Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-6287-649/2022

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-12
Bylos Nr.: e2-6287-649/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-26-3-00481-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Saulius Vanagas
Ieškovas: M. T.
Atsakovas: V. A.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Valentinas Baltrūnas

Civilinė byla Nr. e2-6287-649/2022Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00481-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.2.6.1;

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 12 d.Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovui M. T. (ne visuose posėdžiuose), jo atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui (dalyvavo ir nuotoliniu būdu), atsakovei V. A., jos atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui, institucijos, teikiančios išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovėms V. R. ir V. V. (dalyvavo ir nuotoliniu būdu), viešame teismo posėdyje, kai kuriuose posėdžiuose panaudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovei V. A. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo padidinimo, institucija, teikianti išvadą- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas M. T. (toliau ir Ieškovas) pateiktu ieškiniu prašė: pakeisti iš dalies Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6178-649/2021, kuriuo teismas pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-252-837/2014 patvirtintos taikos sutarties sąlygas, dalyje dėl nustatyto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio, ir priteisti iš atsakovės V. A. (toliau ir Atsakovė), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 eurų kiekvienam nuo 2022 m. birželio 23 d. (ieškinio padavimo dienos) iki jų pilnametystės, kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą mokant už einamą mėnesį iki mėnesio 15 dienos, pinigus pervedant į M. T. vardu atidarytą banko sąskaitą; nustatyti, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai, sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo; priteisti iš atsakovės V. A. bylos vedimo ir atstovavimo išlaidas.

Ieškinyje Ieškovas nurodė, kad 2021 m. liepos 30 d. sprendimu teismas pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 252-837/2014 patvirtintos taikos sutarties sąlygas dalyje dėl nustatyto nepilnamečiams vaikams išlaikymo. Šalys susitarė, kad V. A. nepilnamečių vaikų E. T. ir A. T. išlaikymui iki jų pilnametystės mokės kiekvienam po 100 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymą mokant už einamą mėnesį iki mėnesio 15 dienos, pinigus pervedant į M. T. vardu atidarytą banko sąskaitą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nepilnamečių vaikų E. T. ir A. T. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas tėvas - M. T..

Ieškovas nurodo, kad šiuo metu iš esmės yra pasikeitę išlaikomų vaikų poreikiai ir nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas vaikų išlaikymo dydis faktiniams vaikų poreikiams. Apie pasikeitusius vaikų poreikius atsakovei V. A. buvo pranešta ir buvo nurodytos aplinkybės, susijusios su vaikų poreikių pasikeitimu - padidėjimu, todėl, siekiant išvengti teisminių ginčų, buvo paprašyta atsakovės teikti didesnį išlaikymą savo vaikams nei 100 Eur kiekvienam. Tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė skirti savo nepilnamečiams vaikams didesnį išlaikymą.

Nepilnamečių vaikų - E. T. ir A. T.- gyvenamoji vieta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo nustatyta su tėvu M. T. ir vaikai išvyko gyventi su tėčiu į Norvegiją, kadangi M. T. dirba ir gyvena Norvegijoje. Vaikai norėjo gyventi su tėčiu ir buvo apsisprendę vykti kartu j jo gyvenamąją vietą Norvegijoje. Vaikams yra sudarytos visos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, gydytis, leisti laisvalaikį. M. T. gyvena ir dirba Norvegijoje daugiau kaip septynerius metus, šioje šalyje M. T. teisiškai yra suteikta galimybė gyventi nuolatinai, jam yra suprantami šios šalies įstatymai ir taisyklės, todėl jis siekia suteikti vaikams visas sąlygas ir nori, kad visi vaikų poreikiai ir interesai bus pilnai patenkinti ir apsaugoti. Išvykus vaikams gyventi į kitą šalį, pasikeitė ir būtini paauglių poreikiai (padidėjo), kadangi pragyvenimo lygis Norvegijoje visumoje skiriasi nuo pragyvenimo Lietuvoje, kas įtakoja visų poreikių (net būtiniausių), pasikeitimą (padidėjimą). Atsižvelgiant į tai, priteistas iš Atsakovės išlaikymo dydis (po 100 eurų kiekvienam vaikui) yra neadekvatus esamai situacijai.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad atsakovė žinojo ir sutiko, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su M. T., kad vaikai yra paaugliai ir jiems bus reikalingas adekvatus išlaikymas, kurį privalo teikti abu tėvai lygiai. Todėl atsakovė pilnai suvokė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui po 100 Eur kiekvienam objektyviai nepakaks. Kadangi vaikai nebenorėjo gyventi su mama ir jau faktiškai gyveno su tėčiu Norvegijoje, todėl, siekiant kuo greičiau išspręsti esamą situaciją teisiškai, atsakovei paprašius, ieškovas sutiko, kad išlaikymui būtų nustatyta po 100 Eur kiekvienam vaikui (tuo metu atsakovė buvo bedarbė) su ta sąlyga, jog atsakovė įsipareigojo savo noru mokėti didesnę pinigų sumą, nei bus nurodyta teismo sprendime. Tačiau atsakovė atsisakė papildomai prisidėti prie vaikų išlaikymo, neskyrė ir šiuo metu neskiria didesnės sumos, kurią skirti faktiškai buvo įsipareigojusi.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį tenka išleisti ne mažiau, kaip 1208,40 Eur (po 604,20 Eur, kiekvienam vaikui). Vieno vaiko poreikiams maistui užtikrinti reikia - 130 Eur, t. y. 4,19 Eur/d.; vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą, užtikrinti reikia - 101,20 Eur; už mobilias ryšio priemones -56 Eur (telefonas, internetas), vaiko poreikis aprangai užtikrinti reikia - 80 Eur; vaiko poreikis ugdymui (kanceliarinės prekės, išvykoms mokykloje su klase), laisvalaikiui (atrakcionai, pramogų parkai - 40 Eur), dienpinigiai (maistas mokykloje ir pan. - 68 Eur), atostogoms - 30 Eur, užtikrinti reikia – viso 138 Eur; vaiko poreikiai sveikatai, higienai (kirpyklos apie 14 Eur ir pan.) užtikrinti reikia - 63 Eur; kitos išlaidos (automobilio išlaikymas, mėsos gaminiai persisiųsta iš Lietuvos) - 36 Eur (kuras, padangos, remontas, draudimas ir pan.). Šiuo atveju išmokas vaikams skiria Norvegijos valstybė, kas sudaro 1054 NOK (1054*0,0985 / 103,82 eurai), iš Lietuvos valstybės M. T. išmokų vaikams šiuo metu negauna. Ieškovo manymu, prašoma priteisti išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į bendrą Norvegijos ir Lietuvos ekonominę situaciją ir (pragyvenimo) kainų lygį, infliaciją, laikytina pagrįsta ir protinga, užtikrinančia vaikų būtinųjų poreikių tenkinimą, sudarančia sąlygas vaikui visapusiškai vystytis kaip asmenybei ir proporcinga tėvų turtinei padėčiai. Pažymėtina ir tai, kad visos abejonės dėl tėvų turtinės padėties vertinamos vaikų naudai, todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyvena su Ieškovu, kuriam vienam tenka kasdienio rūpesčio našta, todėl vaikų poreikiams tenkinti būtina suma sudaro po 604,20 Eurų kiekvienam vaikui. Todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principais, nepilnamečiams vaikams iš atsakovės priteistina išlaikymo suma turėtų būti didinama nuo 100 Eur iki 250 Eur per mėnesį.

Posėdžio metu Ieškovas paaiškino, kad vaikams išlaikyti nebepakanka iš Atsakovės priteisto vaikams po 100 Eur kasmėnesinio išlaikymo. Vaikams po (duomenys neskelbtini), jie nori pramogų ir savarankiškumo, jų poreikiai auga. Vaikai pas jį Norvegijoje nuo 2021-07-08, su juo nuo 2021 m. birželio pabaigos. Kol vaikai gyveno pas Atsakovę, jis mokėjo kiekvienam vaikui po 330,00 Lt išlaikymą, taip pat 2 kartus per metus vaikus „apipirkdavo“. Norvegijoje dirba (duomenys neskelbtini), už paskolą įgijęs gyvenamąjį namą, šeimoje du automobiliai, yra vedęs, šeimoje auga sutuoktinės vaikas, sutuoktinė nedirba. Norvegijoje išmokos vaikui siekia apie 100 Eur. Su Atsakove 2021 metais neoficialiai buvo sutaręs, kad, pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, ji mokės išlaikymą po 240,00 Eur kiekvienam vaikui, todėl susitarime, norėdamas greičiau baigti ginčą, įrašė po 100,00 Eur. Tačiau Atsakovė įsipareigojimo nevykdo ir vaikų papildomai neremia. Kiekvienam vaikui išlaikyti per mėnesį reikia apie 604 Eur, atmetus valstybės išmoką, lieka 500 Eur išlaikymo suma, kurią abu tėvai turėtų dalytis po lygiai. Jo atlyginimas su viršvalandžiais svyruoja nuo 3300,00 Eur iki 3800,00 Eur per mėnesį. Gyvenant didelę sumą sudaro išlaidos maistui, jo sutuoktinės vaikas yra (duomenys neskelbtini), jam reikia nuolatinės priežiūros. Gyvendamas turi dideles mėnesines išlaidas: paskolos grąžinimas už namą - apie 1000,00 Eur; 2 automobilių lizingo įmokos – apie 600 Eur; elektra – apie 550 Eur; kartą per 3 mėnesius komunaliniai mokesčiai – apie 600-700 Eur; vaikams po 15 Eur kas savaitę.

Atsiliepimas

Atsakovė V. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš Ieškovo teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodė, kad Ieškovas išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo klausimą sieja tik su vaikų poreikių padidėjimu. Nurodoma, kad šiuo metu iš esmės yra pasikeitę išlaikomų vaikų poreikiai ir jie nebeatitinka teismo sprendimu nustatyto vaikų išlaikymo dydžio faktiniams vaikų poreikiams. Vaikų išlaikymo poreikių pasikeitimą ieškovas sieja tik su vaikų išvykimu gyventi į Norvegiją ir ryšium su tuo padidėjusiais paauglių poreikiais, kadangi pragyvenimo lygis Norvegijoje visumoje skiriasi nuo pragyvenimo lygio Lietuvoje. Kadangi ieškovas jau 7 metai gyvena ir dirba Norvegijoje, jam gerai buvo žinomas pragyvenimo lygis minėtoje šalyje. Tuo labiau, kad ir vaikai jau gyveno pas jį Norvegijoje, todėl jam buvo gerai žinomi ir vaikų išlaikymo kaštai. Atsakovės ir Ieškovo susitarimas buvo, kad vaikų išlaikymui Atsakovė mokės po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas sutiko su tokia vaikų išlaikymui skiriama suma iki jų pilnametystės jau gerai žinodamas vaikų išlaikymo Norvegijoje kaštus. Ieškovas visiškai nepagrįstai ieškinyje nurodo, kad atsakovė įsipareigojo savo noru mokėti didesnę sumą, nei bus nurodyta teismo sprendime. Jei šalys būtų sutarę dėl didesnės vaikų išlaikymui skirtos sumos, tai ir būtų atsispindėję teismo sprendime. Ieškovas visiškai nenurodo, kokios papildomos vaikų priežiūros išlaidos atsirado po teismo sprendimo priėmimo. Visi ieškovo išvardinti vaikų išlaikymo poreikiai egzistavo ir išlaikymo priteisimo metu. Kadangi nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo net nepraėjo vieneri metai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad iš esmės padidėjo išlaidos vaikų išlaikymui. Mano, kad vaikų materialiniai poreikiai išliko iš esmės nepasikeitę, kaip ir teismo sprendimo, kuriuo priteistas jiems materialinis išlaikymas, priėmimo metu, todėl ieškinys atmestinas.

Posėdžio metu Atsakovė nesutiko su ieškiniu ir paaiškino, kad nuo 2021 metų pradėjo dirbti su verslo liudijimu, vėliau, 2022 metais, įsteigė (duomenys neskelbtini), teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas. Iš (duomenys neskelbtini) gauna apie 700 Eur atlyginimą, įmonėje dirba 2 žmonės. Šiuo metu gyvena su (duomenys neskelbtini) amžiaus dukra nuomojamame bute, už butą moką 150 Eur nuomos mokestį plius komunaliniai mokesčiai. Automobilį reikia remontuoti, nes automobilis darbo įrankis, padidinto išlaikymo mokėti neturi galimybės, nes labai sumažėjo užsakymų. Turi mokėti už įgytą namą po 135,00 Eur kas mėnesį, tame name negyvena ir šiuo metu tą namą pardavinėja. Jos skolos dalis už namą šiuo metu yra 4000 Eur, namą įgijusi su buvusiu sutuoktiniu. Įsiskolinimo vaikams, gyvenantiems pas Ieškovą, šiuo metu nėra. Šiuo metu jos mėnesines pajamas sudaro gaunamas atlyginimas apie 700 Eur (atskaičius mokesčius), vaiko pinigai apie 80 Eur ir išlaikymas dukrai 150 Eur. Jos gaunamos mėnesinės pajamos grynais siekia apie 1000 Eur, iš tos sumos turi išlaikyti 3 vaikus, pragyventi, sumokėti už buto nuomą ir komunalinius mokesčius, taip pat 135 Eur už namą. Vaikai pas Ieškovą nuo 2021-07-08, kai vaikai gyveno pas ją, tai Ieškovas mokėjo tik po 100 Eur išlaikymą. Sutinka su Ieškovu, kad vienam vaikui per mėnesį išlaikyti, atmetus valstybės vaiko išmoką, reikia apie 500 Eur, tačiau pagal finansines galimybes ji gali mokėti tik 100 Eur, o Ieškovas turėtų prisidėti 400 Eur. Su Ieškovu santuoka buvo nutraukta 2013 m. ir vaikai gyveno su ja iki išvykimo į Norvegiją. Iki 2021 metų Ieškovas abiem vaikams mokėjo 190 Eur išlaikymą (po 95 Eur kiekvienam-teismo pastaba). Darant susitarimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo Ieškovas jai pasiūlė mokėti po 100 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, nes ir jis pats jai panašiai tiek mokėjo. Vaikai norėjo gyventi pas tėtį, todėl ji ir Ieškovas priėmė bendrą sprendimą, kad vaikai gyvens Norvegijoje.

Institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos - pateikė preliminarią išvadą, nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, padidinus priteistą iš Atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui, būtų geriau užtikrintas būtiniausių vaiko poreikių patenkinimas bei padidintas išlaikymo dydis labiau atitiktų vaiko interesus ir augančius poreikius, tačiau dėl konkretaus išlaikymo dydžio Institucija galutinę išvadą teiks po visų įrodymų ištyrimo. Taip pat nurodė, kad Ieškovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei Lietuvoje mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat nurodė, kad Norvegijoje prekių ir paslaugų kainos taip pat didesnės nei Lietuvoje. Atsakovės turtinė padėtis nuo paskutinio teismo sprendimo priėmimo buvo kintanti – nuo registravimosi Užimtumo tarnyboje iki darbo su verslo liudijimu.

Institucijos atstovė posėdžio metu išvadą palaikė ir prašė ieškinį tenkinti, nes dabartinis priteisto išlaikymo dydis dėl vaikų amžiaus ir gyvenamosios vietos pasikeitimo neatitinka geriausių vaikų interesų. Institucija pripažįsta, kad šiuo atveju Ieškovo indėlis į vaikų gerovę bus didesnis, nes jam teks rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu Atsakovė tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, pakeisti jo formą, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgia prioritetiškai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.

Pastebėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Kaip minėta, įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą teismas laikosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, taip pat vadovaujasi nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo abiejų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).

Byloje nustatytos tokios sekančios faktinės aplinkybės.

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021-07-30 sprendimu nepilnamečių Ieškovo ir Atsakovės vaikų E. T., g. (duomenys neskelbtini), ir A. T., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta su vaikų tėvu M. T. (Ieškovu). Šiuo sprendimu buvo pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimas, kuriame, nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, vaikų E. ir A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina V. T. (Atsakove). Nutraukiant santuoką M. T. vaikams E. ir A. įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 250,00 Lt išlaikymą, išlaikymo dydis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartimi kiekvienam vaikui padidintas iki 330,00 Lt (95,57 Eur). A. ir E. T. nuo 2021-08-31 išbraukti iš (duomenys neskelbtini) mokinių sąrašų, nes vaikai išvyksta mokytis į Norvegiją. E. ir A. T. nuo 2021-08-18 užregistruoti (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) mieste Norvegijoje. Iš Registracijos pažymėjimo matyti, kad Ieškovas turi teisę neribotą laiką gyventi Norvegijoje. Iš neterminuotos pilno etato darbo sutarties matyti, kad Ieškovas nuo 2013-11-01 dirba (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos internetinės informacijos matyti, kad išmokos vaikams iki 18 m. amžiaus Norvegijoje yra 1054 NOK (Norvegijos kronų) per mėnesį, išmokas už abu sūnus Ieškovas gauna. Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad Ieškovas (duomenys neskelbtini) mieste yra įgijęs būstą už 2750 000 NOK, turi automobilį 3900 Mercedes-Benz. Ieškovas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su K. T..

Atsakovė po ½ dalį su M. A. turi gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal 2018-05-09 paminėto gyvenamojo namo įgijimo (pirkimo-pardavimo) sutartį Atsakovė su M. A. iki 2025-05-25 pardavėjui turi padengti 22950,00 Eur įsiskolinimą už namą kas mėnesį mokant po 270,00 Eur. Atsakovė turi automobilį VW Cady. Atsakovės ir M. A. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka nutraukta Panevėžio apylinkės teismo 2021-11-29 sprendimu bendru sutuoktinių sutarimu. Atsakovė augina dukrą G. A., g. (duomenys neskelbtini), vaiko tėtis M. A. vaikui išlaikyti moka išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį. Atsakovė ir jos buvęs sutuoktinis M. A. 2022-07-19 yra įsteigę (duomenys neskelbtini), kuri pagal nuostatus užsiima (duomenys neskelbtini) veikla.

Ieškovas ieškinį grindžia pasikeitusiais vaikų poreikiais ir nurodo, kad vaikams gyvenant su Ieškovu Norvegijoje ankstesniu teismo sprendimu nustatytas vaikų išlaikymo dydis nebeatitinka faktiniams vaikų poreikiams. Ieškovas nurodo, kad vaikams apsigyvenus Norvegijoje padidėjo būtini vaikų poreikiai, nes pragyvenimo Norvegijoje lygis visumoje yra aukštesnis nei Lietuvoje, ir Atsakovė sutiko, kad vaikai persikeltų gyventi pas tėtį į Norvegiją. Ieškovas nurodo, kad sudarant susitarimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo Atsakovė buvo pažadėjusi mokėti po 240 Eur kiekvienam vaikui, tačiau to susitarimo nevykdo.

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad ji nežadėjo mokėti didesnio išlaikymo nei nurodytas susitarime – 100 Eur kiekvienam vaikui- ir teigia, kad bendru sutarimu buvo nustatytas toks išlaikymas, kokį mokėjo Ieškovas kai vaikai gyveno pas Atsakovę. Nurodė, kad nuo susitarimo praėjo tik metai, Ieškovas sutiko su 100 Eur išlaikymu kiekvienam vaikui gerai žinodamas vaikų išlaikymo kaštus Norvegijoje. Be to, Ieškovas vaikus į Norvegiją išsivežė dar prieš susitarimą, Norvegijoje gyvena 7 metus, jo pajamos žymiai didesnės už Atsakovės.

Ieškovas nurodė, kad sutinka, jog šioje byloje darant piniginius skaičiavimus ir siekiant juos supaprastinti, 10 NOK būtų prilyginta 1 Eur. Taip pat Ieškovas ir Atsakovė sutarė, kad kiekvienam sūnui, gyvenančiam Norvegijoje, išlaikyti per mėnesį reikia tokios sumos, kokia nurodyta ieškinyje – apie 604 Eur. Dar Ieškovas ir Atsakovė sutarė, kad atėmus Norvegijos mokamą vaiko išmoką – apie 104 Eur, likusią 500 Eur dydžio vieno vaiko išlaikymo sumą turėtų sumokėti abu vaiko tėvai. Tik Ieškovas norėtų, kad 500 Eur išlaikymo suma būtų mokama Ieškovo ir Atsakovės lygiomis dalimis – po 250 Eur, o Atsakovė norėtų ir toliau mokėti po 100 Eur, nes Atsakovės manymu Ieškovas, kaip turintis geresnes finansines galimybes, turėtų sumokėti po 400 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais tai reiškia, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį.

Ieškovo teigimu, apie padidėjusius vaikų poreikius jis informavo Atsakovę, tačiau ji prie vaiko išlaikymo reikiama suma – papildomai 150 Eur neprisidėjo (100 Eur priteistas ankstesniu sprendimu), dėl to Ieškovas iniciavo mediacijos procesą (2021-11-18 pažyma dėl privalomosios mediacijos pabaigos), po to kreipėsi į teismą, po ieškinio pareiškimo Atsakovė pradėjo mokėti po 150 Eur išlaikymą, nes buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti Ieškovas iš esmės pasirinko įrodinėti vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį vaiko poreikių pasikeitimą vaikams persikėlus gyventi į Norvegiją.

Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nėra pagrindas padaryti vienareikšmišką išvadą, kad ir jo poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant didėja išlaidos ir maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms, o taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Taip pat pripažįstama, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygoja maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą. Be to, nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, Ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės pasikeitus vaikų poreikiams. Nors Atsakovė nurodo, kad vaikai pas Ieškovą gyvena nuo 2021-07-08 (tą pripažįsta ir Ieškovas) ir Ieškovas žinojo apie vaikų išlaikymo išlaidas Norvegijoje bei sutiko su 100 Eur dydžio Atsakovės teikiamu išlaikymu (teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo priimtas 2021-07-30), reikia pažymėti, kad realias padidėjusias vaikų išlaikymo išlaidas Ieškovas pajuto tik praėjus tam tikram laikui po vaikų apsigyvenimo Norvegijoje. Kaip minėta, tarp Ieškovo ir Atsakovės nėra ginčo dėl mėnesinės vieno vaiko išlaikymo sumos, ta išlaikymo suma, įvertinant metinę infliaciją, būtų panaši ir Lietuvoje, todėl suprantamas Atsakovės apmaudas dėl situacijos, jog, ilgą laiką vaikams augant pas Atsakovę, Ieškovas teikė nė 100 Eur nesiekiantį išlaikymą vienam vaikui, nors gyveno ir dirbo Norvegijoje bei pagal finansines galimybes galėjo teikti didesnį išlaikymą. Tačiau Atsakovė nenurodė, dėl kokių priežasčių ji nesikreipė į teismą dėl išlaikymo padidinimo iš Ieškovo, svarstytina, jog 2014-05-30 nutartimi iš Ieškovo priteistas 330 Lt kasmėnesinis vaiko išlaikymas praėjus laiko tarpui jau nebeatitiko vaikų poreikių, kadangi vaikai pas Atsakovę augo iki 2021 m. vasaros, tai yra iki vaikams sukako 13 metų amžius.

Vaikams A. ir E. T. šįmet gegužės mėnesį sukako (duomenys neskelbtini) metų, nors nuo 2021 metų teismo sprendimo praėjo tik vieneri metai, vertintina, kad vaikai jau yra paaugliai, dėl didelės infliacijos nuo 2021 metų Lietuvoje ir Europoje padidėjo vaikų išlaikymo išlaidos bei dėl vaikų amžiaus jų poreikiai padidėjo, nes būdami tokio amžiaus paaugliai greitai auga, rūbus bei batus dažnai išauga per vieną sezoną. Vertintina, kad nors Lietuvoje infliacija ir yra viena didžiausių Europoje bei kainos ir pragyvenimo lygis sparčiai artėja prie Europos vidurkio, vis dėlto Norvegijoje šiuo metu yra aukštesnis pragyvenimo lygis, o tai reiškia, kad vaikų Norvegijoje auginimui reikalingos didesnės lėšos.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.

Ieškovo paskaičiavimu, vieno (duomenys neskelbtini) metų sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina lėšų suma yra 604 Eur ir Atsakovė su šia suma sutinka. Ieškovas ieškinyje yra gana išsamiai yra detalizavęs iš ko susideda mėnesinė vaiko išlaikymo suma, kadangi Atsakovė sutinka su bendra vaiko išlaikymo suma, teismas nevertina ir neanalizuoja kiekvienos išlaidų rūšies (maistui, būstui, aprangai ir t. t.) pagrįstumo. Teismo vertinimu, 604 Eur - tai gana reali vieno (duomenys neskelbtini) amžiaus vaiko mėnesinio išlaikymo suma, panašaus dydžio sumos reikėtų vaikui paaugliui išlaikyti ir jį auginant Lietuvoje.

Kaip minėta, vaikui Norvegijoje mokama 104 Eur išmoka, todėl, Ieškovo teigimu, likusią išlaikymui būtinų lėšų sumą – 500 Eur turi padengti abu tėvai lygiomis dalimis. Atsakovė pritaria, kad trūkstamą vaikui išlaikyti lėšų sumą – 500 Eur – turėtų padengti abu tėvai, tačiau Atsakovė sutinka mokėti tik 100 Eur, jos manymu, likusią sumą – 400 Eur- turėtų sumokėti Ieškovas, nes turi geresnes finansines galimybes.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Teismo vertinimu, tokios pat paskirties yra ir vaiko išmoka Norvegijoje. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas paminėtų išmokų dydžiais ir tik po to nustatytinos tėvų teikiamo išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio nei minimalios, nei maksimalios ribų, įtvirtindamas tik tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas išimtinai su minimaliąja mėnesine alga, o minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (CK 6.461 straipsnio 2 dalis) laikytinas tik orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimali mėnesinė alga Lietuvoje atskaičius mokesčius 2022 m. buvo apie 549 Eur (be atskaitymų 730 Eur), nuo 2023 m. sausio 1 d. – apie 633 Eur (be atskaitymų 840 Eur). Ieškovas nurodė vieno sūnaus poreikiams tenkinti būtiną sumą – 604 Eur, Atsakovė su šia suma sutiko, taigi, įvertinant netrukus įvyksiantį minimalios algos pasikeitimą, Ieškovo apskaičiuotos vieno vaiko išlaikymo išlaidos iš esmės yra minimalios mėnesinės algos Lietuvoje dydžio.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuojama, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į bylos šalių vaikų amžių – dvyniams berniukams po (duomenys neskelbtini), vaikai prieš daugiau kaip vienerius metus persikėlė gyventi į Norvegiją, jų gebėjimų tinkamą lavinimą ir tinkamą gyvenimo bei mokymosi sąlygų sudarymą, yra pagrindas pripažinti, kad Ieškovas įrodė nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimą, todėl toks nustatytas faktas, nors dėl išlaikymo dydžio ir nekeliantis ginčo tarp šalių, tačiau nesant šalių bendro sutarimo dėl padidėjusių poreikių tenkinimui skirtų išlaidų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl periodinių išmokų, priteistų iš Atsakovės 2021 metais teismo sprendimu, padidinimo proporcingai šalių turtinei padėčiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas prieina prie išvados, kad šalių sūnų E. T. ir A. T. poreikiai po 2021 m. priimto teismo sprendimo ryšium su jų amžiumi, persikėlimu gyventi į kitą šalį ir gebėjimų lavinimu iš esmės padidėjo (CK 3.201 straipsnis) ir iš esmės yra ne mažesni nei viena minimalioji mėnesinė alga, mokama Lietuvoje.

Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Kaip minėta, Ieškovas gyvena Norvegijoje nuo 2013 m., už paskolą yra įgijęs 2750 000 NOK vertės gyvenamąjį namą, turi du lizinguojamus automobilius, yra vedęs, su Ieškovu gyvena sutuoktinės duktė. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) ir kas mėnesį gauna atlyginimą, teismas vertina 2022 m. gautas Ieškovo pajamas už sausio – rugpjūčio mėnesius. Laikant, kad 10 NOK (Norvegijos kronų) lygu 1 Eur (toks šioje byloje Ieškovo ir Atsakovės susitarimas), Ieškovas 2022 metais gavo tokį atlyginimą atskaičius mokesčius: 1) sausio mėnesį – 3070 Eur; 2) vasario mėnesį – 3590 Eur; 3) kovo mėnesį - 4044 Eur; 4) balandžio mėnesį – 3137 Eur; 5) gegužės mėnesį – 10718 Eur; 6) birželio mėnesį – 4317 Eur; 7) liepos mėnesį – 1355 Eur; 8) rugpjūčio mėnesį – 4736 Eur. Per aštuonis 2022 metų mėnesius Ieškovas gavo 34967 Eur atlyginimą, vidutiniškai po 4371 Eur (atskaičius mokesčius). Vidutiniškai panašų atlyginimą Ieškovas yra gavęs ir ankstesniais laikotarpiais – už 2020 m. gruodžio mėnesį – 3625 Eur; už 2021 m. balandžio mėnesį – 9887 Eur.

Ieškovui betarpiškai tenka abiejų sūnų kasdienė priežiūra, jis rūpinasi, kad atitinkamai pagal gebėjimus sūnūs būtų lavinami, kad pagal sveikatos būklę jiems būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jų mokymusi, poilsiu ir laisvalaikiu. Toks faktas yra svarbus vertinant tėvų turtinę padėtį, nes tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Taip pat tenka pažymėti, kad Ieškovas, palyginti su Atsakove, dvyniais E. ir A. rūpinasi gana trumpą laiką (apie 1,5 metų), kai Atsakovė rūpinosi iki vaikams sukako po (duomenys neskelbtini) metų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, pateikti rašytiniai įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad Ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo 2021 m. liepos 30 d. priėmimo iš esmės liko tokia pati.

Atsakovė su buvusiu sutuoktiniu M. A. nutraukiant santuoką po ½ dalį yra pasidalijusi gyvenamąjį namą (įgytas 2018-05-09 pirkimo-pardavimo sutartimi už 23000 Eur), už kurį kas mėnesį reikia mokėti po 270 Eur (kiekvienam po 135 Eur). Atsakovė nurodė, kad jos skolos dalis už gyvenamąjį namą yra 4000 Eur, tame name ji negyvena ir namą tuoj pardavinės, šiuo metu gyvena Panevėžio mieste nuomojamame bute. Atsakovė turi automobilį VW Caddy, kurį naudoja teikdama (duomenys neskelbtini) paslaugas, su Atsakove gyvena nepilnametė G. A., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Atsakovės su atsiliepimu pateiktų dokumentų apie jos pajamas matyti, kad Atsakovė 2021 m. nuo 2021-01-25 iki 2021-08-31 yra gavusi 1428,34 Eur darbo paieškos išmoką, per 2021 metus yra gavusi 1612,71 Eur draudžiamųjų pajamų, nuo 2021-09-04 iki 2021-12-31 yra gavusi 699,67 Eur nedarbo draudimo išmoką (kartu su ligos išmoka). Per 2022 metus nuo 2022-01-01 iki 2022-05-31 Atsakovė yra gavusi 1575,29 Eur nedarbo draudimo išmoką. Atsakovė 2022 metais įvairiomis dienomis teikė (duomenys neskelbtini) išsipirkusi verslo liudijimą ir pagal jos pateiktą paskaičiavimą vasario- liepos mėnesiais gavo 4473,77 Eur pajamų, vidutiniškai po 745,62 Eur. Atsakovė nurodė, jog su verslo liudijimu pajamos per metus negali viršyti 4500 Eur, todėl su buvusiu sutuoktiniu M. A. įsteigė (duomenys neskelbtini) teikiančią (duomenys neskelbtini), Atsakovė (duomenys neskelbtini) dirba nuo (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo matyti, kad Atsakovė už 2022 m. liepos mėnesį gavo 366,74 Eur atlyginimą (atskaičius mokesčius), už 2022 m. rugpjūčio mėnesį gavo 700 Eur atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad be atlyginimo dar gauna 80,5 Eur vaiko pinigus ir iš buvusio sutuoktinio 150 Eur dukters G. A. išlaikymą.

Atsakovės pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jos turtinė (finansinė) padėtis, vertinant gaunamas pajamas po teismo sprendimo 2021 m. liepos 30 d. priėmimo, truputį pagerėjo, ji įsidarbino ir pradėjo gauti pastovų atlyginimą iš (duomenys neskelbtini). Tačiau Atsakovės finansinė padėtis vertinant gaunamas pajamas yra gerokai prastesnė už Ieškovo, kuris, gyvendamas Norvegijoje, turi atitinkamai ir didesnes išlaidas. Ieškovas ir Atsakovė yra pateikę įvairių prekių įgijimo kvitų ar kitokias vaikų išlaidas patvirtinančių dokumentų, tačiau teismas tų kvitų nevertina, nes bylos šalys sutaria dėl dvynių E. ir A. bendros mėnesinės išlaikymo sumos, mėnesinė vieno vaiko išlaikymo suma neviršija minimalios algos Lietuvoje dydžio, tik šalys nesutaria dėl teikiamo išlaikymo proporcijų.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), Ieškovas norėtų, kad būtų laikomasi lygių dalių principo ir šalių sutartą 500 Eur vieno vaiko mėnesinį išlaikymą Ieškovas ir Atsakovė teiktų lygiomis dalimis – po 250 Eur. Atsakovė nesutinka su lygiomis dalimis ir mano, kad ji turėtų mokėti 100 Eur, o Ieškovas 400 Eur.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nors Atsakovė ir toliau norėtų mokėti po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam sūnui, iš jos, atsižvelgiant į sūnų dvynių amžių ir išaugusius poreikius, priteisto išlaikymo dydis didinamas, nors ne tiek, kiek pageidauja Ieškovas. Teismo vertinimu, pilnai tenkinant ieškinį būtų pažeistas proporcingumo turtinei padėčiai principas, tačiau Atsakovės priteisto išlaikymo dydis turi būti padidintas, nes ir prastoka finansinė padėtis tėvų neatleidžia nuo vaikų išlaikymo pareigos. Atsakovė yra darbinga ir jauno amžiaus, todėl turėtų dėti maksimalias pastangas uždirbti daugiau lėšų, nes turi pareigą išlaikyti tris vaikus. Teismui kelia abejonių pateiktos informacijos tikrumas, kad per mėnesį už (duomenys neskelbtini) paslaugas iš įmonės, kurios pati Atsakovė yra steigėja, Atsakovė gauna tik 700 Eur atlyginimą (atskaičius mokesčius). Teismo vertinimu, Atsakovė yra finansiškai pajėgi ir jos gaunamos pajamos jai leidžia sūnums E. ir A. teikti po 175 Eur kasmėnesinį išlaikymą, tokiu būdu iš Atsakovės anksčiau priteistas 100 Eur mėnesinis vaiko išlaikymas didinamas 75 Eur- iki 175 Eur.

Pateikti Ieškovo ir Atsakovės įrodymai, juos įvertinus šalių nepilnamečių vaikų E. ir A. T. interesų naudai, leidžia padaryti išvadą, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2-3 dalių nuostatas abu vaiko tėvai turi galimybę sūnų išlaikymui teikti tokio dydžio pinigines sumas - Ieškovas 325 Eur per mėnesį, Atsakovė 175 Eur per mėnesį, tokiu būdu susidarytų 500 Eur vieno vaiko mėnesinė išlaikymo suma. Ieškovas ir Atsakovė, tokiomis proporcijomis išlaikydami savo vaikus, tuo pačiu galėtų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų. Nors Atsakovė nesutinka su išlaikymo padidinimu, teismas atkreipia dėmesį, kad nepilnametei G. A., gim. (duomenys neskelbtini), augančiai pas Atsakovę, vaiko tėtis 2021-11-29 teismo sprendimu moka 150 Eur kasmėnesinį išlaikymą. Pas Ieškovą gyvenantys E. ir A. T. yra gimę (duomenys neskelbtini) ir yra (duomenys neskelbtini) metais vyresni už G. A., tačiau Atsakovė savo sūnų išlaikymui ir toliau norėtų mokėti tik po 100 Eur.

Ieškovas padidinto dydžio išlaikymą prašė priteisti iš Atsakovės nuo kreipimosi į teismą dienos. Kadangi ieškovas teismui ieškinį pateikė 2022-06-29, nuo tos dienos iš Atsakovės ir priteisiamas padidintas išlaikymas.

Kad nepilnamečių Ieškovo ir Atsakovės sūnų išlaikymui skirti pinigai būtų pervedami į Ieškovo M. T. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d., Atsakovė neprieštaravo, todėl Ieškovo reikalavimas tenkinamas.

Esant CK 3.201 straipsnyje nurodytam pagrindui, t. y. padidėjus E. ir A. T. poreikiams, Atsakovei pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiai mokėti 175 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš Atsakovės priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jos turtinei padėčiai ir patenkintų vaikų poreikius, pakeistinas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-6178-649/2021, dalyje dėl E. ir A. T. priteisto išlaikymo dydžio (šiuo sprendimu pakeistos taikos sutarties sąlygos, nustatytos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-252-837/2014) ir nustatytina, kad V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. T., (duomenys neskelbtini), ir A. T., (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jų pilnametystės mokės kiekvienam po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą mokant už einamą mėnesį iki mėnesio 15 dienos, pinigus pervedant į M. T. vardu esančią AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 metų birželio 29 dienos (CK 3.200 – 3.201 straipsniai). Kitoje dalyje ieškinys atmetamas, nes nepagrįstas ir neįrodytas (Civilinio proceso kodekso, toliau CPK, 12, 178 straipsniai).

Ieškinys tenkinamas iš dalies (tenkinama – 50 proc., atmetama – 50 proc.), atsižvelgiant į tai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 94, 96, 98 straipsniai). Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Proceso metu Ieškovas už advokato teisines paslaugas iš viso turėjo 1400 Eur išlaidų, atstovas parengė ieškinį, atstovavo teisme 3 posėdžiuose. Ieškovo turėtų išlaidų už advokato teisines paslaugas dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato darbo ir laiko sąnaudoms. Iš Atsakovės Ieškovui priteistina 700 Eur (50 proc.) advokato paslaugoms apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė už advokato teisines paslaugas patyrė 700 Eur išlaidų, tokiu atveju jai iš Ieškovo priteisiama 350 Eur (50 proc.) advokato paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju susidarė 4,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovas atleistas nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl jam grąžintinas 81 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis. Iš Atsakovės valstybei priteistina 40,50 Eur žyminio mokesčio (išlaikymo padidėjimas 150 Eur; 150 Eur x 12 mėn. = 1 800 Eur; 1 800 Eur x 3 proc. = 54 Eur; 54 Eur x 75 proc. = 40,50 Eur), ir 2,24 Eur (50 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96 straipsniai). Iš viso valstybei iš Atsakovės priteistina 42,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-6178-649/2021, dalyje dėl E. ir A. T. priteisto išlaikymo dydžio (šiuo sprendimu pakeistos taikos sutarties sąlygos, nustatytos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-252-837/2014) ir nustatyti, kad V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. T., (duomenys neskelbtini), ir A. T., (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2022 metų birželio 29 dienos iki jų pilnametystės moka kiekvienam po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą mokant už einamą mėnesį iki mėnesio 15 dienos, pinigus pervedant į M. T. vardu esančią AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas dalyje dėl padidinto išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022-07-01 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones- laikino išlaikymo iki bylos išnagrinėjimo priteisimą po 150,00 Eur E. T. ir A. T..

Priteisti iš Atsakovės V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškovui M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš Ieškovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Atsakovei V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš Atsakovės V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 42,74 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti Ieškovui M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) sumokėto žyminio mokesčio, nes žyminio mokesčio Ieškovas neprivalėjo mokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Saulius Vanagas