Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-98-413/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2019-04-15
Bylos Nr.: 2A-98-413/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-56-300151-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Diana Labokaitė, Žibutė Budžienė, Gintautas Koriaginas
Atsakovas: A. Š., M. P., Jungtinės Karalystės bendrovei „A. B. Company Limited“
Ieškovas: A. K.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Edilaris“, A. Š.
Advokatai: Nerijus Katilius, Gintaras Dabkevičius

Civilinė byla Nr. 2A-98-413/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-300151-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasSprendimasKauno apygardos teismas2019 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,

sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,atsakovo A. Š. atstovui advokatui Nerijui Katiliui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3118-920/2017 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams A. Š., M. P. (M. P.), Jungtinės Karalystės bendrovei „A. B. Company Limited“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Edilaris“, trečiojo asmens A. Š. bankroto administratorė UAB „Lexuna“, dėl vekselio, akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas A. K. teismui pateiktu ieškiniu (t.1, b. l. 4–6) prašė: pripažinti negaliojančiu 2011 m. kovo 25 d. atsakovų M. P. naudai išduotą ir A. Š. pasirašytą 900 000 Eur vekselį nuo jo surašymo momento; pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 17 d. UAB „Edilaris“ 6000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominalioji vertė 100 Lt, pirkimo–pardavimo sutartį tarp A. Š. ir bendrovės „A. B. Company Limited“ nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 25 d. bendrovės „A. B. Company Limited“ atliktą A. Š. atžvilgiu 600 000 Lt sumos įskaitymą už 2014 m. vasario 17 d. įsigytas UAB „Edilaris“ 6000 paprastųjų vardinių akcijų; taikyti restituciją ir A. Š. grąžinti nuosavybės teise valdyti 6000 paprastųjų vardinių UAB „Edilaris“ akcijų.

2. Ieškovą A. K. ir atsakovą A. Š. nuo 2004 m. sieja sutartiniai paskolos santykiai, atsakovui negrąžinus paskolos, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-15/2014, ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo 909 937,76 Lt skolos, 103 909,20 Lt palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vėliau (2015 m. vasario mėn. pabaigoje) ieškovui tapo žinoma, kad A. Š. kreditoriaus M. P. naudai 2011 m. kovo 25 d. yra išdavęs 904 501,42 Eur vekselį ir kad 2014 m. vasario 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi Jungtinės Karalystės bendrovei „A. B. Company Limited“, atstovaujamai to paties M. P., yra pardavęs visas savo valdytos UAB „Edilaris“ akcijas už 173 772,01 Eur. Vėliau M. P. ir bendrovė „A. B. Company Limited“, atstovaujama to paties M. P., 2015 m. liepos 22 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią M. P. perleido perėmėjai bendrovei „A. B. Company Limited“ reikalavimą dėl 173 772,01 Eur į A. Š., atsiradusį pagal 2011 m. kovo 25 d. išduotą vekselį ir vykdomąjį raštą. Įgijusi kreditoriaus teises bendrovė „A. B. Company Limited“ įskaitė 173 772,01 Eur reikalavimą į A. Š., kaip sumokėtą skolą už parduotas UAB „Edilaris“ akcijas.

Šalies argumentai

3. Ieškovo teigimu, nurodytais sandoriais M. P. ir A. Š. siekė išvengti A. Š. skolos ieškovui sumokėjimo. Ieškovas siekia apginti savo, kaip A. Š. kreditoriaus, teises ir šiuo ieškiniu prašo pripažinti A. Š. išduotą vekselį, akcijų pirkimo–pardavimo ir įskaitymo sutartis negaliojančiais. Ginčijamu vekseliu A. Š. įsipareigojo M. P. sumokėti 904 501,42 Eur, realiai nebūdamas jam skolingas ir (ar) negaudamas jokių pinigų iš M. P. vekselio išrašymo metu. Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2FB-25079-587/2015 dėl A. Š. bankroto bylos iškėlimo, A. Š. ir jo atstovas nurodė, jog A. Š., išduodamas vekselį, faktiškai užtikrino Jungtinės Karalystės bendrovei atsiskaitymą už UAB „Edilaris“ suteiktas prekes su atidėtu mokėjimu. Taigi vekselis buvo pasirašytas siekiant užtikrinti UAB „Edilaris“ prievolių įvykdymą, t. y. atsiskaitymą už prekes bendrovės „A. B. Company Limited“ naudai. Tačiau UAB „Edilaris“ būsimos skolos Junginės Karalystės bendrovei negali būti vertinamos kaip A. Š. prievolė, kurios pagrindu jis turėtų pareigą asmeniškai išduoti vekselį, juolab net ne bendrovės „A. B. Company Limited“ naudai, o asmeniškai M. P.. Vekselis buvo pasirašytas fizinių asmenų. A. Š. asmeniškai nėra ir niekada nebuvo skolingas bendrovei „A. B. Company Limited“ ar M. P.. Išdavęs vekselį M. P. naudai, A. Š. sukūrė visiškai kitą savarankišką sandorį, nei tariamai siekė, – užtikrinti UAB „Edilaris“ atsiskaitymą. Tokiu būdu A. Š. įgijo prievolę sumokėti M. P., tačiau šios prievolės įvykdymas niekaip neįpareigoja UAB „Edilaris“ ar bendrovės „A. B. Company Limited“. Todėl ieškovas teigė, kad akivaizdu, jog vekselis pasirašytas ir išduotas, realiai nesiekiant užtikrinti jokios prievolės.

4. Ieškovas taip pat nurodė, kad abu atsakovai – A. Š. ir M. P. – tikslingai sugalvojo schemą, kuri padėtų A. Š. formaliai išsaugoti (paslėpti) turimą turtą ir kartu išvengti prievolės įvykdymo A. K.. Abiem atsakovams buvo gerai žinomos tokios vekselio paleidimo į apyvartą pasekmės ir kad tai sumažins A. K. galimybes atgauti A. Š. paskolintas lėšas. Vekseliu buvo užtikrinta neegzistuojanti prievolė (UAB „Edilaris“ skola), kuri neegzistuoja ir šiuo metu (pagrindinė skolininkė UAB „Edilaris“ yra atsiskaičiusi su bendrove „A. B. Company Limited“, šias aplinkybes patvirtina byloje esanti UAB „Edilaris“ buhalterinė pažyma). Dėl šių priežasčių A. Š. 2011 m. kovo 25 d. M. P. išduotas vekselis turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nes jis ne tik neatitinka tikrosios šalių valios, yra pasirašytas tik dėl akių (tariamasis sandoris), siekiant apgaule išvengti teismo sprendimo įvykdymo, bet ir prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Vekselio pasirašymas ir jo vykdymas lėmė ir visą tolesnį neteisėtų veiksmų ir tariamųjų sandorių atsiradimą, kurie dar labiau pažeidė ieškovo, kaip vienintelio A. Š. kreditoriaus, teises. A. Š., žinodamas, kad turi grąžinti skolą A. K., kurios terminas jau seniai yra suėjęs, turėjo elgtis kaip sąžiningas ir apdairus asmuo. Pardavęs turėtas UAB „Edilaris“ akcijas, A. Š. pažeidė ieškovo teisę nukreipti išieškojimą į A. Š. nuosavybės teise valdytas UAB „Edilaris“ akcijas, o daugiau nei metus nereikalavęs sumokėti už parduotas akcijas, užkirto kelią ieškovui išsiieškoti šias lėšas bei sudarė sąlygas atlikti įskaitymą. Tuo tarpu M. P., žinodamas, kad jokios mokėtinos prievolės pagal vekselį nėra, gavo ir pateikė vekselį apmokėti ir priverstinai išieškoti, žinodamas, kad A. Š. skolingas ieškovui, perka akcijas bendrovės „A. B. Company Limited“ vardu ir už jas nemoka, elgiasi taip, kad pinigai nepatektų išieškotojui ir nebūtų įvykdytas teismo sprendimas. Tokie atsakovų veiksmai, ieškovo nuomone, buvo suplanuotas ir iš anksto apgalvotas planas pažeisti A. K. interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) pripažino negaliojančiu 2011 m. kovo 25 d. M. P. naudai išduotą ir A. Š. pasirašytą 900 000 Eur vekselį nuo jo surašymo momento; 2) panaikino Kauno r. 4-ojo notarų biuro notarės J. V. 2014 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JV-5187, pagal 2011 m. kovo 25 d. M. P. naudai išduotą ir A. Š. pasirašytą 900 000 Eur vekselį; 3) pripažino negaliojančia 2014 m. vasario 17 d. UAB „Edilaris“ 6000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominalioji vertė 100 Lt, pirkimo–pardavimo sutartį tarp A. Š. ir bendrovės „A. B. Company Limited“ nuo jos sudarymo momento; 4) pripažino negaliojančiu 2015 m. liepos 25 d. bendrovės „A. B. Company Limited“ atliktą A. Š. atžvilgiu 600 000 Lt įskaitymą už 2014 m. vasario 17 d. įsigytas UAB „Edilaris“ 6000 paprastųjų vardinių akcijų; 5) taikė restituciją ir grąžino A. Š. nuosavybės teise valdyti 6000 paprastųjų vardinių UAB „Edilaris“ akcijų.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas A. K. vienu iš ieškinio reikalavimų prašo pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas A. Š. jam priklausančias UAB „Edilaris“ akcijas pardavė atsakovei bendrovei „A. B. Company Limited“, ir minėtas akcijas grąžinti atsakovui A. Š.. 2011 m. kovo 25 d. atsakovas A. Š. išdavė 904 501,42 Eur vekselį atsakovui M. P.. Ieškovas pateikė 2015 m. liepos 22 d. pranešimą, iš kurio matyti, kad 2015 m. liepos 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi M. P. perleido bendrovei „A. B. Company Limited“ 173 772,01 Eur reikalavimą pagal 2011 m. kovo 25 m. vekselį. Ieškovas taip pat pateikė 2015 m. liepos 22 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad bendrovė „A. B. Company Limited“ įskaitė 173 772,01 Eur reikalavimą į A. Š., kaip sumokėtą skolą už parduotas UAB „Edilaris“ akcijas.

7. Dėl 2011 m. kovo 25 d. vekselio pripažinimo negaliojančiu – vertindamas 2011 m. kovo 25 d. M. P. naudai išduoto ir A. Š. pasirašyto 900 000 Eur vekselio pripažinimo negaliojančiu nuo jo surašymo momento actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis), jei nustatomos visos tokio ieškinio tenkinimo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

8. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-15/2014 teismas konstatavo, kad neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui A. Š. ieškovas A. K. turėjo nuo 2006 m. balandžio 12 d., kai atsakovas neįvykdė 2005 m. balandžio 11 d. paskolos sutartyje nustatytos savo prievolės ieškovui. Ieškovas turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę. Išduodamas vekselį atsakovas A. Š. pažeidė ieškovo A. K. teises, nes apsunkino jo reikalavimo patenkinimą.

9. Visuose ieškinyje ginčijamuose sandoriuose dalyvavo A. Š. ir M. P. tiesiogiai arba pasinaudodami savo valdoma įmone „A. B. Company Limited“, tai reiškia, kad M. P. žinojo apie tai, kad A. Š. yra skolingas ieškovui. 2015 m. liepos 22 d. M. P. perleido savo valdomai bendrovei „A. B. Company Limited“ 173 772,01 Eur reikalavimo teisę į A. Š., turimą pagal 2011 m. kovo 25 d. vekselį; 2015 m. liepos 25 d. bendrovė „A. B. Company Limited“, atstovaujama M. P., nesumokėjo pinigų už įsigytas akcijas, o įskaitė tarpusavio priešpriešinius reikalavimus. Iš veiksmų sekos matyti aiški tendencija užkirsti ieškovui kelią atgauti paskolintas lėšas.

10. Vertindamas aplinkybes, ar nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, teismas pripažino pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad apie ginčijamą vekselį ieškovas sužinojo tik tuo metu, kai, Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-69-588/2015, M. P. pateikė 2015 m. vasario 18 d. ieškinį.

11. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, t. y. išduoti vekselio, nes neturėjo teisinės pareigos jo išduoti.

12. Vertindamas aplinkybes, ar skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, teismas atsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad viešojoje erdvėje atlikus paiešką (http://www.albuco.net/index.html; http://www.edilaris.lt/index_en.html) matyti, jog bendrovė „A. B. Company Limited“ neatsiejamai susijusi su UAB „Edilaris“ ir A. Š.. A. Š. nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2011 m. kovo 1 d. buvo bendrovės „A. B. Company Limited“ direktoriumi, M. P. yra ir juridinio asmens vadovas, veikiantis šios bendrovės vardu, tai rodo, jog ir bendrovė suprato savo atliktų veiksmų pasekmes ir jų siekė.

13. UAB „Edilaris“ ir bendrovės „A. B. Company Limited“ vadovai ir (ar) akcininkai yra būtent A. Š. ir M. P.. Teismas atsižvelgė į trečiojo asmens A. Š. bankroto administratorės V. L. nurodytas aplinkybes, kad bankroto administratorė 2016 m. rugsėjo 2 d. raštu kreipėsi į M. P., A. Š. ir UAB „Edilaris“ su prašymais patikslinti informaciją apie tai, ar egzistavo ir egzistuoja UAB „Edilaris“ skolos bendrovei „A. B. Company Limited“, ir pateikti skolos dydį pagrindžiančius dokumentus. A. Š. ir M. P. pateikė atsakymus, kad neturi informacijos apie UAB „Edilaris“ skolas minėtai įmonei „A. B. Company Limited“, t. y. nėra duomenų, kad egzistuotų skola. Neteikdami informacijos bankroto administratorei kaip fiziniai asmenys, jie siūlė kreiptis į savo pačių vadovaujamas įmones, tokiu būdu galimai elgdamiesi nesąžiningai ir vilkindami procesą. Šie duomenys taip pat leidžia spręsti, kad skolininkas su kreditoriumi tarpusavyje derina savo veiksmus ir galimai siekia nesąžiningų tikslų. Skolininkas A. Š. yra suinteresuotas, kad bankroto byloje būtų patvirtintas kreditorius M. P. ir jo finansinis reikalavimas.

14. Teismas konstatavo, kad egzistuoja visos 2011 m. kovo 25 d. M. P. naudai išduoto ir A. Š. pasirašyto 900 000 Eur vekselio pripažinimo negaliojančiu nuo jo surašymo momento actio Pauliana pagrindu sąlygos, todėl nurodytą ieškinio reikalavimą teismas tenkino.

15. Dėl vekselio ginčijimo CK 1.80 straipsnio pagrindu (imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris) teismas pripažino pagrįstomis atsakovo A. Š. nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nenurodė, kokiai konkrečiai įstatymo normai vekselis prieštarauja.

16. Dėl vekselio ginčijimo CK 1.81 straipsnio pagrindu (viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas) teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog ginčijamu sandoriu būtų pažeista viešoji tvarka ar geros moralės nuostatos CK 1.81 straipsnio prasme.

17. Dėl vekselio ginčijimo CK 1.86 straipsnio pagrindu (tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja) teismas pripažino pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad 2011 m. kovo 25 d. A. Š. pasirašytas ir M. P. išduotas vekselis įsipareigojant sumokėti 904 501,42 Eur pasirašytas realiai neketinant sukurti jokių teisėtų teisinių pasekmių. A. Š. turi vieną kreditorių – ieškovą, taigi suprasdamas, kad jo turtas bus panaudotas padengiant kreditoriaus A. K. reikalavimą, pasirašė vekselį, kad tariamai sukurtų dar vieną kreditorių su tris kartus didesniu reikalavimu. Tokiu atveju, mokėdamas šiam kreditoriui ir galiausiai pasinaudojęs fizinio asmens bankroto institutu ir bankrutavęs, A. Š. išvengtų įsipareigojimo įvykdymo A. K.. Dėl to yra pagrindas ieškinį tenkinti remiantis CK 1.86 straipsniu.

18. Kasacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad vekselis gali atlikti sandorio, dėl kurio buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, tokio sandorio teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Taigi vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015).

19. Teismas pripažino pagrįstomis trečiojo asmens A. Š. bankroto administratorės V. L. byloje nurodytas aplinkybes, kad nei atsakovas A. Š., nei atsakovas M. P., nei trečiasis asmuo UAB „Edilaris“ nėra pateikę duomenų, kad egzistuotų UAB „Edilaris“ skola bendrovei „A. B. Company Limited“. Jeigu neegzistuoja ši skola, skolos užtikrinimo priemonės (prievolė pagal A. Š. išduotą vekselį) taip pat laikomos pasibaigusiomis (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Administratorei nebuvo perduota įrodymų, kad vekselio atsiradimo pagrindas (UAB „Edilaris“ skola) egzistuotų. Byloje esantis 2016 m. lapkričio 9 d. UAB „Edilaris“ atsakymas taip pat patvirtina bankroto administratorės nurodytas aplinkybes, kad UAB „Edilaris“ nėra skolinga bendrovei „A. B. Company Limited“. Todėl vekselį galima pripažinti netekusiu galios tuo teisiniu pagrindu, kad neegzistuoja pagrindinė prievolė, kurios įvykdymo užtikrinimo priemonė buvo ginčo vekselis. Tuo tarpu atsakovo A. Š. atstovo nurodytas aplinkybes, kad Jungtinės Karalystės bendrovės „A. B. Company Limited“ savininkas M. P. pareikalavo, jog A. Š. užtikrintų savo ir M. P. sudarytą susitarimą dėl bendrovės UAB „Edilaris“ uždirbto pelno pasidalijimo, teismas pripažino nepagrįstomis, nes byloje nėra jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

20. Dėl 2014 m. vasario 17 d. UAB „Edilaris“ 6000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominalioji vertė 100 Lt, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia – teismas pagal CK 6.66 straipsnį vertino actio Pauliana tenkinimo sąlygas: atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, nustatė, kad šiuo sandoriu buvo pažeistos ieškovo kaip kreditoriaus teisės gauti reikalavimo patenkinimą; ieškovas turi reikalavimo teisę; nepraleistas ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

21. Vertindamas aplinkybes, ar skolininkas ir sandorį sudaręs trečiasis asmuo buvo nesąžiningi, teismas pažymėjo, kad 2014 m. vasario 17 d. su bendrove „A. B. Company Limited“ sudaręs akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. Š. Jungtinės Karalystės bendrovei pardavė visas savo turimas 6000 vnt. UAB „Edilaris“ akcijas už 173 772,01 Eur, A. Š. akcijų pirkimo–pardavimo kainos (600 000 Lt) sumokėti nereikalavo pusantrų metų (iki 2015 m. liepos mėnesio), nors pagal sutarties 2.3 punktą turėjo būti sumokėta per 30 d. nuo raštiško pareikalavimo momento, o bendrovė „A. B. Company Limited“ už parduotas UAB „Edilaris“ akcijas atsiskaitė tik 2015 m. liepos 25 d. padariusi įskaitymą. Iš visos veiksmų sekos matyti aiški tendencija užkirsti ieškovui kelią atgauti paskolintas lėšas. Pardavęs turėtas akcijas, A. Š. pažeidė ieškovo teisę nukreipti išieškojimą į A. Š. nuosavybės teise valdytas UAB „Edilaris“ akcijas, o daugiau nei metus nereikalavęs sumokėti už parduotas akcijas, užkirto kelią ieškovui išsiieškoti šias lėšas bei sudarė sąlygas atlikti įskaitymą.

22. Teismas konstatavo, kad yra visos nurodyto sandorio pripažinimo negaliojančiu nuo jo surašymo momento actio Pauliana pagrindu sąlygos, todėl nurodytą ieškinio reikalavimą teismas tenkino.

23. Dėl 2015 m. liepos 25 d. bendrovės „A. B. Company Limited“ atlikto įskaitymo A. Š. – teismas atsižvelgė į nustatytas aplinkybes dėl vekselio ir akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, todėl, remdamasis jomis, nurodytą ieškinio reikalavimą tenkino, pripažino negaliojančiu įskaitymo sandorį.

24. Dėl restitucijos taikymo – atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimai dėl 2014 m. vasario 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir 2015 m. liepos 25 d. atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu yra patenkinti, remdamasis CK 6.145 straipsniu, teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo ir grąžinimo nuosavybės teise valdyti A. Š. 6000 paprastųjų vardinių UAB „Edilaris“ akcijų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

25. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Š. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

25.1.Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčijamo vekselio išdavimo dieną (2011-03-25) ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą atsirado tik 2014 m. vasario 20 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-15/2014 priėmė sprendimą dėl skolos priteisimo, nes atsakovas savo skolą ieškovui visada neigė, o Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-958-555/2011 ieškovo A. K. ieškinio reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kildinamus iš 2005 m. balandžio 11 d. tarp ieškovo A. K. ir atsakovo A. Š. sudarytos paskolos sutarties, buvo atmetęs.

Žemesnės instancijos teismas

25.2.Nepagrįsta teismo išvada, kad 2011 m. kovo 25 d. vekselis pažeidžia ieškovo teises, kadangi padaryta pažeidžiat CPK 182 straipsnio 2 punkto ir CPK 279 straipsnio 4 dalies normas. Vekselis buvo išduotas iki A. Š. prievolės sumokėti skolą ir kitas priteistas pinigų sumas pagal 2014 m. lapkričio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-15/2014, atsiradimo. Todėl atsakovas, išduodamas vekselį, negalėjo pažeisti ieškovo teisių bei teisėtų interesų ir jų nepažeidė, nes vekselio išdavimo dieną jis neturėjo galiojančių prievolių ieškovui. Visus atsakovo A. Š. sudarytus sandorius reikia vertinti ne sistemiškai, o atskirai, kadangi tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po A. Š. prievolės ieškovui atsiradimo gali pažeisti ieškovo teises ir teisėtus interesus.

25.3.Ar išduotas vekselis nepažeidžia kreditoriaus A. K. teisių buvo vienas iš įrodinėjimo dalykų civilinėje byloje Nr. e2S-557-436/2016. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtą civilinę bylą, pripažino įrodytą faktinę aplinkybę, kad vekselio išdavimas nepažeidžia kreditoriaus A. K. teisių. Civilinėje byloje Nr. e2S-557-436/2016 bylos šalimis buvo tiek ieškovas A. K., tiek atsakovas A. Š., todėl laikytinas prejudiciniu faktu, kurio iš naujo nereikia įrodinėti. Teismas, iš naujo vertindamas aplinkybes dėl kreditoriaus A. K. teisių pažeidimo, nesivadovavo CPK 182 straipsnio 2 punktu ir pažeidė 279 straipsnio 4 dalies nuostatas.

25.4.Teismo išvados, jog ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino vekseliui ginčyti, yra padarytos netinkamai įvertinus bylos įrodymus ir nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą ar nėra praleistas ieškinio senaties terminas, negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu. Teismas, atmesdamas atsakovo pateiktus įrodymus (atsiliepimą į patikslintą ieškinį, dokumentų sąrašą iš Palangos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-62-588/2016, 2015-01-21 teismo posėdžio garso įrašą ir jo stenogramą), tačiau nepasisakydamas, kodėl taip daro, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir CPK 263 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

25.5. Ieškovas, gavęs iš Palangos miesto apylinkės teismo atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo kartu jam buvo pateiktas ir vykdomasis įrašas, atliktas ginčijamo vekselio pagrindu, nesikreipė į A. Š. it neprašė, kad šis jam pateiktų paaiškinimus dėl vekselio išdavimo aplinkybių. Ieškovo nerūpestingumas turėjo būti vertinamas ieškovo nenaudai ir turėjo būti laikoma, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti 2015 m. sausio 19 d., kai atsakovų A. Š., L. Š. ir P. Š. 2015 m. sausio 12 d. atsiliepimas į patikslintą ieškinį buvo patalpintas Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-62-588/2016, pasiekiamoje per EPP sistemą, arba vėliausiai 2015 m. sausio 21 d., kai vyko teismo posėdis Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-62-588/2016, kuriame buvo sprendžiamas A. Š. kreditoriaus M. P. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu klausimas. Ieškinį teisme dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ieškovas pareiškė 2016 m. vasario 8 d., o turėjo pareikšti vėliausiai iki 2016 m. sausio 21 d.

25.6. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-978-513/2013, kurioje taip pat buvo ginčijami sandoriai actio Pauliana pagrindu, teismas nurodė, kad ieškovas A. K. pradėjęs bylinėjimosi procesus dėl skolų priteisimo iš skolininko A. Š., turėjo pareigą domėtis, ar atsakovas A. Š. nėra sudaręs sandorių, galimai pažeidusių kreditoriaus teises. Aukščiau nurodytoje nutartyje yra nurodyta, kad ieškovo A. K. ieškinys atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo Kauno apygardos teismui buvo pateiktas 2010 m. gegužės 6 d. (civilinė byla Nr. 2-958-555/2011). Vadinasi, jau nuo 2010 m. gegužės 6 d. ieškovas A. K. turėjo būti itin aktyvus ir domėtis visais savo skolininko A. Š. sudarytais sandoriais. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-978-513/2013, nurodė, kad ieškovui A. K. negali būti ex officio atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas sandoriui ginčyti, kadangi buvo nustatyta, kad ieškovas A. K. nebuvo pakankamai aktyvus, atidus, rūpestingas ir sąžiningas. Taigi spręsdamas, ar nėra praleistas ieškinio senaties terminas, teismas turėjo vadovautis ir aukščiau nurodytoje byloje padarytomis išvadomis.

25.7. Teismo išvados, kad atsakovas A. Š. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, yra visiškai nepagrįstos. Vekselio išdavimas buvo privalomas tam, kad UAB „Edilaris“ galėtų vykdyti veiklą itin palankiomis sąlygomis ir generuoti pelną. Jei A. Š. nebūtų išdavęs vekselio, prekių tiekimas bendrovei UAB „Edilaris“ būtu buvęs nutrauktas.

Žemesnės instancijos teismas

25.8.Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas A. Š., išduodamas vekselį, buvo nesąžiningas. Atsakovo A. Š. sąžiningumas išduodant vekselį jau buvo įvertintas Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-557-436/2016, kurioje teismas nurodė, kad vekselio išdavimas nelaikytinas nesąžiningu sandoriu ir nepažeidžia kreditorių teisių. Be to, aplinkybė, kad tiek UAB „Edilaris“, kurios direktoriumi ir akcininku buvo A. Š., tiek A. B. Company Limited, kurios vadovas ir savininkas yra M. P., verčiasi ta pačia veikla, negali būti pagrindu šių įmonių vadovus laikyti nesąžiningais. Aplinkybė, kad A. Š. praeityje yra buvęs A. B. Company Limited direktoriumi, taip pat teismo nepagrįstai buvo palaikyta kaip jo nesąžiningumo įrodymu.

25.9.Teismo išvados, kad vekselis gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu, padarytos netinkamo įrodymų vertinimo pasėkoje ir nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl CK 1.86 straipsnio taikymo ir aiškinimo. Vekselio gavėjas M. P. realiai pasinaudojo vekselio suteikiamomis teisėmis. Taigi, šiuo atveju nėra esminio požymio - sandorio nevykdymo, kad ginčijamą sandorį būtų galima laikyti tariamu. Ginčijamas vekselis lėmė realių padarinių atsiradimą, todėl vekselis negalėjo būti pripažintas negaliojančiu CK 1.86 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu.

25.10.Vekselis negalėjo būti pripažintas negaliojančiu ir CK 6.87 straipsnio pagrindu, kadangi pagrindinė prievolė - susitarimas dėl pelno pasidalijimo - ginčijamo sprendimo priėmimo dieną nebuvo įvykdyta. Teismas, darydamas išvadas, kad byloje nėra įrodymų apie A. Š. ir M. P. sudarytą susitarimą dėl pelno pasidalinimo, netinkamai vertino byloje buvusius įrodymus ir pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį, kadangi nesivadovavo įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-557-436/2016, nustatyta faktine aplinkybe dėl tokio susitarimo egzistavimo .

25.11.Teismo išvados, kad ginčijamos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną (2014-02-17) ieškovas A. K. turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą A. Š. yra aiškiai nepagrįstos, nes reikalavimo teisė į atsakovą A. Š. atsirado tik 2014 m. vasario 20 d., kai buvo priimtas sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-15/2014.

25.12.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijama akcijų pirkimo–pardavimo sutartis pažeidžia ieškovo A. K. teises, kadangi netinkamai įvertino akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir neatsižvelgė į tai, kad šis sandoris buvo sudarytas po ieškovo A. K. reikalavimo teisės į A. Š. atsiradimo. Turtas pagal ginčijamą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį buvo perleistas atlygintinai, t. y. už parduotas akcijas atsakovas A. Š. turėjo gauti jų nominalią vertę atitinkančią pinigų sumą - 600 000 Lt. Be to, ieškovo A. K. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šis sandoris „iš esmės yra geras“, tik ieškovui A. K. nepatinka, kad pagal jį nebuvo gauti pinigai.

25.13.Teismas, vadovaudamasis tik ieškovo A. K. paaiškinimais, kada jis sužinojo apie akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ignoruodamas atsakovo A. Š. paaiškinimus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus dėl ieškovo A. K. sužinojimo momento, netinkamai vertino bylos įrodymus, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo. Be to, teismas, atmesdamas atsakovo A. Š. argumentus ir įrodymus dėl ieškovo A. K. sužinojimo momento apie ginčijamą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nenurodydamas jokių argumentų, kodėl tą daro, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas.

Šalies argumentai

25.14.A. K. Kauno apylinkės teismui pateiktame 2014 m. spalio 17 d. prašyme dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ieškovas A. K. buvo pažymėjęs, kad jam yra žinoma, jog atsakovas A. Š. jam nuosavybės teise priklausančias UAB „Edilaris“ akcijas yra perleidęs Jungtinės karalystės kompanijai A. B. Company Limited. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-978-513/2013, kurioje taip pat buvo ginčijami sandoriai actio Pauliana pagrindu, teismas nurodė, kad ieškovas A. K., jau pradėjęs bylinėjimosi procesus dėl skolų priteisimo iš skolininko A. Š., turėjo pareigą domėtis, ar atsakovas A. Š. nėra sudaręs sandorių, galimai pažeidusių kreditoriaus teises. Nutartyje yra nurodyta, kad ieškovo A. K. ieškinys atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo Kauno apygardos teismui buvo pateiktas 2010 m. gegužės 6 d., vadinasi nuo 2010 m. gegužės 6 d. ieškovas turėjo būti itin aktyvus ir domėtis visais savo skolininko A. Š. sudarytais sandoriais.

Žemesnės instancijos teismas

25.15.Teismo išvados, kad atsakovas A. Š. ir kompanija A. B. Company Limited, sudarydami ginčijamą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį buvo nesąžiningi, yra padarytos pasėkoje netinkamo įrodymų vertinimo ir pažeidžiant teisinį reglamentavimą, įtvirtintą CPK 182 straipsnio 2 punkte ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje. A. Š., parduodamas savo akcijas Jungtinės Karalystės kompanijai A. B. Company Limited, atstovaujamai direktoriaus M. P., elgėsi sąžiningai ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovo A. Š. sąžiningumas, sudarant akcijų pirkimo– pardavimo sutartį, jau buvo įvertintas Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-557-436/2016.

25.16.Iš skundžiamo teismo sprendimo yra visiškai neaišku, kokiais teisiniais pagrindais įskaitymas buvo pripažintas negaliojančiu. Egzistuoja teisiniai pagrindai sprendimo dalį dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu panaikinti dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi teismas, patenkindamas ieškovo A. K. ieškinio reikalavimą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, nepateikė jokių motyvų kodėl tą daro ir nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis įskaitymas yra pripažįstamas negaliojančiu.

Atsiliepimas

26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. K. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos pateikiamus dokumentus; skirti apeliantui A. Š. CPK 95 numatytą baudą už nesąžiningo apeliacinio skundo pateikimą bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1. Nei vienas iš pateikiamų atsakovo argumentų nepaneigia ginčijamame sprendime konstatuotų aplinkybių, jog ieškovas ieškinį pareiškė turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę; per nustatytą įstatyme vienerių metų ieškinio senaties terminą; vekselį pasirašiusios šalys buvo nesąžiningos; jo pasirašyti neprivalėjo; neteisėtais veiksmais pasirašydami vekselį pažeidė kreditoriaus A. K. interesus ir to sąmoningai siekė. Klaidingas ir prieštarauja formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017) apelianto aiškinimas, kad ieškovo A. K. neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė į atsakovą A. Š. atsirado tik 2014 m. vasario 20 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-15/2014 priėmė sprendimą tenkinti ieškovo ieškinį. Reikia vertinti aplinkybę, kada tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis, iš kurios ir kilo ieškovo reikalavimo teisė. Atsakovo prievolė ir, atitinkamai, ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą atsirado nuo sutarties sudarymo momento, t. y. jau 2005 m. pradžioje. Aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovo A. K. ieškinį patenkino visiškai, nepakeičia ieškovo reikalavimo teisės atsiradimo momento.

26.2. Deklaratyvaus pobūdžio apelianto argumentas, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-557-436/2016, nurodė, kad Vekselio išdavimas nelaikytinas nesąžiningu sandoriu ir nepažeidžia kreditorių interesų. Minėtoje nutartyje teismas tokių aplinkybių ne tik kad nekonstatavo, bet ir apskritai dėl vekselio ar kitų atsakovo sudarytų sandorių teisėtumo, vertinant kreditorių teisių pažeidimą, nepasisakė, kadangi tai nebuvo bylos įrodinėjimo dalykas.

26.3. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Civilinėje byloje Nr. 2-62-588/2016 advokatas Gintaras Dabkevičius apskritai nėra prijungtas prie EPP sistemos ir neturi savo paskyros, todėl bet kokie į EPP sistemą keliami dokumentai visose bylose jam yra nematomi ir nepasiekiami. Apie ginčijamą vekselį ieškovas sužinojo ir vekselio kopiją gavo tik 2015 m. vasario 18 d. M. P. pateikus ieškinį Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-69-588/2015. Tik susipažinus su M. P. ieškiniu bei jo priedais, įskaitant ir patį vekselį, ieškovui tapo žinoma, jog A. Š. yra išdavęs vekselį. Nei tada, kai atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame užsiminė apie M. P. kaip kreditorių, nei tada, kai teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas M. P. įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, ieškovui nebuvo pateiktas vekselis, iš kurio jis būtų galėjęs daryti vienokias ar kitokias išvadas apie vekselio turinį. Vien tai, kad atsakovas nurodė turintis kreditorių ir pateikė vykdomąjį įrašą, ieškovui neleido daryti vienareikšmės išvados apie vekselio turinį ir kad pastarojo teisės yra pažeistos.

26.4. Aplinkybės, nurodytos apeliaciniame skunde, kad vekselis buvo būtinas tam, kad UAB „Edilaris“ galėtų vykdyti veiklą itin palankiomis sąlygomis ir generuoti pelną – nepatenka į teismų formuojamą privalomo sandorio actio Pauliana atžvilgiu sąvoką. Be to, atsakovo teiginys, jog vekselį sudaryti privalėjo, nes priešingu atveju būtų nutrauktas prekių tiekimas UAB „Edilaris“ – yra ne tik kad nepagrįstas, bet ir neįrodo jokios būtinybės sudaryti ginčijamą sandorį.

26.5. Siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo konstatuotas išvadas, kad A. Š. išduodamas vekselį buvo nesąžiningas, apeliantas pateikia klaidingą Kauno apygardos teismo 2016-03-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-557-436/2016, interpretaciją. Minėtoje byloje teismas nurodė, jog klausimas – ar A. Š. buvo sąžiningas vekselio išdavimo momentu nenagrinėjamas, kadangi vekselis bylos nagrinėjimo metu buvo pasirašytas daugiau kaip prieš keturis metus, tuo tarpu A. Š. veiksmai turėjo būti tikrinami ir vertinami tik nuo 2012 m. spalio 28 d.

26.6. A. Š., išduodamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį, įsipareigojo M. P. sumokėti 904 501,42 Eur sumą, realiai nebūdamas jam skolingas ir/ar negaudamas jokių pinigų iš M. P. vekselio išrašymo metu. Tai, kad buvo sukurtas tariamas sandoris patvirtina ir A. Š. bankroto byloje Nr. 2FB-25079-587/2015 esanti 2015 m. lapkričio 26 d. UAB „Edilaris“ buhalterinė pažyma, iš kurios matyti, kad UAB „Edilaris“ iš A. B. Company Limited 2011 metais įgijo prekių už bendrą 1 790 098,70 JAV dolerių sumą. Buhalterija nurodė, kad prekės įsigytos tik nuo 2011 m. balandžio 6 d., t. y. po vekselio išrašymo. Be to, apeliantas ignoruoja naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016.

26.7. Dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ieškovas pažymi, kad turi reikalavimo teisę.

26.8. Pardavęs turėtas akcijas, A. Š. pažeidė ieškovo teisę nukreipti išieškojimą į A. Š. nuosavybės teise valdytas UAB „Edilaris“ akcijas, o daugiau nei metus nereikalavęs apmokėjimo už parduotas akcijas – užkirto kelią ieškovui išsiieškoti šias pinigines lėšas bei sudarė sąlygas atlikti įskaitymą. M. P. elgėsi nesąžiningai, nes žinodamas, kad jokios mokėtinos prievolės pagal vekselį nėra pateikia vekselį apmokėjimui ir priverstiniam išieškojimui, žinodamas, kad A. Š. skolingas ieškovui, perka akcijas A. B. Company Limited vardu ir už jas nemoka, elgiasi taip, kad pinigai nepatektų išieškotojui ir nebūtų įvykdytas teismo sprendimas. Be to, ieškovo A. K. įsitikinimu, atsakovo A. Š. perleistų 6000 vnt. akcijų vertė buvo ženkliai didesnė nei jų pardavimo kaina (600 000 Lt), tačiau A. Š. prieš akcijų perleidimą nedarė akcijų vertinimo.

26.9. Ieškovas apie Akcijų pirkimo–pardavimo ir Įskaitymo sutartis sužinojo ir šių sandorių kopijas gavo tik Kauno apylinkės teismui pradėjus nagrinėti civilinę bylą Nr. 2FB-25079-587/2015 pagal A. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (2016 metais), todėl akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.

26.10. Vertinant apelianto argumentus, kad ieškovas turėjo domėtis atsakovo, kaip skolininko padėtimi, jo sudaromais sandoriais ir kt., akcentuotina Lietuvos apeliacinio teismo praktika (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-149/2012; 2013 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-91/2013), pagal kurią pripažįstama, jog kreditorius neturi įstatymų nustatytos pareigos nuolat sekti ir domėtis sandoriais, kuriuos sudaro jo skolininkai.

26.11. Visi ginčijami sandoriai buvo sudaryti šalims ne tik žinant, jog jų sudarymas pažeis kreditoriaus A. K. interesus, bet ir sąmoningai siekiant tokių pasekmių. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, taip pat pažymėtina, jog priešingai nei nurodo apeliantas, Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2S-557-436/2016, klausimas, ar A. Š. sąžiningai sudarė Akcijų pirkimo-pardavimo ir įskaitymo sandorius, vertinant kreditorių interesus, nebuvo vienas iš tos bylos įrodinėjimo dalyku, kadangi bylos esmė buvo išsiaiškinti, ar A. Š. keltina bankroto byla, sandorius vertinant tik siauru LR FABĮ 5 str. 8 d. aspektu.

26.12. Pripažinus, jog vekselis yra negaliojantis sandoris ir nesukuriantis prievolių šalims, kartu atitinkamai turi būti pripažinta negaliojanti ir visa tolimesnių veiksmų grandinė, susijusi su pagal vekselį atsiradusiais reikalavimais, įskaitant ir Įskaitymo sutartį. Teismas, pagrįstai remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma konstatavo, kad Įskaitymo sandoris yra negaliojantis. Nors apeliantas nurodo, jog nesupranta, kokiu pagrindu teismas šį sandorį pripažino negaliojančiu, tačiau kaip matyti iš sprendimo turinio, sandoris pripažintas negaliojančiu kaip atsiradęs iš neteisėto ir negaliojančiu pripažino sandorio (vekselio) bei tuo pačiu actio Pauliana pagrindu, papildomai atskirai sprendime nekartojant tų pačių motyvų.

26.13. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra tikslinga remtis ir bankroto bylos medžiaga. Remiantis tuo, ieškovas prie šio atsiliepimo teikia aktualius dokumentus iš A. Š. bankroto bylos, apie kuriuos buvo kalbama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir šiame atsiliepime. Pažymėtina, kad ir apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo bankroto bylos medžiagos dalį, todėl vadovaujantis proceso šalių lygiateisiškumo principu, ieškovui taip pat neturėtų būti užkirstas kelias tokių dokumentų teikimui. Visi teikiami dokumentai yra bankroto byloje, todėl proceso dalyviai apie juos neabejotinai žino ir yra susipažinę.

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą bankrutuojančio fizinio asmens A. Š. bankroto administratorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad bankroto administratorės nuomone, ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl teismas pagrįstai jį tenkino. Bankroto administratorė sutinka su visais teismo sprendime nurodytais motyvais ir jų neginčija, apeliacinis skundas nepaneigia teismo sprendimo motyvų, todėl turėtų būti atmestas.

28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. P. prašė atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

28.1. M. P. sutinka su apelianto A. Š. skundo teiginiais, kad nebuvo visų reikiamų sąlygų vekselį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bei nebuvo teisinių pagrindų vekselį pripažinti negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu.

Šalies argumentai

28.2. Apeliantas teisingai nurodo, kad šiai dienai nėra įvykdytas atsakovo A. Š. ir atsakovo M. P. susitarimas dėl UAB „Edilaris“ uždirbto pelno pasidalinimo. Todėl, remiantis pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta teismų praktika, nesant įvykdytai pagrindinei prievolei, negalėjo būti pripažinta negaliojančia pagrindinės prievolės užtikrinimo priemonė – vekselis. Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovų A. Š. ir M. P. sudarytą susitarimą dėl UAB „Edilaris“ uždirbto pelno pasidalinimo. Vekselis negalėjo būti pripažintas negaliojančiu CK 6.87 straiposnio pagrindu, kadangi pagrindinė prievolė - susitarimas dėl pelno pasidalijimo - ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną nebuvo įvykdyta.

28.3. Atsakovas sutinka su apelianto A. Š. argumentais, kad nebuvo nustatytas būtinų sąlygų visetas tam, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartį būtų buvę galima pripažinti negaliojančia.

28.4. Apeliantas teisingai nurodo, kad iš skundžiamo teismo sprendimo yra visiškai neaišku, kokiais teisiniais pagrindais įskaitymas buvo pripažintas negaliojančiu,i ir nebuvo pateikta motyvų, kodėl šis ieškovo reikalavimas buvo patenkintas, taip pažeidžiant CPK 263 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl atsakovas M. P. sutinka su apelianto argumentais, jog egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai dalyje dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

29. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. sausio 25 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.

30. Pasisakydamas dėl 2011 m. kovo 25 d. paprastojo neprotestuotino vekselio teismas nurodė, kad tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje: tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

31. Vekselio pagrindu atsiradusios prievolės abstraktumo savybė nagrinėjamu atveju reiškia, kad, net ir nesant pinigų perdavimo atsakovui A. Š. fakto, vien ši aplinkybė nelemtų sandorio tariamumo (vekselis gali būti išrašomas ne vien paskolinio, bet ir kitokio teisinio santykio ar įsipareigojimo pagrindu). Tokiu atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas A. Š., išrašydamas ginčijamą vekselį, iš tikrųjų nesiekė sukurti įsipareigojimo sumokėti jame nurodytą pinigų sumą atsakovui M. P., neegzistavo joks sandoris ar susitarimas, kurio pagrindu jis būtų išrašytas. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016). Teismas pažymėjo, kad ginčijamas sandoris negali būti pripažįstamas tariamuoju, nes jis buvo realiai vykdomas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas M. P., atsakovui A. Š. nesumokėjus ginčijamame vekselyje nurodytos pinigų sumos, ėmėsi priverstinio šios skolos išieškojimo veiksmų – kreipėsi į antstolį M. P., pateikdamas notaro išduotą 2014 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą.

32. Atsakovas A. Š. viso bylos proceso metu laikėsi pozicijos, kad vekselis buvo išduotas užtikrinant būsimus UAB „Edilaris“ mokėjimus (atsiskaitymą) už bendrovės „A. B. Company Limited“ parduotas prekes su ilgalaikiais mokėjimų atidėjimais, taip pat užtikrinant ir A. Š. bei M. P. sudarytą susitarimą dėl UAB „Edilaris“ pelno pasidalijimo. Teismas sprendė, kad ginčijamas vekselis nagrinėjamu atveju išduotas tarp atsakovų kaip dviejų bendrovių vadovų ir akcininkų susitarimui dėl pelno pasidalijimo ir būsimam patiektų prekių apmokėjimui užtikrinti, o ieškovo prielaidos dėl sandorio tariamumo yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien ieškovo paaiškinimais, nepagrįstai nustatė, jog ginčijamas vekselis buvo išduotas tik dėl akių.

33. Dėl actio Pauliana sąlygų – reikšdamas actio Pauliana reikalavimą, įrodyti šio instituto taikymą pagrindžiančias aplinkybes turi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).

34. Kreditorius turi įrodyti neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsiradimą iki ginčijamo sandorio, kuriuo reikalavimo teisės įgyvendinimas tampa negalimas arba pasunkėja, sudarymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-15/2014 priteisė ieškovui A. K. iš atsakovo A. Š. 909 937,76 Lt skolos, 103 909,20 Lt palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimo teisė atsirado 2005 m., t. y. anksčiau, nei sudaryti ginčijami sandoriai (2011 m. kovo 25 d. atsakovo A. Š. pasirašytas 900 000 Eur vekselis, 2014 m. vasario 17 d. UAB „Edilaris“ 6000 paprastųjų vardinių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis), kreditoriaus reikalavimo teisė galiojanti, nes atsakovas A. Š. nėra įvykdęs Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo, išduotas vykdomasis raštas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę nuo 2005 m. balandžio 11 d. paskolos sutarties sudarymo.

35. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo (dėl vekselio) – būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, kad vekselio išdavimas pažeidžia kreditoriaus teises, nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-557-436/2016 nustatytais faktais, nes joje konstatuota priešingai – kad vekselio išdavimas nepažeidžia kreditorių teisių, tai laikytina prejudiciniu faktu ir iš naujo nebeturi būti nustatoma. Civilinėje byloje Nr. e2S-557-436/2016 buvo nagrinėjamas pareiškėjo A. Š. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti A. Š. fizinio asmens bankroto bylą civilinėje byloje Nr.e2FB-25079-587/2015 pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. Š., A. K., M. P., anstoliui M. P. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl joje nustatytos aplinkybės reikšmingos ir nagrinėjamai bylai, joje dalyvavo tie patys asmenys. Nors vekselio teisėtumo klausimas ir nebuvo ankstesnės bylos nagrinėjimo dalykas, bet joje konstatuotos aplinkybės yra reikšmingos ir nagrinėjamai bylai.

36. 2011 m. kovo 25 d. vekselio išdavimo dieną pagal Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad tuo metu atsakovui priklausė 100 proc. UAB „Edilaris“ akcijų (6000 paprastųjų vardinių akcijų). Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3438-528/2015 dėl skolininko turto dalies nustatymo, remiantis esančiais duomenimis, nustatyta, kad atsakovas dirbo UAB „Edilaris“, jo darbo užmokestis per mėnesį sudarė apie 2244 Lt, atsakovo ir jo sutuoktinės L. Š. vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas (0, 20 ha žemės sklypas su statiniais Kauno r., Užliedžių sen., Giraitės k., Klevų g. 32; 0,57 ha žemės sklypas su statiniais Telšių r., Upynos sen., Žylakių k. 3; 0,29 ha žemės sklypas su statiniais Telšių r., Žylakių k. 4; 2,44 ha žemės sklypas Telšių r., Žylakių k. 8; 0,84 ha ir 0,28 ha žemės sklypai Telšių r., Žylakių k.; 0,15 ha žemės sklypas Kauno r., Giraitės k., Drebulių g. 4, kt. turtas), 1/2 dalis šio turto teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi nustatyta skolininkui A. Š.. Vekselio išdavimas neturėjo įtakos atsakovo A. Š. mokumui, nes jo turtinė padėtis vekselio išrašymo metu nepakito. Todėl nėra pagrindo ir spręsti, kad ginčijamu sandoriu galėjo būti sumažintas skolininko mokumas, ir tai nereiškia, kad ginčijamas sandoris savaime pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

37. Atsakovo A. Š. nurodytos aplinkybės, kad vekselio išdavimas buvo privalomas tam, kad UAB „Edilaris“ galėtų vykdyti veiklą itin palankiomis sąlygomis ir generuoti pelną, nepagrindžia privalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio.

Žemesnės instancijos teismas

38. Kita CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta actio Pauliana taikymo sąlyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Aplinkybė, kad atsakovas A. Š., kaip UAB „Edilaris“ akcininkas ir vadovas, išdavė vekselį, siekdamas tolesnio UAB „Edilaris“ ir Jungtinės Karalystės bendrovės „A. B. Company Limited“ verslo plėtojimo, pelno gavimo, akcininkų susitarimo dėl pelno pasidalijimo, neprieštaravo įprastai juridinių asmenų verslo praktikai ir negali būti vertinama kaip jo nesąžiningumas net ir atsakovui A. Š. turint kitą kreditorių (ieškovą).

39. Nagrinėjamu atveju atsakovai buvo atskirų bendrovių vadovai ir akcininkai, o atsakovo M. P. vadovaujama Jungtinės Karalystės bendrovė „A. B. Company Limited“ ginčo atveju suteikė paskolą verslui plėtoti, tiekė prekes UAB „Edilaris“ jai palankiomis sąlygomis, kurios vadovas ir akcininkas buvo atsakovas A. Š.. Nagrinėjamu atveju nenustatyta atvejų, dėl kurių atsakovų A. Š. ir M. P. nesąžiningumas turėtų būti preziumuojamas (artimos giminystės ryšių ar kitų aplinkybių), taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų nesąžiningumas buvo įrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).

40. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad apie atsakovo A. Š. skolinius įsipareigojimus ieškovui A. K. atsakovas M. P. sužinojo anksčiau, nei jis kreipėsi į antstolį M. P. (2014 m. spalio 15 d.) dėl priverstinio išieškojimo pagal vykdomąjį įrašą, nes atsakovo A. Š. prievolė ieškovui pagal 2005 m. balandžio 11 d. paskolos sutartį, sudarytą su atsakovu A. Š., nebuvo kaip nors išviešinta. Taigi atsakovų nesąžiningumas nėra įrodytas (CPK 185 straipsnis).

41. Dėl ieškinio senaties termino pradžios ir ieškinio senaties termino pabaigos kaip pagrindo atmesti ieškinį pagal CK 6.66 straipsnį (dėl vekselio) – CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu pagal kreditoriaus reikalavimą apginti jo teises. Apdairus ir rūpestingas kreditorius, gavęs vykdomąjį įrašą, iš kurio matyti, jog jo skolininkas yra prisiėmęs dar vieną prievolę kitam kreditoriui, kad vykdomasis įrašas pateiktas vykdyti jau 2014 m. spalio 8 d. antstolio M. P. kontorai, vykdomajame įraše yra aiškiai išdėstyta informacija apie išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, turinys analogiškas, turėjo nedelsdamas kreiptis į savo skolininką ar imtis kitų veiksmų tam tikroms aplinkybėms išsiaiškinti.

42. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apie ginčijamą vekselį ieškovas sužinojo tik tuo metu, kai Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-69-588/2015 M. P. pateikė 2015 m. vasario 18 d. ieškinį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas A. K. apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti vėliausiai 2015 m. sausio 21 d., kai vyko teismo posėdis Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-62-588/2016, kuriame buvo sprendžiamas A. Š. kreditoriaus M. P. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu klausimas. Nagrinėjamoje byloje ieškinį teisme dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ieškovas A. K. pareiškė 2016 m. vasario 8 d., praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą jam ginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu, neprašė šio termino atnaujinti. Todėl, esant atsakovo A. Š. prašymui taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir reikalavimą ginčyti vekselį CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu atmesti.

43. Nenustačius visų actio Pauliana institutui taikyti būtinų sąlygų, nėra pagrindo ginčijamą vekselį pripažinti negaliojančiu. Vekselis ieškovo kaip kreditoriaus teisių nepažeidė, o atsakovų nesąžiningumas nenustatytas.

44. Dėl 2014 m. vasario 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovas neįrodė, kad atsakovui pardavus UAB „Edilaris“ akcijas atsakovas A. Š. tapo nemokus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijama akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi pabloginta atsakovo A. Š. turtinė padėtis. Byloje nėra duomenų, kad ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su atsakovu M. P.. Ieškovas ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių ir neįrodinėjo, kad atsakovas A. Š. ginčijama 2014 m. vasario 17 d. UAB „Edilaris“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi 6000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pardavė atsakovei bendrovei „A. B. Company Limited“ už aiškiai per mažą kainą. Ginčijamu sandoriu skolininko turto struktūros pasikeitimas nesudaro pagrindo teigti, kad sumažėjo skolininko turto vertė, todėl nėra pagrindo konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo.

45. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-557-436/2016 konstatuota, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 21 d. pateikė Jungtinės Karalystės bendrovei reikalavimą sumokėti už akcijas 173 772,01 Eur (600 000 Lt) pagal prieš tai minėtą sutartį, tačiau bendrovė 2015 m. liepos 25 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad Jungtinės Karalystės bendrovės „A. B. Company Limited“ 173 772,01 Eur skola A. Š. pagal 2014 m. vasario 17 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį yra vienašališkai įskaitoma už A. Š. tokio paties dydžio skolą tai pačiai bendrovei pagal A. Š. 2011 m. kovo 25 d. išduotą vekselį ir 2014 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą. Šiuo raštu Jungtinės Karalystės bendrovės „A. B. Company Limited“ direktorius M. P. informavo pareiškėją, kad po šios įskaitymo procedūros Jungtinės Karalystės bendrovė A. Š. nėra skolinga. Taigi, nustatyta, kad realiai pagal 2014 m. vasario 17 d. UAB „Edilaris“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 600 000 Lt pareiškėjas A. Š. negavo, nes ši gautina suma buvo įskaityta į tokio paties dydžio pareiškėjo skolinius įsipareigojimus, o tai reiškia, kad pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai kreditoriams buvo sumažinti 600 000 Lt. Taigi, toks atsiskaitymo už UAB „Edilaris“ akcijas būdas nuo A. Š. valios visiškai nepriklausė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog prieš tai minėtas sandoris padėjo pareiškėjui dirbtinai sumažinti jo paties turimą turtą, todėl tokius pareiškėjo veiksmus nepagrįstai vertino kaip nesąžiningus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) ir CK prasme. Ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenuginčytos, todėl atsakovo A. Š. sąžiningumo prezumpcija lieka nepaneigta.

46. Atsakovui A. Š. fizinio asmens bankroto byla iškelta 2016 m. balandžio 28 d. teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2FB-9174-920/2018). Įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Ginčijamas sandoris atlygintinis, o 2015 m. liepos 25 d. įskaitymu 173 772,01 Eur suma buvo atsiskaityta pagal ginčijamą sandorį. Šios aplinkybės nepaneigia atsakovo A. Š. sąžiningumo prezumpcijos.

47. Dėl ieškinio senaties termino akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai ginčyti – pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apie akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir įskaitymą ieškovas sužinojo tik Kauno apylinkės teismui pradėjus nagrinėti civilinę bylą Nr. 2FB-25079-587/2015 pagal A. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. gavęs pirmuosius jam išsiųstus procesinius dokumentus 2015 m. vasario 20 d., todėl, ieškinį pareikšdamas 2016 m. vasario 23 d., ieškovas A. K. vienerių metų ieškinio senaties termino, įtvirtinto CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, nepraleido.

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš prijungtoje Palangos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-62-588/2016 esančių duomenų nustatyta, kad prie ieškinio (ieškinio priedas Nr. 10) pridėtoje VĮ Registrų centro duomenų kopijoje nurodyta aiškiai – visų UAB „Edilaris“ akcijų įgijimo data – 2014 m. vasario 17 d. („A. B. Company Limited“), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui nuo 2014 m. rugsėjo 17 d., kai jis pateikė ieškinį Palangos apylinkės teismui, turėjo būti žinoma apie visų akcijų perleidimą atsakovei bendrovei „A. B. Company Limited“. Ieškovas kreipėsi į teismą 2016 m. vasario 8 d., praleidęs įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 straipsnio 3 dalis), todėl šis ieškinio reikalavimas CK 1.131 straipsnio pagrindu, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, turėjo būti atmestas.

49. Nenustačius visų actio Pauliana institutui taikyti būtinų sąlygų, nėra pagrindo ginčijamą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Sutartis ieškovo kaip kreditoriaus teisių nepažeidė, o atsakovų nesąžiningumas nenustatytas.

50. Kadangi nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais ginčijamų sandorių, nėra pagrindo taikyti sandorio negaliojimo pasekmių – restitucijos.

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. liepos 10 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 25 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo dalis, kuria: 1) panaikintas Kauno raj. 4-ojo notarų biuro notarės J. V. 2014 m. spalio 7 d. vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. JV-5187, pagal 2011 m. kovo 25 d. M. P. naudai išduotą ir A. Š. pasirašytą 900 000 Eur vekselį; 2) pripažintas negaliojančiu 2015 m. liepos 25 d. bendrovės „A. B. Company Limited“ atliktas A. Š. atžvilgiu 600 000 Lt įskaitymas už 2014 m. vasario 17 d. įsigytas UAB „Edilaris“ 6000 UAB „Edilaris“ paprastųjų vardinių akcijų; 3) taikyta restitucija ir A. Š. grąžintos nuosavybės teise valdyti 6000 paprastųjų vardinių UAB „Edilaris“ (j. a. k. 135881371) akcijų; 4) paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – ieškinį atmesti, ir bylą dėl šios dalies perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

52. Kasacinio teismo teisėjų kolegija savo nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas vekselis buvo naudojamas kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, tačiau nespręsdamas prievolių, kurių vykdymas buvo užtikrintas vekseliu, galiojimo klausimo (nors tarp šalių iš esmės vyko ginčas dėl šių prievolių egzistavimo ir vekselio pagrindu sudaryto kito sandorio – įskaitymo galiojimo), nepagrįstai suabsoliutino vekselio abstraktumą. Todėl skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ta apimtimi, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl: 1) Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarės J. V. 2014 m. spalio 7 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. JV-5187, pagal 2011 m. kovo 25 d. M. P. naudai išduotą ir A. Š. pasirašytą 900 000 Eur vekselį panaikinimo; 2) pripažinimo negaliojančiu 2015 m. liepos 25 d. bendrovės „A. B. Company Limited“ atlikto A. Š. atžvilgiu 600 000 Lt įskaitymo už 2014 m. vasario 17 d. įsigytas UAB „Edilaris“ 6000 UAB „Edilaris“ paprastųjų vardinių akcijų; 3) restitucijos taikymo, A. Š. grąžinant nuosavybės teise valdyti 6000 (šešis tūkstančius) paprastųjų vardinių UAB „Edilaris“ akcijų, naikintinas, bylos dalis dėl šių reikalavimų perduodama nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.

53. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad Nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas turėtų nustatyti, ar vekselis galiojo (ar nebuvo netekęs galios visa apimtimi ar iš dalies) notarės vykdomojo įrašo padarymo ir bendrovės „A. B. Company Limited“ atlikto įskaitymo metu. Tai darydamas teismas, be kita ko, turėtų nustatyti atsakovų susitarimo (ar susitarimų) dėl pelno pasidalijimo ir apmokėjimo už patiektų prekes turinį, iš šio susitarimo (ar susitarimų) išplaukiančių A. Š. ir UAB „Edilaris“ prievolių apimtį, jų atsiradimo momentą, vykdymo terminą. Teismas, nustatęs, kad iš pirmiau nurodyto susitarimo (ar susitarimų) konkrečios A. Š. ir (ar) UAB „Edilaris“ prievolės atsirado, taip pat turėtų nustatyti, ar jos buvo vykdomos, jei taip – kada ir kokia apimtimi.

54. Nustačius, kad iš pirmiau nurodyto susitarimo (ar susitarimų) konkrečių A. Š. ir (ar) UAB „Edilaris“ prievolių neatsirado arba jos buvo įvykdytos, vekselis turėtų būti laikomas netekusiu galios (visa apimtimi ar iš dalies). Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad notarės vykdomojo įrašo padarymo ir (ar) bendrovės „A. B. Company Limited“ atlikto įskaitymo metu vekselis buvo netekęs galios, teismas turėtų spręsti dėl jų teisėtumo ir galiojimo (visa apimtimi ar iš dalies). Pažymėtina, kad nustatęs, jog vekselis tuo metu, kai buvo įgyvendinamos iš jo kylančios jo turėtojo (ar jo teisių perėmėjo) teisės, buvo netekęs galios, teismas atskirai neturėtų spręsti dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu – t. y. vekselio galiojimo (ar netekimo galios) klausimas nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje aktualus tik sprendžiant dėl veiksmų, atliktų įgyvendinant jo suteikiamas teises (vykdomojo įrašo, įskaitymo), teisinio vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalis (ieškovą A. K. ir atsakovą A. Š.) nuo 2004 m. siejo sutartiniai paskolos santykiai. Atsakovui negrąžinus paskolos, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-15/2014, ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo 909 937,76 Lt skolos, 103 909,20 Lt palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

56. Atsakovas A. Š. kreditoriaus (bendraatsakovo) M. P. naudai 2011 m. kovo 25 d. išdavė 900 000 Eur vekselį, kurį A. Š. įsipareigojo apmokėti iki 2014 m. spalio 6 d. (t. 1, b. l. 27). A. Š. 2014 m. vasario 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovei Jungtinės Karalystės bendrovei „A. B. Company Limited“, atstovaujamai M. P., visas savo valdytos UAB „Edilaris“ akcijas už 173 772,01 Eur (t. 1, b. l. 9-18). Atsakovui A. Š. nustatytu terminu (iki 2014-10-06) neįvykdžius vekseliu nustatyto įsipareigojimo, Kauno raj. 4-ojo notarų biuro notarė J. V. 2014 m. spalio 7 d. išdavė M. P. vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. JV–5187) 900 000 Eur sumai (t. 1, b. l. 19). Atsakovai M. P. ir bendrovė „A. B. Company Limited“ 2015 m. liepos 22 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią M. P. perleido teisių perėmėjai bendrovei „A. B. Company Limited“ reikalavimą dėl 173 772,01 Eur į atsakovą A. Š., atsiradusį pagal 2011 m. kovo 25 d. išduotą vekselį ir vykdomąjį raštą (t. 1, b. l. 20-21). Įgijusi kreditoriaus teises bendrovė „A. B. Company Limited“ įskaitė 173 772,01 Eur reikalavimą į A. Š., kaip sumokėtą skolą už parduotas UAB „Edilaris“ akcijas (t. 1, b. l. 24-25).

57. Prieš tai bylą išnagrinėjusių apeliacinės ir kasacinės teismų procesiniuose dokumentuose konstatuota, kad du iš nagrinėjamoje byloje ginčijamų sandorių (vekselis ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartis) buvo vertinami Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-557-436/2016, kurioje buvo sprendžiamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo A. Š. klausimas. Minėtoje byloje, kurioje dalyvavo ir ieškovas, be kita ko, buvo sprendžiama, ar šie sandoriai laikytini nesąžiningais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Minėtoje įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo nutartyje nenustačius sandorio nesąžiningumo ir kreditorių teisių pažeidimo A. Š. išduodant vekselį ir sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo šias aplinkybes vertinti kitaip sprendžiant dėl vekselio ir akcijų pirkimo–pardavimo sutarties (ne)galiojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu (LAT nutarties 56, 58, 60 punktai).

58. Kasacinės instancijos teismas 2018 m. spalio 4 d. šioje byloje priimtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pripažindamas nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl vekselio, kaip sandorio, tariamumo, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi šiomis aplinkybėmis: 1) vekselis nagrinėjamu atveju buvo išduotas tarp atsakovų kaip dviejų bendrovių vadovų ir akcininkų (sudaryto) susitarimo dėl pelno pasidalijimo ir būsimo apmokėjimo už patiektas prekes užtikrinimui; 2) vekselis buvo realiai vykdomas – t. y. pagal jį buvo pradėtas išieškojimas iš A. Š.. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 70.1 punkte nurodytas aplinkybes nustatė nepagrįstai. Kitoks šių aplinkybių vertinimas, be kita ko, prieštarautų įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-557-436/2016, nustatytoms aplinkybėms (žr. šios nutarties 57–59 punktus). Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su šios nutarties 70.2 punkte nurodyta aplinkybe, kad vekselis buvo realiai vykdomas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindo vekselį pripažinti negaliojančiu remiantis CK 1.86 straipsniu, laikytina iš esmės teisiškai pagrįsta (LAT nutarties 70, 71 punktais).

59. Be to, kasacinio teismo teisėjų kolegija 76 punkte pažymėjo, kad nors nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog vekselis nagrinėjamu atveju buvo išduotas tarp atsakovų kaip dviejų bendrovių vadovų ir akcininkų sudaryto susitarimo dėl pelno pasidalijimo ir būsimo apmokėjimo už patiektas prekes vykdymo užtikrinimui, tačiau nenustatė pirmiau nurodyto atsakovų susitarimo (ar susitarimų) sudarymo momento, susitarimo turinio, iš jo išplaukiančių A. Š. ir UAB „Edilaris“ prievolių apimties, atsiradimo momento ir vykdymo termino. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo 49–50 punktuose nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog ginčo vekselis 2011 m. kovo 25 d. buvo išduotas kaip būsimų A. Š. prievolių M. P. dėl UAB „Edilaris“ 2011–2014 metų pelno pasidalijimo ir UAB „Edilaris“ prievolių bendrovei „A. B. Company Limited“ dėl mokėjimo už pateiktas prekes su ilgalaikiais mokėjimų atidėjimais užtikrinimo priemonė. Tai reiškia, kad bent dalis prievolių, kurių vykdymas, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, buvo užtikrintas ginčo vekseliu, vekselio išdavimo momentu dar neegzistavo. Maža to, atsižvelgiant į šių prievolių atsiradimo pagrindą (nenustatytos datos ir turinio A. Š. ir M. P. susitarimas dėl UAB „Edilaris“ 2011–2014 m. pelno pasidalijimo), vekselio išdavimo metu net negalėjo būti tikrai žinoma, ar jos atsiras ateityje: akivaizdu, kad tuo atveju, jei UAB „Edilaris“ 2011–2014 metais dirbo nuostolingai, neatsirado ir pelnas, kuriuo A. Š. pagal susitarimą turėtų dalytis su M. P..

60. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Edilaris“ vykdė FK markės špato, kuris naudojamas metalo gamybos pramonėje, prekybos veiklą. Prekės buvo įsigyjamos iš bendrovės „A. B. Company Limited“ ir parduodamas Ukrainos metalurgijos kombinatams. Laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d. UAB „Edilaris“ gavo iš bendrovės „A. B. Company Limited“ prekių už 699 711,80 JAV dolerių sumą; per šį laikotarpį už pateiktas prekes su prekių pardavėju nebuvo atsiskaityta. Laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „Edilaris“ įgijo iš bendrovės „A. B. Company Limited“ prekių už bendrą 1 790 098,70 JAV dolerių sumą (UAB „Edilaris“ 2015-11-26 buhalterinė pažyma; t. 2, b. l. 29). Atsakydamas į teismo paklausimą, trečiasis asmuo UAB „Edilaris“ 2016 m. lapkričio 9 d. patvirtino minėtoje buhalterinėje nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, kad bendrovė „A. B. Company Limited“ vykdė prekių atkrovimą be išankstinio apmokėjimo sąlygų; 2011-03-25 vekselis buvo išduotas užtikrinant: 1) būsimus bendrovės UAB „Edilaris“ mokėjimus bendrovei „A. B. Company Limited“ už patiektas prekes; 2) užtikrinant būsimą bendrovės UAB „Edilaris“ pelno pasidalinimą su bendrovės „A. B. Company Limited“ savininku M. P.. Bendrovė „A. B. Company Limited“ parduodavo prekes UAB „Edilaris“ palankiausiomis kainomis, atsiskaitymams už parduotas prekes buvo taikomi ilgalaikiai mokėjimų atidėjimai. Vykdomojo įrašo išdavimo dieną (2014-10-07) UAB „Edilaris“ nebuvo skolinga bendrovei „A. B. Company Limited“ už parduotas prekes, tačiau su M. P. nebuvo pasidalintas UAB „Edilaris“ uždirbtas pelnas. Šiai dienai UAB „Edilaris“ nėra skolinga „A. B. Company Limited“, liko nepasidalintas pelnas (t. 3, b. l. 3-4).

61. Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigus 60 punkte paminėtų aplinkybių ir anksčiau apeliacinės ir kasacinės instancijos teismams konstatavus, kad pripažinti negaliojančiu ginčijamo vekselio patekimą į apyvartą pagal CK 1.86 straipsnį nėra teisinio pagrindo, teisėjų kolegija sprendžia, kad vekselis atliko (turėjo atlikti) dvejopą paskirtį: būsimos prievolės dėl apmokėjimo už „A. B. Company Limited“ patiektas prekes užtikrinimo funkciją ir būsimo pelno už parduotas prekes pasidalinimo funkciją.

62. Minėta, kad vykdomojo įrašo išdavimo dieną (2014-10-07) UAB „Edilaris“ nebuvo skolinga bendrovei „A. B. Company Limited“, vadinasi, prievolė pagal pirmąją vekselio sąlygą buvo jau pasibaigusi. Todėl vekselis šioje dalyje neteko galios ir išduoti vykdomąjį įrašą šios prievolės užtikrinimui nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo.

63. Minėta, kad kasacinis teismas šioje byloje nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo reikia aiškintis, ar vekselis galiojo (ar nebuvo netekęs galios visa apimtimi ar iš dalies) notarės vykdomojo įrašo padarymo ir bendrovės „A. B. Company Limited“ atlikto įskaitymo metu; nustatyti atsakovų susitarimo (ar susitarimų) dėl pelno pasidalijimo ir apmokėjimo už patiektų prekes turinį, iš šio susitarimo (ar susitarimų) išplaukiančių A. Š. ir UAB „Edilaris“ prievolių apimtį, jų atsiradimo momentą, vykdymo terminą (LAT nutarties 81 punktas).

64. Pasisakydami dėl antrosios vekselio išdavimo sąlygos (UAB „Edilaris“ gauto pelno pasiskirstymo) atsakovų atstovai nurodė, kad M. P. ir A. Š. susitarė, jog įmonių bendradarbiavimas bus tęsiamas tik tuo atveju, jeigu A. Š. pasidalins su M. P. UAB „Edilaris“ uždirbtą pelną. Pažymėjo, kad 2010 metais UAB „Edilaris“ bendrasis pelnas iš prekybos špatu sudarė 2 353 153,09 Eur ( 8 124 967 Lt), todėl per 2011, 2012, 2013, ir 2014 metus bendrovė turėjo uždirbti vidutiniškai 9 412 612,37 Eur ( 32 499 Lt) bendrojo pelno, iš kurio 900 000 Eur turėtų būti sumokėta M. P.. Pažymėjo, kad A. Š. prievolės atsiradimo terminas buvo skaičiuojamas nuo vekselio sudarymo dienos (2011-03-25), tęsėsi iki 2014 m. spalio 6 d. ir galiojo iki notarės vykdomojo įrašo išdavimo (2014-10-07) (t. 5, b. l. 180-181). Nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka UAB „Edilaris“ byuhalterinėje pažymoje ir rašte teismui nurodytus faktus.

65. Šalims nepateikus daugiau ginčijamas aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, šioms aplinkybėms nustatyti teisėjų kolegija sprendė pasinaudoti viešai prieinamais registrais (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

66. VĮ Registrų centras duomenimis, UAB „Edilaris“ 2011 m. uždirbo 4 585 380 (1 328 017, 84 Eur); 2012 m. – 3 614 334 Lt (1 046 783,48 Eur); 2013 m. – 510 332 Lt (147 802,36 Eur); 2014 m. – 412 656 Lt (119 513,43 Eur); 2015 m. – 146 680 Eur bendrojo pelno. Nepaskirstytas pelnas 2011 m. sudarė 1 163 023 Lt (336 834,74 Eur); 2012 m. – 691 587 Lt (200 297,43 Eur); 2013 m. – 824 619 Lt (238 826,17 Eur); 2014 m. – 841 163 Lt (243 617,64 Eur); 2015 m. – 249 756 Eur. Per aptartą 2011-2015 metų laikotarpį bendrovė uždirbo 2 788 797,11 Eur bendrojo pelno ir liko jo nepaskirsčiusi nurodytas šiame punkte sumas.

67. Byloje nenustačius atsakovų nesąžiningumo fakto, aukščiau aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad notarės vykdomojo įrašo ir bendrovės „A. B. Company Limited“ 2015 m. liepos 25 d. atlikto įskaitymo metu galiojo šalių susitarimas dėl pelno pasidalijimo, per vekselio galiojimo terminą atsakovas A. Š. turėjo realią galimybę vykdyti vekseliu prisiimtą prievolę, o jos neįvykdžius – atsakovas M. P. įgijo teisę kreiptis pas notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, nes minėtų sandorių metu vekselis nebuvo netekęs savo galios. Todėl panaikinti šiuos sandorius kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms nėra pagrindo.

68. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl, atsižvelgdama į Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo šioje byloje nustatytas aplinkybes ir jų nekartodama, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties motyvus ir panaikintą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, teisėjų kolegija sprendžia ieškinį atmesti pilna apimtimi.

69. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimu. Kasacinės instancijos teisme buvo papildomai patirta 4,66 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (t. 5, b. l. 175). Todėl ieškinį atmetus, teismų turėtos 31,89 Eur išlaidos, susijusios su dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš ieškovo A. K. (CPK 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo dalis, kuria: 1) panaikintas Kauno raj. 4-ojo notarų biuro notarės J. V. 2014 m. spalio 7 d. vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. JV-5187, pagal 2011 m. kovo 25 d. M. P. naudai išduotą ir A. Š. pasirašytą 900 000 Eur vekselį; 2) pripažintas negaliojančiu 2015 m. liepos 25 d. bendrovės „A. B. Company Limited“ atliktas A. Š. atžvilgiu 600 000 Lt įskaitymas už 2014 m. vasario 17 d. įsigytas UAB „Edilaris“ 6000 UAB „Edilaris“ paprastųjų vardinių akcijų; 3) taikyta restitucija ir A. Š. grąžintos nuosavybės teise valdyti 6000 paprastųjų vardinių UAB „Edilaris“ (j. a. k. 135881371) akcijų; 4) paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,89 Eur (trisdešimt vieną eurą 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, sumokant šią suma į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėGintautas KoriaginasDiana Labokaitė