- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-25
- Bylos Nr.
- T-1139-1189/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21514-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
- 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. RV-23-5491 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. K. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 20 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-5491 nutarta taikyti nuteistajam A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 3 mėnesių 18 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. birželio 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos priimtame nutarime nurodyta, kad po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip atitinkanti kriterijų mažą. Kartu Komisija nutarime nurodė, jog atlikto vertinimo metu nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis „Piktnaudžiavimo narkotikais“ srityje, mažėjo aktualūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai „Mąstymas ir elgesys“ srityje. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje užsiima darbine veika, dalyvauja įstaigoje psichologų bei pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose renginiuose bei užsiėmimuose, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Komisija pažymėjo, kad nuteistojo atžvilgiu yra nustatytas vienas riziką pakartotinai nusikalsti mažinantis veiksnys – darbas įkalinimo įstaigoje.
A. K. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, BK 64 ¹ straipsniu, paskirta galutinė 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2021 m. rugpjūčio 21 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 7 d.
Anksčiau teistas.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Komisijos nutarime nurodyta, kad A. K. įkalinimo įstaigoje užsiima darbine veikla, dalyvauja įstaigoje psichologų bei pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose renginiuose bei užsiėmimuose, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, o atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis „Piktnaudžiavimo narkotikais“ srityje, mažėjo aktualūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai „Mąstymas ir elgesys“ srityje, ir nors šios aplinkybės yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios, tačiau jos nėra išskirtinės, nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tačiau visos, aukščiau aptartos aplinkybės, savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, Komisijos nutarimui pritartina tik ta prasme, jog jau egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai yra tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo dalį. Tuo tarpu, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką ir vertinama kaip žema, tačiau įvertinus visus bylos nagrinėjimui pateiktus duomenis, teismas negali vienareikšmiai spręsti, kad materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą jau egzistuoja ir, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas keisti savo nusikalstamą elgesį.
Šiuo metu nuteistojo elgesyje, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar egzistuoja aktualūs ir turintys reikšmės nuteistojo elgesiui dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie pataisos proceso metu, jį tęsiant pataisos įstaigoje, privalo būti koreguojami iš esmės. Po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo elgesyje vyraujantys minėti veiksniai (piktnaudžiavimas narkotikais; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai) atskleidžia tai, jog nuteistasis nekoreguoja savo priešingo teisei elgesio taip, kad nekiltų abejonės, jog pataisos procesas asmenį jau paveikė taip, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje esančią medžiagą, o būtent tai, kad nuteistojo elgesyje vis dar išlieka aktuali problema susijusi su narkotikų vartojimu. Bylos duomenys atskleidžia tai, jog nuteistasis vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda (2023 m. rugsėjo 20 d.) dėl psichotropinių medžiagų vartojimo įstaigoje, ir ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi nuteistasis savo teigiamo elgesio negeba išlaikyti nuosekliai ir nepertraukiamai, ir nuo pažeidimo jo nesulaikė net anksčiau gauti paskatinimai. Tuo tarpu nors nuteistojo atžvilgiu yra nustatytas šios probleminės srities valdymas, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių kontekste daroma pažanga dar nėra ilgalaikė, kadangi nuteistasis pažeidimą padarė jau būdamas gerai susipažinęs su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis bei režimo reikalavimais. Todėl nuteistojo daroma pažanga dar stebima trumpą laiką, ir norint vertinti ją ilgalaikio pokyčio perspektyvoje, toks pokytis turi būti itin disciplinuotas ir nepertraukiamas ilgą laiką, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Tokiu būdu dar itin trumpas pozityvus nuteistojo elgesio pokytis negali būti vertinamas kaip sudarantis neabejotiną pagrindą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, A. K. neatliktos bausmės dalis (2 metai 3 mėnesiai ir 18 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nenustačius akivaizdžios nusikalstamo elgesio korekcijos pažangos, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam eliminuoti minėtus kriminogeninius veiksnius, bei adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam A. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2024 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. RV-23-5491, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. RV-23-5491 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.