Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. eA2-595-544/2020

teisėja Šarūnė Butkuvienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01095-2015-8

2020 m. rugsėjo 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo) A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. eA2-3135-1000/2020 pagal pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kupiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2-1005/2017 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių bei pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei G. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, esant tretiesiems asmenims J. K., R. P., A. D., A. M., uždarajai akcinei bendrovei „Medeiva“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. K. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu prašė atnaujinti procesą Kupiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2-1005/2017 ir, atnaujinus procesą, visus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus santuokos nutraukimo byloje nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16. Nurodo, kad nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, nes apelianto išdėstyti motyvai bei aplinkybės nesudaro pagrindo procesui byloje atnaujinti ir nekelia abejonių dėl priimto teismo sprendimo santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje teisėtumo bei pagrįstumo. Atskirajame skunde apeliantas atkartoja motyvus ir argumentus, išdėstytus jo prašyme atnaujinti procesą.

18. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo skundo pagrįstumo klausimą spręsti įstatymų nustatyta tvarka ir sprendimą priimti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

20. Šioje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. K. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

21. Apeliantas pateikė teismui prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes rašytinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, kai pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta raštu, reikštų jo teisių, įtvirtintų Europos Žmogaus teisių konvencijoje, pažeidimą.

22. Ieškovė G. K. pateiktu atsiliepimu į apelianto prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo prašo jį atmesti ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Žodinis skundo nagrinėjimas nėra tikslingas, ekonomiškai nepagrįstas, neatitinkantis proceso teisės principų.

23. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti teismui prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau toks prašymas teismui nėra privalomas. Teismas, susipažinęs su apelianto atskiruoju skundu, atsiliepimu į atskirąjį skundą, bylų medžiagomis, vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliantas prašyme nenurodė, kokios bylos aplinkybės gali būti tinkamai išaiškintos tik žodinio bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas visų jo reikalavimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių neturėjo galimybės išdėstyti procesiniuose dokumentuose, įskaitant ir atskirąjį skundą. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka, savaime nereiškia, jog yra pagrindas žodiniam procesui apeliacinės instancijos teisme. Prie prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėjas pridėjo Advokatų tarybos pirmininko įsakymą, jog jam leidžiama laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą, tačiau nenurodė, kaip šis dokumentas pagrindžia būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į jį išsamiai išdėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, o byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar juo byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

24. Bylos bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenys rodo, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017 iš dalies tenkino ieškovės G. K. ieškinį, o atsakovo A. K. priešieškinį atmetė. Teismas nutraukė santuoką dėl atsakovo A. K. kaltės ir padalino santuokoje įgytą turtą. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-282-227/2018 pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalis, kuriomis šalims padalintas nekilnojamasis turtas. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-992-558/2018 tenkino pareiškėjo A. K. ieškinį atsakovui V. B. ir pripažino tarp šių asmenų sudarytą 2007 m. kovo 8 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia. Teismas taikė vienašalę restituciją ir grąžino A. K. nuosavybės teise žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypai). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-411-560/2019 atmetė atsakovo V. B. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-916/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas (atsakovas) A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą Kupiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2-1005/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes, 2019 m. gruodžio 10 d. kasaciniam teismui priėmus minėtą nutartį, jam paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo jam būti žinoma minėtos bylos nagrinėjimo metu - procesiniu sprendimu Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų civilinėje byloje Nr. 2-2-1005/2017 buvo padalintas ne visas bylos šalių santuokoje įgytas turtas, nes nebuvo padalinti keturi Žemės sklypai.

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes prašymo jį atnaujinti ir nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo proceso atnaujinimui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl byla pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį pakartotinai nenagrinėjama. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nenustatytas faktinis ir teisinis pagrindas procesui atnaujinti, vertina teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

26. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir tvirtina, kad atsirado naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų civilinės bylos Nr. e2-2-1005/2017 nagrinėjimo metu – paaiškėjo, kad teismo sprendimu tarp sutuoktinių liko nepadalinti keturi santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyti Žemės sklypai.

27. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka visus šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodoma aplinkybė, kad jam tik 2019 m. gruodžio 10 d. paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo jam būti žinoma Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2-1005/2017 metu, jog byloje liko nepadalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys keturi Žemės sklypai, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti faktinį ir teisinį pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes ji neatitinka visų šios nutarties 28 punkte nurodytų požymių.

30. Aplinkybės, kad sutuoktiniai A. ir G. K. santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgiję keturis Žemės sklypus, kurie pagal ieškinyje ir priešieškinyje nurodytus reikalavimus nebuvo įtraukti į tarp sutuoktinių dalintino turto balansą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose nagrinėtoje byloje Nr. 2-2-1005/2017, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą minėtoje byloje. Jos pareiškėjui buvo ir turėjo būti žinomos nuo pat bylos dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių taikymo iškėlimo 2015 m. rugsėjo 28 d., nes dėl Žemės sklypų susigrąžinimo nuosavybėn tuometiniai sutuoktiniai 2015 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo inicijavo civilinę bylą Nr. 2-992-558/2018. Todėl apie aplinkybes, nurodomas proceso atnaujinimo pagrindu, apeliantas nesužinojo tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo ar bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka, kaip kad tvirtinama atskirajame skunde. Šias išvadas patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-992-558/2018 medžiaga ir joje priimtame įsiteisėjusiame 2018 m. balandžio 17 d. teismo sprendime nustatytos aplinkybės (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apie tai, kad: ieškinyje pats apeliantas buvo nurodęs, kad pasikeitė ginčo turto (Žemės sklypų) nuosavybės statusas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nes bendraieškė G. K. atsisakė ieškinio reikalavimų; trečiasis asmuo G. K. nuo pat sandorio dėl Žemės sklypų perleidimo momento, t. y. nuo 2007 metų, visada manė, kad Žemės sklypai yra jos ir sutuoktinio nuosavybė; Žemės sklypai santuokos nutraukimo byloje į turto balansą nėra įtraukti ir dėl jų padalijimo nei vienas iš sutuoktinių reikalavimų nekėlė; sudarant 2007 m. kovo 8 d. Žemės sklypų, priklausančių sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, perleidimo V. B. sutartį ieškovas A. K. veikė už save ir sutuoktinę G. K.; teismas pripažino ieškovui A. K. reikalavimo teisę į visus keturis Žemės sklypus, nes buvusi sutuoktinė G. K. savo ieškinio dalies atsisakė, nurodė, kad pretenzijų neturi, o teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi šį atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir šią bylos dalį nutraukė; teismas konstatavo, kad trečiojo asmens G. K. paaiškinimais patvirtinta, jog ji neturi pretenzijų savo dar esamam sutuoktiniui A. K., todėl jis turi reikalavimo teisę į visą ginčo turtą (Žemės sklypus).

31. Minėta, kad viena iš proceso atnaujinimo sąlygų yra ta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nenurodė ir neįrodė, kaip jo teises ir įstatymų saugomus interesus pažeidžia įsiteisėjęs Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017, kurio tarp jo ir sutuoktinės nebuvo padalinti keturi Žemės sklypai, atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypai buvo grąžinti vieno apelianto nuosavybėn, kad pagal Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-369-967/2020 nustatytas aplinkybes jis Žemės sklypus valdo ir jais disponuoja (CPK 179 straipsnio 3 dalis), o ieškovė G. K., vertinant pagal procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pretenzijų šiuo aspektu apeliantui nereiškia.

32. Atsižvelgiant į nutarties 27-31 punktuose nustatytą teismų praktiką, nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas apie tai, kad apelianto proceso atnaujinimo pagrindu nurodoma aplinkybė buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, kad ji buvo ir turėjo būti žinoma apeliantui ir kad ji nepaaiškėjo po teismo sprendimo įsiteisėjimo, atskirojo skundo argumentai apie tai, kad nepraleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nebeturi esminės reikšmės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, susijusių su procesinio termino skaičiavimu, pasisako, įvertinęs tai, kad jais rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

33. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

34. Apeliantas tvirtina, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo tik 2019 m. gruodžio 10 d., todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino nepraleido. 2019 m. gruodžio 10 d. datą apeliantas sieja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartimi dėl jo ir V. B. ginčo išsprendimo kasacinėje instancijoje. Tačiau, jeigu ir sutikti su apeliantu, kad aplinkybė apie šalių santuokoje įgyto, bet nutraukiant santuoką nepadalinto turto, atsiradimą, su kuria apeliantas sieja proceso atnaujinimo pagrindą, buvo naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, tai apie ją apeliantas sužinojo ir turėjo sužinoti 2019 m. balandžio 4 d., kada įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-992-558/2018, kuriuo 2007 m. kovo 8 d. Žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia ir, pritaikius restituciją, keturi Žemės sklypai grąžinti apelianto A. K. nuosavybėn (CPK 18 straipsnis). Pareiškėjas į teismą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017 dėl 2017 m. lapkričio 29 d. teismo sprendimo, kuris įsiteisėjo 2018 m. balandžio 18 d., kreipėsi tik 2020 m. kovo 9 d., todėl praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, neprašė jo atnaujinti, nenurodė ir neįrodinėjo svarbių aptariamo termino praleidimo priežasčių. Apelianto atskirajame skunde dėstomi argumentai, susiję su procesu kasacinėje instancijoje, niekaip neįtakoja fakto, kad teismo sprendimas dėl santuokoje turto padalijimo įsiteisėjo 2019 m. balandžio 4 d. ir kad būtent tada apelianto nuosavybėn buvo grąžinti Žemės sklypai, kurių šalims niekas netrukdė nurodyti kaip turtą, dalintiną santuokos nutraukimo byloje.

35. Pažymėtina, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015).

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visumą, įskaitant civilinės bylos apimtį, dėl kurios pareiškėjas prašo atnaujinti procesą (santuokos nutraukimo byloje buvo dalinami 25 žemės ūkio paskirties žemės sklypai, įvairūs pastatai bei kitas turtas, nagrinėjimas teismuose vyko trejus metus, įvyko daugiau nei 20 teismo posėdžių). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog paaiškėjusi aplinkybė, kad keturi Žemės sklypai yra grąžinti buvusių sutuoktinių nuosavybėn ir liko nepadalinti šalių santuokos nutraukimo byloje, lyginant su tos bylos apimtimi, viso byloje tarp šalių padalinto turto apimtimi ir laikotarpiu, per kurį ginčas buvo išspręstas, nėra tiek reikšmingi, jog pateisintų išnagrinėtos bylos atnaujinimą šiuo konkrečiu atveju, jei ir būtų nustatytos aplinkybės procesui atnaujinti, numatytos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

37. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kurios pagrindu jis siekia proceso atnaujinimo, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte tokioms aplinkybėms keliamų reikalavimų, apelianto argumentai, susiję su būtinumu atnaujinti procesą byloje visa apimtimi ir iš naujo išnagrinėti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jos nepasisakoma. Tačiau šioje vietoje pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Kasacinio teismo pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

38. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, nes negali paneigti ar pakeisti nustatyto civilinio proceso atnaujinimo instituto reguliavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

39. Apeliacinės instancijos teismas nevertina prašyme atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka apelianto nurodytų paaiškinimų pagrįstumo ir teistumo, nes pagal turinį jie yra anksčiau pateikto atskirojo skundo dėl skundžiamosios pirmosios instancijos teismo nutarties papildymas, o CPK 323 straipsnis draudžia keisti (pildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui.

40. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas pradedamas dėl teismo procesinio sprendimo, asmeniui padavus apeliacinį (atskirąjį) skundą ir jį teismui priėmus (CPK 315, 334, 338 straipsniai). Apeliaciniame (atskirajame) skunde ir atsiliepime į jį bylos šalys turi galimybę išdėstyti visus argumentus byloje kilusiais klausimais. Dėl šių procesinių dokumentų formos ir turinio, pateikimo tvarkos CPK nustatyti specialūs reikalavimai. Po to, kai yra priimamas apeliacinis (atskirasis) skundas, kitai bylos šaliai sudaroma galimybė pateikti dėl šio skundo atsiliepimą. Civilinio proceso kodekso nuostatos nenumato, kad, išsprendus minėto skundo priėmimo klausimą, apeliantas turėtų teisę papildyti ar pakeisti skundo motyvus. CPK nenustatyta šalims procesinės teisės teikti teismui kitokius, negu šiame kodekse išvardyti, procesinius dokumentus, įskaitant ir atsiliepimą į kitos pusės pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl dėl tokiame dokumente nurodytų argumentų nepasisakoma.

41. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Ieškovė G. K. pateikė atsiliepimus į atskirąjį skundą ir į prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo bei prašė atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, kurias sudaro atitinkamai 250 Eur ir 100 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus atskirąjį skundą, išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisiamos iš apelianto ieškovės G. K. naudai, kadangi jos yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nurodyti maksimalūs dydžiai, yra pagrįstos ir protingos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.