Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B., A. M., J. B., K. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl 421-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2021 m. gruodžio 6 d. visuotinio ataskaitinio rinkiminio bendrijos susirinkimo pripažinimo negaliojančiu, l.e.p. pirmininko S. B. nušalinimo nuo pareigų pasibaigus kadencijai, trečiasis asmuo 421-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. Pripažinti, kad atsakovas praleido įstatymų nustatytą reikalavimą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos surengti visuotinį Bendrijos susirinkimą, kuriame galėjo būti išrinkti visi Bendrijos valdymo organai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

22. Bylos duomenys tvirtina, kad 1995 m. lapkričio 13 d. Juridinių asmenų registre įregistruota 421-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau - Bendrija). VĮ Registro centro duomenimis Bendrijos pirmininkas - atsakovas S. B., paskyrimo data - 2021 m. sausio 6 d. Taip pat Bendrijoje yra valdyba. Viešo registro duomenimis valdybos nariai yra A. M., A. R., J. B., S. B., atsakovas taip pat yra ir Bendrijos valdybos pirmininkas (t. 1, b.l. 100-102, t.2, b.l. 3-4).

24. Nustatyta, kad A. D. negalint tinkamai vykdyti Bendrijos pirmininko pareigų, pateikus prašymą nutraukti su juo sudarytą sutartį, 2021 m. sausio 6 d. Bendrijos valdybos posėdžio metu nutarta atsakovą paskirti laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas iki naujo Bendrijos pirmininko išrinkimo (t. 1, b.l. 96-100). A. D. Bendrijos pirmininko įgaliojimų pabaiga – 2021 m. sausio 6 d.

25. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DGNKPPSBĮ, redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 10 dalis numato, kad kai vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių. Bendrijos Įstatų 64 punktas numato, kad kai Bendrijos pirmininkas negali eiti pareigų arba Bendrijos pirmininko kadencija yra pasibaigusi, Bendrijos valdyba skiria vieną iš savo narių laikinai, iki naujo Bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti Bendrijos pirmininko pareigas.

26. Pagal DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus kasmet, ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, turi būti šaukiamas bendrijos visuotinis susirinkimas. Įstatų 31 punktas numato, kad visuotinius susirinkimus šaukia Bendrijos pirmininkas vieną kartą per metus, nevėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Pagal DGNKPPSBĮ įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatas bendrijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Taigi pagal DGNKPPSBĮ įstatymo reikalavimus Bendrijos visuotinis susirinkimas turėjo būti sušauktas iki 2021 m. kovo 31 d. Pagal DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalį Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Pagal Bendrijos Įstatų (2018 m. liepos 18 d. redakcija, įregistruotą viešame registre, t.2, b.l. 62-68) 60 punktą Bendrijos pirmininkas renkamas trejų metų laikotarpiui. Taigi Bendrijos pirmininko kadencijos pabaiga – 2021 m. liepos 18 d.

27. Nustatyta, kad per DGNKPPSBĮ ir Įstatuose nustatytą terminą atsakovas Bendrijos visuotinio susirinkimo nesušaukė. Bendrijos narių visuotinis susirinkimas įvyko 2021 m. gruodžio 6 d.

29. Nagrinėjamu atveju nei DGNKPPSBĮ, nei Įstatuose Bendrijos pirmininkui nėra numatyta pasirinkimo galimybė nesilaikyti DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 3 dalies reikalavimo. Taigi sutiktina su ieškovais, kad minėta norma imperatyviai reikalauja, kad atsakovas Bendrijos visuotinį susirinkimą privalėjo sušaukti vėliausiai iki 2021 m. kovo 31 d. Pažymėtina, kad tokios pareigos atsakovas neįgyvendino net ir suėjus Bendrijos pirmininko kadencijos pabaigai 2021 m. liepos 18 d. Bendrijos visuotinis susirinkimas įvyko tik 2021 m. gruodžio 6 d. Todėl atsakovo argumentas, kad jis nėra praleidęs termino sušaukti Bendrijos visuotinį susirinkimą laikytinas nepagrįstu.

30. Tačiau nagrinėjamos situacijos kontekste įvertintinos sekančios reikšmingos aplinkybės. Byloje nėra pateikta duomenų, kada tiksliai atsakovui, laikinai paskirtam Bendrijos pirmininkui, buvo perduota visa su Bendrijos veikla susijusi dokumentacija, reikalinga jo pareigoms Bendrijoje atlikti, įskaitant ir Bendrijos visuotinio susirinkimo rengimui. Liudytoju apklaustas A. D. taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, kada, kokius ir kokiu būdu Bendrijos dokumentus perdavė atsakovui (2023-11-30 vykusio teismo posėdžio garso įrašo nuo 21 min 44 sek. iki 23 min. 50 sek., nuo 45 min. 49 sek. iki 47 min 50 sek.). Pažymėtina, kad Bendrijos visuotinio susirinkimo rengimo metu Lietuvoje galiojo ekstremali situacija. Įstatymai nedetalizuoja, kaip, esant šalyje įvestam karantinui, Bendrijoje turėtų būti išrinktas (paskirtas) naujas Bendrijos pirmininkas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatyta, kad visoje Lietuvoje galiojo karantinas, t. y. buvo ribojami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai (2.1.8.1, 2.1.8.1.2 punktai), kita eilė ribojimų. Todėl susiklosčiusi situacija ribojo tiesioginio bendravimo galimybę, atitinkamai ir ribotas galimybes atsakovui šaukti Bendrijos visuotinį susirinkimą. Pažymėtina, pastarąsias aplinkybes ir jų svarbumą vertino ir pripažino Bendrijos valdyba 2021 m. rugsėjo 21 d – spalio 11 d. posėdžio metu nusprendusi Bendrijos visuotinį susirinkimą organizuoti iš karto po revizorės pateiktos ataskaitos 2021 m. spalio mėnesį. Ieškovai šios aplinkybės neginčijo.

31. Pažymėtina, kad į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Centras) 2022-12-12 raštas Nr. (13 16.1.1 Mr)2-59110, tačiau iš pastarojo rašto matyti, kad Centras neturėjo galimybių įvertinti, kurios konkrečios Nutarimo nuostatos galiojo organizuojamo renginio metu. Be to, ieškovai niekaip nepagrindė, kad vadovaujantis Centro rašto nurodytais reikalavimais vis dėlto buvo galima organizuoti visuotinį susirinkimą, dalyvaujantys asmenys turėjo galimybių pasą arba kitą dokumentą, įrodantį atitiktį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ numatytiems kriterijams.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatų 31 punktas numato, kad visuotinis susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizorius arba daugiau kaip ¼ Bendrijos narių. Jeigu bendrijos pirmininkas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos nesušaukia, jį gali šaukti revizorius arba daugiau kaip ¼ bendrijos narių. Ieškovai nepateikė duomenų, apie tai, kad laikydami, jog atsakovas neteisėtai eina Bendrijos pirmininko pareigas, ėmėsi priemonių reikalauti sušaukti bendrijos visuotinį susirinkimą. Ieškovai teigė, kad valdyba negalėjo imtis įstatymo numatytos teisės inicijuoti susirinkimą, nes visi garažų savininkų sąrašai su adresais randasi pas atsakovą, tačiau ieškovai nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti Bendrijos narių sąrašą, o atsakovas nurodė, jog tokio sąrašo ieškovams neteiks, taip pat, kad tokie duomenys nėra prieinami bendrijos internetiniame puslapyje.

33. Remiantis DGNKPPSBĮ 9 straipsniu, matyti, kad pagrindiniai valdymo organai, kurie iš esmės dalyvauja bendrijos valdyme ir priima sprendimus, yra visuotinis narių susirinkimas ir bendrijos valdyba ir (ar) bendrijos pirmininkas. Nagrinėjamu atveju Bendrijos organai, turintys pagrindinių sprendimų priėmimo teisę, yra visuotinis narių susirinkimas (aukščiausiasis bendrijos organas), valdyba, įgaliotinių susirinkimas ir bendrijos pirmininkas (Įstatų 29, 30 punktai). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Bendrijos pirmininkui negalint eiti savo pareigų, kilus jo teisėtumo klausimui, jis būtų sprendžiamas visuotinio narių susirinkimo (DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 2 dalis). Duomenų apie tai, kad prieš 2021 m. gruodžio 6 d. visuotinį susirinkimą ar jo metu valdymo organai kėlė klausimą dėl pirmininko teisėtumo, ieškovai nepateikė.

34. Šiuo atveju aktualu ir tai, kad DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 9 dalis numato, kad iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 12 mėnesių nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių, taip pat bendrijos pirmininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriumi. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovai, būdami Bendrijos nariai, šia teise naudojosi.

35. Taigi nors formaliai atsakovas Bendrijos visuotinio susirinkimo nešaukė per DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 3 dalies nustatytą terminą, dėl ko pasibaigus pirmininko kadencijai nebuvo renkamas Bendrijos pirmininkas, tačiau šiuo atveju vertintinas ne formalus atsakovo pareigos pažeidimas, tačiau įvertintina, kad ieškovai byloje nepateikė įrodymų apie tai, kad nuo A. D. Bendrijos pirmininko įgaliojimų pabaigos iki 2021 m. gruodžio 6 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo atsakovas sukėlė neigiamų pasekmių Bendrijos nariams. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovui esant laikinai paskirtam Bendrijos pirmininkui nebuvo užtikrinta Bendrijos veikla iki Bendrija nustatyta tvarka išrinko Bendrijos pirmininką. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių dėl kurių Bendrijos nariai laikė atsakovą praradusiu Bendrijos pirmininko pareigas.

36. Ieškovai nurodo, kad be pateisinamos priežasties atsakovui praleidus terminą surengti teisėtus rinkimus, kurių metu būtų išrinktas ir po to VĮ Registrų centre įregistruotas Bendrijos pirmininkas, kiti valdymo organai, dėl akivaizdžių teisės aktų pažeidimų rengiant 2021 m. gruodžio 6 d. visuotinį susirinkimą, sprendžiant pagal padarytus teisės aktų pažeidimus, jų pobūdį, nesitikint, jog ateityje atsakovas galėtų iš esmės pakeisti padėtį, prašo pripažinti atsakovui Bendrijos valdybos 2021 m. sausio 6 d. suteiktų įgaliojimų kol bus išrinktas naujas bendrijos pirmininkas eiti Bendrijos pirmininko pareigas pabaigą nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

37. Kaip matyti iš byloje pateikto Bendrijos valdybos 2021 m. sausio 6 d. protokolo Nr. 21/01/VP vienu iš klausimų Bendrijos valdybos buvo nuspręsta Bendrijos valdybos narį S. B. paskirti laikinai, iki naujo Bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti Bendrijos pirmininko pareigas. Iš Protokolo turinio matyti, kad prieš balsuojant šiuo klausimu vienas iš ieškovų valdybos narys A. M. siūlė atsižvelgti, kad Bendrijos pirmininkas A. D. negali eiti Bendrijos pirmininko pareigų ir vieną iš Bendrijos narių paskirti laikinai iki naujo Bendrijos pirmininko išrinkimo eiti Bendrijos pirmininko pareiga. Kitų pasiūlymų Bendrijos valdybos nariai nepateikė. Vėliau sekė 2021 m. gruodžio 6 d. Bendrijos visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo išrinktas Bendrijos pirmininkas ir valdyba. Vadovaujantis DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalimi teisė rinkti bendrijos pirmininką ir iš atšaukti jį iš pareigų priskirtina išimtinei bendrijos visuotinio susirinkimo kompetencijai. Ieškovai nenurodė, kaip Bendrijos valdybos 2021 m. sausio 6 d. suteikti įgaliojimai trukdo ieškovams realizuoti DGNKPPSBĮ įtvirtintas teises, susijusias su visuotinio susirinkimo sušaukimu ir atitinkamai bendrijos priminko atšaukimu. Minėta, kad nenustatyta, jog atsakovui esant laikinai paskirtam Bendrijos pirmininkui nebuvo užtikrinta Bendrijos veikla iki Bendrija nustatyta tvarka išrinko Bendrijos pirmininką. Taigi nenustatyta pagrindų pripažinti atsakovo Bendrijos valdybos 2021 m. sausio 6 d. suteiktų įgaliojimų kol bus išrinktas naujas Bendrijos pirmininkas eiti Bendrijos pirmininko pareigas pabaigą, dėl ko šis reikalavimas atmestinas.

39. DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 7 dalis numato, kad visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais). DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 12 dalis nustato, kad bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje nurodytus klausimus, o balsavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Pažymėtina, kad ir šiuo atveju balsavimas raštu nustatytas kaip sprendimų priėmimo būdas neorganizuojant susirinkimo. Jeigu yra organizuojamas susirinkimas, tai nėra pagrindo taikyti šias balsavimo raštu taisykles, jeigu savininkų bendrija nėra įsipareigojusi jų laikytis susirinkimo nesušaukimo atveju.

40. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, CK ir DNSBĮ nuostatos, būdamos privatinės ir dispozityvios, nevaržo savininkų bendrijos narių teisės susitarti ir įgyvendinti valios išreiškimo savininkų kompetencijai priskirtais klausimais kitais būdais, nei nustatyta įstatyme, jeigu tik šie būdai nepažeidžia įstatymo imperatyvų. Priešingu atveju jie nesukurtų teisinių padarinių ir būtų niekiniai. Nei CK, nei DNSBĮ nedraudžia savininkams valios išreiškimo būdų ar formų dėl sprendimo raštu tuo atveju, jeigu yra organizuojamas susirinkimas. Tokia situacija CK ir DNSBĮ nereglamentuota, bet ji nedraudžiama, todėl savininkų sprendimai sukuria jiems teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai bendrijos nuostatais galima įtvirtinti taisykles, kaip iš anksto gali būti teikiama bendrijos nario nuomonė raštu bendrijos susirinkime balsuojamu klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019 30 punktas).

41. Įstatų 39 punktas numato, kad Bendrijos nariai, Įstatų 105 punkte nustatyta tvarka, gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl visuotiniame susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę Bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Įstatų 105 punktas numato iš anksto raštu pareikštos nuomonės dėl visuotiniame susirinkime svarstomų klausimų Bendrijos nariams tvarką.

42. Bylos duomenys tvirtina, kad 2021 m. gruodžio 6 d. visuotiniame susirinkime dalyvavo 19 Bendrijos narių,1 ne Bendrijos narys, 40 bendrijos nariai savo nuomonę pareiškė iš anksto raštu vadovaudamiesi Įstatų 39 ir 105 punktais (t. 2, b.l. 61). Kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 6 d. bendrijos visuotinio susirinkimo protokolo, kad iš anksto savo nuomone raštu Bendrijos nariai pareiškė dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. lapkričio 15 d. nurodytomis rekomendacijomis (dėl koronos viruso infekcijos) epideminės situacijos Lietuvoje ir pasaulyje. Iš 2021 m. gruodžio 7 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo balsų skaičiavimo protokolo Nr. 21/1206 (BKS-p) matyti, kad balsų skaičiavimo komisija suskaičiavo balsus ir protokolas buvo pasirašytas P. U., A. V., patikrintas A. R. (t. 2, b.l. 71-72). Pastabų dėl netinkamos balsavimo teisės išreiškimo ar paties balsavimo būdo nenustatyta.

43. Taigi aptartos Įstatų 39 ir 105 punktų nuostatos reglamentuoja situaciją, kai Bendrijos narys balsuoja raštu iš anksto tuo atveju, kai yra organizuojamas susirinkimas. Ši Įstatų tvarka yra teisėtas savininkų valios pareiškimo reglamentavimas, sudarantis pagrindą iš anksto nuomonę balsavimo klausimais pareiškusius bendrijos narius įtraukti į dalyvavusių susirinkime asmenų sudėtį, o jų pareikštą nuomonę balsavimo klausimais atitinkamai pridėti prie paduotų balsų („už“, „prieš“, susilaikė, nebalsavo ar kt.) ir juos įskaičius vertinti, ar buvo pakankamai balsų sprendimui priimti. Taigi iš anksto raštu balsavusių asmenų balsai pagrįstai buvo įskaičiuoti į balsavimo rezultatus.

44. Be to, kaip minėta, tuo metu kaip buvo šaukiamas ir vyko visuotinis susirinkimas, dėl COVID-19 pandemijos galiojo žmonių judėjimo apribojimai, vyko visuotinė vakcinacija nuo šio viruso, todėl esant tokiai situacijai buvo protinga svarbius Bendrijai kylančius klausimus svarstyti naudojantis išankstinės nuomonės pareiškimo institutu ir priešingai – visuotinio susirinkimo organizavimas, kai visi bendrijos nariai įpareigojami fiziškai susirinkti ir balsuoti darbotvarkės klausimais, būtų laikomas neatsakingu elgesiu, sukeliančiu riziką COVID-19 virusui dar labiau plisti. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad atsakovas organizuodamas visuotinį susirinkimą DGNKPPSBĮ 11 straipsnio nuostatų nepažeidė.

45. Teismo posėdžio metu ieškas A. B. nurodė, kad ieškovams nebuvo pateikti sprendimų, už kuriuos buvo siūloma balsuoti, projektai. Tačiau pastarieji ieškovų argumentai prieštarauja byloje esančiai medžiagai.

46. Įstatų 32 punktas numato, kad apie šaukiamą visuotinį susirinkimą jo organizatorius, nurodytas Įstatų 31 punkte, turi ne vėliau kaip dvi savaites iki susirinkimo dienos viešai, iškabindamas skelbimus Bendrijos skelbimų lentoje, apie susirinkimo vietą ir laiką pranešti Bendrijos nariams ir kartu pateikti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti Bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą Bendrijos nariams pranešama raštu (viešo paskelbimo būdu dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“). Iš byloje esančios laikraščio iškarpos matyti, kad 2021 lapkričio 30 d. buvo patalpintas pranešimas apie Bendrijoje 2021 m. gruodžio 6 d. šaukiamą Visuotinį susirinkimą, nurodyti darbotvarkės klausimai, nurodytas kada bus šaukiamas pakartotinis susirinkimą (t. 2, b. l. 80). Bendrijos valdybos 2021 m. rugsėjo 21 d. – spalio 11 d. susirinkimo metu buvo analizuojama ir aptariami visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimai. Pažymėtina, kad ieškovai su pradiniu ieškiniu į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 1 d., t. y. iki 2021 m. gruodžio 6 d. visuotinio susirinkimo pradžios, kartu su ieškiniu pateikdami iš anksto raštu pareikštos nuomonės dėl Bendrijos narių susirinkime numatytų klausimų biuletenį, todėl darytina išvada, kad ieškovams iki susirinkimo buvo žinomi darbotvarkės klausimai, siūlomi variantai kiekvienu darbotvarkės klausimu bei galimybė pateikti savo nuomonę kiekvienu iš jų. Ieškovai taip pat nepateikė duomenų, kad apie darbotvarkę ir siūlomus sprendimus nebuvo skelbta Bendrijos internetiniame puslapyje www.dnsb.eu arba puslapis jiems buvo nepasiekiamas.

47. Ieškovai teigia, kad atsakovas pažeidinėja Bendrijos narių ir garažų savininkų teises, nes nebūna po valandas per savaitę Bendrijos buveinėje, ką patvirtina į teismą sugrįžę teismo siųsti ir neįteikti teismo dokumentai. Įstatų 60 punktas numato, kad Bendrijos pirmininku renkamas tik fizinis asmuo, turintis jam nuosavybės teise priklausantį garažą (-us) ar kitas patalpas, aktyviai dalyvaujantis Bendrijos veikloje ir galintis ne mažiau kaip 2 valandas per savaitę būti Bendrijos buveinėje. Ieškovai deklaratyviai teigia, kad atsakovas nebuvo ir/ar nebūna 2 valandas per savaitę Bendrijos buveinėje, nepateikdami šiai aplinkybei pagrįsti jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Be to vertinant Įstatų 60 punkto formuluotę, Bendrijos pirmininkui nurodyta galimybė, bet ne pareiga per savaitę 2 valandas būti Bendrijos buveinėje. Be to pastaroji įstatų nuostata nekonkretizuota, kuriomis savaitės dienomis atsakovui kilo pareiga būti Buveinės vietoje. Ieškovai taip pat nepateikė duomenų, iš kurių galima būti spręsti, kad Bendrijos pirmininkas ieškovams nebuvo/nėra pasiekiamas kitais būdais, tokiais kaip elektroniniu paštu, telefonu. Pažymėtina, kad teismo procesinių dokumentų įteikimas/neįteikimas niekaip nepagrindžia, kad atsakovas pažeidė Įstatų 60 punkto reikalavimus. Taigi pastarasis ieškovų argumentas laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.

49. DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 9 punktas bendrijos pirmininkui taip pat numato pareigą atsakyti tik už pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) (kuris apibrėžiamas kaip nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų aktų reikalavimus. Įstatų 69.10 punktas numato, kad Bendrijos pirmininkas atsako bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą. Bylos duomenys tvirtina, kad 2022-04-12 MB M&V Consultants atlikusi statinio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą surašė apžiūros aktą Nr. 04-106, kuriame nurodė pastebėtus defektus, deformacijas, gedimus bei pateikė rekomenduojamus darbus defektams pašalinti (t. 3, b.l.17-19). Taip pat bylos duomenys tvirtina, kad buvo skelbiamas konkursas ir Bendrijos rangovui surasti (t. 2, b.l. 105). Iš į bylą pateiktų elektroninių susirašinėjimų matyti, kad stogo remonto darbų galimybės, eiga ir sprendimo būdai buvo daugelį kartų derinami ir atsakovas į ieškovų pasiūlymus, priešingai nei nurodo ieškovai, reaguoja, siūlydamas išeitis (t. 2, b.l. 104-112,114-119). Ieškovai nurodydami pastarojo Įstatų punkto pažeidimą nedetalizuoja, kurių konkrečių veiksmų atsakovas neatlieka, ar patys siūlė konkrečią ekspertą ir/ar ekspertinę įstaigą, rangovą, kurių atsakovas nevertino, nepagrįstai atsisakė į juos kreiptis. Ieškovai nepateikė jokių duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog atsakovas piktybiškai ir/ar aplaidžiai visiškai nevykdo jam priskirtos pareigos organizuoti pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūrą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą. Be to 2021 m. gruodžio 6 d. Visuotinio susirinkimo metu buvo svarstomi klausimai susiję su stogo remonto darbais, veiksmų plano, kai tuo tarpu ieškovai, nesutikdami su pateiktais siūlymais, galimais sprendimo variantais, savo konkrečių pasiūlymų taip pat neteikia. Taigi priešingai nei teigia ieškovai, bylos duomenys tvirtina, kad nuo paskyrimo Bendrijos pirmininku atsakovas ėmėsi organizuoti, jog būtų apžiūrėtas statinys ir jo konstrukcijos, ieškoma rangovų, derinami stogo remonto klausimai su valdybos nariais, dėl ko vertinti, kad buvo pažeisti tiek DGNKPPSBĮ14 straipsnio 6 dalies 9 punktas, tiek Įstatų 69.10 punktas nėra pagrindo.

51. DGNKPPSBĮ 18 straipsnio 2 dalis numato draudimą Bendrijos revizoriumi būti bendrijos pirmininkas, bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, taip pat asmenys, kuriuos su bendrijos pirmininku ar bendrijos valdybos nariais sieja tėvystės ar artimos giminystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai). Įstatų 77 punktas numato, kad revizoriumi negali būti Bendrijos darbuotojai, Bendrijos valdybos nariai ir Bendrijos pirmininkas, taip pat asmenys, kuriuos su Bendrijos darbuotojais, Bendrijos valdybos nariais ir Bendrijos pirmininku sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktiniai, broliai, seserys, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai).

52. Ginčo dėl to, kad 2021 m. gruodžio 6 d. visuotiniam susirinkimui revizoriaus ataskaitą parengė atsakovo sutuoktinė nėra. Sutiktina su ieškovais, kad Bendrijos pirmininko sutuoktinė šiuo atveju negalėjo atlikti revizorės pareigų, kadangi tai prieštarauja tiek DGNKPPSBĮ 18 straipsnio 2 dalies, tiek Įstatų 77 punkto nuostatoms. Tačiau kaip matyti, susirinkimo metu balsų dauguma balsavo patvirtinta Bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaita už 2020 metus. Duomenų apie tai, kad ieškovai būtų prieštaravę ataskaitos tvirtinimui, byloje nepateikta. Priešingai, valdybos nariai 2021 m. rugsėjo 21 d. – spalio 11 d. susirinkimo metu pritarė revizorės K. P. B. kandidatūrai ir mokėjimui už jos kaip revizorės paslaugas, savo revizoriaus kandidatūrų neteikė (t. 2, b.l. 20). Pažymėtina, kad ieškovai niekaip nepagrindė ir neginčijo, kad Bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaita už 2020 metus yra neteisinga, nepagrįsta, prieštaraujanti teisės aktų reikalavimams bei neginčijo, kad atskaitoje pateikti duomenys už 2020 metus, kai atsakovas nebuvo Bendrijos pirmininkas, yra klaidingi, todėl vien tik nustatyta aplinkybė, jog revizorė, pateikusi Bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą už 2020 metus, yra Bendrijos pirmininko sutuoktinė, nelemia 2021 m. gruodžio 6 d. visuotinio susirinkimo neteisėtumo ir laikytina, kad šis pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nei Bendrijos nariams, nei ieškovams.

54. Bylos duomenys tvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. - spalio 11 d. valdybos susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl kandidatų į Bendrijos valdybą ir pirmininkus, pateiktos kandidatūros bei nutarta į Bendrijos pirmininko pareigas siūlyti atsakovą, prieštaravimų valdybos nariai nereiškė (t. 2, b.l. 20-23, 29). Aptariant ieškovų galimybę teikti pasiūlymus, kelti kandidatūras ir patiems kandidatuoti, pažymėtina, kad ieškovai turėjo visas galimybes kreiptis į Bendriją ir/ar atsakovą dėl visų su visuotiniu susirinkimu susijusių klausimų, tiek dėl visuotinio susirinkimo darbotvarkės, tiek dėl į valdymo organus keliamų kandidatūrų – pirmininko kandidatūros. Duomenų apie tai, kad ieškovai tokios galimybės neturėjo, nes Bendrijos primininkas vengė bendrauti, nereagavo, ignoravo, į bylą nepateikta. Savo siūlymus ieškovai galėjo pateiki pirmininkui, valdybai, valdybos nariams raštu – juos išsiusdami paštu, kurjeriu, el. paštu ar kitais priimtinais būdais. Be to, ieškovai galėjo kreiptis į Bendrijos narius tiesiogiai, patys sudarydami jiems tinkamus išankstinės nuomonės pareiškimo biuletenius, su jiems atitinkamais sprendimais ir kandidatūromis. Iš bylos duomenų galima teigti, kad niekas iš ieškovų tokių galimybių neatėmė ir neribojo, tačiau ieškovai DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytomis teisėmis nepasinaudojo.

56. Visuotiniai susirinkimai turi būti protokoluojami. Visuotinio susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius (DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 10 dalis). Visuotinio susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Prie visuotinio susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas, įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys teisę balsuoti bendrijos narių vardu visuotiniame susirinkime, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą visuotinį susirinkimą (DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 6 dalis). Atsakovas nesutikdamas su ieškovais teigia, kad Bendrijos narių balsų dauguma išreikšta nuomonė sekretoriumi išrinkti A. R., kuris negalėjo dalyvauti, o susirinkimo metu ieškovams ir kitiems nariams elgiantis agresyviai, atsakovas priėmė atsakingą sprendimą savarankiškai paruošti protokolą. Atsakovas pabrėžia, kad balsų kiekis leido priimti sprendimus net neskaičiuojant gyvai susirinkusiųjų asmenų, balsavimo rezultatas nepasikeistų, kad ir kaip būtų balsavę susirinkę nariai.

57. Teisės aktai numato pareigą Bendrijos visuotinio susirinkimo protokolą pasirašyti išrinktam pirmininkui ir sekretoriui. Taigi visuotinio susirinkimo protokolo teisingumą parašais tvirtina susirinkimo pirmininkas, susirinkimo sekretorius ir balsus skaičiavęs asmenys ar asmuo (jeigu jie nepasirašė atskiro balsų skaičiavimo protokolo). Šiuo atveju iš 2021 m. gruodžio 7 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo balsų skaičiavimo protokolo Nr. 21/1206 (BKS-p) matyti, kad balsų skaičiavimo komisijos nariai P. U., A. V. parašais patvirtino susirinkimo protokolo teisingumą, o A. R. jį patikrino (t. 2, b.l. 71-72). Susiklosčius situacijai, kad fiziškai nedalyvavo sekretorius, turėjo būti sprendžiamas sekretoriaus skyrimo klausimas. Jeigu susirinkimo sekretorius nerenkamas, susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas (CK 2.91 straipsnio 1-2 dalys). Teismas daro išvadą, kad nors susirinkimo protokolo nepasirašė sekretorius A. R., tačiau vien tik atsakovo visuotinio susirinkimo protokolo pasirašymas negali būti vertinamas kaip pažeidžiančiu Bendrijos narių ir garažų savininkų teises.

58. Pasisakant dėl ieškovų klausimo formuluotės balsavimo biuletenyje pažymėtina, kad esant neaiškiai klausimo formuluotei ieškovai dėl jos galėjo teikti pastabas, prašyti paaiškinimo. Teismas laiko, kad ieškovai balsuodami už sekretoriaus kandidatūrą laikė klausimo formuluotę aiškia, dėl ko pastarasis ieškovų argumentas laikytinas nepagrįstu.

59. Ieškovai taip pat deklaratyviai nurodo, kad klausimai balsavimui dėl stogo remonto pateikti atsakovui planuojant surinkti pinigus, neplanuojant remontuoti stogo, kadangi šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

61. DGNKPPSBĮ 16 straipsnio 5 dalis numato, kad Bendrijos valdybos posėdis yra teisėtas ir valdyba gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip du trečdaliai bendrijos valdybos narių. Įstatų 50 punktas numato, kad bendrijos valdybą sudaro Bendrijos pirmininkas ir keturi valdybos nariai. Bendrijos pirmininkas yra Bendrijos valdybos pirmininkas. Bendrijos valdybą renka visuotinis susirinkimas trejų metų laikotarpiui. Bendrijos valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo, turintis garažą ar kitas patalpas ir aktyviai dalyvaujantis Bendrijos veikloje. Bendrijos valdybos sprendimai priimami valdybos narių balsų dauguma vardiniu balsavimu. Kiekvienas Bendrijos valdybos narys turi po vieną balsą. Jeigu balsuojant dėl bendrijos valdybos sprendimo pasiskirsto po lygiai, lemia bendrijos pirmininko balsas (Įstatų 55 punktas). Bendrijos valdybos posėdis yra teisėtas ir valdyba gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja du trečdaliai Bendrijos valdybos narių (Įstatų 56 punktas).

62. Iš anksto raštu pareikštos nuomonės dėl bendrijos narių susirinkime numatomų svarstyti klausimų biuletenio penktuoju darbotvarkės klausimu matyti, kad biuletenyje nurodyta esanti Bendrijos valdyba, susidedanti iš A. M., J. B., A. R. ir K. B., o J. B. ir A. M. nesutinkant būti renkamais į valdybos narių pareigas kitai kadencijai, pateikti rekomenduojamos valdybos narių kandidatūros – A. R., K. B., A. V. (t. 1, b.l. 24). Duomenų apie tai, kad dėl šio darbotvarkės klausimo ieškovai teikė pastabas, nesutikimą, siūlė savo ar kito bei papildomo nario kandidatūrą, ieškovai nepateikė. Kaip matyti pastarajame biuletenyje taip pat buvo numatyta galimybė pateikti nuomonę dėl to, jeigu nebus išrinkti visi keturi Bendrijos valdybos nariai, sutinkama, kad išrinkti valdybos nariai savo nuožiūra – balsuojant, išrinktų trūkstamus Bendrijos narius šioms pareigoms užimti. Balsų skaičiavimo protokole „už“ nurodyti 38 balsai, 14 „susilaikė“. Taigi Bendrijos valdybos nariams neužkirsta galimybė savo nuožiūra išrinkti balsuojant trūkstamą valdybos narį. DGNKPPSBĮ 16 straipsnis nenumato kiek valdyboje turi būti narių, o tai palieka nuspręsti pačiai bendrijai. Vadovaujantis Bendrijos Įstatų 56 punktu sprendimai priimami valdybos narių balsų dauguma (daugiau nei ½), o tuo atveju, jei valdyboje yra 4 nariai, o jų balsai pasiskirto po lygiai, tokiu atveju galutinį sprendimą priima pirmininkas. Susiklosčius situacijai, kai valdybos nariams yra neaiški balsavimo ir balsų skaičiavimo tvarka, valdybos nariai Bendrijos valdybos darbo tvarką nustato ją detalizuojant valdybos priimtame darbo reglamente (DGNKPPSBĮ 16 straipsnio 2 dalis). Remiantis išdėstytu, laikytina, kad DGNKPPSBĮ 16 straipsnio 5 dalies ir Įstatų 56 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti.

64. DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatyta, kad Bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai. CK 2.66 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti valdymo organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta). Susiklosčius situacijai, kad Juridinių asmenų registrui nėra pateikti duomenys apie valdybos narį, t. y. Bendrijos pirmininkui nevykdant savo pareigos, iniciatyvos gali imtis valdybos nariai (Įstatų 65 punktas). Teismas sprendžia, kad valdybos nario duomenų neperdavimas Juridinių asmenų registrui, nors K. B. į valdybos susirinkimus buvo kviečiamas ir juose dalyvavo, ko neginčija ieškovai, laikytina, kad tai nėra esminis pažeidimas dėl kurio galima būtų laikyti, kad buvo pažeisti Bendrijos narių ir garažų savininkų teisės.

65. Ieškovai taip pat nurodo, kad dėl atsakovo visiško teisės aktų nesilaikymo rengiant visuotinį susirinkimą, susirinkimo metu padarytų sprendimų, valdymo organų neregistravo VĮ Registrų centras. Į bylą yra pateiktas 2021 m. gruodžio 21 d. VĮ Registrų centro raštas Dėl terminio trūkumams pašalinti nustatymo, kuriame Bendrijai nurodyti trūkumai prašymui įregistruoti Bendrijos pirmininko (vadovo) duomenų pakeitimus, valdybos narių duomenų pakeitimus.

66. Faktinės bylos aplinkybės nustatomos remiantis įrodymais, kurie gaunami iš CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytų įrodinėjimo priemonių. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra rašytiniai įrodymai, o CPK 197 straipsnio 2 dalyje pateikiama oficialiųjų rašytinių įrodymų sąvoka – tai dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

67. Šiuo atveju VĮ Registrų centro 2021 m. gruodžio 21 d. raštas laikytinas ne oficialiu, o paprastu rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 1 dalis), nes jame pateiktas Bendrijos prašymo įregistruoti Juridinių asmenų registre pirmininko ir valdybos narių duomenų pakeitimus vertinimas (nuomonė), kuris teismui nėra privalomas, vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis) ir pats savaime teisinių padarinių byloje sukelti negali.

68. Ieškovai prašo pripažinti 2020 m. sausio 8 d. Bendrijos valdybos sprendimą skirti valdybos narį A. M. laikinuoju Bendrijos pirmininku kol bus išrinktas naujas Bendrijos pirmininkas teisėtu ir įpareigoti jį surengti visuotinį rinkiminį susirinkimą Bendrijoje ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 31 d. Tačiau DGNKPPSBĮ bei kitų teisės aktų nuostatos nenumato teismo teisės tvirtinti kolegialių juridinio asmens valdymo organų priimtus sprendimus, todėl šis ieškinio reikalavimas laikytinas nepagrįstu.

69. Teismas, visapusiškai įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą daro išvadą, kad pareikšti ieškinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

70. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

71. Remiantis CPK 92 straipsniu, iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 124,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovų A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 124,96 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus ir 96 ct), t.y. po 31,24 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.