- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- e2-1782-1037/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00321-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys (pirm.)
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- H. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Algirdas Juška
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui H. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. D. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-671-339/2013,iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. D. dydį ir priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį nuo prašymo dėl privalomos mediacijos dienos, t. y. 2020 m. vasario 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priteista 87 Eur vienam vaikui išlaikymo suma yra per maža būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Sūnui (duomenys neskelbtini) metų, lanko mokyklą bei sporto užsiėmimus. Ieškovė nurodo, kad vaiko reikmėms reikalinga apie 500 Eur per mėnesį. Išdėstė, kad šią sumą sudaro mokymo, higienos, aprangos, laisvalaikio, vaistų, būsto bei maitinimo išlaidos. Papildomai paaiškino, kad prižiūri savo senus ir sergančius tėvus, todėl negali dirbti. Neturi jokių santaupų ar papildomo nekilnojamojo turto. Pabrėžė, jog atsakovas su sūnumi beveik nebendrauja, jam nepadeda ir neprisideda prie vaiko išlaikymo bei poreikių tenkinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas H. D. su ieškiniu nesutiko ir pašė jį atmesti. Nurodė, kad neturi iš ko mokėti didesnio išlaikymo. Atsiliepimu į ieškinį pabrėžė, kad ieškovė nepatvirtino vaiko poreikių išaugimo jokiais įrodymais, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad dėl jo nedarbingumo, susidariusių skolų bei didelio išlaikomų asmenų skaičiaus, jo šeimos finansinė padėtis ženkliai sunkesnė, nei ieškovės. Nurodė, kad jo mėnesinės pajamos, kurias sudaro bedarbio pašalpa bei tėvų pagalba, iš viso yra 600 Eur. Paaiškino, kad visada dėjo visas pastangas uždirbti daugiau, tačiau negali to padaryti dėl fizinės sveikatos problemų. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad nebendrauja su sūnumi ir niekaip kitaip neprisideda prie jo išlaikymo. Teigia, kad prisideda papildomai pirkdamas sūnui reikalingus daiktus ir kas savaitę bendrauja su vaiku, bendravimo metu suteikia maitinimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).
Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; ir kt.), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad G. D., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės J. D. ir atsakovo H. D. sūnus. Telšių apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-671-339/2013, šalių sūnaus išlaikymui atsakovas įsipareigojo mokėti po 300 Lt (87 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas bankui iki kredito gražinimo. Minėto namo pirkimui, ieškovei 2018 m. liepos 24 d. kredito sutartimi kredito unija „Germanto lobis“ suteikė 61500 Eur kreditą. Mėnesinė įmoka 356,38 Eur. Ieškovė yra nedirbanti, nuo 2020 m. birželio 16 d. yra įregistruota į užimtumo tarnybą ir gauna nedarbo draudimo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, kurios dydis apie 251 Eur. Tai pat, kad J. D. Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi buvo paskirta jos tėvo, A. U., rūpintoja.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, turi vieną transporto priemonę - automobilį. Yra nedirbantis, gauna nedarbo draudimo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo. Iš 2013 m. sausio 10 d. skolos lapelio, kuriuo atsakovas pasiskolino 30 000 litų (8500 Eur) ir 2017 m. birželio 15 d. skolos lapelio, kuriuo atsakovas pasiskolino 3000 Eur matyti, kad atsakovas iš viso turi 11 500 Eur skolą. Taip pat, atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Iš atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas teikia išlaikymą savo kitam sūnui E. D., po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas teigia, jog turi 2 metų sūnų, kuris auga su juo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.
Teismas įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį konstatuoja, kad ji iš esmės yra analogiška – finansiškai sudėtinga. Nepaisant sunkios tėvų turtinės padėties teismas konstatuoja, kad tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, nes vaikui išlaikymas reikalingas nuolat ir neatidėliotinai. Tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl ligos, ar sunkios finansinės situacijos tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar, kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; ir kt.). Pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu.
Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikių visuma, sprendžia, kad po teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties vaiko poreikiai išaugo ir vaikui tenkantis išlaikymas (87 Eur) akivaizdžiai nepakankamas jo poreikiams patenkinti. Akcentuotina tai, kad priimant teismo nutartį, kuriuo iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistas 300 Lt (87 Eur) išlaikymas, sūnus buvo mažametis, o dabar paauglys. Berniukas pradėjo lankyti gimnaziją, dalyvauti užklasinėje sporto veikloje, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai daroma išvada, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai. Įvertintina ir tai, kad komunalinės išlaidos didėjant vaikui ir jo poreikiams taip pat yra didesnės. Dėl to vaiko išlaikymui yra būtina skirti daugiau lėšų nei 2013 m., kai buvo nustatytas 87 Eur išlaikymo dydis.
Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės nurodytas sumas vertina atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą, realumą. Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į atsakovo, bet ir teikti išlaikymą vaikui pareigą turinčios ieškovės finansines galimybes, teismas sprendžia, kad šalys vaiko išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 360 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).Kadangi nuo lygių dalių principo skirstant išlaikymo pareigą tarp tėvų galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių, tai nustatyti nelygias išlaikymo teikimo dalis būtų pagrindas tik nustačius labai reikšmingą turtinį neatitikimą tarp tėvų turtinės padėties. Byloje aplinkybės, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatytos. Dėl to atsakovas turi teikti sūnaus išlaikymui po 180Eur dydžio išlaikymą per mėnesį..
CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko motinos ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Ieškovė su prašymu dėl mediacijos vykdymo šeimos byloje į mediatorę kreipėsi 2020 m. vasario 14 d. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju laikytina, kad būtent nuo minėtis datos atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos, todėl išlaikymas priteistinas nuo 2020 m. vasario 14 d.
Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Nepilnamečio G. D. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Ieškovės ieškinys patenkintas 78 procentais (180 Eur : 230 Eur) x100).
Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismui patenkinus ieškinio reikalavimą iš dalies ir padidinus išlaikymo sumą nuo 87 Eur iki 180 Eur, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 25 Eur (180 Eur – 87 Eur) x 12 mėn.) x 3 %) x 75%) žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio pakeitimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Ieškovei 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta antrinė teisinė pagalba yra 50 procentų(CPK 83 straipsnio 1 dalie 2 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą 2020 m. sausio 22 d. pažymą sudaro 272 Eur. Ieškinys patenkintas 78 procentais, todėl iš atsakovo priteistina 212 Eur valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kadangi ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba sudaro 50 procentų, iš ieškovės priteistina 30 Eur ((272 Eur -212 Eur) : 2) (CPK 96 straipsnio 1, 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-671-339/2013 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo H. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt Eur) nuo 2020 m. vasario 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priklausomai nuo infliacijos ir pavedant jas uzufrukto teise administruoti vaiko motinai J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 30 Eur (trisdešimt Eur) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš atsakovo H. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 25 Eur (dvidešimt penkis Eur) žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis) ir 212 Eur (du šimtus dvylika Eur) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.