Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-07-11 · Civilinė byla Nr. e2-8528-1154/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-11
Bylos Nr.
e2-8528-1154/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04176-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Navickytė
Ieškovas
I. V.
Atsakovas
J. Č.
Advokatai
Vilius Virbickas, Michail Parchimovič, Jonas Viščinis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8528-1154/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04176-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.6.9.2; 2.6.10.5.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,sekretoriaujant Karolinai Ploutinai ir Dovilei Toleikienei,dalyvaujant ieškovui I. V., jo atstovui advokatui Michail Parchimovič,atsakovui J. Č., jo atstovui advokatui Viliui Virbickui,vertėjaujant Anai Rastenienei ir Svetlanai Minakovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovui J. Č. dėl depozito grąžinimo ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas I. V. pareiškė ieškinį atsakovui J. Č., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2000 Eur atsakovui sumokėtą depozito sumą, 314,60 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 18,36 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo negrąžintos depozito sumos už laikotarpį nuo pretenzijos pareiškimo iki kreipimosi į teismą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2332,96 Eur) nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pasiūlė jam įsigyti dalį savo verslo – meksikietiško maisto kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagrįstai tikėdamasis, kad atsakovo suteikta informacija apie parduodamo verslo sąlygas yra teisinga, ieškovas 2021 m. gruodžio 3 d. sumokėjo atsakovui 2000 Eur dydžio depozitą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovas suteikė ieškovui tikrovės neatitinkančius duomenis tiek dėl patalpų subnuomos termino, tiek dėl verslo pajamingumo, todėl ieškovas atsisakė pirkti siūlomą verslą. 2021 m. gruodžio 10 d. ieškovas išsiuntė atsakovui elektroninį laišką, kuriuo paprašė grąžinti sumokėtus 2000 Eur, tačiau atsakovas į laišką neatsakė, pinigų negrąžino. Nepavykus susitarti gražiuoju, ieškovas kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos dėl pretenzijos atsakovui parengimo, dėl ko patyrė 314,60 Eur išlaidų. Ieškovas pažymėjo, kad jis prašė atsakovo pateikti informaciją apie parduodamą verslą norėdamas jį patikrinti, kad galėtų priimti galutinį sprendimą; tai negali būti tapatinama su teisiniu įsipareigojimu pirkti verslą. Atsakovas, pateikęs ieškovui neteisingus duomenis apie siūlomą pirkti verslą, pažeidė įstatyminę pareigą ikisutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai ir atskleisti žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Todėl atsakovo elgesys negrąžinant depozito vertintinas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnyje įtvirtintų pareigų standarto, o pats atsakovas laikytinas nepagrįstai praturtėjusiu ieškovo sąskaita.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad šalių derinamo sandorio esmė buvo įsigyti atsakovui priklausančią kepyklą „BKRY“, veikiančią Downtown Food Hall (ne meksikiečių restoraną, kaip klaidingai teigia ieškovas), su joje esančiu turtu ir galiojančia subnuomos sutartimi, o ne veikiantį verslą su pajamomis. Ieškovas pats kreipėsi į atsakovą dėl šio turto įsigijimo. Šalys žodžiu suderino pagrindines kepyklos įsigijimo sąlygas, o 2021 m. gruodžio 3 d. ieškovas atsakovui sumokėjo 2000 Eur depozitą. Atsakovas operatyviai ir sąžiningai teikė visą reikalingą informaciją ir dokumentus ieškovui, pateikė jam subnuomos sutartį, susitikimo su nuomotoju (Downtown Food Hall) metu buvo gautas žodinis patvirtinimas, kad subnuomos sutarčiai pasibaigus ji bus pratęsta dar 3 metams, be to, atsakovas nei žodžiu, nei raštu neteigė ieškovui, kad kepykla generuotų 500 Eur vidutines pajamas per parą, taigi ieškovo teiginys dėl neteisingos informacijos apie verslo pajamingumą pateikimo yra nepagrįstas. 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovas pateikė motyvuotą atsakymą į ieškovo 2022 m. gruodžio 22 d. pretenziją, kuriame aiškiai išdėstė nesutikimo grąžinti depozitą priežastis. Ieškovas, teigdamas, jog tiesiog norėjo patikrinti siūlomą verslą, pats elgėsi nesąžiningai, todėl privalo prisiimti su tuo susijusią riziką.

4. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad 2021 m. lapkričio pabaigoje pamatęs skelbimą apie parduodamą verslą patalpose, kuriose anksčiau veikė meksikietiška kavinė, susidomėjo, susisiekė su atsakovu, susitikę apžiūrėjo vietą, tuo metu kavinė neveikė, matė kepyklos iškabą, bet apdaila buvo meksikietiško stiliaus. Atsakovas pateikė informaciją, kad meksikietiškos kavinės generuojamos pajamos yra apie 500 Eur per dieną, subnuomos terminas – 2-3 metai. Ši informacija ieškovui buvo svarbiausia, todėl jis paprašė tikslesnių duomenų, tačiau atsakovas davė suprasti, kad tam reikia sumokėti depozitą. Prašymas sumokėti depozitą atsakovo buvo motyvuojamas nenoru be reikalo gaišti laiką. Ieškovo teigimu, jis sumokėjo depozitą kaip savo ketinimų rimtumo patvirtinimą. Raštelio dėl depozito sumokėjimo tekstą parengė atsakovas. Ieškovo teigimu, šalys žodžiu susitarė, kad sutarties sudarymo atveju depozitas įsiskaitys į pirkimo kainą, tačiau nekalbėjo apie tai, kas bus, jeigu sutarties nesudarys. Ieškovas buvo tikras, kad tokiu atveju sumokėtus pinigus atgaus. Susitarimo, kad atsisakius sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį depozitas liks atsakovui, nebuvo. Sumokėjęs 2000 Eur depozitą, ieškovas iš atsakovo gavo duomenis apie pajamas, iš kurių paaiškėjo, kad pirmų metų pajamos buvo 250 Eur, antrų metų – 150 Eur per dieną, o subnuomos terminas – 1 metai ir 3 mėnesiai. Paprašius susitikti su nuomotoju dėl subnuomos termino, susitikime dalyvavo ne nuomotojo, bet subnuomotojo atstovė, kuri pasakė, kad esama subnuomos sutartis nepratęsiama, nes tai priklauso nuo savininko. Kadangi informacija dėl dviejų ieškovui svarbiausių aspektų – nuomos (subnuomos) termino ir pajamingumo – neatitiko tikrovės, jis paprašė atsakovo grąžinti depozitą. Ieškovas tikino, kad jis ketino įsigyti verslą – meksikietiško maisto restoraną, t. y. jį domino technologijos, virėjai, apmokyti dirbti su meksikietiška virtuve; įrangos vertė yra 2-3 kartus pigesnė nei prašoma kaina, be to, ieškovui nebuvo reikalinga įranga be patalpų. Ieškovas nurodė, kad šalys derino sutarties sąlygas, bet iki galo dėl jų nesusitarė, todėl pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta.

5. Ieškovo atstovas advokatas Michail Parchimovič teismo posėdžio metu akcentavo, kad ieškinys grindžiamas dviem teisių gynimo būdais – nepagrįstu praturtėjimu ir atsakovo civilinės atsakomybės taikymu. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad byloje pinigų gavimo pagrindas neįrodytas, šalys sutarties nesudarė, depozito raštelis nelaikytinas sutartimi, tai tik patvirtinimas, kad pinigai buvo priimti. Atsakovas pateikė ieškovui preliminariosios sutarties projektą, tačiau jis šalių nepasirašytas ir nėra duomenų, kad ieškovas jam pritarė, be to, sutarties projektas buvo pateiktas ieškovui jau po depozito sumokėjimo. Kadangi nepagrįstas praturtėjimas yra subsidiarus teisių gynimo būdas, tai ieškovas reiškia ir alternatyvų reikalavimą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės aspektu atsakovo neteisėti veiksmai yra deliktas, t. y. pažeistas imperatyvas elgtis sąžiningai, gautų pinigų negrąžinimas nepaisant to, kad atsakovas nesuteikė ieškovui turtinio ekvivalento, ieškovo nuostoliai – sumokėta suma ir palūkanos, priežastinis ryšys taip pat egzistuoja, nes jeigu atsakovas būtų gautą sumą grąžinęs, ieškovas nebūtų patyręs nuostolių. Taigi yra visos 3 atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, o kaltė preziumuojama. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad atsakovas, gindamasis CK 6.163 straipsnio 3 dalimi, turi įrodyti atsikirtimo pagrindą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturėjo tikslo nusipirkti kavinę ir kad dėl ieškovo atsisakymo atsakovas patyrė nuostolių, tačiau tokių aplinkybių neįrodė, priešingai, bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad pardavė kavinę kitam pirkėjui 5000 Eur brangiau, be to, dėl nuostolių atlyginimo atsakovas turėjo reikšti priešieškinį. Ieškovo atstovas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovas neturi pareigos įrodinėti savo sąžiningumą, jis pateikė daug įrodymų, kurie patvirtina, kad jis iš tikrųjų ketino pirkti kavinę, o atsisakymas pirkti buvo pagrįstas, t. y. pateikė sutartį su jungtinės veiklos partneriu, kuria įsipareigojo surasti kavinę, įrodymus, kad vieną kavinę jau yra nusipirkęs anksčiau, depozito sumokėjimo raštelį (jeigu nebūtų turėjęs realaus tikslo pirkti, nebūtų mokėjęs depozito), jo ketinimus taip pat patvirtina ir liudytojų parodymai. Atstovo teigimu, ieškovas turėjo teisę ir be priežasčių atsisakyti sandorio, tačiau pateikė įrodymus, kad tokios priežastys buvo, t. y. kad pirminė atsakovo pateikta informacija apie pajamas ir subnuomos terminą neatitiko tikrovės. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad šalys buvo susitarusios dėl visų sandorio sąlygų. Vien tai, kad atsakovas teikė duomenis apie perkamą verslą (pajamas, subnuomos terminus ir kt.) jau po depozito sumokėjimo, rodo, kad šalys nebuvo pasiekusios susitarimo.

Atsiliepimas

6. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad įdėjus skelbimą socialiniame tinkle Facebook, į jį kreipėsi ieškovas. Su patalpų nuomotoju buvo susitarta, kad patalpose turi būti kepykla; taisyklės dėl verslo pobūdžio yra griežtos ir jos nustatomos iki verslo pradžios. Atsakovas akcentavo tai, kad skelbime buvo nurodyta galimybė parduoti prekybos tašką su franšize, jis nesiūlė parduoti verslo. Susitikimo metu ieškovas klausė, kokią veikla buvo vykdoma iki kepyklos, atsakovas atsakė, kad buvo meksikietiška virtuvė (kavinė „Al Pastor“), tuomet ieškovas klausė, ar gali parduoti meksikietišką kavinę su visu įdirbiu – žiniomis ir praktine patirtimi (angl. know-how), atsakė, kad gali. Ieškovas norėjo įsigyti meniu, prekės ženklą, socialinių tinklų paskyrą. Kadangi gruodžio mėnesį atsakovas turėjo išvykti, taip pat turėjo kelis potencialius pirkėjus, todėl paprašė ieškovo sumokėti depozitą. Ieškovas sumokėjo depozitą užtikrindamas, kad derybos su kitais pirkėjais bus nutrauktos. Po to ieškovas paprašė papildomos informacijos. Atsakovo teigimu, dalis ieškovui pateiktų duomenų buvo UAB „Elvosta“, dalis – UAB „Mikelis“, nes per pastarosios sąskaitą buvo vykdomi atsiskaitymai. Atsakovas turėjo greta veikiančią kavinę „Bola“, todėl pateikė ieškovui informaciją, kokios yra jos pajamos, kad ieškovas galėtų susidaryti bendrą vaizdą, nes parduodama kepykla tuo metu neveikė ir pajamų negeneravo. Be to, kadangi kepykla neveikė, negalėjo būti kalbos apie veikiančio verslo pardavimą. Atsakovas pateikė teisingą informaciją ieškovui apie subnuomos terminą, nurodydamas ne koks yra likęs terminas, bet koks yra apskritai tokio pobūdžio veiklose nustatomas subnuomos terminas, t. y. 3 metai, o po to atitinkamam laikotarpiui terminas pratęsiamas. Atsakovas pripažino, kad surašė depozito raštelį, taip pat nurodė, kad ieškovas norėjo tiesiog duoti jam grynus pinigus, o atsakovas pats pasiūlė surašyti raštelį kaip patvirtinimą, kad juos gavo. Šalys žodžiu susitarė, kad depozitas negrąžinamas, tačiau per skubėjimą neįrašė to raštu; susitikimas, kurio metu buvo sumokėtas depozitas, truko tik 15 minučių. Atsakovas buvo tikras, kad viskas aišku ir sutarta. Jo nuomone, depozito raštelis reiškia ieškovo įsipareigojimą sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas taip pat nurodė, kad iki depozito sumokėjimo šalys buvo susitikusios du kartus, pirmame susitikime atsakovas paaiškino ieškovui, kokiu principu veikia Downtown Food Hall, kalbėjo apie klientus, konkrečių pajamų neaptarinėjo (ir negalėjo, nes kepykla neveikė), o apie subnuomos terminus atsakovas ieškovui pasakojo tik bendrai (kad sutartys sudaromos 3 metams), nebuvo kalbama apie tai, koks yra likęs konkretus nuomos terminas. Trečio susitikimo metu dalyvavusi Downtown Food Hall atstovė pasakė, kad galės pratęsti subnuomos sutartį, nes turi pirmumo teisę pagal savo sutartį su nuomotoju. Atsakovas taip pat pripažino, kad įrangą, dėl kurios derėjosi su ieškovu, tą patį gruodžio mėnesį pardavė kitam pirkėjui už 20 000-24 000 Eur.

7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Vilius Virbickas nesutiko, kad šiuo atveju taikytinos nepagrįsto praturtėjimo instituto normos, nes nėra visų 7 teismo praktikoje išaiškintų jo taikymo sąlygų, t. y. sąlygos, kad neturi būti teisinio pagrindo praturtėjimui, taip pat sąlygos, kad šalis neturi būti prisiėmusi nuostolių rizikos, ir sąlygos, kad neturi būti galimybių taikyti kitus teisių gynimo būdus. Atsakovo atstovo teigimu, atsakovas teisėtai gavo pinigus, depozito sutarties pagrindu, be to, šalys susitarė, kad jis bus įskaitomas į kainą ir negrąžinamas nesudarius sutarties. Riziką dėl to prisiėmė ieškovas, taigi nepagrįstas praturtėjimas netaikytinas. Dėl civilinės atsakomybės, atsakovo atstovo manymu, nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, nes jis elgėsi sąžiningai, neteikė neteisingos informacijos. Atsakovas nurodė bendrą 3 metų subnuomos sutarties terminą, nes ieškovas klausė, koks yra subnuomos sutarties terminas, tuo tarpu neįrodyta, ką jis turėjo galvoje taip klausdamas. Be to, trečiajame susitikime Downtown Food Hall atstovai patvirtino, kad sutartį gali pratęsti. Atsakovas nenorėjo ir neketino ieškovo apgauti. Dėl informacijos apie gaunamas pajamas pateikimo, atsakovo atstovas pažymėjo, kad atsakovas negalėjo teikti informacijos apie pajamas įstaigos, kuri neveikė, todėl buvo pateikta informacija apie gretimos kavinės pajamas. Ieškovo žmona J. V., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2021 m. gruodžio 3 d. ieškovas buvo pasirengęs pirkti kepyklą, o tai reiškia, kad derybos buvo toli pažengusios, taigi, galėjo būti nutrauktos tik dėl svarbių priežasčių. Atsakovas elgėsi sąžiningai, rūpestingai, net prisiėmė tam tikrą riziką. Depozito sutartis, kurios pagrindu priimti pinigai sandoriui užtikrinti, buvo pasirašyta jo iniciatyva, ieškovas buvo pasirengęs pinigus sumokėti be jokio įforminimo. Atsakovas parengė, derino pirkimo–pardavimo sutartį. CK nuostatos draudžia nutraukti toli pažengusias derybas, todėl jų nutraukimas vertintinas kaip neteisėti veiksmai. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl ieškovo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį ir derybų nutraukimo jis patyrė išlaidų – sugaišo laiką, taip prarasdamas pajamas, be to, sumokėjo advokatui už sutarties projekto parengimą. Už šiuos nuostolius atsakingas ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Dėl bylos faktinių aplinkybių.

8. Byloje pateikti tokie pagrindiniai bylos aplinkybėms nustatyti svarbūs rašytiniai įrodymai:

8.1. Socialiniame tinkle Facebook buvo patalpintas tokio turinio skelbimas, kuriuo susidomėjo ieškovas:

„Parduodamas Bistro 20 kv. m2. įsikūres Vilniaus centre, food halle, kas užtikrina žmonių srautus be jūsų investicijos į reklamą. Pilnai įrengta ir dirbanti. Sėdimų vietų skaičius 100 + vasaros terasa 100.

Žemesnės instancijos teismas

– nuoma 900 + pvm,

– galime parduoti su franchize, darbuotojais ir meniu;

– visa buitinė technika;

– baldinė dalis;

– galima dirbti su 1 darbuotoju.

– galima pradėti dirbti per 3 dienas

– virtuvė tinkama visiems pageidavimams

Kaina – 19 000 eur.“

8.2. 2021 m. gruodžio 3 d. atsakovas pasirašė raštelį, įvardytą kaip „Depozito sutartis“, kuriame nurodyta: „Aš, J. Č. (duomenys neskelbtini) priimu 2000 eur (du tūkstančiai) sumą, kaip depozitą už UAB „Elvosta“ pardavimą. Meksikietiška virtuvė (duomenys neskelbtini), Vilnius.“

8.3. 2021 m. gruodžio 6 d. el. laišku atsakovas nusiuntė ieškovui ir V. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. P-14-03 (toliau – Subnuomos sutartis), sudarytą UAB „Smetonos klubas“ (subnuomotojos) ir UAB „Elvosta“ (subnuomininkės). Subnuomos sutarties Specialiosios dalies 3 punkte nurodyta, kad prekybos vieta yra Downtown Food Hall, subnuomojamas plotas – apie 11,17 kv. m patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal Subnuomos sutarties Specialiosios dalies 3.3 ir 3.4 punktus subnuomininko prekybos / paslaugų vieneto pavadinimas ir prekės ženklas – BKRY. Subnuomos sutarties Specialiosios dalies 4.1 punkte nustatyta subnuomos termino pradžios diena – 2021 m. rugsėjo 10 d., o pagal 4.2 punktą termino pabaigos diena – 2023 m. kovo 1 d.

8.4. Tos pačios 2021 m. gruodžio 6 dienos vėliau siųstu el. laišku ieškovas, be kita ko, pateikė klausimus atsakovui dėl Subnuomos sutarties Specialiosios dalies: 1) kad 3.3 ir 3.4 punktus reikia suderinti su nuomotoju dėl grąžinimo iš BKRY į Al Pastor, 2) kad pagal 4.2 punktą subnuomos termino pabaiga yra per arti, tik 1 metai ir 4 mėnesiai, ir klausė, ar galima nukelti datą, pažymėdamas, kad atsakovas sakė, jeigu gerai atsimena, apie 2-3 metų laikotarpį; sutartis 1 metams ir 4 mėnesiams – per trumpas laikotarpis.

8.5. Atsakovas 2021 m. gruodžio 6 d. atsakymu el. laišku nurodė ieškovui, kad dėl 1 jo klausimo (pavadinimo ir prekės ženklo) viskas atlikta, o dėl subnuomos termino suderins, kai ieškovas perims veiklą, pažymėdamas, kad tokia yra Downtown Food Hall politika ir kitiems savo taškams tęsia terminą po antrą kartą.

8.6. Atsakovas 2021 m. gruodžio 7 d. el. laišku išsiuntė ieškovui sutarties projektą, nurodydamas, kad padarė pataisymus, ir prašydamas ieškovo įrašyti savo vardą, pavardę ir asmens kodą, tada galės spausdinti. Atsakovo parengto 2021 m. gruodžio 6 d. Al pastor (UAB Elvosta) pirkimo–pardavimo sutarties projekto 1 punkte nurodyta, kad sutarties dalykas yra įsipareigojimas sutartyje nurodytais terminais, taip pat šioje sutartyje numatytomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį, pagal kurią pardavėjai (J. Č. ir UAB „Elvosta“) parduotų, o pirkėjas pirktų visą toliau nurodytą turtą, t. y. visą restorane „Al pastor“ esančią įrangą, skirtą vystyti verslą, visus prekių likučius, kiek tai yra susiję su restorano veikla. Sutarties projekto 3.2 punkte nurodyta, kad pardavėjai įsipareigoja perleisti visą restorane esančią įrangą, meniu, technologines korteles, socialinius tinklus ir visą „know-how“. Pagal sutarties projekto 5.1 punktą, jeigu pagrindinė sutartis šioje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis nesudaroma dėl to, kad pardavėjai neįvykdė ar netinkamai vykdė šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus arba nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, pardavėjai įsipareigoja nedelsdami grąžinti pirkėjui jo atliktą 2000 Eur avansinį mokėjimą; pagal 5.2 punktą jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma atitinkamai dėl pirkėjo nevykdomų įsipareigojimų ar nepagrįsto vengimo ar atsisakymo ją sudaryti, pirkėjas įsipareigoja sumokėti 3000 Eur baudą. Šios sutarties šalys nepasirašė.

8.7. 2021 m. gruodžio 7 d. el. laišku atsakovas persiuntė ieškovui UAB „Mikelis“ sąskaitos išrašus už 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 7 d. laikotarpį, iš kurių matyti, kad per 2020 m. laikotarpį gauta 56 185,96 Eur įplaukų, o per atitinkamą 2021 m. laikotarpį – 18 824,75 Eur įplaukų.

8.8. 2021 m. gruodžio 10 d. el. paštu ieškovas kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad, atsižvelgiant į faktiškai pasikeitusias labai svarbias verslui sąlygas nuo atsakovo pirminio pasiūlymo, už ką buvo sumokėtas avansas, t. y. patalpų nuomos terminas (tik 15 mėnesių) ir perkamo verslo apyvartos bendras vidurkis, prašo grąžinti grynaisiais pinigais sumokėtą avansą pavedimu į nurodytą banko sąskaitą.

8.9. 2021 m. gruodžio 22 d. ieškovo atstovas advokatas Michail Parchimovič el laišku išsiuntė atsakovui pretenziją, kuria prašė grąžinti ieškovui 2000 Eur į jo banko sąskaitą.

8.10. 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovo atstovas advokatas Vilius Virbickas ieškovui ir jo atstovui išsiuntė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad su pretenzija nesutinka ir ją atmeta.

8.11. Atsakovas į bylą pateikė UAB „Elvosta“ su prekės ženklu BKRY ir Downtown Food Hall suderintą koncepciją, pagal kurią BKRY kepykla siūlo šviežius sumuštinius su šviežia kepykloje kepta duona (dokumentas pasirašytas subnuomotojo UAB „Smetonos klubas“ ir UAB „Elvosta“ atstovų), taip pat virtuvės įrangos sąrašą, kurios bendra nurodyta vertė – maždaug 8000 Eur.

8.12. Išrašas iš svetainės Rekvizitai.lt patvirtina, kad ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančios kavinių, klubų, barų, restoranų veikla, direktorius.

8.13. 2022 m. kovo 16 d. išrašas iš svetainės Rekvizitai.lt patvirtina, kad UAB „Elvosta“ amžius yra 8 mėnesiai 15 dienų, duomenų apie darbuotojus nėra.

8.14. Atsakovas 2022 m. kovo 14 d. el. laišku (t. y. jau bylą iškėlus teisme) kreipėsi į UAB „Smetonos klubas“ (subnuomotojos) atstovę, prašydamas patvirtinti, ar teisingai jis potencialiam pirkėjui (ieškovui) nurodė, kad sutartį kitam trejų metų terminui subnuomotojas galės pratęsti subnuomos terminui pasibaigus. Tos pačios dienos el. laišku subnuomotojos atstovė patvirtino šią informaciją.

8.15. Iš 2018 m. kovo 29 d. UAB „Vilniaus pasažas“ (nuomotojos) ir UAB „Smetonos klubas“ (nuomininkės) sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 29-03-18-1 matyti, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomojamos penkerių metų laikotarpiui, be to, šalys susitarė, kad nuomininkas turi pirmumo teisę sutartį pratęsti. Ieškovo atstovas 2022 m. kovo 31 d. (t. y. jau nagrinėjant bylą teisme) kreipėsi į nuomotoją UAB „Vilniaus pasažas“, prašydamas pateikti informaciją, ar nuomininkė UAB „Smetonos klubas“ prašė pratęsti penkerių metų nuomos terminą pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 29-03-18-1. Į šį kreipimąsi UAB „Vilniaus pasažas“ atstovas atsakė, kad iki 2022 m. balandžio 8 d. oficialaus prašymo dėl nuomos pratęsimo iš UAB „Smetonos klubas“ negauta.

8.16. 2021 m. liepos 27 d. ieškovas ir V. S. sudarė sutartį dėl bendradarbiavimo ir jungtinės veiklos, kurios 1.1 punktu partneriai įsipareigojo sujungti savo įnašus, patirtį bei kitus išteklius ir kartu veikti siekdami pelno, įsigyjant viešo maitinimo srityje veikiančią įmonę. Šios sutarties 1.2 punktu ieškovas prisiėmė funkcijas surasti įmonę ir užsitikrinti finansavimą ją įsigyjant.

8.17. Atsakovas, įrodinėdamas dėl nutrauktų derybų patirtus nuostolius, pateikė savo pajamų mokesčio deklaraciją už 2021 metus, iš kurios matyti, kad jo deklaruota visų pajamų suma sudarė daugiau kaip 200 000 Eur, taip pat 2021 m. gruodžio 7 d. advokato Jono Viščinio išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21-12/07, kurioje nurodytos suteiktos teisinės paslaugos – Pirkimo–pardavimo sutarties parengimas (UAB „Elvosta“), suma – 1000 Eur.

9. Iš išvardytų rašytinių įrodymų, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas, susidomėjęs socialiniame tinkle Facebook įdėti skelbimu apie parduodamą „bistro“, susisiekė su atsakovu. Aplinkybę, kad ieškovas realiai ieškojo kavinės įsigijimui, patvirtina jo pateikta 2021 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartis, sudaryta su partneriu V. S., kuria jis buvo įsipareigojęs surasti viešo maitinimo srityje veikiančią įmonę įsigijimui. Pažymėtina, kad tai turėjo būti žinoma ir atsakovui, nes dalis jo el. laiškų buvo adresuojami ne tik ieškovui, bet ir V. S. arba jam buvo siunčiama kopija (pavyzdžiui, atsakovas el. laišku abiem partneriams siuntė Subnuomos sutartį). Iš ieškovo pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad vieną kavinę jis jau buvo įsigijęs ir vystė viešo maitinimo verslą. Šie rašytiniai įrodymai leidžia spręsti apie ieškovo ketinimų realumą.

10. Atsakovas pardavinėjo, kaip jis teigė, „prekybos tašką“ – kepyklą „BKRY“, veikusią Downtown Food Hall patalpose. Iš šalių paaiškinimų ir byloje pateiktos Subnuomos sutarties bei ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo el. paštu duomenų matyti, kad Downtown Food Hall patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus pasažas“, kuri šias patalpas nuomojo UAB „Smetonos klubas“, o ši savo ruožtu, vystydama savo viešo maitinimo verslo koncepciją, sudarinėjo subnuomos sutartis su maitinimo paslaugų teikėjais. Atsakovas UAB „Elvosta“ vardu turėjo sudarytą Subnuomos sutartį dėl veiklos vienose iš Downtown Food Hall patalpų, ši veikla subnuomos sutartyje buvo įvardyta kaip kepykla „BKRY“. Atsakovas teigė, kad Downtown Food Hall galiojančios griežtos taisyklės dėl vykdomos veiklos pobūdžio (konkretaus siūlomo maisto, virtuvės) neleidžia šiuo klausimu laisvai derėtis su veiklos perėmėju, nes veiklos pobūdis turi būti derinamas su subnuomotoju; pateikė Downtown Fod Hall veikimo koncepciją patvirtinančius įrodymus. Atsakovas akcentavo, kad jis pardavinėjo būtent kepyklą, tokia veikla buvo numatyta Subnuomos sutartyje. Tačiau su šiais argumentais sutiktina tik iš dalies. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad veiklą Downtown Food Hall patalpose vykdantis asmuo turėjo laikytis jose galiojančių taisyklių, tačiau šios taisyklės nebuvo tokios griežtos, kaip teigė atsakovas, nes, pirma, jis pats pradiniame skelbime socialiniame tinkle Facebook nenurodė, kad parduodama būtent kepykla, priešingai, skelbime pažymėta, kad virtuvė tinkama visiems pageidavimams, antra, derėdamasis su ieškovu atsakovas sutiko, kad toje vietoje gali būti meksikietiškos virtuvės kavinė (suderinus su subnuomotoju).

11. Ieškovas su atsakovu susitiko iš viso tris kartus, tą pripažįsta abi šalys. Pirmojo susitikimo metu atsakovas aprodė ieškovui parduodamą veiklą, t. y. šalys apžiūrėjo patalpas, atsakovas papasakojo ieškovui apie maitinimo įstaigų veiklos Downtown Food Hall patalpose koncepciją, sąlygas. Šalių apsilankymo metu perleidžiamose patalpose kabėjo iškaba „BKRY“, tačiau kepykla neveikė, dėl to šalių ginčo nėra, ieškovas pripažįsta tai matęs. Ieškovui pasiteiravus, kokia veikla buvo vykdoma iki kepyklos, atsakovas atsakė, kad anksčiau toje vietoje veikė meksikietiškos virtuvės kavinė „Al Pastor“. Pirmojo susitikimo metu kartu su ieškovu buvo I. A., kuri konsultavo ieškovą kavinės įsigijimo klausimais, bei ieškovo žmona E. V.. Apklausta kaip liudytoja I. A. parodė, kad susitikimo metu domėjosi būtent meksikietiška kavine, su atsakovu kalbėjo apie meksikietiško maisto kavinę, klausė apie meksikietiškos kavinės apyvartą, subnuomos terminą, įranga buvo pritaikyta meksikietiškai virtuvei.

12. Antrojo susitikimo, vykusio 2021 m. gruodžio 3 d., metu ieškovas sumokėjo atsakovui 2000 Eur depozitą, o atsakovas pasirašė raštelį, kad pinigus priėmė. Raštelyje nurodyta, kad depozitas sumokėtas už UAB „Elvosta“, taip pat įrašyti žodžiai „meksikietiška virtuvė“. Atsakovo teigimu, šalys į derybas įtraukė ir UAB „Elvosta“ pardavimą, nes šios įmonės vardu buvo sudaryta Subnuomos sutartis su UAB „Smetonos klubas“, nors pati įmonė (UAB „Elvosta“) buvo įsteigta visai neseniai ir iš esmės jokios veiklos nevykdė. Atsakovas nurodė, kad ieškovas norėjo tiesiog sumokėti jam grynais pinigais depozitą, todėl jis pats savo iniciatyva surašė ir pasirašė raštelį, įvardytą kaip depozito sutartis, kuriuo patvirtino, kad pinigus priėmė. Ieškovo teigimu, sumokėti depozitą prašė atsakovas, „kad negaištų veltui laiko“, o pats ieškovas depozito sumokėjimą aiškino kaip savo ketinimų rimtumo patvirtinimą. Ieškovas neneigė, kad buvo susidomėjęs pirkimo objektu, tik dar nebuvo apsisprendęs dėl sandorio sudarymo, todėl norėjo tęsti derybas, o tam, kaip jis suprato iš atsakovo elgesio, jis turi sumokėti depozitą. Abi šalys patvirtino, kad raštelio tekstą surašė atsakovas.

13. Ieškovo sutuoktinė E. V., kuri dalyvavo ir pirmojo, ir antrojo susitikimo metu, apklausta kaip liudytoja, parodė, kad ieškovas, mokėdamas depozitą, buvo pasiryžęs įsigyti siūlomą objektą. Šiuos jos parodymus akcentavo atsakovas, jais grįsdamas savo poziciją, kad derybos buvo toli pažengusios, šalys buvo sutarusios dėl esminių sąlygų, o atsakovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad pagrindinis sandoris bus sudarytas. Tačiau teismas bylai reikšmingas faktines aplinkybes nustato vertindamas ne pavienius įrodymus, juolab ne pavienius liudytojo žodžius, o bylos įrodymų visetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Iš jų nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovas jau buvo priėmęs sprendimą sudaryti sandorį ir taip suteikė pagrįstą lūkestį atsakovui, kad sandoris bus sudarytas. Dėl to teismas pasisakys toliau šiame sprendime.

14. Aplinkybę, kad ieškovas nebuvo priėmęs sprendimo ir siekė tikslinti pradinius jam atsakovo pateiktus duomenis apie ketinamą įsigyti verslą, patvirtina tai, kad ieškovas po depozito sumokėjimo prašė atsakovo pateikti papildomos informacijos apie parduodamą objektą; jo teigimu, jį labiausiai domino subnuomos terminas ir perleidžiamo verslo apyvarta. Šiuos ieškovo paaiškinimus patvirtina 2021 m. gruodžio 6 d. šalių susirašinėjimas el. paštu, iš kurio matyti, pirma, kad atsakovas siuntė ieškovui Subnuomos sutartį, sudarytą UAB „Elvosta“ ir UAB „Smetonos klubas“ dėl patalpų subnuomos kepyklos „BKRY“ veiklai, su kuria susipažinęs ieškovas kėlė klausimus dėl subnuomos termino ir galimybės jį pratęsti, nurodydamas, kad jam tai labai svarbu; antra, atsakovas taip pat siuntė ieškovui UAB „Mikelis“, kurios sąskaita buvo naudojama klientų atsiskaitymui, banko sąskaitų išrašus. Gavęs šiuos duomenis, ieškovas teiravosi, ar kepyklos vietoje galėtų vėl veikti „Al Pastor“ kavinė, taip pat, minėta, klausė dėl subnuomos termino ir nurodė, kad atsakovo atsiųstoje Subnuomos sutartyje nurodytas terminas yra per trumpas. Atsakovas atsakė, kad šie klausimai yra išsprendžiami.

15. Ieškovo iniciatyva buvo surengtas trečiasis šalių susitikimas, kuriame dalyvavo UAB „Smetonos klubas“, t. y. nuomininko (subnuomotojo), atstovė. Ieškovo teigimu, ji negalėjo patvirtinti, kad subnuomos terminas jam pasibaigus bus pratęstas. Atsakovas teigė, kad buvo duotas patvirtinimas dėl termino pratęsimo galimybės, šias aplinkybes atsakovas taip pat grindė savo el. laišku, rašytu UAB „Smetonos klubas“ atstovei jau pradėjus nagrinėti šią bylą, prašydamas jos patvirtinti, kad terminas būtų buvęs pratęstas ir kad jis neklaidino kliento (ieškovo) dėl termino pratęsimo galimybės, taip pat aplinkybe, kad, nepaisant to, jog UAB „Smetonos klubas“ yra ne nuomotoja, bet nuomininkė, tačiau pagal su nuomotoju sudarytą nuomos sutartį ji turi pirmumo teisę sutartį pratęsti, taigi gali duoti patikinimus dėl subnuomos pratęsimo savo subnuomininkams. Tačiau ieškovas teigė, kad tokio patvirtinimo iš nuomininkės (subnuomotojos) trečiojo susitikimo metu jis negavo, be to, jo atstovas jau bylos nagrinėjimo metu, 2022 m. balandžio mėnesį, kreipėsi į nuomotoją UAB „Vilniaus pasažas“ prašydamas informuoti, ar nuomininkė UAB „Smetonos klubas“ kreipėsi dėl nuomos termino pratęsimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Ieškovo teigimu, tai reiškia, kad jokių garantijų dėl nuomos sutarties pratęsimo nuomininkė UAB „Smetonos klubas“ neturėjo ir atitinkamai jų negalėjo suteikti subnuomininkams.

Žemesnės instancijos teismas

16. 2021 m. gruodžio 7 d. atsakovas el. paštu atsiuntė ieškovui 2021 m. gruodžio 6 d. sutarties, įvardytos kaip Al pastor (UAB „Elvosta“) pirkimo–pardavimo sutartis, projektą pasirašymui. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad sutartį rengė atsakovas, ji buvo derinama su ieškovu. Tačiau sutartis nebuvo pasirašyta. Atsakovas šios sutarties parengimą (derinimą) ir pateikimą ieškovui vertina kaip vieną iš patvirtinimų, kad šalių derybos buvo toli pažengusios, t. y. kad šalys buvo sutarusios dėl esminių būsimo sandorio sąlygų, be to, atsakovas šią sutartį įvardija kaip pirkimo–pardavimo sutartį. Teismo vertinimu, sutarties turinys neduoda pagrindo tokiai išvadai. Visų pirma pažymėtina, kad sutarties sąlygos yra prieštaringos, neaiškios ir nenuoseklios, jos tekstas nesusistemintas ir neišbaigtas, todėl ji vertintina ne kaip galutinis šalių suderintas dokumentas, o tik kaip derybų objektas. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad, pavyzdžiui, sutartyje (skirtinguose punktuose) pardavimo objektas įvardijamas ir kaip verslas, ir kaip kepykla, ir kaip restoranas, ir tiesiog kaip turtas; kita vertus, sutartyje parduodamas turtas įvardytas kaip visa restorane esanti įranga, skirta vystyti verslui, ir visi prekių likučiai, kiek tai yra susiję su restorano veikla (1.2 punktas), tačiau pardavėjų pareigos apibrėžtos gerokai plačiau, nurodant, kad jie įsipareigoja perleisti visą restorane esančią įrangą, meniu, technologines korteles, socialinius tinklus ir visą „know-how“ (3.2 punktas). Tokios sutarties sąlygų formuluotės neleidžia įvertinti ir nustatyti, dėl kokio konkretaus objekto (daiktų, turtinių teisių, intelektinės nuosavybės ir kt.) pirkimo–pardavimo šalys susitarė, be to, sutartyje aiškiai nurodyta, kad jos dalykas yra šalių įsipareigojimas šioje sutartyje nurodytais terminais ir numatytomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį dėl „turto“ pardavimo (1.1 punktas), o 5 skyriuje „Atsakomybė“ numatytos sankcijos šalims, nepagrįstai atsisakiusioms ar vengiančioms sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog šalys susitarė, jog ieškovas įsigys ir UAB „Elvosta“, kurios vardu yra sudaryta subnuomos sutartis, UAB „Elvosta“ pardavimą atsakovas įrašė ir į 2021 m. gruodžio 3 d. „Depozito sutartį“. Tačiau atsakovo pateiktame 2021 m. gruodžio 6 d. Al pastor (UAB Elvosta) pirkimo–pardavimo sutarties projekte UAB „Elvosta“ įvardyta kaip pardavėja kartu su atsakovu J. Č., t. y. sutarties šalis.

17. Minėta, kad ieškovas šio sutarties projekto nepasirašė. 2021 m. gruodžio 10 d. el. laišku ieškovas paprašė atsakovo grąžinti depozitą, nurodydamas, kad jo netenkina dvi labai svarbios verslui sąlygos, t. y. subnuomos terminas (tik 15 mėnesių) ir perkamo verslo apyvartos vidurkis. Tačiau atsakovas depozito negrąžino. Atsikirsdamas į ieškinį, atsakovas nurodo, kad, viena vertus, šalys buvo žodžiu susitarusios, kad depozitas nesudarius pagrindinės sutarties nebus grąžinamas, antra vertus, kad šalių derybos buvo toli pažengusios, todėl ieškovas, jas nutraukdamas be jokio pagrindo, elgėsi nesąžiningai, tokie jo veiksmai sukėlė atsakovui nuostolių, todėl ieškovui tenka pareiga juos atlyginti.

18. Teismo vertinimu, iš pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių matyti, kad abiejų šalių pozicijos šioje byloje nėra iki galo aiškios, nuoseklios ir pagrįstos: ieškovas teigė, kad jis derėjosi ir ketino įsigyti verslą, t. y. jį domino veikiantis meksikietiškos virtuvės kavinės verslas su apmokytais dirbti darbuotojais, meniu, įranga, įdirbiu ir pan., tačiau kita vertus, jis pats pripažino, kad lankydamasis vietoje matė, jog kavinė neveikia, kabėjo kepyklos iškaba „BKRY“. Ieškovas teigė, kad iškabą lengva pakeisti, tačiau turėdamas patirties maitinimo versle, jis galėjo ir turėjo suprasti, kad siūlomas objektas negali patenkinti jo lūkesčių įsigyti veikiantį verslą. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų matyti, kad jiems buvo žinoma, jog kavinė neveikia apie tris mėnesius, be to, bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šalys tarėsi dėl veikiančio verslo perleidimo visa apimtimi (įskaitant darbuotojus, kontaktus su tiekėjais, klientais, visą intelektinį įdirbį, buhalterinę apskaitą ir kt.); nors liudytoja I. A. ir teigė, kad pirmojo susitikimo metu ieškovas teiravosi kasos knygos, kokie yra mokesčiai už komunalines paslaugas ir pan., o atsakovas žadėjo apmokyti darbuotojus, tačiau šių parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Iš kitos pusės, atsakovo teiginiai apie pardavimo objektą taip pat nėra nuoseklūs, nes jis teigė, kad pardavinėjo kepyklą, vėliau tikino, kad tik įrangą, dar vėliau pripažino, kad buvo tariamasi ir dėl tam tikrų intelektinės nuosavybės objektų, pvz., prekės ženklo, interneto svetainių, meniu, technologinių kortelių, o rašytiniai įrodymai patvirtina šalių derybas dėl meksikietiškos kavinės (tiek depozito raštelis, tiek 2021 m. gruodžio 6 d. sutarties projektas), taigi iš rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovo pardavinėjamas objektas apėmė kur kas platesnio pobūdžio turtą ir turtines teises nei jis pats teigė. Daugiausia šalių ginčų byloje kilo dėl to, ar atsakovas ieškovui pateikė teisingus duomenis apie apyvartą, šalims nesutariant, apie kokios konkrečios veiklos apyvartą jos kalbėjo: ieškovas teigė, kad atsakovas iš pradžių jam pateikė duomenis, jog meksikietiškos kavinės apyvarta buvo 500 Eur per dieną, vėliau paaiškėjo, kad iš tikrųjų apyvarta buvo tik 200 Eur; atsakovas teigė, kad jis teikė duomenis ne apie meksikietišką kavinę, nes ji tuo metu jau nebeveikė, bet apie greta veikiančią kitą savo kavinę („Bola“) palyginimui, į ką ieškovas atsikirtinėjo, kad jam tokie duomenys nėra aktualūs ir jis jų neprašė, jis ketino pirkti meksikietišką kavinę ir jį domino būtent šios kavinės apyvarta. Šalys taip pat ginčijosi dėl to, ar atsakovas teisingai nurodė subnuomos terminą: ieškovas tvirtino, kad iš pradžių jis buvo patikintas, kad subnuomos terminas yra 2-3 metai, o vėliau paaiškėjo, kad tik 15 mėn.; atsakovas teigė, kad jis kalbėjo apie bendrą subnuomos sutarčių sudarymo terminą, o ne apie konkretų likusį subnuomos laiką pagal subnuomos sutartį; ieškovas į tai atsikirtinėjo, kad tokia informacija jam nebuvo reikalinga, nes jis domėjosi būtent perkamam objektui aktualiu likusiu subnuomos terminu.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismo vertinimu, aplinkybės dėl subnuomos termino ir verslo apyvartos, dėl kurių byloje kilo daugiausia ginčų, šiai bylai lemiamos reikšmės neturi. Iš byloje pateiktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių, aptartų šiame sprendime, darytina išvada, kad šalys tiesiog iki galo neišsiaiškino joms svarbių aplinkybių, nepasitikslindamos, ką konkrečiai kiekviena turi mintyje teiraudamasi tam tikros informacijos arba ją teikdama. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šalys derėjosi dėl tam tikro objekto, kurį jos įvardija skirtingai – kavinės, restorano, verslo, veiklos, „prekybos taško“ ar pan. – įsigijimo / perleidimo, tačiau nebuvo pasiekusios susitarimo dėl esminių pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Tokia išvada darytina iš to, kad šalys skirtingai aiškina ir suvokia iš esmės visus pagrindinius savo derybų aspektus, nesutaria net tuo klausimu, dėl kokio konkretaus pirkimo–pardavimo objekto derėjosi. Iš pradinio skelbimo matyti, kad objekto pardavimo kaina buvo siūloma 19 000 Eur, tačiau iš bylos duomenų iki galo neaišku, ar ši kaina buvo šalių derybų objektas, nes ieškovas nurodė, kad dėl jos galutinai sutarta nebuvo, atsakovas paaiškinimų apie tai apskritai neteikė. Taigi dvi esminės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos – sutarties dalykas ir jo kaina – šalių pasiektoje derybų stadijoje liko iki galo neapibrėžtos, nekonkrečios ir negali būti laikomos suderintomis, todėl vertinti šalių derybas kaip toli pažengusias teismas nemato pagrindo. Vien tai, kad ieškovas paskubėjo sumokėti depozitą, teismo vertinimu, savaime nereiškia, jog derybos buvo toli pažengusios ir ieškovas jau buvo nusprendęs įsigyti atsakovo siūlomą objektą, tuo suteikdamas atsakovui pagrįstą lūkestį, kad sandoris tikrai bus sudarytas. Pažymėtina, kad ir objektyvūs kriterijai (deryboms skirtas laikas, atlikti konkretūs veiksmai) neduoda pagrindo laikyti derybas toli pažengusiomis, nes depozitas buvo sumokėtas jau antrojo susitikimo, kuris truko vos penkiolika minučių, metu, iki tol šalys buvo susitikusios tik kartą, susitikimas truko apie pusę valandos, buvo tik apžiūrėtas siūlomas objektas ir tartasi žodžiu. Visi dokumentai ieškovui buvo teikiami, šalių susirašinėjimas el. paštu vyko jau po depozito sumokėjimo. Teismas sutinka su ieškovo atstovo teiginiu, jog faktas, kad papildoma informacija apie perleidžiamą objektą buvo teikiama ieškovui jau po depozito sumokėjimo, patvirtina, kad šalys susitarimo dėl esminių sandorio sąlygų depozito sumokėjimo metu nebuvo pasiekusios. Teismo vertinimu, derybos gali būti laikomos toli pažengusiomis tuomet, kai šalys yra įdėjusios pakankamai pastangų siekdamos suderinti savo interesus ir yra gerokai priartėjusios prie bendro sutarimo tikslo, kai yra investuota pakankamai laiko, galbūt ir lėšų, suteiktos tam tikros tarpusavio nuolaidos siekiant abi šalis tenkinančio rezultato, pasiekti tam tikri tarpiniai (daliniai) susitarimai dėl atskirų derybų aspektų. Taigi derybų vertinimas kaip toli pažengusių visų pirma priklauso nuo jų proceso, turinio ir pasiektų rezultatų. Šiuo atveju, teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai tokios išvados daryti neleidžia.

20. Atsakovas teigė, kad ieškovas pripažintinas profesionaliu maitinimo verslo rinkos dalyviu, todėl jam turi būti keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Teismas su tuo sutinka. Tačiau tokie pat reikalavimai keltini ir atsakovui, kuris pats pripažino, kad viena iš jo veiklos sričių yra restoranų verslas. Taigi tiek ieškovas, tiek atsakovas, turėdami profesionalios patirties šioje verslo srityje, turėjo ir galėjo įvertinti derybų stadiją ir suprasti, kad susitarimas ne tik nepasiektas, bet prie jo iš esmės ir nepriartėta, nes dėl esminių aplinkybių šalys dar nebuvo susitarusios, todėl viena iš šalių (ieškovas) prašė pateikti papildomos informacijos, kad galėtų įvertinti, ar perkamas objektas tenkina jos interesus, o kita (atsakovas) ją teikė. Kita vertus, tai, kas išdėstyta, nereiškia, jog derybos buvo pradėtos neturint tikslo susitarti dėl konkretaus sandorio sudarymo, tokios išvados būtų prieštaraujančios bylos įrodymams; tai vertintina kaip įprasta derybų eiga, bet neleidžia daryti išvadų apie aiškius, konkrečius ir apčiuopiamus derybų rezultatus.

Dėl ikisutartinių santykių teisinio vertinimo, jų šalių teisių ir pareigų, įmokų ikisutartiniuose santykiuose teisinio kvalifikavimo.

21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovą ir atsakovą siejo ikisutartiniai santykiai, abi šalys pripažįsta ir sutinka, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, tačiau jų nuomonės išsiskyrė dėl ikisutartinių santykių turinio ir vystymosi eigos, jų nutrūkimo priežasčių bei šalių teisių ir pareigų šių santykių metu, jų galimo pažeidimo ir tokio pažeidimo padarinių vertinimo.

22. Kadangi pagrindinis šalių ginčo objektas yra ikisutartinių santykių etape ieškovo atliktas mokėjimas, kurį šalys įvardija kaip depozitą, pirmiausia pasisakytina dėl mokėjimų teisinio kvalifikavimo ikisutartiniuose santykiuose. Abi šalys sutinka, kad depozitas buvo sumokėtas būsimų mokėjimų pagal pagrindinę sutartį sąskaita, jų nuomonės išsiskyrė tik dėl to, kokią funkciją ieškovo sumokėta 2000 Eur suma turėtų atlikti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo atveju.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokių teisinių padarinių tai sukelia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009).

24. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį (pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti). Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

25. Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje svarbu išsiaiškinti, ar šalys buvo susitarusios dėl ieškovo sumokėtos avanso sumos atliekamų kitų nei mokėjimas pagal būsimą sutartį funkcijų, ar toks susitarimas, jeigu jis buvo pasiektas, įformintas įstatymų nustatyta tvarka ir ar egzistuoja teisinis pagrindas ieškovui reikalauti grąžinti avansą arba atsakovui – atsisakyti jį grąžinti. Tam visų pirma būtina įvertinti šalis siejusių ikisutartinių santykių pobūdį ir jų metu sudarytus teisiškai įpareigojančius susitarimus.

26. Ikisutartinių santykių etapas – tai šalių derybos dėl sutarties sudarymo, kurių metu šalys siekia suderinti savo interesus, lūkesčius, siejamus su sutarties sudarymu, siekia, kad sutartis būtų sudaryta kuo naudingesnėmis joms sąlygomis, ir pan. Gana toli pažengę ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami preliminariojoje sutartyje, kuria įforminamas šalių pasiektas susitarimas dėl būsimos sutarties sudarymo.

27. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas ikisutartinių santykių etape sudarė tik vieną rašytinį dokumentą – 2021 m. gruodžio 3 d. raštelį, įvardytą kaip depozito sutartis, kuriuo atsakovas patvirtino, kad jis priėmė iš ieškovo 2000 Eur depozitą už UAB „Elvosta“ (meksikietiška virtuvė) pardavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Taigi, vertinant, ar šis dokumentas gali būti kvalifikuojamas kaip preliminarioji sutartis, svarbu atsižvelgti į tai, ar jame buvo susitarta dėl pagrindinių būsimos sutarties sudarymo sąlygų, t. y. dėl pirkimo–pardavimo sutarties objekto ir kainos. Reikšminga yra ir tai, kad pagal CK 6.165 straipsnio 2 dalį preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, o formos reikalavimų nesilaikymas tokią sutartį daro negaliojančią. Tai reiškia, kad raštu turi būti užfiksuotas ne tik šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir sąlygos, kuriomis šalys įsipareigoja tokią sutartį sudaryti. Jau pirmiau šiame sprendime nustatyta, kad šalys dėl esminių pagrindinės sutarties sąlygų nebuvo susitarusios, tokių nuostatų nėra ir rašytiniame dokumente, įvardytame kaip depozito sutartis. Šiame dokumente nurodyta tik tai, kad atsakovas priima 2000 Eur depozitą už UAB „Elvosta“ (meksikietiška virtuvė) pardavimą, tačiau nėra aiškiai įvardytas šalių susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, nėra apibrėžtas nei būsimos pirkimo–pardavimo sutarties dalykas (neaišku, kas konkrečiai parduodama, t. y. ar įmonė, ar jos akcijos, ar tam tikras turtas, ką reiškia įrašas „meksikietiška virtuvė“ ir pan.), nenurodyta pardavimo kaina, todėl jis negali būti vertinamas kaip preliminarioji sutartis (CK 6.193 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

29. Išvadą, kad šalys nebuvo sudariusios preliminariosios sutarties, patvirtina ir atsakovo parengtas 2021 m. gruodžio 6 d. Al pastor (UAB Elvosta) pirkimo–pardavimo sutarties projektas (sprendimo 8.6 punktas). Jau minėta, kad sutarties projekto 1.1 punkte nurodyta, jog pardavėjai ir pirkėjas įsipareigoja šioje sutartyje nurodytais terminais, taip pat šioje sutartyje numatytomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį, pagal kurią pardavėjai parduotų, o pirkėjas pirktų visą toliau nurodytą turtą. Tokia formuluotė, pagal kurią sutarties dalykas apibrėžiamas kaip įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, visiškai atitinka preliminariosios sutarties turinį. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu šalys būtų pasirašiusios preliminariąją sutartį, atsakovui nebūtų poreikio teikti tokią sutartį pasirašyti ieškovui. Kita vertus, šio sutarties projekto ieškovas nepasirašė, ir tai papildomai patvirtina, kad šalys nebuvo pasiekusios tos derybų stadijos, kurioje šalių susitarimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų užfiksuojamas rašytine preliminariąja sutartimi, taip prisiimant tam tikrus teisinio pobūdžio įsipareigojimus, sukuriant tarpusavio prievoles CK 6.1 straipsnio prasme.

30. Konstatavus, kad šalys preliminariosios sutarties nebuvo sudariusios, iš to išplaukia, kad jos negalėjo ir įtvirtinti susitarimo dėl avanso negrąžinimo preliminariosios sutarties forma.

31. Atsakovas teigė, kad šalys žodžiu buvo susitarusios dėl avanso negrąžinimo tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta. Toks susitarimas teisiškai kvalifikuotinas kaip susitarimas taikyti netesybas. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.72 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Rašytinio susitarimo, kad pagrindinės sutarties nesudarymo atveju avansas atliks netesybų funkciją, šalys nesudarė. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad šalys buvo susitarusios dėl netesybų taikymo. Susitarimą dėl netesybų paneigia ir atsakovo parengtas 2021 m. gruodžio 6 d. sutarties projektas, kurio 52 punkte nustatytos išankstiniams mokėjimams taikytinos netesybų funkcijos, tačiau ši sutartis nebuvo pasirašyta. Tai papildomai patvirtina, kad iki tol nebuvo pasiekta šalių suderintos valios dėl to, jog ieškovo sumokėtas depozitas atliks netesybų funkciją. Ieškovas atsakovo teiginių dėl susitarimo negrąžinti depozito nesudarius pagrindinės sutarties nepatvirtino, priešingai, nurodė, kad sutarties nesudarymo atveju buvo tikras, jog sumokėtus pinigus atgaus.

32. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką pareiga paneigti prezumpciją, jog pinigų sumokėjimas perduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt., tenka tuo suinteresuotai šaliai. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir jos turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2007).

33. Šalims neįforminus susitarimo dėl netesybų raštu, ieškovui nepateikus tokio susitarimo įrodymų, išskyrus savo paties paaiškinimus, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, konstatuotina, kad toks susitarimas neįrodytas, taigi nesudaro teisinio pagrindo atsakovui pasilikti ieškovo sumokėtą sumą kaip netesybas dėl ieškovo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, ir ji turi būti grąžinama ieškovui. Tokiomis aplinkybėmis, šalims nesudarius pagrindinės sutarties, t. y. išnykus pagrindui, kuriuo atsakovas gavo ieškovo sumokėtą avansą (depozitą) – pagrindui atsiskaityti pagal pagrindinę sutartį, avansas nebeatlieka savo paskirties ir turi būti grąžinamas ieškovui kaip atsakovo be pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnis).

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės normų taikymo ikisutartiniuose santykiuose.

34. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas yra subsidiarus pažeistų teisių gynimo būdas, galimas tik tada, kai pažeistų teisių nėra galimybės apginti kitais CK nustatytais teisių gynimo būdais, ieškiniu reiškė alternatyvų reikalavimą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, teigdamas, kad šiuo atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai (atsisakymas grąžinti depozitą), ieškovo patirta žala (sumokėta ir neatgauta depozito suma), priežastinis ryšys (ieškovas neatgauna sumokėtos sumos būtent dėl atsakovo veiksmų), o atsakovo kaltė preziumuojama. Šis reikalavimas, be kita ko, grindžiamas CK 6.163 straipsnio nuostatomis.

35. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi aiškinimo, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas ir taikomas tik tuomet, kai asmens civilinių teisių negalima apginti kitais teisių gynimo būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 34 punktą). Atsižvelgiant į tai, teismas šioje byloje pasisako, ar pagrįstai ieškovas reikalauja taikyti kitą savo teisių gynimo būdą – taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo 2000 Eur depozito sumą kaip nuostolių atlyginimą.

36. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis privalo įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad už įstatyme nustatytos pareigos derėtis sąžiningai nevykdymą ar netinkamą vykdymą kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2010).

37. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

38. Taigi pagal kasacinio teismo praktiką, esant ikisutartiniams santykiams, šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo; jų derybose prisiimti įsipareigojimai kitai šaliai nesuteikia reikalavimo teisės, tačiau kartu jas sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai. Kasacinio teismo vertinimu, sąžiningumo principas yra bene vienintelis principas, ribojantis šalių sutarties laisvę esant ikisutartiniams santykiams. Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens vidinę būklę konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamą subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Reikalavimai sąžiningumo turiniui konkrečioje situacijoje gali skirtis priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2010).

39. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes pirmiau išdėstytų teisės normų ir kasacinio teismo formuojamos jų aiškinimo praktikos kontekste, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys derybų metu elgėsi nesąžiningai, neturėjo realaus tikslo sudaryti sandorį, derėjosi neketindamos sudaryti sutarties ir pan. Dėl to jau iš dalies pasisakyta ir šio sprendimo 9–20 punktuose. Pažymėtina, kad pirmiau konstatuota nenuosekli ir aiškiai neapibrėžta abiejų šalių pozicija dėl to, ką jos iš tikrųjų ketino įsigyti / parduoti, savaime nereiškia jų nesąžiningumo derybose. Viena vertus, ji rodo, kad derybos buvo tik pradinėje stadijoje, t. y. šalys rinko ir tikrino informaciją, vertino, kas joms yra aktualu ir priimtina, o kas ne, derino interesus, siekius ir lūkesčius. Kita vertus, tai rodo ir jų gerą valią derybose, siekį išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, gauti / teikti papildomą informaciją, ieškoti galimybių pakoreguoti tam tikrus svarbius aspektus ir pan. Toks elgesys vertintinas kaip įprastas šalių elgesys derybose, kuris negali būti laikomas nesąžiningu ar juolab neteisėtu, apgaulingu, klaidinančiu. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovas siekė suklaidinti ieškovą dėl subnuomos termino ar dėl verslo apyvartos. Iš bylos aplinkybių spręstina, kad šalių skirtingą aplinkybių vertinimą iš esmės lėmė ne nesąžiningas elgesys derybų metu, bet tai, kad derybos nebuvo nuoseklios, vyko pakankamai spontaniškai, jų susitikimai buvo itin trumpi, o depozitą ieškovas sumokėjo šalims akivaizdžiai neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių, ką patvirtina vėlesni ieškovo kreipimaisi į atsakovą dėl papildomos informacijos suteikimo. Savo ruožtu atsakovas teikė papildomą informaciją, jos neslėpė ir neiškraipė. Vien tai, kad šalims kaip verslo subjektams taikytini didesnio rūpestingumo ir atidumo kriterijai, savaime neleidžia konstatuoti jų nesąžiningumo. Pažymėtina, kad sąžiningumas civiliniuose santykiuose yra preziumuojamas, taigi jį paneigti turi suinteresuota šalis. Ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo, kad atsakovas sąmoningai slėpė tikrą informaciją ir teikė jam neteisingus duomenis. Taigi, pagrindo išvadai, kad atsakovas derybų metu elgėsi nesąžiningai, nėra.

40. Kita vertus, civilinės atsakomybės taikymas atsakovui kaip ieškovo teisių gynimo būdas sprendžiant dėl 2000 Eur depozito grąžinimo šiuo atveju apskritai netaikytinas, nes sumokėta depozito suma bylos aplinkybėmis nelaikytina ieškovo patirta žala, atsiradusia dėl atsakovo veiksmų (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Ieškovas depozitą sumokėjo savo valia, tam tikroje derybų stadijoje siekdamas patvirtinti savo ketinimų sudaryti pagrindinę sutartį rimtumą, o ne dėl to, kad buvo suklaidintas ar apgautas atsakovo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad depozito suma yra ieškovo nuostoliai, už kuriuos yra atsakingas atsakovas pagal deliktinės atsakomybės sąlygas. Tokių sąlygų šioje byloje nenustatyta.

41. Kasacinis teismas nurodo, kad taikant ikisutartinę atsakomybę, siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką vienas iš civilinės atsakomybės taikymo tikslų yra kompensacinis, t. y. grąžinti nukentėjusį asmenį į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo. Be to, civilinės atsakomybės taikymu siekiama neleisti pažeidėjui pasilikti iš pažeidimo gautos naudos. Nepagrįsto praturtėjimo instituto tikslas – neleisti asmeniui be teisinio pagrindo praturtėti ir pašalinti nepagrįstą jo praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 81 punktas). Viena iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra pažeidėjo kaltė, o nepagrįsto praturtėjimo atveju pažeidėjo kaltė nėra būtina sąlyga, nes pareiga grąžinti be teisinio pagrindo gautą naudą atsiranda neatsižvelgiant į kaltę. Kitaip nei taikant civilinę atsakomybę, pagal nepagrįsto praturtėjimo institutą ieškovo patirta žala nėra būtina šio instituto taikymo sąlyga ir atitinkamai įrodinėtina byloje aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 33 punktas).

42. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip jo deliktinės atsakomybės sąlygą. Ieškovas pats savo valia sumokėjo depozitą. Ieškovas neįrodinėjo, kad sumokėjo pinigus, pavyzdžiui, dėl atsakovo panaudotos apgaulės ar kitokių neteisėtų veiksmų. Jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta, ieškovas žalos nebūtų patyręs. Išnykus depozito (avanso) mokėjimo pagrindui, atsakovui atsirado pareiga jį grąžinti pagal nepagrįsto praturtėjimo taisykles, bet ne kaip nuostolių, patirtų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

43. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju nenustatyta atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl civilinė atsakomybė jo atžvilgiu netaikytina. Kartu tai reiškia, kad ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti jam sumokėtą sumą kaip nepagrįstai gautą turtą CK 6.237 straipsnio pagrindu.

44. Atsakovas nuo ieškinio reikalavimų, be argumentų dėl susitarimo taikyti netesybas, gynėsi ir tuo, kad ieškovas pažeidė sąžiningų derybų principą, tuo sukeldamas atsakovui nuostolių, kuriuos privalo atlyginti. Tokia atsakovo pozicija vertintina kaip reikalavimas taikyti ieškovui ikisutartinę deliktinę atsakomybę CK 6.163 straipsnio pagrindu ir įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.

45. Šiame sprendime teismas jau pasisakė dėl šalių veiksmų ikisutartinių santykių metu vertinimo sąžiningumo aspektu ir nenustatė pagrindo konstatuoti nė vienos iš šalių nesąžiningo elgesio. Iš kitos pusės, reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę yra savarankiškas reikalavimas, kuris negali būti pareikštas atsikirtimo į ieškinį forma. Reiškiant reikalavimą taikyti civilinę atsakomybę, turi būti suformuluotas ne tik reikalavimo dalykas, bet ir jo pagrindas, teikiami įrodymai. Šiuo atveju atsakovas priešieškinio byloje nepareiškė, ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų aiškiai nesuformulavo ir jas patvirtinančių įrodymų neteikė. Atsakovas ieškovo nesąžiningumą iš esmės grindė vien tuo, kad ieškovas be pagrindo nutraukė, atsakovo manymu, toli pažengusias derybas, kitokių ieškovo nesąžiningumą patvirtinančių argumentų ir įrodymų atsakovas neteikė. Tačiau šioje byloje jau konstatuota, jog pagrindo išvadai, kad šalių derybos buvo toli pažengusios ir kad šalys (ar kuri nors viena jų) derėjosi nesąžiningai, neturėdamos tikslo sudaryti sandorį, nėra. Atsakovo teiginiai apie tai, kad ieškovas atsisakė sudaryti sandorį, nes neturėjo tam lėšų, viena vertus, pateikti tik baigiamųjų kalbų metu, kita vertus, niekuo neįrodyti ir pripažintini deklaratyviais, kaip ir teiginiai apie tai, kad ieškovas pasinaudojo derybomis surinkti informacijai apie konkuruojantį verslą. Tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

46. Kadangi byloje priešieškinis nepareikštas, teismas plačiau nepasisako dėl atsakovo argumentų, susijusių su ieškovo nesąžiningu elgesiu ir tuo atsakovui neva sukeltais nuostoliais.

47. Byloje konstatavus, kad pagrindo taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę nėra, ieškinio reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovo 2000 Eur, sumokėtus kaip depozitą, tenkintinas remiantis CK 6.237 straipsnio, reglamentuojančio nepagrįstą praturtėjimą, nuostatomis pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu.

Dėl 314,60 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų atlyginimo ir kompensuojamųjų bei procesinių palūkanų.

48. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 314,60 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, reikalavimą grįsdamas tuo, kad, atsakovui negrąžinus depozito pagal ieškovo 2021 m. gruodžio 10 d. pateiktą prašymą, jis buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos į advokatą. Advokatas parengė pretenziją atsakovui, ši jam buvo pateikta 2021 m. gruodžio 22 d. Už pretenzijos parengimą ieškovas sumokėjo advokatui Michail Parchimovič 314,60 Eur. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: advokato Michail Parchimovič išrašyta 2022 m. vasario 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MPYV/2022/2, kurioje nurodyta, kad už pretenzijos atsakovui J. Č. parengimą mokėtina suma sudaro 314,60 Eur, bei 2022 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1109301, patvirtinantis, kad ieškovas šią sumą advokatui sumokėjo. Šie įrodymai pagrindžia, kad ieškovas patyrė nurodyto dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas.

49. Reikalavimas atlyginti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas vertintinas kaip reikalavimas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, tačiau šiuo atveju atsakovo civilinės atsakomybės pagrindas skiriasi nuo reikalavimo dėl 2000 Eur depozito sumos grąžinimo pagrindo. Byloje konstatuota, kad atsakovui kilo pareiga grąžinti ieškovui šio sumokėtą 2000 Eur sumą, todėl atsisakymas ją grąžinti po to, kai tokia pareiga atsirado, vertintinas kaip neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės sąlygų taikymo prasme (CK 6.246 straipsnis).

50. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovas įrodė, kad patyrė išlaidų, siekdamas ne teismo tvarka atgauti savo sumokėtus pinigus, šios išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, todėl pripažintinos jo nuostoliais. Kadangi jie buvo patirti dėl to, jog atsakovas nevykdė savo pareigos grąžinti ieškovui 2000 Eur depozito sumą, konstatuotina, kad jų atsiradimas priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl, esant visoms atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 314,60 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų.

51. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos dar vadinamos kompensuojamomis palūkanomis, nes jomis kompensuojami dėl piniginės prievolės neįvykdymo kreditoriaus patirti minimalūs nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 18,36 Eur, paskaičiuotų taikant 5 proc. metinių palūkanų normą, už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 17 d. (t. y. dienos, iki kurios pagal ieškovo 2021 m. gruodžio 10 d. prašymą jam turėjo būti grąžintas depozitas) iki kreipimosi į teismą dienos – 2022 m. vasario 22 d., iš viso už 67 dienas. Atsakovas palūkanų skaičiavimo pagrįstumo neginčijo ir apskritai neteikė argumentų, kuriais ginčytų savo prievolę mokėti palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką. Kadangi šiuo sprendimu pripažinta, kad atsakovui atsirado pareiga grąžinti depozitą išnykus pagrindui jį mokėti, prievolė grąžinti depozitą yra piniginė prievolė, ji laiku neįvykdyta, todėl ieškovo reikalavimas priteisti už uždelstą laiką įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas pripažintinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

52. Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Bendroji norma, nustatanti palūkanų už pinigines prievoles dydį, yra įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, patenkinus ieškinį, ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą taip pat yra tenkinamas ir jam iš atsakovo priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2332,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

53. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas nagrinėjamoje byloje sumokėjo 52 Eur žyminio mokesčio ir 1306,80 Eur už advokato pagalbą. Ieškovo turėtos advokato atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Patenkinus ieškinį, ieškovo reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas pripažintinas pagrįstu ir jam iš atsakovo priteistina iš viso 1358,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

54. Byloje taip pat patirta 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškinys patenkintas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) negrąžinto depozito, 314,60 Eur (tris šimtus keturiolika eurų 60 ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 18,36 Eur (aštuoniolika eurų 36 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2332,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1358,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti atsakovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Navickytė