- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- 2S-2245-1187/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32500-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- A. B., A. M., K. B., J. B.
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., A. M., K. B. ir J. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl 421-sios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininko nušalinimo nuo pareigų pasibaigus jo kadencijai ir per keturis mėnesius nesurengus ataskaitinio rinkiminio susirinkimo, trečiasis asmuo 421-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. B. (toliau – ieškovas, apeliantas), A. M., J. B. ir K. B. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas S. B. (toliau – atsakovas) praleido įstatymu nustatytą terminą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos surengti visuotinį 421-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – Bendrija) susirinkimą, kuriame galėjo būti išrinkti ir visi bendrijos valdymo organai; 2) pripažinti, kad atsakovas praleido terminą ataskaitiniam rinkiminiam susirinkimui surengti ir sušaukti iki pasibaigiant A. D. kadencijai, vietoje kurio atsakovas buvo paskirtas laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas; 3) pripažinti atsakovui Bendrijos valdybos 2021 m. sausio 6 d. suteiktų įgaliojimų, kol bus išrinktas naujas bendrijos pirmininkas, eiti bendrijos pirmininko pareigas pabaigą nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 4) pripažinti 2021 m. gruodžio 6 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu priimtus sprendimus, įskaitant sprendimus dėl Bendrijos valdymo organų išrinkimo, neteisėtais; 5) pripažinti 2020 m. sausio 8 d. Bendrijos valdybos sprendimą skirti valdybos narį A. M. laikinuoju Bendrijos pirmininku, kol bus išrinktas naujas bendrijos pirmininkas, teisėtu ir įpareigoti jį surengti visuotinį rinkiminį susirinkimą Bendrijoje ne vėliau nei iki 2023 m. kovo 31 d.
2. Ieškovas A. B. pateikė prašymą taikyti atsakovui S. B. laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo šaukiamą visuotinį ataskaitinį rinkiminį susirinkimą su jo skelbiama dienotvarke iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad atsakovas nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų vėl organizuoja susirinkimą, kuris dar labiau sukomplikuos ir supainios susidariusią situaciją. Atsakovo paskelbtoje dienotvarkėje neatsirado vietos Bendrijos revizoriaus rinkimui, nors apie tai kalba daugiau nei pusantrų metų teisme. Paaiškino, kad nėra laikomasi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimų. Skelbimas pakabintas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atmetė ieškovo A. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Pirmosios instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kurių turinys aktualus sprendžiant prašymo pagrįstumą, taip pat nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, patvirtinančių realią grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui, t. y. jog galimai ieškovams palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėjo, jog ieškovo prašyme nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvai, teismo vertinimu, išeina už pareikšto ieškinio reikalavimo ribų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar pasidarys neįmanomu.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, todėl prašymą atmetė.
I. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas (apeliantas) A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti atsakovo 2023 m. rugpjūčio 28 d. šaukiamą pakartotinį ataskaitinį rinkiminį susirinkimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovas, šaukiant ir rengiant visuotinį ataskaitinį susirinkimą, nesilaiko teisės aktų reikalavimų.
7.2. Ieškovas prašyme teismui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti šaukiamą visuotinį rinkiminį susirinkimą nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, byla dėl neteisėtų atsakovo veiksmų rengiant visuotinį susirinkimą gali dar daugiau būti supainiota, gali keistis ieškinio dalykas, o pats bylos išsprendimas užsitęsti į neapibrėžtą laiką.
7.3. Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė eilę įrodymų patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą: atsakovas vengdamas ar atsisakydamas priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus vilkino bylos nagrinėjimą; atsakovas vengė ir laiku nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį; atsakovas bendrijos revizore paskyrė savo žmoną; visuotinio ataskaitinio rinkiminio susirinkimo metu atsakovas pats save išsirinko Bendrijos pirmininku ir protokolo neregistravo VĮ „Registrų centras“, protokolo nepasirašė susirinkimo išrinktas susirinkimo sekretorius ieškovas A. B., pasirašė tik pats atsakovas ir prašė teismo įpareigoti pasirašyti protokolą kitą asmenį – R., kuris susirinkime visai nedalyvavo. Tačiau teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių kaip įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
11. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ieškiniu pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017).
12. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie (preliminaraus) – pagrįstumo, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.
13. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
14. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir vertindamas apelianto nurodytus argumentus prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, jog apeliantas nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kurių turinys aktualus sprendžiant prašymo pagrįstumą, taip pat nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, patvirtinančių realią grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui, t. y. jog galimai ieškovams palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
15. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1669-781/2020).
16. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prašyme buvo nurodęs, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ir įvykus susirinkimui, byla dėl neteisėtų atsakovo veiksmų rengiant visuotinį susirinkimą gali būti dar daugiau supainiota, gali keistis ieškinio dalykas, o pats bylos išsprendimas užsitęsti į neapibrėžtą laiką. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas šiais savo teiginiais grindžia ne paties teismo sprendimo įvykdymo grėsmę, o teisminio proceso sudėtingumą, kuris šiuo atveju neturi įtakos galimai ieškovams palankaus sprendimo įvykdymui. Pabrėžtina ir tai, kad prielaida, jog ieškovai gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių dėl vykstančio bylinėjimosi, savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šių aplinkybių kaip svarbių ir turinčių įtaką sprendžiant klausimą dėl grėsmės egzistavimo teismo sprendimo įvykdymui.
18. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
19. Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019 ir kt.).
20. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.
21. Apeliantas atskirajame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo nesąžiningumo nepatvirtina ieškovų kartu su ieškiniu pateikti įrodymai apie tai, kad: atsakovas vengdamas ar atsisakydamas priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus vilkino bylos nagrinėjimą; atsakovas vengė ir laiku nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį; atsakovas bendrijos revizore paskyrė savo sutuoktinę; visuotinio ataskaitinio rinkiminio susirinkimo metu atsakovas pats save išsirinko Bendrijos pirmininku ir protokolo neregistravo VĮ „Registrų centras“, protokolo nepasirašė susirinkimo išrinktas susirinkimo sekretorius ieškovas A. B., pasirašė tik pats atsakovas ir prašė teismo įpareigoti pasirašyti protokolą kitą asmenį – R., kuris susirinkime visai nedalyvavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vertina šiame prašyme nurodytas aplinkybes, o ne visą civilinės bylos medžiagą. Taigi, šiuo atveju apeliantui tenka pareiga pačiame prašyme nurodyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pagrįsti atsakovo nesąžiningumą.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Toks skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios apelianto nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Nurodyti imperatyvūs draudimai taip pat taikomi ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Taigi, esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme ir būtent toje instancijoje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi be išimties šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tuo tarpu apeliacinis procesas nėra skirtas kurio nors klausimo pakartotinam išnagrinėjimui ar, juo labiau, naujų reikalavimų kėlimui ir nagrinėjimui, jis, minėta, skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui.
23. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių aukščiau minėtų aplinkybių, kuriomis grindžiamas atsakovo nesąžiningumas nepateikė, sprendžia, jog atskirajame skunde apelianto įvardijamos aplinkybės yra naujos, todėl jos apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013).
24. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo nesąžiningumo nepatvirtina vien tai, kad apelianto teigimu, atsakovas šaukia Bendrijos susirinkimą nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad šios aplinkybės galėtų sudaryti pagrindą pareikšti ieškinį teisme ir tokiu būdu ginti savo galimai pažeistas teises, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs apelianto prašyme nurodytas aplinkybes pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui, t. y. jog galimai ieškovams palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
26. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti ieškovo (apelianto) A. B. atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.