- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- 1S-64-928/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21514-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-10622 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. K. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu – ir paskirta galutinė bausmė 5 metai 4 mėnesiai 1aisvės atėmimo.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2024 m. lapkričio 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-10622 nutarta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 10 mėnesių 16 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. lapkričio 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema bei stebimas rizikos mažėjimas dėl sėkmingai vykdomų resocializacijos plano priemonių bei Komisijos rekomendacijų. Komisija atsižvelgė į tai, kad stebimas teigiamas nuteistojo požiūris į darbą, jis nėra išrankus darbo pobūdžiui, dirba, vyksta į trumpalaikes išvykas, kryptingai siekia savo tikslų, geba atpažinti priežastis paskatinusias jį nusikalsti ir jas analizuoti, bei stengiasi išvengti neigiamas pasekmes galinčių turėti situacijų. Stebima motyvacija teigiama linkme koreguoti ankstesnį gyvenimo būdą, bei suvaldyti aktualius kriminogeninius veiksnius. Pastaruoju metu stebimas nepertraukiamai disciplinuotas elgesys, bendrauja mandagiai ir pagarbiai. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, suponuoja prielaidą jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-10622 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. K.. Teismas motyvavo tuo, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Atkreipė dėmesį, kad nuteistasis nesistengia analizuoti savo neigiamų bruožų bei elgesio trūkumų, savo gyvenimiškoje situacijoje nėra linkęs įvardinti probleminių sričių. Kalbėdamas apie įvykdytą nusikaltimą - savo kaltę pripažįsta iš dalies, yra linkęs kaltinti aplinkybes, nurodo, jog nesiekė platinti psichotropinių medžiagų, teigia, jog jas tik vartodavo, tokiu būdu minimalizuoja atsakomybę. Pažymėjo, kad abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia asmeniui nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje nusikalsti, tuo tarpu apsauginiai veiksniai egzistavo ir nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, per bausmės atlikimo laiką drausmės ir režimo reikalavimus nuteistasis pažeidė 1 kartą – 2023 m. liepos 4 d. vartojo psichotropines medžiagas. Taip pat įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, jog asmeniui yra būdingas impulsyvus tam tikrų klaidų kartojimas nepasimokant iš neigiamos patirties, Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas aplinkybes ir konstatavo, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 6 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde nurodo, kad A. K. dėl lygtinio paleidimo Komisijai buvo teikiamas antrą kartą, tai liudija, apie rizikos faktorių nebuvimą ir visas sąlygas, pakankamas BVK 82 straipsnio nuostatų taikymui. Komisiją sudaro profesionalai, kurie individualiai vertino apelianto asmenį ir elgesio pokyčius, todėl esminės išvados ir prielaidos lygtiniam paleidimui liko nepaneigtos. Pažymėjo, kad skirtingai teismo išvadoms, aplinkybės teigiamai charakterizuojančias nuteistą asmenį, vertinant bausmės atlikimo trukmę, apelianto elgesį, egzistuoja pakankamai ilgą laiką ir sudaro pagrindą spręsti apie galimybę toliau resocializuoti jo asmenybę taikant lygtinį paleidimą. Atkreipė dėmesį, kad darbas įkalinimo metu, neturėjimas nuobaudų, pozityvus elgesys priskirtas prie veiksnių mažinančių riziką pakartotinai nusikalsti.
5.2. Vertinant ankstesnį lygtinio paleidimo netenkinimą teismas buvo nurodęs, kad apelianto elgesyje egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie privalo būti koreguojami - piktnaudžiavimas narkotikais, ambivalentiška motyvacija nutraukti jų vartojimą, impulsyvus elgesys ir pan. Tačiau šiuo metu jau praėjęs pakankamai netrumpas periodas, kurio metu stebimi tolesni geri pokyčiai apelianto veikloje, pozityvios elgsenos egzistencija. Pažymėjo, kad jei pirminiu atveju spręsta, kad apelianto pozityvus elgesys truko per trumpai, tai šio kriterijaus ginčo nutartimi nebėra nurodoma, tai reiškia, kad anksčiau buvęs negatyvus kriterijus yra teismo pašalintas ir nebetaikomas. Tačiau nesupranta sąrašo plėtojimo, siekiant netaikyti lygtinio paleidimo apeliantui, t. y. nurodant vis naujesnius motyvus, kurie nebuvo pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, kuomet šį klausimą teismas vertino pirmą kartą. Akivaizdu, kad tokie esminiai kriterijai, lemiantys sąlygas taikyti lygtinį paleidimą – žema nusikalstamo elgesio rizika, darbo veikla ir motyvacija dirbti, alkoholio nevartojimas, itin pozityvus elgesys bausmės atlikimo metu, sudarė pagrįstas ir teisingas sąlygas išvadai, kad apeliantas laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals.
5.3. Apeliantas pažymi ir tai, kad Komisija nenustatė jokių prielaidų, ribojančių lygtinį paleidimą, todėl priešingas teismo vertinimas, neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Taip pat nutartis priimta, neatsižvelgus į teismų formuojamą praktiką, kuomet net esant mažiau pozityviai asmenį charakterizuojančių aplinkybių taikomas lygtinio paleidimo institutas. Teismas teisingai nurodo, kad kiekvienu atveju privalu įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kad jie būtų įtikinantys jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog galima būtų spręsti, kad asmuo laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pažymėjo, kad visos teismo įvardintos sąlygos apelianto buvo įgyvendintos, Komisijos išsamiai išnagrinėtos, aptartos jos priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo taikymo. Teismui nustačius faktus ir pačiam jų nepaneigus, kad apelianto nusikalstamo elgesio rizika mažėja (realiai yra itin maža), nenustačius, kad apeliantas neturėtų tolesnės motyvacijos ją mažinti, nėra pagrindo ir išvadai, kad dėl to egzistuoja rizika pakartotiniam nusikaltimui.
5.4. Teisingumo principas teismą įpareigoja taikyti/netaikyti lygtinį paleidimą taip pat motyvuotai. Negalima taikyti formalių kriterijų, kurių neįmanoma pakeisti - praeities veikos, jos įvykdymo aplinkybių ir pan. Mano, teismas privalėjo vadovautis ir esama teismų praktika, kuri numato, jog svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius bei teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-604-397/2016; 2016 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 1S-534-813/2016).
5.5. Skundo autoriaus nuomone, negalima iš asmens reikalauti absoliučiai idealaus elgesio standarto ar to kas objektyviai nėra įmanoma, svarbu duomenų pakankamumas, kad asmuo ateityje nebenusikals. Pažymėjo, kad likusi neatliktos bausmės dalis taip pat nėra didelė. Be to teismas nevertino, kad apelianto veika nebuvo organizuotos veiklos dalis, kaip teisingai nustatyta spontaniška ir padaryta pirmą kartą apelianto gyvenime. Apeliantui turi būti suteikta proga pasitaisyti, ne vien per jėgą taikant prievartinį mechanizmą. Nėra atsakyta, kuo likęs terminas 1 metų ir 10 mėn. esmingai struktūrinėje aplinkoje pakoreguos apelianto elgesį ir kokių garantijų trūksta, kad tokio elgesio negalima tikėtis jam būnant lygtinio paleidimo sąlygomis.
5.6. Teigia, kad teismas neįvardija, kokius dar kriterijus apeliantas turi atitikti, kokių priemonių turi imtis, kad tenkintų lygtinio paleidimo sąlygas. Nevertinama ir tokio požiūrio demotyvacija asmeniui. Koks tikslas vykdyti darbo veiklą, vykdyti pozityvias veiklas ir pan. jeigu asmuo priskiriamas kategorijai asmenų, kurie atlieka bausmę pilna apimtimi vis tiek, t. y. yra toje pačioje grupėje subjektų, kurie motyvacijos keisti savęs, elgtis pozityviai nerodo ir bet kuriuo atveju atlikę bausmę bus išleidžiami į laisvę. Apelianto įsitikinimu lygtinio paleidimo institutas negali būti suvokiamas pernelyg formaliai ir asmeniui nusikaltus pirmą kartą, atlikus itin reikšmingą visos skirtos bausmės dalį, savo elgesiu demonstruojant norą gyventi socialiai atsakingą gyvenimą, būti integruotam į visuomenę, padarius išvadas dėl savo neteisėto elgesio, priemonių taikymas turi būti teisingas ir adekvatus.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė A. Žaliauskienė atsiliepimu į nuteistojo gynėjo skundą prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundą atmesti. Atsiliepime sutinkama su teismo padaryta išvada, jog dabartiniame pataisos procese lygtinio paleidimo taikymas A. K. dar nebūtų efektyvus. Nuteistojo gynėjo – advokato skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia teismo nutartyje nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą bei naikinti minėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundas atmetamas
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, įvertinęs skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.
8. Nuteistojo gynėjas nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, kad yra visos sąlygos taikyti A. K. atžvilgiu lygtinį paleidimą, o skundžiamoje nutartyje nurodyta argumentacija yra subjektyvi ir nepagrįsta. Aukštesniojo teismo vertinimu, nutartyje nurodyti išsamūs atsisakymo tvirtinti Komisijos priimtą nutarimą motyvai. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį A. K. charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Be to, tinkamai išaiškintos ir BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Nors Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau tai savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Atkreipiamas nuteistojo ir jo gynėjo dėmesys, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba esant akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, priešingai skunde dėstomai pozicijai, BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra imperatyvaus pobūdžio. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis A. K. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo įvairiose intervencinėse elgesio korekcijos ir pozityvaus užimtumo programose ir priemonėse, vykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, tęsia darbinę veiklą, yra užsitikrinęs gyvenamąją ir darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, palaiko artimus santykius su šeimos nariais, priteistų ieškinių neturi, bausmės atlikimo metu yra skatintas 5 kartus už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, o nuo 2024 m. birželio 17 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos trumpalaikių išvykų į namus. Aukštesnis teismas neabejoja, kad tiek skunde, tiek Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus jų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo metu nuteistasis iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir vien tik tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Juolab, kad teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas (BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas) reikalauja, jog nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Be to, aukštesnis teismas pažymi, kad pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju jam taikoma bausmė yra efektyvi. Visgi, pagrindo šiuo metu nuteistojo padėtį dar labiau lengvinti taikant lygtinį paleidimą nėra, su tuo visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
11. Darant šią išvadą pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Nors A. K. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas itin akcentuojama pateiktame skunde, tačiau jo atžvilgiu, praėjus pakankamai ženkliam laiko tarpui būnant įkalinimo įstaigoje vis dar nustatyti 6 kriminogeniniai veiksniai. Statiniai: būdingas teisės pažeidimų modelis. Dinaminiai: piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas impulsyvus elgesys; negebėjimas atpažinti problemų; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo kvestionuoti Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių. Pritariant apylinkės teismo argumentams, nustatyti nuteistojo elgesį įtakojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie, priešingai nei statiniai, gali būti koreguojami atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius, kas iš esmės dar neleidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymint, kad nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi tiek turimas darbas ir motyvacija dirbti, tiek gyvenimo sąlygos, artimųjų palaikymas egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau akivaizdu, jog tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio visgi nesustabdė.
12. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi teismas, vertindamas A. K. nusikalstamo elgesio riziką ateityje, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje jo elgesys nebuvo nuoseklus ir išimtinai pavyzdingas, kadangi 2023 m. rugsėjo 21 d. pastarasis baustas drausmine tvarka už tai, kad trumpalaikės išvykos į namus metu vartojo kokainą – paskirtas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Sutiktina su apelianto gynėjo skundo argumentais, kad ši nuobauda vadovaujantis BVK nuostatomis šiuo metu laikytina negaliojančia, visgi, tai leidžia daryti išvadą, jog nuosekliai pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nuteistajam nepavyksta. Dar labiau, toks neatsakingas nuteistojo elgesys fiksuojamas ne bausmės vykdymo pradžioje, tačiau jau įpusėjus bausmės vykdymą, praėjus net 2 metams nuo bausmės vykdymo pradžios. Priešingai, nei skunde nurodo apelianto gynėjas, tokio A. K. elgesio vertinti kaip išimtinai nuoseklaus ir pozityvaus, nėra pagrindo. Be to, negali būti ignoruojamos ir tos aplinkybės, kad nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka būtent už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą jį platinti ir platinimą neatlygintinai, bei neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – MDMA bei glotniagalvių genties grybų vaisiakūniais ir jų dalimis, turinčiais psilocibino ar psilocino, be tikslo platinti. Be kita ko, 2020 m. spalio 16 d. A. K. taip pat buvo baustas administracine tvarka už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Visa tai leidžia spręsti, kad draudžiamų medžiagų vartojimo problema yra itin aktuali nuteistojo atžvilgiu.
13. Tuo tarpu A. K. požiūris į narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimą iš esmės nėra pasikeitęs bei verčia abejoti jo motyvacija tokiomis medžiagomis nedisponuoti ir jų neplatinti ir ateityje, o tai sudaro pagrindą tikėtis analogiško jo nusikalstamo elgesio, jei nuteistasis jau šiuo metu būtų paleistas į laisvę. Šios aplinkybės eliminuoja traktuojamą akivaizdžią nuteistojo daromą pažangą, kas yra būtina sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Tai, kad nuteistasis tiek prieš minimo nusižengimo padarymą, tiek ir po jo yra išklausęs ir baigęs pozityvaus užimtumo ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose nukreiptose į priklausomybių prevenciją, mąstymo ir elgesio teigiamas korekcijas, šiuo klausimu daryti priešingų išvadų neleidžia. Kadangi net ir po šių mokymų išklausymo, pastarasis ir toliau nepaiso įstatymo nuostatų draudžiančių vartoti narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.
14. Abejones tuo, kad nuteistasis sugebės integruotis į visuomenę ir nenusikalsti kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys apie nuteistojo mąstymą ir elgesį, jo nuostatas, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. A. K. kalbėdamas apie savo įvykdytą nusikaltimą – kaltę pripažįsta iš dalies, yra linkęs kaltinti aplinkybes, nurodo, jog nesiekė platinti psichotropinių medžiagų, teigia, jog jas tik vartodavo, tokiu būdu minimalizuoja atsakomybę. Nepakankamas nuteistojo asmeninės atsakomybės prisiėmimas bei polinkis minimizuoti savo vaidmenį dabartinėje situacijoje, suponuoja prielaidą, jog asmuo stokoja prognostinių įgūdžių – savo elgesio galimų pasekmių numatymo. Būdingas impulsyvus tam tikrų klaidų kartojimas, nepasimokant iš neigiamos patirties, pervertinant savo galimybes bei neįvertinant galimo neigiamo elgesio pasekmių. Stebimas teisės pažeidėjo orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą neatsižvelgiant į teisės aktus. Svarbu tai, kad remiantis nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumais, nustatytas nepakankamas gebėjimas pasirinkti tinkamus problemų sprendimus, įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, kas taip pat gali būti aktualu pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui. Nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių, ir visuotinai priimtinų moralinių normų. Akivaizdu, jog atitinkamas problemines sritis, tinkamu savo elgesiu nuteistasis dar gali pakeisti, tokiu būdu tikslingai koreguodamas savo nusikalstamą elgesį ir mąstyseną toliau tęsdamas tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
15. Vertinant A. K. nusikalstamo elgesio riziką ateityje, pagrįstai atsižvelgtina ir į jo praeitį, jog nuteistasis pirmą kartą su teisėsaugos institucijomis susidūrė būdamas brandžiame amžiuje (duomenys neskelbtini) metų ((duomenys neskelbtini) buvo nuteistas už prekybą vogtomis prekėmis ir dokumentų klastojimą). Teisės pažeidėjo nusikalstama veika, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę yra sunkesnė už prieš tai įvykdytą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu asmeniui paskyrus kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, jis šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų nesilaikė. Išvyko į (duomenys neskelbtini), kur pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, sulaikytas buvo pagal Europos arešto orderį. Šios aplinkybės neabejotinai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai, nepaisant to, kad šiuo metu jis laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka pirmą kartą.
16. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, A. K. mąstymo ir elgesio pokyčių visuma, dar neleidžia konstatuoti išskirtinai maksimalios jo elgesio korekcijos, kas tik dar kartą patvirtina, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūruotoje įstaigoje. Nors skunde ir nesutinkama su apylinkės teismo vertinimu dėl likusios neatliktos bausmės dalies vertinimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta, todėl pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių visumos kontekste įvertinęs ir šią aplinkybę, lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.
17. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam vien tik už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą, mokymąsi ar dalyvavimą pozityvaus užimtumo ir elgesio korekcijos programose. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys, mąstymas bei nuostatos bausmės atlikimo metu pasikeitė iš esmės ir bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo A. K. teigiama pažanga bausmės atlikimo metu buvo įvertina jį 2022 m. gruodžio 29 d. perkeliant į lengvąją grupę, o nuo 2024 m. birželio 17 d. jį perkeliant bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tačiau laiko tarpas (8 mėnesiai), kuomet nuteistasis A. K. gyvena mažiau struktūrizuotoje aplinkoje, dar nėra pakankamas spręsti, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu vien nuteistojo ir jo gynėjo advokato noras, kad A. K. būtų lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, akcentuojant socialines garantijas, šeimynines aplinkybes bei subjektyvią nuomonę neįpareigoja teismo priimti palankų sprendimą.
18. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuotos Lietuvos Respublikos teisės aktuose – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų teismui konstatuoti, kad yra pasiekti visi bausmių vykdymo tikslai. Aukščiau išdėstytos aplinkybės kartu su nusikalstamą elgesį galinčiais paskatinti veiksniais patvirtina, jog pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir bausmės tikslai dar nepasiekti. Todėl nepriklausomai nuo to, kad A. K. charakteristikoje jo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, nesudaro pagrindo skundą tenkinti ir nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą. Būtent tęstinis įkalinimo įstaigoje dirbančių specialistų pasitelkimas, aktyvus įsitraukimas į resocializacijos priemones turėtų būti pagrindinis nuteistojo tikslas, siekiant efektyvių pokyčių ateityje.
19. Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo 2016 m. apygardos teismų nutartis, kurių pagrindu nuteistiesiems buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundžiama nutartis prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Aukštesnės instancijos teismas dar kartą pažymi, jog kiekvieno nuteistojo asmens byla bei jį charakterizuojantys duomenys vertinami individualiai. Tuo tarpu nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, pagal kurį nuteistieji priskiriami žemai, vidutinei arba aukštai rizikos grupei, yra tik vienas iš kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, ir jis nėra esminis.
20. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 6 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.