Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-10622 nutarta taikyti nuteistajam A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 10 mėnesių 16 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. lapkričio 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema bei stebimas rizikos mažėjimas dėl sėkmingai vykdomų resocializacijos plano priemonių bei komisijos rekomendacijų. Stebimas teigiamas nuteistojo požiūris į darbą, nuteistasis nėra išrankus darbo pobūdžiui. Darbinių santykių patirtis laisvės atėmimo metu gali būti vertinama kaip teigiamas - apsauginis veiksnys, siekiant sėkmingai adaptuotis socialinėje aplinkoje – dirba. Nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas, kryptingai siekia savo tikslų, geba atpažinti priežastis paskatinusias jį nusikalsti ir jas analizuoti, bei stengiasi išvengti neigiamas pasekmes galinčių turėti situacijų. Stebima motyvacija teigiama linkme koreguoti ankstesnį gyvenimo būdą, bei suvaldyti aktualius kriminogeninius veiksnius. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius ir siekia juos valdyti, įsitraukia į resocializacijos procesą, suvokia taikytų priemonių naudą, pagal galimybes dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo priemonėse, motyvuotai užsiima darbine veikla, pastaruoju metu stebimas nepertraukiamai disciplinuotas elgesys, bendrauja mandagiai ir pagarbiai, yra įvykdęs lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, galima teigti, kad šiuo metu yra stebima akivaizdi pažanga siekiant valdyti kriminogeninius veiksnius ir mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, kas suponuoja prielaidą jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. K. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu – galutinė bausmė 5 metai 4 mėnesiai 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 7 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. K. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Nuteistasis atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per bausmės atlikimo laiką skatintas 5 kartus. Nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurį išleidžiamas išvykti į trumpalaikes išvykas, iš jų grįžta laiku, pažeidimų nepadarė. Nuteistasis dirba, turi patvirtintą darbo vietą galimo lygtinio paleidimo atveju, bendrauja su artimaisiais (mama, broliu). Dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, resocializacijos procese, vykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, įkalinimo įstaigoje su aplinkiniais elgiasi mandagiai. Teismo nuomone, A. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvyksta trumpalaikėms išvykoms į namus. Pažymėtina, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio.

Teismas pažymi, kad A. K. per bausmės atlikimo laiką drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą – 2023 m. liepos 4 d. vartojo psichotropines medžiagas. Ir nors nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau teismas nevertina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai). Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatyti ir apsauginiai veiksniai (stabili, nuolatinė gyvenamoji vieta; palaikantys ryšiai su artimaisiais; teigiama darbinė motyvacija), tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė, nes tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, darbą, tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagrindinis jo pajamų šaltinis laisvėje buvo atlygis gaunamas už jo vykdomą darbinę veiklą, asmens teigimu jis turėjo nuolatines ir stabilias pajamas - jam pilnai pakakdavo gaunamo atlyginimo, tiek būtinosioms išlaidoms, tiek asmeninių poreikių tenkinimui, A. K. neigia finansinį nusikaltimo motyvą. Nuteistojo nusikaltimai yra sunkesni palyginti su ankstesniu, yra nuteistajam būdingo nusikaltimo modelio dalis - neteisėtas finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais. Darytina išvada, kad nuteistasis būdamas laisvėje nesusidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau pažymėtina tai, kad nusikalstama veika yra siejama su tikslu pasipelnyti neteisėtais būdais siekiant „greitų ir lengvų“ pajamų ir nesiekė to padaryti visuotinai priimtinu būdu. Vertinimo metu save apibūdina kaip „sąžiningą ir organizuotą“, iš neigiamų bruožų įvardina tik rūkymą. Nuteistasis nesistengia analizuoti savo neigiamų bruožų bei elgesio trūkumų, savo gyvenimiškoje situacijoje nėra linkęs įvardinti probleminių sričių. Kalbėdamas apie įvykdytą nusikaltimą - savo kaltę pripažįsta iš dalies, yra linkęs kaltinti aplinkybes, nurodo, jog nesiekė platinti psichotropinių medžiagų, teigia, jog jas tik vartodavo, nuteistasis minimalizuoja atsakomybę. Analizuojant nusikaltimus stebima, jog jis nusikalto spontaniškai, impulsyviai, iš anksto savo elgesio neplanuodamas bei neapgalvodamas kokias pasekmes jo elgesys sukels. Nepakankamas nuteistojo asmeninės atsakomybės prisiėmimas bei polinkis minimizuoti savo vaidmenį dabartinėje situacijoje, nusikaltimo įvykdyme ir pan., akcentuojant situacinių aplinkybių įtaką, suponuoja prielaidą, jog asmuo stokojo prognostinių įgūdžių - savo elgesio galimų pasekmių numatymo. Vertinant nuteistojo nusikalstamą elgesį stebima, jog asmeniui yra būdingas impulsyvus tam tikrų klaidų kartojimas, nepasimokant iš neigiamos patirties, pervertinant savo galimybes, neįvertinant savo rizikingo elgesio pasekmių - laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, trumpalaikės išvykos į namus metu vartojo kokainą. Minėtasis neatsakingas poelgis skatina kvestionuoti asmens problemų identifikavimo, jų sprendimo bei pasekmių suvokimo įgūdžius. Stebimas A. K. orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą neatsižvelgiant į teisės aktus.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo (2 epizodai) padarymą. Tiek nusikaltimas, tiek baudžiamasis nusižengimas susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nusikalstamos veikos susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis (1 metai 10 mėnesių 16 dienų), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam A. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ojo kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-10622.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-10622 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.