- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- e2A-55-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- H. D.
- Ieškovas
- J. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo H. D. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1782-1037/2020 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui H. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. D. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-671-339/2013 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. D. dydį ir priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį nuo prašymo dėl privalomos mediacijos dienos, t. y. 2020 m. vasario 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priteista vaikui 87 Eur išlaikymo suma yra per maža būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų, lanko mokyklą bei sporto užsiėmimus. Ieškovė nurodo, kad vaiko reikmėms reikalinga apie 500 Eur per mėnesį. Išdėstė, kad šią sumą sudaro mokymo, higienos, aprangos, laisvalaikio, vaistų, būsto bei maitinimo išlaidos. Papildomai paaiškino, kad prižiūri savo senus ir sergančius tėvus, todėl negali dirbti. Neturi jokių santaupų ar papildomo nekilnojamojo turto. Atsakovas su sūnumi beveik nebendrauja, jam nepadeda ir neprisideda prie vaiko išlaikymo, jo poreikių tenkinimo.
2. Atsakovas H. D. nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad neturi iš ko mokėti didesnio išlaikymo sūnui. Ieškovė jokiais įrodymais nepatvirtino vaiko poreikių padidėjimo. Nurodė, kad dėl nedarbingumo, susidariusių skolų bei didelio išlaikomų asmenų skaičiaus, jo šeimos finansinė padėtis žymiai sunkesnė nei ieškovės. Atsakovo mėnesinės pajamos, kurias sudaro bedarbio pašalpa bei tėvų pagalba, yra 600 Eur. Atsakovas visada dėjo pastangas uždirbti daugiau, tačiau negali to padaryti dėl sveikatos problemų. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad nebendrauja su sūnumi ir niekaip kitaip neprisideda prie jo išlaikymo. Teigia, kad prisideda papildomai pirkdamas sūnui reikalingus daiktus ir kas savaitę bendrauja su vaiku, bendravimo metu suteikia maitinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-671-339/2013 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisė iš atsakovo H. D. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. D., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur nuo 2020 m. vasario 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priklausomai nuo infliacijos, pavedant jas uzufrukto teise administruoti vaiko motinai J. D.. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės J. D., valstybės naudai 30 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, o iš atsakovo H. D. į valstybės biudžetą 25 Eur žyminį mokestį ir 212 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
4. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus pripažino, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra analogiška – finansiškai sudėtinga. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius visuma, sprendė, kad po teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties vaiko poreikiai išaugo ir vaikui tenkantis 87 Eur išlaikymas akivaizdžiai yra nepakankamas jo poreikiams patenkinti. Sūnus lanko gimnaziją, dalyvauja užklasinėje sporto veikloje, dėl to atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos kitos būtinosios išlaidos. Atsižvelgęs į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, teismas sprendė, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai. Teismas vertino ir tai, kad komunalinės išlaidos augant vaikui taip pat didėja. Dėl to vaiko išlaikymui yra būtina skirti daugiau lėšų nei 2013 m., kai buvo nustatytas 87 Eur išlaikymo dydis. Teismas ieškovės prašomą priteisti 230 Eur išlaikymo dydį vertino, atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą, realumą ir pripažino, kad šalys vaiko išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 360 Eur per mėnesį. Nenustatęs aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė po 180 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas H. D. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apelianto nuomone, teismas patenkino ieškovės ieškinį, kuris nepagrįstas įrodymais. Vaikas neturi specifinių poreikių, dėl kurių jam būtų reikalingas 2 kartus didesnis išlaikymas. Ieškovė nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių įrodymų ar bent jau detalios mėnesio išlaidų sąmatos.
5.2. Teismas neištyrė ieškovės finansinės padėties, netinkamai palygino ieškovės ir atsakovo galimybes skirti sūnui išlaikymą. Apeliantas nesutinka, kad abiejų šalių finansinė padėtis yra analogiška. Teismas neišreikalavo duomenų apie atsakovės turtinę padėtį. Teismas sprendime neteisingai nurodė, kad atsakovo nuolatinės pajamos yra 600 Eur. Ieškovė turi papildomų pajamų, nes gali susimokėti kasmėnesinę 356,38 Eur paskolos įmoką kredito unijai už įsigytą namą, kai jos stabilios kasmėnesines pajamas yra tik 323 Eur išmoka iš darbo biržos. Teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių apie atsakovo kitus išlaikomus asmenis. Atsakovas nepajėgus skirti po 180 Eur kas mėnesį sūnaus išlaikymui. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į turimo turto ir santaupų skirtumus, išlaikomų asmenų skaičių, priemones, kurių ėmėsi atsakovas, kad uždirbtų kuo didesnes pajamas ir ieškovės pasyvumą gyvenant tik iš pašalpų. Atsakovas prašo pridėti prie bylos įrodymus dėl jo išlaikomų asmenų: atsakovo sūnaus I. D. gimimo liudijimo patvirtintą kopiją, žmonos R. D. sūnaus N. gimimo liudijimo patvirtintą kopiją, N. tėvo mirties liudijimo patvirtintą kopiją, atsakovo sūnaus E. D. gimimo liudijimo patvirtintą kopiją.
5.3. Apelianto teigimu, teismas nesilaikė formuojamos teismų praktikos, jog negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia vaiko tėvų turtinė padėtis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, kad jos ir atsakovo sūnaus išlaikymui išleidžia apie 495,00 Eur, pateikė dėl šių būtinų išlaidų išsamius paaiškinimus, kartu su pakankamais išlaidas patvirtinančiais įrodymais.
6.2. Teismas, priteisdamas paaugliui reikalingo dydžio išlaikymą, pakankamai objektyviai vertino tiek realius vaiko poreikius, tiek ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei atitinkamai jų objektyvias galimybes teikti išlaikymą sūnui, neproporcingai neskriaudžiant kitų išlaikytinių.
6.3. Ieškovės vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo priimti apelianto teikiamų dokumentų į bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo
9. Apeliantas prašo pridėti prie bylos įrodymus dėl jo išlaikomų asmenų: atsakovo sūnaus I. D. gimimo liudijimo patvirtintą kopiją, žmonos R. D. sūnaus N. gimimo liudijimo patvirtintą kopiją, N. tėvo mirties liudijimo patvirtintą kopiją, atsakovo sūnaus E. D. gimimo liudijimo patvirtintą kopiją. Šis prašymas grindžiamas argumentais, kad atsakovas teismo posėdyje turėjo šiuos dokumentus, bet teismui jų nebepaprašius jų nepateikė, mano, kad įrodymų pateikimas apie atsakovo išlaikomus asmenis neužvilkins bylos nagrinėjimo ir šių įrodymų buvimas byloje yra būtinas teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimo priėmimui.
10. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, apelianto pateiktus įrodymus priima ir juos vertina visos bylos kontekste.
Dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir išlaikymo dydžio
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
12. Apeliantas, nesutikdamas su teismo priteistu 180 Eur išlaikymo dydžiu nurodo, kad teismas patenkino ieškovės ieškinį, kuris nepagrįstas įrodymais. Ieškovė nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių įrodymų ar bent jau detalios mėnesio išlaidų sąmatos. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
13. Ieškovė, įrodinėdama vaiko poreikių išlaidas, nurodė, kad mokesčiai už būstą (vandenį, elektrą, internetą, šiukšlių išvežimą) ir jo išlaikymas, šildymas vidutiniškai kainuoja apie 200 Eur per mėnesį. Maistas mėnesiui kainuoja apie 300 Eur. Nepilnametis sūnus mokosi gimnazijoje, mokslo pasiekimai ir elgesys puikūs, jo poreikiai bei išlaidos sūnaus išlaikymui, lyginant su teismo 2013 m. priteistu 87 Eur išlaikymu, žymiai padidėjo. Sūnus gabus menams, lanko sporto klubą. Įvairioms paauglio reikmėms per mėnesį ieškovė skiria vidutiniškai iki 100 Eur (mokymo ir higienos priemonės, drabužiai, avalynė, laisvalaikis, vaistams ir kt.). Sūnaus sveikata gera, retai suserga, tačiau kartais tenka lankytis pas įvairių sričių gydytojus. Nemokamo maitinimo mokykloje sūnus negauna, todėl vien pietums kasdien ieškovė skiria ne mažiau kaip po 2–5 Eur, todėl reikalinga apie 500 Eur išlaikymo suma per mėnesį.
14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
16. Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
17. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, kas ieškinio padavimo metu (2020 m. vasario mėn.) sudarė 607,00 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Neteisus apeliantas tvirtindamas, kad sūnus neturi specifinių poreikių, dėl kurių jam būtų reikalingas 2 kartus didesnis išlaikymas. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis sūnui, buvo priimtas daugiau kaip prieš septynis metus (2013 m. birželio 25 d.). Akivaizdu, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja. Taigi per šį laikotarpį šalių vaikui paaugus, atitinkamai padidėjo ir jo poreikiai. Todėl konstatuotinas esminis vaikui poreikių padidėjimas ir laikytina, jog šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis (87 Eur) yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaiko poreikių. Todėl sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo priteistas prieš 7 metus, per šį laikotarpį vaiko poreikiai pasikeitė dėl šalyje besikeičiančios ekonominės situacijos, pakilo būtinųjų prekių, paslaugų kainos.
Dėl šalių turtinės padėties vertinimo
18. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas neištyrė ieškovės finansinės padėties, netinkamai palygino ieškovės ir atsakovo galimybes skirti sūnui išlaikymą, todėl apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad abiejų šalių finansinė padėtis yra vienoda. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į turimo turto ir santaupų skirtumus, išlaikomų asmenų skaičių, priemones, kurių ėmėsi atsakovas, kad gautų kuo didesnes pajamas ir ieškovės pasyvumą gyvenant tik iš pašalpų.
19. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
21. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas bankui iki kredito grąžinimo. Minėto namo pirkimui, ieškovei (duomenys neskelbtini) kredito unija (duomenys neskelbtini) suteikė 61500 Eur kreditą. Mėnesinė įmoka 356,38 Eur. Ieškovė nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistruota užimtumo tarnyboje ir gauna 251 Eur nedarbo draudimo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo. Atsakovas nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi, turi vieną transporto priemonę, nedirbantis, gauna nedarbo draudimo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo. (duomenys neskelbtini) atsakovas pasiskolino 30 000 litų (8500 Eur), o 2017 m. birželio 15 d. pasiskolino 3000 Eur. Taip pat, atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, konstatavo, kad ji iš esmės yra analogiška – finansiškai sudėtinga. Tokiai teismo išvadai visiškai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
23. Visų pirma, byloje esantis Nekilnojamojo turto registrų centro išrašas patvirtina apie iškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl neteisus apeliantas tvirtindamas, kad teismas netenkino jo prašymo išreikalauti duomenis apie ieškovės turtą. Apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ieškovė valdė įvarius turto objektus, tačiau jų nebeturi, todėl atsakovas nepagrįstai ieškovės turtinės padėties įrodinėjimo pareigą bando perkelti teismui. Antra, tai, kad atsakovas turi dar kelis išlaikytinius nėra priežastis nukrypti nuo sūnaus išlaikymo naštos tarp šalių paskirstymo lygiomis dalimis ar atleisti atsakovą nuo sūnaus išlaikymo pareigos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo sūnus E. D. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu. Suprantama, kad atsakovas gali prisidėti prie dabartinės žmonos R. D. sūnaus, kuris yra našlaitis, išlaikymo, tačiau apeliantas neturi pareigos jį išlaikyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Trečia, apeliantas nepagrįstai geresnę ieškovės turtinę padėtį bando įrodyti jo paties nepavykusio verslo skolomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas savaime negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Ketvirta, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas sūnaus išlaikymui. Jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Penkta, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
24. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas sprendimas priimtas, teismui pažeidus procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokias išvadas, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
25. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
26. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą 2020 m. lapkričio 18 d. pažymą sudaro 225 Eur, todėl, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina 225 Eur valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo H. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis Eur) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.