, siekdama visais įmanomais būdais išvengti tinkamai prisidėti prie vaikų išlaikymo, faktiškai dirbtinai pablogino savo finansinę padėtį, t. y. kad atsakovė su M. A. nutraukė santuoką tik dėl akių, po teisminės mediacijos, pradėtos 2021 m. spalio 28 d., žinodama, kad ieškovas kreipsis į teismą dėl išlaikymo vaikams padidinimo, būdama 2022 m. liepos 19 d. kartu su buvusiu sutuoktiniu įsteigtos MB „(duomenys neskelbtini)“ steigėja, galėjo susimažinti sau darbo užmokestį, tačiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip jokiais objektyviais bylos duomenimis nepagrįstas ieškovo prielaidas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė į esamą finansinę padėtį būtų patekusi dėl savo nerūpestingo elgesio.
30. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovo faktinis darbo laikas yra ženkliai ilgesnis nei numatytas vidutinis darbuotojo darbo laikas, todėl ir jo pajamos yra atitinkamai didesnės. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta aplinkybė patvirtina tik tai, kad ieškovas deda maksimalias pastangas, kad išlaikytų savo vaikus, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu padidinti atsakovės dalį vaikų išlaikymo prievolėje.
31. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas atsakovės turtinę padėtį, pažeidė įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė teikė įrodymus, patvirtinančius jos turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl atsakovės teikiamos informacijos apie jos gaunamas pajamas ir šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas vertino vaikų naudai, spręsdamas dėl atsakovės galimybių teikti jiems išlaikymą. Nors pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, sprendė, kad ieškovė yra finansiškai pajėgi dvejiems vaikams teikti po 175 Eur kasmėnesinį išlaikymą, o ne lygiomis dalimis su ieškovu, t. y. po 250 Eur, kaip to pageidavo ieškovas, nėra pagrindo išvadai, kad tokiu būdu atsakovė buvo atleista nuo įrodinėjimo pareigos, o pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus ar išvadas grindė prielaidomis.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, byloje pateiktus įrodymus pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų kontekste daro išvadą, kad iš atsakovės šalių vaikams ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymas skundžiamu sprendimu padidintas iki 175 Eur kiekvienam vaikui pagrįstai ir atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo vaiko poreikių ir išlaikymą teikiančiojo galimybių atžvilgiu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė išlaikymo vaikams pakeitimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde suformuluotus argumentus, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
35. Ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.