Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) J. P. ir D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. P. ir D. P. skundą dėl antstolės Vilmos Leskevičienės veiksmų, suinteresuotiems asmenims byloje esant antstolei Vilmai Leskevičienei, uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

UAB „Baltijos biodyzelino centras“ sudaryta paskolos sutartis LOAN_40706

UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „EDS Invest“ negalioja, nes ji buvo nutraukta ir jos pagrindu negalėjo atsirasti naujos teisės ir pareigos. Nutraukus sutartį pasibaigė ir pareiškėjų su UAB „Medicinos bankas“ sudarytos laidavimo sutartys, kurių pagrindu teismas sprendimu buvo priteisęs iš pareiškėjų skolą UAB „Medicinos bankas“ ir šio sprendimo pagrindu vykdomas išieškojimas aukščiau nurodytose vykdomose bylose. Pradinis kreditorius

UAB „Medicinos bankas“, sudarydamas 2017 m. lapkričio 20 d. „Reikalavimo perleidimo sutartį“, perleido reikalavimo teises pagal 2007 m. sausio 22 d. UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Baltijos biodyzelino centras“ sudarytą paskolos sutartį LOAN_40706 dėl

2 112 549,58 Eur skolos, t. y. perdavė neegzistuojančias teises. Reikalavimo perleidimo sutarties metu skolininkas UAB „Baltijos biodyzelino centras“ buvo bankrutavusi, išregistruota iš įmonių registro, todėl toks teisių perleidimas nebuvo galimas.

UAB „Medicinos bankas“ paskolos sutarties pagrindu atsiradusias teises realizavo bankroto byloje pateikdama kreditorinį reikalavimą, kuris iš dalies padengtas vykdant bankroto procedūras, likusi skolos dalis, kaip ir kitų kreditorių reikalavimai, bankroto proceso metu nebuvo padengti, išieškojimas tapo negalimu, bendrovė likviduota. Taigi, kreditorius aiškiai pasirinko skolos atsiradusios pagal sutartį išieškojimo būdą, pateikdamas kreditorinius reikalavimus bankroto byloje. Toks reikalavimo teisės perleidimas, kurios UAB „Medicinos bankas“ neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.3 straipsnio 4 dalis) ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas. Todėl manytina, kad pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo sandoris yra niekinis ir negalioja.

1.3. Net jeigu perleidimas būtų pagrįstas, ko šiuo metu nėra, kreditorius reikalavimo perleidimo sutartimi perleido daugiau teisių nei pats turėjo, ką patvirtina aukščiau nurodytos aplinkybės. Kadangi pagal 2017 m. lapkričio 20 d. „Reikalavimo perleidimo sutartį“ UAB „Medicinos bankas“ perleido reikalavimo teises pagal 2007 m. sausio 22 d. UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Baltijos biodyzelino centras“ sudarytą paskolos sutartį LOAN_40706 dėl 2 112 549 Eur, 58 Eur skolos, todėl išieškojimas pagal tokią sutartį ir dėl šios aplinkybės negali būti vykdomas, nes banko sutartyje nurodyta skola yra didesnė nei minėtoje reikalavimų perleidimo sutartyje. Kadangi skolininkai, kaip jau nurodyta, buvo sumokėję dalį skolos, likusi skola yra mažesnė nei reikalavimo perleidimo sutarties priede Nr. 1 nurodytai sumai, todėl reikalavimas laikytinas negaliojančiu. 2018 m. vasario 27 d. antstolės Vilmos Leskevičienės priimti patvarkymai dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181, kuriuose nurodyti duomenys apie skolos likutį prieštarauja faktiniams duomenims, reikalavimo perleidimo sutarties sąlygoms ir turi būti naikinami. Vykdomieji veiksmai nurodytose bylose negali būti vykdomi ir dėl to, kad pareiškėjai negavo minėtos reikalavimo perleidimo sutarties, kas yra būtina įstatymais nustatyta sąlyga vykdant išieškojimą.

2. Antstolė Vilma Leskevičienė, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2022 m. sausio 26 d. patvarkymu Nr. (3.4.)-S-87 atsisakė patenkinti pareiškėjų skundą. Nurodė, kad:

2.1. Į 2021 m. gruodžio 14 d. siųstą pareiškėjų prašymą, antstolė 2021 m. gruodžio 31 d. pateikė motyvuotą atsakymą nurodydama konkrečius argumentus. 2020 m. rugsėjo 15 d. UAB „Medicinos bankas“ pateikė naują skolos patikslinimą (vykdomosios bylos Nr. 0130/13/01180, 3 t., b. l. 80), kuriame nurodyta, kad suma, gauta pardavus UAB „Baltijos biodyzelino centras“ turtą, yra įtraukta į skolos apskaičiavimą. Antstolė vadovavosi oficialiais UAB „Medicinos bankas“ pateiktais duomenimis apie skolos patikslinimą, dėl kurio nustatytu laiku iš pareiškėjų nebuvo gavusi jokių prieštaravimų, ir tuo pagrindu priėmė sprendimą patikslinti D. P. priklausančioms piniginių lėšų sąskaitoms areštą 2 111 859,26 Eur sumai. Konkretus pareiškėjų skolos dydis yra aiškus, taigi nėra pagrindo panaikinti patvarkymo dėl D. P. piniginių lėšų arešto 2 111 859,26 Eur sumai.

2.2. Panaikinti 2018 m. vasario 27 d. antstolės priimtus patvarkymus dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181 ir grąžinti vykdomuosius raštus esančius vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181, nėra teisinio pagrindo. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis nėra nuginčyta ar panaikinta įstatymų numatyta tvarka, taip pat nenustatyta CK 6.102 straipsnyje nustatytų pagrindų, kuriems esant reikalavimas negali būti perleidžiamas. Antstolei nėra jokio pagrindo nutylėti informacijos, t. y. vėlesnių teismų sprendimais nustatytų aplinkybių, t. y. kad 2019 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi Nr. 2YT-12932-984/2019 buvo panaikinti antstolės Vilmos Leskevičienės patvarkymai, kuriais ji atmetė prašymus dėl skolos dydžio nustatymo įpareigojant patikslinti skolos dydį. Antstolė atsižvelgusi į teismo sprendimą kreipėsi į UAB „Medicinos bankas“ dėl skolos patikslinimo, kuri ir buvo patikslinta.

2.3. Skunde nurodoma, kad pareiškėjai turi pagrįstą teisę nemokėti skolos, o antstolė neturi teisinio pagrindo toliau atlikti procesinius veiksmus vykdomose bylose. Skolininkas J. P. 2021 m. rugsėjo 16 d. atsiuntė prašymą dėl areštuoto žemės sklypo pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir prašė organizuoti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimą. Pareiškėjams neatsiuntus naujo turto įvertinimo turto realizavimo procedūra nebuvo pradėta. Šiuos skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria buvo nutarta atmesti pareiškėjų skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15.1. 2007 m. sausio 22 d. UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Baltijos biodyzelino centras“ sudarė kredito sutartį Nr. LOAN­_40706 (su pakeitimais), kurios pagrindu UAB „Baltijos biodyzelino centras“ buvo suteiktas 2 900 000 Eur kreditas. Kredito gavėjo prievolės pagal kredito sutartį buvo užtikrintos pareiškėjų J. P. ir D. P. laidavimu. 2007 m. sausio 22 d. laidavimo sutartimis pareiškėjai įsipareigojo atsakyti kredito davėjui, jei UAB „Baltijos biodyzelino centras“ netinkamai vykdys prievoles pagal kredito sutartį.

15.2. UAB „Baltijos biodyzelino centras“ įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdė, todėl 2008 m. rugsėjo 2 d. ji buvo nutraukta vienašališkai UAB „Medicinos bankas“. 2011 m. spalio 20 d. įsiteisėjo nutartis dėl UAB „Baltijos biodyzelino centras“ bankroto bylos iškėlimo.

15.3. 2011 m. gruodžio 5 d. UAB „Medicinos bankas“ pateikė pareiškimą dėl finansinių reikalavimų UAB „Baltijos biodyzelino centras“ bankroto byloje, kuriuos 2011 m. spalio 19 d. sudarė 10 013 120 Lt negrąžintas kreditas, 3 977 012,22 Lt priskaičiuotos ir nesumokėtos metinės palūkanos, 1 584 101,41 Lt priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai, 165 802,65 Lt kitos nesumokėtos sumos. Šis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3339-178/2012.

15.4. Antstolė Vilma Leskevičienė vykdo išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181 pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-299-565/2010, išduotą 2013 m. rugsėjo 11 d., iš skolininkų pareiškėjų J. P. ir D. P. išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai.

15.5. 2017 m. lapkričio 20 d. UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „EDS Invest“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria naujasis kreditorius įgijo reikalavimo teises į BUAB „Baltijos biodyzelino centras“ skolinius įsipareigojimus pagal 2007 m. sausio 22 d. kredito sutartį bei šią prievolę užtikrinusius laiduotojus pareiškėjus.

15.6. Antstolė 2018 m. vasario 27 d. patvarkymu dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. (3.4.)- S-2348 vykdomojoje byloje Nr. 0130/13/01180 bei patvarkymu dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. (3.4.)-S-2349 vykdomojoje byloje Nr. 0130/13/01181 pakeitė pradinį išieškotoją UAB „Medicinos bankas“ nauju išieškotoju (reikalavimo teisių perėmėju) UAB „EDS Invest“.

15.7. 2021 m. gruodžio 31 d. antstolė Vilma Leskevičienė priėmė patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181, kuriuo, be kita ko, nusprendė: 1) tenkinti iš dalies pareiškėjų prašymą panaikinti 2015 m. rugsėjo 13 d. antstolės Vilmos Leskevičienės priimtą patvarkymą Nr. 2-299-565/2010, kuriuo nutarta priverstinai nurašyti D. P. pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje 5 511 337,76 Eur sumai ir areštuoti visas D. P. priklausančias piniginių lėšų sąskaitas 2 111 382,05 Eur sumai; 2) netenkinti prašymo panaikinti 2018 m. vasario 27 d. antstolės priimtus patvarkymus dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181; 3) netenkinti prašymo grąžinti vykdomuosius raštus esančius vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181.

15.8. 2022 m. sausio 19 d. pareiškėjai pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams.

Dėl išieškotinos sumos dydžio

16. Atskirajame skunde teigiama, kad antstolė priimdama 2021 m. gruodžio 31 d. patvarkymą, neįsitikino D. P. skolos dydžiu patvarkymo priėmimo dienai. Taip pat antstolė nepagrįstai vadovavosi suinteresuotų asmenų pateiktais duomenimis, o ne 2013 m. rugsėjo 11 d. išduotame vykdomajame rašte nustatytu skolos dydžiu.

17. Teismas šį atskirojo skundo argumentą laiko nepagrįstu. Nagrinėjamoje byloje įsipareigojimų pagal 2007 m. sausio 22 d. kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka bei laidavimu. 2007 m. sausio 22 d. laidavimo sutartimis Nr. LAI-0705 ir Nr. LAI-0706 pareiškėjai įsipareigojo atsakyti solidariai su kredito gavėju UAB „Baltijos biodyzelino centras“, jeigu jis neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal kredito sutartį kredito davėjui (laidavimo sutarčių 2.1, 3.1 punktas). Pareiškėjai atsako UAB „Medicinos bankas“ ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas už visų kredito gavėjo prievolių, atsirandančių iš kredito sutarties įvykdymą (laidavimo sutarčių 3.2 punktas). Laidavimo sutarčių 8.1 punktas nustatė, kad laidavimo sutartys įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos ir galioja iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo.

18. CK 6.81 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei skolininkų pareiga solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

19. Kasacinės instancijos yra pasisakęs, kad iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

20. Taip pat kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad, skolininkui bankrutuojant, kreditoriui išlieka teisė pareikšti savo reikalavimą tiek skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) kylanti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek jiems abiem kartu.

21. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-299-565/2010, kuriuo nustatyta, kad iš pareiškėjų UAB „Medicinos bankas“ naudai solidariai priteista: 2 899 942,08 Eur negrąžintas kreditas, 123 196,66 Eur palūkanos, 171 342,59 Eur delspinigiai, viso 3 194 481,33 Eur, 7 proc. metinės mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos už 2 899 942,08 Eur nuo 2008 m. spalio 7 d. iki visiško grąžinimo, 9 proc. metinės kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos už priteistą 3 194 481,33 Eur sumą nuo 2008 m. spalio 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis 42 910,67 Lt (12 427,79 Eur).

22. Byloje taip pat nustatyta, kad 2009 m. kovo 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi buvo nutarta parduoti UAB „Medicinos bankas“ pagal kredito sutartį įkeistus nekilnojamuosius daiktus varžytinėse; nustatyta parduodamų daiktų tvarka ir eiliškumas. Nutartimi buvo nutarta išieškoti iš UAB „Baltijos biodyzelino centras“ skolą pagal 2007 m. sausio 22 d. kredito sutartį Nr. LOAN 40706 – 2 900 000 Eur negrąžinto kredito, 213 263,33 Eur palūkanų, 458 845,27 Eur delspinigių, viso 3 572 108,60 Eur bei 9 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

23. Pareiškėjai atskirajame skunde nurodė ir pateikė skaičiavimus, jog iš bendros skolos sumos 3 194 481,33 Eur atėmus 1 578 986,50 Eur (gautos sumos), likusi skolos dalis turėtų būti 1 615 494, 80 Eur. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir laidavimo sutarčių nuostatas spręstina, jog laiduotojai pareiškėjai solidariai ir skolininkas BUAB „Baltijos biodyzelino centras“ yra atsakingi už visas prievoles, susijusias su 2007 m. sausio 22 d. kredito sutarties Nr. LOAN 40706 ir jos pakeitimais vykdymu. Laidavimas pagal 2007 m. sausio 22 d. laidavimo sutartis Nr. LAI-0705 ir Nr. LAI-0706 prasidėjo pasirašius laidavimo sutartis ir pasibaigs, kai visos skolininko UAB „Baltijos biodyzelino centras“ prievolės pagal aktualią kredito sutartį bus pilnai ir tinkamai įvykdytos. Pareiškėjai pagal laidavimo sutartis atsako tiek už pagrindinės prievolės pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą, tiek už šalutinių prievolių (netesybų ir palūkanų) bei kitų piniginių reikalavimų, kylančių kredito sutarties pagrindu, sumokėjimą. 2007 m. sausio 22 d. kredito sutartis bei laidavimo sutartys nėra nuginčytos, dėl jų yra priimti teismų sprendimai (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-299-565/2010; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1037-580/2016), todėl teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

24. Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu, atsižvelgiant į 2009 m. kovo 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi priteistą skolos dydį, buvo priteista tik dalis skolos, kas nepanaikina laiduotojų prievolės atsakyti kreditoriui pagal kredito sutartį neįvykdytoje jos visoje dalyje. Tai reiškia, jog 1 578 986,70 Eur (pareiškėjų klaidingai nurodoma 1 578 986,50 Eur) išieškota suma nebuvo naudojama dengti vien pareiškėjų 2 899 942,08 Eur negrąžintam kreditui, 123 196,66 Eur palūkanoms ir 171 342,59 Eur delspinigiams. Iš byloje pateiktų UAB „Medicinos bankas“ skolos detalizacijų nustatyta, kad išieškota suma taip pat buvo padengtos ir iš UAB „Baltijos biodyzelino centras“ priteistos 213 263,33 Eur palūkanos, 458 845,27 Eur delspinigiai bei kitos sumos pagal UAB „Medicinos bankas“ patvirtintus finansinius reikalavimus skolininkės bankroto byloje (šios nutarties 15.3 punktas), į juos įskaičius pareiškėjų mokėtinas sumas. Likusia suma buvo dengiamas negrąžintas kreditas.

25. Atmetami kaip nepagrįsti ir pareiškėjų teiginiai, jog į skolos likutį nėra įtrauktos gautos lėšos realizavus pareiškėjams priklausantį turtą – 1,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta iš UAB „Medicinos bankas“ su atsiliepimu pateiktų duomenų, už pareiškėjų minimo turto pardavimą buvo gauta 50 990,91 Eur suma, kuri 2014 m. birželio 27 d. antstolio Valdo Čegliko buvo pervesta UAB „Medicinos bankas“. Atitinkamai buvo sumažintas ir pareiškėjų skolos dydis.

26. Atskirojo skundo argumentai, kad į pareiškėjų skolą įskaičiuotos 165 802,65 Eur dydžio išlaidos, taip pat laikytini nepagrįstais. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2011 m. lapkričio 18 d. UAB „Medicinos bankas“ pažymoje apie UAB „Baltijos biodyzelino centras“ skolą, 165 802,65 suma yra nurodyta ne eurais, bet litais. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 15.3 ir 23 punktuose, dėl šios sumos UAB „Medicinos bankas“ pateikė finansinį reikalavimą skolininkės bankroto byloje, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi.

27. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog UAB „Medicinos bankas“ pateikta skolos detalizacija yra išsami, o nurodytas skolos dydis konkretus. Atitinkamai vadovaudamasi šia pateikta pažyma apie skolos likutį, antstolė Vilma Leskevičienė pagrįstai priėmė skundžiamą 2021 m. gruodžio 31 d. patvarkymą, kuriuo patikslino pareiškėjų negrąžintą kreditą 2 111 382,05 Eur sumai.

Dėl antstolės veiksmų, susijusių su kreditorių pasikeitimu

28. Atskirajame skunde taip pat iš esmės ginčijamas 2017 m. lapkričio 20 d. įvykęs reikalavimo teisės perleidimas tarp UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „EDS Invest“. Pareiškėjai nurodo, jog kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta, todėl jos pagrindu negalėjo atsirasti naujos teisės ir pareigos. Kartu teigiama, jog reikalavimo perleidimo sutarties metu skolininkė UAB „Baltijos biodyzelino centras“ buvo bankrutavusi, išregistruota iš įmonių registro, todėl toks teisių perleidimas nebuvo galimas.

29. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys).

30. Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą, pasikeičia prievolės kreditorius, o prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014).

31. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad UAB „EDS Invest“ šioje byloje neįgijo reikalavimo teisių. Naujojo kreditoriaus teisės ir pareigos yra išvestinės iš pirminio kreditoriaus turėtų teisių ir pareigų, todėl naujasis kreditorius, perimdamas reikalavimo teisę, perima pagal reikalavimo perleidimo sutartį tiek pat teisių ir pareigų, kiek turėjo pirminis kreditorius. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pradinė kreditorė UAB „Medicinos bankas“ 2017 m. lapkričio 20 d. perleido reikalavimo teises ta pačia apimtimi, kokias teises pati pradinė kreditorė įgijo jos ir skolininkės UAB „Baltijos biodyzelino centras“ sudaryta kredito sutartimi bei jos įvykdymą užtikrinusiais laiduotojais pareiškėjais. Pareiškėjų laidavimo sutartimis įgytos teisės ir pareigos liko nepakitusios. Pažymėtina, kad pareiškėjai neteikė argumentų ir byloje nėra nustatyta, jog asmuo, kuriam jie turi įvykdyti prievoles pagal sudarytą kredito ir laidavimo sutartis pareiškėjams turi esminę reikšmę. Byloje nėra duomenų, jog reikalavimo teisė negalėjo būti perleista dėl to, jog reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su pradinės kreditorės asmeniu (CK 6.102 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad apeliantų nurodomas kredito sutarties vienašališkas nutraukimas traktuotinas ne kaip sandorio negaliojimas, bet kaip kreditoriaus teisių gynimo būdas, kai skolininkas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Būtent tai patvirtina ir UAB „Medicinos bankas“ elgesys, kai 2008 m. rugsėjo 2 d. vienašališkai nutraukus kredito sutartį, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš skolininkės ir pareiškėjų. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių reikalavimo teisė į skolininkės ir pareiškėjų prievoles pagal kredito ir laidavimo sutartis negalėjo būti perleistos naujai kreditorei, nėra pagrindo neigti suinteresuoto asmens UAB „EDS Invest“ teisę reikalauti prievolių įvykdymo pagal kredito sutartį.

32. Apeliantai taip pat nurodo, kad likvidavus skolininkę UAB „Baltijos biodyzelino centras“ tiek pagrindinės, tiek šalutinės prievolės turėjo būti vertinamos kaip pasibaigusios ir negalėjo būti perleistos naujajam kreditoriui. Pareiškėjai šiuos teiginius grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 pateiktu išaiškinimu, kad jei užbaigus bankroto bylą pagrindinis skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų, tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (liet. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; kt.).Todėl kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015).

34. Kasacinės instancijos teismo civilinės bylos Nr. 3K-P-537/2011 aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Minėtoje kasacinės instancijos byloje teismas pasisakė dėl kreditoriaus teisių ir skolininko bei laiduotojo prievolės apimties, skolininkui iškėlus bankroto bylą; dėl laidavimo ir įkeitimo santykio, kai skolininkui iškeliama bankroto byla; dėl laiduotojo prievolės apimties, kai kreditoriaus (įkaito turėtojo) reikalavimas liko nepatenkintas dėl skolininko bankroto byloje susidariusių bankroto administravimo išlaidų laiduotojų atsakomybės. Nagrinėjamu atveju aktualūs kasacinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012, 2013 m. vasario 15 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2013, 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2014 pateikti išaiškinimai dėl laidavimo kaip akcesorinės ir solidariosios prievolės skolininkui iškėlus bankroto bylą pabaigos. Anksčiau nurodytose bylose kasacinis teismas nurodė, kad kai bankrutuojant pagrindiniam skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nors tokios bylos nagrinėjimo metu pagrindinis skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą teisminės gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi.

35. Nagrinėjamu atveju teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimas, kuriuo BUAB „Baltijos biodyzelino centras“ veikla pripažinta pasibaigusia ją likvidavus dėl bankroto, buvo priimtas praėjus daugiau kaip keturiems metams po Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo kreditoriui UAB „Medicinos bankas“ priteista skola iš laiduotojų apeliantų dėl pagrindinio skolininko UAB „Baltijos biodyzelino centras“ neįvykdytos prievolės. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškinio pareiškimo laiduotojams metu pagrindinio skolininko UAB „Baltijos biodyzelino centras“ veikla nebuvo pasibaigusi ir jis nebuvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė UAB „Medicinos bankas“ nebuvo pasibaigusi, o skolos išieškojimo procesas dėl vis besitęsiančių teisminių ginčų iki šiol nėra baigtas.

36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad UAB „Medicinos bankas“ ar UAB „EDS Invest“ prarado teisę gauti prievolės įvykdymą iš pareiškėjų kaip solidarių skolininkų–laiduotojų, kuriems reikalavimas įvykdyti prievolę pagal laidavimo sutartis pareikštas iki skolininko UAB „Baltijos biodyzelino centras“ likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

37. Atskirajame skunde taip pat argumentuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjai pakartotinai ginčija 2018 m. vasario 27 d. antstolės patvarkymus dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese, dėl kurių jau priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai.

38. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. priimta nutartimi ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2342-619/2018, sutinka su atskirojo skundo teiginiais, jog šiose bylose nebuvo nagrinėtas skolos perleidimo teisėtumas pagal pareiškėjų 2021 m. gruodžio 14 d. ir 2022 m. sausio 19 d. prašyme (skunde) pateiktus teisinius pagrindus. Minėtose bylose iš esmės buvo sprendžiama dėl to, ar skolininkai buvo tinkamai informuoti apie reikalavimo teisių perleidimą. Nurodytos aplinkybės leidžia vertinti kaip nepagrįstą skundžiamos nutarties motyvą, kad klausimas dėl proceso šalių pakeitimo vykdymo procese buvo išnagrinėtas. Vis dėlto pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neapsiribojo tokiu vertinimu ir nors išsamiai nepasisakė apie reikalavimo sutarties teisėtumą, tai skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

39. Atskirojo skundo teiginys, kad vykdomieji veiksmai nurodytose bylose negali būti vykdomi ir dėl to, kad pareiškėjai negavo minėtos reikalavimo perleidimo sutarties, atmetami kaip nepagrįsti, nes, kaip minėta anksčiau, dėl jų jau yra priimta įsiteisėjusios Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartys.

40. Apeliantų nurodomas reikalavimo sutarties negaliojimas argumentuojant tuo, jog pradinis kreditorius perleido daugiau teisių nei turėjo pats bei tai, kad atliktas perleidimas prieštarauja reikalavimo perleidimo sutarties 5.2 ir 5.3 punktams, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 23–27 punktuose jau analizavo ir konstatavo, kad pareiškėjų skolos likutis 2017 m. lapkričio 20 d. nebuvo 1 627 922,50 Eur, bet, kaip nurodyta UAB „Medicinos bankas“ teiktoje pažymoje dėl 2017 m. lapkričio 22 d. skolos imtinai – 2 112 549,58 Eur. Būtent tokia suma įrašyta ir 2017 m. lapkričio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties priede Nr. 1. Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad nėra pagrindo pripažinti aktualią reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia atskirajame skunde nurodytais pagrindais.

41. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjų J. P. ir D. P. atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjų J. P. ir D. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.