- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- eA2-3135-1000/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- J. K., R. P., A. D., A. M., UAB „Medeiva“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei G. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys byloje: J. K., R. P., A. D., A. M., UAB „Medeiva“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas A. K. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą Kupiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2-1005/2017, kurioje teismas 2017 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinis atmestas. Teismas nutraukė santuoką dėl atsakovo A. K. kaltės bei padalino santuokoje įgytą turtą. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi sprendimą iš dalies pakeitė. Pareiškėjas A. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, jog jau po teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo, paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, o būtent, kad buvo padalintas ne visas santuokinis turtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-992-558/2018 tenkino pareiškėjo ieškinį atsakovui V. B.: pripažino negaliojančia 2007 m. kovo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini); taikė restituciją ir grąžino pareiškėjo nuosavybėn žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos nurodyta sutartimi pareiškėjas buvo perleidęs V. B.: sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat pripažino negaliojančiais 2009 m. rugsėjo 18 d. graižtvinių šautuvų „Sako Varmint 223 Remington“ Nr. 627208 bei „Mannlicher Classic 300 Winchester Magnum“ Nr. 1038543 pirkimo-pardavimo sandorius, atitinkamai Nr. 106 ir Nr. 107. Kadangi ginčo ginklus V. B. spėjo perleisti kitiems asmenims, teismas priteisė piniginį ekvivalentą – 5 791,00 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-411-560/2019 atmetė V. B. apeliacinį, o Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-376-916/2019 – ir kasacinį skundus. Nurodė, kad aplinkybė, jog teismai pripažino negaliojančia 2007 m. kovo 8 d. sutartį, kuria perleistas santuokinis turtas, atitinka visus keturis požymius, reikalingus proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. aplinkybė, kad keturi aukščiau išvardinti žemės sklypai iš tikrųjų priklauso pareiškėjui su ieškove, o ne V. B., buvo nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą ir priimant sprendimą. Ji pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nes teismo sprendimas pripažinti negaliojančia 2007 m. kovo 8 d. sklypų pirkimo-pardavimo sutartį dar nebuvo priimtas. Aplinkybė tapo žinoma – galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis buvo priimta jau po teismo sprendimo pareiškėjo ir ieškovės santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu ji būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas bent jau dalyje dėl turto padalijimo. Pareiškėjas prašo atnaujinus bylos nagrinėjimą, iš naujo išnagrinėti visus ieškovės G. K. ieškinio ir jo priešieškinio santuokos nutraukimo byloje, reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2019 m. gruodžio 10 d. – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui galutinai išsprendus jo ir V. B. ginčą.
2. Ieškovė G. K. nesutinka su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo. Nesutikdama su prašymu dėl proceso atnaujinimo ieškovė nurodė, jog pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad šios aplinkybės: 1) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu dėl jų gali kilti abejonių sprendimo pagrįstumu, jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas; 2) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 3) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 4) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju naujos aplinkybės yra pagrindas naujam ieškiniui pareikšti, bet ne kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Nurodė, kad turtas, kuris grįžo po pritaikytos restitucijos buvusiems sutuoktiniams, nežymiai padidino bendro turto masę, tačiau tai savaime nereiškia, jog netinkamai buvo padalintas kitas dalintas šalių turtas, prievolės, išspręsti visi kiti turtiniai tarpusavio klausimai, juolab, santuokos nutraukimo byla buvo ypač didelės apimties, nagrinėta itin ilgai, kruopščiai ir patikrinta visa teismų instancine sistema. Turtas, kuris grįžo sutuoktiniams, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-992-558/2018, nebuvo sutuoktinių nuosavybė santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, jis notariniu sandoriu buvo perleistas kitiems asmenims ir šis sandoris nebuvo nuginčytas. Visos aplinkybės dėl jo sudarytų sandorių pareiškėjui buvo žinomos, nes būtent jis sudarinėjo sandorius. Pareiškėjas apie savo sudarytus sandorius ir jų neteisėtumą žinojo nuo pat neteisėtų sandorių sudarymo dienos, tad apie sutuoktiniams priklausantį turtą, esantį pas kitus asmenis, žinojo santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu. Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-992-558/2018 įsiteisėjo apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismui 2019 m. balandžio 4 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-411-560/2019. Tad apie sandorio pripažinimą negaliojančiu ir restituciją pareiškėjui tapo žinoma 2019 m. balandžio 4 d., todėl jis praleido įstatymo nustatytus terminus prašymui dėl proceso atnaujinimo reikšti šiuo pagrindu. Nurodė, jog santuokos nutraukimo byloje buvo dalinami žemės ūkio paskirties žemės sklypai (viso vien žemės ūkio paskirties žemės sklypų, be pastatų, buvo 25 vienetai), padalinti jie buvo lygiomis dalimis natūra atskirais sklypais, todėl atsiradę dar papildomi 4 sklypai nekeistų sprendimo esmės nei dėl turto padalijimo proporcijų, nei padalijimo būdo. Mano, kad proceso atnaujinimo institutas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principo, šiuo atveju, kai po kitoje byloje įsiteisėjusio teismo sprendimo atsiradus papildomam turtui vėliau nei buvo priimtas sprendimas santuokos nutraukimo byloje šio turto padalijimo klausimas galėtų ir turėtų būti išspręstas kitoje byloje arba šis turtas gali būti pasidalintas ir notarine sutartimi, neatnaujinant santuokos nutraukimo bylos, lygiomis dalimis po 2 sklypus. Tuo tarpu pareiškėjas siekia ne pasidalinti papildomai paaiškėjusį turtą, o peržiūrėti išnagrinėtą santuokos nutraukimo bylą iš naujo pilna apimtimi, nors tam nėra jokio pagrindo, pirmosios instancijos teismo sprendimas, patikrintas apeliacine tvarka iš esmės pilna apimtimi, nesudaro jokio pagrindo abejoti jo teisėtumu ir pagrįstumu visų išspręstų klausimų apimtyje.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, nurodė, jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu proceso atnaujinimas ir viso turto padalijimo iš naujo peržiūrėjimas negali nulemti kreditoriaus – Valstybės galimybės gauti realų prievolės įvykdymą. Pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 29 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017 solidarioji sutuoktinių prievolė valstybei pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo padalinta ir modifikuota, buvę sutuoktiniai liko bendraskoliais, t. y. solidarios prievolės subjektais, prievolės valstybei pripažintos solidariomis G. K. ir A. K. prievolėmis. Nacionalinės žemės tarnybos byloje dalyvavusios trečiuoju asmeniu tokia pozicija ir buvo pareikšta procesiniuose dokumentuose bei bylą nagrinėjant teisme. Atsižvelgdama į tai, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimą teismas spręstų įstatymų nustatyta tvarka ir sprendimą priimtų savo nuožiūra.
4. Trečiasis asmuo J. K. pateikė atsiliepimą, kuriame sutiko su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą ir iš naujo išnagrinėti visus ieškovės G. K. ieškinio ir atsakovo A. K. priešieškinio santuokos nutraukimo byloje, reikalavimus. Nurodė, kad jos sūnus A. K. yra skolingas jai 37 557,26 Eur pagal 19 paskolos sutarčių ir vekselių, sudarytų laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 24 d. iki 2016 m. liepos 21 d. Prievolės yra neįvykdytos, o A. K. – nemokus, todėl teismas turi iš naujo visą santuokos metu sukaupto turto padalinimą, neapsiribojant 4 naujai atsiradusiais sklypais.
5. Tretieji asmenys R. P., A. D., A. M., UAB „Medeiva“ atsiliepimų nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.
7. Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).
8. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Institutą galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
9. Dėl termino paduoti prašymą atnaujinti procesą.
9.1. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-108/2009).
9.2. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2019 m. gruodžio 10 d. – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui galutinai išsprendus jo ir V. B. ginčą. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais. Atkreipiamas pareiškėjo dėmesys, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo yra siejamas su aplinkybių sužinojimu ar turėjimu jas sužinoti, kurios sudaro proceso atnaujinimo pagrindus, numatytus CPK 366 straipsnio 1 dalyje, šiuo konkrečiu atveju sužinojimas apie naujas esmines aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (2 punktas).
9.3. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-992-558/2018 tenkino pareiškėjo ieškinį atsakovui V. B. ir grąžino pareiškėjui 4 sklypus. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-411-560/2019 atmetė V. B. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Taigi, 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas dėl 2007 m. kovo 8 d. sklypų pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo ir 4 sklypų grąžinimo pareiškėjui įsiteisėjo ir tapo vykdytinas, t. y. pareiškėjas, kaip profesionalus teisininkas, turėjo suprasti, kad 2019 m. balandžio 4 d. atsirado naujos aplinkybės ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Įvertinęs tai, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas apie sklypų sugrąžinimą sužinojo 2019 m. balandžio 4 d., į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2020 m. kovo 9 d., nepateikė prašymo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą ir atitinkamai nenurodė jokių tokio termino praleidimo priežasčių, teismas sprendžia, kad prašymas paduotas praleidus 3 mėnesių terminą, nustatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje.
10. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
10.1. Minėta, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismu 2019 m. gruodžio 10 d. priėmus nutartį, paaiškėjo naujos aplinkybės, jog 2007 m. kovo 8 d. sutartis, kuria perleistas santuokinis turtas, yra negaliojanti, o keturi žemės sklypai iš tikrųjų priklauso pareiškėjui su ieškove.
10.2. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
10.3. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2-1005/2017 priėmė 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą, kuriuo nutraukė G. K. ir A. K. santuoką dėl atsakovo A. K. kaltės bei padalino santuokoje įgytą turtą. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi sprendimą iš dalies pakeitė. Pareiškėjas prašo atnaujinus bylos nagrinėjimą, iš naujo išnagrinėti visus ieškovės G. K. ieškinio ir jo priešieškinio santuokos nutraukimo byloje, reikalavimus, kadangi po teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo, paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, o būtent, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. gruodžio 10 d. priėmus nutartį, paaiškėjo, jog 2007 m. kovo 8 d. sutartis, kuria perleistas santuokinis turtas, yra negaliojanti, o keturi žemės sklypai iš tikrųjų priklauso pareiškėjui su ieškove.
10.4. Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo nustatytos naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
10.5. Kaip minėta, pareiškėjas privalo įrodyti, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui.
10.6. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas į teismą dėl 2007 m. kovo 8 d. sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi dar 2015 m. balandžio 14 d., taigi, pareiškėjas aplinkybes apie sandorio negaliojimą žinojo dar nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. Tuo tarpu pati 2007 m. kovo 8 d. sutartis pripažinta negaliojančia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2019 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį. Taigi, naujos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atsirado jau išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis), ir nagrinėjant bylą bei priimant sprendimą neegzistavo.
10.7. Be to, naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti esminės – žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-992-558/2018, vėliau – ir Vilniaus apygardos teisme bei Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo išspręstas klausimas dėl 4 sklypų grąžinimo pareiškėjui. Tuo tarpu santuokos nutraukimo byloje buvo dalinami 25 žemės ūkio paskirties žemės sklypai, įvairūs pastatai bei kitas turtas. Atsižvelgiant į santuokos nutraukimo bylos sudėtingumą (bylos nagrinėjimas teismuose vyko trejus metus, įvyko daugiau nei 20 teismo posėdžių), padalinto turto apimtis, nėra pagrindo konstatuoti, jog naujos aplinkybės yra reikšmingos išnagrinėtai bylai.
10.8. Pažymėtina, jog pareiškėjas prašo ne padalinti naujai atsiradusį nepadalintą turtą, o iš naujo išnagrinėti visus ieškovės G. K. ieškinio ir jo priešieškinio santuokos nutraukimo byloje reikalavimus. Kaip jau minėta, proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Toks proceso atnaujinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principo. Teismo vertinimu, naujai atsiradusio turto padalijimo klausimas gali būti išspręstas kitoje byloje arba šis turtas gali būti pasidalintas notarine sutartimi.
11. Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes praleistas terminas prašymui paduoti ir nėra prašymo jį atnaujinti, bei nėra įstatyme nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl byla pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį pakartotinai nenagrinėjama.
12. Pareiškėjo prašymą atmetus, iš jo turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jis yra visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl šios išlaidos iš pareiškėjo nepriteisiamos. Tačiau iš pareiškėjo G. K. priteisiamos 250 Eur išlaidos už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsniu, 370 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei G. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tretiesiems asmenims J. K., R. P., A. D., A. M., UAB „Medeiva“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaidas už teisinę pagalbą G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio arba Panevėžio rūmuose.