Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „VISK“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl 2022 m. lapkričio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Serija LRS Nr. 1327

24. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai).

25. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nesutinka, kad ieškovė galėjo atlikti užskaitymą dėl atsakovės atliktų darbų (124,42 Eur sumai), kuriais, anot atsakovės, išvežė statybines šiukšles.

27. Antra, nors atsakovė iki šios bylos inicijavimo kreipėsi į ieškovę dėl įskaitymo (CK 6.131 straipsnis) (e. b. I tomas, l. 167, II tomas, l. 113, e. b. priedo l. 56), tačiau ieškovė informavo atsakovę, kad nemokės už šiukšlių išvežimą pagal atsakovės 2022 m. lapkričio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija LRS Nr. 1327 (e. b. II tomas, l. 159). Atsakovė 2023 m. sausio 24 d. raštu Nr. 230124/GV-01 „Dėl įskaitymo“ pranešė ieškovei, kad įskaitė 124,42 Eur sumą kaip vienarūšį priešpriešinį reikalavimą. Tačiau, teismo vertinimu, įskaitymas šiuo atveju negalėjo būti taikomas, nes šalių reikalavimai nelaikytini vienarūšiais (šalių prievolių dalykai skiriasi), nes ieškovė atsakovei pagal Sutartį turėjo atlikti darbus, o atsakovė – atsiskaityti už suteiktus darbus.

29. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes ar paneigiančių ieškovės išdėstytas aplinkybes, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovė nurodė, kad pati išvežė šiukšles iš Objekto ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (ieškovės atstovo K. P. el. laiškai, foto nuotraukos) (e. b. II tomas, l. 158-165). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė neturėjo pagrindo atlikti įskaitymą, todėl jos argumentai, susiję su 124,42 Eur skolos dalimi, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę reikalauti 124,42 Eur skolos priteisimo ir dėl šios skolos dalies priteisimo pasisakys toliau sprendime.

Dėl 13 411,76 Eur skolos priteisimo

32. Ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimus, kylančius iš statybos rangos sutartinių teisinių santykių. Statybos rangos sutarčių ypatumus reglamentuoja CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos. Pagal CK 6.676 straipsnio 2 dalį, užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Tačiau nurodytoje normoje nėra įtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų, todėl tokiu atveju reikia vadovautis bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Taigi paprastai darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Darbų priėmimo-perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-907/2014).

Dėl 396,64 Eur delspinigių priteisimo

Dėl 500 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo

Dėl sprendimo išdėstymo

41. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

42. Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).

43. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė teismo išdėstyti sprendimo įvykdymą 13 mėnesių terminui tokiu būdu: 1 140,33 Eur iki 2023 m. balandžio 30 d. (įsikaitinai); 1 140,33 Eur iki 2023 m. gegužės 31 d. (įsikaitinai); 1 140,33 Eur iki 2023 m. birželio 30 d. (įsikaitinai); 1 140,33 Eur iki 2023 m. liepos 31 d. (įsikaitinai); 1 140,33 Eur iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. (įsikaitinai); 1 140,33 Eur iki 2023 m. rugsėjo 30 d. (įsikaitinai); 1 140,33 Eur iki 2023 m. spalio 31 d. (įsikaitinai); 1 140,33 Eur iki 2023 m. lapkričio 30 d. (įsikaitinai); 1 140,33 Eur iki 2023 m. gruodžio 31 d. (įsikaitinai); 1 140,33 Eur iki 2024 m. sausio 31 d. (įsikaitinai); 1 140,33 Eur iki 2024 m. vasario 29 d. (įsikaitinai); 1 140,33 Eur iki 2024 m. kovo 31 d. (įsikaitinai); 500 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 322 Eur žyminį mokestį ir advokato padėjėjo išlaidas bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą iki 2024 m. kovo 31 d. (įskaitytinai).

44. Atsakovė prašymą dėl išdėstymo iš esmės motyvavo savo finansine padėtimi: pagal metinių finansinių ataskaitų teikimo už 2020 m. duomenis, atsakovės grynasis pelnas 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje sumažėjo iki 1 440 Eur (lyginant su 2019 m. – 41 206 Eur). Nors 2021 m. grynasis pelnas pelno (nuostolių) ataskaitoje padidėjo iki 58 985 Eur (lyginant su 2020 m.) ir atsakovė 2021 m. uždirbo daugiau grynojo pelno, tačiau 58 985 Eur grynojo pelno nepakanka tam, kad vienu metu atsakovė galėtų mokėti mokesčius, atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti veiklą. Pagal 2022 m. gruodžio 5 d. sudarytą balansą ir pelno/nuostolių ataskaitą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. atsakovė patyrė 90 852 Eur nuostolį. Atsakovė patyrė apyvartinių lėšų stygių ir negali atsiskaityti su visais kreditoriais, išmokant jiems iš karto visą sumą. Be to, atsakovė negali susimokėti mokesčių laiku, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ne ginčo tvarka nuo 2021 m. liepos 22 d. iki šios dienos kas mėnesį (periodiškai) nusirašo nuo atsakovės sąskaitos vėluojamus sumokėti mokesčius, nes trūksta apyvartinių lėšų. Taip pat atsakovės visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, bei banko sąskaita buvo ne kartą areštuotos antstolio R. V., todėl atsakovė negalėjo vykdyti jokių mokėjimų ir parduoti nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, kad atsiskaitytų su ieškove (e. b. I tomas, l. 59-62, II tomas, l. 5-7, e. b. priedo l. 2-3).

45. Ieškovė nesutiko su atsakovės prašymu ir nurodė, kad atsakovė neįrodė galimybės faktiškai įvykdyti teismo sprendimą. Iš viešų duomenų registro nustatyta, kad atsakovė turi/turėjo ne vieną teisminį ginčą dėl skolų, skolininkės/atsakovės statusą, kas reiškia, kad patenkinus atsakovės prašymą mokėti dalimis, neįrodžius gebėjimo atsakovei tai atlikti ir nepateikus užtikrinimo priemonių, ieškovės interesai bus neapsaugoti ir neužtikrinti (e. b. II tomas, l. 140-142).

46. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, bei banko sąskaita buvo ne kartą areštuotos antstolio R. V. (e. b. I tomas, l. 63-70, 81-84, 155-157, 26-30, e. b. II tomas, l. 9-16, 101-104, e. b. priedo l. 4-7, 13-14, 50-51). Iš atsakovės AB „Swedbank“ sąskaitos duomenų nustatyta, kad atsakovės sąskaitos likutis buvo neigiamas (2022 m. lapkričio 16 d. buvo: - 7 050,02 Eur; 2023 m. sausio 5 d.: - 43 945,75; 2023 m. sausio 20 d.: - 88,69 Eur; 2023 m. sausio 25 d.: - 88,69 Eur ir -9 501,72 Eur; 2023 m. sausio 30 d.: - 10 472,19 Eur; 2023 m. vasario 23 d.: - 65 138,66 Eur) (e. b. I tomas, l. 71-74, 147, 149, 151, 153, 159, e. b. II tomas, l., 17, 19, 93, 95, 97, 99, 105, e. b. priedo l. 8, 9, 28, 46, 47, 48, 49, 52); 2023 m. sausio 13 d. duomenimis atsakovės grynųjų pinigų likutis atsakovės grynųjų pinigų kasoje sudarė 0 Eur (e. b. I tomas, l. 77, e. b. II tomas, l. 23, e. b. priedo l. 11). Be to, pagal metinių finansinių ataskaitų teikimo už 2020 m. duomenis, atsakovės grynasis pelnas 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje sudarė 1 440 Eur (e. b. I tomas, l. 87-89, e. b. II tomas, l. 33-35, e. b. priedo l. 16-17). Pagal 2022 m. balandžio 22 d. sudarytą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovės grynąjį pelną sudarė 58 985 Eur (e. b. I tomas, l. 86, e. b. II tomas, l. 41, 147, e. b. priedo l. 20), o pagal 2022 m. gruodžio 5 d. sudarytą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. atsakovė patyrė 90 952 Eur nuostolį (e. b. I tomas, l. 86, e. b. II tomas, l. 32).

47. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė yra sudariusi 2021 m. kovo 23 d. mokestinės paskolos sutartį (e. b. I tomas, l. 103-105, e. b. II tomas, l. 49-51, e. b. priedo l. 24-25); Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-29842 buvo atidėtas ir išdėstytas mokestinės nepriemokos sumokėjimas (e. b. I tomas, l. 106-107, e. b. II tomas, l. 52-53, e. b. priedo l. 26). Taip pat atsakovė turi ir kitų įsiskolinimų (e. b. I tomas, l. 113-145, e. b. II tomas, l. 59-91, e. b. priedo l. 29-45) bei teisminių ginčų (e. b. II tomas, l, 155-156). Atsakovės 2022 m. gruodžio 1 d. pažymoje Nr. 221201/GV-02 nurodyta, kad atsakovės įsiskolinimas sudaro 1 497 181 Eur (1 263 554,88 Eur skola tiekėjams, 614,37 Eur lizingas, 196 930,73 Eur mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 36 081 Eur iš pirkėjų gauti avansai) (e. b. I tomas, l. 189, e. b. II tomas, l. 135, e. b. priedo l. 67).

48. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimtas atsakovės UAB „Losrita“ prašymas dėl restruktūrizavimo (civilinės bylos Nr. eB2-1984-855/2023, kurioje 2023 m. gegužės 15 d. paskirtame teismo posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo) ir bankroto (civilinės bylos Nr. eB2-2063-855/2023; 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinė byla sujungta su civiline byla Nr. eB2-1984-855/2023) bylos iškėlimo.

49. Vienas pagrindinių motyvų sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo ar išdėstymo klausimą turi būti skolininko aktyvi valia įrodyti veiksmais savo ketinimų pagrįstumą, sąžiningumą ir realumą, t. y. teismo sprendimą stengtis įvykdyti gera valia ir siekti ieškovo pasitikėjimo. Atsakovės pateikti įrodymai tokios teismo išvados neleidžia daryti, o vien turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų nepakanka prašymą tenkinti CPK 284 straipsnio prasme.

50. Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimus dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, jeigu atsakovas nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, tuomet sprendimo įvykdymo išdėstymas apskritai nėra galimas. Tokiu atveju su prašymu išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą turi būti pateikti teismui ne tik išsamūs ir abejonių nekeliantys duomenys apie finansinę (turtinę) padėtį, bet svarbu įrodyti, kad skolininko padėtis ateityje pagerės.

51. Nagrinėjamu atveju, nors byloje ir yra pateikti atsakovės sunkią padėtį patvirtinantys įrodymai (žiūrėti sprendimo 46-47 punktus), tačiau teismas kiekvienu atveju individualiai vertina bylai reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, kad vien tik bloga atsakovės turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas atsakovės prašymui tenkinti. Taip pat svarbu įvertinti ir jos galimybes įvykdyti sprendimą. Informacinės teismų sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenys ne tik patvirtina, kad atsakovės atžvilgiu yra pateikti prašymai dėl restruktūrizavimo ir bankroto bylų iškėlimo, tačiau ir tai, kad atsakovė su kitais kreditoriais baigia ginčus taikos sutartimis, tačiau savo įsipareigojimų geranoriškai nevykdo ir kreditoriai kreipiasi dėl vykdomųjų raštų išdavimo (pavyzdžiui, civilinių bylų Nr. e2-4300-1040/2023, Nr. 2-3846-1089/2023, Nr. e2SP-27787-1169/2022, Nr. e2SP-27744-1094/2022, Nr. e2-27235-909/2022).

52. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovės prašymo pagrįstumas išdėstyti teismo sprendimo pagal teismui pateiktus įrodymus ir paaiškinimus bei pačios atsakovės veiksmus (minėtų taikos sutarčių nevykdymas, prašymo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimas) yra neįrodytas, todėl prašymas netenkinamas (CPK 12, 178 straipsniai, 179 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos skyrimo

54. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

55. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

56. Nors nagrinėjamu atveju atsakovės atsiliepimo argumentai, susiję su 2022 m. lapkričio 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija LRS Nr. 1327, buvo atmesti, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo atsakovės veiksmus (teikiant atsiliepimą) vertinti kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas sprendžia, kad nenustatyta ir kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose atsakovės veiksmuose: vien ta aplinkybė, jog atsakovė atsiliepime į ieškinį dėstė savo nesutikimo argumentus su 124,42 Eur skolos dydžiu, nesudaro pagrindo atsakovės veiksmų vertinti kaip akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu. Be to, ieškovės akcentuotas galimas atsakovės neatsakingas valdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atsakovei atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

57. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (14 308,40 (13 411,76 + 396,64 + 500) Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

58. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Losrita“ 1 822 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 322 Eur žyminio mokesčio (e. b. I tomas, l. 7) ir 1 500 Eur už advokato teisinę pagalbą (e. b. II tomas, l. 171-174), o atsakovė šio ieškinio reikalavimo neginčijo (su juo sutiko).

59. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

60. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Atsakovė, laiku nevykdydama prievolių ieškovei, pati sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

61. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

62. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 322 Eur žyminio mokesčio, 1 500 Eur už advokato teisinę pagalbą, viso 1 822 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

63. Byloje iš viso patirta 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškovės mažosios bendrijos „VISK“, j. a. k. 305442737, ieškinį visa apimtimi.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“, j. a. k. 303255361, ieškovei mažajai bendrijai „VISK“, j. a. k. 305442737, 13 411,76 Eur (trylika tūkstančių keturis šimtus vienuolika eurų 76 ct) skolos, 396,64 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 64 ct) delspinigių, 500 Eur (penkis šimtus eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (14 308,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 822 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“, j. a. k. 303255361, valstybei 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Atmesti ieškovės mažosios bendrijos „VISK“, j. a. k. 305442737, prašymą skirti atsakovei 3 000 Eur baudą, 50 proc. šios sumos skiriant ieškovei mažajai bendrijai „VISK“.

Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“, j. a. k. 303255361, prašymą dėl sprendimo išdėstymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.