Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 20 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinus apėmimo būdu, bei subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinus vienu trečdaliui, A. K. paskirta galutinė bausmė – 5 (penkeri) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. K. suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2021 m. rugpjūčio 29 d., jos pabaiga – 2026 m. spalio 7 d.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Teismas pripažino, kad egzistuoja formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau įvertinęs duomenis apie jam nustatomus kriminogeninius dinaminius veiksnius, jo įvykdytą pažeidimą bausmės atlikimo metu, padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra stebima dar per trumpą laiką, nesudaranti pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą.

5. Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Dalius Viačiulis skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2024 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. A. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą, privalomai atliktiną bausmės dalį. Tačiau, kaip matyti iš ankstesnėje pastraipoje nurodyto reglamentavimo, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – tai žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant, kai nustatytoji nepriskiriama žemai. A. K. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nustatyta žema. Vis tik, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas neprivalo nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, galima pagrįstai manyti, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. O šiuo atveju daryti neabejotiną išvadą, kad A. K. jau yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, dar negalima.

9. Remiantis A. K. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog nuteistasis laikėsi jam 2022 m. vasario 8 d. sudaryto individualus socialinės reabilitacijos plano, kuris buvo papildytas 2023 m. birželio 9 d. bei 2023 m. gruodžio 27 d. Tai yra, jis dalyvavo užsiėmimuose, orientuotose į kriminalinio mąstymo ir elgesio korekciją (lankė ir baigė „Elgesio keitimo terapijos“ kursą, dalyvavo pykčio prevencijos paskaitoje) bei narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją (keletą kartų baigė anoniminių alkoholikų/anoniminių narkomanų užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa), bausmės atlikimo metu dirbo (nuo 2022 m. liepos 15 d. nuteistasis yra įdarbintas (duomenys neskelbtini)), dalyvavo ir baigė „Teisinio socialinio švietimo užsiėmimo“ programą. Socialinio tyrimo išvada patvirtina ir tai, kad dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo buvo fiksuoti teigiami pokyčiai „Piktnaudžiavimo narkotikais“ bei „Mąstymo ir elgesio“ srityse. Šios aplinkybės, kaip ir turimi duomenys, jog nuteistasis laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2024 m. gegužės 14 d. buvo skatintas viso penkis kartus už gerą, sąžiningą darbą, pavyzdingą elgesį, neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Tačiau, priešingai nei yra įsitikinęs A. K. gynėjas, vien šių aplinkybių buvimas dar neįrodo, jog nuteistasis jau atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą.

10. Nors nuteistasis vykdo jo individualų socialinės reabilitacijos planą, nuo 2023m. rugsėjo 20 d. nebuvo baustas drausmine tvarka, vis tik negalima ignoruoti informacijos apie jam iki šiol priskiriamus kriminogeninius, t. y. jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančius veiksnius. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, susipažinusi su nuteistojo asmens byla, kitais bausmės atlikimo metu suformuotais dokumentais, taip pat įvertinusi pokalbio su nuteistuoju metu jo išsakytas mintis, resocializacijos skyriaus vyresnioji specialistė nustatė, jog A. K. riziką pakartotinai nusikalsti didina šie kriminogeniniai poreikiai: 1) piktnaudžiavimas narkotikais; 2) ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; 3) būdingas impulsyvus elgesys; 4) negebėjimas atpažinti problemų; 5) tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; 6) negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; 7) priežiūros/apribojimų pažeidimai. Svarbu atkreipti dėmesį, jog visi šie kriminogeniniai veiksniai socialinio tyrimo išvadoje įvardijami kaip dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos dėdamas pastangas nuteistasis turi ir turėjo galimybę valdyti (sumažinti jų įtaką pakartotiniam nusikalstamam elgesiui). Tuo tarpu įvertinus informaciją, nurodytą socialinio tyrimo išvadoje, apygardos teismas sprendžia, jog šių veiksnių poveikis galimam tolesniam A. K. nusikalstamam elgesiui taip ir nebuvo pilnai suvaldytas.

10.1. Duomenys apie nuteistojo teistumus rodo, kad piktnaudžiavimas narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis buvo tiesiogiai susijęs su nusikalstamomis veikomis, už kurias A. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu jis nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą jį platinti ir platinimą neatlygintinai, bei neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – MDMA bei glotniagalvių genties grybų vaisiakūniais ir jų dalimis, turinčiais psilocibino ar psilocino, be tikslo platinti. Tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo nubaustas administracine tvarka už psichotropinių medžiagų vartojimą. Šį nusižengimą A. K. įvykdė jau po to, kai įkalinimo įstaigoje buvo baigęs anoniminių alkoholikų/anoniminių narkomanų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa. Nors po jo padarymo nuteistasis kreipėsi į įkalinimo įstaigos psichologus dėl galimybės pakartotinai išklausyti šį ciklą ir tai padarė net du kartus, tačiau iš jo minčių, išdėstytų pokalbio su resocializacijos skyriaus specialiste metu, matyti, jog A. K., net ir pakartotinai išklausęs šį ciklą, vis tiek nesuvokia narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo pavojingumo – nuteistasis vis dar mano, jog tokių medžiagų vartojimas atsipalaidavimui, leidžiant laisvalaikį, nėra „didelis nusikaltimas“, prie savo neigiamų bruožų išskiria tik rūkymą, nors pats pripažįsta, jog dar iki bausmės atlikimo svaiginosi narkotinėmis medžiagomis, tą darė ir bausmės atlikimo metu. Taigi, A. K. požiūris į narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimą iš esmės nėra pasikeitęs bei verčia abejoti jo motyvacija tokiomis medžiagomis nedisponuoti ir jų neplatinti ir ateityje, o tai sudaro pagrindą tikėtis analogiško jo nusikalstamo elgesio, jei nuteistasis jau šiuo metu būtų paleistas į laisvę.

10.2. Taip pat matyti, jog nepaisant dalyvavimo užsiėmimuose, orientuotuose į kriminalinio mąstymo ir elgesio korekciją, nuteistasis vis dar nėra linkęs įvardinti savo problemų sričių. Jo požiūris į padarytus nusikaltimus išlieka paviršutiniškas, stokojama gilesnės analizės. Nuteistasis iki šiol minimalizuoja savo atsakomybę dėl vienos iš padarytų nusikalstamų veikų, akcentuodamas tai, kad narkotines medžiagas platino neatlygintinai. O kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, nepakankamas atsakomybės prisiėmimas, polinkis minimalizuoti savo vaidmenį nusikaltimo įvykdyme, suponuoja prielaidą, jog asmuo stokoja prognostinių įgūdžių – savo elgesio pasekmių numatymo. Tai, kad nuteistasis iki šiol negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, nurodoma ir 2024 m. kovo 27 d. Resocializacijos skyriaus psichologės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad su A. K. nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susijęs spontaniškumas ir impulsyvumas, pasireiškiantys veikimu be galimų pasekmių įvertinimo, nepakankami problemų identifikavimo ir jų sprendimo įgūdžiai, taip pat orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, bei pažymėta, kad, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, šie kriminogeniniai poreikiai reikalauja papildomo tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo.

11. Taigi, nors nuteistojo A. K. elgesyje pastebimi tam tikri teigiami aspektai, tačiau nuteistojo veiksmai bausmės atlikimo metu pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui dar neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, ir tai leidžia žemesnės instancijos teismo sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, pripažinti visiškai pagrįstu. Nuteistajam priskiriamų ir vis dar nesuvaldytų kriminogeninių veiksnių įtaka ankstesniam jo nusikalstamam elgesiui, jų kiekis, o taip pat ir ta aplinkybė, kad jo riziką nusikalsti mažina vos vienas veiksnys – darbas įkalinimo įstaigoje, niekaip neleidžia tikėtis sėkmingos jo reintegracijos į visuomenę.

12. Darydamas priešingą išvadą, t. y. teigdamas, jog A. K. atitinka visas BVK 82 straipsnyje įtvirtintas sąlygas lygtiniam paleidimui, gynėjas akcentuoja tik pavienes socialinio tyrimo išvadoje bei Komisijos nutarime nurodomas aplinkybes, nevertindamas visumos nagrinėjamam klausimai teisingai išspręsti aktualių duomenų. Advokatas taip pat nepagrįstą reikšmę suteikia tam faktui, kad šiuo atveju Komisija nutarė taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos. Komisijos sprendimas teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą – į Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui, ką neabejotinai patvirtina BVK 82 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko būtent vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas. Tai, kad žemesnės instancijos teismas, konstatuodamas, jog A. K. neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą, nei Komisija, taip pat nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, ar, juo labiau, kad toks sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Atsakant į skundo argumentus, taip pat pažymima, jog apylinkės teismo priimtoje nutartyje buvo pateikti aiškūs, pagrįsti objektyviais duomenimis – pirmiausia, nuteistojo socialinio tyrimo išvada, bei pakankami argumentai kodėl A. K. lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Žemesnės instancijos teismas atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą taip pat neargumentavo jokiomis aplinkybėmis, kurios būtų susijusios išimtinai tik su nuteistojo praeitimi dar iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Jis, kaip ir apygardos teismas, akcentavo būtent nuteistajam priskiriamus kriminogeninius veiksnius, jo padarytą pažeidimą bausmės atlikimo metu ir jo pobūdį.

13. Taip pat nesutiktina ir skundo argumentu, kad skundžiama nutartis prieštarauja nagrinėjamu klausimu formuojamai teismų praktikai, nes, kaip teigia advokatas, lygtinis paleidimas taikomas ir vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai priskiriamiems nuteistiesiems, nustačius gerokai mažiau pozityviai juos charakterizuojančių duomenų. Šis skundo argumentas apskritai atmetamas kaip deklaratyvus, kadangi gynėjas taip ir nenurodė nei vieno teismo sprendimo, kuriuo grindžia tokią savo poziciją. Tokio argumento kontekste taip pat pažymima, kad nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, pagal kurį nuteistieji priskiriami žemai, vidutinei arba aukštai rizikos grupei, yra tik vienas iš kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, ir jis nėra esminis. Kiekvieno nuteistojo asmens byla bei jį charakterizuojantys duomenys vertinami individualiai.

14. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Nuteistajam vis dar priskiriama visa eilė kriminogeninių veiksnių, kurie reikalauja tikslingų bei tęstinių intervencinių priemonių taikymo, todėl jo pataisos procesas ir toliau turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietos įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teigiamą jo elgesį.

15. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.