Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ecotechna plius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2637-566/2016 pagal ieškovo UAB „Virpa“ ieškinį atsakovui UAB „Ecotechna plius“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl neteisėto sutarties nutraukimo, skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Virpa“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ecotechna plius“ 4 422,04 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2015 m. gegužės 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą Statybos darbų subrangos sutartį Nr. 152815 atsakovas (subrangovas) įsipareigojo savo jėgomis ir rizika naudodamas ieškovo (rangovo) medžiagas atlikti sutarties 1 straipsnyje nustatytus statybos darbus sutartomis kainomis ir perduoti atliktus darbus rangovui ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 17 d. Darbai turėjo būti atlikti statybos objekte – daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Už darbus ieškovas sumokėjo atsakovui 3 000 Eur avansą. Nors pradžioje atsakovas darbus atliko tinkamai, tačiau vėliau nebesiuntė į objektą kvalifikuotų darbininkų, sumažino jų skaičių iki 3. Ieškovas, atsižvelgdamas į namo savininkų (užsakovų) pastabas, pareiškė atsakovui pretenzijas dėl netinkamos darbų kokybės, nuolatinio darbininkų rūkymo ant objekto stogo ir apsauginės plėvelės sugadinimo. Į pateiktas pretenzijas atsakovas nereagavo ir nepašalino darbų trūkumų. Ieškovas 2015 m. liepos 15 d. raštu informavo atsakovą, kad sutartį su juo nutraukia ir pareikalavo perduoti atliktus statybos darbus, tuo pačiu nurodydamas, kad atsakovas turės atlyginti padarytą žalą. Atsakovui neatlikus jokių veiksmų, ieškovas 2015 m. liepos 31 d. pranešimu informavo atsakovą, kad darbų priėmimas vyks 2015 m. rugpjūčio 5 d., dalyvaujant nepriklausomam ekspertui ir užsakovams, tačiau atsakovas minėtu laiku į objektą neatvyko, todėl darbai buvo priimti nedalyvaujant atsakovui, nustatant tinkamai ir netinkamai atliktus darbų apimtis bei nusprendžiant dėl sugadinto stogo perdarymo. Ieškovas ištaisė atsakovo padarytus darbų kokybės trūkumus, perdarė sugadintą stogą ir atliktus darbus perdavė užsakovams. Ieškovo patirti nuostoliai dėl netinkamai atliktų darbų, sugadintų statybinių medžiagų ir sugadintos stogo dangos yra lygūs 7 350,20 Eur be PVM (3 399,74 Eur be PVM už fasado broko ištaisymo darbus ir 3 950,46 Eur be PVM už stogo konstrukcijų sutaisymą). Atsakovas tinkamai atliko statybos darbų už 5 928,16 Eur bet PVM, todėl įskaičius mokėtiną sumą į atlygintinos žalos dalį, likusi neapmokėta žalos dalis sudaro 4 422,04 Eur.Atsakovas UAB „Ecotechna plius“ priešieškiniu prašė pripažinti ieškovo atliktą Statybos darbų subrangos sutarties nutraukimą neteisėtu, pažeidžiančiu sutarties sąlygas; pripažinti, jog ieškovo atliktas 2 928,16 Eur įskaitymas yra nepagrįstas ir neteisėtas; priteisti iš ieškovo 4 666,88 Eur skolą už atliktus darbus, 147,29 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pretenzijose ar susitikimų metu nė karto nėra nurodęs ir įvardijęs konkrečių darbų, kurie atsakovo buvo atlikti nekokybiškai. Ieškovas 2015 m. liepos 15 d. uždraudė atsakovo darbuotojams patekti į objektą, taip faktiškai vienašališkai nutraukdamas sutartį, nors 2015 m. liepos 15 d. rašte nurodė vienašališkai nutraukiantis sutartį nuo 2015 m. liepos 17 d. Ieškovas nustatė tarpinius darbų atlikimo terminus bei nuolat kontroliavo atsakovo atliekamų darbų eigą, kokybę, tačiau niekada neįvardijo darbų kokybės trūkumų, vengė darbus kartu peržiūrėti, fiksuoti ar pasitelkti trečiuosius asmenis įvertinant darbų kokybę. Jei atsakovas būtų vengęs ištaisyti darbų trūkumus, ieškovas būtų turėjęs teisę prašyti skirti ekspertizę. Ieškovas savarankiškai baiginėjo atsakovo darbus jau nuo 2015 m. liepos 16 d., tokiu būdu ieškovas apribojo atsakovui galimybę ne tik priduoti darbus pagal esamą būklę, tačiau ir kilus ginčui prašyti ekspertinio vertinimo. Darbo trūkumai / darbų neatlikimas negalėjo būti fiksuoti 2015 m. rugpjūčio 5 d., kadangi ieškovas jau tuo metu atlikinėjo ar buvo atlikęs darbus, kuriuos turėjo pabaigti atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 4 422,04 Eur be PVM nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 422,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 980,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pripažino Statybos darbų subrangos sutarties Nr. 152815 nutraukimą neteisėtu. Pripažino ieškovo atliktą 2 928,16 Eur be PVM sumos įskaitymą neteisėtu.Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2015 m. gegužės 28 d. buvo sudaryta Statybos darbų subrangos sutartis Nr. 152815, pagal kurią atsakovas (subrangovas) įsipareigojo savo jėgomis, rizika atlikti gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos darbus, o ieškovas (rangovas) įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti atsakovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Remiantis sutarties nuostatomis teismas nustatė, kad atsakovas darbus įsipareigojo pradėti 2015 m. gegužės 28 d. ir visus numatytus darbus atlikti ir perduoti ieškovui darbų perdavimo - priėmimo aktu ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 17 d.Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas 2015 m. liepos 15 d. Pretenzijoje dėl sutartyje nustatytų statybos darbų atlikimo terminų ir kokybės pažeidimų atsakovui pasiūlė per dvi dienas priduoti atliktus darbus, nes nuo 2015 m. liepos 17 d. dienos sutartis bus nutraukta vienašališkai. Teismas pranešimą laikė ieškovo įspėjimu atsakovui apie sutarties nutraukimą. Minėtoje pretenzijoje ieškovas pareiškė atsakovui pretenzijas ne tik dėl terminų atlikti darbus pažeidimo, bet ir dėl nekokybiškai atliktų darbų, todėl ieškovas neprarado teisės jais remtis ateityje. Atsižvelgdamas į tai, jog pagal sutartį darbų atlikimui buvo likusios tik dvi dienos, o dalis darbų (klinkerio klijavimas, stogo pakalimas) nebuvo atlikti, teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai laikė, jog darbai vyko taip lėtai, kad tapo aišku, jog atsakovas laiku tinkamai sutarties nebeįvykdys, todėl ieškovas turėjo teisę į vienašališką sutarties nutraukimą. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovas, pranešdamas apie sutarties nutraukimą, nesilaikė sutartyje nustatyto penkių dienų termino (pranešė prieš dvi dienas), be to, tą pačią dieną (2015 m. liepos 15 d.) neįleido atsakovo darbuotojų į objektą, todėl sprendė, kad sutarties nutraukimas neatitiko sutarties sąlygų ir CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taigi yra neteisėtas.Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovas ne tik neperdavė atliktų darbų ieškovui, bet ir nesiėmė jokių veiksmų tikslu pranešti ieškovui apie savo pasirengimą perduoti atliktus darbus, tokiu būdu pažeidė CK 6.694 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Aplinkybė, jog atsakovas po ieškovo 2015 m. rugpjūčio 5 d. vienašališko darbų priėmimo siūlė atsakovui perduoti darbus, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas ėmėsi priemonių atliktus darbus perduoti. Nepasirašytų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir PVM sąskaitos faktūros (kuriuos atsakovas grąžino) palikimas ieškovo būstinėje nepakeičia darbų priėmimo - perdavimo proceso. Atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su ieškovu, todėl negali gintis ieškovo bendradarbiavimo stoka ir atsisakyti vykdyti savo prievoles pagal sutartį. Taigi teismas sprendė, jog ieškovo veiksmai organizuojant vienašalį darbų priėmimą yra teisėti.Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (liudytojų paaiškinimus, išvadą „Dėl fasado ir stogo darbų objekte (duomenys neskelbtini), Vilnius“, byloje pateiktą atsakovo skolos apskaičiavimo lentelę, dokumentus, patvirtinančius pastolių ir drėgmės surinkėjo nuomą (nuomos, paslaugų ir medžiagų detalizacijas), PVM sąskaitas faktūras, įrangos priėmimo - perdavimo aktus), ieškovo pateiktas nuotraukas), teismas sprendė, jog ieškovas byloje įrodė, kad atsakovas dalį darbų (fasado armavimą ir angokraščių įrengimą) atliko nekokybiškai, ir būtent dėl atsakovo darbuotojų veiksmų (vaikščiojimo ant stogo ir rūkymo) buvo pažeistos garažų stogo konstrukcijos (suplėšyta plėvelė, ko pasėkoje sušlapo po ją esanti vata). Teismas padarė išvadą, kad atsakovo pateikti įrodymai (darbuotojų pasiaiškinimai ir nuotraukos) minėtų faktų nepaneigia.Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo teisė pašalinti trūkumus nebuvo nustatyta sutartyje. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas su ieškovu nebendradarbiavo ir trūkumų nepašalino, turėjo teisę sumažinti darbų kainą. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 5 d. susirinkimo metu vienašališkai priėmė atsakovo tinkamai atliktus darbus bei nustatė nekokybiškai atsakovo atliktų darbų sąrašą, jų vertę bei šių darbų ištaisymo kaštus. Nekokybiškai atliktų darbų vertė sudarė 3 399,74 Eur be PVM. Teismas sprendė, jog ši suma yra pagrįsta ir įrodyta, todėl šia suma sumažino atsakovų darbų kainą. Be to, teismas nustatė, kad atsakovo darbuotojų sugadinto stogo konstrukcijos atstatymas (suplėšytos plėvelės, jos ir sušlapusios vatos keitimo darbų kaštai, drėgmės surinkėjo ir pastolių nuoma) apskaičiuotas pagal ieškovo faktiškai turėtas išlaidas mechanizmų nuomai, pagal ieškovo ir savininkų kotedžų sudarytų sutarčių įkainius (darbų ir medžiagų) ir lokalines sąmatas bei pateiktus nuomos dokumentus ir sudaro 3 950,46 Eur be PVM. Atsižvelgdamas į tai, jog stogo konstrukcijų darbų atsakovo darbuotojai neatlikinėjo, 3 950,46 Eur be PVM sumą teismas laikė nuostoliais, patirtais dėl atsakovo darbuotojų neteisėtų veiksmų, todėl padarė išvadą, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo patirta žala iš viso sudaro 7 350,20 Eur be PVM.Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai atliko darbų už 5 928,16 Eur be PVM, todėl sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad tinkamai atliko darbų už 7 666,88 Eur be PVM.Teismas nurodė, kad įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau apie tokio veiksmo atlikimą būtina tinkamai pranešti kitai prievolės šaliai. Nagrinėjamu atveju ieškovas tinkamai ir aiškiai atsakovui apie įskaitymą nepranešė. Be to, tarp šalių kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir nuostolių atlyginimo, teismas sprendė, jog įskaitymo metu nebuvo galiojančio ieškovo reikalavimo atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, taigi nebuvo ir ieškovo bei atsakovo priešpriešinių reikalavimų, todėl ieškovo atliktas 2 928,16 Eur be PVM įskaitymas nebuvo teisėtas, nes neegzistavo visos CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos įskaitymo atlikimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Ecotechna plius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Nesant galimybės išspręsti bylos apeliacinės instancijos teisme, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje apklausiant atsakovo liudytoją R. A.. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas nepakankamai išsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjo ir neobjektyviai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pažeidė materialiosios teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog apeliantui taikytina civilinė atsakomybė, net ir ieškovui neįrodžius visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog visų 4 namų stogų plėvele bei vata buvo pažeista dėl neteisėtų veiksmų ir būtent tokia apimtimi, kuria susidarė prašomi priteisti nuostoliai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog plėvelės klojimo darbai užsakovams (butų savininkams) buvo priduoti, nėra nustatyta, ar darbai buvo atlikti kokybiškai ir iki galo. Teismas nevertino, jog statybų objektas ginčo metu nebuvo aptvertas, todėl į jį galėjo patekti bet kas. Taip pat nevertino, jog statybų objekte dirbo kitų darbuotojų. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų galimiems difuzinėms plėvelės pažeidimams likviduoti po to, kai 2015 m. liepos 7 d., gavo butų savininkų pretenziją. Teismas tinkamai neįvertino galimos pačio ieškovo kaltės dėl kilusių nuostolių fakto bei dydžio. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie faktiškai patirtų nuostolių dydį, o ieškovo pateiktos sąskaitos dėl įrenginių nuomos nepatvirtina nei išlaidų fakto (apmokėjimo už paslaugas fakto), nei sąsajumo reikalavimo. Lokalinė sąmata negali būti sulyginta su objektyviais išlaidų įrodymais, kurių ieškovas byloje nėra pateikęs.Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Po to, kai ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį, atsakovas, kaip ir numatyta sutarties 2.2 punkte, 2015 m. liepos 17 d. parengė ir ieškovui siekė perduoti darbų priėmimo perdavimo aktą. Bylą nagrinėjęs teismas išsamiai netyrė ir nevertino, dėl kokių priežasčių ieškovo atstovas nepriėmė darbų sutartyje nustatytą dieną, nesiaiškino ir net nesudarė atsakovui sąlygų įrodyti (pakviečiant liudyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkę R. A.), jog joks susirinkimas 2015 m. rugpjūčio 5 d. realiai nevyko. Susirinkime objektyviai nebuvo įmanoma nustatyti nekokybiškai atliktų darbų mąsto, vertės, kadangi susirinkimas vyko po to, kai ieškovas vykdė darbus.Teismas pažeidė rungimosi ir lygiateisiškumo principus, kadangi neleido atsakovui įrodinėti nurodomų aplinkybių liudytojo paaiškinimų pagalba.Teismas atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymą, peržengdamas pareikštų reikalavimų ribas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas netikslino ieškinio, nedidino bei nemažino ieškinio reikalavimų, o atsakovas savo atsikirtimus grindė išimtinai vien tik pareikšto turtinio reikalavimo ribose, todėl teismas, atlikdamas įskaitymą ne nuo ieškiniu prašytos priteisti ir teismo patenkintos ieškovo reikalavimo sumos, t. y. 4 422,04 Eur, o nuo 7 350,20 Eur, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies, kuri draudžia teismui peržengti ieškinio ribas, reikalavimus.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo naudai negali būti priteisiamos palūkanos bei išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Tai, jog procesinius (teisinius) dokumentus atsakovui rengė ne advokatas ar advokato padėjėjas, neriboja asmens teisės prašyti priteisti kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ir negali būti prilyginama teisiniam atstovavimui.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Virpa“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo netenkinti atsakovo prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Byloje taikytinos teisės normos, reglamentuojančios sutartinę civilinę atsakomybę. Šalių sudarytoje sutartyje nėra numatyta, kad atsakovas atsako tik esant jo kaltei, todėl ieškovas neprivalėjo įrodyti jo kaltės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent dėl atsakovo darbuotojų veiksmų (vaikščiojimo ant stogo, statybinių šiukšlių mėtymo ir rūkymo) buvo pažeistos kotedžų garažų stogo konstrukcijos (suplėšyta plėvelė, ko pasėkoje sušlapo po ją esanti vata). Atsakovas viso proceso metu neginčijo žalos dydžio, taip pat nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus. Paskaičiuota atkuriamosios vertės metodu žala priteistina net ir tuo atveju, jei objektas nėra realiai atkuriamas. Byloje pateikti atliktų statybos darbų priėmimo - perdavimo aktai, pasirašyti tarp ieškovo ir visų butų savininkų (kiekvienas iš butų savininkų pasirašė atskirą aktą), kurie įrodo, kad butų savininkai priėmė atliktus darbus, įskaitant ir stogo sugadinimų atkūrimo darbus. Sutvarkyti pažeistą plėvelę buvo įsipareigojęs atsakovas (ir net bandė ją klijuoti, lopyti), todėl ieškovui nebuvo pagrindo pačiam iš karto imtis priemonių. Darbų trūkumai ir defektai buvo fiksuoti specialisto išvadoje dar iki priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos, todėl jų neatkartojimas pačiame akte nelaikytinas akto trūkumu, mažinančiu jo įrodomąją galią. Atsakovui buvo pranešta apie įvyksiantį susirinkimą.Atlikti statybos darbai pirmiausia perduodami statybos objekte, o ne buveinėje, realiai juos apžiūrint ir įvertinant, o ne formaliai surašant aktą. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie įvyksiantį darbų perdavimą - priėmimą statybos objekte 2016 m. rugpjūčio 5 d. 2015 m. liepos 17 d. raštas savaime nereiškia, kad iš karto po 2015 m. liepos 17 d. ieškovas pats objekte atliko kokius nors darbus, kurie trukdytų objektyviai nustatyti atsakovo atliktus statybos darbų kiekį ir kokybę. Jokie su atsakovo atliktais ir neatliktais darbais susiję tolesni darbai iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. nevyko. Eksperto išvada yra parengta tinkamo asmens (specialisto, turinčio specialiųjų žinių), surašyta ir pasirašyta, nėra nuginčyta, todėl nėra jokio pagrindo jos nevertinti ar laikyti nepatikimu įrodymu.Atsakovas įsipareigojo užtikrinti pasirinktų liudytojų dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau šios pareigos neįvykdė. Teismo posėdžio metu atsakovas neprašė įteikti liudytojai šaukimo per antstolį, skunde nurodoma tiesos neatitinkanti aplinkybė. Teismas neapribojo atsakovo teisės teikti įrodymus per liudytojų apklausą, o pats atsakovas šios savo teisės neįgyvendino tinkamai.Teismas nepriteisė ieškovui daugiau, nei buvo prašoma ieškiniu. Teismas, tenkinęs atsakovo reikalavimą dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu, pats atliko įskaitymą, priteisęs ieškovui visą nustatytą žalą, o atsakovui priteisęs likusią už atliktus darbus mokėtiną sumą. Toks teismo sprendimas nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu, nes procesinį sprendimą teismas priėmė pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ribose.Teismas nustatė, kad ieškovui priteistina suma yra didesnė nei iš ieškovo priteistina atsakovui suma. Todėl akivaizdu, kad atsakovas naudojosi didesnėmis ieškovo lėšomis nei buvo likusi nesumokėta suma už tinkamai atliktų darbų dalį. Atsakovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo buvo atmestas pagrįstai. Civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo galima tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Ginčo atveju atsakovą atstovavo jo darbuotojas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų įvertinti esminiai apeliacinio skundo argumentai, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir kviesti į teismo posėdį liudytoją netenkinamas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šios instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir jų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), tačiau visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliantas skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Nors apeliantas apeliaciniu skundu prašo visoje apimtyje ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog iš esmės apeliantas ginčija ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Apeliantas įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, nepagrįstai ieškinį dėl nuostolių atlyginimo tenkino, be to, pasak apelianto, ieškovas neįrodė nuostolių dydžio, o teismas, tenkindamas ieškinį, neatsižvelgė į paties ieškovo kaltę dėl nuostolių atsiradimo. Be to, apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, užkirto atsakovui galimybę įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes liudytojų pagalba, netyrė ir nesiaiškino, dėl kokių priežasčių ieškovas nepriėmė darbų sutartyje nustatytą dieną, o taip pat peržengė ieškinio ribas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 422,04 Eur nuostolių, patirtų dėl nekokybiškai atliktų subrangos darbų, atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti ieškovo atliktą Statybos darbų subrangos sutarties nutraukimą neteisėtu, pažeidžiančiu sutarties sąlygas, pripažinti, jog ieškovo atliktas 2 928,16 Eur įskaitymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priteisti iš ieškovo 4 666,88 Eur skolą už atliktus darbus, 147,29 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Taigi, jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dispozicijos (CPK 13 straipsnis) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, o atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies ir, atlikęs vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą, priteisė ieškovui iš atsakovo 4 422,04 Eur be PVM nuostoliams, dėl nekokybiškai atliktų subrangos darbų, atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 980,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismas pripažino Statybos darbų subrangos sutarties Nr. 152815 nutraukimą bei ieškovo atliktą 2 928,16 Eur be PVM sumos įskaitymą neteisėtu, kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Atsižvelgdama į nurodytą aukštesniųjų teismų formuojamą praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas būtų peržengęs ieškinio ribas ar pasisakęs dėl reikalavimų, kurie nebuvo ieškinyje ir priešieškinyje nurodyti kaip reikalavimų faktinis pagrindas. Kaip matyti iš byloje pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, faktinių byloje nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir sprendimo rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas išsprendė visus byloje pareikštus reikalavimus, pritaikė tinkamą proceso dalyvių pažeistų teisių gynybos būdą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliaciniu skundo motyvais nėra pagrindo. Apelianto nurodomas ir pirmosios instancijos teismo atliktas vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymas negali būti pripažįstamas byloje pareikštų reikalavimų ribų peržengimu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o taip pat CPK 7 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog teismas turi imtis visų nustatytų priemonių, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimai yra vienarūšiai, t. y. piniginiai, taip pat į tai, jog ieškovas pateiktu ieškiniu iš esmės siekė įskaityti atsakovo reikalavimą, turėjo teisę atlikti vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą.Apeliantas taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kuris ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat tai, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė minėtų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, atliko išsamų byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, išsamiai motyvavo priimtą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė atsakovo nurodyto liudytojo, savaime nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstu, kadangi teismas sprendimą byloje priėmė išsamiai ištyręs visus byloje esančius įrodymus, tinkamai juos įvertinęs ir išsamiais išanalizavęs.Minėta, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2015 m. gegužės 28 d. buvo sudaryta Statybos darbų subrangos sutartis Nr. 152815, pagal kurią atsakovas (subrangovas) įsipareigojo savo jėgomis, rizika atlikti gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sienų šiltinimą, putų polistirolo montavimą, armavimą be angokraščių, fasado apdailą dekoratyviniu tinklu be angokraščių, klinkerinių plytelių klijavimą ir fugavimą, angokraščių formavimą ir dekoratyvinio tinko dengimą, angokraščių formavimą ir klinkerio klijavimą ir fugavimą, pamatų teptinę hidroizoliaciją ir pamatų šiltinimą, pamatų armavimą, pamatų dekoratyvinį tinkavimą, lietaus sistemos montavimą, pakalimo darbus, o ieškovas (rangovas), be kitų Sutartyje numatytų pareigų, įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti atsakovui Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (Sutarties 1.1., 5.3. p.). Pagal Sutarties nuostatas, atsakovas darbus įsipareigojo pradėti 2015 m. gegužės 28 d. ir visus numatytus darbus atlikti ir perduoti ieškovui darbų perdavimo - priėmimo aktu ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 17 d., pažymint, kad darbų atlikimo terminai gali būti pakeisti dėl oro sąlygų abiejų šalių susitarimu bei kitomis sąlygomis nei numatyta Sutarties 10.1 punkte (Sutarties 2.1., 2.2. p.).Sutarties 3.2. punktu šalys susitarė, kad ieškovas su atsakovu privalo atsiskaityti už kokybiškai atliktus ir priduotus darbus pagal priėmimo - perdavimo aktą; ieškovui pasirašius darbų priėmimo - perdavimo aktus, atsakovas privalėjo pateikti PVM sąskaitą faktūrą atliktiems darbams, kurią ieškovas įsipareigojo apmokėti per 3 darbo dienas. Pagal Sutarties 4.1. punktą, atsakovas įsipareigojo savo rizika ir jėgomis tinkamai ir laiku atlikti Sutartyje nurodytus darbus ir juos perduoti ieškovui, taip pat įsipareigojo atsakyti už atliekamų darbų kokybę, paskirti darbų vadovą (4.2. p.). Pagal Sutarties 5.4., 5.5. punktus ieškovas įsipareigojo dalyvaujant atsakovui apžiūrėti ir priimti atsakovo atliktus darbus, ieškovas turėjo teisę bet kuriuo metu kontroliuoti atliekamų darbų eigą ir kokybę bei pastebėjęs nukrypimus nuo Sutarties sąlygų, bloginančius darbų kokybę, ar kitus trūkumus – pranešti apie tai atsakovui.Sutartimi šalys taip pat susitarė, kad ieškovas turi teisę išskaičiuoti dėl atsakovo kaltės patirtus nuostolius (sugadintos medžiagos, pastolių nuoma ir kitos papildomos išlaidos), delspinigius ir baudas iš atsakovui mokėtinų sumų (Sutarties 6.1 p.). Sutarties 8.2.1. punktas numatė ieškovui teisę vienašališkai ne teismine tvarka nutraukti Sutartį pranešus apie tai atsakovui prieš 5 kalendorines dienas, jeigu atsakovas laiku nepradeda vykdyti Sutarties arba vykdo taip lėtai, kad tampa aišku, jog jis laiku tinkamai jos nebeįvykdys. Taigi pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.Kasacinio teismo praktika dėl užsakovo pareigos priimti rangovo atliktus darbus ir už juos atsiskaityti yra išsami, joje nustatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), todėl pabrėžtina būtinybė kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta vienašalio perdavimo akto pasirašymo tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 4 dalis), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.). Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog sprendžiant dėl CPK 178 straipsnyje nurodytos juridinio asmens pareigos įvykdymo, turėtina omenyje tai, jog šio asmens įrodinėjami faktai, susiję su sutartinių teisinių įsipareigojimų įvykdymu (pvz.: medžiagų / įrengimų / darbo jėgos panaudojimas, atliktų / atliekamų statybos rangos darbų fiksavimas etc.) – turi būti grindžiami leistinais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, ieškovas 2015 m. liepos 15 d. Pretenzijoje dėl sutartyje nustatytų statybos darbų atlikimo terminų ir kokybės pažeidimo atsakovui pasiūlė per dvi dienas priduoti atliktus darbus, nes nuo 2015 m. liepos 17 d. Sutartis bus nutraukta vienašališkai. Pretenzijoje ieškovas pareiškė atsakovui pretenzijas ne tik dėl terminų atlikti darbus pažeidimo, bet ir dėl nekokybiškai atliktų darbų, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neprarado teisės jais remtis ateityje (CK 6.689 str. 2d.). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2015 m. rugpjūčio 5 d. Susirinkimo metu vienašališkai priėmė atsakovo tinkamai atliktus darbus bei nustatė nekokybiškai atsakovo atliktų darbų sąrašą, jų vertę bei šių darbų ištaisymo kaštus, apie tai 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu pranešęs atsakovui. Minėta, jog atsakovas Sutartimi įsipareigojo visus Sutartyje numatytus darbus atlikti ir perduoti juos ieškovui pagal priėmimo - perdavimo aktą ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 17 d. Atsakovas 2015 m. liepos 17 d. atvykęs į ieškovo buveinę paliko nepasirašytus Darbų priėmimo - perdavimo aktus bei PVM sąskaitą faktūrą visai (išskyrus ieškovo sumokėtą 3 000 Eur avansą) Sutartyje sulygtai sumai, neatsižvelgdamas į kilusi ginčą dėl darbų kokybės. Nagrinėjamu atveju, atsakovas ne tik tinkamai, sutartyje nustatyta tvarka, neperdavė atliktų darbų ieškovui, bet ir nesiėmė jokių veiksmų tikslu pranešti ieškovui apie savo pasirengimą perduoti atliktus darbus, tokiu būdu pažeisdamas CK 6.694 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su ieškovu, todėl negali gintis ieškovo bendradarbiavimo stoka ir atsisakyti vykdyti savo prievoles pagal Sutartį. Apie vienašališką darbų priėmimą 2015 m. rugpjūčio 5 d. susirinkime, ieškovas el. laišku 2015 m. liepos 31 d. 12.23 val. informavo atsakovą bei išsiuntė skolų suderinimo aktą. Atsakovas 2015 m. liepos 31 d. 13.54 val. el. laišku pasiteiravo ieškovo, kokiu laiku 2015 m. rugpjūčio 5 d. bus vykdomas darbų priėmimas. Taigi atsakovui buvo žinoma apie ieškovo organizuojamą darbų priėmimą – perdavimą. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo 2015 m. gegužės 5 d. 9.35 el. laiškas ieškovui, kuriame atsakovas patvirtina, jog jis žino apie darbų priėmimą - perdavimą 2015 m. rugpjūčio 5 d. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo veiksmai organizuojant vienašalį darbų priėmimą yra teisėti. Iš 2015 m. rugpjūčio 5 d. 15.00 val. Susirinkimo protokolo Nr. 2015-08/01, įvykusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, matyti, kad ieškovo direktorius P. V., ieškovo darbų vadovas V. I., butų (kotedžų) savininkai A. Č., T. M., R. A., S. Č. ir atestuotas statybos specialistas - techninis prižiūrėtojas A. S. – nusprendė patvirtinti ieškovo paruoštą atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 1, ieškovo paruoštą nekokybiškai atliktų darbų sąrašą ir patvirtinti fasado brokų ištaisymo bei stogo konstrukcijos taisymo sąmatas, be to, buvo nutarta, kad defektų šalinimo darbus atlieka ieškovas.Susirinkimo dalyviai pasirašė Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 1 bendrai visų darbų kainai be PVM – 5 928,16 Eur, su PVM – 7 173,07 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovo atlikti darbai yra: sienų šiltinimas, putų polistirolo montavimas – 3 240,75 Eur, armavimas be angokraščių – 1 594,95 Eur, angokraščių formavimas ir dekoratyvinio tinko dengimas – 905 Eur, pamatų teptine hidroizoliacijos ir pamatų šiltinimas – 105 Eur, fasado apdaila dekoratyviniu tinku be angokrašičų – 82,46 Eur). Nekokybiškai yra atlikti darbai 2 579,55 Eur sumai be PVM, su PVM – 3 121,26 Eur: armavimas be angokraščių – 1 638,35 Eur, angokraščių formavimas ir dekoratyvinio tinko dengimas – 941,20 Eur). Nekokybiškai atliktų darbų akto pagrindu buvo sudaryta Lokalinė sąmata „Sugadintos stogo konstrukcijos taisymas“ Nr. S002, kuri sudaryta 2015 m. liepos mėn. kainomis, bendrai 3 950,46 Eur be PVM, su PVM – 4 780,05 Eur sumai, ir Lokalinė sąmata „ Fasado brokų ištaisymo sąmata“ Nr. S001, sudaryta 2015 m. liepos mėn. kainomis, bendrai 3 399,74 Eur be PVM, su PVM – 4 113,69 Eur sumai. Į bylą pateikta atestuoto specialisto A. S., turinčio teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai), išvada „Dėl fasado ir stogo darbų objekte (duomenys neskelbtini), Vilnius“, objektas apžiūrėtas – 2015 m. rugpjūčio 3 d. Išvadoje konstatuoti fasado armavimo darbų nelygumai bei nurodyta, jog langų angokraščiai suformuoti netinkamai, nes neišlaikyta horizontali ir vertikali linija, be to, nustatyti stogo difuzinės plėvelės pažeidimai. Ieškovas taip pat pateikė statybos objekto nuotraukas, kuriose matyti pažeista plėvelė. Į bylą taip pat pateikta atsakovo skolos apskaičiavimo lentelė, įrodymai, patvirtinantys pastolių nuomą, drėgmės surinkėjo nuomą, 2014 m. gruodžio 17 d. Statybos rangos sutartis Nr. 2014-12/01, sudaryta tarp ieškovo ir užsakovo T. M., 2015 m. kovo 25 d. Statybos rangos sutartis Nr. 2015-03/03, sudaryta tarp ieškovo ir užsakovo S. Č., 2015 m. kovo 25 d. Statybos rangos sutartis Nr. 2015-03/02, sudaryta tarp ieškovo ir užsakovės R. A., lokalinė sąmata dėl visų keturių kotedžų stogo, fasado darbų. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie įrodymai patvirtina, jog atsakovas dalį Sutartimi sulygtų darbų (fasado armavimą ir angokraščių įrengimą) atliko nekokybiškai. Taigi ieškovas, nustatęs darbų trūkumus ir įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis), reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo teisė pašalinti trūkumus nėra numatyta Sutartyje, ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas su ieškovu nebendradarbiavo ir trūkumų nepašalino, turėjo teisę atitinkamai sumažinti darbų kainą. Minėta, jog ieškovas 2015 m. rugpjūčio 5 d. Susirinkimo metu vienašališkai priėmė atsakovo tinkamai atliktus darbus bei nustatė nekokybiškai atsakovo atliktų darbų sąrašą, jų vertę bei šių darbų ištaisymo kaštus. Nekokybiškai atliktų darbų vertė nustatyta pagal Sutartyje numatytus įkainius ir sudaro 3 399,74 EUR be PVM. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog ši suma yra pagrįsta ir įrodyta, todėl pagrįstai, vadovaudamasis CK 6.665 straipsnyje numatytu užsakovo teisių gynybos būdu, šia suma sumažino atsakovo atliktų darbų kainą. Nors apeliantas neigia, jog yra atsakingas dėl suplėšytos plėvelės, kurią reikėjo pakeisti, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas suplėšytos plėvelės ir jos pakeitimo kaštus, sušlapusios vatos keitimo darbų kaštus, drėgmės surinkėjo ir pastolių nuomą pagrįstai laikė ieškovo nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovo darbuotojų, kuri įrodyta liudytojų paaiškinimais ir foto nuotraukomis, kaltės. Minėtų darbų kaštai apskaičiuoti pagal ieškovo faktiškai turėtas išlaidas mechanizmų nuomai, pagal ieškovo ir kotedžų savininkų sudarytų sutarčių įkainius (darbų ir medžiagų) ir lokalines sąmatas bei pateiktus nuomos dokumentus ir sudaro 3 950,46 EUR be PVM. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo naudai negali būti priteisiamos palūkanos bei išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Tai, jog procesinius (teisinius) dokumentus atsakovui rengė ne advokatas ar advokato padėjėjas, pasak apelianto, neriboja asmens teisės prašyti priteisti kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ir negali būti prilyginama teisiniam atstovavimui. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus, kadangi pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas CK ir CPK reikalavimų, atliko ieškovo ieškinio ir atsakovo priešieškinio vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą, ieškovo prievolė atsakovui pasibaigė įskaitymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė atsakovui iš ieškovo procesines palūkanas už priteistą sumą. Be to, byloje nustatyta, kad atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį apeliantui parengė teisines paslaugas teikianti įmonė MB ,,Vertas LT“.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 taip pat yra išaiškinta ir tai, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).Taigi kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota aiški teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, pavyzdžiui, teisines paslaugas teikiančiai įmonei, negali būti vertinamas ir priteisiamas kaip bylinėjimosi išlaidos – nei pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nei pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl išlaidų, susijusių su teisine pagalba, priteisimo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteisia 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Ecotechna plius“ ieškovui UAB ,,Virpa“ 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.