Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškinį atsakovei M. S., tretieji asmenys Valstybės biudžetinė įstaiga Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai, A. D., M. D., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Gintaras Karpus papildomai paaiškino, kad atsakovė nesirūpina vaiku, jo neišlaiko, neprižiūrėjo, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu atsakovė M. S. bei jos atstovė advokatė Diana Kaunienė paaiškino, kad atsakovė po gimdymo negalėjo pasirūpinti savo dukra, nes vaikas nebuvo atiduotas motinai iš karto po gimdymo gydytojų sprendimu dėl jos ligos, todėl atsakovė iš gimdymo namų buvo išrašyta be kūdikio, o kūdikis perduotas Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams; po gimdymo atsakovė gydyta Psichiatrijos filialo stacionare ir atsakovė buvo nepajėgi pasirūpinti savo vaiku dėl savo sutrikusios sveikatos. Kai atsakovės liga buvo suvaldyta, atsakovė ėmėsi veiksmų dėl vaiko susigrąžinimo iš globėjų, vykdė socialinių darbuotojų įpareigojimus pagal sudarytą pagalbos planą. Nėra atsakovės kaltės dėl jos negalėjimo pasirūpinti vaiku, jo auginti negalėjo dėl objektyvių priežasčių - savo ligos. Atsakovė nėštumo metu nevartojo vaistų, nenorėdama pakenkti kūdikiui. Atsakovės psichinė liga savaime nėra pagrindas motinos valdžios ribojimui. Ieškovės argumentai, kad atsakovė nesirūpino dukra, o poreikis bendrauti su dukrą atsirado tik prieš metus, neįrodytas. Atsakovė prašė ieškovės ir globėjų nurodyti vaiko sąskaitą, tačiau šie delsė, todėl atsakovė negalėjo pervesti lėšų vaiko išlaikymui. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė nuolat smurtauja ir kelia grėsmę aplinkiniams ir savo vaikui. Atsakovė nėra gydyta nuo alkoholizmo ar narkotikų. Atsakovė turi nuolatinį gyvenimo draugą J. B., su kuriuo atsakovė kartu gyvena ir planuoja susituokti bei kartu auginti atsakovės dukterį K. S., objektyvių duomenų, kad J. B. turi kam nors priklausomybę, byloje nėra. Nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) yra geros sąlygos auginti vaiką. Atsakovės pajamos yra pakankamos. Įsiskolinimus pagal vykdomuosius dokumentus atsakovė ženkliai sumažino. Atsakovė pilnai pasitaisė ir dabar gali pilnai pasirūpinti savo dukra ją išlaikydama, prižiūrėdama, auklėdama. Kiekvienas vaikas turi teisę gyventi su tėvais, nebūti su jais išskirti, todėl laikinos vaiko globos nustatymo paskirtis yra prevencinė, kad vaiko tėvai galėtų padaryti išvadas, pasitaisyti ir vaikas būtų grąžinamas į šeimą. Globėjai žinojo, kad jiems suteikiamas tik laikinas globėjų statusas, todėl prisiėmė riziką, kad vaikas gali būti grąžintas biologinei motinai. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti; nustačius, kad nebeliko pagrindo taikyti priemones, ribojančias šeimos ryšius, valstybė turi iš esmės veikti taip, kad šie ryšiai galėtų plėtotis, ir imtis priemonių, kurios leistų išskirtiems motinai (tėvui) ir vaikui vėl būti kartu. Prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji asmenys A. D., M. D. atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu tretieji asmenys A. D., M. D. bei jų atstovas advokatas Ričardas Noreika papildomai paaiškino, kad netenkinus ieškinio ir dukrą grąžinus atsakovei yra didelė grėsmė vaikui, kad jam bus padaryta didelė žala, psichologinė trauma visam gyvenimui, grėsmė sveikatai, o gal ir gyvybei. Atsakovė serga nepagydoma psichine liga - paranoidine šizofrenija jau 10 metų, ji visiškai priklausoma nuo vaistų, ligos paūmėjimų metu ji tampa neadekvati, agresyvi, jos elgesys fiksuotas ekspertizės aktuose, baudžiamojoje byloje, civilinėje byloje dėl sūnaus motinos valdžios apribojimo; paūmėjus ligai ji mėto daiktus, padegė butą, vartoja fizinį smurtą prieš artimus žmones, butą paverčia landyne, didžiulė betvarkė, sulaužyti baldai, visiškai neatlieka elementarių buities darbų. Šiuo metu atsakovės būklė gal ir yra pagerėjusi, ekspertas nurodo, kad yra ligos remisija (laikinas atoslūgis), tačiau duomenų, kad jos būklė tokia ir liks nėra; jos sveikatos būklė buvo tokia bloga, kad dar iki gimdymo VTAS informavo, kad negalima leisti jai prižiūrėti vaiką; po gimdymo psichiatras konstatavo, kad vaiku pasirūpinti negali; 2018 metais kelis kartus gulėjo stacionare, liga buvo stipriai paūmėjusi, vaistai padėdavo tik laikinai; gydėsi ne tik psichiatrinėse ligoninėse, bet ir priklausomybės ligų centre; atsakovei iškeltos dvi baudžiamosios bylos, viena jų buvo dėl smurto prieš motiną ir sūnų, smurtavo net būdama nėščia; ji ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, jei dabar ir nevartoja, tikimybė kad vėl ims vartoti lieka didelė, alkoholį vartojo net būdama nėščia; vartojo narkotikus, toliau lieka didelė tikimybė, kad vartos vėl. Ekspertai nurodo, kad paūmėjus ligai gali kelti grėsmę vaikui. Atsakovės motinos valdžia apribota neterminuotai jos sūnui - nesugebėjo tinkamai vykdyti mamos pareigų, sūnaus tinkamai neauklėjo, kėlė skandalus mokykloje, neprižiūrėjo, smurtavo, sūnus policijai aiškino, kad maisto negamindavo, maitino užsakomu maistu, Atsakovė savo būklės pagerėjimą tik imituoja, sudaro įspūdį - byloje yra vaiko gerovės centro raštai, kuriuose nurodyta, jog atsakovė elgiasi neadekvačiai, vengia kursų, kaltina visus darbuotojus, nekritiška savo elgesiui, nerodanti intereso keistis, į užsiėmimus atvyksta tik paskatinta advokatės. Atsakovė turi antstoliams skolų apie 15 000 Eur. Atsakovė dažnai nevalgo emocijų, yra agresyvi, pastebimi pykčio protrūkiai, lankantis pas ją namuose socialiniams darbuotojams dažnai nepavykdavo patekti į jos butą. Dar 2019-03-20 atsakovė neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, ją reikėjo skatinti keisti gyvenimo būdą, jai trūksta motyvacijos, raginama įsitraukti į darbo rinką, laikinai gyveno pas mamą, lankantis centro darbuotojams į butą patekti nepavyko, apklausus kaimynus patvirtino, kad S. maištavo, motina ją išvarė, pakeitė spynas. Atsakovė negali pasakyti ar ji gebės sudaryti tinkamas ir saugias sąlygas vaikui. Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose vaiką atsakovė aplankė po 2 mėnesių 2 kartus, buvo agresyvi, blaškėsi, keikėsi, teko apriboti bendravimą. Atsakovė neturi tvirtų socialinių ryšių - per 10 metų nebaigė universiteto, nenuvaldo darbo, pastoviai nedarbingumo pažymėjimai, keitė eilę darboviečių, išdirbdavo vos po kelias dienas, mėnesį, susirado neigiamai charakterizuojamą, tris kartus teistą sugyventinį - visi teistumai susiję su smurtu, smurtavo net prieš savo mamą, tai pavojingas asmuo, vaikui su juo nebus saugu, nes vaikas jam svetimas, labai didelė tikimybė, kad bus panaudotas fizinis smurtas; jau du metai bando susituokti su J. B.. Atsakovė dėl savo netinkamo, abejingo gyvenimo prarado savo turėtos buto nuosavybės dalį, dabar butą tik nuomoja, viskas laikina, nėra stabilumo. Atsakovė išlaikymą vaikui moka nereguliariai, nors moka tik po 100 Eur, tačiau ir šios sumos nėra apmokėjusi už visą laikotarpį. Šios aplinkybės rodo labai aukštą rizikos laipsnį jei vaikas būtų grąžintas motinai - dėl ligos, jos paūmėjimo, alkoholizmo, narkotikų, smurto, saugios aplinkos, tinkamos priežiūros, išlaikymo. Prašo ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teismas civilinę bylą privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikštų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis). Suformuluoti bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo ir (arba) atsakovo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, 143 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011).

Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. LAT, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo 2011-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1505-642/2011 nutraukta A. S. ir M. S. santuoka, nepilnamečio vaiko S. S., gimusio 2007-06-29, gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko tėvu A. S., iš M. S. nepilnamečio vaiko S. S. išlaikymui priteista po (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-02-10 iki vaiko pilnametystės, A. S. paskirtas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko S. S. pinigines lėšas iki jo pilnametystės.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo 2011-05-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3536-792/2011 terminuotai apribota M. S. motinos valdžia į sūnų S. S., gimusį 2007-06-29, kadangi M. S. nuo 2010 m. rudens nevykdo pareigos prižiūrėti ir auklėti savo vaiką S. S., nesudaro palankių sąlygų vaikui augti ir visapusiškai bei harmoningai vystytis, tai yra nevykdo įstatymu nustatytų tėvų pareigų savo vaikams, amoraliu savo elgesiu psichologiškai žaloja savo vaiką. Sprendimu taip pat nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-10 įsakymu Nr. AD1-1974 mažamečiui S. S. iki 2010-10-25 nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta mažamečio močiutė I. V., 2010-12-20 įsakymu Nr. AD1-2335 laikinoji globa pratęsta iki 2011-03-01.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo 2018-08-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7197-838/2018 neterminuotai apribota M. S. motinos valdžia sūnaus S. S., gimusio 2007-06-29, atžvilgiu, kadangi M. S. nepajėgi tinkamai rūpintis savo sūnumis dėl M. S. psichinio sutrikimo, dėl gyvenimo būdo – vartojamo alkoholio, narkotikų, dėl agresyvumo, vaiko sumušimo, nuolatinės grėsmės tiek pačiam vaikui, tiek artimiesiems, dėl nesirūpinimo savo vaiku, dėl vengimo atlikti savo pareigą auginti, auklėti, rūpintis vaiku bei tuo, kad ji neužtikrina jam saugios, laimingos vaikystės ir nedalyvauja savo sūnaus gyvenime; taip pat neturi nuolatinio darbo bei pajamų šeimos poreikiams tenkinti, nekeičia gyvenimo būdo ir nesugeba užtikrinti vaikams materialinės gerovės, jų ugdyti bei rūpintis jais. Teismo sprendimu taip pat konstatuota, jog 2018-01-13 S. S. buvo traumuotas į pilvą, diagnozė – mikrohemangioma kepenyse; dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nustatyta, kad sužalojimą padarė M. S., tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad M. S. veiksmuose nebuvo tyčios, nes sužalojimus ji padarė dėl neadekvačios savo psichinės būklės; VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale M. S. gydėsi nuo 2011-03-08 iki 2011-04-11, diagnozė: Paranoidinė šizofrenija, gydėsi nuo 2013-03-30 iki 2013-05-10, diagnozė – Šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, gydėsi nuo 2015-12-18 iki 2015-12-21, diagnozė – Paranoidinė šizofrenija, gydėsi nuo 2016-07-24 iki 2016-08-08, diagnozė – Paranoidinė šizofrenija, gydėsi nuo 2018-01-14 iki 2018-01-16, diagnozė – Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių psichoaktyvių medžiagų vartojimo, ūminė intoksikacija, Paranoidinė šizofrenija, gydėsi nuo 2018-02-06 iki 2018-03-01, diagnozė – Paranoidinė šizofrenija, po paskutinio gydymo išsiųsta į Kauno klinikų Psichiatrijos kliniką, nes buvo nėščia ir vyravo bloga psichinė būklė; taip pat laikotarpiu nuo 2016 gegužės mėn. iki 2018 m. kovo mėn. M. S. ne kartą traukta administracinėn atsakomybėn (apie 20 kartų). Taip pat nustatyta, jog nepilnametis S. S. mokosi Klaipėdos „Gilijos“ pradinėje mokykloje, nuo 2018 m. sausio mėnesio, kai vaiko mama M. S. pradėjo lankytis mokykloje, pastebimai padidėjo vaiko nervingumas, jautrumas, vaikas vengia susitikti su mama, jam teikiama psichologinė pagalba, M. S. elgesys vaiko atžvilgiu yra gąsdinantis, kenkiantis vaiko gerovei, darantis neigiamą įtaką vaiko emocinei būsenai; taip pat VTAS atsakovės šeima žinoma nuo 2010-10-05, kai iš Klaipėdos apskrities VPK buvo gautas pranešimas, kad į komisariatą su 5 pareiškimais kreipėsi M. S. dėl pagrobto sūnaus Sauliaus, po to M. S. pateikė institucijai eilę nepagrįstų pareiškimų, po ko buvo nustatyta, kad M. S. turi sveikatos sutrikimų, vartoja alkoholį ir narkotikus, yra agresyvi, grasina sužaloti vaiką ir artimuosius, juos šantažuoja, namuose nesitvarko, neruošia maisto sūnui, į namus vedasi asocialius asmenis, Institucijos atstovai kelis kartus lankėsi M. S. gyvenamosiose vietose ir visur buvo netvarka, neplauti indai, nuorūkos, alkoholis, daiktų, rūbų, maisto likučių kratinys, maisto ar produktų bute niekada nebuvo rasta, Institucija 2010 m. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą tikslu ginti viešąjį interesą, užtikrinant vaiko teisę į tinkamą priežiūrą, teismo 2011-05-06 sprendimu M. S. terminuotai apribota motinos valdžia.

Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2018-03-27 rašto Nr. B-(l.18)-2808 matosi, jog M. S. buvo gydoma Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje, stacionarizuotas skubos tvarka, pacientė yra 30 nėštumo savaičių; M. S. nuo 2018-02-06 buvo gydoma Klaipėdos respublikinėje ligoninėje dėl agresyvaus elgesio, kuomet sumušė sūnų, puolė motiną; nėščioji 2018-03-23 raštiškai atsisakė stacionarinio gydymo, nesant priverstinio gydymo indikacijų, ji išvyko iš ligoninės su draugu.

Iš 2018-04-06 Tarnybinių pranešimų Nr. VT11-562, VT11-573 Klaipėdos VTAS matosi, jog VTAS inspektoriai lankėsi M. S., gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimoje, tačiau nepavykus pabendrauti ir įvertinti buities ir gyvenimo sąlygų, M. S. pakviesta į Skyrių, tačiau nurodytu laiku 2018-04-03 M. S. neatvyko; pakartotinai Skyriaus specialistams 2018-04-06 apsilankius šioje šeimoje, buto durų niekas nedarė, durys buvo neužrakintos, namuose baisi netvarka, nuo pat laukinių durų po visą butą išmėtyti daiktai, drabužiai.

VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2018-04-19 raštu Nr. RS-568 Klaipėdos VTAS informuotas, jog M. S. buvo atvykusi į centrą, su ja pravestas pokalbis, paskirtas gydymas. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2018-07-18 raštu Nr. PF2-615 Klaipėdos VTAS informuotas, kad M. S. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale nuo 2011 metų gydėsi 7 kartus, paskutinį kartą nuo 2018-05-29 iki 2018-06-22, diagnozė: Paranoidinė šizofrenija. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras 2019-02-15 Pažymos Nr. RS-230 duomenimis, M. S. gydosi Klaipėdos psichikos sveikatos centre nuo 2011 metų, nuo 2018-10-01 centre lankosi reguliariai, nurodytu momentu jai stacionarinis gydymas nereikalingas. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2019-03-13 rašto Nr. RS-555 duomenimis, M. S. gydosi Klaipėdos psichikos sveikatos centre ir jai paskirtas medikamentinis gydymas.

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo 2019-03-13 rašto Nr. PF1-169 duomenimis, M. S. filialo stacionare gydėsi nuo 2011 iki 2018 metų gydėsi penkis kartus.

Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo ambulatorinio skyriaus 2019-03-13 Medicininės pažymos Nr. 13.7.Kl.194 duomenimis, M. S. į Respublikinį priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialą 5 metų laikotarpyje nesikreipė dėl konsultavimo ar/ir gydymo.

Iš 2018-05-29 Tarnybinio pranešimo Nr. VT11-863 Klaipėdos VTAS matosi, jog iš Klaipėdos policijos budėtojo gautas pranešimas, jog M. S. išvežta iš namų į psichiatrijos ligoninę, kuri laukėsi vaiko, tačiau šiuo metu jau yra pagimdžiusi, o namuose vaiko nebuvo; nuvykus į vietą nustatyta, jog M. S. išvežus į ligoninę, jos bute kilo gaisras, buvo kviesta policija, gaisrinė; nuvykus į ligoninę VTAS inspektoriai išsiaiškino, jog vaikas yra pas atsakovės mamą adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. nepatvirtino nurodytų aplinkybių.

VĮ Registrų centras 2019-03-08 duomenimis, atsakovei nuosavybės teise nuo 2016-10-05 buvo registruota 34/100 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis atsakovės vardu šiuo metu nekilnojamojo turto neregistruota, atsakovė nuosavo gyvenamo būsto neturi.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019-03-22 pažymos Nr. 9.4-3-508 duomenimis 2018-05-29 17.56 val. adresu (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro tikėtina priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (numetus nuorūką, neužgesintą degtuką, ar kitą ugnies šaltinį), ugnies šaltinis – (duomenys neskelbtini), balkone, kaltininkas nenustatytas.

Iš 2018-05-25 Gimimo įrašo Nr. 844 matosi, jog atsakovė M. S. yra nepilnametės K. S., gimusios 2018-05-22, motina, duomenų apie vaiko tėvą nėra. Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo 2018-05-29 rašto Nr. 15-1624 Klaipėdos VTAS matosi, jog atsakovė M. S. pagimdė 2018-05-22; konsultuota 2018-05-22 gydytojo psichiatro: šiuo metu prižiūrėti naujagimio negali dėl ligos F25.9; iš 2019-03-19 rašto Nr. 17-893 matosi, jog vaikas ligoninėje gimė 2018-05-22, naujagimis 2018-05-28 perkeltas į Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus, naujagimis po gimimo nebuvo perduotas motinai, nes ligoninė turėjo Klaipėdos VTAS raštą, jog M. S. nesugebės užtikrinti tinkamos kūdikio priežiūros.

Klaipėdos VTAS 2018-05-25 raštu Nr. VS-3206 kreipėsi dėl laikinosios globos nustatymo K. S., gimusiai 2018-05-22, nes vaiko mama M. S. yra nestabilios psichinės būsenos, po gimdymo psichiatras konstatavo, jog moteris negali pasirūpinti vaiku. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-05-29 įsakymu Nr. AD1-1340 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ likusiam be tėvų globos vaikui K. S., gimusiai 2018-05-22, nustatyta laikinoji globa nuo 2018-05-28, vaiko globėju skirti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-08-23 įsakymu Nr. AD1-2043 pakeistas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-05-29 įsakymas Nr. AD1-1340 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ ir nuo 2018-08-24 vaiko globėjais paskirti A. D. ir M. D..

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų 2018-07-27 duomenimis atsakovė M. S. aplankyti vaiko Karinos atvyko vieną kartą 2018-07-20, iki tol vaiką retsykiais aplankydavo vaiko močiutė I. V.; 2018-07-27 Medicininio pažymėjimo Nr. 18/16 duomenimis K. S. nustatytas Funkcinis naujagimio nesubrendimas.

BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2019-03-18, 2019-03-20 informacijos duomenimis 2018-07-20 Centre vyko pirmasis atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio tikslas sudaryti K. S. laikinosios globos planą, atsakovė M. S. posėdyje nedalyvavo, posėdžio metu užfiksuotos specialistų nuomonės, jog remiantis turiniais duomenimis, vaikas šeimoje augti negali; siekdami užmegzti kontaktą su moterimi, socialiniai darbuotojai lankėsi jos namuose adresu Statybininkų pr. 16-108, Klaipėda, M. S. neįsileido socialinių darbuotojų į namus, teigė, nesutinkanti su socialinių paslaugų teikimu, toliau bendrauti atsisakė; 2018-10-03 socialiniams darbuotojams pavyko telefonu susisiekti su M. S., kuri sutiko atvykti į rengiamą atvejo vadybos posėdį. 2018-10-15 vyko atvejo vadybos posėdis, kurio tikslas sudaryti pagalbos planą M. S., siekiant gerinti situaciją šeimoje, M. S. i posėdį atvyko; posėdžio metu moteriai skirti įpareigojimai: įsidarbinti ir išlaikyti darbo vielą, susirasti ir išlaikyti pastovią gyvenamąją vietą, užsiregistruoti ir lankyti psichologo konsultacijas, tęsti gydymą Psichikos sveikatos centre; Vykdyti gydytojo psichiatro rekomendacijas; M. S. sutiko su jai skirtais įpareigojimais. 2018-10-18 ir 2018-10-25 M. S. atvyko į Centro psichologo paskirtas konsultacijas, tolimesnių konsultacijų klientė atsisakė. Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo metu M. S. buvo nuolat motyvuojama keisti gyvenimo būdą, raginama įsitraukti į darbo rinką, klientei padėta užpildyti gyvenimo aprašymą, ieškotis naujo gyvenamo busto, ji buvo informuota apie galimybę užsiregistruoti į socialinio būsto eilę, apie socialinių išmokų gavimą, apie Kompleksines paslaugas Klaipėdos mieste, rekomenduota dėl teisnių interesų kreiptis į teisininką; bendravimo metu su kliente kildavo konfliktinių situacijų, ji dažnai kalbėdavo pakeltu tonu, rodydavo nepasitenkinimą, dažnai jos pateikta informacija būdavo melaginga, dėl savo veiksmų, nelaimių linkusi kaltinti aplinkinius, neprisiima atsakomybės; M. S. teigimu, paskirtus psichiatro medikamentus vartoja, pagal poreikį lankosi Klaipėdos Psichikos sveikatos centre, alkoholio nevartoja. Su socialiniu darbuotoju M. S. bendraudavo kelis kartus per mėnesį, moteris susisiekdavo pati, domėjosi kada K. S. bus grąžinta į šeimą; socialinis darbuotojas nuolat primindavo M. S., jog moteris turi vykdyti skirus įpareigojimus.

BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2019-03-25 rašto Nr. S-64-810 duomenimis M. S. nevykdo įpareigojimo lankyti ir tęsti psichologo konsultacijų, ji dalyvavo psichologo konsultacijose 2018-10-18 ir 2018-10-25, tolimesnių konsultacijų moteris atsisakė. 2019-03-15 telefonu susisiekė M. S. ir paprašė užregistruoti ją psichologo konsultacijai, į konsultaciją M. S. atvyko 2019-03-21, kita psichologo konsultacija paskirta 2019-03-28; Centro psichologė D. C. informavo jog, pirminio kontakto metu M. S. atsakinėjo į užduodamus klausimus, tačiau rinkosi ką ir kiek atsakyti, taip pat psichologė teigė, jog yra temų, apie kurias moteris kalba nenoriai, pokalbio metu atsakovė buvo įsitempusi.

BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2019-05-24 informacijos apie suteiktą psichologinę konsultaciją duomenimis, atsakovė konsultacijas lanko, kontakto pobūdis formalus, bendrauja tik tam tikromis temomis, pagrindinis tikslas – susigrąžinti šiuo metu pas globėjus gyvenančią dukrą, moteris idealizuoja ateitį, kalbant apie vaiko grąžinimą neigia galimas problemas, sunkumus.

Teismo psichiatrijos 2019-10-03 – 2019-11-18 Ekspertizės Akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 išvadomis M. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu- paranoidine šizofrenija. Šiuo metu taikant adekvatyvų stebėjimą ir gydymą pasiekta medikamentinė remisija (1 punktas); Šiuo metu M. S. gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti (2 punktas); M. S. šiuo metu stacionarus gydymas nereikalingas (4 punktas); M. S. dėl savo psichikos sutrikimo privalo vartoti gydančio gydytojo paskirtus medikamentus. Medikamentų vartojimą koreguoja gydantis apylinkės gydytojas psichiatras (5 punktas); M. S. psichikos sutrikimo paūmėjimo metu savo veiksmais, elgesiu tikėtinai gali kelti grėsmę savo nepilnamečiui vaikui (6 punktas); Šiuo metu, esant medikamentinei psichikos sutrikimo remisijai, M. S. gali veikti savarankiškai auklėjant savo nepilnametį vaiką, t.y. suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tinkamai pasirūpinti savimi ir savo nepilnamečiu vaiku K. S., gimusia 2018-05-25, priimti kasdienius sprendimus ir sudaryti savo nepilnamečiui vaikui tinkamas ir saugias gyvenimo, ugdymo, auklėjimo, priežiūros sąlygas (7 punktas).

UAB KIKA LT pateikta atsakovės 2019-03-13 charakteristika M. S. darbo metu charakterizuota teigiamai. Klaipėdos lopšelio-darželio „Bitutė“ 2019-03-18 rašto Nr. (1.15)-SI-16 duomenimis S. S., gimęs 2007-06-29, reguliariai lankė darželį nuo 2010-01-12 iki 2014-05-30, mokesčiai buvo mokami laiku; taip pat BĮ Klaipėdos futbolo sporto mokyklos 2019-03-19 pažymos Nr. 18 duomenimis vaikas lankė Klaipėdos futbolo mokyklą 2014 – 2015 metais. Atsakovė deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 2019-09-19 adresu (duomenys neskelbtini), t.y. savo mamos bute, tuo pačiu adresu deklaruota nuo 2007-07-26 ir atsakovės sūnaus S. S., gimusio 2007-06-29, gyvenamoji vieta. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2020-02-11 Aktu, apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), siekiant įvertinti šeimos buities bei gyvenimo sąlygas, nuomojamame bute vaiką auginti sąlygos yra geros.

Bylos duomenimis atsakovė su socialiniais darbuotojais bendrauja noriai, tačiau dažnai atsakovė nevaldo emocijų, agresijos, pastebimi pykčio protrūkiai. Socialinių darbuotojų lankymosi pas atsakove namuose metu alkoholio piktnaudžiavimo atvejų neužfiksuota, dažnai nepavykdavo patekti į atsakovės butą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2018-07-19 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, atliekamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, kuriuo nustatyta, jog 2018-01-14 apie 7.30 val. bute S. P. 6-6, Klaipėdoje, konflikto metu M. S. sugriebė savo motiną I. V. už plaukų, rovė jai plaukus, kojos keliu spyrė jai į pilvą, sukeldama I. V. fizinį skausmą, o taip pat spyrė į pilvą savo mažamečiui sūnui S. S., bandžiusiam išskirti moteris.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-14 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-115-201/2019 pripažinta, jog M. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje būdama nepakaltinama ir jai paskirtas stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Šioje nutartyje nustatyta, jog M. S., 2018-05-04 apie 08.00 val., iš Statybininkų pr. 16 namo buto Nr. 108 balkono, Klaipėdoje, tyčia išmetė knygą ir ja sudaužė kieme stovėjusio automobilio "Volkswagen Sharan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, tokiu būdu, nukentėjusiajam padarė 280 Eur turtinę žalą, t.y. jos veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalies požymius; taip pat konstatuota, jog Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2018, duomenimis, M. S. jai inkriminuojamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija; dėl pakenktų emocijų, valios, neadekvataus afekto negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti šios jai inkriminuojamos veikos padarymo metu (2018-05-04); nurodytu metu M. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti; M. S. reikalinga taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio poveikio priemonę - stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis. Nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. M1-115-201/2019 apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-28 nutartimi M. S. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė; byloje pateiktos Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2019 išvadomis M. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, paranoidine šizofrenija, medikamentine remisija (1 punktas), ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 punktas), jai reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas; jai reikia taikyti ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (5 punktas). Klaipėdos apygardos teismo 2019-09-12 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-14 nutartis pakeista – M. S. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro režimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis)(baudžiamoji byla Nr. 1A-106-458/2019). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-05-25 nutartimi tenkintas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-14 nutartimi paskirta ir Klaipėdos apygardos teismo 2019-09-12 nutartimi pakeista M. S. priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, panaikinta (baudžiamoji byla Nr. T-230-718/2020).

Byloje pateikto administracinių nusižengimų registro 2018-12-05 duomenimis atsakovė M. S. ne kartą bausta už administracinius nusižengimus.

Iš SODROS duomenų bazės matosi, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2015-11-06 iki 2016-09-23 vykdė individualią veiklą, nuo 2017-09-01 iki 2017-11-30 dirbo A. G. agentūroje (duomenys neskelbtini), nuo 2018-02-02 vykdė individualią veiklą. Atsakovė pateikė 2018-12-11 Darbo sutartį dėl darbo (duomenys neskelbtini) pardavėjo-konsultanto pareigose. Iš SODROS 2019-02-15 duomenų bazės matosi, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2017-01-01 registruota kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, taip pat laikotarpiu nuo 2018-12-12 iki 2018-12-31 dirbo (duomenys neskelbtini), bei laikotarpiu nuo 2018-11-17 iki 2018-11-20 dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovė buvo registruota nuo 2019-03-07 kaip darbo ieškantis asmuo. Iš SODROS 2019-03-08 duomenų bazės matosi, jog atsakovė nuo 2019-01-01 iki 2019-01-31 dirbo (duomenys neskelbtini). Iš SODROS 2020-02-03 duomenų bazės matosi, jog atsakovė nuo 2019-04-19 iki 2019-09-26 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2019-06-26 iki šiol dirba (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat pateikti duomenys apie atsakovės draudžiamąsias pajamas, pajamų mokesčio deklaracija už 2019 metus apie papildomai gautas 1 800 Eur pajamas iš individualios veiklos, taip pat apie atsakovės nedarbingumo priežastis laikotarpiu nuo 2019-11-27 iki 2020-01-08, atsakovę charakterizuojanti medžiaga iš (duomenys neskelbtini), vykdymo procese priimti antstolių patvarkymai dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir išieškojimo iš skolininkės – atsakovės užbaigimo,

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto 2016-09-27 Studijų pažymėjimo Nr. SCP-4041 duomenimis, atsakovė buvo šio fakulteto studentė ir laikotarpiu nuo 2006-07-28 iki 2016-03-08 išlaikė nurodytus egzaminus. Atsakovė taip pat 2017 m. įgijo Administracijos darbuotojo kvalifikaciją Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre. Atsakovė pateikė 2017-07-23 S. S. „Aktyvaus stovyklavimo sutartį, taip pat fotonuotraukas apie gyvenimo sąlygas. Atsakovė pateikė Pažymėjimą, jog ji 2019-11-16 -12-14 dalyvavo „Sąmoningos tėvystės“ seminarų cikle.

Pateiktais ieškovo byloje duomenimis atsakovė turi įsiskolinimų kreditoriams, įsiskolinimai išieškomi nustatyta tvarka antstolių vykdymo procesuose; teismo posėdžio metu atsakovė M. S. paaiškino, kad dalį įsiskolinimų jau padengė, liko dar nesumokėta skolų vykdymo procesuose.

Atsakovė pateikė byloje buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2019-01-23 iki 2020-01-23.; taip pat buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2020-02-01 iki 2021-02-01. Taip pat pateikti duomenys apie atsakovės draugo J. B. deklaruotą gyvenamąją vietą, darbą bei jo draudžiamas pajamas, jį charakterizuojanti medžiaga iš UAB „Promax lt“, išrašai iš jo sąskaitos AB „Swedbank“. Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo 2019-07-19 pažymos Nr. 2.14-Kl.398 duomenimis J. B. keletą kartų gydėsi Klaipėdos Jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente, diagnozė: „Priklausomybės alkoholiui sindromas“. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento 2020-06-15 Pažymos Nr. 48-13-51 duomenimis, J. B. Psichiatrijos departamente gydėsi savo noru laikotarpiais nuo 2016-01-08 iki 2016-01-12, nuo 2016-09-24 iki 2016-10-13, nuo 2018-07-13 iki 2018-08-03. Pateiktais duomenimis J. B. teistas.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Šilalės rajono apylinkės teismo 2005-12-20 baudžiamuoju įsakymu J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad jis 2003-03-03 naktį apie 2 val. Šilalės rajono Pajūrio miestelyje S. D. ir S. G. g. 24A-18, L. Š. priklausančiame bute, elgdamasis ypatingai įžūliai, tyčia iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kumščiu sudavė vieną smūgį V. J. į smakro sritį, vieną smūgį į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam padarydamas odos nubrozdinimus viršugalvio kairėje pusėje ir smakro kairėje pusėje, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, po to vienam iš nenustatytų asmenų koja spyrus vieną smūgį D. R. į nugarą, sukėlus jai fizinį skausmą, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį L. Š. į veido sritį ir ją pargriovus ant lovos, tuo nukentėjusiajai padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiajame žąste, kairėje blauzdoje, audinių patinimą kairio antakio išoriniame gale, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei koneveikė nukentėjusiuosius necenzūriniais žodžiais (baudžiamoji byla Nr. 1-121-757/2005). Iš pateikto 2014-10-20 Pranešimo apie asmens priverstinį baudos sumokėjimą matosi, jog teismo 2005-12-20 nuosprendžiu J. B. paskirta 579,24 Eur (2 000 Lt) bauda išieškota antstolės 2014-10-07.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016-10-11 baudžiamuoju įsakymu J. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas už tai, kad jis panaudodamas fizinį smurtą sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. 2016-09-17, 19.29 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su savo motina D. B., iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu, vieną kartą iš rankos trenkė į krūtinės sritį, bei pastūmė į sieną, dėl ko D. B. buvo sukeltas fizinis skausmas (baudžiamoji byla 1-843-158/2016).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-07-18 baudžiamuoju įsakymu J. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas už tai, kad jis 2018-06-22, apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), rankomis stumdė motiną D. B. bei vieną kartą kumščiu smogė jai į lūpas, ko pasėkoje nukentėjusiajai D. B. nukritus ant sofos, dar vieną kartą kumščiu smogė į dešinės pusės žandikaulį bei vieną kartą spyrė į kairę koją, taip padarydamas poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio dešinio kampo projekcijoje, lūpų dešinėje su minkštųjų audinių patinimu, kraujosruvomis lūpų vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D.Braginskaja sveikatą; tokiu būdu jis mušdamas nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį. Tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu jam uždrausta lankytis (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su D.Braginskaja bei uždrausta vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (baudžiamoji byla Nr. 1-783-201/2018).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2019-03-29 Pažymos apie santuokos registravimą Nr. CM5-359 duomenimis, atsakovės ir J. B. santuoka skyriuje numatoma registruoti 2019-08-31. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2020-01-24 Pažymos apie santuokos registravimą Nr. CM5-102 duomenimis, atsakovės ir J. B. santuoka skyriuje numatoma registruoti 2020-08-29.

Savivaldybės BĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2019-07-02 Pažymos Nr. SD-1268 duomenimis, 2019-06-14 stebint psichologui vyko atsakovės M. S. susitikimas su dukra K. S., atvykusi elgėsi ramiai, bandė bendrauti su mergaite, tačiau užmegzti kontakto nepavyko, susitikimas praėjo labai paviršutiniškai be emocinio fono tarp mamos ir dukters.

Byloje taip pat pateikti trečiuosius asmenis Dabužinskus charakterizuojantys duomenys bei įrodymai. Globojamo (rūpinamo) vaiko 2020-06-25 aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nepilnametės K. S., gimusios 2018-05-22, globos vietoje gyvenimo bei vystymosi sąlygos saugios, geros, vaikas sveikas, aprūpintas, vaiko mama domėtis vaiku pradėjo prieš metus.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Vadovaujantis CK 3.180 straipsniu, laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog abu tėvai ar vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, dėl to gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalo vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti, jei gali pasikeisti, tuomet laikomas laikinas valdžios apribojimas. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi ir ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, taip pat teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų I. V., J. B., A. V., L. V., V. B., L. S. paaiškinimus, byloje pateiktus bei tirtus įrodymus bei duomenis, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir laikinai apriboti atsakovei M. S. motinos valdžią į jos nepilnametę dukrą K. S., gimusią 2018-05-22, ieškovei įrodžius byloje, jog atsakovė M. S. gimus vaikui nesirūpino savo dukra, jos neišlaikė, neužtikrino vaikui normalių ir saugių gyvenimo sąlygų, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė įrodė, jog ši padėtis gali keistis – atsakovė labai stengiasi pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą užtikrinant tinkamą jos kaip motinos pareigų išlaikyti, rūpintis vaiku, auklėti savo vaiką vykdymą, atsakingai rūpinasi savo liga vartodama vaistus, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Taip pat byloje įrodyta, jog ieškinio pateikimo teismui dienai atsakovė dėl savo ligos - lėtinio psichikos sutrikimo, negalėjo užtikrinti tinkamos savo nepilnametės dukters išlaikymo, priežiūros, auklėjimo, įvertinant tuo pačiu ir tai, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019-09-12 nutartimi, t.y. jau nagrinėjant šią civilinę bylą dėl motinos valdžios apribojimo, atsakovei M. S. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro režimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis)(baudžiamoji byla Nr. 1A-106-458/2019); kad tik Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-05-25 nutartimi panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-14 nutartimi paskirta ir Klaipėdos apygardos teismo 2019-09-12 nutartimi pakeista M. S. priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis (baudžiamoji byla Nr. T-230-718/2020), t.y. ambulatorinis stebėjimas atsakovei panaikintas tik prieš priimant teismui šį procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje; kad tik Teismo psichiatrijos 2019-10-03 – 2019-11-18 Ekspertizės Akto Nr. (duomenys neskelbtini)2019 išvadomis konstatuota, jog M. S. gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti (2 punktas); jog esant medikamentinei psichikos sutrikimo remisijai, M. S. gali veikti savarankiškai auklėjant savo nepilnametį vaiką, t.y. suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tinkamai pasirūpinti savimi ir savo nepilnamečiu vaiku K. S., gimusia 2018-05-25, priimti kasdienius sprendimus ir sudaryti savo nepilnamečiui vaikui tinkamas ir saugias gyvenimo, ugdymo, auklėjimo, priežiūros sąlygas (7 punktas); kad šios bylos nagrinėjimo metu VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro komisijos išvadų pagrindu tik 2020-05-07 VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras kreipėsi į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinimo M. S. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-05-25 nutartimi tenkintas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-14 nutartimi paskirta ir Klaipėdos apygardos teismo 2019-09-12 nutartimi pakeista M. S. priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, panaikinta (baudžiamoji byla Nr. T-230-718/2020). Tačiau, kaip matosi iš tirtų įrodymų byloje, bylos nagrinėjimo metu padėtis keitėsi ir teismas neturi pagrindo spręsti, jog šiuo metu atsakovė dėl savo ligos pobūdžio negali tinkamai atlikti savo kaip motinos pareigų dukters atžvilgiu – nors byloje ir nustatytas atsakovės lėtinis psichikos sutrikimas, tačiau liga medikamentų pagalba atsakovės ir medikų yra kontroliuojama, atsakovė paskirtus jai vaistus naudoja tinkamai, todėl laikinas motinos valdžios apribojimas tuo pačiu leis patikrinti ir įsitikinti atsakovės tolesniu požiūriu į savo ligą bei jos visapusišką gydymą, jos veiksmus. Teismas tuo pačiu įvertina ir tai, kad atsakovei M. S. baudžiamojoje byloje paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinta teismo 2020-05-25 nutartimi (baudžiamoji byla Nr. T-230-718/2020), t.y. ambulatorinis stebėjimas atsakovei panaikintas tik prieš priimant teismui šį procesinį sprendimą, todėl teismo vertinimu laikinas motinos valdžios apribojimas tuo pačiu leis patikrinti ir įsitikinti atsakovės tolesniu požiūriu į savo ligą bei jos visapusišką gydymą, jos veiksmus nebesant priverstinio atsakovės stebėjimo ir gydymo. Ieškovė byloje neįrodė, jog atsakovė po dukters Karinos gimimo savavališkai pasišalino su gimusia dukra iš ligoninės - tokių objektyvių įrodymų byloje nepateikta. Teismas tuo pačiu įvertina ir atsakovės siekį bendrauti su dukra, nors jis bylos duomenimis atsirado ir vyko tik jau nagrinėjant šią bylą teisme, ir šis bendravimas vyksta gana sunkiai ir nerandant motinos ir vaiko abipusio ryšio, atsakovė vaiko išlaikymui lėšas skiria nereguliariai, tačiau šie duomenys bei aplinkybės leidžia vertinti atsakovės elgesį kaip pastangas gerinti buvusią padėtį, taip pat kreipiantis ir dėl papildomos pagalbos į psichologus, specialistus. Teismas tuo pačiu įvertina ir atsakovės draugą J. B. neigiamai charakterizuojančius duomenis bei įrodymus dėl jo ūmaus būdo, polinkio į agresiją, alkoholio vartojimą, ankstesnius teistumus bei šių neteisėtų veiksmų pobūdį, aplinkybes, kadangi atsakovė siekia ateityje auginti dukrą gyvenant kartu su J. B., todėl teismui šiuo metu kyla abejonės dėl vaiko galimos saugios ir tinkamos gyvenimo aplinkos, todėl laikinas motinos valdžios apribojimas tuo pačiu leis patikrinti ir šias aplinkybes bei sąlygas.

Atsakovei išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios terminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Sutinkamai su CK 3.195 straipsniu atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Ieškovė prašo vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovės po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Byloje nustatyta, jog pati atsakovė išlaikymo dukrai neteikia, už ją tai atlieka jos sugyventinis J. B., tačiau ir šios vaiko išlaikymui skiriamos lėšos nėra reguliarios, pakankamos. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Įvertinus byloje tirtus įrodymus bei duomenis apie vaiko amžių, poreikius, sveikatą, taip pat atsakovės turtinę padėtį, jos gaunamas pajamas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie tai, kad jai būtų apribotas darbingumas, byloje nėra bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovės M. S. priteistina dukters K. S., gimusios 2018-05-22, išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2018-08-07, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis, CPK 376 straipsnis).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametei K. S. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-08-23 įsakymu Nr. AD1-2043 nustatyta laikinoji globa, laikinaisiais globėjais paskirti tretieji asmenys Aida ir M. D., vaiko gyvenamąją vietą nustatant laikinųjų globėjų gyvenamojoje vietoje, nepilnametės K. S. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su laikinaisiais jos globėjais A. ir M. D. laikinųjų globėjų gyvenamojoje vietoje, paskiriant juos ir vaiko išlaikymui skirtų lėšų administratoriais iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 800 Eur išlaidų apmokėti advokatės pagalbai byloje. Tretieji asmenys pateikė įrodymus, jog patyrė 700 Eur išlaidų apmokėti advokato pagalbai byloje. Ieškinį patenkinus iš dalies, taip pat įvertinus ir bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą atsakovei priteistina iš ieškovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų; tretiesiems asmenims priteistina iš atsakovės 525 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš atsakovės priteistina 65 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 263 str., 269 - 271 str., 406 - 407 str., 496 str., 504 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Terminuotai apriboti motinos valdžią M. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters K. S., gimusios 2018 m. gegužės 22 d., atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės M. S. išlaikymą nepilnametei dukrai K. S., gimusiai 2018 m. gegužės 22 d., po 100 Eur (viena šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Nepilnametės K. S., gimusios 2018 m. gegužės 22 d., gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti su vaiko laikinaisiais globėjais A. D. ir M. D. jų gyvenamojoje vietoje.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti nepilnametės K. S., gimusios 2018 m. gegužės 22 d., laikiniems globėjams A. D. ir M. D. iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Inicijuoti bylą dėl globos (rūpybos) nustatymo nepilnametei K. S., gimusiai 2018 m. gegužės 22 d.

Priteisti atsakovei M. S. iš ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti tretiesiems asmenims A. D. ir M. D. iš atsakovės M. S. 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės M. S. 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.