Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1.;3.2.3.9.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.; 3.4.1.1.; 3.4.1.2.

2017 m. lapkričio 29 d.

dalyvaujant ieškovei G. K. ir jos atstovams advokatei Audronei Rimienei bei advokato padėjėjui Irmantui Gudui,

tretiesiems asmenims J. K., R. P., A. D., A. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Strumskienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, tretieji asmenys byloje J. K., R. P., A. D., A. M., UAB „Medeiva“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, bei atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei G. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 2-33, t. 7, b. l. 114-150, t. 10, b. l. 86-87, t. 14, b. l. 81-119, t. 16, b. l. 85) prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei G. K. pavardę – K., atsakovui A. K. pavardę – K.; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) padalyti santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir ieškovei priteisti nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantį pastatą - kontorą su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bei kilnojamąjį turtą: dujų balioną; muzikinį centrą „SONY GTK-XIBT“; 2 indaujas „Versal“; 3 durelių komodą su veidrodžiu „Versal“; valgomąjį stalą „Versal“; 12 kėdžių „Versal“; kilimą 280 cm x 400cm; kilimą 190 cm x 290 cm; sietyną; TV staliuką; televizorių „Samsung UE55ES8000“; 2 žurnaliniius staliukus „Versal“; arbatinį staliuką „Versal“; 2 pastatomus šviestuvus; minkštų baldų komplektą (sofa, 1 fotelis ir „pufas“) „King“; fotelį (odinis geltonas); odinę dvivietę sofą; komodą „Versal“; kilimą 140 cmx 190 cm; minkštą suolelį „Versal“; veidrodį; stalą; 6 kėdes; 3 pakabinamas spinteles; 4 pastatomas spinteles; lentyną; kaitlentę „AEG 6034M“; orkaitę „AEG E43003-2“; garintuvą „AEG“; šaldytuvą „LG GR-419“; šaldytuvą „ARDO 200“ mikrobanginę „SHARP R-200“; indaplovę „AEG“; šaldiklį „Zanussi ZFC WAP WAP“; šaldiklį „Liebcher GTS 3612“; šviestuvą; 4 miegamojo baldų komplektus; 3 čiužinius „Dormeo“ 95 cm x 200 cm; 2 čiužinius „Dormeo“ 95 cm x 200 cm; čiužinį „Dormeo“ 140 cm x 200 cm; televizorių SONY KV29LS60; televizorių LG 53; televizorių SONY KV29LS60; muzikinį centrą „SHARP GF-8002“; sienoje įmontuojamą seifą; 6 seifus; automatinę skalbimo mašiną „Bosch WAE 28467SN“; elektrinę mėsmalę „Braun G 1300K“; vaisių džiovyklę „ETA2300“; sulčiaspaudę „Bauer HA 650“; virtuvinį kombainą „Bullet express trio“; sulčiaspaudę „Stollar BJE200“, šaltkrepšį „GT-24D“; žoliapjovę „Honda GCV160“ stalo teniso stalą „Kettler“; treniruoklį „Kettler“; minkštų baldų kampą „Jotule“; 2 dulkių siurblius „Philips FC9079“; aukšto slėgio valymo įrenginį „Kercher HD650“; giluminį siurblį „95R4N9H“; 5 baltas sintetines kaldras su sintipono užpildu (140 x 200); pledą (šviesiai ir tamsiai vyšninės spalvos) 180 cm x 200 cm; pledą (oranžinis ir geltonas) 140 cm x 200 cm; 8 pagalves (įvairių dydžių, stačiakampio formos). Atsakovui priteisti nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sodybos statinius - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), balandinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malūną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (2 lauko tualetus, šulinį, stoginę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sodybos statinius - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (lauko tualetą ir šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (mėšlidė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (vandens bokštą, artezinį gręžinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); statinį – ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bei kilnojamąjį turtą: automobilį VW „Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) automobilį „Land Rover Discovery“, v. n. (duomenys neskelbtini) strėlinį kraną „SMK-7“; automašiną „Gaz-52“ (krovininis furgonas); kultivatorių (lėkštės) „ZPUH Tolme“; šieno/žolės liekanų smulkintuvą „Kuhn BNE 210“ 2-jų ašių priekabą/tralą; 2-jų ašių medinę priekabą su bortais „PTS-4H“; trąšų transportavimo priekabą; grūdų sraigę; žoliapjovę „Stiga Combi 105, Park residence 4WD“; automobilinę priekabą „MAZ 8114“ (raudona), v. n. UH 271; cisterna 3 m³; 2 cisternas dyzeliniam kurui laikyti (baltos plastmasės); cisterną dyzeliniam kurui laikyti (juodos plastmasės); vielinę tvorą „HT 17/194/15“ (1 km); vielinę tvorą (3 km); metalo suvirinimo aparatą; deguonies balioną; 2 dujų balionus; medžio obliavimo stakles; artezinio šulinio giluminį siurblį; pjūklą „Husqvarna“; betoninių blokelių gaminimo įrenginį; GPS įrenginį „Garmin eTrex20“; bityno inventorių; 50 vnt. betoninių stulpų; 12 vnt. lovinių betoninių plokščių PK (600 cm x 95 cm); dvigubo pjovimo lentų 3 cm storio (8 kubiniai metrai); dvigubo pjovimo lentas 5 cm storio (2 kubiniai metrai); medinius bruselius 10 cm x 10 cm (2 kubiniai metrai); 30 danielių; bei namų apyvokos daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): televizorių „LG RE 21 FB50RX“; televizorių; automatinę skalbimo mašiną „Samsung WF70242SA“; mėsmalę „Mulinex ME 28“; mikrobanginę krosnelę „Samsung M187JNR“; medinę pavėsine su baldais (6 kėdės ir stiklinis stalas); stalą (pietų); juodą metalinę lova su čiužiniu 200 cm x 180 cm; 2 sofas (senovinės); komodą (juoda); senovinį krėslą; pastatomą šviestuvą; kilimą 150 cm x 200 cm; senovinę 3 durų rūbų spintą; minkštų baldų komplektą (juoda-raudona) 3+2+1; kilimą 200 cm x 300 cm; žurnalinį staliuką (juodas); 3 viengules lovas; baltą indaują (dvejų durų); komodą (balta); kilimą 150 cm x 200 cm; minkštų baldų komplektą 3+2+1; pietų stalą ir 6 kėdes; baltą komodą – indaują; šviestuvą; stiklinį žurnalinį staliuką; televizoriaus staliuką (pilkas); 3 kilimėlius; senovinį pakabinimą sieninį laikrodį; minkštų baldų komplektą 2+1+1; dviejų dalių sekciją (tamsiai ruda); baltą metalinę lovą su čiužiniu 200 cm x 140 cm; staliuką su veidrodžiu (baltas); spintelę; miegamojo lovą su čiužiniu 200 cm x 180 cm; komodą (gelsva); apvalų stalą; viengulę lovą su čiužiniu 90 cm x 200 cm; dviejų durų spintą; miegamojo baldų komplektą „Rūta“ su čiužiniais; 8 kėdes; minkštą kampą (odinis); šaldiklį; lauko virtuvės baldų komplektą (kaitlentė, orkaitė, indaplovė, šaldytuvas, kriaulė, 3 pastatomos spintelės, 2 pakabinamos spintelės); šaldytuvą; hidroforą; vandens valymo filtrą „FHMB“; vandens minkštinimo įrenginį; skalbimo mašiną „Maliutka“; dujinę viryklę „Beko CM61120S“; skalbimo mašiną „Indesit WDN867“ pusiau automatinę skalbimo mašiną; bei priteisti atsakovui UAB „Teisinių žinių centras“, įmonės kodas 302410168, adresas Aušros g. 43A, 42129 Rokiškis, įmonės 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, vienos vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 100 Lt (28,96 Eur), ir bendrovę kaip turtinį vienetą, 25000 Eur vertės; bei priteisti atsakovui ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įregistravimo pažymėjimo Nr. 347, paliekant jam visas teises ir pareigas pagal 2005-05-19 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N73/05-0022, ir 2010-04-01 žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp A. K. ir R. L. bei E. M., o taip pat visas teises ir pareigas, susijusias su dalyvavimu programose „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“, „Melioracijos griovių tvarkymas“, bei kitas teises ir pareigas, susijusias su žemės ūkio veikla; 4) Pripažinti ieškovei ir atsakovui lygias teises į gautinas pajamas ir išmokas, susijusias su ūkininko ūkiu, tai yra po ½ dalį visų gautinų pajamų ir išmokų už 2015 metus: po ½ dalį išmokų (VIPS + Žalinimas + Išmoka už pirmuosius hektarus) už 2015 m. įdirbtus laukus (124,35 ha) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos; po ½ dalį išmokų už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių už 2015 m. (124,35 ha) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos; po ½ dalį pajamų už 2015 metų derlių (91,33 ha grikių, 9,05 ha vasarinių kviečių ir 4,91 ha žirnių); 5) Priteisti ieškovei iš atsakovo ½ dalį visų jo gautų ir vienasmeniškai išleistų pajamų ir išmokų, susijusių su ūkininko ūkiu už 2015 metus, iš viso 30 074,22 Eur: ½ dalį pajamų pagal 2014-05-24 žemės sklypų nuomos sutartį su A. V. V. už 2015 metus – 2285, 24 Eur; ½ dalį gautinų NMA išmokų – 9 777,11 Eur; ½ dalį gautų ir gautinų pajamų už derlių – 16 142, 37 Eur; ½ dalį VMI grąžinto PVM mokesčio - 1842,50 Eur; 6) ieškovei ir atsakovui priteisti po ½ reikalavimo teises į išieškomą 10333,51 Eur sumą iš V. K. ir į išieškomą 3463,08 Eur sumą iš S. M.; 7) iš atsakovo priteisti ieškovei piniginę kompensaciją 100703,07 Eur už atsakovui natūra tenkančią didesnę turto dalį, santuokinio turto sumažinimą, ieškovei priklausančios žemės ūkio paskirties žemės naudojimą 2016 – 2017 metais ir prarastą užstatą prokuratūrai, įpareigojant kompensaciją sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8) įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei asmeninius daiktus: juodo ąžuolo veidrodį 300 Eur vertės ir juodo ąžuolo bufetą 700 Eur vertės; 9) teismo sprendimu patenkintiems ieškovės turtiniams interesams užtikrinti steigti priverstinę hipoteką šiam atsakovo turtui: žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 40 000 Eur vertės, ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 27 426 Eur vertės bei visiems sodybos statiniams, esantiems šiame sklype adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 22 900 Eur; 10) prievoles valstybei pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2015-09-10 raštą Nr. 1SD-2494-(4.2) palikti mokėti solidariai; 11) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad šalių šeimyninis gyvenimas buvo sklandus tik keletą metų po santuokos sudarymo. Šalių požiūris į gyvenimą bei asmeniniai poreikiai skyrėsi, tačiau šalys vis tiek gyveno kartu, augino vaikus, statė namus ir kūrė bendrą šeimos verslą – ūkį. Ūmus ir agresyvus atsakovo charakteris, netinkamas požiūris į santuokinį gyvenimą ir šeimą, nuolatinis psichologinis smurtas ir terorizavimas, atsakovo neištikimybė ir bendro šeimos turto mažinimas nulėmė, kad buvo nebeįmanoma toliau gyventi santuokoje, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas ne kartą fiziškai smurtavo prieš ieškovę ir jų dukras, o kartą - net prieš ieškovės motiną. Po patirto atsakovo smurto ieškovė gydėsi pati, nes yra gydytoja, į gydymo įstaigas nesikreipė dėl gėdos prieš kolegas gydytojus ir norėdama išvengti apkalbų. Atsakovas ieškovę yra ne kartą pažeminęs ir įžeidęs ne tik artimųjų, bet ir kolegų akivaizdoje, be to, yra pareiškęs, jog laukia ieškovės mirties. Atsakovas prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo neprisidėjo nei moraliai, nei materialiai. Visos išlaidos, susijusios su komunalinių mokesčių mokėjimu, buities rūpesčiais, maisto produktų pirkimu, nuo 2008 metų birželio mėnesio buvo apmokamos tik iš ieškovės darbo užmokesčio. Prasidėjus ištuokos procesui atsakovas tapo visai neprognozuojamas, bendruose namuose apgyvendino savo motiną, kuri irgi yra nusistačiusi prieš ieškovė, todėl ieškovė bijodama patirti fizinį ir psichologinį smurtą buvo priversta išsikraustyti iš namų ir bylos nagrinėjimo metu teisme nomuojasi butą. Siekdama išvengti nuolatinių atsakovo užgauliojimų ir saugodama savo sveikatą ieškovė nuo 2015 metų birželio mėnesio negali būti ir savo išpuoselėtoje sodyboje, todėl patiria stresą ir nepatogumus. Atsakovas ieškovei buvo neištikimas, nuolat susirasdavo kitų moterų su kuriomis telefonu bendraudavo apie intymius dalykus net ieškovės akivaizdoje. Be to, atsakovas viešai yra pareiškęs, kad jis turi kitą moterį, su kuria ruošiasi pradėti naują gyvenimą ir susilaukti vaikų. Ieškinyje aiškinama, kad atsakovas nuo 2008 metų yra padaręs eilę nusikalstamų veikų, dėl ko buvo 8 mėnesius sulaikytas įkalinimo įstaigoje. Ieškovė 2008 metais iš banko ėmė 10 000 litų paskolą ir įnešė užstatą į prokuratūros sąskaitą, bet užstatas buvo prarastas, nes atsakovas padarė naują nusikalstamą veiką. Nors vykstant santuokos nutraukimo procesui atsakovas ir buvo išteisintas dėl kai kurių veikų padarymo, tačiau atsakovo padarytos veikos ir dėl to vykę baudžiamieji procesai neigiamai paveikė šeimos gyvenimą. Ieškovė viena organizavo ūkio veiklą ir stengėsi ūkį išlaikyti. Atsakovas grįžęs iš sulaikymo vietos visą savo laiką skyrė tik savo interesams ir baudžiamiesiems procesams, todėl visa namų ir ūkio priežiūra teko vienai ieškovei. Ieškovei buvo ypatingai sunku suderinti tiesioginį gydytojos darbą ir ūkio darbų organizavimą. 2015 metais pavasario sėjos metu ieškovė buvo pasiėmusi kasmetines atostogas ir viena rūpinosi ūkio darbais, nes atsakovas sirgo ir turėjo nedarbingumą. Atsakovas ieškovės darbo ir pastangų nevertino, priešingai – didžiąją dalį šeimos darbu ir lėšomis įdirbtų laukų be ieškovės žinios ir sutikimo savanaudiškai deklaravo savo motinos J. K. vardu, siekdamas asmeniškai gauti pajamas. Atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo patvirtina ir tai, kad atsakovas be ieškovės sutikimo ir prieš jos valią ėmė perleidinėti santuokoje įgytą turtą (žemę, žemės ūkio techniką, danielius) tretiesiems asmenims, daugiausia savo motinai J. K., piktybiškai slėpė nuo ieškovės informaciją apie šeimos ūkį ir gaunamas pajamas, siekdamas santuokoje iš bendrų šeimos pinigų įgytu turtu disponuoti, kaip savo asmeniniu turtu. Atsakovas siekia sumažinti šeimos turtą ir pajamas, turėdamas tikslą ateityje perimti turtą iš savo motinos J. K. bei kitų asmenų ir valdyti turtą asmeninės nuosavybės teise, susikūrus sau pridėtinę vertę šeimos sąskaita. Be to, atsakovas siekdamas sumažinti šeimos pajamas, kurios priklauso abiem sutuoktiniams, savo motinos J. K. vardu (89 metų amžiaus) 2015 m. birželio mėnesį įregistravo ūkininko ūkį (valdą) be ieškovės sutikimo šalims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. J. K. įregistravo PVM mokesčio mokėtoja, jos vardu veikdamas pagal įgaliojimus rengia ir vykdo įvairius projektus šalių naudojamose ir valdomose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir šalių šeimos lėšomis. Atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įregistravo UAB „Teisinių žinių centras“ buvusio direktoriaus T. J. ūkį, kuris deklaruoja žemę. Tokį atsakovo elgesį, nukreiptą į bendro šalių turto užvaldymą, ieškovė vertina, kaip atsakovo rengimąsi ištuokos procesui ir jo grasinimų sunaikinti ieškovę moraliai ir materialiai įgyvendinimo pradžią. Ieškinyje aiškinama, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo nebeįmanomas, todėl santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovė visuomet buvo lojali atsakovui ir jį rėmė esant laikino sulaikymo vietoje, rūpinosi atsakovu jam sergant. Ieškovė dėl atsakovo jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų - psichinio ir fizinio smurto, viso šeimos turto užvaldymo ir trukdymo turtu naudotis, savavaliavimo ir melagingų pareiškimų policijai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo įžeista ir pažeminta, buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai senatvę sulaukti šeimoje, kuriai ji atidavė visą gyvenimą, ieškovė buvo priversta kreiptis į psichiatrus ir vartoti medikamentus, todėl ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Eur.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovui 2008 metais buvo sustabdyta teisė verstis advokato praktika, todėl buvo įsteigta bendrovė UAB „Teisinių žinių centras“, o atsakovas tapo vieninteliu bendrovės akcininku, todėl UAB „Teisinių žinių centras“ po santuokos nutraukimo turi būti priteistas atsakovui. Ieškinyje teigiama, kad šalių ūkis buvo įregistruotas 1996 metais atsakovo vardu, tačiau šalys ūkyje visą laiką dirbo kartu, o nuo 2008 metų ieškovė praktiškai viena rūpinosi ūkio priežiūra, deklaruodavo žemės ūkio naudmenas ir organizavo Europos Sąjungos remiamų projektų įgyvendinimą. Tik 2015 metais atsakovas neleido ieškovei pildyti ir teikti deklaracijų. Ieškinyje pažymima, kad ieškovė turi ūkininko pažymėjimą ir vairuoja žemės ūkio techniką. Ieškinyje aiškinama, kad 2011 – 2014 metais buvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo išsimokėtai sutartys, po ko šalių ūkis ženkliai išsiplėtė, buvo įsigyta žemės ūkio technika bei padargai, prisiimti ilgalaikiai finansiniai ir teisiniai įsipareigojimai projektuose „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“, „Melioracijos griovių tvarkymas“. 2014 m. rudenį ir 2015 m. pavasarį iš bendrų šeimos lėšų buvo įdirbta virš 290 ha žemės. Iki 2015 m. paramos ūkiui prašydavo pagal šias priemones: „Tiesioginės išmokos“ ir „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“. Ieškovės skaičiavimu iki 2016 m. birželio 30 d. iš viso už 2015 metais (2014 m. rudenį ir 2015 m. pavasarį šalių asmeninėmis lėšomis įdirbtą žemę) turi būti gauta apie 42 000 Eur išmokų ir 71476,24 Eur (suma nustatytina pagal 2015 m. pavasarį pasėtą grūdinių kultūrų plotą, vidutinį derlių nuo 1 ha ir 2015 m. supirkimo kainas, kadangi atsakovas piktybiškai vengia pateikti tikslius duomenis) pajamų už parduotą grikių, vasarinių kviečių ir žirnių derlių.

Ieškinyje nurodoma, kad šalys turi reikalavimo teisę į V. K. ir S. M. dėl šalių turtui nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo bei reikalavimo teisę į A.V. V. pagal žemės sklypų nuomos sutartį, kadangi šalys šiam asmeniui nuomoja žemės ūkio naudmenis. Ieškinyje teigiama, kad ieškovei prieštaraujant atsakovas 2014-10-01 A. R. paskolino 2 400 litų sutuoktinių lėšų ir ši skola tikrai nėra grąžinta.

Ieškinyje nurodoma, kad šalys turi bendrą prievolę valstybei pagal valstybinės žemės pirkimo -pardavimo sutartis, kadangi laikotarpiu nuo 2012-08-03 iki 2014-06-27 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise išsimokėtinai įsigijo 270,3968 ha žemės ūkio paskirties žemės. Šalys UAB „Medeiva“ yra skolingos 1000 Eur už vielos tinklą, asmeniškai atsakovo sumokėtos UAB „Medeiva“ lėšos po bylos iškėlimo yra įskaičiuotinos svarstant kompensacijų klausimą. Šalys turėjo 1000 Eur skolą J. I., kadangi iš jos skolinosi pinigų 2015 metų pavasarį grikių pirkimui. Ieškovė skolą J. I. sumokėjo jau prasidėjus ištuokos procesui iš savo asmeninių lėšų, o gavusi avansą pagal preliminariąją sutartį iš M. ir I. P. nuo likusios 814,84 Eur sumos padarė užskaitymą, todėl atsakovas ieškovei dar liko skolingas 92,58 Eur.

Ieškinyje aiškinama, kad ieškovė prašo turtą padalinti lygiomis dalimis. Kadangi dalintiną turtą sudaro nemažai nekilnojamojo turto objektų, turto padalijimas natūra yra galimas priteisiant sutuoktiniams atskirus nekilnojamuosius daiktus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių santykiai yra kraštutinai blogi – kai šalys būna namuose kartu beveik kiekviena kartą yra kviečiama policija, todėl jie po santuokos nutraukimo negali bendrai naudotis nekilnojamaisiais daiktais. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas vienai šeimai su bendra katiline ir šildymo sistema ir kitais bendrais techniniais mazgais, todėl po santuokos nutraukimo dalį namo priežiūros ir naudojimo klausimų neišvengimai tektų spręsti kartu, ko neįmanoma padaryti dėl itin konfliktiškų santykių su atsakovu ir jo motina. Analogiška situacija yra su sodyba, esančia (duomenys neskelbtini). Esant aptartoms aplinkybėms ieškovė prašo padalinti turtą atskirais daiktais, siekiant ateityje išvengti ginčų ir konfliktų su atsakovu tiek buityje, tiek turto valdymo klausimais. Kadangi atsakovas teigia, jog ketina ūkininkauti toliau, be to realiai užvaldė sodybą, atsakovui priteistinas ūkininko ūkis su infrastruktūra ir sodyba, o ieškovei priteistinas visas gyvenamasis namas su kontora, esantis (duomenys neskelbtini), nes ieškovė gyvena ir dirba pačiame (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas be ieškovės, kaip sutuoktinės žinios ir sutikimo bei prieš jos valią perleido santuokoje įgytą turtą tretiesiems asmenims, daugiausia savo motinai J. K., o gautas lėšas pasisavino: 1) 2015-05-08 už 7 240 Eur šalys iš R. S. nusipirko ratinį traktorių „ChTZ. T-150K“, grūdų sėjamąją „Combi“, 5 korpusų plūgą, 6 korpusų kultivatorių, kiek anksčiau kultivatorių (lėkštės) „ZPUH Tolme“. Šie daiktai, kaip ir visi kiti iš bendrų sutuoktinių lėšų įsigyti ūkininko ūkio daiktai, priklausė šalims sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kad už šį turtą mokėjo šalys matyti iš banko sąskaitos išrašo. 2015 m. gegužės mėnesį atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo ratinį traktorių „ChTZ. T-150K“ - įregistravo motinos J. K. vardu, grūdų sėjamąją „Combi“, 5 korpusų plūgą, 6 korpusų kultivatorių 4+2 perleido savo motinai J. K. ir šalių vardu neįregistravo, tokiu būdu sumažindamas šeimos turtą 7 240 Eur suma; 2) atsakovas gavo 14 365 Eur išmoką už dalyvavimą programoje „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“, paramos priemonėje „Pelno nesiekiančios investicijos“, tačiau šiuos šeimos pinigus panaudojo 2015-07-23 asmeninės 18 755 Eur paskolos sutarties su UAB „Ivabaltė“ dengimui, už kurią, J. K. vardu buvo nupirktas kombainas CLASS 98 SL MAX, tokiu būdu sumažindamas šeimos turtą 18 755 Eur suma; 3) atsakovas UAB „Kiemeliai“ pristatė šalių derlių, tačiau „Kiemeliai“ padarė užskaitą už techniką, kuri perleista atsakovo motinai J. K., tokiu būdu sumažindamas šeimos turtą 2 299 Eur suma; 4) atsakovas 5 danielius perleido ūkio darbininkui M. R., tokiu būdu sumažindamas šeimos turtą 724,05 Eur suma bei 7 danielius perleido savo motinai J. K., tokiu būdu sumažindamas šeimos turtą 1 013,67 Eur suma; 5) 2015 m. birželio mėnesį atsakovas savo motinos J. K. vardu deklaravo šalių lėšomis įdirbtas žemes, tokiu būdu atsakovas savo motinai perleido išmokas (VIPS + Žalinimas + Išmoka už pirmuosius hektarus) už 155,6 ha iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir sumažino šeimos turtą 16997, 09 Eur; 6) 2015 m. birželio mėnesį atsakovas savo motinos J. K. vardu deklaravo šalių lėšomis įdirbtas žemes, tokiu būdu atsakovas savo motinai perleido išmokas už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių už 155,6 ha iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir sumažino šeimos turtą 5 417,84 Eur; 7) atsakovas, perleisdamas 2015 m. išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos už 155,6 ha (VIPS + Žalinimas + Išmoka už pirmuosius hektarus ir už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių) tretiesiems asmenims (savo motinai) perleido ir pajamas už 2015 m. derlių (55,56 ha vasarinių kviečių, 60,61 ha. grikių, 10,06 ha. žirnių), tokiu būdu papildomai sumažindamas šeimos turtą 39 191,50 Eur suma; 8) 2012 m. vasario 27 d. bendrovei UAB „Teisinių žinių centras“, šalys paskolino 54 500 Lt jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų. Tą pačią dieną už 53 000 Lt buvo nupirktas automobilis Honda Accord Sedan, v. n. (duomenys neskelbtini) tačiau 54 500 Lt skolą iki 2014 metų pabaigos periodinėmis išmokomis UAB „Teisinių žinių centras“ grąžino asmeniškai atsakovui. Kadangi atsakovas nuo ieškovės tai nuslėpė, kad darytina pagrįsta išvada, kad atsakovas visą grąžintą sumą išleido savo asmeninių poreikių tenkinimui, tokiu būdu atsakovas sumažindamas šeimos turtą 15 784 Eur suma; 9) atsakovui pagal antstolės I.Bakšienės vykdomus vykdomuosius raštus 2014 – 2015 metais buvo pervesta 8 679,27 Eur suma, kurią atsakovas nuo ieškovės nuslėpė ir šeimos poreikiams nepanaudojo; 10) atsakovui pagal antstolės O.Narbutienės vykdomą vykdomąjį raštą 2012 – 2013 metais buvo pervesta 101,36 Eur suma, kurią atsakovas nuo ieškovės nuslėpė ir šeimos poreikiams nepanaudojo; 11) kaip matyti iš gautų banko išrašų, atsakovas iš ūkio gautų pajamų atidavė asmeninę paskolą UAB „Teisinių žinių centras“ 1 750 Eur, o taip pat pervedė sau į savo asmeninę sąskaitą 34 339 Eur, kuriuos išsigrynino, bei pervedė savo motinai 19 530 Eur tariamų paskolų, kurių niekada nebuvo, tokiu būdu atsakovas iššvaistė bendro turto (arba jį paslėpė) 55 619 Eur sumai.

Ieškinyje pažymima, kad toks atsakovo nesąžiningas elgesys buvo ypatingai žalingas, kadangi šalys turi didelės vertės prievolių Nacionalinei žemės tarnybai.

Ieškinyje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją už sumažinto santuokinio turto dalį ir teismo sprendimu patenkintiems ieškovės turtiniams interesams užtikrinti steigti priverstinę hipoteką. Taip pat, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją už 10 000 litų dydžio užstato įmokėjimą į prokuratūros sąskaitą, dėl ko ieškovė 2008 metais ėmė paskolą iš banko. Pinigai buvo prarasti dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas padarė naują nusikalstamą veiką, todėl šia suma sumažėjo bendras sutuoktinių turtas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją ir už ½ dalį sutuoktiniams priklausančios žemės ūkio paskirties žemės naudojimą po 8 940 Eur už kiekvienus kalendorinius metus, pradedant nuo 2016 metų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovė negali naudotis ir dirbti sutuoktiniams priklausančios žemės ūkio paskirties žemės ir iš to gauti naudą. Šiuo metu žemės nuomos kaina yra lygi 60 Eur už 1 ha, būtent tokia kaina šalys nuomoja žemę kitiems asmenims ir patys nuomojasi iš kitų asmenų. Ieškovei priklausanti ½ žemės ūkio paskirties žemės sudaro 149 ha, todėl 8 940 Eur suma gaunama žemės nuomos kainą už 1 ha (60 Eur) padauginus iš ploto (149 ha). Tokia yra minimali nauda, kurią galima gauti iš žemės ūkio paskirties žemės, žemę dirbant gaunama nauda yra dar didesnė.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad jų santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o turtas padalintas į lygias dalis, atsiskaitant su visais kreditoriais.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog priteisiant ieškovei ir atsakovui žemės sklypus, įgytus iš valstybės išsimokėtinai, sutuoktinių prievolė kreditoriui – Lietuvos valstybei, turėtų išlikti solidari, nekeičiant sutartyse nustatytų sąlygų ir solidariosios atsakomybės prieš kreditorių.

Kiti tretieji asmenys nustatytais terminais atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Atsakovas galutinai sutikslinęs priešieškinio (t. 7, b. l. 159-197) reikalavimus, patikslintu priešieškiniu (t. 14, b. l. 123-162) prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei G. K. pavardę – K., atsakovui A. K. pavardę – K.; 2) padalyti santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir atsakovui A. K. priteisti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nurodytą priešieškinio 3.9, 3.11, 3.12, 3.14, 3.15, 3.17, 3.18 ir 3.19 punktuose, įskaitant UAB „Teisinių žinių centras“ ir ūkininko ūkį; 3) padalyti santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir ieškovei G. K. priteisti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nurodytą priešieškinio 3.10, 3.11, 3.13, 3.14, 3.16 ir 3.17 punktuose, padalinti ieškovės pinigines lėšas, esančias ieškovės sąskaitoje „Swedbank“; 4) nustatyti naudojimosi žemės sklypų ir pastatu – kontora su gyvenamosiomis patalpomis, esančiais (duomenys neskelbtini), sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), fermų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarką, kaip tai nurodyta priešieškinio 3.11 punkte; 5) prievoles valstybei pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2015-09-10 raštą Nr. 1SD-2494-(4.2) palikti mokėti solidariai; 6) padalyti pinigines prievoles taip, kaip nurodyta priešieškinio 3.21 punkte; 7) prievolę pagal 2015-05-07 preliminariąją sutartį dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo bei visas kylančias iš jos teises, įskaitant būsimą nuosavybės teisę, ir pareigas pripažinti A. K. ir G. K.; 8) G. K. ir A. K. priteisti po ½ reikalavimo teisės į išieškomą turtą taip, kaip nurodyta priešieškinio 3.20 punkte; 9) priteisti atsakovui A. K. turtą nurodytą 3.4 punkte; 10) atidėti žyminio mokesčio mokėjimą; 11) priteisti iš ieškovės G. K. atsakovo A. K. naudai bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovas nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės, kadangi jis visuomet buvo ištikimas, lojalus ir dėmesingas savo sutuoktinei, sąžiningai vykdė sutuoktinio teises ir pareigas, visada veikė vardan šeimos interesų ir jautė atsakomybę už šeimą. Abu su ieškove yra skirtingos atsakomybės, bet dėl ieškovės nepagrįstų kaltinimų dėl santuokos nutraukimo ir siekimo užvaldyti bendrą jungtinį santuokinį turtą, kad turtas atitektų dukrai ir žentui, dėl nepagrįsto ieškovės kreipimosi į teisėsaugos institucijas, toliau šalims gyventi santuokoje nėra galimybių. Ieškovės teiginiai, kad jis pažeidė visas sutuoktinio pareigas yra niekuo nepagrįsti ir melagingi. Kadangi ieškovės ieškinį ruošė dukra I. su savo vyru, t. y., atsakovo žentu, jie turėjo kažką sukurti, kad galėtų atsiriekti kuo daugiau šalių santuokoje įgyto turto. Rokiškio policijos komisariatas tyrė dukros I. ir jos vyro išgalvotus melagingus skundus, kurie nepasitvirtino. Priešieškinyje teigiama, kad atsakovas nepadarė nusikalstamų veikų ir neperleido santuokinio turto nei tretiesiems asmenims, nei savo motinai J. K.. Atsakovas finansiškai ir fiziškai visada prisidėjo prie buities ir ūkio tvarkymo ir šia našta dalindavosi su ieškove. Nei atsakovas, nei atsakovo motina niekada neterorizavo ieškovės, todėl ieškovė visada gali jaustis saugiai namuose ir sodyboje, nes nėra jokio pagrindo psichologiniam diskomfortui. Atsakovas visada buvo ir yra ieškovės pusėje, jei anyta ieškovei reikštų nepagrįstas pretenzijas.2015 metais pavasarį sėjos metu ieškovė ūkyje jokių darbų nedarė, o atvykusį į sodybą reikšdavo nepagrįstus priekaištus, kad atsakovas jai neskiria dėmesio. Atsakovas nuo 2015 m. gegužės mėnesio vienas rūpinasi ūkiu ir visu santuokos metu įgytu turtu. Atsakovo motina pagal savo amžių ir sveikatos galimybes atvykusi darbuojasi sodyboje bei pastaruoju metu savo lėšomis ir ūkininkauja, norėdama šalims padėti sunkioje finansinėje padėtyje, kadangi dukra su žentu nusišalino nuo ūkio vystymo ir išvyko gyventi į Londoną. Priešieškinyje aiškinama, kad ieškovė dar 2014 metais be jokio rimto pagrindo sugalvojo nutraukti santuoką ir su dukra bei žentu veikia pagal sugalvotą santuokinio turto užvaldymo scenarijų, dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Dėl prieš atsakovą 2008 metais įvykdytos teisėsaugos provokacijos, atsakovas nebegali verstis advokato praktika ir turėjo koncentruotis į tai, kad apsigintų nuo nepagrįstų kaltinimų. Dėl to pablogėjo šeimos finansinė padėtis ir ieškovė buvo viskuo nepatenkinta, atsakovas savo ruoštu buvo priverstas skolintis pinigus šeimos reikalams. Po eilinio dukros I. išprovokuoto konflikto, dėl atsakovo bendravimo su jos vyru (atsakovo žentu) atsakovo bylų tema, ieškovė kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, o prasidėjus ištuokos procesui nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą ir namuose savivaldžiavo, išnešė iš namų šeimos ir atsakovo asmeninius daiktus. Atsakovas dėl ieškovės veiksmų, kuriais ji pažeidė santuokines pareigas ir nulėmė santuokos iširimą, patyrė stiprių dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, emocinį ir fizinį (širdies) skausmą, nervinę įtampą, jam pasidarė sunku dirbti ir susikaupti, pašlijo sveikata. Dėl pablogėjusios sveikatos atsakovas lankėsi pas gydytojus ir vartoja medikamentus. Esant aptartoms aplinkybėms, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Priešieškinio 3.4 punkte nurodoma, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), esantis 17 050 Eur vertės kilnojamasis turtas nebuvo parduotas šalims sudarant buto pirkimo – pardavimo sutartį.

Priešieškinyje nurodoma, kad šalys turi reikalavimo teisę į V. K. ir S. M. dėl šalių turtui nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo bei reikalavimo teisę į A.V. V. pagal žemės sklypų nuomos sutartį, kadangi šalys šiam asmeniui nuomoja žemės ūkio naudmenas. Atsakovas 2016-05-24 sudarė žemės sklypų nuomos sutartį su J. K., pagal kurią J. K. iš šalių nuomojasi žemės ūkio naudmenas ir moka nuomos mokestį, kuris yra lygus pusei einamųjų metų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos pagrindinės išmokos už plotus dydžio sumos.

Priešieškinyje nurodoma, kad bendrovė UAB „Teisinių žinių centras“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir įtrauktina į dalijamo turto masę. 2015 metai bendrovei buvo nuostolingi, bendrovės, kaip turtinio vieneto vertė yra 280 Eur, kas atitinka ir akcijų vertę, nes valdoma 100 procentų bendrovės akcijų. Ūkininko ūkis buvo įkurtas santuokoje, kaip šeimos verslas, šalys ūkyje dirbo kartu iki 2015 m. pavasario. Atsakovas vienas prisiėmė ilgalaikius finansinius ir teisinius įsipareigojimus ir nuo 2015 metų be ieškovės dalyvauja projektuose „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ ir „Melioracijos griovių tvarkymas“.

Priešieškinyje nurodoma, kad šalys turi bendrą prievolę valstybei pagal valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, kadangi laikotarpiu nuo 2012-08-03 iki 2014-06-27 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise išsimokėtinai įsigijo 270,3968 ha žemės ūkio paskirties žemės. Taip pat, šalys turi prievoles: 5 000 litų prievolę ūkininkui A. D. už parduotus grikius 2008 metais; 2 000 litų prievolę ūkininkui R. P. už laukų purškimą herbicidais 2012 metais; 2 898 Eur prievolę ūkininkui A. M. už arimą ir kultivavimą 2013 metais (2017-03-15 teismo posėdžio metu atsakovas A. K. nurodė, kad padarė klaidą priešieškinyje nurodydamas prievolės dydį A. M. ir parodė, kad A. M. šalys yra skolingos tik 4 000 litų); prievolę J. K. už paskolintas lėšas bendriems šeimos poreikiams tenkinti: pagal 2005 m. liepos 25 d. paskolos sutartį – 31 000 litų, pagal 2009 m. kovo 29 d. paskolos sutartį – 3 000 litų, pagal 2009 m. birželio 23 d. paskolos sutartį – 3 000 litų, pagal 2011 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį – 5 000 litų, pagal 2012 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartį – 1 000 litų, pagal 2013 m. birželio 17 d. paskolos sutartį – 5 000 litų, pagal 2013 m. rugsėjo 7 d. paskolos sutartį – 1 000 litų, 2014 m. birželio 21 d. paskolos sutartį – 5 000 litų, viso 54 000 litų (15 652 Eur); prievolę I. P. ir M. P. už suteiktą paskolą, pardavus jiems butą ir garažą be baldų, esančių bute (duomenys neskelbtini); prievolę pagal 2015-05-07 preliminariąją sutartį dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo iš I. P. ir M. P., nesumokėta pagal sutartį suma yra 4 600 Eur. Priešieškinyje aiškinama, kad atsakovas nėra skolingas 1 000 Eur J. I. ir 1 226,54 Eur I. P. už UAB „Geodema“ atliktus kadastrinius matavimus.

Priešieškinyje prašome šalių santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis idealiosiomis dalimis. Atsakovui priteisti ½ žemės sklypų, pastato – kontoros, sodybos gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų inžinerinių įrenginių, nustatant, kad sodybos ūkiniais pastatais šalys naudojasi bendrai. Priešieškinyje prašoma nustatyti žemės sklypais naudojimosi tvarką pagal V. B. tyrinėjimo įmonės pateiktus žemės sklypų padalijimo planus. Žemės sklypų naudojimosi tvarką ieškovei ir atsakovui nustatyti pagal nurodytus indeksus. Pagal atsakovo pateiktus planus pastato – kontoros su gyvenamosiomis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), tam tikras patalpas paskirti bendram ieškovės ir atsakovo naudojimui (pirmame aukšte: patalpą – prieangį su sieninėmis spintom rūbams ir batams, patalpą – tualetą, patalpą – koridorių), leidžiant atsakovui savo lėšomis izoliuoti patalpą pirmame aukšte, nuo bendro naudojimo patalpos (darbų sąmata 1000 Eur, G. K. 250 Eur), įpareigojant ieškovę antrame aukšte atitverti jai paskirtą patalpą nuo bendro naudojimo patalpos vonios (darbų sąmata 1000 Eur), nustatant, kad antrame aukšte esančiu vonios ir dušo kambariu su skalbykle, praustuvais ir tualetu šalys naudojasi bendrai sekančia tvarka: ieškovė patalpa naudojasi neporinėmis dienomis, o atsakovas porinėmis dienomis. Ieškovė atsakovui pageidaujant ieškovė privalo leisti atsakovui patekti į palėpės patalpas virš gyvenamųjų patalpų ir kontoros patalpų bei per stoglangį patekti ant gyvenamojo namo stogo, kai reikalinga valyti kaminus ar taisyti stogą bei kitais namo priežiūros ir eksploatacijos būtinais atvejais. Gyvenamojo namo, gyvenamųjų patalpų dalies, renovavimo – apšildymo išlaidas šalys dengia lygiomis dalimis, vandentiekio, nuotekų, lietaus kanalizacijos, laistymo sistema, apšvietimo sistema, kūrenimo sistema kietu kuru, reikalui esant elektros šildymo sistema, šalys naudojasi bendrai ir dengia eksploatacines ir remonto išlaidas. Patalpų šildymu ir kuru sezono metu šalys rūpinasi paeiliui kas antri metai, šalys kūrenimui ir kuro ruošimui skirtiems darbams gali samdyti trečiuosius asmenis. Atsakovui priteisti ir paskirti naudotis pastato – kontoros patalpas, kurios yra skirtos jo profesinei veiklai vykdyti bei nustatyti, kad virš kontoros esančia palėpe naudojasi tik atsakovas. Priešieškinyje prašoma šalims priteisti po ½ dalį sodybos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir nustatyti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarką, namo pirmo aukšto prieškambarį – verandą, dušo ir tualeto kambarį, verandą, holą – prieškambarį, antro aukšto laiptinę ir prieškambarį bei ūkinius sodybos pastatus paskiriant bendram šalių naudojimui, šalims kilnojamąjį turtą padalinti pagal priešieškinyje siūlomą variantą, dalį daiktų paliekant bendram šalių naudojimui.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovo priešieškiniu, kiek priešieškinį supranta, nesutinka ir laikosi savo patikslintame ieškinyje išdėstytos pozicijos dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo ir sutuoktinių turto padalijimo.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog priteisiant ieškovei ir atsakovui žemės sklypus, įgytus iš valstybės išsimokėtinai, sutuoktinių prievolė kreditoriui – Lietuvos valstybei, turėtų išlikti solidari, nekeičiant sutartyse nustatytų sąlygų ir solidariosios atsakomybės prieš kreditorių.

Kiti tretieji asmenys nustatytais terminais atsiliepimų į priešieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė G. K. ieškinį palaikė bei parodė, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas niekada neinvestavo į gerus šeimos santykius, nelaikė ieškovės, kaip sutuoktinės, lygiaverte partnere, pirmenybę teikdavo savo asmeninių interesų tenkinimui. Atsakovas yra nenuspėjamo ir nevaldomo charakterio, apimtas didybės manijos, susipykęs su savo gimine ir aplinkiniais žmonėmis. Atsakovas ieškovei buvo neištikimas su kitomis moterimis. Kadangi šalys gyvena mažame mieste, ieškovė visą gyvenimą už savo nugaros girdėdavo apkalbas apie atsakovo neištikimybę ir tai ją žeidė bei žemino. 2014 metais ji kontoros patalpose pamatė atsakovo kompiuteryje atsakovo intymų susirašinėjimą elektroniniais laiškais su jauna moterimi R. M. iš Rokiškio žemėtvarkos. Šiuos laiškus ji persiuntė į savo paštą ir pateikia teismui, kaip atsakovo neištikimybės įrodymą. Atsakovas prieš ieškovę ir jų dukras vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, jas žemino ir įžeidinėjo. Dukrai I. yra nutrynęs veidą su rankšluosčiu, o dukrą G. nustūmęs nuo kėdės. Be to, atsakovas yra sulaužęs ranką jos motinai A. R.. Pačią ieškovę atsakovas yra ne kartą sumušęs. Atsakovas prieš ieškovę fiziškai smurtavo 2006 metais, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismo medicinos ekspertus ir jai padaryti sužalojimai buvo užfiksuoti. Po to, šalys susitaikė ir toliau gyveno kartu. 2008 metais atsakovas padarė nusikalstamas veikas dėl ko buvo sulaikytas ir ilgą laiką praleido tardymo izoliatoriuje. Tuo metu šalys turėjo ūkį ir laikė virš 1000 avių. Atsakovą sulaikius visa ūkio išlaikymo ir priežiūros našta krito ant ieškovės pečių, o atsakovo kontoroje pradėtas bylas perėmė dukra I. Ieškovė tuo metu sugebėjo ne tik dirbti savo tiesioginį gydytojos darbą, bet ir rūpintis ūkiu bei įkalinimo įstaigoje buvusiu atsakovu. Ieškovės pastangomis ūkis buvo išlaikytas, o dukra I. sėkmingai tvarkėsi atsakovo advokato kontoroje. Iš sulaikymo paleistas atsakovas prie šeimos gerovės kūrimo neprisidėjo ir ieškovė toliau viena rūpinosi ūkiu bei namais, kadangi atsakovas pasinėrė į savo nesibaigiančias bylas ir skundų rašymą. Jai buvo labai sunku apsispręsti pradėti santuokos nutraukimo procesą, kadangi tai reiškia, kad senatvę ji turės sutikti viena, tačiau ji nebegali toliau gyventi kartu su atsakovu. Paskutinis dalykas, kuris jai padėjo apsispręsti, buvo žinia 2015 metais, kad atsakovas santuokos metu įgytą turtą perleidinėja savo motinai ir kitiems asmenims. Ji 2015 metų gegužę buvo pasiėmusi atostogas ir organizavo pavasario sėją, nes atsakovas sirgo ir turėjo nedarbingumą. Ji bendro ūkio su atsakovu nebeveda nuo 2015 metų birželio mėnesio. Prasidėjus ištuokos procesui atsakovas kartu su savo motina ją pradėjo terorizuoti ir namuose sudarė nepakeliamas gyvenimo sąlygas, dėl ko ji turėjo išsikraustyti ir yra priversta nuomotis butą. Atsakovas yra nesąžiningas, nes prasidėjus ištuokai toliau visais įmanomais būdais stengėsi mažinti ir slėpti santuokos metu užgyventą turtą, teisėsaugas institucijas užvertė skundais ir iškėlė bylas dukrai I. tokiu būdu keršydamas už paramą motinai, t. y., ieškovei Santuokos nutraukimo metu atsakovas nuolat klaidino teismą, teigdamas, kad nori taikytis su ieškove, vilkino bylos nagrinėjimą ir rodė savo viršenybę prieš ieškovę, teigdamas, kad po santuokos nutraukimo visi daiktai turi būti padalinami į lygias dalis, o dauguma daiktų lieka bendram naudojimui. Ieškovė neįsivaizduoja gyvenimo po santuokos nutraukimo su atsakovu vienuose namuose, nes su atsakovu neįmanoma geranoriškai išspręsti jokių klausimų, todėl bendrai rūpintis vieno namo eksploatacija neįmanoma. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Eur ir prašo priteisti teismo.

Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Atstovė parodė, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas savo, kaip sutuoktinio pareigas, pažeidė iš esmės ir niekada nepripažino sutuoktinių lygiateisiškumo principo. Ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nėra, ieškovei dėl atsakovo kaltų veiksmų buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovo kaltę pagrindžia ieškovės negerbimas ir neištikimybė, prieš ieškovę vartotas psichinis ir fizinis smurtas, nevaldomas atsakovo charakteris. Atsakovo kaltę patvirtina ir jo teistumai bei nesąžiningumas, kai santuokoje užgyventas turtas buvo perleistas kitiems asmenims, dėl ko ieškovei priteistina ieškinyje nurodyta kompensacija. Šalys vedė bendrą ūkį iki 2015 metų birželio mėnesio, todėl sutuoktinių turtas turi būti dalintinas tam momentui ir tokiu būdu, kad ieškovė po santuokos nutraukimo su atsakovu nebeturėtų jokių sąlyčio taškų ir jokio bendro turto, nes šalių santykiai katastrofiški. Teismui paskirstant bylinėjimosi išlaidas prašė atsižvelgti į šalių procesinį elgesį, ir kadangi atsakovas sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, prašė visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. priešieškinį palaikė bei parodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jis visą gyvenimą buvo lojalus šeimai, rūpinosi šeimos gerove bei kartu su ieškove užaugino dvi dukras ir užgyveno didelės vertės turtą. Jų šeima visuomet buvo aprūpinta materialiai ir galėjo sau leisti įsigyti prabangių dalykų, visiems visko užteko. Jis dirbo advokatu savo kontoroje, o ieškovė dirbo gydytoja. Iš gautų pajamų buvo pastatytas namas su kontoros patalpomis bei įkurtas šeimos verslas – ūkis. 2008 metais prieš jį buvo įvykdyta provokacija dėl neva padaryto nusikaltimo, jis buvo sulaikytas ir aštuonis mėnesius praleido už grotų. Po to, jam buvo atimta teisė verstis advokato praktika. Dėl prieš jį įvykdytos provokacijos jis beveik 10 metų kovoja teismuose ir tikisi, kad greitu metu bus galutinai išteisintas bei galės toliau užsiimti advokato praktika. Dėl šių aplinkybių jis patyrė didelį stresą ir turėjo dėti milžiniškas pastangas, siekdamas teisme reabilituotis, dėl ko neabejotinai kentėjo ir šeima. Jis ieškovės prašė pakentėti, kol baigsis jo bylos, tačiau ieškovė jam pradėjo reikšti nepagrįstus priekaištus, kad jis jai skiria per mažai dėmesio, nepalaikė jo, kaip sutuoktinė. Jis pagal zodiaką yra „skorpionas“, todėl jo charakteris sunkus, su juo reikia mokėti sutarti, o ieškovė nesistengė to daryti. Nei prieš ieškovę, nei prieš ieškovės motiną, nei prieš savo dukras jis niekuomet nėra fiziškai smurtavęs. Pripažįsta, kad 2006 metais buvo susistumdęs su ieškove dėl automobilio raktų, bet tai nebuvo fizinis smurtas. Jei būtų smurtavęs ar vartojęs alkoholį, tai neabejotinai būtų iškilę į viešumą, ir jam būtų pritaikytos poveikio priemonės, ko nebuvo padaryta. Jis visuomet rėmė šeimą finansiškai ir ieškovę bei dukras viskuo aprūpindavo. Ieškovei namuose buvo perkami brangūs daiktai, kvepalai, ieškovė vykdavo į keliones, namuose buvo pasamdytos tarnaitės. Dukras išleido į mokslus, finansavo jų pragyvenimą studijų metais, padėjo finansiškai atsistoti ant kojų. Dukroms buvo nupirkti automobiliai, dukrą G. išleido į Ameriką ir ten finansavo jos madų katalogo išleidimą, dukrą I. paskatino advokatauti, nupirko butą. Dukras kartu su ieškove pilnai paruošė savarankiškai gyvenimui. Jis dukroms visada buvo griežtas, bet teisingas, nes dukros augdamos mažame miestelyje, kur jis buvo žinomas advokatas, leisdavo sau nederamai elgtis. Dukra I. yra didelė savanaudė, bjauraus ir aikštingo charakterio, ji engdavo jaunesnę seserį G. ir savo motiną, t. y., ieškovę. Ieškovė visada nuolaidžiaudavo dukrai I., o jis drausmindavo dukterį I. ir sakydavo ieškovei, kad ji „tvarkytų“ dukras. Dukrai I. jis visada reikšdavo pastabas ir priekaištus, kai ji nederamai elgdavosi, dėl ko tarp jų kildavo pykčiai. Kai dukra I. ištekėjo, jis su žentu M. sutarė gerai, kartu su žentu kūrė planus ateičiai, padėjo žentui su žemės pirkimu, su žentu diskutuodavo apie savo bylas, žentas jam padėjo ruošti skundus. Visą tai kėlė didelį dukros I. nepasitenkinimą, dukra jam keldavo scenas, o jis sakydavo ieškovei, kad ji „tvarkytų dukrą“. Po to, jį dukra I. apgavo dėl buto pirkimo-pardavimo Vilniuje, dėl ko dabar yra byla Vilniaus teisme. Ieškovė šiame ginče palaikė dukrą I. ir tokiu būdu iškėlė dukros šeimos interesus aukščiau jų savos šeimos interesų. Dukra I. manipuliuodama ieškove siekia įgyti šalių santuokoje užgyventą turtą, o ieškovė to nesupranta, ir nesupranta, kad tokiu būdu ji griauna ir šalių santuoką. Prasidėjus ištuokai ieškovė iš namų išnešė visus šeimai brangius asmeninius daiktus, fotografijas, prieš atsakovą nuteikė savo gimines, visiems skundėsi, kad yra skriaudžiama. Jo motina J. K. visada rėmė šalių šeimą tiek savo darbu, tiek finansiškai. J. K. visą gyvenimą daug dirbo ir yra labai taupi, todėl sukaupė lėšų, kurias skolindavo jų šeimai. Iš paskolintų pinigų buvo tvarkomi namai, perkamos žemės, tvarkoma buitis, visi pinigai buvo išleidžiami šeimos reikmėms ir ieškovė tai žinojo. Jis kartu su ieškove yra skolingi J. K.. Ieškovė 2015 metais pavasarį visiškai nusišalino nuo šeimos reikalų ir ūkio priežiūros, nedalyvavo pavasario sėjoje, todėl į jų sodybą ūkininkauti ir padėti finansiškai atvyko jo motina J. K., kuri įkūrė savo ūkį ir savarankiškai ūkininkauja. Nuo to laiko jis ūkininkauja vienas, įvairias ūkio paslaugas perka iš motinos, nes motinos ūkis turi technikos, jo motina iš jo ir ieškovės nuomoja žemės ūkio paskirties žemę ir moka nuomos mokestį. Jam motina J. K. yra išdavusi įgaliojimus veikti jos vardu. Santuokoje įgyto turto neperleido kitiems asmenims, todėl ieškovei nepriklauso kompensacija už santuokinio turto masės sumažinimą. Taip pat, ieškovei nepriklauso pajamos iš ūkio už 2015 metus, kadangi ieškovė nedalyvavo ūkio darbuose, be to, ieškovei nepriklauso ir išmokos už griovių šienavimą, kadangi šiuos įsipareigojimus jis prisiėmė vienas. Nuo 2015 metų ieškovei gali būti mokamas tik žemės nuomos mokestis už žemės ūkio paskirties žemę, iš šių pinigų atskaičius ūkio išlaikymo išlaidas, nes nuo 2015 metų ūkio išlaikymo išlaidas dengia tik atsakovas. J. I. skolos nepripažįsta, nes iš jos pinigų nesiskolino. J. Ž. jam skolino pinigų, bet kadangi pinigus padavė G. K., jį G. K. privertė parašyti raštelį, kad skolingas J. I. 1 000 Eur. Santuokos iširimas dėl jo kaltės negali būti preziumuojamas, kadangi jis nėra kaltas dėl pradėtų baudžiamųjų bylų, nes tai buvo provokacija, be to, kai jį apkaltino nusikaltimų padarymų ieškovė toliau su juo gyveno ir jie vedė bendrą ūkį. Jokios neturtinės žalos ieškovei nepadarė. Ieškovei diagnozes apie psichologinę būseną rašė ieškovės draugai gydytojai. Prašo teismo šalių turtą padalinti pagal priešieškinyje siūlomą variantą, kadangi šalys yra subrendę ir atsakingi žmonės, todėl šalims nekils jokių problemų gyventi viename name (duomenys neskelbtini) ir kartu naudotis sodyba. Jis jokių pykčių ieškovei nelaiko ir su ja konfliktuoti nesiruošia, o jeigu kokių nors klausimų išspręsti geruoju nepavyktų – tam padaryti yra teisiniai instrumentai, kurie ieškovės interesus apsaugos. Net baigiamųjų kalbų metu girdėdamas ieškovės nepagrįstus kaltinimus dėl santuokos iširimo, sugeba savyje rasti jėgų ir pasakyti apie ieškovę gerus žodžius, ir nebeprašo dalinti pinigų ieškovės banko sąskaitoje, nenaudoja prieš ieškovę argumento, kad didžiąją dalį santuokinio turto sukaupė būtent jis. Pažymi, kad namas (duomenys neskelbtini) yra su kontoros patalpomis. Kontoros patalpos yra reikalingos jam profesinei veiklai vykdyti, nes ūkininkavimą nori baigti ir nori gyventi mieste su patogumais, be to, turi sveikatos problemų. Veidrodis ir komoda nėra asmeninis ieškovės turtas, nes šie daiktai buvo įsigyti santuokoje, todėl turi būti padalinti bendra tvarka.

Trečiasis asmuo J. K. 2016-10-27 teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jos marti, o atsakovas sūnus, su jais santykiai normalūs, su anūkėmis santykiai geri. Jau antri metai gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, jog vyksta skyrybos, bet ji nenori, kad A. su G. išsiskirtų. Parodo, kad A. su G. ūkyje dirbo kartu, o ji jiems padėjo, kiek galėjo. Parodo, kad ji gauna 300 Eur „su trupučiu“ pensijos. Iki pensijos virš 20 metų dirbo transporte, 18 su puse metų dirbo pašte, ir galiausiai dirbo Palangoje parduotuvėje, viso pradirbo 43 metus. Dar kaimynams padėjo prie ūkio, už ką jai mokėdavo atlygį. Užaugino du vaikus. (duomenys neskelbtini) turi nuosavą butą, kurį šiuo metu prižiūri kaimynė. Gavusi pensiją „atveža pinigus į ūkį“, nes viskam reikia pinigų, pirko traktorių. Per gyvenimą turėjo susitaupiusi apie 30 000 litų, šiuos pinigus „per banką“ paskolino abiem, t. y., ir A. ir G., nes jiems pinigų reikėjo ar tai žemių pirkimui, ar tai mokesčiams. Kada skolino šiuo pinigus nepamena, bet tai buvo seniai. Tos skolos jai neatidavė, nors ji to ir neprašė. Po to, iš jos dar daug kartų skolinosi po 2 000-3 000 litų, o kartą lygtais 4 000 litų. Albertas surašydavo dokumentus, kad skolinasi, bet ji tų dokumentų neturi, nes sūnum ir marčia pasitiki. Pinigus duodavo A., o paskutinį kartą gal 2014 m. gruodžio mėnesį 500 litų davė G. Su G. jokių dokumentų nesurašė. Po to, ji prašė G., kad jai gražintų tuos 500 litų, o G. jai sakė, kad manė, kad pinigai buvo dovanoti, o ji atsakė, „kaip ji gali dovanoti, jei gyvena iš pensijos“. Šių pinigų jai niekas neatidavė. Iš viso A. su G. jai skolingi apie 20 000 Eur, per kokį laikotarpį paskolino tiek pinigų, ji neatsimena. Ji tik skolino pinigus, bet jai pinigai nebuvo gražinami, be to, ji ir neprašė skolos gražinimo, nes jai užtekdavo pinigų, kiek ji turėjo. Dar yra skolinusi kitam sūnui A., bet ta skola jai yra gražinta. Yra išdavusi įgaliojimus A. visus reikalus tvarkyti jos vardu. Įgaliojimus prieš 3 metus išdavė (duomenys neskelbtini). Ji yra ūkininkė ir turi ūkininko pažymėjimą. Savo vardu turi registruotus traktorius, kombainą, „sėjalką“. Jei reikia pinigų ūkiui skolinasi iš savo draugų G. Su draugais jokių dokumentų neformina, tiesiog paskambina ir draugai jai atsiunčia pinigų per paštą. Draugai jai sako, kad „kada turėsi, tada gražinsi“. G. jai paskolino vieną kartą 2 000 Eur, kitą kartą 2 500 Eur. Su šiais draugais 50 metų draugauja. Kiek turi žemės tiksliai nežino, gal 200 su viršum hektarų. Visa jos žemė yra (duomenys neskelbtini) rajone. Sėja kviečius, grikius, sėja jos darbininkai M., V. ir P., kurie pas ją dirba legaliai. Su darbininkais ji puikiai susitvarko. ES projektuose nedalyvauja, žemę deklaruoja. Kiek gavo pinigų už 2015 metų deklaracijas negali pasakyti. Pinigai yra pervedami į jos sąskaitą. Elektronine bankininkyste naudotis nemoka, prisijungimo prie jos neturi, ar A. turi prisijungimą negali pasakyti. Kompiuteriais nesinaudoja, telefonu moka tik atskambinti. Pinigus išsigrynina bankomate, bet jai pinigų tikrai nereikia, nes pavalgyti ir apsivilkti turi. Pinigų duodavo anūkei I. Kai I. pirko mašiną, ji pasiuntė I. 2 000 litų, o po savaitės dar 1 000 litų. I. duodavo pinigų ir mažesnėmis sumomis. Davė I. 400 litų, kai I. buvo apvogta. Anūkei G. duodavo pinigų po 50 litų per šventes. Ūkininkės R. S. nepažįsta. Prisimena, kad yra pirktas traktorius su padargais už 1 000. Savo vardu turi užregistruotų danielių, kiek turi nežino, bet danielių yra daug. Kai prasidėjo skyrybos, gyveno su A. ir G. (duomenys neskelbtini), matė, kaip G. iš namų nešė viską: patalynę, „kristalus“, vestuvinį žiedą. Atsakinėdama į atsakovo A. K. klausimus J. K. prisiminė, kad turi žemės ir kituose rajonuose, dalyvauja ES projekte dėl griovių. Tą pavasarį, kai ji pradėjo ūkininkauti, G. į kaimą tik „atvažiavo ir išvažiavo“, o visus darbus darė ir žmones maitino ji. Kai skolindavo pinigus visada sakydavo A. „pasirašyk, kad skolingas“. Iš kito sūnaus skolą yra susigrąžinusi per teismą, nes buvo parašiusi raštelį. Pinigus A. ir G. skolino žemės sklypų pirkimui ir mokesčiams, kai jie statė namą - davė 1 000 litų šviestuvų pirkimui. Asmeniškai A. pinigų neskolino, tik yra jam nupirkusi planšetę 60-mečio proga. Atsakinėdama į advokatės A.Rimienės klausimus J. K. parodė, kad G. buvo gera A., jie gyveno gražiai, dirbo abu. Ji nematė, kad tarp jų vyktų muštynės. Kai dirbo transporte konduktoriumi per mėnesį gaudavo 300 rublių. Pašte dirbdavo telefoniste-telegrafiste. Per kiek laiko susitaupė 30 000 litų negali pasakyti. Kitam sūnui buvo paskolinusi 5 000 litų. Eurais turėjo santaupų po 2000-3000, dar prižiūrėjo ūkį kaimynų. Ūkininkauti pradėjo (duomenys neskelbtini) prieš 3 ar 4 metus, nes datų neprisimena. Šiai dienai turi apie 200 ar 220 hektarų žemės. Žemę nuomoja iš A. ir G., A. tvarko jos žemes pagal įgaliojimą. A. ir pats ūkininkauja. Darbininkai jos ir A. ūkyje yra tie patys. Ji su A. kartu ūkininkauja: važiuoja kartu, perka kartu, apsitaria. Ji kombainą pirko už 20 000 Eur iš Kazlų Rudos iš žmogaus. Pinigus - 4000 Eur kombainui jai skolino G., ir kiti asmenys, kurių pavardžių „ji neprisimena, bet tuos žmones ji pažįsta“. Ji pinigų skolintis važiavo ir viena, ir su A. Parodo, kad „jei dabar per teismo posėdį paskambintų draugams ir paprašytų 5 000 Eur, tai po 20 minučių pinigai jau būtų čia.“ Kombainui skolintus 9 000 pati užpernai vežė autobusu į Marijampolę ir atidavė žmogui, kurio pavardės neatsimena. Dar iš savo pinigų pirko du traktorius „nurašytus“, kuriuos sutvarkė ir kuriais dabar dirba ir jos, ir A. žemę. A. prie technikos pirkimo neprisidėjo, nes neturi iš ko. Areštas tuo metu A. buvo uždėtas, koks areštas ji nežino. Tuo metu A. su G. kartu nebegyveno. A. jai už technikos naudojimą pinigų nemoka, nes jai pinigų ir nereikia. Jos ir A. ūkį tvarko ta pati buhalterė, kurios nei vardo nei pavardės neprisimena, ji į tai nesigilina. Pati nei iš A., nei iš G. niekada nėra skolinusi pinigų. G. jai nėra rašiusi skolos raštelių. Kokios pinigų sumos yra pervedamos į jos sąskaitą ji nežino.

Trečiasis asmuo R. P. 2017-03-15 teismo posėdžio metu parodė, kad prieš kokius penkis metus K. ūkyje kultivavo laukus ir vežė grūdus, suteikė jiems paslaugų už 2 000 litų, tačiau su juo niekas neatsiskaitė. Dėl darbų atlikimo tarėsi su A. K.. A. K. skolos, kuri yra 2 000 litų pavertus į eurus, niekada neneigė.

Trečiasis asmuo A. D. 2016-12-14 teismo posėdžio metu parodė, kad gal prieš penkis metus pavasarį skolino A. K. 5 tonas grikių sėjai, kurių vertė 5000 litų. A. K. skolos nei javais, nei pinigais iki dabar neatidavė. S. K. ūkiui, skolos sumą sudaro 5 000 litų pavertus į eurus.

Trečiasis asmuo A. M. 2017-03-15 teismo posėdžio metu parodė, kad prieš kokius ketverius metus K. ūkyje suteikė žemės dirbimo paslaugas, lėkščiavo laukus, tvarkė arimus, ganyklas. Darbų vertė 5 000 litų. Darbus atliko gerai ir sąžiningai. Dėl darbų atlikimo tarėsi su A. K., G. K. pretenzijų neturi. Su juo A. K. neatsiskaitė, skola yra 5 000 litų pavertus į eurus.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir parodė, kad šalys bendrąją sutuoktinių nuosavybės teise turi įsigijusios iš valstybės išsimokėtai žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir yra solidariai atsakingos Nacionalinei žemės tarnybai, kaip kreditoriui, už prievoles dengti įsiskolinimą. Nacionalinė žemės tarnyba remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika prašo, kad po santuokos nutraukimo prievolės dengti įsiskolinimą liktų solidarios, kadangi solidarios prievolės labiausiai užtikrina kreditoriaus interesus.

Liudytoja D. Š. 2016-05-30 teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jos sesuo, su ja sutaria gerai, o atsakovas sesers sutuoktinis, ant jo dabar turi piktumo. Žino, kad tarp G. ir A. nuolat kildavo konfliktai, jos akivaizdoje A. yra ne kartą koneveikęs G. ir savo dukras įvairiais žodžiais. Ant G. kūno yra mačiusi mėlynes. A. yra arogantiškas ir pasipūtęs, apie save manantis, kad tik jis vienas viską daro teisingai. Kai šalių dukra G. buvo 12 klasėje, G. tuo metu buvo išvykusi į Ameriką uždarbiauti. G. su tėvu buvo likusi viena namuose. G. negalėdama pakęsti tėvo terorizavimo persikėlė gyventi pas ją. Tada pas ją į namus atėjo A., kuris vertė G. grįžti į namus, bet G. pasakė, kad negrįš kol nebus namie mamos. Tada kilo konfliktas ir A. nuvertė G. nuo kėdės. Ji pati G. vežė į priėmimo skyrių, nes G. buvo smegenų sutrenkimas, dėl to, net egzamino laikymą G. atidėjo. A. yra fiziškai skriaudęs ir dukrą I. Kartą I., dar būdama visai nedidėlė, buvo atėjusi pas ją į namus ir rodė rankšluosčiu nutrintą nosį. Parodo, kad kadangi gyvena mažame mieste, tai tekdavo nuolat girdėti kalbas apie A. santykius su kitomis moterimis, nors pati asmeniškai nėra mačiusi A. su kitomis moterimis. Jos nuomone didžiausią disbalansą į šalių gyvenimą įnešdavo A. motina, kai atvažiuodavo pas juos prieš šventes ir „užmiršdavo“ išvažiuoti. A. motina nuolat žemino G. ir visaip ją vadindavo. Kai A. buvo „uždarytas“ G. viena vedė ūkį. Šalių santykiai pablogėjo prieš kelis metus, kai A. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkoje „įsitaisė“ jauną moterį.

Liudytoja A. R. 2016-05-30 teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jos dukra, su ja santykiai geri, o atsakovas jos žentas, ant jo turi didelę nuoskaudą. A. buvo G. primušęs dar jų bendro gyvenimo pradžioje, kai dukra I. buvo nedidelė ir A. su G. gyveno (duomenys neskelbtini). Po to, G. stengėsi išlaikyti santykius, o kai jie persikėlė į (duomenys neskelbtini), viskas tik blogėjo, A. pradėjo dairytis į kitas moteris ir rinkosi moteris, iš kurių būtų galima išpešti „profesinės naudos“. G. dėl to buvo didžiulis skausmas. Parodo, kad ji pati gyvena netoli nuo A. ir G. namų. Kartą, gal prieš 13 metų, buvo toks įvykis, kad ji atėjo pas juos į namus ir pamatė, kaip A. muša G. ir I., tada ji stojo ginti jas, bet A. jai paėmė už rankos ir sulaužė. Ji mėnesį vaikščiojo su sulaužyta ranka ir jai ligoninėje buvo pasakyti gėda, kad tai žentas sulaužė ranką, todėl ji pasakė, kad krito. Kitas buvo įvykis, kai G. pas ją atėjo verkdama ir parodė išrautą didelį kuokštą plaukų. Jis tuos plaukus turėjo pasidėjusi, bet paskui sudegino, nes negalvojo, kad reikės teisme atsidurti. Dar buvo įvykis, kai A. G. apipylė mėlynių uogiene ir valikliu voniai, kuris paliko atvirą dėmę G. ant rankos. Dar vienu momentu G. buvo išėjusi ir gyveno atskirai nuo A. G. kentėjo, bet nesiskundė, nes jai A. buvo pasakęs, kad „nebandyk skųsti, nes nukentėsi tu, vaikai ir tavo mama“. Niekada nematė, kad A. rodytų tėviškus jausmus savo dukroms. G. visada rūpinosi A., o mainais gaudavo jo nepasitenkinimą ir keiksmažodžius. Apie A. nieko gero negali pasakyti. Kai A. buvo „uždarytas“ į Lukiškes, G. viena rūpinosi ūkiu.

Liudytojas R. I. 2016-05-30 teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jo pusseserė, santykiai su ja geri, su atsakovu santykius stengiasi laikyti per atstumą, tad santykiai normalūs. Kadangi pats jau 10 metų gyvena Vilniuje, apie šalių šeimą gali papasakoti tik epizodiškai, ką girdėjo iš savo motinos ir tetos, „kad susipykdavo, susimušdavo“. Savo akimis yra matęs, kaip G. būdama 12 klasėje buvo išvaryta iš namų ir gyveno pas Š. Tuo metu iš G. yra girdėjęs atsiliepimų, koks negeras tėvas yra A. Gali pasakyti, kad kai A. dirbo advokatu, visus namus, visą ūkį vedė G. Kai A. buvo sulaikytas, šeimos ūkį ant savo pečių „ištempė“ G. Kai A. grįžo po sulaikymo, jo su G. santykiai trumpam lygtais buvo pagerėję, bet paskui A. turbūt vėl kažko prisidirbo, nes jis yra nenuspėjamo charakterio ir arogantiškas. G. yra toks žmogus, kuris ne kiekvienam pasakys, ką savo širdyje nešioja. Pamena, kad teta A. R. vaikščiojo su gipsu, bet jam nėra žinoma, kad tai A. ją būtų sužalojęs.

Liudytoja D. K. 2016-05-30 teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškove santykiai yra labai geri, atsakovą pažįsta, tačiau nepalaiko jokių santykių, pykčių neturi. Jai yra žinoma, kad kai A. sulaikė, G. viena rūpinosi ūkiu ir dar padėdavo sulaikytam A. Yra mačiusi ir girdėjusi, kaip A. paveiktas alkoholio sodyboje pas I. per šventę išvadino G. necenzūriniais žodžiais, pavadino G. „dvasios ubage“. Kad A. vartotų smurtą prieš G., nėra mačiusi. Asmeniškai ji nežino apie A. neištikimybę su kitomis moteris, bet kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), yra girdėjusi kalbas apie tai. Tai pat, yra girdėjusi iš savo buvusio draugo G. I., kad A. netinkamai elgiasi su savo dukromis.

Liudytoja G. N. 2016-08-24 teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jos motina, o atsakovas – tėvas. Su mama santykiai labai geri, o tėvas jos išsižadėjo, kaip dukros. Parodo, kad ji pati daugybę metų skatino mamą skirtis ir palikti tėvą, dėl nesutarimų šeimoje. Tėvas visada turėdavo meilužių, ji pati yra mačiusi kavinėse tėvą su kitomis moterimis, iš jos mokykloje dėl to šaipydavosi. Tėvas prieš ją, seserį I. ir mamą yra vartojęs fizinį ir psichologinį smurtą. Ji dabar negali pasakyti tiksliai kuriais metais buvo smurtas, bet tai kartodavosi nuolat, tėvas jas mušdavo, tąsydavo už plaukų. Smurto proveržiui užtekdavo, kad pas tėvą būdavo bloga nuotaika, taip pat, smurtą pakurstydavo ir tėvo motina. Studijų metais tėvas yra smurtavęs prieš ją ir Vilniuje. Kai mama buvo išvykusi į Ameriką, ji tuo metu gyveno pas močiutę. Tada tėvas jai stipriai trenkė, kad ji nukrito nuo kėdės ir gavo smegenų sutrenkimą, po to gulėjo ligoninėje. Kitą kartą tėvas sodyboje ją nustūmė nuo laiptų ir neleido mamai vežti į ligoninę. Dėl patirto smurto ji niekada niekur nesikreipė. Šeimoje niekad nebuvo vyro ir tėvo pavyzdžio. Tėvo motina, t. y., jos močiutė kiršindavo tėvus, o kartą jai dar būnant vaikui sakė, kad tėvas nėra jos biologinis tėvas. Visgi, ji turėjo geresnius santykius su tėvu, nei jos sesė I. Studijų metais tėvas tai mokėjo, tai nemokėjo už jos mokslą ir pragyvenimą, nors tėvo pageidavimu ji studijavo ekonomiką. Santykiai su tėvu labai svyruodavo. Dabar jau būdama suaugusi, ji šią situaciją žvelgia taip: kai tėvas turėdavo meilužę – jis šeima visai nesirūpindavo, o kai neturėdavo – vėl grįždavo į šeimą. Po mokslų baigimo ji išvyko į Ameriką ir į Lietuvą nebuvo grįžusi 11 metų. Per tą laiką nuolat bendravo su mama, o su tėvu tik retsykiais, nes tėvas nerodė iniciatyvos bendravimui, o prieš metus jų bendravimas visai nutrūko. Dar jai būnant Lietuvoje, būdavo periodai, kai po didesnių konfliktų tėvai laikinai negyvendavo kartu ir ji su mama išeidavo gyventi į nuomojamus butus. Tokius atvejus pamena mažiausiai tris. Po kiek laiko, tėvas prašydavo taikytis, o mama, kaip gera žmona, jam atleisdavo. Pripažįsta, kad tėvas jai yra finansiškai padėjęs išleisti madų katalogą, tačiau niekada iš tėvo ji nėra gavusi šilumos ir švelnumo. Lietuvoje tėvai jai buvo nupirkę žemės ir sodybą, kuri yra parduota, o pinigai investuoti į verslą Amerikoje. Būdama suaugusi mamai turi vienintelį „priekaištą“ – kad mama per daug atidavė savęs tėvui ir nepradėjo anksčiau gyventi savo gyvenimo.

Liudytojas V. B. 2017-03-15 teismo posėdžio metu parodė, kad su šalimis yra priešiški santykiai, šalys jam skolingi 96 000 Eur, dėl ko teisininkai renka dokumentus ir kreipsis į apygardos teismą. A. K. jo paprašė kraną atvežti iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, kadangi A. K. planavo Vilniuje užsiimti namų statyba. Jo darbuotojai kraną atvežė į jo (V. B.) močiutės kiemą ir ten kranas stovėjo nenaudojamas 5-6 metus. Kai A. K. išėjo iš kalėjimo, jis A. K. prašymu nuvežė kraną į M. J. servizą, iš kur Vilniaus miškų urėdijos darbuotojai kraną išsivežė. A. K. jam paskui gyrėsi, kad kraną pardavė už 20 000 litų. Daugiau apie kraną nieko nežino, A. K. jam liko skolingas už krano transportavimo paslaugas.

Liudytojas J. Ž. 2017-03-15 teismo posėdžio metu parodė, kad šalis pažįsta, su jais santykiai nekonfliktiški. Į A. K. yra kreipęsis, kaip į advokatą, be to, yra vieni kitiems padėję su technika ūkiuose. Parodo, kad A. K. pagal skolos raštelį yra paskolinęs pinigų - 700 ar 800 eurų, jam skola dar negrąžinta, nes A. K. turi finansinių problemų. Pinigus, kam padavė tiksliai nepamena, bet labiau tikėtina, kad A., o ne G. Paskui A. jam kontoroje parašė raštelį, kad skolingas.

Liudytoja R. S. 2017-03-15 teismo posėdžio metu parodė, kad už 7 240 Eur A. K. iš jos nupirko techniką, o ji išrašė mažesnę sąskaitą, kad nereikėtų mokėti mokesčių. Pinigus gavo iš A. K. tą pačią dieną grynais. Kai dėl šių aplinkybių rašė paaiškinimą advokatei A.Rimienei, konsultavosi su A. K., kaip rašyti.

Liudytojas J. L. 2017-03-15 teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo pas ūkininkę R. S., kai buvo pardavinėjami daiktai. R. S. turėjo traktorių, sėjamąją, 5 korpusų plūgą, kultivatorių. R. S. jam nepasakojo už kiek pardavė techniką. Prisimena, kad buvo atvažiavęs A. K., tačiau jis su juo mažai bendravo.

Liudytoja J. I. 2017-03-22 teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jos krikšto dukra ir dukterėčia, o su atsakovu dabar jokių santykių neturi ir nekonfliktuoja. Su G. daug ir atvirai bendrauja, todėl gali pasakyti, kad G. santuokinis gyvenimas nebuvo darnus. A. skriausdavo ir G., ir mergaites. 2002 metais matė įvykį, kaip A. puolė namuose mušti dukrą I. ir sulaužė ranką A. R., kuri stojo ginti I. 2012 metais paskolino K. 25 000 litų be raštelio, pinigai jai buvo gražinti. 2015 metais G. paprašė jos paskolinti 1 000 Eur grikių pirkimui, o A. gegužės 20 dieną parašė raštelį. Tą raštelį jai atnešė G., ji tiesiogiai su A. dėl paskolos nebendravo. Ar skambino jai A. dėl paskolos, ji nepamena. 2016 m. pavasarį G. jai 1 000 Eur skolą grąžino.

Liudytojas M. R. 2017-03-22 teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovę pažįsta, su ja nekonfliktuoja, atsakovas yra jo darbdavys, J. K. pažįsta. Ūkyje dirba oficialiai, atlyginimą grynais pinigais jam moka A. Atlyginimo dydis priklauso nuo darbų apimties. Pas K. ūkyje dirba ketverius metus, iki tol K. nepažinojo. Dirba su savo traktoriumi „Belarus“, kurį 2016 metais pirko (duomenys neskelbtini) iš žmogaus. Iki tol dirbdavo su traktoriumi, kurį A. skolino iš kaimyno S. E.. A. iš S. E. buvo pasiskolinęs ir kultivatorių, purkštuvą, kultivatorių, presą, kombainą, du „belarusus“. Visa S. E. technika buvo parvaryta į A. kiemą, nes A. tada savo technikos neturėjo. Traktorius T-150 yra registruotas J. K. vardu. Šį traktorių jis savo eiga parvarė į K. ūkį, kiek padirbo, ir tada keitė greičių dėžę, kurią parsivežė iš Pasvalio. Dar važiavo ir su traktoriaus priekaba parsivežė kultivatorių, plūgą ir sėjamąją. Šiuos padargus reikėjo suremontuoti, kas ir buvo padaryta: A. pirko detales, o jis remontavo. Šie padargai dar dabar yra ūkyje. Jis, A. ir J. pasitardavo, kokius darbus reikia dirbti. Degalus į technika pilą iš bačkų, kurios stovi pas K.. Raktai nuo bačkų yra arba pas A., arba pas J., bet raktą gali paimti ir jis. Jam asmeniškai grūdų vežti į supirkimo punktus neteko. Dar K. ūkyje pora metų dirba jo dėdė P. R.. Grūdus su „belarusu“ veža P. R., kur veža, nežino. Jis (M. R.) žemę dirbdavo tik (duomenys neskelbtini) rajone. Kai sugenda technika, atsargines dalis perka jis arba A. J. vardu yra kultivatorius, plūgai, A. savo vardu technikos neturi. Danielių aptvaras yra, kiek ten yra danielių, jis nežino, asmeniškai registruotų danielių jis neturi. Bičių ūkyje nėra. Ūkyje aplinką dabar tvarko J. Kai G. būdavo ūkyje, ji sodindavo gėles, fiziškai dirbdavo ūkyje. G. ūkio reikaluose nusimanė. 2015 m. balandžio 22 d. paskutinį kartą G. matė ūkyje. A. griovius tvarkė vienas. A. konfliktuojančio su G. nėra matęs. 2015 metais J. K. nuolat ūkyje buvo. Pamena, kad būdavo taip, kad nurodymus, ką dirbti duodavo ir G., ir J. K. sodyba yra sutvarkyta ir pritaikyta gyvenimui visus metus.

Liudytojas G. R. 2017-05-04 teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškove jo santykiai geri, su atsakovu konfliktų neturi. Jis yra ūkininkas ir verslininkas. Kaip ūkininkas turėjo jungtinės veiklos sutartį su A. K.. Ši veikla truko vienerius metus, po to nutrūko dėl A. K. baudžiamųjų bylų. Parodo, kad G. labai daug dirbdavo ūkyje ir visada buvo ūkio „varomoji jėga“. Jis net sakydavo G., kad negalima moteriai tiek dirbti, nes A. tuo metu buvo užsiėmęs savo bylomis. K. sodyba yra labai gerai sutvarkyta, mano, kad sodyboje galima gyventi visus metus. Priekaba, apie kurią eina kalba, jis vienu metu buvo parsivaręs iš K. pas save, bet priekaba negali būti naudojama, nes ji be dokumentų, bet pripažįsta, kad priekaba tai K. turtas.

Liudytoja G. A. 2017-09-25 teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovės nepažįsta, atsakovui teikia buhalterines paslaugas pagal sutartį. Nuo 2016 m. liepos mėnesio teikia ūkininkui A. K., ūkininkei J. K. ir UAB „Teisinių žinių centras“ paslaugas. Veda apskaitą pagal jai pateikiamus dokumentus. UAB „Teisinių žinių centras“ direktorius yra A. K., bendrovė savo vardu turi automobilį, kurio likutinė vertė virš 5 000 Eur ir planšetinį kompiuterį, kurio likutinė vertė 100 Eur. UAB „Teisinių žinių centras“ turi skolų už ryšių paslaugas bei daugiau nei 1 000 Eur skolą akcininkui A. K. bei iki 2 000 Eur skolą J. K.. Parodo, kad buhalteriškai paskaičiavo, kad šiuo metu UAB „Teisinių žinių centras“ 1 akcijos vertė yra 73,64 Eur, nes metai nėra pasibaigę, turto vertintojo kvalifikacijos ji neturi. Dėl ūkininko ūkio apskaitos vedimo parodo, kad J. K. ūkis yra pelningesnis, bet žemės vertė yra didesnė A. K. ūkyje. NMA ji neteikia deklaracijų nei už vieną, nei už kitą ūkį. 2016 metai ūkiams buvo pelningi, nes buvo gauta NMA parama. J. K. ūkyje ir A. K. ūkyje dirba po vieną asmenį: P. R. ir M. R.. A. K. ūkininko ūkio sąskaita yra areštuota, kai reikia atsiskaityti už kurą, trąšas ir pan., kreipiasi atskiru prašymu į banką. Asmeninės A. K. sąskaitos netvarko ir prisijungimo prie šios sąskaitos neturi. Prašymus grąžinti PVM pildo ji, buvo pateikti gal 4 tokie prašymai. Kodėl prašyme grąžinti PVM yra nurodyta asmeninė A. K. sąskaita, o ne ūkininko ūkio sąskaita, negali atsakyti. Gal tokią sąskaitą duoda pasirinkti pildant prašymą. Sugražintas PVM yra apskaitomas ūkio apskaitoje. Kodėl pinigai, sugrįžę, kaip PVM, yra naudojami kitaip, negali atsakyti. Žino, kad pinigai, kurie yra grįžę, kaip PVM į asmeninę A. K. sąskaitą yra naudojami ūkio reikalams, nes automatiškai gauna asmeninės A. K. banko sąskaitos išrašą į savo elektroninį paštą. Advokatei A.Rimienei nurodžius, kad iš banko išrašų matyti, jog į A. K. asmeninę sąskaitą grįžęs PVM buvo nuimtas grynais pinigais, liudytoja pradėjo teigti, kad nežino ar šie pinigai buvo naudojami ūkio reikalams, nes ji grynais pinigais nedisponuoja. Parodo, kad šiuo metu A. K. ūkis yra skolingas J. K. ūkiui apie 2 000 Eur. Paslaugas A. K. ūkiui teikė J. K. ūkis, o A. K. ūkis pardavė J. K. ūkiui sėklą ir apsaugos priemones. Parodo, kad A. K. 2016-2017 metais yra skolinusi savo asmenines lėšas po 100 – 200 Eur, bet jai skolos yra grąžintos.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.)

Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindžia CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyta prezumpcija (preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017 patvirtina, kad atsakovas yra nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, kuriais teismas pasiremia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 4 dalį). Atsakovas teismo posėdžių metu teigė, kad jo kaltė dėl santuokos iširimo šiuo pagrindu negali būti preziumuojama, kadangi po jo nuteisimo jis kartu su ieškovę kartu gyveno dar eilę metų, vedė bendrą ūkį ir didino santuokinio turto masę. Su tokiais atsakovo argumentais teismas sutinka, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo nuteistas 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, o nekilnojamojo turto registro išrašai rodo, kad didžioji dalis šalių nekilnojamojo turto buvo įgyta po to. Taigi, atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo šiuo pagrindu negali būti preziumuojama, kadangi po atsakovo nuteisimo šalys toliau gyveno kartu dar eilę metų ir vedė bendrą ūkį.

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo taip pat grindžia ir atsakovo neištikimybe, fiziniu ir psichologiniu smurtu, nelojalumu sutuoktinei ir kitiems šeimos nariams bei santuokinio turto perleidimu. Santuokos nutraukimo bylose esant ginčui gana dažnai pasitaiko situacija, kai vieni bylos šalių šeimos nariai, artimi giminaičiai ir draugai santuokos nutraukimo procese palaiko vieną sutuoktinį, o kiti - kitą sutuoktinį. Šie asmenys teismo procese (dažniausiai, kaip liudytojai) dalyvauja šalies iniciatyva, kadangi atitinkama šalis jų parodymais grindžia ir įrodinėja sau reikšmingas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu minėti asmenys dažnai liudija šalies, kurios iniciatyva buvo kviesti, naudai ir atsiliepia apie šią šalį išimtinai teigiamai. Taigi, teismas santuokos nutraukimo byloje anksčiau aptartų liudytojų parodymais turi remtis itin atsargiai, prieš tai įvertinęs ar liudytojų parodymus atitinka ir kiti byloje esantys duomenys. Ieškovės iniciatyva byloje liudytojais buvo apklausti G. N. (šalių dukra), D. Š. (ieškovės sesuo), A. R. (ieškovės motina), J. I. (ieškovės teta ir krikšto mama), R. I. (ieškovės pusbrolis), D. K. (ieškovės pusbrolio draugė). Šie liudytojai nurodė, kad iš žmonių kalbų jiems yra žinoma apie atsakovo neištikimybę. Liudytoja G. N. nurodė, kad yra mačiusi atsakovą su kitomis moterimis viešose vietose bei girdėjusi žmonių kalbas apie atsakovo neištikimybę. Ieškovė į bylą yra pateikusi atsakovo susirašinėjimą el. paštu su moterimi intymiais klausimais ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 6, b. l. 158-206) ir teigia, kad 2014 metais šį susirašinėjimą atsitiktinai pamatė tvarkydama kontorą atsakovo kompiuteryje ir parsisiuntė į savo el. paštą. Atsakovas kaltinimą neištikimybe neigė ir 2017-06-08 teismo posėdžio metu nurodė, kad jo kompiuteris kontoroje buvo laisvai prieinamas, be to, jo elektroninio pašto slaptažodį žinojo dukra I. P., žentas M. P., todėl elektroninius laiškus galėjo siųsti jie, o taip pat ir ieškovė. Teismas įvertinęs laiškų turinį, sprendžia, kad tai realus atsakovo susirašinėjimas su adresatu „R. M.“. Kad adresatas „R. M.“ yra jauna moteris dirbanti (duomenys neskelbtini) žemėtvarkoje, patvirtina ne tik byloje esantys duomenys, bet ir viešai prieinama informacija internete. Elektroniniai laiškai buvo siunčiami iš el. pašto adreso, kuriuo atsakovas naudojasi ir šiuo metu, kai susirašinėja su teismu. Susirašinėjimas tarp atsakovo ir R. M. vyko 2014 metų gegužės mėnesį ir tai yra nuoseklus bendravimas, todėl teismui atrodo neįtikinama, kad tuos laiškus piktavališkai galėjo rašyti kiti asmenys, kaip teigia atsakovas. Teismo įsitikinimu, minėti atsakovo laiškai yra pakankamas objektyvus įrodymas, patvirtinantis atsakovo intymų bendravimą su kita moterimi bei leidžiantis pagrįstai teigti buvus santuokinės neištikimybės faktą. Pažymėtina ir tai, kad vien tokio susirašinėjimo faktas pats savaime jau yra ieškovę žeidžiantis ir kaip sutuoktinę, ir kaip žmogų.

Ieškovė atsakovą kaltina fiziniu ir psichologiniu smurtu bei smurtu prieš jos motiną A. R. ir dukterį G. N.. Liudytoja G. N. teigia, kad prieš ją, jos seserį I. ir ieškovę atsakovas smurtavo ne vieną kartą. Liudytoja D. Š. teigia, kad matydavo atsakovo smurto pėdsakus ant ieškovės kūno, taip pat, matė, kad atsakovas nustūmė nuo kėdės savo dukrą G., dėl ko G. patyrė smegenų sutrenkimą, o savo dukrai I. atsakovas su rankšluosčiu nutrynė nosį. Liudytoja A. R. teigia, kad matė, kaip atsakovas mušė ieškovę ir savo dukrą I. bei stojo jų ginti ir tą kartą atsakovas jai (liudytojai) sulaužė ranką. Taip pat, ši liudytoja teigia, kad atsakovas ieškovei yra išrovęs didelį kuokštą plaukų bei apipylęs valikliu. Liudytoja J. I. teigia, kad 2002 metais matė įvykį, kaip atsakovas puolė namuose mušti dukrą I. ir sulaužė ranką A. R.. Liudytojas R. I. nurodo, kad apie atsakovo netinkamą elgesį su savo šeimos nariais girdėjo iš savo motinos J. I., tetos A. R., atsakovo dukters G. Liudytoja D. K. parodė, kad dalyvavo bendroje šalių giminės šventėje ir girdėjo, kaip atsakovas ieškovę iškeikė necenzūriniais žodžiais. Ieškovė į bylą pateikė dukters G. N. medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad G. N. (mergautinė pavardė „K.“) 2000-04-29 – 2000-05-05 gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninės traumatologijos skyriuje ir (duomenys neskelbtini) ligoninės neurologijos skyriuje, kadangi 2000-04-29 nukrito nuo laiptų buityje, buvo praradusi sąmonę, 2002-05-06 – 2002-05-10 gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninės traumatologijos skyriuje, kadangi 2002-05-06 buityje paslydo, griuvo, užgavo galvą. (t. 6, b. l. 151-153; 156-157). Ieškovė į bylą pateikė savo motinos A. R. medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad A. R. 2000-08-21buityje krito ir susimušė dešinį riešą, matyti ankūnkaulio ylinės ataugos lūžimas be dislokacijos, imobilizuota gipso longete. (t. 6, b. l. 213-214) Taigi, byloje esantys dokumentai patvirtina buvus traumas, apie kurias liudytojai davė parodymus teisme. Tačiau šie dokumentai, teismo nuomone, nėra atsakovo pavartoto smurto įrodymas, kadangi juose nėra užfiksuota, kad anksčiau įvardintos traumos buvo sukeltos atsakovo neteisėtais veiksmais, o vien liudytojų, kurie yra aiškiai nusistatę prieš atsakovą ir net to neneigia, parodymai nėra pakankami įrodymai. Visgi, netgi teismui laikant, kad atsakovo smurtiniai veiksmai prieš dukrą ir ieškovės motiną nėra įrodyti, teismas laiko, kad vienas atsakovo fizinio smurto atvejis prieš ieškovę yra pilnai įrodytas. Ieškovė į bylą pateikė M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto 2006-05-29 išvadą. (t. 6, b. l. 53-54) Iš specialisto išvados matyti, kad ieškovė 2006-05-29 kreipėsi į teismo medicinos ekspertus ir nurodė, kad 2006-05-28 apie 16 val. (duomenys neskelbtini) ją sumušė vyras A. K. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, kreipėsi med. pagalbos į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo kambarį, iš kurio po apžiūros buvo išleista, sąmonės praradusi nebuvo, apie įvykį prisimena viską. Specialisto išvada: 1) G. K. padaryta odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, dešiniame šone, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje plaštakoje, juosmenyje, dešiniame kelyje; 2) sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, paros bėgyje iki apžiūros, į tai nurodo, kad sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu; 3) sužalojimai padaryti mažiausiai 13 trauminių poveikių; 4) sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo įsitikinimu, ieškovė tuo metu neturėjo jokio pagrindo išsigalvoti sužalojimus ir nebūtais dalykais (iš esmės nusikaltimo padarymu) apkaltinti atsakovą, jeigu atsakovas prieš ją nebūtų realiai smurtavęs. Pažymėtina ir tai, kad 2006 metais fizinis smurtas prieš šeimos narius tam tikru lygmeniu dar buvo toleruojamas tiek visuomenės, tiek teisėsaugos institucijų, kas dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad ieškovė tikrai buvo sumušta atsakovo, kadangi tuo metu išviešinti sutuoktinio smurtą išdrįsdavo reta moteris. Kas liečia ieškovės teiginius, kad atsakovas prieš ją smurtavo psichologiškai, teismo nuomone yra pakankamas pagrindas manyti, kad taip buvo iš tikrųjų. Atsakovas išties yra stipri ir linkusi dominuoti asmenybė, sudėtingo ir sunkaus charakterio, ir tai parodė savo pasisakymais bylos nagrinėjimo metu, demonstruodamas savo viršenybę prieš ieškovę. Atsakovas savo charakterio savybes bando pateikti, kaip „neišvengiamas“ pagal savo zodiako ženklą (skorpionas), nors nesiskaitymas su sutuoktinės nuomone bei jos interesų nepaisymas, išvis nėra pateisinamas gyvenant santuokoje, kur abu sutuoktiniai yra lygūs.

Teismas dėl ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas perleido šalių santuokinį turtą jau yra pasisakęs kitoje sprendimo dalyje, todėl išvardintų motyvų nebekartoja, tik lakoniškai pažymi, kad santuokinio turto perleidimo faktas ir atsakovo nesąžiningi veiksmai yra įrodyti.

Nors atsakovas priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, visgi, teismo posėdžio metu bei sakydamas baigiamąją kalbą, nurodė, kad prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą bei atsakovo teiginius, kuo pasireiškia ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo, konstatuoja, kad šalys, kaip tėvai turi lygias teises ir pareigas vaikų auklėjime. Iš to išplaukia, jog ieškovė negali būti vienasmeniškai atsakinga dėl šalių bendrų vaikų išugdyto charakterio, vertybių, asmeninių savybių ar vaikų santykių su tėvais ir t. t., kaip, kad teigia atsakovas, nes už tai yra atsakingi abu tėvai. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, jei atsakovas įsivaizduoja, kad jų šeimoje turėjo užaugti kitokie vaikai ar atsakovą žeidžia faktas, kad jis bylinėjasi teismuose su savo dukra. Atsakovo teiginius, kad ieškovė dukrai padeda užvaldyti šalių santuokoje įgytą turtą teismas laiko deklaratyviais, juolab, kad byloje yra nustatytas pačio atsakovo nesąžiningumas valdant šalių santuokinį turtą. Be atsakovo paaiškinimų, byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį su atsakovu ar atsakovo motina J. K.. Pažymėtina tik, kad prasidėjus ištuokos procesui ieškovės ir atsakovo motinos santykiai tikrai buvo konfliktiški, kas yra užfiksuota ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. (t. 11, b. l. 45-46; 48) Esant aptartoms aplinkybėms, teismas nemato pagrindo konstatuoti, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė, todėl šalių santuokos nėra pagrindo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Esant aptartų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad atsakovas savo, kaip sutuoktinio pareigas, pažeidė iš esmės, kadangi prieš ieškovę vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, buvo jai neištikimas ir nelojalus šeimai, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad dėl santuokos iširimo patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur ir prašo teismo tokią sumą priteisti iš atsakovo bei pateikia savo sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė 2015-12-17, 2016-02-26 lankėsi (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, kur jai buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresinis epizodas be somatinio sindromo. (t. 6, b. l. 182) (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro 2016-09-28 pažymos matyti, kad ieškovė lankėsi šioje įstaigoje 2016-04-01, 2016-04-04, 2016-04-06, 2016-04-11, 2016-04-18, 2016-04-25, 2016-05-02 ir 2016-09-26. (t. 10, b. l. 81-82) Pažymėtina, jog atsakovo teiginiai, kad ieškovei pažymas apie jos sveikatos būklę išrašė jos draugai gydytojai, teismui nesudaro pagrindo abejoti oficialiuose gydymo įstaigos pateiktuose dokumentuose užfiksuotų duomenų tikrumu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pagrindžiančias atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, atsižvelgęs į šalių santuokoje išgyventą laiką ir ieškovės teisėtus lūkesčius senatvę sulaukti šeimoje, ieškovės amžių bei tai, kad šalių santuokos nutraukimo bylą teisme buvo nagrinėjama daugiau, nei dvejus metus, konstatuoja, kad ieškovė dėl santuokos iširimo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo priverta lankytis pas gydytojus dėl psichikos sveikatos būklės, todėl jai buvo padaryta neturtinė žala. Teismas, įvertinęs atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančio turto vertę, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai žalai bei atsakovo turtinei padėčiai, todėl ieškinys šioje dalyje yra tenkinamas pilnai.

Dėl sutuoktinių dalijamo turto balanso

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašų matyti, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso visi ieškinyje ir priešieškinyje nurodyti nekilnojamojo turto objektai, kadangi jie buvo įgyti santuokos metu. Tarp šalių nėra ginčo, kad jų santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Šalys nagrinėjamoje byloje dėl nekilnojamojo turto vertės nesusitarė. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą, be to, teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008, plenarinės sesijos nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui UAB „STIVVF“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. (t. 13, b. l. 3-181) Iš turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančio sodybos statinių – gyvenamojo namo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), balandinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malūno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dieną (2017-01-19) yra 50 200 Eur. (t. 13, b. l. 5-6) Iš turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė vertinimo dieną (2017-01-19) yra 6 700 Eur, jame esančio pastato - kontoros su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 100 000 Eur, o bendra nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dieną (2017-01-19) yra 106 700 Eur. (t. 13, b. l. 116; 146-147) Dėl kito šalims priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančios sodybos statinių - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (lauko tualetą ir šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalys nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškinyje ir priešieškinyje šalių nurodytą turto vertę, todėl teismas šio nekilnojamojo turto vertę priimdamas sprendimą nustato remdamasis VĮ „Registrų centras“ duomenimis. Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertės ieškovė nepateikė jokių papildomų įrodymų, tačiau 2017-05-04 teismo posėdžio metu aptariant patikslintą ieškinį, ieškovės atstovė parodė, kad skaičiuojant žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertę buvo remtasi jų atliktu individualiu nekilnojamojo turto vertinimu, pagal kurį 1 ha žemės kaina tose apylinkėse yra 1 400 Eur. Turto vertintojai vertino netoliese sudarytus žemės pardavimo sandorius ir padarė išvadą, kad 1 ha žemės kaina tose apylinkėse yra apie 1 400 Eur, nors realiai žemės vertė yra didesnė. Ieškovės atstovės nuomone, nors turto vertinimas žemės sklypui, esančiam Pagirių k., Vilniuje, nebuvo padarytas, visgi šis turtas vertas 40 000 Eur, nes tai namų valdos sklypas sostinėje, patraukli statyboms vieta, pagal savo plotą ten galima statyti du kotedžus.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), vertina 30 000 Eur; nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), vertina 2 000 Eur; nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), vertina 80 000 Eur. (t. 14, b. l. 70) Prieš rašytinių paaiškinimų pridėta elektroninio laiško kopija iš kurios matyti, kad adresatas „B. Ž.“ A. K. į jo elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) 2012-03-01 atsiuntė komentarą apie namo konstrukcijas. (t. 14, b. l. 71) Atsakovo pateiktame lape yra tokio turinio tekstas „Dėl namo (duomenys neskelbtini). Kaip žadėjau komentuoju Jūsų namo atitvaras. Labai gerai kad atskanavote brėžinius. 1 Namo grindų ir pamato apšiltinimo detalė suprojektuota blogai, su šalčio tiltu (betono sluoksnis h=50 mm. po akmens vata). Čia projektuotojų brokas yra bemaž didžiausias, o pataisyti jį galima su papildomu šiluminės izoliacijos sluoksniu iš išorės, bent 0,5 m. įleidžiant į gruntą. Geriausia medžiaga būtų „Styrodur“, gal pakaktų ir 70 mm., po to dedamas armuojamas tinko sluoksnis ir apdaila. 2. Siena dujų silikato blokai su apšiltinimu putų polistirolo plokšte. Čia turėjo būti gera šilta siena, o termovizinėse nuotraukose matosi netgi atskiri blokai ir skiedinio siūlės. Neišradžius nustatyti priežastį šaltos sienos butų sunku, gal tai statybos brokas. Tokią sieną galima izoliuoti papildomu šilumos izoliacijos sluoksniu iš išorės. 3. Siena su mediniu karkasu ir ventiliuojamu oro tarpu. Čia problemų daugiausia. Kaip apšiltinti tokią sieną reikia gerai pagalvoti. Užpildžius oro tarpą putomis, neliks ventiliuojamo oro tarpo akmens vatai vėdintis, o oro tarpo nepanaikinus papildoma šilumos izoliacija bus beprasmė. Bet kodėl siena šalta, sunku nustatyti. Kažkas blogai padaryta. Ar yra oro pritekėjimo ir išėjimo iš kanalo angos, aš jų nemačiau. Gal ta vata sudrėkusi ir jos nieks nevėdina. O gal drėgmei atsparus gipso kartonas neleidžia išeiti iš vatos drėgmei į lauką, o ji sudrėkusi, šlapia ir laidi šilumai, dar ir sukritusi, o mediena jau pūvanti. Negaliu kategoriškai teigti bet projektuotojai čia irgi sprendimą prastą pasiūlė. Reiktų paaukoti sienos gabalą, praardyti ir tada bus aiškiau, tą padarykite iškart po šildymo sezono. Tada kažkokį sprendimą bus galima priimti. Čia peršasi mintis kad medžiagos bus panaudotos ne pagal paskirtį, ne gipso kartonas turėjo būti o „Tyvec“ plėvelė arba kieta priešvėjinė akmens vata, padėkokit projektuotojams“. (t. 14, b. l. 72) Taip pat, atsakovas kartu su paaiškinimais pateikė du kompaktinius diskus. (t. 14, b. l. 73) Atidarius pirmąjį kompaktą jame matyti 4 bylų aplankai užvardinti: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „fermos“, „statiniai (duomenys neskelbtini)“. Bylų aplanke „(duomenys neskelbtini)“ yra tikėtina ankstyvo pavasario metu darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota negyvenamas sodybos namas kaimo vietovėje su plastikine plėvele užkaltais langais ir smulkiais medeliais ir medžiais apaugusia aplinka, nedidelis medinis namelis su apsamanojusiu šiferio stogu, nedidelis baltų plytų pastatas su vienšlaičiu stogu. Iš fotonuotraukų matyti, kad namas remontuojamas, kadangi namo viduje matosi naujai pastatytas kaminas, sudėtos stogo konstrukcijos, namo viduje sukrautos statybinės medžiagos, mėtosi statybinės šiukšlės. Bylų aplanke „(duomenys neskelbtini)“ yra tikėtina ankstyvo pavasario metu darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota geltonos spalvos vienos ašies traktorinė trąšų priekaba, nenustatytos transporto priemonės aprūdijusi dalis padengta atsilupusiais mėlynos spalvos dažais, nenustatytos transporto priemonės variklio skyrius, nenustatytos transporto priemonės guminis ratas, nenustatytas įrenginys (tikėtina skirtas žemės ūkiui) ir medinis ūkinės paskirties pastatas. Bylų aplanke „fermos“ yra fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos ūkinės paskirties mūrinio pastato lubos ir sienos, ant sienų esančios elektros instaliacijos dėžutės su kyšančiais nukirptų elektros laidų galiukais bei bendras patalpos vaizdas, iš kurio matyti, kad tai didelė bei erdvi ūkinės paskirties patalpa su kolonomis ir ant žemės pribarstytais šieno (šiaudų) likučiais. Bylų aplanke „statiniai (duomenys neskelbtini)“ yra tikėtina ankstyvo pavasario metu darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti dideli sovietinio kolūkio fermų tipo mūriniai pastatai. Pastatų stogai apdengti šiferiu, kai kur skylėti, langai be stiklų arba užtraukti plastikine plėvele, prie pastatų yra atvesta elektros stulpų linija su laidais. Pastatų durys yra medinės, kai kurie pastatai su išvirtusiomis durimis arba be durų. Pastato viduje matosi sudėti šieno (šiaudų) rulonai ir prikratyta palaido šieno (šiaudų).Prie minėtų pastatų stovi atvira stoginė iš šiferio, kurioje matosi sukrauti šieno (šiaudų) rulonai. Palei fermas auga smulkūs medeliai ir aviečių bei daugiamačių žolių stabarai. Atidarius antrąjį kompaktą jame matyti pastato termonuotraukos.

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančių sodybos statinių vertės ir žemės sklypo su pastatu - kontora, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės sprendžia, kad ieškovės pateiktas individualus turto vertinimas, kuriame kvalifikuoti turto vertintojai detaliai aptaria turto vertinimo kriterijus ir metodus bei motyvuotai pagrindžia nustatomą turto vertę yra įrodymai, kuriais bus remiamasi teismui priimant sprendimą. Konstatuotina, kad atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai dėl turto vertės, asmens vardu „B. Ž.“ elektroniniu paštu 2012 metais atsakovui pateikti net nepasirašyti paaiškinimai dėl namo konstrukcijų, byloje net nesant duomenų nei apie šio asmens pareigas ar kvalifikaciją bei atsakovo pateiktos termonuotraukos ir fotonuotraukos, negali būti laikomi patikimais įrodymais, pagrindžiančiais ginčijamo turto vertę.

Atsakovui nepateikus įrodymų dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų rinkos vertės, teismas laiko, kad ieškovės nurodoma 1 ha žemės rinkos vertė, t. y., 1 400 Eur, kurią galima matematiškai išskaičiuoti iš atlikto 19,59 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įvertinimo (t. 13, b. l. 45) yra tinkamas būdas nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypų rinkos vertę, kai byloje nėra kitų individualaus vertinimo būdu gautų duomenų. Visgi, teismo nuomone žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė turėtų būti nustatoma kitu būdu. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo (t. 2, b. l. 17-18) matyti, kad žemės sklypas yra 0,2357 ha dydžio, 26 400 Eur vidutinės rinkos vertės ir yra skirtas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Įvertinus sklypo lokalizaciją, dydį ir naudojimo pobūdį, teismas laiko, kad yra pagrįsta ieškovės nurodomą sklypo vertę (40 000 Eur) matematiškai sudėti su atsakovo priešieškinyje nurodoma verte (26 400 Eur) ir gautą sumą padalyti iš dviejų. Gautas 33 200 Eur matematinis vidurkis, teismo nuomone yra artimesnis žemės sklypo rinkos vertei, be to, tokiu būdu yra užtikrinamas ir šalių lygiateisiškumas turto dalybose.

Šalys nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškinyje ir priešieškinyje šalių nurodytą šio turto vertę: veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (mėšlidė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (vandens bokštas, artezinis gręžinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); statinio – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad visų šių nekilnojamojo turto objektų reali rinkos vertė yra 50000 Eur (t. 14, b. l. 90), o atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo bendra šių nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė yra 28154 Eur. (t. 14, b. l. 129) Iš VĮ „Registrų centras“ išrašų matyti, kad atsakovo nurodoma turto vertė yra tokia pat, kaip ir VĮ „Registrų centras“ apskaičiuota vidutinė rinkos vertė. (t. 2, b. l. 42-44; 47-48) Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nustatant šio turto rinkos vertę turėtų būti vadovaujamasi VĮ „Registrų centras“ paskaičiuota rinkos verte, kadangi anksčiau aptartos atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos (t. 14, b. l. 73) leidžia pagrįstai abejoti ieškovės pateiktu turto įkainojimu, iman domėn ir tai, kad pagal ieškinį po santuokos nutraukimo šis turtas turėtų būti priskirtas atsakovui.

Šalys nagrinėjamoje byloje dėl šių dalintinų kilnojamųjų daiktų (daiktai, esantys (duomenys neskelbtini)) vertės sutarė: dujų balionas – 20 Eur; muzikinis centras „SONY GTK-XIBT“ – 250 Eur; 2 indaujos „Versal“, 3 durelių komoda su veidrodžiu „Versal“, valgomasis stalas „Versal“, 12 kėdžių „Versal“, kilimas 280 cm x 400cm, kilimas 190 cm x 290 cm, sietynas, TV staliukas, televizorius „Samsung UE55ES8000“, 2 žurnaliniai staliukai „Versal“, arbatinis staliukas „Versal“, 2 pastatomi šviestuvai, minkštų baldų komplektas (sofa, 1 fotelis ir pufas) „King“, fotelis (odinis geltonas), odinė dvivietė sofa, komoda „Versal“, kilimas 140 cmx 190 cm, minkštas suolelis „Versal“ ir veidrodis – bendros 11 000 Eur vertės; stalas, 6 kėdes, 3 pakabinamos spintelės, 4 pastatomos spintelės, lentyna, kaitlentė „AEG 6034M“, orkaitė „AEG E43003-2“, garintuvas „AEG“, šaldytuvas „LG GR-419“, šaldytuvas „(duomenys neskelbtini) mikrobanginė „SHARP R-200“ ir indaplovė „AEG“ – bendros 1 600 Eur vertės; šaldiklis „Zanussi (duomenys neskelbtini) WAP“ – 110 Eur; šaldiklis „Liebcher GTS 3612“ – 100 Eur; šviestuvas – 10 Eur; miegamojo baldų komplektas – 1 – 200 Eur; miegamojo baldų komplektas – 2 – 200 Eur; miegamojo baldų komplektas – 3 – 300 Eur; miegamojo baldų komplektas – 4 – 200 Eur; 3 čiužiniai „Dormeo“ 95 cm x 200 cm - bendros 60 Eur vertės; 2 čiužiniai „Dormeo“ 95 cm x 200 cm - bendros 40 Eur vertės; čiužinys „Dormeo“ 140 cm x 200 cm – 30 Eur; televizorius SONY KV29LS60 – 50 Eur; televizorius LG 53 – 150 Eur; televizorius SONY KV29LS60 – 50 Eur; muzikinis centras „SHARP GF-8002“ – 25 Eur; sienoje įmontuojamas seifas – 75 Eur; 6 seifai – bendros 425 Eur vertės; automatinė skalbimo mašina „Bosch WAE 28467SN“ – 200 Eur; elektrinė mėsmalė „Braun G 1300K“ – 75 Eur; vaisių džiovyklė „ETA2300“ – 20 Eur; sulčiaspaudė „Bauer HA 650“ – 80 Eur; virtuvinis kombainas „Bullet express trio“ – 100 Eur; sulčiaspaudė „Stollar (duomenys neskelbtini) – 100 Eur; šaltkrepšis „GT-24D“ – 15 Eur; žoliapjovė „Honda (duomenys neskelbtini) – 75 Eur; stalo teniso stalas „Kettler“ – 200 Eur; treniruoklis „Kettler“ – 150 Eur; minkštų baldų kampas „Jotule“ – 70 Eur; dulkių siurblys „Philips FC9079“ (mėlynas) – 30 Eur; dulkių siurblys „Philips FC9079“ (geltonas) – 20 Eur; aukšto slėgio valymo įrenginys „Kercher HD650“ – 65 Eur; giluminis siurblys „95R4N9H“ – 55 Eur; 5 baltos sintetinės kaldros su sintipono užpildu (140 x 200) – bendros 50 Eur vertės; pledas (šviesiai ir tamsiai vyšninės spalvos) 180 cm x 200 cm – 5 Eur; pledas (oranžinis ir geltonas) 140 cm x 200 cm – 5 Eur; 8 pagalves (įvairių dydžių, stačiakampio formos) – bendros 40 Eur vertės. Daiktai, esantys (duomenys neskelbtini) - televizorius „LG RE 21 FB50RX“ – 75 Eur; televizorius – 30 Eur; automatinė skalbimo mašiną „Samsung WF70242SA“ – 200 Eur; mėsmalė „Mulinex ME 28“ – 55 Eur; mikrobanginė krosnelė „Samsung M187JNR“ – 30 Eur; medinė pavėsinė su baldais (6 kėdės ir stiklinis stalas) – bendros 650 Eur vertės; stalas (pietų) – 40 Eur; juoda metalinė lova su čiužiniu 200 cm x 180 cm – 100 Eur; dvi sofos (senovinės) – bendros 70 Eur vertės; komoda (juoda) – 30 Eur; senovinis krėslas – 30 Eur; pastatomas šviestuvas – 10 Eur; kilimas 150 cm x 200 cm – 15 Eur; senovinė 3 durų rūbų spinta – 100 Eur; minkštų baldų komplektas (juoda-raudona) 3+2+1 – 115 Eur; kilimas 200 cm x 300 cm – 20 Eur; žurnalinis staliukas (juodas) – 15 Eur; dvi viengulės lovos – bendros 20 Eur vertės; balta indauja (dviejų durų) – 30 Eur; komoda (balta) – 25 Eur; kilimas 150 cm x 200 cm – 15 Eur; minkštų baldų komplektas 3+2+1 – 100 Eur; baltas pietų stalas ir 6 kėdes – bendros 45 Eur vertės; balta komoda – indauja – 20 Eur; šviestuvas – 10 Eur; stiklinis žurnalinis staliukas – 12 Eur; televizoriaus staliukas (pilkas) – 250 Eur; 3 kilimėliai – bendros 22 Eur vertės; 4 senoviniai pakabinami sieniniai laikrodžiai – bendros 70 Eur vertės; minkštų baldų komplektas 2+1+1 – 70 Eur; dviejų dalių sekciją (tamsiai ruda) – 40 Eur; balta metalinė lova su čiužiniu 200 cm x 140 cm – 50 Eur; staliukas su veidrodžiu (baltas) – 15 Eur; spintelė – 15 Eur; miegamojo lova su čiužiniu 200 cm x 180 cm – 40 Eur; komoda (gelsva) – 20 Eur; apvalus stalas – 12 Eur; 6 viengulės lovos su čiužiniu 90 cm x 200 cm – bendros 90 Eur vertės; dviejų durų spinta – 17 Eur; miegamojo baldų komplektas „Rūta“ su čiužiniais – 100 Eur; 5 kėdes - bendros 20 Eur vertės; minkštas kampas (odinis) – 75 Eur; šaldiklis – 35 Eur; lauko virtuvės baldų komplektas (kaitlentė, orkaitė, indaplovė, šaldytuvas, kriauklė, 3 pastatomos spintelės, 2 pakabinamos spintelės) – bendros 300 Eur vertės; šaldytuvas – 25 Eur; hidroforas – 55 Eur; vandens valymo filtrą „FHMB“ ir vandens minkštinimo įrenginys – bendros 200 Eur vertės; skalbimo mašina „Maliutka“ – 5 Eur; dujinė viryklė „Beko CM61120S“ – 60 Eur; skalbimo mašina „Indesit (duomenys neskelbtini) – 65 Eur; pusiau automatinė skalbimo mašina – 40 Eur; 8 užuolaidos su karnizais, esančios (duomenys neskelbtini), ir 13 užuolaidų su karnizais, esančių (duomenys neskelbtini) – bendros 210 Eur vertės; pistoletas „Walter PP“ – 195 Eur; kombinuotas medžioklinis šautuvas „Simpson“ – 700 Eur.; Kilnojamasis turtas: kultivatorius (lėkštės) „ZPUH Tolme“ – 3 500 Eur; šieno/žolės liekanų smulkintuvą „Kuhn (duomenys neskelbtini) – 600 Eur; 2-jų ašių priekaba/tralas – 300 Eur; grūdų sraigė – 500 Eur; žoliapjovė „Stiga Combi 105, Park residence 4WD“ – 1500 Eur; automobilinė priekaba „MAZ 8114“ (raudona), v. n. UH 271 – 250 Eur; cisterna 3 m3 – 150 Eur; 2 cisternos dyzeliniam kurui laikyti (baltos plastmasės) ir 1 cisterna dyzeliniam kurui laikyti (juodos plastmasės) – bendros 140 Eur vertės; vielinė tvora (3 km) – 2 300 Eur; metalo suvirinimo aparatas su kabeliu – 200 Eur; deguonies balionas – 15 Eur; 2 dujų balionai – bendros 40 Eur vertės; medžio obliavimo staklės – 60 Eur; artezinio šulinio giluminis siurblys – 40 Eur; pjūklas „Husqvarna“ – 180 Eur; betoninių blokelių gaminimo įrenginys – 85 Eur; GPS įrenginys „Garmin eTrex20“ – 118 Eur; bityno inventorius – 27 Eur; 50 vnt. betoninių stulpų – bendros 300 Eur vertės; 12 vnt. lovinių betoninių plokščių PK (600 cm x 95 cm) – bendros 300 Eur vertės; dvigubo pjovimo lentos 3 cm storio (8 kubiniai metrai) – bendros 400 Eur vertės; dvigubo pjovimo lentos 5 cm storio (2 kubiniai metrai) – bendros 100 Eur vertės; mediniai bruseliai 10 cm x 10 cm (2 kubiniai metrai) – bendros 150 Eur vertės.

Šalys teismo posėdžio metu nesutarė dėl šių kilnojamųjų daiktų vertės: automobilio VW „Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) automobilio „Land Rover Discovery“ v. n. (duomenys neskelbtini) strėlinio krano „SMK-7“ (atsakovas teigia, kad šio turto nėra), automašinos „Gaz-52“ (krovininis furgonas), 2-jų ašių medinės priekabos su bortais „PTS-4H“ (atsakovas teigia, kad priekaba yra S. J.), trąšų transportavimo priekabos (atsakovas teigia, kad priekaba G. R.), vielinė tvora „HT 17/194/15“ (1 km) (atsakovas teigia, kad tvora suplyšusi ir sunaudota ūkyje). Ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, kad šalių dalintinas turtas yra 30 danielių, kurių bendra vertė 4348 Eur. Atsakovas teigia, kad 2 danieliai krito ir todėl turi būti padalinti 28 danieliai. Šalys sutinka, kad vieno danielio vertė yra 500 litų pavertus į eurus, kadangi už tiek gyvūnai buvo pirkti.

Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto vertę ir ją įrodinėti. Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012 ir kt.)

Nagrinėjamu atveju teismas šalims pasiūlė teikti įrodymus, kurie pagrįstų kilnojamųjų daiktų, dėl kurių vertės šalys nesusitarė, vertę. Atsakovas teismui pateikė automobilio VW „Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) 2016-05-17 pirkimo - pardavimo sutartį (t. 12, b. l. 21-22) iš kurios matyti, kad A. K. automobilį pardavė A. G. už 300 Eur. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio VW „Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas nuo 2016-05-26 yra A. G.. (t. 12, b. l. 24) 2017-02-23 posėdžio metu atsakovas pripažino, kad už automobilį VW „Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) gavo 1 475 Eur draudimo išmoką. (t. 12, b. l. 120) A. K. banko išraše yra užfiksuota, kad Ergo Insurance 2016-03-24 pervedė 1 475 Eur draudimo išmoką už automobilį VW „Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) (t. 11, b. l. 11) Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad automobilis VW „Passat“ nebėra sutuoktiniams priklausantis turtas, todėl byloje gali būti dalijamos tik piniginės lėšos gautos už automobilį.

Ieškovė patiekė duomenis iš skelbimų portalo www.autogidas.lt, iš kurių matyti, kad techniškai tvarkingi krovininiai automobiliai „GAZ“ pardavinėjami už 1 000 – 1 100 Eur (t. 12, b. l. 16-18), o techniškai tvarkingi automobiliai „Land Rover Discovery“ pardavinėjami už 3 550 – 3 699 Eur. (t. 12, b. l. 19-20) Patikslintame ieškinyje ieškovė krovininį automobilį „Gaz-52“ vertina 300 Eur, o automobilį „Land Rover Discovery“, v. n. (duomenys neskelbtini) vertina 2 400 Eur. (t. 14, b. l. 91) Atsakovas patikslintame priešieškinyje krovininį automobilį „Gaz-52“ vertina 30 Eur, o automobilį „Land Rover Discovery“, v. n. (duomenys neskelbtini) vertina 1 500 Eur. (t. 14, b. l. 129) Atsakovas į bylą pateikė B. K. IĮ 2017-09-20 pažymą, kurioje nurodyti automobilio gedimai ir tai, kad visureigio „Land Rover“, v. n. (duomenys neskelbtini) remontas kainuoja apie 2 500 Eur. (t. 17, b. l. 53) Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad šalims nesutariant dėl šių automobilių vertės, yra tikslinga nustatyti daiktų rinkos vertę, kuri yra artima šalių nurodomam daiktų vertės sumos matematiniam vidurkiui: automobilis „Land Rover Discovery“, v. n. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur, krovininis automobilis „Gaz-52“ - 150 Eur.

Iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2015-07-09 išrašo matyti, kad A. K. vardu 2011-04-29 buvo registruota traktoriaus puspriekabė v. n. (duomenys neskelbtini), 2011-05-02 registruotos traktoriaus puspriekabės v. n. (duomenys neskelbtini), ir v. n. (duomenys neskelbtini). (t. 12, b. l. 115) Iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2017-03-21 išrašo matyti, kad minėtos traktoriaus puspriekabės yra A. K. nuosavybė. (t. 14, b. l. 46-48) Kadangi viešųjų registrų duomenys yra laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti, be to, liudytojas G. R. parodė, kad priekabą, kurią atsakovas laiko G. R. turtu, iš tikrųjų yra K. turtas, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog visos trys traktoriaus puspriekabės yra sutuoktinių turtas ir turi būti padalintas nutraukiant santuoką. Sudarant šalių santuokinio turto balansą šalys 2-jų ašių priekabą/tralą bendru sutarimu įvertino 300 Eur suma. Kadangi šalys nepateikė teismui duomenų, kuri iš minėtų atsakovo vardu registruotų traktoriaus puspriekabių yra jų 300 Eur įvertintas 2-jų ašių priekaba/tralas, teismas nustato, jog visų traktoriaus puspriekabių rinkos vertė yra vienoda, t. y., 300 Eur. Tokia šių daiktų rinkos vertė laikytina teisinga, kadangi net techniškai netvarkingos traktoriaus puspriekabės yra gana iš didelio metalo kiekio pagaminti daiktai, kurie gali būti realizuojami už tokią kainą parduodant į metalo supirktuvę.

Ieškovė patikslintame ieškinyje vielinę tvorą „HT 17/194/15“ (1 km) vertina 2 978,74 Eur. (t. 14, b. l. 91) Atsakovas patikslintame priešieškinyje vielinę tvorą „HT 17/194/15“ (1 km) vertina 1 800 Eur. (t. 14, b. l. 130) Teismas, šalims nesutariant dėl šio daikto vertės ir nepateikus įrodymų, pagrindžiančių nurodomą vertę, laiko, jog daikto vertė yra lygi šalių nurodomam daikto vertės sumos matematiniam vidurkiui – 2 389,37 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovas rodė teismui fotonuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti elninių šeimos gyvūnų kaukolės su ragais ir teigė, kad turi būti dalinami 28 danieliai, nes du danieliai krito. Teismas atsakovo parodytų fotonuotraukų nelaiko tinkamais įrodymais apie dviejų gyvūnų kritimą. Iš pranešimų apie ūkinių gyvūnų bandą matyti, kad 2015-07-01 J. K. deklaravo 7 danielius, o M. R. 5 danielius, pranešimus pateikė A. K. 2015-07-15. (t. 6, b. l. 20-21) Iš pranešimų apie ūkinių gyvūnų bandą matyti, kad 2017-01-01 A. K. deklaravo 21 danielių, M. R. 8 danielius, o J. K. 12 danielių, pranešimus pateikė A. K. 2017-03-10. (t. 14, b. l. 10-11) Taigi, atsakovo ūkyje 2017-03-10 iš viso buvo 41 gyvūnas. Iš to, yra akivaizdu, kad gyvūnai ne tik krito (kaip teigia atsakovas), bet ir gana intensyviai dauginosi. Kadangi ieškovė ieškinyje neprašo dalinti gyvūnų prieauglio, teismas sprendžia, kad yra teisinga dalinti būtent 30 vnt. gyvūnų.

Iš byloje esančios autokrano „SMK-7“ techninio patikrinimo ataskaitos matyti, kad kranas yra pagamintas 1977 m., pastatymo vieta – (duomenys neskelbtini), savininkas – V. S., pastabos – lokalinė korozija, techninio patikrinimo išvada – tinkamas naudoti, patikros data 2004-09-28, patikrinime dalyvavo A. K.. (t. 1, b. l. 104) Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovo prašymu kraną atvežė iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, kur kranas stovėjo nenaudojamas 5-6 metus. Kai atsakovas išėjo iš kalėjimo, jis atsakovo prašymu nuvežė kraną į M. J. servizą iš kur Vilniaus miškų urėdijos darbuotojai kraną išsivežė. V. B. teigė, kad atsakovas jam gyrėsi kraną pardavęs už 20 000 litų. Teismas, įvertinęs, kad byloje nėra rašytinių įrodymų (statybos įrenginio nuosavybės teisės liudijimas, pirkimo sutartis ir pan.), jog kranas šalims iš tikrųjų priklausė nuosavybės teise bei patikimų duomenų kur kranas yra šiuo metu, sprendžia, kad atsakovo dalyvavimas 2004 metais atliekant krano techninį patikrinimą ir liudytojo V. B., kuris yra konfliktiškuose santykiuose su atsakovu, parodymai bei pačios ieškovės parodymai, nėra pakankami įrodymai pripažinti, kad šis daiktas priklausė šalims, todėl klausimo dėl krano pritesimo vienai ar kitai šaliai, nesprendžia. Čia būtina pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-301/2007, Nr. 3K-3-269/2012 ir kt.)

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė pripažinti, kad juodo ąžuolo senovinis veidrodį ir bufetas, esantys (duomenys neskelbtini), bendros 1 000 Eur vertės, yra jos asmeniai daiktai. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuos daiktus jai asmeniškai padovanojo jos ligonė, kurią ji slaugė prieš mirtį. Atsakovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad šie daiktai buvo įgyti santuokoje ir yra bendras šalių turtas, kuris nutraukiant santuoką turi būti padalintas. Šalims nepateikus jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų dėstomus argumentus, teismas spręsdamas šių daiktų priskyrimą atitinkamai turto kategorijai remiasi kasacinio teismo suformuota praktika. Esant abejonių, prie kurios kategorijos (bendro ar asmeninio) priskirti konkretų turtą, teismas privalo vadovautis turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2008). Asmeniniu sutuoktinio turtu pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad, nustatant, ar konkretus turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, atsižvelgiama į šio turto įgijimo pagrindą (dovanojimo sandorį, paveldėjimą ir kt.). Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-490/2007, Nr. 3K-3-30/2011 ir kt.). Taigi, teismas, vadovaudamasis aptarta kasacinio teismo praktika, pripažįsta, kad juodo ąžuolo senovinis veidrodis ir bufetas, yra bendras šalių turtas ir nesant ginčo dėl jo vertės bei dėl to, kam po santuokos nutraukimo turi atitekti šis turtas, nustato, kad daiktai yra priteistini ieškovei pagal jos nurodytą rinkos kainą – 1000 Eur.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad santuokos metu įkurta bendrovė UAB „Teisinių žinių centras“ ir atsakovo vardu įregistruotas ūkininko ūkis yra turtas, priklausantis šalims bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, kuris turi būti padalintas nutraukiant santuoką. Atitinkamai šalys bendrovę ir ūkininko ūkį įtraukė į dalintino turto sąrašą ir ieškinyje bei priešieškinyje prašo šį turtą padalinti, tačiau byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bendrovės, kaip turtinio vieneto, vertės. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad bendrovė UAB „Teisinių žinių centras“ turi 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, vienos vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 100 Lt (28,96 Eur). Ieškovė bendrovę, kaip turtinį vienetą, vertina 25 000 Eur. Atsakovas priešieškinyje teigia, kad UAB „Teisinių žinių centras“, kaip turtinio vieneto vertė, yra 250 Eur, kas atitinka ir akcijų vertę, nes valdoma 100 procentų bendrovės akcijų. Be to, 2015 metai bendrovei buvo nuostolingi. 2017-01-16 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė parodė, kad yra tokia praktika, kad kai nustatinėjama įmonės vertė imama akcijos vertės ir žiūrima, kiek įmonė gali gauti pelno ir turi turto. Bendrovės UAB „Teisinių žinių centras“ vertę grindžia viešais 2014 metų duomenimis iš VĮ „Registrų centras“, kuriuose nurodyta, kad bendrovės grynas pelnas sudarė 9 288 Eur, ilgalaikis bei trumpalaikis turtas ir nuosavas kapitalas sudaro 16 238,70 Eur. Esant tokiems duomenims buvo buhalteriškai paskaičiuota, kad įmonės vertė yra tokia, kiek įmonė turi turto plius vienerių metų pelnas. Šie duomenys rodo, kokias lėšas gali generuoti bendrovė. Taip praktikoje yra skaičiuojama akcijų vertė, kai akcijos parduodamos. Atsakovas 2017-01-16 teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „Teisinių žinių centras“ veiklos rodikliai priklausė nuo jo, kadangi šią įmonę jis įkūrė, kai jam buvo uždrausta verstis advokato praktika, tačiau dabar advokatūra uzurpuoja teisinių paslaugų sritį advokatams ir teisines paslaugas teikiančioms įmonėms tampa sunku verstis. Šiuo metu UAB „Teisinių žinių centras“ veiklą vykdo minimaliai, 2016 metai įmonei buvo sunkūs, turi vieną kitą sutartį su klientais, skolų, bendrovės buhalterė paruoš dokumentus teismui apie įmonės turtinę padėtį. Atsakovo nuomone bendrovės vertė yra bendrovės 10 000 litų įstatinis kapitalas perverstas į eurus – 2 898 Eur, kadangi bendrovės akcijos yra „popierinės“ (garso įrašas nuo 01:15:25 val. iki 01:27:11 val.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Teisinių žinių centras“ buvo įkurtas po to, kai atsakovui buvo atimta teisė verstis advokato praktika. Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent atsakovas dirbo UAB „Teisinių žinių centras“ teisininku ir savo asmeniniu darbu bei kitais žmogiškaisiais ištekliais tiesiogiai prisidėjo prie šios bendrovės klestėjimo. Taigi, nors UAB „Teisinių žinių centras“ pagal savo teisinį statusą yra uždaroji akcinė bendrovė, visgi, teismo nuomone, yra akivaizdu, kad šios bendrovės veikla buvo stimuliuojama būtent atsakovo veiksmais. UAB „Teisinių žinių centras“ veikla apima teisinių paslaugų teikimą, tačiau tenka pripažinti, kad atsakovas iš dalies yra teisus, teigdamas, kad šiuo metu tokio pobūdžio veiklą vykdančioms bendrovėms tampa sunku išsilaikyti ir konkuruoti su advokatais bei jų padėjėjais. Tokią teismo išvadą patvirtina ir nuo 2017-07-01 pasikeitusi CPK 88 straipsnio 3 dalies redakcija, kuri nurodo, kad išlaidos už teikiamas teisines paslaugas nėra atlyginamos, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas. Taigi, teismas nesutinka su ieškovės atstovės nuomone, kad įmonės vertė yra tokia, kiek įmonė turi turto plius vienerių metų pelnas pagal 2014 metų duomenis. Teismo nuomone, nesant atskiro UAB „Teisinių žinių centras“ turto vertintojų atlikto vertinimo, teisingiausiai šios bendrovės, kaip turtinio vieneto, vertę apibūdina įstatinio bendrovės kapitalo (2 896 Eur) ir ilgalaikio bei trumpalaikio turto matematinė suma, kadangi šios bendrovės tolesnės veiklos perspektyvos priklauso tik nuo atsakovo valios bei pastangų. Teismas nemato pagrindo preziumuoti, kad ateityje bendrovė išlaikys stabilias pajamas ir veiks pelningai, juolab, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 – 2017 metais bendrovė veiklą vykdė minimaliai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad po santuokos nutraukimo UAB „Teisinių žinių centras“ būtų priteistas atsakovui, todėl ši bendrovė atsakovui užtikrina darbo vietą ir galimybę dirbti teisinį darbą. Iš byloje esančios UAB „Teisinių žinių centras“ 2016 metų sutrumpinto finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto matyti, kad bendrovės ilgalaikį turtą sudaro automobilis „Honda Accord“ 5 543,02 Eur likutinės vertės ir planšetė „Apple IPAD“ 100,12 Eur likutinės vertės. (t. 17, b. l. 10-13) Taigi, teismo nuomone, bendrovės UAB „Teisinių žinių centras“, kaip turtinio objekto, rinkos vertė yra 8 539,14 Eur.

Dėl bendrų sutuoktinių prievolių ir reikalavimo teisių

Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad šalys turi bendrą prievolę valstybei pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis. Iš Nacionalinė žemės tarnybos rašto matyti, kad 2017 m. birželio 19 d. duomenimis šalys buvo skolingos 150 215,1 Eur už nusipirktą žemę, palūkanas nuo įmokų už žemę ir delspinigius: pagal 2011 m. gruodžio 31 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 25SUI-75 – 30 864,38 Eur; pagal 2012 m. rugpjūčio 3 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 38SUI-29 – 20 517,66 Eur; pagal 2012 m. rugpjūčio 3 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 38SUI-28 – 11 778,32 Eur; pagal 2013 m. birželio 11 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, notarinis Nr. 1360, - 17 879,63 Eur; 2013 m. birželio 11 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, notarinis Nr. 1363, - 44 409,60 Eur; pagal 2013 m. rugpjūčio 26 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 38SUI-64 – 4 716,53 Eur; pagal 2014 m. birželio 10 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 25SUI-(14.25.43.)-13 – 15 342,42 Eur; pagal 2014 m. birželio 27 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 25SUI-(14.25.43.)-18 – 4 706,56 Eur. (t. 16, b. l. 72-75)

Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad šalys turi bendrą prievolę – 1 000 Eur skolą UAB „Medeiva“ už parduotą tinklą.

Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad šalys turi prievoles: 5 000 litų prievolę ūkininkui A. D. už parduotus grikius 2008 metais. 2 000 litų prievolę ūkininkui R. P. už laukų purškimą herbicidais 2012 metais ir 2 898 Eur prievolę ūkininkui A. M. už arimą ir kultivavimą 2013 metais. 2016-12-14 teismo posėdžio metu A. D. patvirtino, kad gal prieš penkis metus pavasarį skolino A. K. 5 tonas grikių sėjai, kurių vertė 5 000 litų. A. K. skolos nei javais, nei pinigais iki dabar neatidavė. S. K. ūkiui, skolos sumą sudaro 5 000 litų pavertus į eurus. 2017-03-15 posėdžio metu R. P. patvirtino, kad prieš kokius penkis metus Kučinskų ūkyje kultivavo laukus ir vežė grūdus, suteikė jiems paslaugų už 2 000 litų, tačiau su juo niekas neatsiskaitė. Dėl darbų atlikimo tarėsi su A. K.. A. K. skolos, kuri yra 2 000 litų pavertus į eurus, niekada neneigė. Teismo posėdžio metu ieškovė skolos R. P. neneigė ir nurodė, kad nemano, jog R. P. gali dėl skolos meluoti ar išsigalvoti. 2017-03-15 teismo posėdžio metu atsakovas A. K. nurodė, kad padarė klaidą priešieškinyje nurodydamas prievolės dydį A. M. ir parodė, kad A. M. šalys yra skolingos tik 4 000 litų. 2017-03-15 posėdžio metu A. M. parodė, kad prieš kokius keturis metus K. ūkyje suteikė žemės dirbimo paslaugas, lėkščiavo laukus, tvarkė arimus, ganyklas. Darbų vertė 5 000 litų. Darbus atliko gerai ir sąžiningai. Dėl darbų atlikimo tarėsi su A. K., todėl pretenzijų G. K. neturi. Su juo A. K. neatsiskaitė, skolos sumą sudaro 5 000 litų pavertus į eurus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad A. M. dirbo pas juos ūkyje, tačiau manė, kad su juo buvo atsiskaityta, A. M. gali apibūdinti, kaip sąžiningą žmogų.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad pakanka įrodymų padaryti išvadai, jog šalys turi bendras prievoles R. P. ir A. M., kadangi šie asmenys teikė paslaugas ieškovės ir atsakovo ūkiui jiems būnant santuokoje, o A. D. skolino K. ūkiui javus pavasario sėjai. Čia nėra reikšminga aplinkybė, kad ieškovė teigia nežinojusi apie esamas prievoles, kadangi teismui nekyla abejonių, jog darbai buvo realiai atlikti, o be to, ir pati ieškovė neišreiškė abejonių dėl A. D., R. P. ir A. M. sąžiningumo nurodant skolos dydį. Taigi, sprendimu nustatytina, kad šalys turi 1 449,27 Eur solidarią prievolę A. D., 579,71 Eur solidarią prievolę R. P. ir 1 159,42 Eur solidarią prievolę A. M., kadangi atsakovas pripažįsta tik 4 000 litų (1 159,42 Eur) skolą, o byloje be paties A. M. paaiškinimų nėra kitų duomenų, kad skola gali būti didesnė.

Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad šalys turi prievolę J. K. už paskolintas lėšas bendriems šeimos poreikiams tenkinti: pagal 2005 m. liepos 25 d. paskolos sutartį – 31 000 litų, pagal 2009 m. kovo 29 d. paskolos sutartį – 3 000 litų, pagal 2009 m. birželio 23 d. paskolos sutartį – 3 000 litų, pagal 2011 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį – 5 000 litų, pagal 2012 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartį – 1 000 litų, pagal 2013 m. birželio 17 d. paskolos sutartį – 5 000 litų, pagal 2013 m. rugsėjo 7 d. paskolos sutartį – 1 000 litų, 2014 m. birželio 21 d. paskolos sutartį – 5 000 litų, viso 54 000 litų (15 652 Eur). Ieškovė teismo posėdžio metu kategoriškai neigė, kad J. K. jų šeimai skolino lėšas ir nepripažino, kad šalys turi bendrą prievolę J. K.. Ieškovė tvirtino, kad atsakovas teikdamas esant sutuoktinių bendrą prievolę jo motinai elgiasi nesąžiningai ir tokiu būdu siekia dar labiau sumažinti santuokos metu įgytą turtą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė teismui jo ranka rašytus paskolos raštelius ir paskolos sutartis. Iš ranka rašytos 2005-07-25 paskolos sutarties matyti, kad A. K. iš J. K. skolinasi 31 000 litų, paskolos gražinimo data 2006-09-10, parašas ir rankraštinis įrašas „Pinigus gavau“. Iš ranka rašytos 2009-03-29 paskolos sutarties matyti, kad A. K. iš J. K. skolinasi 3 000 litų, paskolos gražinimo data 2010-03-29 ir parašas (t. 8, b. l. 50) Iš ranka rašyto 2009-06-23 paskolos raštelio matyti, kad A. K. iš J. K. pasiskolino 3 000 litų, parašas ir rankraštinis įrašas „Pinigus gavau“. (t. 8, b. l. 51) Iš ranka rašytos 2011-04-01 sutarties matyti, kad A. K. iš J. K. pasiskolino 5 000 litų, parašas ir rankraštinis įrašas „Pinigus gavau“. (t. 8, b. l. 52) Iš ranka rašyto 2012-09-20 paskolos raštelio matyti, kad A. K. iš J. K. pasiskolino 1 000 litų, parašas ir rankraštinis įrašas „Pinigus gavau“. (t. 8, b. l. 53) Iš ranka rašyto 2013-06-17 paskolos raštelio matyti, kad A. K. iš J. K. pasiskolino 5 000 litų, parašas ir rankraštinis įrašas „Pinigus gavau“. (t. 8, b. l. 54) Iš ranka rašytos 2013-09-07 paskolos sutarties matyti, kad A. K. iš J. K. pasiskolino 1 000 litų, parašas ir rankraštinis įrašas „Pinigus gavau“. (t. 8, b. l. 55) Iš ranka rašyto 2014-06-21 paskolos raštelio matyti, kad A. K. iš J. K. pasiskolino 5 000 litų, parašas ir rankraštinis įrašas „Pinigus gavau“. (t. 8, b. l. 56)

Kaip matyti iš sudarytų paskolų sutarčių, jos yra pasirašytos paskolas davusio asmens ir atsakovo, o ieškovės parašo sutartyse nėra. Atsakovas, reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartis atsakytų ir jų nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, kad šie sandoriai sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad valdė tokias pinigines lėšas, nenurodė kaip jos buvo apskaitomos, kur saugomos, ir kaip bei kokiu būdu buvo panaudotos. Atsakovo pateikti ūkio išlaidas patvirtinantys dokumentai patvirtina tik patį apmokėjimo faktą, bet ne lėšų šaltinį. Vien atsakovo ir jo motinos J. K. paaiškinimai apie pasiskolintų lėšų panaudojimą šeimos reikmėms nelaikytini patikimais įrodymais, imant domėn ir tai, jog atsakovo nesąžiningumas perleidžiant santuokos metu įgytą turtą jau yra nustatytas šioje byloje. Taigi, nesant kitų įrodymų apie pasiskolintų lėšų panaudojimą šeimos reikmėms, atsakovo ir J. K. paaiškinimų nepakanka šiai faktinei aplinkybei pagrįsti (CPK 185 straipsnis). Teismas nustatė, kad atsakovas savo teiginių apie minėtų paskolų panaudojimą šeimos interesams neįrodė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesai. Nesant įrodymų, kad ieškovė dalyvavo sudarant paskolos sutartis ar jas vėliau pripažino, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais, nėra pagrindo prievoles laikyti bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl prievolių kreditorei J. K. padalijimo šalims yra netenkintinas, šios prievolės (net ir darant prielaidą, kad sandoriai buvo sudaryti) pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad šalys turi prievolę I. P. ir M. P. už suteiktą paskolą, pardavus jiems butą ir garažą be baldų, esančių bute (duomenys neskelbtini); prievolę pagal 2015-05-07 preliminariąją sutartį dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo iš I. P. ir M. P., nesumokėta pagal sutartį suma yra 4 600 Eur. Priešieškinyje aiškinama, kad atsakovas nėra skolingas 1 226,54 Eur I. P. už UAB „Geodema“ atliktus kadastrinius matavimus ir atsakovas ginčija 1 000 Eur prievolę J. I. pagal 2015-05-10 paskolos sutartį. (t. 1, 148)

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad J. I. skolos nepripažįsta, nes iš jos pinigų nesiskolino. Atsakovas aiškina, kad J. Ž. jam skolino pinigų, bet kadangi pinigus J. Ž. padavė G. K., jį G. K. privertė parašyti raštelį, kad skolingas J. I. 1 000 Eur. Liudytoja J. I. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 metais ieškovė paprašė jos paskolinti 1 000 Eur grikių pirkimui, o atsakovas gegužės 20 dieną parašė raštelį. Paskolos raštelį jai atnešė ieškovė, ji tiesiogiai su atsakovu dėl paskolos nebendravo. Liudytojas J. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovui pagal skolos raštelį yra paskolinęs 700 ar 800 eurų, jam skola dar negrąžinta, kam padavė pinigus tiksliai nepamena, bet labiau tikėtina, kad atsakovui. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, atsižvelgęs į tai, kad paskolos raštelis (t. 1, b. l. 148) yra surašytas atsakovo ranka ir jame yra žyma apie pinigų gavimą, atsižvelgęs į tai, kad 2015 m. gegužės mėnesį šalys dar vedė bendrą ūkį, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog J. I. iš tikrųjų paskolino ieškovės ir atsakovo šeimai 1 000 Eur. J. I. bylos nagrinėjimo metu (2016-01-22) ieškovė iš savo asmeninių lėšų atlygino skolą (t. 4, b. l. 4) ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad gavusi avansą pagal preliminariąją sutartį iš Mindaugo ir I. P. nuo likusios 814,84 Eur sumos padarė užskaitymą, todėl atsakovas ieškovei dar liko skolingas 92,58 Eur. Esant tokiam lėšų užskaitymui, pripažįstama, jog atsakovas ieškovei yra skolingas 92,58 Eur.

Iš preliminariosios žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad būsimi pardavėjai M. P. ir I. P. įsipareigojo iki 2015 m. spalio 1 d. parduoti, t. y., sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o būsimi pirkėjai G. K. ir A. K. įsipareigojo iki šio termino nupirkti žemės sklypą, šios sutarties pagrindu sudarant pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal preliminariąją sutartį įsipareigota sumokėti avansą. (t. 9, b. l. 30-32)

Iš 2013 m. rugpjūčio 7 d. sutarties Nr. 13-39 tarp UAB „Geodema“ ir A. K. dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų matyti, kad UAB „Geodema“ įsipareigojo atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, o A. K. įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas. (t. 9, b. l. 33-35) UAB „Geodema“ 2015 m liepos 27 d. už suteiktas paslaugas A. K. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 1 226,54 Eur sumai, serija Geo Nr. 120622. (t. 1, b. l. 149) Iš G. K. banko sąskaitos išrašo, matyti, kad I. P. 2015 m. liepos 29 d. pervedė G. K. 1 226,54 Eur, nurodydama pavedimo paskirtį „Tikslinė paskola 2015-07-27 UAB „Geodema“ sąskaitos Nr. 120622 už kadastrinius matavimus (pirkėjas A. K.) apmokėjimui“, o G. K. banko pavedimu pervedė 1 226,54 Eur UAB „Geodema“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 120622. (t. 1, b. l. 150-151)

Iš mokėjimo nurodymo Nr. 751 matyti, kad M. P. 2016-10-17 pervedė G. K. 17 611,46 Eur. (t. 10, b. l. 133)

Aptarti duomenys patvirtina, kad šalys nebeturi jokių prievolių I. P. ir M. P., kadangi pagrindinė sutartis pagal preliminariąją žemės sklypo 2015 m. gegužės 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį šalių nustatytais terminais nebuvo sudaryta, o pagal preliminariąją sutartį sumokėtas avansas buvo gražintas iš avanso išskaičiavus šalių įsiskolinimą.

Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiais daiktais nuosavybės teise priklauso M. P. ir I. P., todėl šis butas ir jame esantis kilnojamasis turtas nėra šios bylos, kurioje sprendžiami šalių santuokos nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių klausimai, ieškinio (priešieškinio) dalykas. Tai yra konstatavęs ir Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartyje nagrinėdamas atsakovo skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties.

Ieškinyje nurodoma, kad 2013-07-29 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį ir A. K. priteista nusikaltimu šalių turtui padarytos turtinės žalos atlyginimas. (t. 14, b. l. 97) Išieškojimą vykdo (duomenys neskelbtini) rajono antstolė I. Bakšienė. 2015-08-26 duomenimis likusi neišieškota suma buvo 11 024,25 Eur. Po ieškinio padavimo 2016-05-31 A. K. sumokėta 14,48 Eur ir 2016-07-26 172,10 Eur. G. K. sumokėta 2016-05-31 - 14,03 Eur. Neišieškotos sumos likutis yra 10 333,51 Eur. (t. 14, b. l. 55)

Ieškinyje nurodoma, kad 2010-02-03 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nuosprendžiu S. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį ir atsakovui bei ieškovei priteista 12 307,30 Lt (3 564,44 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. (t. 14, b. l. 97) Remiantis antstolės O. Narbutienės 2017-03-21 pažyma A. K. 2013-12-31 buvo pervesta 101,36 Eur, laikotarpiu nuo 2016-11-17 iki 2017-02-28 A. K. ir G. K. pervesta po 48,14 Eur, neišieškotos žalos likutis yra 3 366,81 Eur. (t. 14, b. l. 43)

Ieškinyje nurodoma, kad šalys 2014-05-24 sudarė žemės sklypų nuomos sutartį su A.V. V., kuris nuomojasi iš šalių žemės ūkio naudmenų. Už kiekvieną kalendoriniais metais nuomojamą ir tinkamą deklaruoti arba deklaruotą paramai hektarą A. V. V. moka sumą, kuri yra lygi pusei einamųjų metų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos pagrindinės išmokos už plotus dydžio sumos ir ½ žemės mokesčio. Nuomos mokestį A.V. V. moka bankiniu pavedimu į atsakovo sąskaitą ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 25 d. 2015 metais nuomos mokestis ir žemės mokestis buvo 4 570,48 Eur (2015-12-25 pavedimas į atsakovo sąskaitą + 107,68 Eur gauti vėliau).

Šių reikalavimo teisių egzistavimo atsakovas patikslintame priešieškinyje neginčija. (t. 14, b. l. 136) Savo ruoštu atsakovas patikslintame priešieškinyje prie reikalavimų skilties nurodo, kad 2016-05-24 sudarė žemės sklypų nuomos sutartį su J. K., pagal kurią J. K. iš šalių nuomojasi žemės ūkio naudmenas ir moka nuomos mokestį, kuris yra lygus pusei einamųjų metų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos pagrindinės išmokos už plotus dydžio sumos. Teismas dėl šios reikalavimo teisės egzistavimo pasisako sprendimo dalyje, kurioje svarstomas santuokinio turto sumažinimo ir kompensacijų klausimas.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad atsakovas A. R. 2014-10-01. buvo paskolinęs 2 400 litų bendrų sutuoktinių lėšų. Ieškovė žinojo, kad tokia pinigų suma A. R. buvo paskolinta, nes prieštaravo tokiai paskolai, bet buvo pamiršusi įtraukti į ieškinį ir tik ieškodama sodyboje raktų (kai buvo atliekamas turto vertinimas), surado originalų skolos raštelį ir telefonu padarė jo kopiją. Ši skola tikrai nebuvo grąžinta. 2017-05-04 teismo posėdžio metu teismas aiškindamasis patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes pasiūlė ieškovei apsispręsti ar ji įrodinės A. R. skolos buvimą. Ieškovė kartu su atstove nurodė teismui, kad pagalvos apie tai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neteikė šiuo klausimu įrodymų ir šios aplinkybės nebuvo tirtos ir tik baigiamųjų kalbų metu 2017-09-25 ieškovės atstovė nurodė, kad „dėl reikalavimo teisių į išieškomas sumas, kurios yra priteistos iš S. M., V. K., A. R. ginčo nėra, šalims tenka lygiomis dalimis“. Su tokia ieškovės atstovės nuomone sutikti negalima, kadangi ieškovė bylos nagrinėjimo metu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė egzistuojant šią reikalavimo teisę.

Dėl santuokinio turto padalijimo

Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje.

Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008 ir kt.).

Kaip jau buvo minėta, patikslintame ieškinyje ieškovė prašo turtą padalinti lygiomis dalimis, priteisiant sutuoktiniams tam tikrą kilnojamąjį turtą pagal ieškinyje siūlomą variantą bei atskirus nekilnojamuosius daiktus. Ieškovė prašo jai priteisti namą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui sodyba, esančią (duomenys neskelbtini), o žemės sklypus tarp šalių padalinti pagal patikslintame ieškinyje siūlomą variantą, kuomet šalims atitektų atskiri žemės sklypai, o jų bendras plotas šalims pasiskirstytų apylygiai. Tokiu būdu padalijus šalims atskirais daiktais didžiausios vertės nekilnojamojo turto objektus ateityje bus išvengta ginčų ir konfliktų su atsakovu, tiek buityje, tiek turto valdymo klausimais, kadangi šalių santykiai itin konfliktiški.

Kaip jau buvo minėta, patikslintame priešieškinyje atsakovas prašo šalių santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis idealiosiomis dalimis. Atsakovui priteisti ½ dalį žemės sklypų, pastato – kontoros, sodybos gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų inžinerinių įrenginių, nustatant, kad sodybos ūkiniais pastatais šalys naudojasi bendrai. Priešieškinyje prašoma nustatyti žemės sklypais naudojimosi tvarką pagal V. B. tyrinėjimo įmonės pateiktus žemės sklypų padalijimo planus. Žemės sklypų naudojimosi tvarką ieškovei ir atsakovui nustatyti pagal nurodytus indeksus. Pagal atsakovo pateiktus planus pastato – kontoros su gyvenamosiomis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), tam tikras patalpas paskirti bendram ieškovės ir atsakovo naudojimui, šalims kilnojamąjį turtą padalinti pagal priešieškinyje siūlomą variantą, dalį daiktų paliekant bendram šalių naudojimui.

Nagrinėjamoje byloje dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas. Šalys kategoriškai laikosi savo procesiniuose dokumentuose nurodytų turto padalijimo variantų ir neina į jokį kompromisą. Santuokos nutraukimo bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo pripažinti, kad kurios nors vienos šalies siūlomas turto padalijimo būdas visiškai atitinka abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir maksimaliai eliminuoja galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito sąskaita.

Teismo įsitikinimu, ieškovės siūlomas kilnojamojo turto padalinimo atskirais daiktais variantas labiausiai atitinka abiejų šalių interesus, kadangi po santuokos nutraukimo šalys į asmeninę nuosavybę įgys buities techniką bei namų apyvokos reikmenis, kurių visiškai užtenka namų apstatymui ir kasdieninių poreikių tenkinimui. Atsakovui priteisiama žemės ūkio technika užtikrina jo ūkio veiklos tęstinumą. Stambiausia ir reikalingiausia buitinė technika (skalbimo mašinos, šaldytuvai ir televizoriai) po santuokos nutraukimo pasidalintų tarp abiejų šalių, kadangi šalys šių daiktų turi užtektiną kiekį. Atsakovo priešieškinyje patektas siūlymas dalį daiktų palikti bendram šalių naudojimui laikytinas neracionaliu ir netgi nereikalingu. Teismo nuomone, net jei kuriai nors šaliai po santuokos nutraukimo ir nebus priteistas koks nors namų apyvokos daiktas, šalis reikalingą daiktą galės lengvai įsigyti už prieinamą kainą ir vienasmeniškai daiktu patogiai naudotis.

Ieškovės siūlomas žemės sklypų padalinimas atskirais turto objektais, teismo manymu, irgi yra racionaliausias šio nekilnojamojo turto padalinimo variantas, kadangi po santuokos nutraukimo šalims atiteks atskiri žemės sklypai, kurių bendras plotas šalims pasiskirstytų apylygiai. Atsakovo priešieškinyje patektas siūlymas visus žemės sklypus dalinti šalims po ½ dalį laikytinas neracionaliu turto padalinio variantu, kadangi šalys turi daugybę žemės sklypų, kurie yra atskiri nekilnojamojo turto objektai ir yra lengvai padalinami. Teismo nuomone, nėra pagrįsta rinktis atsakovo siūlomą žemės sklypų padalinimo variantą ir tokiu būdu po santuokos nutraukimo „sukurti“ didelį skaičių nekilnojamojo turto objektų, kurie šalims toliau priklausys dalinės nuosavybės teise. Toks turto padalinimo būdas yra ne tik, kad neracionalus, bet ir daugeliu atveju nepraktiškas, pavyzdžiui, sugalvojus turtą parduoti. Tokį teismo manymą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, numatanti, jog dalijant santuokinį turtą prioritetas turi būti teikiamas savarankiškų turto vienetų priskyrimui kiekvienam sutuoktiniui, jei tai yra įmanoma, nes tokiu būdu yra išvengiama bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sukeliamų sunkumų (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2009 ir kt.).

Kaip jau buvo minėta, ieškovė prašo jai priteisti namą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu padalijus namą (duomenys neskelbtini) dalimis turto valdymas ir naudojimasis turtu būtų neįmanomas dėl šalių konfliktiškų tarpusavio santykių, be to, namas turi vieną šildymo sistemą ir kitus bendrus techninius mazgus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalių santykiai iš tikrųjų yra konfliktiški, tačiau vien ši aplinkybė ir tai, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) ir ten dirba (nors jau yra sulaukusi atitinkamo amžiaus senatvės pensijai gauti) nėra pakankamas pagrindas sutikti su ieškovės siūlomu turto padalinimo variantu. Teismas sprendžia, kad nebūtų teisinga vienai ieškovei priteisti bendro net 540,07 kv. m. dydžio patalpas (duomenys neskelbtini) mieste, o atsakovui tik sodybą, esančią kaime, kuris Google Maps duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) nutolęs daugiau, nei 25 kilometrai. Atsakovas priešieškinyje savo ruoštu siūlo šalims priteisti po ½ dalį pastato – kontoros, sodybos gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų inžinerinių įrenginių, nustatant, kad tam tikromis namų patalpomis bei sodybos ūkiniais pastatais šalys naudojasi bendrai. Atsakovo siūlomas šio nekilnojamojo turto padalinimo variantas teismui irgi neatrodo priimtinas. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsamiai tirtas atsakovo priešieškinyje siūlomas turto padalinimo variantas, pagal kurį namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir sodybos gyvenamasis namas būtų padalintas šalims atskiromis patalpomis. Teismo nuomone yra nepatogu, nepraktiška ir neracionalu priskirti šalims atsakovo siūlomas patalpas, kurios yra išdėstytos per visus namo aukštus, o tuo labiau gana nemažą dalį patalpų paskiriant bendram naudojimui. Pažymėtina ir tai, kad pagal atsakovo siūlomą patalpų pasidalijimo variantą būtų reikalinga atlikti ir tam tikrus statybos darbus, siekiant pertvarkyti ir izoliuoti patalpas, tačiau atsakovas per visą bylos nagrinėjimą taip ir nesugebėjo pateikti tikslaus atidalijimo projekto bei realiu paskaičiavimu pagrįstos reikalingų medžiagų ir darbų sąmatos.

Teismo nuomone, šalių interesus labiausiai atitiktų toks turto padalinimo būdas, kai ieškovei priteisiamos gyvenamosios patalpos (su garažu) esančios (duomenys neskelbtini), o atsakovui yra priteisiama sodyba – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris byloje esančiais duomenimis yra 157,11 kv. m. bendro ploto, 2014 metais suremontuotas ir visiškai pritaikytas gyvenimui jame apskritus metus, ir kontoros patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), paliekant šiame name esančias rūsio patalpas ir kiemo aikštelę bendram šalių naudojimui. Rūsio patalpas bendram naudojimui yra tikslinga paskirti abiem šalims, kadangi tenai yra įrengta katilinė, stovi katilas, boileris, įrengta malkinė. Tokiu būdu ieškovei gyvenančiai ir dirbančiai (duomenys neskelbtini) atitektų mieste esančios, pilnai įrengtos 134,54 kv. m. gyvenamojo ploto gyvenamosios patalpos, apstatytos baldais ir stacionaria buitine technika bei garažas. Ieškovės gyvenamosios patalpos nuo kontoros patalpų yra atskirtos, kas užtikrina šalių privatumą. Būtina pažymėti, kad būtent tokį turto padalijimo variantą ieškovė siūlė pradiniame ieškinyje, kas patvirtina, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti padalintas dalimis ir pagal ieškovės interesus.

Aptartą turto padalijimo būdą teismas laiko priimtiniausiu, kadangi atsakovas šiuo metu užsiima žemės ūkio veikla stambiu mastu. Šalių sutikimu atsakovui po santuokos nutraukimo atitenka ūkininko ūkis, todėl atsakovui yra reikalinga atitinkama infrastruktūra. Atsakovui yra priteistina ir šalimais esanti negyvenama sodyba (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) bei fermų kompleksas (duomenys neskelbtini) kaime. Atsakovui yra reikalingos ir tinkamos gyvenimo sąlygos kaime, ką iš esmės ir garantuoja sodybos gyvenamasis namas. Visgi, vien sodybos, esančios kaime priteisimas neatitinka atsakovo interesų. Atsakovas yra teisininkas ir jam po santuokos nutraukimo šalių sutikimu atitenka bendrovė UAB „Teisinių žinių centras“, todėl yra tikslinga atsakovui priteisti kontoros patalpas, kuriose toliau galėtų veikti UAB „Teisinių žinių centras“. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kontoros patalpos (ar jų dalis) reikalui esant be didelių investicijų gali būti pertvarkomos į gyvenamąsias patalpas. Taigi, tuo atveju, jei atsakovas nuspręstų nebevystyti žemės ūkio ir sumanytų nuolatos apsigyventi mieste ir užsiimti teisiniu darbu, ar tiesiog sulaukęs nustatyto amžiaus senatvės pensijai gauti, norėtų gyventi mieste arčiau gydymo įstaigų (byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas turi sveikatos problemų, atsakovui yra nustatytas 45 procentų darbingumas), atsakovo interesai irgi būti užtikrinti pasirinkus tokį turto padalijimo būdą. Nors šalys bendrai eksploatuodamos namą susidurs su namo apšildymo, komunalinių paslaugų ir elektros energijos išlaidų apmokėjimo bei kitais klausimais, visgi, teismo nuomone net šalims nesutarus, tai yra išsprendžiama kitais būdais, pavyzdžiui, samdant namo kūrenimui trečiuosius asmenis ir mokant jiems atlyginimą už paslaugą, ar vienasmeniškai apmokant komunalinių paslaugų sąskaitą ir po to turėtas išlaidas prisiteisiant iš priešingos šalies ir pan. Teismas nutraukdamas santuoką plačiau nepasisako, kaip šalys turėtų elgtis bendrai eksploatuodamos namą ir namo eksploatavimo tvarkos nenustato, kadangi bylos nagrinėjimo metu reikiami duomenys (pavyzdžiui, vandens sunaudojimo norma per mėnesį, ar kuro kiekis šildymo sezonui ir t. t.) nebuvo renkami ir šis klausimas nebuvo taip detaliai analizuojamas. Galiausiai svarbu ir tai, kad pabaigus santuokos nutraukimo procesą ir šalims pasidalijus turtą, atsiranda pagrindas teigti, jog šalių santykiai bendraujant minimaliai palengva turėtų pagerėti, kadangi šalys visgi yra išsilavinę ir jau brandaus amžiaus sulaukę asmenys.

Esant aptartų aplinkybių visumai, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniu - kontora su gyvenamosiomis patalpomis ir priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), natūra dalytini idealiosiomis dalimis kiekvienam iš sutuoktinių, nustatant naudojimosi tvarką šiuo turtu. Ieškovei G. K. paskirtina naudotis sklypo 1090/1493 dalis R. B. žemėtvarkos darbų įmonės 2015-08-27 parengtame plane pažymėta raide „B“, ir 2/3 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 4891,50 Eur vertės, ir pastato kontoros su gyvenamosiomis patalpomis 32839/54007 dalis ir patalpos 2000-03-10 plane pažymėtos šiais indeksais: I aukštas: 1-7, 1-6, 1-8, 1-9, 1-10, 1-5, 1-4, G-1; II aukštas: 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-23, 1-28, 1-22; III aukštas: 1-29, bendros 60 805,08 Eur vertės. Atsakovui A. K. paskirtina naudotis sklypo 403/1493 dalis, R. B. žemėtvarkos darbų įmonės 2015-08-27 parengtame plane pažymėta raide „A“, ir 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 1 808,50 Eur vertės, ir pastato kontoros su gyvenamosiomis patalpomis 21168/54007 dalis ir patalpos 2000-03-10 plane pažymėtos šiais indeksais: I aukštas: 1-11, 1-12, 1-13, 14, 1-15, 1-3, 1-2, 1-1; II aukštas: 1-20,1-21, 1-19, 1-18, 1-16, 1-17, bendros 39 194,92 Eur vertės. Šalims paliktina bendrai naudotis patalpomis rūsyje, plane pažymėtas R-1, R-2, R-3, R-4 bei kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokinio turto sumažinimo ir kompensacijų priteisimo

Sutuoktinių lygiateisiškumas reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas ir kt.) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamus padarinius. Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Kompensacija išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.98 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė teigia, kad nustojo su atsakovu vesti bendrą ūkį nuo 2015 metų birželio mėnesio. Pasak ieškovės, 2015 metų gegužės mėnesį ji buvo pasiėmusi atostogas, kurių metu ji rūpinosi ūkiu ir organizavo pavasarinę sėją, kadangi atsakovas tuo metu sirgo ir turėjo nedarbingumą, o maždaug nuo 2015 metų birželio mėnesio su atsakovu bendro ūkio nebeveda. Ieškovė aiškina, kad aplinkybę, jog ji su atsakovu 2015 metų gegužės mėnesį dar vedė bendrą ūkį patvirtina banko išrašų išklotinės, iš kurių matyti, kad tuo metu ji atsakovui į sąskaitą pervedinėjo dideles pinigų sumas. Atsakovas teigia, kad ieškovė nuo bendro ūkio darbų nusišalino 2015 metų pradžioje ir pavasario sėjos darbuose jau nedalyvavo, todėl ieškovei nepriklauso ir pajamos iš šeimos ūkio už 2015 metus.

Iš A. K. banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė jam į sąskaitą 2015 metų gegužės mėnesį padarė sekančius pavedimus: 2015-05-05 – 26 000 Eur, 2015-05-08 – 8 100 Eur, 2015-05-13 – 4 700 Eur. (t. 3, b. l. 65-67) Iš VšĮ „Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras“ pažymos matyti, kad G. K. buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2015-05-11 iki 2015-05-15. (t. 6, b. l. 56) Iš VšĮ „Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras“ pažymos matyti, kad A. K. nuo 2015-04-28 iki 2015-05-25 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. (t. 6, b. l. 15-16) A. K. medicininiuose dokumentuose yra užfiksuota jo prasta sveikatos būklė 2015 metų gegužės mėnesį. (t. 16, b. l. 185-191)

Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovę paskutinį kartą matė ūkyje 2015 m. balandžio 22 d., o J. K. teisme parodė, kad ieškovė tais metais, kai ji (J. K.) pradėjo ūkininkauti, „tik atvažiavo į ūkį ir išvažiavo“. Teismas, laiko, kad liudytojo M. R. parodymai yra nepatikimi, kadangi atsakovas yra jo darbdavys, ir šis liudytojas yra nuo atsakovo finansiškai priklausomas. J. K. yra atsakovo motina, todėl jos duodami parodymai irgi nelaikyti patikimais. Teismo įsitikinimu byloje esantys objektyvūs duomenys apie tai, kad ieškovė 2015 metų gegužės mėnesį pervedė atsakovui dideles pinigų sumas, turėjo pasiėmusi atostogas tuo metu, kai paprastai vyksta pavasario sėja, o atsakovas tuo metu buvo nedarbingas dėl ligos, patvirtina ieškovės parodymus, kad ji 2015 metų gegužės mėnesį rūpinosi ūkiu ir organizavo pavasarinę sėją bei su atsakovu dar vedė bendrą ūkį. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiu, jog šalys nebeveda bendro ūkio būtent nuo 2015 metų birželio mėnesio. Čia pažymėtina, kad atsakovas paraišką dėl paramos pagal melioracijos griovių tvarkymo programą teikė 2014-10-03 ir ši veikla turėjo būti baigta 2015-05-15 (t. 4, b. l. 79-85), todėl ieškovė, kaip atsakovo sutuoktinė, neabejotinai tame procese dalyvavo. Esant aptartų aplinkybių visumai, pripažintina, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 metų birželio mėnesio (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Bylą nagrinėjant teisme atsakovas visą laiką teigė, kad ieškovė visiškai nusišalino nuo bendro turto priežiūros ir visa ūkio priežiūros ir ūkininkavimo našta krito ant jo bei jo motinos J. K. pečių. Atsakovas aiškina, kad jo motina J. K. įkūrė ūkį, išsinuomojo iš šalių žemę, kurią dirba bei deklaruoja, ir su savo technika ne tik, kad savarankiškai ūkininkauja bei dar ir teikia žemės įdirbimo paslaugas ir jo ūkiui. Atsakovas savo pasisakymais teisme kūrė įvaizdį, kad jo garbingo amžiaus motina ne tik, kad ūkininkauja, bet ir įneša didelį indėlį į ūkio darbus savo fiziniu darbu. Atsakovas į bylą pateikė 2015-05-16 žemės nuomos sutartis, kuriomis šalims priklausanti žemė (daugiau, nei 150 ha) buvo išnuomota J. K. (t. 8, b. l. 35-44; t. 15, b. l. 135-137) bei 2015-05-16 paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią J. K. ūkis teikia atsakovo ūkiui žemės įdirbimo ir kitas su žemės ūkio veikla susijusias paslaugas. (t. 8, b. l. 57-68)

Taigi, nors atsakovas ir siekia sukurti įvaizdį, kad J. K. ūkis yra atskiras ūkis, kuriame savarankiškai ūkininkauja ir gauna iš ūkio veiklos pajamas būtent J. K., visgi, byloje esantys įrodymai leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad to iš tikrųjų nėra. Ūkininkavimas – tai veikla, kuria siekiama gauti pelną iš žemės ūkio ir kuriai vykdyti yra reikalingos tam tikros asmeninės savybes, finansinis kapitalas bei patirtis. Teigtina, kad siekiantis ūkininkauti asmuo turi turėti fizines sveikatos galimybes savo darbu kurti pridėtinę vertę, turi nusimanyti žemės ūkyje ir technikoje, turėti patirties tvarkant dokumentus bei turėti pakankamai lėšų ūkininkavimo pradžiai. Atitinkamai užsiėmimas žemės ūkio veikla stambiu mastu reikalauja dar daugiau sveikatos, patirties bei lėšų. Atsakovo motina J. K. yra 89 metų amžiaus moteris. Teismo posėdžio metu J. K. bendromis frazėmis bandė aiškinti teismui apie savo ūkininkavimą, painiojosi duodama paaiškinimus ir net neprisiminė esminių faktinių aplinkybių (pavyzdžiui, kiek turi žemės) bei nesugebėjo atsakyti į konkrečius teismo klausimus apie ūkį, iš kurių būtų galima spręsti, kad šis asmuo iš tikrųjų, kaip, kad teigia atsakovas, yra norintis ir sugebantis savarankiškai ūkininkauti asmuo. J. K. apklausos metu paaiškėjo ir tai, kad ji nesinaudoja kompiuteriu, elektronine bankininkyste ir nesusigaudo dokumentų tvarkyme, o ir savo ūkio veiklą vertina, kaip bendrą su atsakovu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. yra išdavusi įgaliojimus atsakovui jos vardu tvarkyti visus reikalus, ką atsakovas ir daro. (t. 5, b. l. 135; 142-144) Atsakovas J. K. vardu teikia paraiškas Nacionalinei mokėjo agentūrai (t. 4, b. l. 70-77), deklaruoja danielius (t. 6, b. l. 20-21; t. 14, b. l. 10-11) rašo skundus policijos komisariatui (t. 8, b. l. 100-101), netgi apmoka už savo atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš J. K. sąskaitos. (t. 4, b. l. 13) Iš J. K. sąskaitos išrašo matyti, kad ji 2015-01-01 sąskaitoje turėjo vos 5 000 Eur, ir tik nuo 2015 m. vasaros į jos sąskaitą atsakovas pradėjo pervedinėti dideles pinigų sumas. (t. 10, b. l. 174-185) Liudytoju apklaustas M. R. teigė, kad J. K. turi savo vardu registruotos technikos ir aiškino, kad J. K. ūkininkauja, tačiau tokie liudytojo parodymai dėl anksčiau aptartų priežasčių, vertintini kritiškai.

Esant aptartų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad už tariamo J. K. ūkininkavimo stovi atsakovas, kuris formaliai įkūrė ūkį savo motinos vardu ir išnuomojęs šalims priklausančią žemę sukūrė schemą, kurią naudodamas nuslėpė ir pasisavino abiem sutuoktiniems priklausantį turtą. Teismui yra akivaizdu, kad atsakovo vienasmenis sprendimas formaliai išnuomoti šalių žemę ir gauti iš to tik žemės nuomos mokestį, yra laikytinas ne atsakovo veikimu šalių interesais, o paprasčiausiu atsakovo nesąžiningumu. Formaliai egzistuojantis J. K. ūkis turi savo darbininkų (t. 11, b. l. 85), kurie tuo pačiu dirba ir atsakovo ūkyje (t. 11, b. l. 4), deklaruoja žemę, moka mokesčius, sudaro sandorius, teikia ataskaitas bei teikia paslaugas atsakovo ūkiui už kurias atsakovas, beje, apmoka, nors šalys turi didžiules prievoles Nacionalinei žemės tarnybai, taip pat, atlieka daugybę kitų veiksmų, kurie padeda atsakovui toliau mažinti santuokoje įgyto turto masę ir kurti pridėtinę vertę savo motinos vardu registruotam ūkiui. Taigi, atsakovo priešieškinio teiginiai, kad J. K. turi šalims prievolę mokėti žemės nuomos mokestį yra visiškai nepagrįsti. Šalims nuosavybės teise priklausantis turtas buvo sumažintas, todėl žalos atlyginimo klausimas ieškovei turi būti sprendžiamas per kompensacijų priteisimo mechanizmą.

Patikslinto ieškinio reikalavime ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo ½ dalį visų jo gautų ir vienasmeniškai išleistų pajamų ir išmokų, susijusių su ūkininko ūkiu už 2015 metus, iš viso 29 993, 38 Eur, kaip tai nurodyta ieškinio 3.11 punkte. Ieškinio 3.11 punkte ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo ½ dalį visų jo gautų ir vienasmeniškai išleistų pajamų ir išmokų, susijusių su ūkininko ūkiu už 2015 metus, iš viso 30 074,22 Eur: 1) ½ dalį pajamų pagal 2014-05-24 žemės sklypų nuomos sutartį su A. V. V. už 2015 metus - 2 285,24 Eur; 2) ½ dalį gautinų NMA išmokų - 9 777,11 Eur; 3) ½ dalį gautų ir gautinų pajamų už derlių - 16 142,37 Eur; 4) ½ dalį VMI grąžinto PVM mokesčio - 1 842,50 Eur. Matematiškai sudėjus ieškinio 3.11 punkte nurodytas sumas gaunasi ne ieškovės nurodyta 30 074,22 Eur suma, o 30 047,22 Eur suma. Taigi, teismas laiko, kad ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo ½ dalį visų jo gautų ir vienasmeniškai išleistų pajamų ir išmokų, susijusių su ūkininko ūkiu už 2015 metus yra 30 047,22 Eur, o pačios ieškovės nurodytas sumas laiko rašymo (aritmetinio skaičiavimo) apsirikimu.

Kasacinėje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad tikslinės išmokos žemės ūkio veiklai plėtoti, gautos vykdyti veiklą vieno sutuoktinio vardu įregistruotame ūkininkų ūkyje, nustačius, kad ūkininko ūkis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kaip iš verslo gautos pajamos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 ir kt.). Iš atsakovo ūkininko banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovui 2015-12-25 A.V. V. pervedė 4 462,80 Eur, o 2016-04-01 - 107,68 Eur pagal 2014-05-24 žemės sklypų nuomos sutartį. (t. 4, b. l. 142, t. 10, b. l. 189) Iš atsakovo ūkininko ūkio banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovui VMI 2015-08-03 pervedė 3 685 Eur. (t. 15, b. l. 19) Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys 2015 metais pasėjo 151,94 ha grikių, 64,61 ha vasarinių kviečių ir 15,51 ha žirnių, viso 232,06 ha. Atsakovas savo motinai J. K. perleido 155,6 ha žemės plotą, kuriame buvo pasėta 55,56 ha vasarinių kviečių, 60,61 ha grikių ir 10,06 ha žirnių, tokiu būdu sumažindamas šeimos turtą 38 894,73 Eur suma. Kadangi šalys už bendrą 232,06 ha plotą turėjo gauti tikėtinų 71 476,23 Eur dydžio pajamų iš tikėtino derliaus (už 2015 metų derlių gautina suma nustatytina pagal 2015 metų pavasarį pasėtą grūdinių kultūrų plotą, vidutinį derlių nuo 1 ha ir 2015 metų supirkimo kainas), iš šios sumos atskaičius 38 894,73 Eur sumą, kaip sumažinimą šeimos turto už J. K. perleistą derlių, gaunasi 32 581,5 Eur pajamos, kurias atsakovas tikėtina gavo už 2015 metų derlių. Taigi, ieškovei priklauso ½ dalis šios sumos, t. y., 16 290,75 Eur. Ieškovė nurodo, kad jai priklauso ½ dalis gautinų NMA išmokų - 9 777,11 Eur. Iš NMA rašto į advokatės A.Rimienės 2016-07-07 prašymą pateikti informaciją matyti, kad A. K. pagal 2015-06-15 pateiktą paraišką Nr. 15-1005445831-1 buvo išmokėta bendra 17 951,8 Eur suma. Rašte pažymima, kad minėtos paraiškos administravimas dar nėra iki galo baigtas ir galutiniai sprendimai dėl paramos skyrimo nepriimti, todėl galutinių išmokų sumų nurodyti negali. (t. 10, b. l. 83) Iš A. K. ūkio banko sąskaitos išrašo matyti, kad pagal minėtą paraišką iš viso buvo pervesta 18 088,75 Eur išmokų: 2015-10-30 – 4 108,91 Eur ir 960 Eur, 2016-02-05 – 712,78 Eur ir 2 154,42 Eur, 2016-02-12 – 4 997,40 Eur, 2016-03-23 – 5 018,29 Eur, 2016-09-23 – 136,95 Eur. (t. 4, b. l. 140, t. 10. b. l. 189) Byloje nėra jokių duomenų, kad pagal minėtą paraišką būtų išmokėta daugiau išmokų, todėl ieškovei priteistina ½ 18 088,75 Eur išmokų, t. y., 9 044,37 Eur. Iš viso ieškovei priteistina 29 462, 86 Eur pajamų ir išmokų, susijusių su ūkininko ūkiu už 2015 metus (2 285,24 Eur + 9 044,37 Eur + 16 290,75 Eur + 1 842,50 Eur).

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2015-05-08 už 7 240 Eur šalys iš R. S. nusipirko ratinį traktorių „ChTZ. T-150K“, grūdų sėjamąją „Combi“, 5 korpusų plūgą, 6 korpusų kultivatorių, kiek anksčiau kultivatorių (lėkštės) „ZPUH Tolme“. Šie daiktai, kaip ir visi kiti iš bendrų sutuoktinių lėšų įsigyti ūkininko ūkio daiktai, priklausė šalims sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kad už šį turtą mokėjo šalys matyti iš banko sąskaitos išrašo. 2015 m. gegužės mėnesį atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo ratinį traktorių „ChTZ. T-150K“ - įregistravo motinos J. K. vardu, grūdų sėjamąją „Combi“, 5 korpusų plūgą, 6 korpusų kultivatorių 4+2 perleido savo motinai J. K. ir šalių vardu neįregistravo, tokiu būdu sumažindamas šeimos turtą 7 240 Eur suma. Teismas laiko, kad šis santuokinio turto sumažino faktas yra įrodytas, kadangi iš 2015-05-08 pakvitavimo matyti, kad R. S. iš A. K. gavo 7 240 Eur už traktorių, plūgą, kultivatorių ir sėjamąją. (t. 6, b. l. 43) Tai teismo posėdžio metu patvirtino pati R. S., nurodydama, kad 2015-05-15 PVM sąskaitą – faktūrą (t. 6, b. l. 14), pagal kurią ji šiuos daiktus neva pardavė J. K. už 363 Eur surašė norėdama nuslėpti mokesčius ir 2016-02-25 raštą (t. 6, b. l. 17) advokatei A.Rimienei parašė pasikonsultavusi su A. K.. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2016-03-01 rašto matyti, kad J. K. vardu 2015-07-15 registruotas traktorius T-150K, pirktas iš R. S. 2015-05-15. (t. 6, b. l. 154-155) Iš 2015-05-15 panaudos sutarties matyti, kad J. K. neribotam laikui perduoda A. K. neatlygintinai naudotis traktorių „ChTZ. T-150K“, plūgą, kultivatorių ir sėjamąją. (t. 14, b. l. 121) Iš A. K. banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-05-10 iki 2015-05-15 per kelis kartus buvo išgryninta apie 7 500 Eur suma. (b. l. 5, b. l. 124-125)

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad atsakovas gavo 14 365 Eur išmoką už dalyvavimą programoje „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“, paramos priemonėje „Pelno nesiekiančios investicijos“, tačiau šiuos šeimos pinigus panaudojo 2015-07-23 asmeninės 18 755 Eur paskolos sutarties su UAB „Ivabaltė“ dengimui, už kurią J. K. vardu buvo nupirktas kombainas CLASS 98 SL MAX, tokiu būdu sumažindamas šeimos turtą 18 755 Eur suma. Teismas laiko, kad šis santuokinio turto sumažino faktas yra įrodytas, kadangi iš A. K. ir UAB „IVOBALTĖ“ 2015-07-23 paskolos sutarties Nr. 1023 matyti, kad UAB „IVOBALTĖ“ už kombainą „CLASS 98 SL MAXI“ UAB „Staigūs sprendimai“ sumoka 18 755 Eur, o A. K. UAB „IVOBALTĖ“ paskolą sumoka iki 2015-10-26. (t. 5, b. l. 188-189) Iš UAB „Staigūs sprendimai“ 2015-06-30 PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad bendrovė J. K. už 18 755 Eur pardavė kombainą CLAS 98 SL MAXI su pjaunamąją C-510 ir pjaunamosios vežimėliu (t. 6, b. l. 207), kombainas perduotas J. K. pagal aktą 2015-07-25. (t. 6, b. l. 208) Iš NMA rašto matyti, kad A. K. pagal 2015-06-15 paraišką 2015-09-30 buvo išmokėta 4 108,91 Eur tiesioginių išmokų už pasėlius ir 960 Eur išmoka už pirmuosius hektarus, o pagal 2014-10-03 paraišką 2015-08-07 buvo išmokėta 14 365 Eur. (t. 4, b. l. 88-89) ) Iš A. K. banko sąskaitos išrašo matyti, kad NMA rašte minimos piniginės lėšos buvo pervestos. Taip pat, matyti, kad A. K. 2015-08-03 J. K. perveda į sąskaitą 2 000 Eur, mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas“, 2015-08-14 perveda 14 360 Eur mokėjimo paskirtis „paskolos gražinimas“, 2015-08-27 perveda 25 Eur, 2015-09-15 perveda 500 Eur, 2015-09-24 perveda 295 Eur, 2015-10-06 perveda 3 550 Eur mokėjimo paskirtis „paskola“; 2015-10-06 perveda 1 300 Eur, mokėjimo paskirtis „paskolos gražinimas“; 2015-10-13 perveda 4 630 Eur, 2015-10-16 perveda 1 470 Eur, mokėjimo paskirtis „paskola“, 2015-12-25 perveda 1 870 Eur, mokėjimo paskirtis „grąžinama paskola“. (t. 4, b. l. 137; 142) Iš J. K. banko sąskaitos išrašo matyti, kad iš šios sąskaitos 2015-08-07 buvo padarytas 3 332 Eur, o 2015-08-14 dieną 14 390 Eur pavedimas UAB „IVOBALTĖ“, mokėjimo paskirtis „skolos grąžinimas už sąskaitos apmokėjimą perkant kombainą CLASS 98 SL MAX pagal UAB „Staigūs sprendimai“ 2015-06-30 sąs fak STF. Nr. 1013 2015-07-23 paskolos sutartis“. (t. 10, b. l. 176) Iš 2015-07-25 panaudos sutarties matyti, kad J. K. neribotam laikui perduoda A. K. neatlygintinai naudotis kombainu CLAS 98 SL MAXI. (t. 17, b. l. 54)

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad atsakovas ŽŪB „Kiemeliai“ pristatė šalių derlių, tačiau „Kiemeliai“ padarė užskaitą už techniką, kuri perleista atsakovo motinai J. K., tokiu būdu sumažindamas šeimos turtą 2 299 Eur suma. Teismas laiko, kad šis santuokinio turto sumažino faktas yra įrodytas, kadangi iš ŽŪB „Kiemeliai“ 2016-01-25 pažymos matyti, kad A. K. 2015-10-29 pardavė 10 tonų žirnių už 2 299 Eur ir visa pinigų suma buvo užskaityta už priekabą ir kultivatorių KPS 8. (t. 6, b. l. 7)

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad atsakovas 5 danielius perleido ūkio darbininkui M. R., tokiu būdu sumažindamas šeimos turtą 724,05 Eur suma bei 7 danielius perleido savo motinai J. K., tokiu būdu sumažindamas šeimos turtą 1 013,67 Eur suma. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šios ieškinyje nurodytos aplinkybės iš tikrųjų buvo, be to, pats atsakovas neginčija, kad dalis gyvūnų deklaruojama kitų asmenų vardu, tačiau teigia, kad perleido savo gyvūnų bandos dalį, o ieškovės gyvūnų bandos dalis yra neperleista. Esant aptartoms aplinkybėms ir ieškovei nepageidaujant, kad jai po santuokos nutraukimo gyvūnai būtų priteisti natūra, teismas sprendžia, jog yra racionaliausia laikyti, kad tokiais atsakovo veiksmais santuokinis turtas nebuvo sumažintas.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2015 m. birželio mėnesį atsakovas savo motinos J. K. vardu deklaravo šalių lėšomis įdirbtas žemes, tokiu būdu atsakovas savo motinai perleido išmokas (VIPS + Žalinimas + Išmoka už pirmuosius hektarus) už 155,6 ha iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir sumažino šeimos turtą 16 997,09 Eur ir tuo pačiu perleido išmokas už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių bei sumažino šeimos turtą dar 5 417,84 Eur. Teismas laiko, kad šis santuokinio turto sumažino faktas yra įrodytas, kadangi iš paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus 2015-06-16 paraiškos matyti, kad bendro 155,6 ha ploto žemės naudmenas J. K. vardu deklaravo A. K.. (t. 4, b. l. 70-77) Iš NMA rašto į advokatės A.Rimienės 2016-07-07 prašymą pateikti informaciją matyti, kad J. K. pagal šią paraišką buvo išmokėta bendra 22 383 Eur suma laikotarpiu nuo 2016-02-05 iki 2016-02-23. Rašte pažymima, kad minėtos paraiškos administravimas dar nėra iki galo baigtas ir galutiniai sprendimai dėl paramos skyrimo nepriimti, todėl galutinių išmokų sumų nurodyti negali. (t. 10, b. l. 83) Iš J. K. banko sąskaitos išrašo matyti, kad J. K. buvo pervesta bendra 22 383 Eur suma laikotarpiu nuo 2016-02-05 iki 2016-02-23 bei papildomai 2016-08-10 34,29 Eur bei 2016-08-11 27,18 Eur, viso 22 444,47 Eur. (t. 10, b. l. 178-179;182)

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad atsakovas, perleisdamas 2015 metų išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos už 155,6 ha (VIPS + Žalinimas + Išmoka už pirmuosius hektarus ir už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių) tretiesiems asmenims (savo motinai) perleido ir pajamas už 2015 m. derlių (55,56 ha vasarinių kviečių, 60,61 ha. grikių, 10,06 ha. žirnių), tokiu būdu papildomai sumažindamas šeimos turtą 39 191,50 Eur suma. Ieškovė nurodo, kad atsakovui vengiant pateikti informaciją apie 2015 metų derlių, už 2015 metų derlių gautina suma nustatytina pagal 2015 metų pavasarį pasėtą grūdinių kultūrų plotą, vidutinį derlių nuo 1 ha ir 2015 metų supirkimo kainas. Ieškinyje nurodoma, kad grikių derlius nuo hektaro yra 1 tona, tonos supirkimo kaina su PVM - 300 Eur. Kviečių derlius nuo hektaro yra 2 tonos, tonos supirkimo kaina su PVM – 145,20 Eur. Žirnių derlius nuo hektaro yra 2 tonos, tonos supirkimo kaina su PVM – 229,9 Eur. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovas perleisdamas šalių žemes perleido ir šeimos pajamas už 2015 metų derlių. Byloje nesant tikslių duomenų apie 2015 metų derlių, teismas laiko, jog ieškovės siūlomas kompensacijos apskaičiavimo mechanizmas yra pagrįstas, o nurodytas derliaus kiekis nuo hektaro ir grūdų supirkimo kaina 2015 metais, yra protingi. Nesutiktina tik su ieškovės nurodoma 39 191,50 Eur suma, kadangi atlikus matematinius skaičiavimus pagal ieškovės nurodomus duomenis yra gaunama 38 894,73 Eur suma (55,56 x 1 x 300 + 60,61 x 2 x 145,2 + 10,06 x 2 x 229,9). Būtent 38 894,73 Eur suma laikytina tikėtinomis pajamomis už 2015 metų derlių.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2012 m. vasario 27 d. UAB „Teisinių žinių centras“, šalys paskolino 54 500 Lt jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų. Tą pačią dieną už 53 000 Lt buvo nupirktas automobilis Honda Accord Sedan, v. n. (duomenys neskelbtini) tačiau 54 500 Lt skolą iki 2014 metų pabaigos periodinėmis išmokomis UAB „Teisinių žinių centras“ grąžino asmeniškai atsakovui. Kadangi atsakovas nuo ieškovės tai nuslėpė, kad darytina pagrįsta išvada, kad atsakovas visą grąžintą sumą išleido savo asmeninių poreikių tenkinimui, tokiu būdu atsakovas sumažino šeimos turtą 15 784 Eur suma. Be to, atsakovui pagal antstolės I.Bakšienės vykdomus vykdomuosius raštus 2014-2015 metais buvo pervesta 8 679,27 Eur suma, o pagal antstolės O.Narbutienės vykdomą vykdomąjį raštą 2012 – 2013 metais buvo pervesta 101,36 Eur suma. Šias sumas atsakovas nuo ieškovės taip pat nuslėpė ir šeimos poreikiams nepanaudojo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką civilinėse bylose, sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 ir kt.). Taigi, ieškovė turėjo pareigą pagrįsti leistinais įrodymais atsakovo veiksmus dėl minėtų lėšų išleidimo asmeniniams poreikiams ar jų iššvaistymo. Byloje esantys duomenys (atsakovo banko sąskaitų išklotinės) patvirtina, kad atsakovui į jo asmeninę sąskaitą iš tikrųjų buvo pervestos lėšos iš UAB „Teisinių žinių centras“, antstolių pažymos patvirtina, kad atsakovui buvo pervedamos lėšos ir pagal išieškomus vykdomuosius dokumentus. Vien tai, kad atsakovui buvo pervestos minėtos lėšos, o ieškovė teigia, kad jai nėra žinoma, kur buvo panaudotos grąžintos paskolos ir pagal vykdomuosius dokumentus išieškotos lėšos, nėra pakankamas pagrindas teismui pripažinti, kad atsakovas tas lėšas iššvaistė, o ne panaudojo šeimos interesams, imant domėn ir tai, kad beveik visos minėtos lėšos į atsakovo sąskaitą buvo pervedamos tuo metu, kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Šalims nustojus vesti bendrą ūkį atsakovui pagal vykdomuosius dokumentus asmeniškai pervestos lėšos turi būti padalintos. Byloje esanti antstolės I.Bakšienės 2015-08-26 pažyma patvirtina, jog vykdant išieškojimą iš V. K. buvo išieškota 3 190,81 Eur suma, o neišieškota suma buvo 11 024,25 Eur. Po to, kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį (po 2015 m. birželio mėnesio) vykdant išieškojimą iš V. K. atsakovui asmeniškai 2015-07-08 buvo pervesta 438,90 Eur. (t. 1, b. l. 160) Iš antstolės I.Bakšienės 2017-03-20 pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-09-25 iki 2017-03-20 išieškota 3 881,55 Eur, iš kurių 3 867,57 Eur pervesta į A. K. sąskaitą, o 14,03 Eur pervesta G. K., neišieškota suma yra 10 333,51 Eur. (t. 14, b. l. 45) Taigi, šie duomenys patvirtina, kad A. K. po 2015-08-26 buvo pervesta 676,71 Eur (11 024,25 Eur – 10 333,51 Eur - 14,03 Eur (pervesta G. K.)). Šios išieškotos lėšos, t. y., 676,71 Eur priklauso abiem sutuoktiniams, todėl jos turi būti padalintos. Kadangi jos buvo pervestos į atsakovo sąskaitą, ieškovei priklauso 331,34 Eur kompensacija (676,71 Eur + 14,03 Eur =690,74 Eur: 2 - 14,03 Eur)

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad iš banko išrašų matyti, jog atsakovas iš ūkio gautų pajamų atidavė asmeninę paskolą UAB „Teisinių žinių centras“ 1 750 Eur, o taip pat pervedė sau į savo asmeninę sąskaitą 34 339 Eur, kuriuos išsigrynino, bei pervedė savo motinai 19 530 Eur tariamų paskolų, kurių niekada nebuvo, tokiu būdu atsakovas iššvaistė bendro turto (arba jį paslėpė) 55 619 Eur sumai. Teismas, susipažinęs su atsakovo banko sąskaitos išrašu (t. 4, b. l. 133-142) konstatuoja, kad ieškovės nurodytos finansinės operacijos iš tikrųjų buvo atliktos. Teismas sprendime jau yra pripažinęs, kad atsakovas kombaino pirkimo J. K. vardu epizode sumažino šeimos turtą 18 755 Eur suma, kadangi tokio dydžio sumą pervedė iš ūkininko ūkio sąskaitos į J. K. sąskaitą, o iš jos sąskaitos pinigai buvo pervesti už kombainą. Taip pat, atsakovas iš ūkininko ūkio sąskaitos J. K. pervedė ir daugiau piniginių lėšų, nurodydamas mokėjimo pavedime, kad tai yra paskola. Taip pat, matyti, kad atsakovas 2015-12-25 UAB „Teisinių žinių centras“ pervedė 1 750 Eur, mokėjimo pavedime nurodydamas, kas tai paskolos grąžinimas. Atsakovo iš ūkininko sąskaitos pavedimai į savo asmeninę sąskaitą, J. K. sąskaitą ir UAB „Teisinių žinių centras“ sąskaitą buvo padaryti jau po to, kai šalys nustojo gyventi kartu. Ieškinyje ieškovė prašo priteisti jai pajamas iš ūkio už 2015 metus. Anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad ieškovei tokios pajamos neabejotinai priklauso. Tenkinus ieškinio reikalavimą ir ieškovei priteisus ½ dalį 2015 metų ūkio pajamų (29 462, 86 Eur) nebėra svarbu, ką su savo dalimi lėšų daro atsakovas, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas dar papildomai iššvaistė bendro turto arba jį paslėpė 55 619 Eur sumai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, jog jai priklauso bendra 58 101,39 Eur dydžio kompensacija už atsakovo sumažintą santuokoje įgyto turto dalį. Teismo nuomone, ieškovė ieškinyje skaičiuodama kompensacijos dydį apsiriko, kadangi matematiškai sudėjus jos nurodomus dydžius ir gautą sumą padalijus iš dviejų gaunasi 85 875,89 Eur suma (7 240 + 18 755 + 2 229 + 724,05 + 1 013,67 + 16 997,09 + 5 417,84 + 39 191,50 + 15 784 + 8 679,27 + 101,36 + 55 619)

Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją ir už ½ dalį sutuoktiniams priklausančios žemės ūkio paskirties žemės naudojimą po 8 940 Eur už kiekvienus kalendorinius metus, pradedant nuo 2016 metų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovė negali naudotis ir dirbti sutuoktiniams priklausančios žemės ūkio paskirties žemės ir iš to gauti naudą. Šiuo metu žemės nuomos kaina yra lygi 60 Eur už 1 ha, būtent tokia kaina šalys nuomoja žemę kitiems asmenims ir patys nuomojasi iš kitų asmenų. Ieškovei priklausanti ½ žemės ūkio paskirties žemės sudaro 149 ha, todėl 8 940 Eur suma gaunama žemės nuomos kainą už 1 ha (60 Eur) padauginus iš ploto (149 ha). Tokia yra minimali nauda, kurią galima gauti iš žemės ūkio paskirties žemės, žemę dirbant gaunama nauda yra dar didesnė.

Teismas, įvertinęs, kad byloje yra nustatyta, jog šalys bendro ūkio neveda nuo 2015 metų birželio mėnesio, sprendžia, kad atsakovas vienasmeniškiau toliau naudodamas šalims priklausančia žemės ūkio paskirties žemę turi ieškovei tai kompensuoti. Ieškovės nurodomas kompensavimo mechanizmas laikytinas pagrįstu, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog iš tokio žemės ploto iš tikrųjų galima gauti nepalyginamai didesnę naudą, kurią sudaro pelnas už derlių bei įvairios NMA išmokos, netgi atmetus žemės įdirbimo kaštus. Taigi, iš atsakovo sprendimu priteistina 17 880 Eur (8 940 Eur x 2) kompensacija ieškovei už 2016 ir 2017 metus bei ieškovei pripažįstama teisė gauti 8 940 Eur kompensaciją už kiekvienus paskesnius kalendorinius metus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Taip pat, ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją už 10 000 litų dydžio užstato įmokėjimą į prokuratūros sąskaitą, dėl ko ieškovė 2008 metais ėmė paskolą iš banko. Kadangi pinigai buvo prarasti dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas padarė naują nusikalstamą veiką, šia suma sumažėjo bendras sutuoktinių turtas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė iš tikrųjų ėmė tokią paskolą iš banko ir ją įmokėjo, kaip užstatą į prokuratūros sąskaitą už atsakovą, tačiau užstatas buvo prarastas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad dėl šio užstato susigražinimo padavė į teismą valstybę ir bylinėjasi (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovo ieškinį valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismo nuomone, aplinkybės, kad ieškovės įmokėtas užstatas buvo prarastas pakanka konstatuoti, kad atsakovas kaltais veiksmais sumažino bendrą sutuoktinių turtas 10 000 litų (2898,55 Eur) suma, todėl ieškovei ši suma turi būti kompensuojama. Savo ruoštu, aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu asmeniškai bylinėjasi su valstybe, parodo tik asmeninę atsakovo poziciją šiuo klausimu, kadangi, jei atsakovas bylą laimėtų, užstatas būtų grąžintas tik jam.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog šalys nuo 2015 metų birželio mėnesio netvarko bendro ūkio, byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, jog atsakovas vienasmeniškai tvarkė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl privalo kompensuoti iš savo asmeninio turto santuokinio turto sumažinimą, kuris atsirado dėl jo kaltės. Byloje esantys ir anksčiau sprendime aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovas šalims nustojus vesti bendrą ūkį ir per visą vėlesnį daugiau nei dvejus metus trukusį bylos nagrinėjimo laikotarpį, neinformuodamas ieškovės ir be jos sutikimo perleido šalių pinigines lėšas tretiesiems asmenims bei šalių nekilnojamąjį turtą apsunkino akivaizdžiai nenaudingais sandoriais, tuo ženkliai sumažindamas šeimos pajamas. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis ir sprendime išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovei kompensuoti ½ dalį 89 633,2 Eur sumos (7 240 Eur + 18 755 Eur + 2 299 Eur + 22 444,47 Eur + 38 894,73 Eur), kas sudarytų 44 816,6 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Prie ieškovei priklausančios 44 816,6 Eur kompensacijos sumos pridėtina 331,34 Eur kompensacija už atsakovo vienasmeniškai gautas lėšas pagal vykdomuosius dokumentus ir 17 880 Eur kompensacija už 2016 – 2017 metus už ieškovei priklausančios žemės ūkio paskirties žemės dalies naudojimą. Teismo įsitikinimu prie kompensacijos ieškovei atskirai priskaičiuotina ir 10 000 litų (2 898,55 Eur) kompensacija už prarastą užstatą prokuratūrai, kadangi šioje vietoje atsakovas yra išimtinai kaltas dėl santuokinio turto sumažėjimo tokia apimtini. Taigi, ieškovei iš viso priklauso 65 926,49 Eur kompensacija (44 816,6 Eur + 331,34 Eur + 17 880 Eur +2 898,55 Eur).

Teismas nutraukdamas šalių santuoką ieškovei priteisia bendros 310 639,46 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, o atsakovui priteisia bendros 300 961,5 Eur vertės nekilnojamąjį turtą bei bendrovę UAB „Teisinių žinių centras“, kaip turtinį vienetą, 8 539,14 Eur vertės, ir ūkininko ūkį. Taigi, ieškovė atsakovui turi kompensuoti 1 138,82 Eur už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį. Teismas nutraukdamas šalių santuoką ieškovei priteisia bendros 16 930 Eur vertės kilnojamąjį turtą, o atsakovui priteisia bendros 25 720,37 Eur vertės kilnojamąjį turtą. Taigi, atsakovas ieškovei turi kompensuoti 8 790,37 Eur už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Taip pat, atsakovas turi ieškovei kompensuoti: 92,58 Eur likutį, ieškovei įvykdžius prievolę J. I., ir 887,5 Eur, t. y., ½ dalį sumos, gautos pardavus automobilį VW „Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) plius gauta draudimo išmoka už automobilį (300 Eur + 1475 Eur). Savo ruoštu ieškovė turi kompensuoti atsakovui ½ dalį sumos, t. y., 368,86 Eur, kadangi atsakovas asmeniškai 2016-11-10 UAB „Medeiva“ pervedė 737,72 Eur sumą. (t. 12, b. l. 139)

Taigi, galutinai suskaičiavus ieškovei priklausančias kompensacijas, jai iš atsakovo yra priteistina 74 189,26 Eur kompensacija (65 926,49 Eur + 8 790,37 Eur + 92,58 Eur + 887,5 Eur – 1 138,82 Eur -368,86 Eur).

Patikslintame ieškinyje ieškovė prašo įpareigoti atsakovą kompensaciją sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o teismo sprendimu patenkintiems ieškovės turtiniams interesams užtikrinti steigti priverstinę hipoteką šiam atsakovo turtui: žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei visiems sodybos statiniams, esantiems šiame sklype.

CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CK 4.178 straipsnyje detalizuojama ši teisės norma, nustatant, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka. Taikant CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 4.178 straipsnio nuostatas kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis, skolininko teisės apribojamos prieš jo valią, todėl asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau, nei tai yra būtina (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-307/2010, Nr. 3K-3-87/2012, Nr. e3K-3-385-695/2017 ir kt.). Teismas pagal galiojantį reglamentavimą turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką, jeigu yra priimamas teismo sprendimas dėl piniginio reikalavimo patenkinimo ir jeigu iš bylos aplinkybių matyti, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu patenkinto turtinio reikalavimo suma yra didelė ir tai yra vienas iš pagrindų priverstinei hipotekai nustatyti. Kitas pagrindas nustatyti atsakovo turtui priverstinę hipoteką yra tai, kad byloje buvo konstatuotas atsakovo nesąžiningumas turtinių reikalų tvarkyme, dėl kurio, beje ir susidarė didžioji dalis ieškovei mokėtinos kompensacijos. Taigi, teismui yra pagrindo manyti, kad atsakovas ir toliau gali imtis priemonių slėpti ar mažinti savo gaunamas pajamas iš ūkininkavimo ir tokiu būdu vengti ieškovei mokėti teismo priteistą kompensaciją. Esant aptartoms aplinkybėms, atsakovo turtui yra nustatytina priverstinė hipoteka. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti kompensacija. Teismo nuomone, nepaisant to, kad atsakovas nuosavybės teisėmis valdo kitus didelės vertės nekilnojamojo turto objektus, visgi, toks trumpas kompensacijos išmokėjimo terminas, įvertinus kompensacijos sumą, nepagrįstai apsunkintų jo finansinę padėtį. Teismo nuomone, per sąlyginai trumpą laiko tarpą (2 mėnesiai) gali būti sudėtinga surinkti tokio dydžio sumą, taip pat, gali būti sudėtinga parduoti turimą nekilnojamąjį turtą realia rinkos verte ir tokiu būdu surinkti pinigus kompensacijai. Kita vertus, svarbu ir tai, kad atsakovas bylos duomenimis iš ūkininkavimo pajamas (išmokas, pinigus už derlių) gauna dažniausiai antroje metų pusėje, todėl ši aplinkybė taip pat turi būti įvertinta nustatant kompensacijos išmokėjimo terminą. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šalių interesų pusiausvyrą labiausiai atitinka vienerių metų kompensacijos išmokėjimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 3. 117 straipsnio 3 dalis).

Kaip jau buvo minėta, ieškovė prašo steigti priverstinę hipoteką atsakovo žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui su sodybos statiniais, esančiam (duomenys neskelbtini). Su tokiu ieškovės prašymu teismas sutinka tik iš dalies, kadangi laiko, jog nėra pagrįsta steigti priverstinės hipotekos žemės sklypui su sodybos statiniais, esančiam (duomenys neskelbtini)., kadangi tai yra atsakovo gyvenamoji ir ūkininkavimo vieta. Tuo atveju, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių, atsakovas nustatytais terminais nepadengtų ieškovei kompensacijos, atsakovui atsiranda grėsmė prarasti savo gyvenamąją vietą su ūkininkavimui būtina infrastruktūra ir tokiu būdu neproporcingai nukentėti. Teismas laiko, jog yra tikslinga 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, stengti privertinę hipoteką atsakovo turtui – jam tenkančiai daliai žemės sklypo, ir daliai statinio - kontoros su gyvenamosiomis patalpomis ir priklausiniais, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 41 003,42 Eur, ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), 33 200 Eur vertės. Tokiu atveju bendra atsakovo turto, kuriam yra steigiama hipoteka, vertė yra 74 203,42 Eur, t. y., beveik lygi ieškovei priteistinos kompensacijos dydžiui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Nenustačius, kad ieškovei būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo ir ieškovei pačiai to nereikalaujant, išlaikymas ieškovei nepriteisiamas, o atsakovas dėl jo kaltės nutraukus santuoką išvis neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Nesant ginčui tarp šalių, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės.

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, 2016 m. sausio 7 d. nutartimi (patikslinta 2016 m. kovo 16 d. nutartimi) ir 2016 m. sausio 25 d., naikintinos (Lietuvos Respublikos CPK 150 straipsnis).

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, likusi dalis žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (t. 2, b. l. 87-88) bei sumokėjo 84,75 Eur žyminį mokestį už atskiruosius skundus. Ieškovei byloje atstovavo ir teisinę pagalbą teikė advokatė A.Rimienė (t. 1, b. l. 158, t. 12, b. l. 134), kuri pateikė prašymą dėl 9 475, 36 Eur dydžio bylinėjimo išlaidų priteisimo su jų apskaičiavimu ir pagrindimu. (t. 16, b. l. 86-87) Ieškovės išlaidos advokatės A.Rimienės pagalbai apmokėti sudaro bendrą 7 600 Eur sumą už procesinių dokumentų parengimą visoje bylos eigoje, konsultacijas ir atstovavimą. Taip pat, teismo posėdžio metu garsinant bylos medžiagą ieškovę atstovavo advokato padėjėjas I.Gudas, kurio atstovavimo išlaidas sudaro 170 Eur. Išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu ir įrodymų surinkimu - antstolės I. Bakšienės paslaugos, sudaro 184 Eur. Turto vertinimo paslaugos sudaro 800 Eur. Žyminis mokestis už ieškinį ir atskiruosius skundus sudaro 284,75 Eur. VĮ „Regitra” ir VĮ „Registrų centras” paslaugos (dokumentai apie santuokinį turtą) bei dokumentų skenavimo ir pašto paslaugos (užklausų siuntimas, pranešimai kreditoriams) sudaro 366,61 Eur. R. B. žemėtvarkos įmonės atlikta plano parengimo paslauga yra 70 Eur. Ieškoves patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti teismui. (t. 16, b. l. 88-110) Teismas vertina, kad byla yra didelės apimties (suformuota 17 tomų popierinės bylos medžiagos), advokatė A.Rimienė paruošė daugiau, nei 30 puslapių ieškinį bei du kartus ieškinį tikslino didele apimtimi ir du kartus ieškinį papildė, keturis kartus teikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, rašė atskiruosius skundus ir atsiliepimus į atsakovo priešieškinį bei atskiruosius skundus, teikė teismui įvairaus pobūdžio procesinius prašymus, pagal teismo išduotus liudijimus rinko įrodymus bei per dvejus metus dalyvavo apie dvidešimtyje teismo posėdžių, kurie kiekvienas truko nemažiau keturių valandų, be to į teismo posėdžius advokatė vyko į kitą vietovę, negu registruota jos advokato darbo vieta. Taigi, ieškovės 7 600 Eur dydžio išlaidos atstovavimui yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų ribų (7, 8 punktai), atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobūdį, bylos sudėtingumo kriterijų, teisingumo ir protingumo principus. Anksčiau aptartos ieškovės išlaidos pripažintinos susijusios su bylos nagrinėjimu, kadangi atitinka Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnyje nustatytus kriterijus ir buvo būtinos, siekiant ieškovei tinkamai pasirengti teisminiam bylos nagrinėjimui ir ginti savo teises.

Atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba atleidžiant jį 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. (t. 10, b. l. 73-7, t. 17, b. l. 82) Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo iki sprendimo priėmimo dienos nebuvo gauta. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, likusi dalis mokėtino žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. (t. 8, b. l. 106-107) Atsakovas priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje prašė priteisti jo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad minėtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau iš atsakovo nebuvo gautas bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas su jų pagrindimu.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro advokato pagalbai skirtos lėšos, sumokėtas žyminis mokestis bei kitos išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį iš dalies, o priešieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis šalims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikštų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų, išskaičiavus jau sumokėtą žyminį mokestį, vadovaujantis CPK 80 straipsnio redakcija galiojusia nuo 2015-01-01 iki 2017-07-01. Visa apimtimi tenkinus ieškovės reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, reikalavimo teisių priteisimo ir prievolių valstybei palikimo mokėti solidariai, mokėtinas žyminis mokestis yra 123 Eur (41 x 3) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo mokėtinas žyminis mokestis yra 150 Eur. Ieškovei priteisus kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė yra 327 569,46 Eur ir 74 189,26 Eur dydžio kompensaciją bei 29 462, 86 Eur pajamų ir išmokų, susijusių su ūkininko ūkiu už 2015 metus, ieškovė į valstybės biudžetą turi sumokėti 5 470,35 Eur (327 569,46 + 74 189,26 + 29 462, 86 = 431 221, 58; 431 221, 58 – 86 886 = 344 335,58; 2027 + 344 335,58:100 x 1 = 5 470,35) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškovės procesiniai dokumentai buvo pateikiami teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai žyminio mokesčio sumos – 4 307, 51 Eur (123 + 150 + 5 470,35:100 x 75) (CPK 80 straipsnio 7 dalis), paliekant sumokėtą 200 Eur žyminį mokestį, todėl mokėtina bendra žyminio mokesčio suma yra 4 107,51 Eur.

Atsakovui priteisus kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė yra 335 221,01 Eur, atsakovas į valstybės biudžetą turi sumokėti 4 510,35 Eur (2027 + 248 335,01 : 100 x 1) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismui atmetus priešieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir piniginių prievolių padalinimo, mokėtinas žyminis mokestis yra 82 Eur (41 x 2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dokumentus teikiant teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai aptartos žyminio mokesčio sumos – 3 444,26 Eur (4 510, 35 + 82: 100 x 75), paliekant sumokėtą 100 Eur žyminį mokestį, todėl mokėtina bendra žyminio mokesčio suma yra 3 344,26 Eur.

Ieškinys yra patenkintas apie 92 %, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 8 717,33 Eur bylinėjimosi išlaidos (9 475,36 :100 x 92). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje yra 101,45 Eur, santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, šios išlaidos priteistinos tik iš atsakovo. Kadangi atsakovas yra tik 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo valstybės naudai turi būti priteista bylinėjimosi išlaidų dalis, nuo kurios mokėjimo jis neatleistas. Iš atsakovo valstybei priteistiną sumą sudaro 3 725,88 Eur žyminio mokesčio (4 107,51 + 3 344,26 :2) ir 50,72 Eur pašto išlaidų (101,45:2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 269, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti.

Nutraukti G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl A. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti G. K. pavardę – K., A. K. pavardę – K..

Pripažinti, kad santuokos nutraukimas šalių G. K. ir A. K. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 metų birželio mėnesio.

Ieškovei G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11 059,44 Eur vertės; 2) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21 000 Eur vertės; 3) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4550 Eur vertės; 4) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11 438 Eur vertės; 5) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 390 Eur vertės; 6) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 360 Eur vertės; 7) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 490 Eur vertės; 8) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 220 Eur vertės; 9) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 938 Eur vertės; 10) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 932 Eur vertės; 11) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 500 Eur vertės; 12) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 690 Eur vertės; 13) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 840 Eur vertės; 14) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49 700 Eur vertės; 15) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 65 715,72 Eur vertės; 16) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9 909,90 Eur vertės; 17) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 392,36 Eur vertės; 18) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 204,62 Eur vertės; 19) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31 612,84 Eur vertės.

Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniu - kontora su gyvenamosiomis patalpomis ir priklausiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), natūra padalinti idealiosiomis dalimis kiekvienam iš sutuoktinių, nustatant naudojimosi tvarką šiuo turtu. Ieškovei G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis sklypo 1090/1493 dalį R. B. žemėtvarkos darbų įmonės 2015-08-27 parengtame plane pažymėtą raide „B“, ir 2/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 4 891,50 Eur vertės, ir pastato - kontoros su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32839/54007 dalį ir patalpas 2000-03-10 plane pažymėtas šiais indeksais: I aukštas: 1-7, 1-6, 1-8, 1-9, 1-10, 1-5, 1-4, G-1; II aukštas: 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-23, 1-28, 1-22; III aukštas: 1-29, bendros 60 805,08 Eur vertės. Atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis sklypo 403/1493 dalį, R. B. žemėtvarkos darbų įmonės 2015-08-27 parengtame plane pažymėtą raide „A“, ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 1 808,50 Eur vertės, ir pastato - kontoros su gyvenamosiomis patalpomis 21168/54007 dalį ir patalpas 2000-03-10 plane pažymėtas šiais indeksais: I aukštas: 1-11, 1-12, 1-13, 14, 1-15, 1-3, 1-2, 1-1; II aukštas: 1-20,1-21, 1-19, 1-18, 1-16, 1-17, bendros 39 194,92 Eur vertės. G. K. ir A. K. palikti bendram naudojimui patalpas rūsyje, plane pažymėtas R-1, R-2, R-3, R-4 bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovei G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą (daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini)): dujų balioną – 20 Eur vertės; muzikinį centrą „SONY GTK-XIBT“ – 250 Eur vertės; 2 indaujas „Versal“, 3 durelių komodą su veidrodžiu „Versal“, valgomąjį stalą „Versal“, 12 kėdžių „Versal“, kilimą 280 cm x 400cm, kilimą 190 cm x 290 cm, sietyną, TV staliuką, televizorių „Samsung UE55ES8000“, 2 žurnalinius staliukus „Versal“, arbatinį staliuką „Versal“, 2 pastatomus šviestuvus, minkštų baldų komplektą (sofa, 1 fotelis ir „pufas“) „King“, fotelį (odinis geltonas), odinę dvivietę sofą, komodą „Versal“, kilimą 140 cmx 190 cm, minkštą suolelį „Versal“ ir veidrodį – bendros 11 000 Eur vertės; stalą, 6 kėdes, 3 pakabinamas spinteles, 4 pastatomas spinteles, lentyną, kaitlentę „AEG 6034M“, orkaitę „AEG E43003-2“, garintuvą „AEG“, šaldytuvą „LG GR-419“, šaldytuvą „(duomenys neskelbtini) mikrobanginę „SHARP R-200“ ir indaplovę „AEG“ – bendros 1 600 Eur vertės; šaldiklį „Zanussi (duomenys neskelbtini) WAP“ – 110 Eur vertės; šaldiklį „Liebcher GTS 3612“ – 100 Eur vertės; šviestuvą – 10 Eur vertės; miegamojo baldų komplektą – 1 – 200 Eur vertės; miegamojo baldų komplektą – 2 – 200 Eur vertės; miegamojo baldų komplektą – 3 – 300 Eur vertės; miegamojo baldų komplektą – 4 – 200 Eur vertės; 3 čiužinius „Dormeo“ 95 cm x 200 cm - bendros 60 Eur vertės; 2 čiužinius „Dormeo“ 95 cm x 200 cm - bendros 40 Eur vertės; čiužinį „Dormeo“ 140 cm x 200 cm – 30 Eur vertės; televizorių SONY KV29LS60 – 50 Eur vertės; televizorių LG 53 – 150 Eur vertės; televizorių SONY KV29LS60 – 50 Eur vertės; muzikinį centrą „SHARP GF-8002“ – 25 Eur vertės; sienoje įmontuojamą seifą – 75 Eur vertės; automatinę skalbimo mašiną „Bosch WAE 28467SN“ – 200 Eur vertės; elektrinę mėsmalę „Braun G 1300K“ – 75 Eur vertės; vaisių džiovyklę „ETA2300“ – 20 Eur vertės; sulčiaspaudę „Bauer HA 650“ – 80 Eur vertės; virtuvinį kombainą „Bullet express trio“ – 100 Eur vertės; sulčiaspaudę „Stollar (duomenys neskelbtini) – 100 Eur vertės; šaltkrepšį „GT-24D“ – 15 Eur vertės; žoliapjovę „Honda (duomenys neskelbtini) – 75 Eur vertės; stalo teniso stalą „Kettler“ – 200 Eur vertės; minkštų baldų kampą „Jotule“ – 70 Eur vertės; dulkių siurblį „Philips FC9079“ (mėlynas) – 30 Eur vertės; aukšto slėgio valymo įrenginį „Kercher HD650“ – 65 Eur vertės; giluminį siurblį „95R4N9H“ – 55 Eur vertės; 5 baltas sintetines kaldras su sintipono užpildu (140 x 200) – bendros 50 Eur vertės; pledą (šviesiai ir tamsiai vyšninės spalvos) 180 cm x 200 cm – 5 Eur vertės; pledą (oranžinis ir geltonas) 140 cm x 200 cm – 5 Eur vertės; 8 pagalves (įvairių dydžių, stačiakampio formos) – bendros 40 Eur vertės; 8 užuolaidas su karnizais – bendros 80 Eur vertės; pistoletą „Walter PP“ kartu su dėtuve ir 4 vnt. šovinių (saugomas Panevėžio apskrities VPK ginklų saugykloje) – bendros 195 Eur vertės; juodo ąžuolo senovinį veidrodį ir bufetą, esančius (duomenys neskelbtini), bendros 1 000 Eur vertės.

Ieškovei G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21 775, 74 Eur vertės; 2) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14 230,16 Eur vertės; 3) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 633,18 Eur vertės; 4) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72 789,92 Eur vertės; 5) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29 014,02 Eur vertės; 6) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 229,06 Eur vertės; 7) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27 300 Eur vertės; 8) sodybos statinius - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), balandinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malūną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (2 lauko tualetus, šulinį, stoginę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendros 22 900 Eur vertės; 9) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodybos statinius - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (lauko tualetą ir šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendros 3 732 Eur vertės; 10) veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (mėšlidę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (vandens bokštą, artezinį gręžinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendros 27 094 Eur vertės; 11) statinį – ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 060 Eur vertės; 12) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33 200 Eur vertės.

Atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą (daiktai, esantys (duomenys neskelbtini)): televizorių „LG RE 21 FB50RX“ – 75 Eur vertės; televizorių – 30 Eur vertės; automatinę skalbimo mašiną „Samsung WF70242SA“ – 200 Eur vertės; mėsmalę „Mulinex ME 28“ – 55 Eur vertės; mikrobanginę krosnelę „Samsung M187JNR“ – 30 Eur vertės; medinę pavėsinę su baldais (6 kėdės ir stiklinis stalas) – bendros 650 Eur vertės; stalą (pietų) – 40 Eur vertės; juodą metalinę lovą su čiužiniu 200 cm x 180 cm – 100 Eur vertės; dvi sofas (senovinės) – bendros 70 Eur vertės; komodą (juoda) – 30 Eur vertės; senovinį krėslą – 30 Eur vertės; pastatomą šviestuvą – 10 Eur vertės; kilimą 150 cm x 200 cm – 15 Eur vertės; senovinę 3 durų rūbų spintą – 100 Eur vertės; minkštų baldų komplektą (juoda-raudona) 3+2+1 – bendros 115 Eur vertės; kilimą 200 cm x 300 cm – 20 Eur vertės; žurnalinį staliuką (juodas) – 15 Eur vertės; dvi viengules lovas – bendros 20 Eur vertės; baltą indaują (dviejų durų) – 30 Eur vertės; komodą (balta) – 25 Eur vertės; kilimą 150 cm x 200 cm – 15 Eur vertės; minkštų baldų komplektą 3+2+1 – bendros100 Eur vertės; baltą pietų stalą ir 6 kėdes – bendros 45 Eur vertės; baltą komodą – indaują – 20 Eur vertės; šviestuvą – 10 Eur vertės; stiklinį žurnalinį staliuką – 12 Eur vertės; televizoriaus staliuką (pilkas) – 250 Eur vertės; 3 kilimėlius – bendros 22 Eur vertės; 4 senovinius pakabinamus sieninius laikrodžius – bendros 70 Eur vertės; minkštų baldų komplektą 2+1+1 – bendros 70 Eur vertės; dviejų dalių sekciją (tamsiai ruda) – 40 Eur vertės; baltą metalinę lovą su čiužiniu 200 cm x 140 cm – 50 Eur vertės; staliuką su veidrodžiu (baltas) – 15 Eur vertės; spintelę – 15 Eur vertės; miegamojo lovą su čiužiniu 200 cm x 180 cm – 40 Eur vertės; komodą (gelsva) – 20 Eur vertės; apvalų stalą – 12 Eur vertės; 6 viengules lovas su čiužiniu 90 cm x 200 cm – bendros 90 Eur vertės; dviejų durų spintą – 17 Eur vertės; miegamojo baldų komplektą „Rūta“ su čiužiniais – 100 Eur vertės; 5 kėdes - bendros 20 Eur vertės; minkštą kampą (odinis) – 75 Eur vertės; šaldiklį – 35 Eur vertės; lauko virtuvės baldų komplektą (kaitlentė, orkaitė, indaplovė, šaldytuvas, kriauklė, 3 pastatomos spintelės, 2 pakabinamos spintelės) – bendros 300 Eur vertės; šaldytuvą – 25 Eur vertės; hidroforą – 55 Eur vertės; vandens valymo filtrą „FHMB“ ir vandens minkštinimo įrenginį – bendros 200 Eur vertės; skalbimo mašiną „Maliutka“ – 5 Eur vertės; dujinę viryklę „Beko CM61120S“ – 60 Eur vertės; skalbimo mašiną „Indesit (duomenys neskelbtini) – 65 Eur vertės; pusiau automatinę skalbimo mašiną – 40 Eur vertės; 13 užuolaidų su karnizais, esančių (duomenys neskelbtini) – bendros 130 Eur vertės; kombinuotą medžioklinį šautuvą „Simpson“ – 700 Eur vertės; kultivatorių (lėkštės) „ZPUH Tolme“ – 3 500 Eur vertės; šieno/žolės liekanų smulkintuvą „Kuhn (duomenys neskelbtini) – 600 Eur vertės; grūdų sraigę – 500 Eur vertės; žoliapjovę „Stiga Combi 105, Park residence 4WD“ – 1 500 Eur vertės; automobilinę priekabą „MAZ 8114“ (raudona), v. n. UH 271 – 250 Eur vertės; cisterną 3 m3 – 150 Eur vertės; 2 cisternas dyzeliniam kurui laikyti (baltos plastmasės) ir 1 cisterną dyzeliniam kurui laikyti (juodos plastmasės) – bendros 140 Eur vertės; vielinę tvorą (3 km) – 2 300 Eur vertės; metalo suvirinimo aparatą su kabeliu – 200 Eur vertės; deguonies balioną – 15 Eur vertės; 2 dujų balionus – bendros 40 Eur vertės; medžio obliavimo stakles – 60 Eur vertės; artezinio šulinio giluminį siurblį – 40 Eur vertės; pjūklą „Husqvarna“ – 180 Eur vertės; betoninių blokelių gaminimo įrenginį – 85 Eur vertės; GPS įrenginį „Garmin eTrex20“ – 118 Eur vertės; bityno inventorių – 27 Eur vertės; 50 vnt. betoninių stulpų – bendros 300 Eur vertės; 12 vnt. lovinių betoninių plokščių PK (600 cm x 95 cm) – bendros 300 Eur vertės; dvigubo pjovimo lentas 3 cm storio (8 kubiniai metrai) – bendros 400 Eur vertės; dvigubo pjovimo lentas 5 cm storio (2 kubiniai metrai) – bendros 100 Eur vertės; medinius bruselius 10 cm x 10 cm (2 kubiniai metrai) – bendros 150 Eur vertės; krovininį automobilį „GAZ – 52“ - 150 Eur vertės; automobilį „Land Rover Discovery“, v. n. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur vertės; traktoriaus puspriekabę v. n. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės; traktoriaus puspriekabę, v. n. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės; traktoriaus puspriekabę, v. n. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės; vielinę tvorą „HT 17/194/15“ (1 km), 2 389,37 Eur vertės; 30 vnt. danielių, bendros 4 348 Eur vertės, ir daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): 6 seifus – bendros 425 Eur vertės, dulkių siurblį „Philips FC9079“ (geltonas) – 20 Eur vertės, treniruoklį „Kettler“ – 150 Eur vertės.

Priteisti atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise UAB „Teisinių žinių centras“, įmonės kodas 302410168, adresas Aušros g. 43A, 42129 Rokiškis, įmonės 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, vienos vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 100 Lt (28,96 Eur), ir bendrovę kaip turtinį vienetą, 8 539,14 Eur vertės.

Priteisti atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įregistravimo pažymėjimo Nr. 347, paliekant jam visas teises ir pareigas pagal 2005-05-19 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N73/05-0022, ir 2010-04-01 žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp A. K. ir R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bei E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) o taip pat visas teises ir pareigas, susijusias su dalyvavimu programose „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“, „Melioracijos griovių tvarkymas“, bei kitas teises ir pareigas, susijusias su žemės ūkio veikla.

Pripažinti ieškovei G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygias teises į gautinas pajamas ir išmokas, susijusias su ūkininko ūkiu, tai yra po ½ dalį visų gautinų pajamų ir išmokų už 2015 metus: 1) po ½ dalį išmokų (VIPS + Žalinimas + Išmoka už pirmuosius hektarus) už 2015 m. įdirbtus laukus (124,35 ha) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos; 2) po ½ dalį išmokų už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių už 2015 metus (124,35 ha) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos; 3) po ½ dalį pajamų už 2015 metų derlių (91,33 ha grikių, 9,05 ha vasarinių kviečių ir 4,91 ha žirnių).

Priteisti ieškovei G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį visų jo gautų ir vienasmeniškai išleistų pajamų ir išmokų, susijusių su ūkininko ūkiu už 2015 metus, iš viso – 29 462, 86 Eur: 1) ½ dalį pajamų pagal 2014-05-24 žemės sklypų nuomos sutartį su A. V. V. už 2015 metus - 2 285,24 Eur; 2) ½ dalį gautinų NMA išmokų – 9 044,37 Eur; 3) ½ dalį gautų ir gautinų pajamų už derlių – 16 290,75 Eur 4) ½ dalį VMI grąžinto PVM mokesčio - 1 842,50 Eur.

Ieškovei G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po ½ reikalavimo teisės į išieškomą 10 333,51 Eur sumą iš V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir į išieškomą 3 463,08 Eur sumą iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 74 189,26 Eur piniginę kompensaciją, už atsakovui natūra tenkančią didesnę turto dalį, santuokinio turto sumažinimą, ieškovei priklausančios žemės ūkio paskirties žemės naudojimą 2016 – 2017 metais ir prarastą užstatą prokuratūrai, įpareigojant atsakovą kompensaciją sumokėti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismo sprendimu patenkintiems ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turtiniams interesams užtikrinti nustatyti priverstinę hipoteką šiam atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui: žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/670696, 33 200 Eur vertės, ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 403/1493 daliai, R. B. žemėtvarkos darbų įmonės 2015-08-27 parengtame plane pažymėtai raide „A“, ir 1/3 daliai kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 1 808,50 Eur vertės, ir pastato - kontoros su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21168/54007 daliai, ir patalpoms 2000-03-10 plane pažymėtoms šiais indeksais: I aukštas: 1-11, 1-12, 1-13, 14, 1-15, 1-3, 1-2, 1-1; II aukštas: 1-20,1-21, 1-19, 1-18, 1-16, 1-17, bendros 39 194,92 Eur vertės. Hipotekos terminas nustatomas vieneriems metams, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kai priverstinė hipoteka bus įregistruota Lietuvos Respublikos hipotekos registre.

Ieškovei G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. sausio 1 d. pripažinti teisę gauti 8 940 Eur kompensaciją ir atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) už ½ dalį sutuoktiniams priklausančios žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, už kiekvienus kalendorinius metus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pripažinti 150 215,1 Eur dydžio prievoles valstybei pagal 2011 m. gruodžio 31 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 25SUI-75, 2012 m. rugpjūčio 3 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 38SUI-29, 2012 m. rugpjūčio 3 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 38SUI-28, 2013 m. birželio 11 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, notarinis Nr. 1360, 2013 m. birželio 11 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, notarinis Nr. 1363, 2013 m. rugpjūčio 26 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 38SUI-64, 2014 m. birželio 10 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 25SUI-(14.25.43.)-13, 2014 m. birželio 27 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 25SUI-(14.25.43.)-18, solidariomis ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Pripažinti 1 449,27 Eur prievolę A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) solidaria ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti 579,71 Eur prievolę R. P., solidaria ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti 1 159,42 Eur prievolę A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) solidaria ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti 1 000 Eur prievolę UAB „Medeiva“, į. k. 300124620, solidaria ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, 2016 m. sausio 7 d. nutartimi (patikslinta 2016 m. kovo 16 d. nutartimi) ir 2016 m. sausio 25 d. nutartimi.

Teismo sprendimui įsiteisėjus priverstinę hipoteką įregistruoti Lietuvos Respublikos hipotekos registre.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 8 717,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175), 3 725,88 Eur žyminio mokesčio ir 50,72 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas – 5660).

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus ne vėliau, kaip kitą darbo dieną, išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą.