Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

dalyvaujant apelianto (atsakovo) A. Š. atstovui advokatui N. K., atsakovų Allied Building Company Limited ir M. P. atstovui advokatui K. J., ieškovo A. K. atstovui advokatui G. D.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3118-920/2017 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams A. Š., M. P., Allied Building Company Limited, tretieji asmenys UAB „Edilaris“, trečiojo asmens A. Š. bankroto administratorė V. L., dėl vekselio, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl bylos esmės

Dėl 2011-03-25 paprastojo neprotestuotino vekselio. Dėl sandorio tariamumo (CK 1.86 straipsnis)

Apeliantas atsakovas A. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad Vekselį išdavė siekdamas užtikrinti savo įmonės UAB „Edilaris“ prievolę atsiskaityti už Jungtinės Karalystės kompanijos Allied Building Company Limited pateiktas prekes, taip pat užtikrindamas savo ir M. P. sudarytą susitarimą dėl UAB „Edilaris“ uždirbto pelno pasidalijimo, kad ginčijamas sandoris realiai vykdomas, nes vekselio gavėjas M. P. pateikė Kauno raj. 4-ojo notarų biuro notarės J. V. išduotą 2014-10-07 vykdomąjį įrašą vykdyti antstoliui M. P.. Bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 str. 1, 6 dalys, 1.105 str.).Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).Ir nors kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016), tačiau vekselio pagrindu atsiradusios prievolės abstraktumo savybė nagrinėjamu atveju reiškia, kad net ir nesant pinigų perdavimo atsakovui A. Š. fakto vien ši aplinkybė nelemtų sandorio tariamumo (vekselis gali būti išrašomas ne vien paskolinio, bet ir kitokio teisinio santykio ar įsipareigojimo pagrindu). Tokiu atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas A. Š. išrašydamas ginčijamą vekselį, iš tikrųjų nesiekė sukurti įsipareigojimo sumokėti jame nurodytą pinigų sumą atsakovui M. P., neegzistavo joks sandoris ar susitarimas, kurio pagrindu jis būtų išrašytas. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016).Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apelianto argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir pirmosios instancijos teismo išvadą esant CK 1. 86 straipsnio pagrindui vekselio pripažinimui negaliojančiu laiko nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009, ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo A. Š. pozicija, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas sandoris negali būti pripažįstamas tariamuoju, nes jis buvo realiai vykdomas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas M. P. atsakovui A. Š. nesumokėjus ginčijamame vekselyje nurodytos pinigų sumos, ėmėsi priverstinio šios skolos išieškojimo veiksmų – kreipėsi į antstolį M. P., pateikdamas notaro išduotą 2014-10-07 vykdomąjį įrašą, vykdant išieškojimą 2014-11-14 buvo areštuotas atsakovo A. Š. ir jo sutuoktinės turtas, pasiūlyta atsakovui M. P. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, ką jis ir padarė (Kauno apylinkės teismo išnagrinėta civ. byla Nr.2-3438-528/2015). Taigi atsakovas M. P. ėmėsi priverstinio skolos išieškojimo veiksmų, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad šalys ginčijamu sandoriu nesiekė sukurti jokių teisinių padarinių arba kad ginčijamas sandoris nebuvo realiai vykdomas.Sutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, dėl kokių priežasčių atmeta atsakovo A. Š. 2017-01-09 rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl vekselio išdavimo bei kitus rašytinius įrodymus (3 t. b. l. 166-167). Apeliantas viso bylos proceso metu laikėsi pozicijos, kad Vekselis buvo išduotas užtikrinant būsimus bendrovės UAB „Edilaris“ mokėjimus (atsiskaitymą) už bendrovės Allied Building Company Limited parduotas prekes su ilgalaikiais mokėjimų atidėjimais, taip pat užtikrinant ir A. Š. bei M. P. sudarytą susitarimą dėl UAB „Edilaris“ pelno pasidalijimo, tuo tikslu buvo įvertintas bendrovės UAB „Edilaris“ 2010 m. pelnas iš prekybos špatu ir šalys tikėjosi, kad iš prekybos špatu per 2011, 2012, 2013, 2014 metus bendrasis pelnas sudarys apie 9,4 mln. eurų, todėl pelno dalis – 900 000 Eur turėjo atitekti atsakovui A. P., kita dalis atsakovui A. Š., šio susitarimo įvykdymo užtikrinimui atsakovas A. Š. išdavė atsakovui M. P. ginčijamą vekselį. Atsakovo A. Š. išdėstytas aplinkybes, iš dalies patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2017-01-09 atlikta UAB „Mgi In Salvo“ nepriklausomo auditoriaus ataskaita apie faktinius pastebėjimus dėl UAB „Edilaris“ 2010 m. finansinės veiklos rezultatų, kurioje detalizuotas UAB „Edilaris“ uždirbtas pelnas 2010 metais, bei kuri parengta remiantis pateiktais 2010 metų įmonės viešai paskelbtų, audituotų metinių finansinių ataskaitų bei pajamų-sąnaudų straipsnių detalizuotos buhalterinės informacijos („didžiosios knygos“) duomenimis, joje konstatuota, kad 2010 m. metinės finansinės ataskaitos buvo patikrintos nepriklausomo auditoriaus, kuris 2011 m. balandžio 19 d. pateikė besąlyginę auditoriaus nuomonę, kad finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia UAB „Edilaris“ 2010 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę ir tą dieną pasibaigusių metų finansinės veiklos rezultatus. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktos 2010 06 25 paskolos sutarties Nr. 25/06, papildomų susitarimų Nr. 1, 2, atsakovė Allied Building Company Limited, atstovaujama direktoriaus M. P., suteikė 48 mėnesių laikotarpiui 500 000 JAV dolerių paskolą UAB „Edilaris“, atstovaujamai direktoriaus A. Š. (vienintelio akcininko), 2010-07-12 banko sąskaitos išrašas patvirtina 500 000 JAV dolerių pervedimą į UAB „Edilaris“ sąskaitą (2 t.b.l. 21-28). 2015-11-26 UAB „Edilaris“ buhalterinės pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 04 06 iki 2011 09 08 bendrovė iš Jungtinės karalystės kompanijos Allied Building Company Limited įsigijo prekių už bendrą 699 711, 80 JAV dolerių sumą, per šį laikotarpį jokių atsiskaitymų už įsigytas prekes Bendrovė Jungtinės karalystės kompanijai Allied Building Company Limited neatliko. Taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011-04-06 iki 2012-12-31 bendrovė įsigijo prekių už 1 790 098, 70 JAV dolerių, šiai dienai (t.y. 2015-11-26 buhalterinės pažymos data) bendrovė už šias prekes yra atsiskaičiusi (2 t. b. l. 29). Duomenų, kad atsakovas A. Š. yra įvykdęs įsipareigojimą atsakovui M. P. dėl pelno pasidalijimo nėra.Byloje esančių duomenų visumos įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčijamas vekselis nagrinėjamu atveju buvo išduotas tarp atsakovų kaip dviejų bendrovių vadovų ir akcininkų susitarimo dėl pelno pasidalijimo ir būsimo apmokėjimo už patiektas prekes užtikrinimui, o ieškovo prielaidos apie sandorio tariamumą yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepasitvirtino. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien ieškovo paaiškinimais nepagrįstai nustatė, jog ginčijamas vekselis buvo išduotas tik dėl akių. Aplinkybių, paneigiančių atsakovų valią ar buvusį susitarimą dėl bendradarbiavimo bei pelno pasidalijimo, byloje nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl atsakovų ir trečiojo asmens UAB „Edilaris" informacijos dėl pelno pasidalijimo neatskleidimas ir abejonės dėl skolininko A. Š. suinteresuotumo, kad į kreditorių sąrašą būtų įtrauktas M. P., nepaneigia buvus atsakovų susitarimui dėl pelno pasidalijimo ir aplinkybių, jog ši prievolė pagal vekselį pasibaigusi, nenustatyta.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti kaip pagrindžiančios sandorio tariamumą ieškovo A. K. akcentuojamos aplinkybės, susijusios su atsakovų A. Š. ir M. P. piktavališku susitarimu pasiekti, kad ieškovas apskritai skolos neatgautų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-3438-528/2015 dėl skolininko turto dalies nustatymo pats ieškovas savo prašyme, reg. 2014-10-20, nurodė, kad jam žinoma, jog A. Š. kreditoriui M. P. 2011-03-25 asmeniškai išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 900 000 Eur sumai, gavo vykdomojo įrašo, išduoto ginčijamo vekselio pagrindu kopiją, tačiau ilgą laiką neabejojo jų teisėtumu ir su ieškiniu dėl vekselio nuginčijimo kreipėsi tik 2016-02-08, tik po to, kai atsakovas M. P. 2014-10-15 kreipėsi į antstolį dėl 2014-10-07 vykdomojo įrašo priverstinio vykdymo. Be to, kaip leidžia įsitikinti prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-3438-528/2015 duomenys, skolininko A. Š. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo nustatyta teismo 2015-07-15 nutartimi, tačiau nėra duomenų, kad skolininkas A. Š. tuo metu būtų ėmęsis veiksmų skolos išieškojimui išvengti. Todėl šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas vekselis buvo išduotas siekiant apskritai išvengti išieškojimo ieškovo naudai. Ginčijamo sandorio sudarymo metu niekas negalėjo žinoti, kad atsakovui po 5 metų bus iškelta fizinio asmens bankroto byla ir jis neįvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-20 sprendimu priteistos skolos ieškovui. Pažymėtina, kad LR Fizinių asmenų bankroto įstatymas buvo priimtas 2012-05-10, įsigaliojo 2013-03-01, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai aplinkybių, buvusių Vekselio išdavimo metu, kontekste dėl atsakovų siekio apriboti ieškovo galimybes išieškoti skolą, išskyrus ieškovo A. K. paaiškinimus, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 185 str.).

Dėl actio Pauliana sąlygų

Reikšdamas actio Pauliana reikalavimą, įrodyti šio instituto taikymą pagrindžiančias aplinkybes turi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).

Dėl ieškovo reikalavimo teisės į skolininką. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis); ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Aptarti kasacinio teismo išaiškinimai leidžia teigti, kad kreditorius turi įrodyti neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsiradimą iki ginčijamo sandorio sudarymo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą atsirado tik 2014-02-20, kai Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-15/2014 buvo priimtas sprendimas. Atsakovas savo skolą ieškovui visada neigė. Iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-958-555/2011 medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos teisme 2010-05-06 ieškovas pareiškė ieškinį dėl 1 013 846, 96 Lt skolos priteisimo, kurios pagrindu nurodė 2005-04-11 paskolos sutartį, sudarytą su atsakovu A. Š.. Kauno apygardos teismas 2011-07-07 sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-15/2014 priimtu 2014-02-20 sprendimu Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - A. K. ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui A. K. iš atsakovo A. Š. 909 937,76 Lt skolos, 103 909,20 Lt palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas (ieškovą atstovavo advokatas G. D.). Lietuvos apeliacinis teismas prejudicinę galią turinčiame 2014-02-20 sprendime konstatavo, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės neigė apskritai tarp šalių egzistavus paskolos santykius ir ginčo sutarties sudarymą išskirtinai siejo su ieškovo ketinimais iš jo pirkti UAB ,,Autoramiksas“ akcijas bei investuoti į šios įmonės vykdomą veiklą, tačiau pažymėjo, jog pats sutarties tekstas paneigia tokius atsakovo paaiškinimus: pirma, šioje sutartyje apie ketinimus pirkti akcijas ar investuoti į verslą nekalbama nieko; tuo tarpu joje kalbama mažiausiai apie dvi šalių anksčiau sudarytas sutartis (Sutartį 1, kuri nutraukiama sudarant šią naują (t.y. šią Ginčo) sutartį bei sutartį Nr. 2, nuo kurios fiksuojamas 16 000 USD likutis); be to sutarties tekste yra aiški nuoroda apie tai, kad pasirašius naują sutartį 295 000 USD sumai, visos ankstesnės sutartys nustoja galioti. Taigi, iš sutarties teksto akivaizdu, jog šalis ir anksčiau siejo tam tikri santykiai, kurie buvo apibendrinti bei susumuoti (suvestas balansas) ginčo sutartimi.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 55, 56 punktuose nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus bei šios bylos faktines aplinkybes, pripažįsta nepagrįstais ir atmestinais apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovo reikalavimo teisių į atsakovą atsiradimo tik 2014-02-20. Actio Pauliana kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29. Teismų praktika. 2008, 29). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimo teisės atsirado 2005 m., t.y. anksčiau nei sudaryti ginčijami sandoriai (2011-03-25 atsakovo A. Š. pasirašytas vekselis 900 000 Eur sumai, 2014-02-17 UAB „Edilaris" 6000 paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis), kreditoriaus reikalavimo teisė galiojanti, nes atsakovas A. Š. nėra įvykdęs Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-20 sprendimo, išduotas vykdomasis raštas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę nuo 2005-04-11 paskolos sutarties sudarymo.Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo (dėl vekselio). Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kreditoriaus (ieškovo) teisių pažeidimo sąlygą.CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016, kt.).Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie nenurodyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 ir jos 55 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į ginčijamo sandorio esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014).Įvertinus šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, sutiktina su apeliantu, kad teismas skundžiamame sprendime netinkamai išaiškino šią actio Pauliana sąlygą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo kaip kreditoriaus teisių pažeidimą reikia vertinti sistemiškai per visus sudarytus sandorius, kad visuose ieškinyje ginčijamuose sandoriuose dalyvavo A. Š. ir M. P. tiesiogiai arba pasinaudodami jų valdoma įmone Allied Building Company Limited, taip siekė užkirsti ieškovui kelią atgauti paskolintas lėšas, o A. Š., žinodamas, kad turi grąžinti skolą A. K., kurios terminas jau senai yra suėjęs, 2011-03-25 išduodamas vekselį, pažeidė ieškovo teises. Apeliaciniame skunde atsakovas A. Š. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, kad Vekselio išdavimas pažeidžia kreditoriaus teises, nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2016-03-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-557-436/2016, nustatytais faktais, nes joje konstatuota priešingai - kad Vekselio išdavimas nepažeidžia kreditorių teisių, tai laikytinas prejudiciniu faktu ir iš naujo nebeturi būti nustatinėjamas. Teisėjų kolegija šiems argumentams pritaria.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad apelianto nurodytoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-557-436/2016 buvo nagrinėjamas pareiškėjo A. Š. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2015-12-11 nutarties, kuria atsisakyta iškelti A. Š. fizinio asmens bankroto bylą civilinėje byloje Nr.e2FB-25079-587/2015 pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. Š., A. K., M. P., anstoliui M. P. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl joje nustatytos aplinkybės reikšmingos ir nagrinėjamai bylai, joje dalyvavo tie patys asmenys. Kauno apygardos teismo 2016-03-10 nutartyje nustatytos aplinkybės, kad vekselio išdavimo metu A. Š. buvo vienintelis UAB „Edilaris“ akcininkas, kad UAB „Edilaris“ užsiėmė prekyba, atitinkamo pobūdžio prekes tiekė į Ukrainą, kad UAB „Edilaris“ veikla buvo finansuojama Jungtinės Karalystės kompanijos Allied Building Company Limited, kuri valdoma suinteresuoto asmens M. P.. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad UAB „Edilaris“ prekybos veikla buvo pradėta iš prieš tai minėtos kompanijos 2010-06-25 gavus 500 000 USD paskolą, kadangi Jungtinės Karalystės kompanija palankiausios kainomis parduodavo UAB „Edilaris“ prekes, o atsiskaitymams už parduotas prekes buvo taikomi ilgalaikiai mokėjimo atidėjimai. Įsigytas iš Jungtinės Karalystės kompanijos prekes UAB „Edilaris“ parduodavo Ukrainoje. Iš pareiškėjo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad 2011 m. pradžioje Jungtinės Karalystės kompanijos Allied Building Company Limited vadovas M. P. iškėlė prieš tai aptartos veiklos tęsimo sąlygas, t. y. arba įvyksta pelno dalybos tarp bendrovių, o UAB „Edilaris“ atsiskaitymų už Jungtinės Karalystės kompanijos patiektas prekes užtikrinimui A. Š. išduoda M. P. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, arba bendradarbiavimas nutraukiamas. Kauno apygardos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas (A. Š.), būdamas UAB „Edilaris“ savininku pasirinko būdą tęsti bendradarbiavimą ir 2011-03-25 išdavė M. P. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 900 000 Eur sumai. Šią sumą pareiškėjas įsipareigojo sumokėti iki 2014-10-06. Pareiškėjui iki sutarto termino savo įsipareigojimų neįvykdžius, Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė 2014-10-07 visai šiai sumai įskaitant ir palūkanas išdavė vykdomąjį įrašą. Pareiškėjo vertinimu, jo, kaip UAB „Edilaris“ akcininko galimybės sumokėti vekselyje nurodytą sumą nepasitvirtino, o tai lėmė aplinkybės, susijusios su įmonės, esančios Ukrainoje, veikla ir visuotinai žinomomis aplinkybėmis, t. y. kilusiais toje šalyje neramumais, ekonomine ir finansine krizėmis, todėl minėtų faktinių aplinkybių vekselio išdavimo metu akivaizdžiai numatyti nebuvo įmanoma. Teisėjų kolegijos nuomone, nors vekselio teisėtumo klausimas ir nebuvo ankstesnės bylos nagrinėjimo dalyku, bet joje konstatuotos aplinkybės yra reikšmingos ir nagrinėjamai bylai ir vertintinos atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, egzistavusių 2011-03-25 vekselio išdavimo dienai. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad tuo metu atsakovui priklausė 100 proc. UAB „Edilaris" akcijų (6000 paprastųjų vardinių akcijų). Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3438-528/2015 dėl skolininko turto dalies nustatymo esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirbo UAB „Edilaris“, jo darbo užmokestis per mėnesį sudarė apie 2244 lt, atsakovo ir jo sutuoktinės L. Š. vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas (0, 20 ha žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini); 0, 57 ha žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini); 0, 29 ha žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini); 2,44 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 0, 84 ha ir 0, 28 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini).; 0, 15 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kt. turtas), ½ dalis šio turto teismo 2015-07-15 nutartimi nustatyta skolininkui A. Š..

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme atsakovui A. Š. fizinio asmens bankroto byla iškelta 2016-04-28 nutartimi (civ. bylos Nr. e2FB-9174-920/2018), A. Š. su pareiškimu į teismą kreipėsi 2015-09-30. Kauno apygardos teismo 2017-09-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1676-260/2017 išnagrinėtoje apeliacine tvarka pagal pareiškėjo A. Š. ir suinteresuoto asmens M. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017-05-04 nutarties civilinėje byloje Nr.e2FB-9174-920/2016 dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, panaikino skundžiamą nutartį ir patvirtino A. Š. bankroto byloje kreditoriaus M. P. 807 365,91 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 730 729,41 Eur skola pagal 2011-03-11 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 76 636,50 Eur palūkanos už laikotarpį nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos (2014-10-06) iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą dienos, pagal 2014-10-07 notarės J. V. vykdomąjį įrašą, notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šios nutarties 67-69 p. pats vekselio išdavimas neturėjo įtakos atsakovo A. Š. mokumui, kadangi jo turtinė padėtis vekselio išrašymo metu nepakito.

Kaip minėta, skolininko nemokumas yra tik vienas iš galimų atvejų, kai pripažįstama, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises, todėl ši actio Pauliana sąlyga gali būti konstatuota ir nenustačius skolininko nemokumo.

Kita vertus, teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju neįžvelgia kitokio ieškovo teisių pažeidimo. Nepasitvirtinus ieškovo prielaidoms dėl ginčijamo sandorio tariamumo, nėra ir pagrindo spręsti, kad ginčijamu sandoriu galėjo būti sumažintas skolininko mokumas ir nereiškia, kad pats ginčijamas sandoris savaime pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus (CPK 185 str.).

Apeliantas taip pat ginčija kitos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio – vertinimą, atliktą pirmosios instancijos teismo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-916/2016 ir jos 19 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

Apelianto A. Š. nurodytos aplinkybes, kad Vekselio išdavimas buvo privalomas tam, kad UAB „Edilaris“ galėtų vykdyti veiklą itin palankiomis sąlygomis ir generuoti pelną, nepagrindžia privalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio.

Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas A. Š. privalėjo išrašyti ginčijamą vekselį, nėra, todėl iš esmės nesutiktina su apelianto skundo argumentais, kad tokios sąlygos (ne)buvimas pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai atskleistas. Pareiga įrodyti, kad egzistavo aplinkybės, leidžiančios spręsti apie būtinybę sudaryti ginčijamą sandorį, teko atsakovams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas A. Š. turėjo teisę sudaryti ginčijamą sandorį, negali būti prilyginama privalomumui tokį sandorį sudaryti.

Kita CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta actio Pauliana taikymo sąlyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad: skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Neatlygintiniam sandoriui nuginčyti trečiojo asmens nesąžiningumas nėra būtinoji sąlyga (CK 6.66 str. 2 d.). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises, todėl nusprendus, kad ginčijamas sandoris atsakovo teisių nepažeidė, negali būti daroma ir išvada apie atsakovų A. Š. ir M. P. nesąžiningumą.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas A. Š., išduodamas Vekselį, buvo nesąžiningas nepagrįsta.Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto A. Š. procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl vekselio išdavimo aplinkybių patvirtina šios nutarties 49,51,67 punktuose aptarti įrodymai. Todėl aplinkybė, kad atsakovas A. Š., kaip UAB „Edilaris“ akcininkas ir vadovas išdavė vekselį, siekiant tolimesnio UAB „Edilaris“ ir jungtinės Karalystės kompanijos Allied Building Company Limited) verslo plėtojimo, pelno gavimo, akcininkų susitarimo dėl pelno pasidalijimo, neprieštaravo įprastai juridiniu asmenų verslo praktikai ir negali būti vertinama kaip jo nesąžiningumas net ir atsakovui A. Š. turint kitą kreditorių (Ieškovą).Nagrinėjamu atveju atsakovo nesąžiningumo nėra pagrindo konstatuoti ne tik dėl to, kad nenustatytas kreditoriaus teisių pažeidimas, bet ir dėl to, kad lieka nepaneigta civilinėje teisėje galiojanti sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad UAB „Edilaris“, kurios direktoriumi ir akcininku buvo A. Š. ir Jungtinės karalystės kompanija Allied Building Company Limited, kurios vadovas ir savininkas yra M. P., verčiasi ta pačia veikla, kad abiejų bendrovių interneto svetainėse nurodytas to paties asmens kontaktinis telefonas, nepakankamas pagrindas atsakovus A. Š. ir M. P. laikyti nesąžiningais. Nagrinėjamu atveju atsakovai buvo atskirų bendrovių vadovai ir akcininkai, o atsakovo M. P. vadovaujama Jungtinės karalystės kompanija Allied Building Company Limited ginčo atveju suteikė paskolą verslui vystyti, tiekė prekes UAB „Edilaris“ jai palankiomis sąlygomis, kurios vadovu ir akcininku buvo atsakovas A. Š.. Nagrinėjamu atveju nenustatyta atvejų, dėl kurių atsakovų A. Š. ir M. P. nesąžiningumas turėtų būti preziumuojamas (artimos giminystės ryšių ar kitų aplinkybių), taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų nesąžiningumas buvo įrodytas (CPK 185 str.). Kaip jau minėta, vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, o prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti. Dėl vekselio pagrindu atsirandančių prievolių uždarumo, trečiųjų asmenų galimybė žinoti arba jų pareiga privalėti žinoti informaciją, ar sandorį sudaranti šalis turi kreditorių, ar sudaromu sandoriu nebus pažeisti kitų asmenų interesai, yra minimali ir iš esmės priklauso tik nuo sandorio šalies subjektyvaus ketinimo ar noro tokią informaciją atskleisti arba jos neatskleisti. Iš prijungtos Kauno apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr.2-3438-528/2015 medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2014-10-20 kreipėsi į teismą su prašymu dėl atsakovo A. Š. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnio tvarka. Kauno apylinkės teismas 2015-07-15 nutartimi pareiškėjo A. K. prašymą ir pareiškėjo M. P. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tenkino iš dalies ir nustatė skolininko A. Š. dalis turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su L. Š.. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka apelianto A. K. ir apeliantų A. Š. bei L. Š. atskiruosius skundus atmetė ir apskųstą Kauno apylinkės teismo 2015-07-15 nutarties dalį paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog iš bylos bei vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagų nustatyta, kad: antstolis M. P. nuo 2014-03-10 vykdo Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą dėl 909.937,76 Lt skolos, 103.909,20 Lt palūkanų, 5% dydžio metinių palūkanų už priteistą 1.013.846,90 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-05-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18.510 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš suinteresuoto asmens (skolininko) A. Š. pareiškėjui (išieškotojui) A. K. ir nuo 2014-10-15 vykdo 2014-10-07 Kauno r. 4-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 900.000 Eur ir 6% metinių palūkanų už laikotarpį nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos iki visiško atsiskaitymo dienos, 4.501,42 Eur notaro paimto atlyginimo išieškojimo iš suinteresuoto asmens (skolininko) A. Š. pareiškėjui (vekselio turėtojui) M. P.. Kauno apylinkės teismas nustatė ir paminėtoje civ. byloje Nr.2-3438-528/2015 esantys antstolio M. P. turto arešto aktų kopijos patvirtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininko A. Š. turto tiek išieškotojo M. P. interesais (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) - 2014-11-14, tiek išieškotojo A. K. interesais (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014-03-25, 2014-09-29, 2014-11-14 buvo aprašytas skolininko ir jo sutuoktinės L. Š. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos (prijungtos civ. bylos 1 t. b. l. 12, 14-19, 2 t. b. l. 20-30, 34, 35, 38-49).Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų teikiančių pagrindą konstatuoti, kad apie atsakovo A. Š. skolinius įsipareigojimus ieškovui A. K. atsakovui M. P. tapo žinoma ankščiau nei jis kreipėsi į antstolį M. P. (2014-10-15) dėl priverstinio išieškojimo pagal vykdomąjį įrašą, nes atsakovo A. Š. prievolė ieškovui pagal 2005-04-11 paskolos sutartį, sudarytą su atsakovu A. Š. nebuvo kaip nors išviešinta, atsakovai A. Š., M. P. savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose tiek nagrinėjamoje byloje, tiek prijungtose prie šios bylos kitose civilinėse bylose, kuriose jis buvo dalyvaujančiu asmeniu, jokių su atsakovo M. P. žinojimu apie kitą kreditorių A. K. aplinkybių nenurodė. Kaip minėta, dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-20 sprendimo vykdymo ieškovas A. K. su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolį 2014-03-10, apie šį prasidėjusį vykdymo procesą ir apie atsakovo A. Š. įsipareigojimus kitiems asmenims (konkrečiu atveju ieškovui), kurio teisės galėtų būti pažeistos ginčijamo sandorio (vekselio) sudarymu, atsakovui M. P. tapo žinomos vykdymo procese. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, jog atsakovų nesąžiningumas nėra įrodytas (CPK 185 str.)Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad Vekselis buvo išduotas iki A. Š. prievolės sumokėti skolą ir kitas priteistas pinigų sumas pagal 2014-11-20 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-15/2014, atsiradimo, kadangi kaip jau minėta šios nutarties 59 punkte ieškovo reikalavimo teises turėjo nuo 2005-04-11 paskolos sutarties sudarymo.

Dėl ieškinio senaties termino pradžios ir ieškinio senaties termino pabaigos kaip pagrindo atmesti ieškinį CK 6. 66 str. pagrindu (dėl vekselio). CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu pagal kreditoriaus reikalavimą apginti jo teises. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles nustatančio CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šios taisyklės išimtis nustato CK ar kiti įstatymai. CK 6.66 straipsnyje, reglamentuojančiame kreditoriaus teisę pareikšti ieškinį (actio Pauliana), nustatyta, kad terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kuri siejama su kreditoriaus sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį; šia nuostata reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis. Iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau.

Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005-04-11 paskolos sutartimi atsakovas A. Š. įsipareigojo ieškovui grąžinti skolą ne vėliau kaip po 1 metų. Ieškovo ginčijamas 2011-03-25 M. P. naudai išduotas ir A. Š. pasirašytas vekselis 900 000 Eur sumai, jo pagrindu Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarės J. V. išduotas 2014-10-07 vykdomasis įrašas nebuvo išviešinti tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apie ginčijamą vekselį ieškovas sužinojo tik tuo metu, kai Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-69-588/2015 M. P. pateikė 2015-02-18 ieškinį.

Apeliantas laikosi pozicijos, jog ieškovas A. K. apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti 2015-01-19, kai atsakovų A. Š., L. Š. ir P. Š. 2015-01-12 atsiliepimas į patikslintą ieškinį buvo patalpintas Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-62-588/2016, pasiekiamojo per EPP sistemą, arba vėliausiai 2015-01-21, kai vyko teismo posėdis Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-62-588/2016, kuriame buvo sprendžiamas A. Š. kreditoriaus M. P. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu klausimas.

Iš prijungtos Palangos apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-62-588/2016 medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. K., atstovaujamas advokato G. D., 2014-09-17 kreipėsi su teismą su ieškiniu dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-03-09 sprendimu ieškovo ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis tarp atsakovų A. Š., L. Š. ir P. Š. sudarytas 2005-02-18 ir 2011-07-26 dovanojimo sutartis nuo jų sudarymo momento CK 6. 66 str., pagrindu bei taikyti restituciją, atmetė. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėję apeliacine tvarka civilinę bylą Nr. 2A-978-513/2013, 2016-07-20 nutartimi paliko galioti Palangos apylinkės teismo 2016 03 09 sprendimą. Klaipėdos apygardos teismas 2016-07-20 nutartyje nurodė, kad ieškovas A. K. jau pradėjęs bylinėjimosi procesus dėl skolų priteisimo iš skolininko A. Š., turėjo pareigą domėtis, ar atsakovas A. Š. nėra sudaręs sandorių, galimai pažeidusių kreditoriaus teises, pažymėjo, kad ieškovo A. K. ieškinys atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo Kauno apygardos teismui buvo pateiktas 2010-05-06. Vadinasi, jau nuo 2010-05-06 ieškovas A. K. turėjo būti itin aktyvus ir domėtis visais savo skolininko A. Š. sudarytais sandoriais. Taip pat atsakovas A. Š. atsiliepime į ieškinį (reg. 2015 01 20 Nr. DOK-268) nurodė, kad dėl reikalavimo nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo turtui, būtina į bylą įtraukti kitą jo kreditorių – M. P., kuris turi 900 000 Eur reikalavimą bei pateikė Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarės J. V. 2014-10-07 išduotą vykdomąjį įrašą išieškoti iš A. Š. vekselio turėtojo M. P. naudai pagal 2011-03-25 išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį per vekselio mokėjimo terminą (2014-10-06 nesumokėtą vekselio sumą – 900 000 Eur, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir kt., iš viso 904 501, 42 Eur (t.y.3 123 062, 50 Lt), vykdomajame įraše yra spaudas apie jo pateikimą 2014-10-08 antstolio M. P. kontorai (prijungtos civ. bylos 1 t. b. l. 129-140, 141). Pažyma apie 2015 01 21 parengiamąjį posėdį bei posėdžio garso įrašas ir jo stenograma patvirtina, kad jame buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus M. P. įtraukimo trečiuoju asmeniu, posėdyje dalyvavo ieškovo atstovas G. D. bei atsakovo atstovas N. K., išsakė savo nuomonę nagrinėjamu klausimu.

Nors nagrinėjamoje byloje prie trečiojo asmens M. P. atstovo advokato K. J. ieškinio kopijos (dėl trečiojo asmens įtraukimo) pateikta 2011-03-25 vekselio kopija tik 2015-02-23 (1 t. b. l. 150-152), tačiau atsižvelgiant į šios nutarties 88 p. nustatytas aplinkybes, ieškovo paaiškinimai, kad apie savo kaip kreditoriaus teisių pažeidimą jis galėjo nuspręsti tik tuomet kai gavo ginčijamą vekselio kopiją iš jo turinio, vertintini kritiškai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, kaip ir Klaipėdos apygardos teismas 2016-07-20 nutartyje, mano, kad ieškovas A. K. kaip kreditorius esamoje situacijoje buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas.

Pažymėtina, jog apdairus ir rūpestingas kreditorius, gavęs vykdomąjį įrašą, iš kurio matyti, jog jo skolininkas yra prisiėmęs dar vieną prievolę kitam kreditoriui, kad vykdomasis įrašas pateiktas vykdyti jau 2014-10-08 antstolio M. P. kontorai, vykdomajame įraše yra aiškiai išdėstyta informacija apie išduotą paprastąjį nepritestuotiną vekselį, turinys analogiškas, todėl ieškovas turėjo nedelsiant kreiptis į savo skolininką ar imtis kitų veiksmų išsiaiškinti tam tikras aplinkybes.Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad kreipėsi į atsakovą, jo atstovą dėl informacijos apie vekselio išdavimo pagrindą gavimo, todėl sutiktina su apelianto argumentais, kad ieškinio reikalavimui dėl atsakovo A. Š. 2011-03-25 išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina 2015 01 21 – data, kuomet ieškovas turėjo sužinoti apie savo kaip kreditoriaus teisės pažeidimą (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškinį teisme dėl Vekselio pripažinimo negaliojančiu ieškovas A. K. pareiškė 2016-02-08. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas A. K. ieškinį dėl Vekselio pripažinimo negaliojančiu pateikė teismui praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą jam ginčyti LR CK 6.66 str. pagrindu, neprašė šio termino atnaujinti. Todėl esant atsakovo A. Š. prašymui taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir reikalavimą Vekseliui ginčyti LR CK 6.66 str. 1 d. pagrindu atmesti.Nenustačius visų actio Pauliana institutui taikyti būtinų sąlygų, sutiktina su apelianto argumentais, kad pagrindo ginčijamą vekselį pripažinti negaliojančiu nėra. Ginčijamas sandoris, nors atsakovas A. Š. jo sudaryti ir neprivalėjo, ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tačiau ieškovo kaip kreditoriaus teisių nepažeidė, o atsakovų nesąžiningumas nenustatytas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šio ieškinio reikalavimo patenkinimui nepakanka įrodymų, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas, tuo pačiu nėra pagrindo ex officio panaikinti Kauno raj. 4-ojo notarų biuro notarės J. V. išduotą 2014-10-07 vykdomąjį įrašą (CPK 185 str.). Duomenų, kad skolininko A. Š. prievolė pagal vekselį pasibaigusi nėra, todėl nėra ir pirmosios instancijos teismo nurodyto CK 6. 86 str. negaliojimo pagrindo.

Dėl 2014-02-17 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. Dėl CK 6. 66 str. pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja visos 2014-02-17 UAB „Edilaris" 6000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių 1 vnt. nominali vertė 100 Lt, pirkimo-pardavimo sutarties tarp A. Š. ir Allied Building Company Limited pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento actio Pauliana pagrindu sąlygos, todėl nurodytą ieškinio reikalavimą tenkino. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčijama akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia kreditoriaus A. K. teises, nes šios sutarties sudarymo dienai - 2014-02-17 jis neturėjo galiojančių prievolių ieškovui A. K., sutartis dvišalė atlygintinė, o ja nebuvo siekiama sumažinti atsakovo A. Š. turto vertę. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007); šiems atvejams priskirtinas turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti.Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti, kad ginčo sandoriu skolininkas suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių ar kitaip pažeidė kitų skolininko kreditorių teises, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei nurodė savo procesiniuose dokumentuose bei teigia savo atsiliepime į apeliacinį skundą, neįrodė, kad atsakovui pardavus UAB „Edilaris“ akcijas atsakovas A. Š. tapo nemokus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijama akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi pabloginta atsakovo A. Š. turtinė padėtis. Byloje nėra duomenų, kad ginčo sandorio sudarymui buvo nustatyti apribojimai galioję jo sudarymo metu, atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su atsakovu M. P., t.y. dviem tos pačios eilės kreditoriais.Ieškovas ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių ir neįrodinėjo, kad atsakovas A. Š. ginčijama 2014-02-17 UAB „Edilaris" akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi 6000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pardavė atsakovei Allied Building Company Limited už aiškiai per mažą kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamu sandoriu skolininko turto struktūros pasikeitimas nesudaro pagrindo teigti, kad sumažėjo skolininko turto vertė, todėl nebūtų pagrindo konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo. Atsakovo A. Š. teigimu, sudarant ginčijamą akcijų pirkimo pardavimo sutartį, jo bei atsakovo M. P. sąžiningumas jau buvo įvertintas Kauno apygardos teismo 2016-03-10 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-557-436/2016, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį laikė nesąžiningu. Kaip jau minėta, apelianto nurodyta Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamai bylai (CPK 182 str. 2 p.). Kauno apygardos teismo 2016-03-10 nutartyje konstatuota, kad pareiškėjas 2015-07-21 pateikė Jungtinės Karalystės kompanijai reikalavimą sumokėti už akcijas 173 772,01 Eur (600 000 Lt) pagal prieš tai minėtą sutartį, tačiau kompanija 2015-07-25 pranešimu informavo pareiškėją, kad Jungtinės Karalystės kompanijos Allied Building Company Limited 173 772,01 Eur skola A. Š. pagal 2014-02-17 sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį yra vienašališkai užskaitoma už A. Š. tokio paties dydžio skolą tai pačiai kompanijai pagal A. Š. 2011-03-25 išduotą vekselį ir 2014-10-07 išduotą vykdomąjį įrašą. Šiuo raštu Jungtinės Karalystės kompanijos Allied Building Company Limited direktorius M. P. informavo pareiškėją, kad po šios užskaitymo procedūros Jungtinės Karalystės bendrovė A. Š. nėra skolinga. Taigi, nustatyta, kad realiai pagal 2014-02-17 UAB „Edilaris“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 600 000 Lt pareiškėjas A. Š. negavo, kadangi ši gautina suma buvo įskaityta į tokio paties dydžio pareiškėjo skolinius įsipareigojimus, o tai reiškia, kad pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai kreditoriams buvo sumažinti 600 000 Lt. Taigi, toks atsiskaitymo už UAB „Edilaris“ akcijas būdas nuo A. Š. valios visiškai nepriklausė. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog prieš tai minėtas sandoris padėjo pareiškėjui dirbtinai sumažinti jo paties turimą turtą, todėl tokius pareiškėjo veiksmus nepagrįstai vertino kaip nesąžiningus FABĮ ir CK prasme. Taip pat nutartyje pažymėta, kad visos šios nustatytos aplinkybės patvirtina tai, jog pareiškėjo vadovaujamos UAB „Edilaris“ ir Jungtinės Karalystės kompanijos santykiai tęsėsi nuo 2010 m., todėl po to sekę pareiškėjo kaip UAB „Edilaris“ akcininko ir vadovo veiksmai atlikti, siekiant tolimesnio bendrovių verslo plėtojimo ir tokie veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neprieštaravo įprastai juridinių asmenų verslo praktikai. Todėl nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenuginčytos, todėl atsakovo A. Š. sąžiningumo prezumpcija lieka nepaneigta. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pardavęs turėtas akcijas, A. Š. pažeidė ieškovo teisę nukreipti išieškojimą į A. Š. nuosavybės teise valdytas UAB „Edilaris“ akcijas, o daugiau nei metus nereikalavęs apmokėjimo už parduotas akcijas – užkirto kelią ieškovui išsiieškoti šias pinigines lėšas bei sudarė sąlygas atlikti įskaitymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai nepaneigia apelianto A. Š. sąžiningumo prezumpcijos. Kaip minėta, atsakovui A. Š. fizinio asmens bankroto byla iškelta 2016-04-28 nutartimi (civ. bylos Nr. e2FB-9174-920/2018). Įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Ginčijamas sandoris atlygintinis, o 2015-07-25 įskaitymu -173 772, 01 Eur suma - buvo atsiskaityta pagal ginčijamą sandorį. Dėl ieškinio senaties. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas A. K. nėra praleidęs LR CK 6.66 str. 3 d. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai ginčyti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apie Akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir Įskaitymą ieškovas sužinojo tik Kauno apylinkės teismui pradėjus nagrinėti civilinę bylą Nr. 2FB-25079-587/2015 pagal A. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. gavęs pirmuosius jam išsiųstus procesinius dokumentus 2015-02-20, todėl ieškinį pareiškęs 2016-02-23 ieškovas A. K. vienerių metų ieškinio senaties termino, įtvirtinto LR CK 6.66 str. 3 d., nepraleido. Apeliantas laikosi pozicijos, kad ieškovas A. K. apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti 2014-10-17, kadangi jis 2014-10-17 Kauno apylinkės teismui buvo pateikęs prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ir šiame prašyme minėjo, jog jam yra žinoma apie UAB „Edilaris“ akcijų perleidimą Jungtinės Karalystės kompanijai Allied Building Company Limited.Iš prijungtoje Palangos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-62-588/2016 esančių duomenų nustatyta, kad prie ieškinio, reg. 2014-09-17, (ieškinio priedas Nr. 9) ieškovas pateikė UAB „Edilaris“ 2014 m. vasario 15 d. vienintelio akcininko A. Š. sprendimo kopiją, kuriame nurodyta, kad šio sprendimo priėmimo dienai Bendrovė yra skolinga Jungtinės karalystės kompanijai Alled Building Company Limited 500 000 USD, t.y. 1 267 200 Lt pagal 2010 m. birželio 25 d. paskolos sutartį, sprendimo 4 punktu nustatė, kad visas naujai išleistas 12 672 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės bendrovės akcijas bendrovė pateikė pasirašyti Jungtinės Karalystės kompanijai, kuri už jas apmoka kapitalizuojant šio sprendimo priėmimo dieną egzistuojančią bendrovės skolą šiam juridiniam asmeniui (1 267 200 Lt). Pažymėtina, kad šis vienintelio akcininko A. Š. sprendimas galiojantis ir nėra nuginčytas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas taip pat pateikė (ieškinio priedas Nr. 10) VĮ Registrų centro duomenis forma JAR-AJ kopiją, kur nurodyta aiškiai - visų UAB Edilaris“ akcijų įgijimo data – 2014-02-17 (Alled Building Company Limited) ( prijungtos civ. bylos 1 t. b. l. 45-47), todėl teisėjų kolegijos nuomone, ieškovui nuo pat jo ieškinio pateikimo Palangos apylinkės teismui – 2014-09-17 turėjo būti žinoma apie visų akcijų perleidimą atsakovei Alled Building Company Limited.Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs Juridinių asmenų registro duomenis (2018 01 12 išplėstinis išrašas su istorija) apie UAB „Edilaris viešame registre įregistruotus duomenis (CPK 179 str. 3 d.) nustatė, kad atsakovas A. Š. nuo 2006-06-06 iki 2014-03-06 buvo vieninteliu akcininku, o nuo 2014-03-06 vieninteliu akcininku įregistruota atsakovė Allied Building Company Limited, taip pat įregistruotas nuo 2014-02-26 iki 2014-02-27 įstatinio kapitalo didinimas iki 1 867 200 Lt piniginiais įnašais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti duomenys Palangos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-62-588/2016 apie akcininko pasikeitimą galėjo suteikti ieškovui informacijos, leidžiančios spręsti apie jo, kaip kreditoriaus, galimą teisių pažeidimą. Be to, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-3438-528/2015 ieškovo prašymas dėl atsakovo A. Š. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje teisme registruotas 2014-10-20, iš prašymo turinio nustatyta, kad pats ieškovas A. K. jame nurodė, kad VĮ registrų centro duomenimis jam tapo žinoma, kad 2014-02-15 vienintelis akcininkas A. Š. savo sprendimu ne tik nusprendė padidinti UAB „Elidaris“ įstatinį kapitalą, bet ir perleisti savo turėtas 6000 vnt. akcijas Alled Building Company Limited. Ieškovas A. K. jau nuo 2010 m. pradėjęs bylinėjimosi procesus dėl skolų priteisimo iš skolininko A. Š., turėjo pareigą domėtis, ar atsakovas A. Š. nėra sudaręs sandorių, galimai pažeidusių kreditoriaus teises. Teisėjų kolegija pritaria apelianto A. Š. pozicijai, kad ieškovui apie ginčijamos 2014-02-17 UAB „Edilaris" 6000 paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tarp A. Š. ir Allied Building Company Limited egzistavimą turėjo būti žinoma jau nuo 2014-10-20, todėl ieškinio senaties pradžia turi būti skaičiuojama nuo šios datos. Ieškovas kreipėsi į teismą 2016-02-08, taigi praleidęs įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 straipsnio 3 dalis), todėl šis ieškinio reikalavimas CK 1.131 straipsnio pagrindu, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, turėjo būti atmestas (CPK 185 str.). Nenustačius visų actio Pauliana institutui taikyti būtinų sąlygų, sutiktina su apelianto argumentais, kad pagrindo ginčijamą akcijų pirkimo pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia nėra. Ginčijamas sandoris, nors atsakovas A. Š. jo sudaryti ir neprivalėjo, ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tačiau ieškovo kaip kreditoriaus teisių nepažeidė, o atsakovų nesąžiningumas nenustatytas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šio ieškinio reikalavimo patenkinimui nepakanka įrodymų, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas, tuo pačiu nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu atsakovės Alled Building Company Limited 2015-07-25 pranešimu atliktą įskaitymą, kuriuo prievolė pagal ginčijamą sutartį pasibaigė (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis; CPK 185 str.). Dėl restitucijos. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Nagrinėjamu atveju, nenustačius visų actio Pauliana institutui taikyti būtinų sąlygų ieškinio reikalavimo dėl 2014-02-17 UAB „Edilaris" 6000 paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir 2015-07-25 Allied Building Company Limited atlikto užskaitymo A. Š. atžvilgiu 600 000 Lt sumai už 2014-02-17 įsigytas UAB „Edilaris" 6000 paprastąsias vardines akcijas pripažinimo negaliojančiais, patenkinimui, naikintina ir sprendimo dalis, kuria taikyta vienašalė restitucija ir grąžinta nuosavybės teise valdyti A. Š. 6000 paprastųjų vardinių UAB „Edilaris" akcijų (CPK 185 str.).

Dėl bylos procesinės baigties

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimą bei šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimo teisinius santykius, kas yra pagrindu atsakovo apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

Apeliantui (atsakovui) A. Š. Kauno apylinkes teismo 2016-04-28 nutartimi iškelta fizinio asmens bankroto byla. Ieškovo A. K. ieškinio reikalavimai, susiję su atsakovo kaip fizinio asmens bankroto byla, todėl vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 8, 9 p. nuostatomis nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei ieškovas yra atleistas. Atmetus ieškinį, iš ieškovo A. K. atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas (CPK 96 str. 4 d.).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.1 d.). Bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimas nesvarstytinas, kadangi nei apeliantas, nei kiti dalyvaujantys asmenys nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tokias išlaidas apeliacinės instancijos teisme.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo A. K. į valstybės biudžetą priteisiamos 27, 23 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Dėl piktnaudžiavimo procesu.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur baudą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Pažymėtina, kad apeliacinio skundo teikimas yra bylos šalies teisė, jam garantuota CPK 301 straipsnyje, apeliacinis skundas tenkinamas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šalis tokiu būdu piktnaudžiavo procesu. Jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų atsakovą piktnaudžiavus procesu šioje byloje, ieškovas nenurodė, todėl jo prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.