Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų A. B., A. M., J. B. ir K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., A. M., J. B. ir K. B. patikslintą ieškinį atsakovui S. B. dėl (duomenys neskelbtini)-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2021 m. gruodžio 6 d. visuotinio ataskaitinio rinkiminio bendrijos susirinkimo pripažinimo negaliojančiu, l. e. p. pirmininko S. B. nušalinimo nuo pareigų pasibaigus kadencijai,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje yra sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų pašalinimą.

5. Ieškovams patikslintame ieškinyje suformulavus naują reikalavimą (pripažinti 2021 m. gruodžio 6 d. visuotinį garažų bendrijos susirinkimą ir jo rezultatus neteisėtais), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad nurodytas reikalavimas suformuluotas netiksliai, nėra aišku, su kuriais konkrečiai ginčo susirinkimo metu priimtais sprendimais ar jo dalimis ieškovai nesutinka. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad ieškovai turėtų nurodyti konkretų susirinkimo metu priimtą sprendimą ar jo dalį, kurią prašoma pripažinti neteisėta, taip pat aiškiai nurodyti aplinkybes, dėl kurių, ieškovų nuomone, priimtas sprendimas ar jo dalis yra neteisėti. Šiems ir kitiems nutartyje nurodytiems trūkumams (pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas S. B. VĮ Registrų centre yra įregistruotas bendrijos pirmininku; nurodyti bendriją dalyvaujančiu byloje asmeniu ir kt.) pašalinti teismas nustatė ieškovams 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos.

6. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. sausio 13 d. gautas patikslintas ieškovų ieškinys (DOK-7733), kuriame ieškovai prašo: „1) kadangi 2021 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini)-sios GSEB visuotinis ataskaitinis susirinkimas buvo rengiamas pažeidžiant DGNKPPSBĮ ir GSEB įstatų visuotiniams susirinkimams keliamas teisės aktų normas, susirinkimo rezultatų nepripažino VĮ RC, pripažinti susirinkimą ir jo rezultatus neteisėtais su visais iš to išplaukiančiais padariniais; 2) remiantis DGNKPPSBĮ 14 str. 6 d., Bendrijos įstatų 69 str. teisės aktų normoms už Bendrijos Pirmininko veiklą priešingą bendrijos tikslų įgyvendinimui, Bendrijos l. e. p. (duomenys neskelbtini)-sios GSEB pirmininką S. B. pašalinti iš Bendrijos Pirmininko ir valdybos nario pareigų Bendrijoje; 3) atsižvelgiant į 2021 m. gruodžio 8 d. Bendrijos valdybos protokolą, į tai, kad Valdybos nariu 2020 m. rugsėjo 10 d. visuotinio susirinkimo išrinktas K. B. ne dėl savo kaltės nebuvo įregistruotas vaidybos nariu, ir apie tai sužinojo tik 2021 m. gruodžio 8 d., gavus Bendrijos valdymo organų išrašą, patvirtinti 2021 m. gruodžio 8 d. Bendrijos valdybos sprendimą, laikinuoju Bendrijos Pirmininku, ataskaitiniam rinkiminiam susirinkimui surengti paskirti vaidybos narį A. M.; 4) iš Atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Atskirajame skunde teigiama, kad patikslintame ieškinyje yra aiškiai suformuluoti ieškovų reikalavimai ir išdėstytos visos ieškovams žinomos bylai reikšmingos aplinkybės, todėl teismas nepagrįstai ieškovus įpareigojo dar kartą pašalinti ieškinio trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų teiginiu, kad teismas nepagrįstai jiems nustatė papildomą terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ar sprendžiant dėl teisinių pasekmių, neįvykdžius teismo įpareigojimų, taikymo, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas, kadangi šio instituto paskirtis yra nesuvaržyti asmens teisės į teisminę gynybą ir ją apsaugoti, todėl šiais atvejais būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-43/2010).

16. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ieškovai nepagrįstai (duomenys neskelbtini)-ąją garažų statybos ir eksploatavimo bendriją nurodė suinteresuotu asmeniu, nes jeigu ieškovai jokių materialiųjų reikalavimų (duomenys neskelbtini)-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai nereiškia, ieškovai Bendriją turėtų nurodyti kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Pažymėtina, kad šis teismo nurodytas ieškinio trūkumas yra formalus, jį galima ištaisyti parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo jį pašalinti.

17. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad: ieškovai reiškia abstraktaus pobūdžio reikalavimą pripažinti neteisėtu patį susirinkimą ir jo rezultatus, tačiau šių rezultatų nedetalizuoja, taip pat nedetalizuoja ir „iš to išplaukiančių padarinių“, kuriuos taip pat prašoma pripažinti neteisėtais. <...> 2021 m. gruodžio 6 d. visuotinio susirinkimo pripažinimas neteisėtu nesukeltų ieškovams jokių materialiųjų teisinių padarinių, t. y. tokiu sprendimu nebūtų modifikuotos (sukurtos, panaikintos ar pakeistos) ieškovų subjektinės civilinės teisės ar pareigos. Kitaip tariant, vien nurodyto susirinkimo pripažinimas neteisėtu neapgintų galimai pažeistų ieškovų teisių ir teisėtų interesų (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-3228-936/2021). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad atitinkamas teises ir pareigas sukuria, panaikina ar pakeičia ne pats visuotinio susirinkimo faktas, bet konkretūs jame priimti sprendimai (nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovams pakartotinai nustatytinas terminas patikslinti ir sukonkretinti aptartą ieškinio reikalavimą, nurodant konkrečius 2021 m. gruodžio 6 d. visuotinio susirinkimo nutarimus, kuriuos prašoma panaikinti, kartu pateikiant teismui ir patį visuotinio susirinkimo protokolą.

18. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka. Ieškovai tiek patikslintame ieškinyje, tiek atskirajame skunde akcentuoja 2021 m. gruodžio 6 d. visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimus, t. y., kad susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, todėl ir visi jame priimti nutarimai yra neteisėti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, jeigu asmenys mano, kad juridinio asmens visuotinis susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai (pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką), jie turi teisę ginčyti ne pavienius, o visus susirinkimo metu priimtus nutarimus ir patį susirinkimo teisėtumą apskritai. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, visų susirinkime priimtų nutarimų panaikinimas (jeigu jie buvo priimti susirinkimui esant neteisėtam) sukels teisines pasekmes ne tik ieškovams, bet ir kitiems su Bendrija susijusiais asmenims.

19. Pirmosios instancijos teismas motyvuose remiasi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-3228-936/2021, tačiau minėtos ir nagrinėjamos civilinių bylų dalykas ir aplinkybės skiriasi. Civilinėje byloje Nr. 2S-3228-936/2021 ieškovai prašė pripažinti 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos dalyvių iniciatyvinės grupės sprendimą – 2021 m. spalio 2 d. sušaukti neeilinį visuotinį bendrijos narių ir boksų savininkų susirinkimą – negaliojančiu nuo jo priėmimo momento; t. y. buvo siekiama pripažinti negaliojančiu sprendimą sušaukti visuotinį susirinkimą, o nagrinėjamos bylos atveju susirinkimas jau yra įvykęs ir yra ginčijami jo metu priimti sprendimai.

20. Pirmosios instancijos teismas ieškovams nurodė pateikti patį 2021 m. gruodžio 6 d. visuotinio susirinkimo protokolą. Ieškovai nurodo, kad jie šio protokolo neturi, prašo jį išreikalauti iš atsakovo. Pažymėtina, kad jeigu ieškovai pateikdami teismui ieškinį kokio nors įrodymo neturi, jie turi teisę prašyti, kad teismas jį išreikalautų (CPK 199 str.).

21. Skundžiamos nutarties 11 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: Antruoju reikalavimu ieškovai prašo pašalinti S. B. iš (duomenys neskelbtini)-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos l. e. p. pirmininko pareigų ir bendrijos valdybos nario pareigų. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Taigi teisė rinkti bendrijos pirmininką ir iš atšaukti jį iš pareigų priskirtina išimtinei bendrijos visuotinio susirinkimo kompetencijai, ir negali būti perduota teismui. Ieškovams išaiškintina, kad tuo atveju, jeigu atsakovas, kaip bendrijos pirmininkas, priimamais sprendimais ar atliekamais veiksmais trukdo ieškovams realizuoti DGNKPPSBĮ įtvirtintas teises, susijusias su visuotinio susirinkimo sušaukimu ir atitinkamai bendrijos priminko atšaukimu, ieškovai gindami savo galimai pažeistas teises, turi teisę ginčyti teisme konkrečius bendrijos pirmininko priimtus sprendimus, įpareigoti pirmininką atlikti tam tikrus įstatyme numatytus veiksmus ir pan.

22. Skundžiamos nutarties 12 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: „Trečiuoju reikalavimu ieškovai prašo teismo patvirtinti 2021 m. gruodžio 8 d. bendrijos valdybos sprendimą, kuriuo laikinuoju bendrijos pirmininku ataskaitiniam rinkiminiam susirinkimui surengti buvo paskirtas vaidybos narys A. M.. Pažymėtina, kad nei DGNKPPSBĮ, nei kiti teisės aktai nesuteikia teismui teisės tvirtinti kolegialų juridinio asmens valdymo organų priimtus sprendimus, todėl toks ieškinio reikalavimas taip pat laikytinas ydingu.“

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamos nutarties 11 ir 12 punktais dėl dviejų priežasčių. Pirma – CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, ieškovai, manydami, jog S. B. buvimas l. e. p. Bendrijos pirmininku ar kad A. M. nepatvirtinimas pirmininku, yra neteisėti ir pažeidžia jų interesus, turi teisę su tokiais reikalavimais kreiptis į teismą. Antra – teismas ieškinio priėmimo stadijoje neturi teisės konstatuoti, kad tam tikri ieškinio reikalavimai nepagrįsti. Išvados dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo turi būti padaromos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes.

24. Kaip nurodyta pacituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tam tikri ieškinio netikslumai gali būti pašalinti ne pareikalavus patikslinti ieškinį, o parengiamojo teismo posėdžio metu.

25. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai ieškovams nustatė papildomą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl skundžiama nutartis panaikinama, o ieškovų A. B., A. M., J. B. ir K. B. patikslinto ieškinio (Vilniaus miesto apylinkės teisme gauto 2022 m. sausio 13 d.) priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovų A. B., A. M., J. B. ir K. B. patikslinto ieškinio (Vilniaus miesto apylinkės teisme gauto 2022 m. sausio 13 d.) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.