Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-792-894/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-31
Bylos Nr.: e2A-792-894/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18456-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Tomas Ridikas, Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas: L. B.
Atsakovas: L. J.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2A-792-894/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18456-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.22. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. patikslintą ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, bei atsakovės L. J. patikslintą priešieškinį ieškovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. B. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti 2011 m. vasario 10 d. ieškovo ir atsakovės L. J. (toliau – atsakovė) (duomenys neskelbtini), Kinijoje sudarytą santuoką, kuri buvo įregistruota 2011 m. kovo 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 229), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui B. pavardę; išlaikymo ieškovui atsakovui nepriteisti; priteisti iš atsakovės 33 508,25 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad pagrindine santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, todėl santuoka laikytina iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nesutiko su atsakove, kad santuoka iširo vien tik dėl jo kaltės, nes Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas už vieną kartą atsakovei sukeltą fizinį skausmą. Atsakovė yra pripažinusi, kad tuo metu, kai jai 2019 m. spalio 8 d. ieškovas sukėlė fizinį skausmą, šalių nebesiejo jokie sutuoktiniams būdingi ir įprasti santykiai. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai iš ieškovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, nepamatuojami dvasiniai išgyvenimai, fizinis bei emocinis skausmas nurodyti deklaratyviai. Reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra suėjęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas ir ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai prašo padalinti 34 913,67 Eur piniginių lėšų, kurios santuokos pabaigoje neegzistuoja ir nepateikia įrodymų apie šių lėšų egzistavimą, todėl nėra jokio pagrindo įtraukti šią sumą į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą. Atsakovės nurodytas faktas apie UAB „Archimetras“ ieškovui 2016 metais išmokėtus 81 000 Eur dividendus nereiškia tų lėšų turėjimo santuokos pabaigoje. Atsakovė laikytina neįvykdžiusia jai tenkančios įrodinėjimo pareigos pagrįsti jos reikalavimą priteisti 17 456,83 Eur kompensaciją. Ieškovas atsakovės reikalavimą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius 301/601 dalis žemės sklypo, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), laikė nepagrįstu. Nurodė, kad dalis nekilnojamojo turto yra įgyta iki santuokos sudarymo 2006 m. gegužės 22 d. dovanojimo sutarties pagrindu, o kita dalis – 2016 m. spalio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovės teiginiai, kad 2016 m. spalio 14 d. dovanojimo sutartis buvus mainų sutartis ar kitokio pobūdžio atlygintinė sutartis, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti ½ dalį į P. S. sąskaitą banke 2019 m. birželio 29 d. pervestos 3 000 Eur sumos. Ieškovas grąžino P. S. 3 000 Eur, kuriuos buvo pasiskolinęs pagal 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį. Nesutiko su atsakovės teiginiais, kad garažo vartai ir tvora buvo įrengti bei kiemo aikštelė buvo išklota trinkelėmis bendromis šalių sutuoktinių lėšomis. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 1 d. panaudos sutarties pagrindu UAB „Archimetras“ buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kiemu, kuri savo lėšomis įrengė kiemą automobiliams statyti, išklodama jį trinkelėmis. Šiuos darbus, kurių vertė yra 2 651,50 Eur, apmokėjo ne šalys, o UAB ,,Archimetras“. Tai, kad UAB „Archimetras“ akcijos tuo metu priklausė šalims, UAB „Archimetras“ atlikti mokėjimai už trinkelių išklojimą nelaikytini mokėjimais iš sutuoktinių bendrų lėšų. Atsakovės minimų tvoros ir garažo vartų įrengimo darbai buvo atlikti ieškovo tėvų J. B. ir R. B. lėšomis, ir tas buvo padaryta dar 2014 metais. Atsakovės reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo ieškovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovas laikė nepagrįstu. Nurodė, kad uzufrukto nustatymui nėra vienos iš CK 3.71 straipsnio 1 dalyje numatytų uzufrukto nustatymo sąlygų – po santuokos nutraukimo vaikai nelieka gyventi su atsakove, o su abiem tėvais.

3. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti atsakovei iš ieškovo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 269,33 kv. m. ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 301/601 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir padalinti šį turtą tokiu būdu: atsakovės nuosavybėn priteisti ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 79,08 kv. m. ploto arba kito buto dalį, ½ dalį kiemo statinių, bei ½ dalį 301/601 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui paliekant ¾ gyvenamojo namo, ½ kiemo statinių, bei 450/601 dalį žemės sklypo; 4) priteisti atsakovei iš ieškovo 17 456,83 Eur kompensaciją už sąskaitoje esančias lėšas, pasisavintas lėšas, vertybinius popierius ir jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; 5) atmetus reikalavimą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nustatyti uzufruktą atsakovei ir nepilnamečiams vaikams A. B. ir J. B. naudotis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad šalių santuoka faktiškai iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės. Ieškovas tinkamai nevykdė sutuoktinio pareigų, nedėjo pastangų santuokos puoselėjimui, vienas kito palaikymui, pageidavo skirtis. Ieškovo elgesys tapo agresyvus, smurtinis ir despotiškas. Tiek ieškovas, tiek jo motina atsakovę nuolat žemindavo, jos atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, dėl ko atsakovei prasidėjo ilgalaikis nerimas dėl saugumo ir sveikatos. Ieškovas smurtą vartojo prie nepilnamečių vaikų, ką patvirtina apklaustų vaikų parodymai. 2020 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2232-917/2020 ieškovas buvo pripažintas kaltu, įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Dėl santuokos iširimo atsakovė patyrė didelę neturtinę žalą, tačiau reikalauja tik 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo žiaurus elgesys atsakovės atžvilgiu yra netoleruotinas nei teisės nei moralės prasme. Atsakovė buvo ne tik traumuota, bet ir sužlugdyta jos viltis turėti darnią šeimą. Dėl patirtos traumos atsakovė gydosi pas specialistus, jai tenka vartoti įvairius vaistus. Nurodė, kad ieškovas nesąžiningai naudojasi savo teisėmis šiame procese, slėpė šalių turtą, santaupas, siekdamas pasisavinti santuokoje įgytą turtą. 2015 m. ieškovo motina nutarė padovanoti šalių šeimai 171,37 kv. m. butą, su 18,88 kv. m. garažu, (duomenys neskelbtini), ¾ dalis kiemo statinių , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 301/601 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad šalių šeima jos dukrai V. B. sumokės virš 40 000 Eur kompensaciją, bei dėl to, kad šeimos lėšomis buvo įrengti vartai, tvora, kiemo aikštelė išklota trinkelėmis. Vykdant šį susitarimą, prieš ieškovo motinai dovanojant minėtą turtą, šalys iš santuokinių lėšų išmokėjo ieškovo seseriai V. B. 41 800 Eur sumą buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimui. Sumokėti pinigai yra santuokinė šalių nuosavybė, todėl šis turtas turėtų būti pripažintas jungtine nuosavybe. Asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas buvo pagerintas bei už jo įgijimą buvo sumokėtos bendros santuokinės lėšos. Tai sudaro pagrindą pripažinti dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2014 m. ir 2016 m. ir iš šalių santuokinių lėšų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), visas kiemas buvo išdėtas trinkelėmis, įrengta aikštelė, nauja tvora, įdėtos naujos automatinės garažo durys. Automatinių vartų vertė yra 2 000 Eur, kiemo vartų – 2 000 Eur, kiemo įrengimo trinkelėmis vertė 6 000 Eur, iš viso 10 000 Eur. Jokių pinigų ieškovo tėvai nedavė. Namas yra atsakovės ir šalių vaikų vienintelė gyvenamoji vieta, į šį turtą yra investuota daugiau nei 50 000 Eur santuokinių lėšų. Priešingai ieškovo ir liudytojų parodymams, oficialūs rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo aiškinimą apie tėvų dovanotus ir seseriai pervestus pinigus. AB „Swedbank“ ieškovo sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „Archimetras“ dar 2016 m. kovo 17 d. ieškovui išmokėjo 50 000 Eur dividendų, o 2016 m. kovo 21 d. - 31 000 Eur dividendų, kas yra santuokoje įgytos bendros šalių pajamos. Dalis šių dividendų ir buvo panaudota išmokant ieškovo seseriai V. B. kompensaciją už dovanotą butą, kitą dalį ieškovas pervedė į savo kitas sąskaitas, pirko vertybinius popierius ir dalį jų pasisavino. Gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), turi būti pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, priteisiant atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), arba kito buto dalį, kas sudaro apie ½ dalį gyvenamojo namo bei ½ kiemo statinių, bei ½ dalį 301/601 dalių žemės sklypo. Teismui netenkinus reikalavimo dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, turtui turi būti nustatytas uzufruktas. Šeima šiame būste ilgą laiką gyveno ir gyvena iki šios dienos, ieškovo interesai naudotis turtu, esant nustatytam uzufruktui, nenukentės, uzufrukto nustatymas suteiks galimybę ieškovui netrukdomai ir maksimaliai bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 22 d. sprendimu patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo paliko atsakovei pavardę – J., ieškovui – B.; nustatė, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteisiamas; priteisė atsakovei iš ieškovo 3 000 Eur neturinės žalos atlyginimą; priteisė atsakovei iš ieškovo 15 900 Eur kompensaciją už sumažintą bendrą jungtinę nuosavybę; iš atsakovės valstybei priteisė 1 584 Eur žyminį mokestį; grąžino ieškovui 233 Eur žyminį mokestį.

Dėl santuokos nutraukimo

6. Teismas nustatė, kad šalių santuoka 2011 m. vasario 10 d. įregistruota Kinijoje, o 2011 m. kovo 31 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 229. Santuokoje gimė A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), šalys išsprendė vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su tėvais klausimus taikos sutartimi, kuri patvirtinta 2022 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2227-1052/2022. Abi šalys pripažino, kad santuoka yra iširusi galutinai, ir kad nėra jokios galimybės santuokinių santykių atkurti. 2020 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.I-2232-917/2020 patvirtina, jog ieškovas 2019 m. spalio mėn. prieš atsakovę naudojo fizinį smurtą. Sutuoktinių gyvenimą skyriumi inicijavo ieškovas, paduodamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo.

7. Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog apkaltinamas nuosprendis priimtas dėl įvykio, kuris įvyko jau po to, kai 2019 m. gegužės mėnesį šalys pradėjo gyventi skyrium, šalių elgesys turi būti vertinamas tiek iki santuokos nutraukimo bylos iniciavimo, tiek ir santuokos nutraukimo proceso metu. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, sprendė, jog santuokos metu ieškovas nebuvo lojalus sutuoktinei, jos nerėmė, dėl kalbos nežinojimo, ribotų socialinių kontaktų adaptuojantis svetimoje šalyje, dėl ribotos galimybės dirbti nėštumų metu, atsakovė buvo tiek finansiškai, tiek ir socialine prasme priklausoma nuo sutuoktinio ir tokioje būsenoje ieškovas negynė jos nuo savo motinos emocinio smurto, pats teisminio skyrybų proceso metu panaudojo smurtą sutuoktinės atžvilgiu, todėl nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgęs į šalių norą, po santuokos nutraukimo šalims paliko jų iki santuokos sudarymo turėtas pavardes. Teismas nustatęs, kad šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalavo, šalių turtinė padėtis leidžia jiems savarankiškai pasirūpinti savo poreikiais, nė vienas iš jų neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtinas išlaikymas, todėl teismas išlaikymo šalims vienam iš kito nepriteisė.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

8. Teismas iš bylos medžiagos padarė išvadą, jog dėl ieškovo elgesio, jo nelojalumo, atsakovė netekusi šeimos patyrė emocinę žalą, taip pat sumažėjo jos reputacija prieš šeimos narius, atsakovės išgyvenimus patvirtino ir jos emocinė būklė teismo posėdžių metu. Remdamasis Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytais faktais teismas nurodė, kad atsakovė šeimoje patyrė žeminimą ne tik iš sutuoktinio bet ir jo motinos, jai buvo demonstruojama nepagarba, taip pat ir vaikų akivaizdoje. Teismas šių nustatytų aplinkybių pagrindu sprendė, kad ieškovas privalo atlyginti atsakovei neturtinę žalą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo turtinė padėtis sudaro galimybę sumokėti atsakovei neturinę žalą, į atsakovės patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, jog iš ieškovo atsakovei turi būti priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

9. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninėn nuosavybėn 2006 m. gegužės 22 d. dovanojimo sutarties pagrindu, o kita turto dalis ieškovui asmeniškai padovanota 2016 m. spalio 14 d. dovanojimo sutartimi. Ieškovas įrodė, kad (duomenys neskelbtini), trinkelėmis kiemą išklojo UAB „Archimetras“ laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m gegužės 27 d., minėta bendrovė 2016 m. balandžio 1 d sudarytos panaudos sutarties pagrindu neatlygintinai naudojosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) ir kiemu. Teismo vertinimu ieškovas įrodė, kad tvora ir vartai buvo įrengti iki 2015 m. gegužės 8 d. ir byloje nėra jokių įrodymų, kad tai buvo padaryta iš bendrų šalių lėšų, todėl teismas laikė neįrodytu, jog būtent šalių šeimos lėšomis buvo pastatyti tvora ir vartai.

10. Teismas nustatė, kad atsakovė prašė pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe 40 000 Eur ieškovo išmokėtus savo seseriai V. B. už ieškovui motinos R. B. 2016 m. spalio 14 d. padovanotą turtą. Teismas nurodė, kad atsakovė įrodė, jog ieškovas seseriai neatlygintinai perdavė 31 800 Eur, tačiau šių lėšų nėra pagrindo vertinti kaip lėšų, kurios buvo panaudotos bendram sutuoktinių turtui įgyti. Teismas nurodė, kad atsakovė turi teisę į ½ šių lėšų atlyginimą pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį, todėl teismas parinko kitą atsakovės teisių gynimo būdą ir priteisė atsakovei iš ieškovo 15 900 Eur (31800/2) kompensaciją, o atsakovės reikalavimą pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 301/601 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti šį turtą, atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl uzufrukto nustatymo

11. Teismas netenkino atsakovės reikalavimo dėl uzufrukto teisės naudotis butu (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės nustatymo. Teismas nustatęs, kad atsakovei atiteko apie 13 000 Eur vertės finansinis turtas, atsakovė turi paklausią vertėjos specialybę, todėl gali savo ir vaikų finansinius poreikius tenkinti savarankiškai net nenustačius uzufrukto teisės, įvertinęs ypatingai konfliktiškus šalių santykius atmeta šį atsakovės reikalavimą kaip nepagrįstą.

Dėl bendrojo turto sumažėjimo

12. Teismas nustatė, kad atsakovė į savo banko sąskaitą įnešdavo tretiesiems asmenims priklausančias lėšas, o vėliau atlikdavo mokėjimus trečiųjų asmenų interesais, arba lėšas grąžindavo. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti nors tikėtiną išvadą, kad atsakovė šias lėšas uždirbo, todėl remdamasis tikėtinumo taisykle, teismas sprendė, esant labiau tikėtina, kad atsakovė į savo sąskaitą įnešė trečiųjų asmenų lėšas ir iš viso 43 916,50 Eur piniginių lėšų pervedė į kitų asmenų sąskaitas, todėl nėra teisinio pagrindo už šių lėšų pervedimą priteisti iš atsakovės ieškovo naudai kompensaciją. Teismas iš atsakovės banko sąskaitų išrašų nustatė, kad atsakovė išsigrynino 31 220 Eur, tačiau įrodymų, kad šios lėšos buvo panaudotos ne šeimos interesams tenkinti byloje nėra, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti ½ išgrynintų lėšų dydžio kompensaciją.

Dėl iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydžio

13. Teismas netenkino atsakovės reikalavimo dėl kompensacijos už sumažintą bendro turto masę priteisimo. Nustatė, kad atsakovė savo reikalavimą grindė tuo, kad ieškovas iš viso gavo 81 000 Eur dividendų, jų dalį sumokėjo V. B., iš jų pirko vertybinių popierių, o likusią dalį išgrynino ir nuslėpė nuo atsakovės. Teismas nurodė, kad šalys pasidalino tiek pinigines lėšas, tiek vertybinius popierius, tiek ir sukauptas draudimo sumas taikos sutartimi šioje byloje, kuri yra patvirtinta. Klausimas dėl V. B. pervestų lėšų yra išspręstas sprendžiant dėl ieškovo asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovas nuslėpė vertybinius popierius yra deklaratyvi ir nepagrįsta įrodymais. Teismas taip pat laikė neįrodyta aplinkybę, kad ieškovas išgrynintas lėšas panaudojo ne šeimos interesams tenkinti, todėl sprendė, kad nėra pagrindo iš ieškovo atsakovės naudai priteisti ½ išgrynintų lėšų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Teismas nustatė, kad ieškovas iš viso patyrė 8 676,42 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė – iš viso 7 762 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei atidėtas 1 805 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Teismas įvertinęs tai, kad šalys daugumą savo reikalavimų išsprendė taikos sutartimi, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, kad atsakovė ilgą laiką nepripažino, jog santuoka iširusi gautinai ir jos negalima atkurti, net kelis kartus tikslino priešieškinio reikalavimus, juos keisdama į kokybiškai naujus, kuriuos teismas tenkino iš dalies, todėl laikė, kad didžiosios dalies bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė jos pačios veiksmai, ir nusprendė, jog vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, šalims bylinėjimosi išlaidų vienai iš kitos nepriteisti.

15. Teismas išsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimą. Nurodė, kad taikos sutartimi šalys išsprendė klausimus dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, kurie nebuvo apmokestinti pateikiant ieškinį. Nurodė, kad ieškovui turi būti grąžinta 233 Eur žyminio mokesčio suma, kuri yra proporcinga jam taikos sutartimi paskirto 13 795,59 Eur turto vertei, o atsakovei grąžintinas 221 Eur žyminis mokestis, atsižvelgiant į 13 081,16 Eur jai paskirto turto (10 726,73 Eur turto ir 2 354,43 Eur kompensacijos) vertę. Teismas iš atsakovės valstybės naudai priteisė 1 584 Eur (1805-221) žyminį mokestį. Valstybei 8,36 Eur, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas nepriteisė, kadangi šias išlaidas padalijus tarp šalių, kiekvienai iš šalių tenkanti atlyginti išlaidų suma yra mažesnė už minimalią priteistiną sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti visa apimtimi, atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

1.1. Teismas klydo nutraukdamas santuoką tik dėl ieškovo kaltės, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį ir 270 straipsnio 4 dalį, nevertino ieškovo pozicijos ir ją pagrindžiančių įrodymų.

1.2. Teismas nepagrįstai ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo grindė Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendyje nustatyta ieškovo nusikalstama veika. Pati atsakovė yra pripažinusi, kad tuo metu, kai 2019 m. spalio 8 d. ieškovas nežymiai sutrikdė jos sveikatą, jų nebesiejo jokie sutuoktiniams būdingi santykiai, šalys buvo vienas kitam svetimi žmonės.

1.3. Teismas neturėjo pagrindo apie priežastis, lėmusias santuokos nutraukimą, spręsti pagal ginčo šalių elgesį santuokos nutraukimo proceso metu, kadangi nustačius, kad ginčo šalys kartu nustojo gyventi dar 2019 m. gegužės mėn., jų elgesys buvo jau santuokos iširimo pasekmė. Teismas nemotyvavo, kodėl šalių elgesį santuokos nutraukimo proceso metu laikė teisiškai reikšmingu santuokos nutraukimo priežastims nustatyti, nenurodė kokį ieškovo elgesį nustatė santuokos nutraukimo proceso metu lėmusį jo kaltę dėl santuokos nutraukimo.

1.4. Teismo nurodytas ieškovo motinos R. B. emocinis smurtas atsakovės atžvilgiu negali būti laikomas teisiškai reikšmingu sprendžiant sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimą, kadangi ieškovo motina nesusijusi nei su ginčo šalių santuoka, nei su santuokinių pareigų vykdymu, be to veiksmus ieškovo motina atsakovės atžvilgiu atliko laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. spalio 29 d., kai šalių šeima buvo faktiškai iširusi.

1.5. Atsižvelgiant į atsakovės pripažinimą, kad pagrindine santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, darytina išvada, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl neturtinės žalos

1.6. Teismas neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Teismas nepasisakė dėl senaties termino taikymo, kuriuo ieškovas gynėsi nuo atsakovės reikalavimo. Atsakovė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė tik 2023 m. rugpjūčio 30 d. patikslintu priešieškiniu, o reikalavimą grindė Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu 2019 m. spalio 8 d. nustatytais ieškovo neteisėtais veiksmais. Senaties terminas atsakovės reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo baigėsi 2022 m. spalio 8 d. Atsakovė senaties termino neprašė atnaujinti, senaties termino atnaujinimo klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyku, todėl šis klausimas nebegali būti ir apeliacinio bylos nagrinėjimo dalyku.

1.7. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2232-917/2020 nustatyti ieškovo neteisėti veiksmai prieš atsakovę buvo atlikti jų santuokai jau esant faktiškai iširusiai, todėl tie veiksmai negali būti laikomi ir faktiniu atsakovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

1.8. Byloje esantys įrodymai suponuoja ginčo šalių santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovė laikytina apskritai neturinčia teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

1.9. Teismas, neturtinės žalos egzistavimo klausimą spręsdamas pagal emocinę atsakovės būklę teismo posėdžių metu, peržengė sveiko proto ribas. Toks teismo sprendimo motyvas yra siurprizinis, kadangi atsakovė tokia aplinkybe, t. y. savo emocine būkle teismo posėdžių metu, patikslinto priešieškinio negrindė, ir ieškovas į tai neatsikirtinėjo. Teismas nenurodė, kokia ta atsakovės emocinė būklė teismo posėdžių metu buvo, kad ją būtų galima vertinti kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą. Teismas pasisakydamas dėl jo paties matyta ginčo šalies emocine būkle išėjo už savo kompetencijos ribų, kadangi emocinės būklės vertinimui yra reikalingos specialios psichologijos ar/ir medicinos mokslų žinios.

1.10. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nurodytas aplinkybes apie jos gydymąsi pas specialistus ir vaistų vartojimą ir tai, kad ji tą daro dėl priežasčių, susijusių su šeimos iširimu. Atsakovės emocinės žalos patyrimo dėl šeimos netekimo faktas nėra laikytinas neįrodinėtinu faktu.

1.11. Teismas nenurodė nei kokiais ieškovo motinos veiksmais atsakovė buvo žeminama ir vaikų akivaizdoje atsakovei buvo demonstruojama nepagarba, nei kodėl ieškovas turėtų atsakyti už jo motinos prieš atsakovę atliktus veiksmus.

1.12. Teismas nurodė vienintelį priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio kriterijų – ieškovo turtinę padėtį, – nors pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas turėjo atsižvelgti tiek į neturtinės žalos sukeltas pasekmes atsakovei, o jų teismas nustatė. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kokią ieškovo atsakovės atžvilgiu atliktą veiką teismas laikė sukėlusia neturtinę žalą atsakovei. Atsakovė nereiškė reikalavimo dėl neturtinės žalos baudžiamojoje byloje.

1.13. Priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas pažeidžiant CK 6.250 straipsnio 2 dalį, žalos dydis neatitinka nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei teismų praktikos.

Dėl 15 900 Eur kompensacijos priteisimo atsakovei nepagrįstumo

1.14. Teismas nevertino, kad ieškovas teismo posėdžiuose buvo nurodęs, jog bankiniais pavedimais iš viso pervestos 31 800 Eur piniginės lėšos į jo sesers V. B. sąskaitą buvo ne iš bendrų sutuoktinių lėšų. Ieškovas pavedimais 2015 m. gegužės 11 d. 10 000 Eur ir 2015 m. gruodžio 2 d. 5 000 Eur grąžino seseriai 2014 m. rugpjūčio 25 d. pasiskolintas lėšas, kurios buvo panaudotos UAB „Archimetras“ reikmėms. Paskolą ieškovas grąžindavo seseriai tuomet, kai tas lėšas į jo sąskaitą pervesdavo UAB „Archimetras“. Ieškovas laikytinas paneigusiu turto bendrumo prezumpciją ne tik jo 2015 m. gegužės 11 d. mokėtų 10 000 Eur aspektu, kaip teisingai sprendė teismas, bet ir 2015 m. gegužės 12 d. 5 000 Eur aspektu, ko nepagrįstai nenustatė teismas.

1.15. Nesutiktina su teismo argumentu, kad nebuvo pateikta įrodymų, jog realiai R. B. turėjo 25 000 Eur grynais pinigais ir šiuos pinigus perdavė ieškovui, kad šis iš savo banko sąskaitos lėšas pervestų V. B.. 2016 m. kovo 22 d. bankiniu pavedimu ieškovas pervedė į savo sesers V. B. sąskaitą banke 25 000 Eur ne iš bendrų sutuoktinių lėšų, o pervedė seseriai ieškovo motinos R. B. jam grynais pinigais duotą pinigų sumą. Šias aplinkybes 2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu patvirtino liudytojos R. B. ir V. B.. Liudytojos R. B. patvirtinimas apie jos galėjimą turėti 25 000 Eur yra pakankamas šiai aplinkybei pagrįsti. Rašytinė pinigų dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi pinigų dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp artimiausių šeimos narių – motinos ir dukros, abi dovanojimo sandorio šalys teismo posėdžio metu patvirtino pinigų perdavimo faktą. Teismas liudytojų parodymų nevertino, jų parodymų pilnai pakako dovanojimo sutarties sudarymo, įskaitant ir R. B. galėjimą turėti 25 000 Eur sumą grynaisiais, aplinkybėms pagrįsti. Ieškovas laikytinas paneigusiu turto bendrumo prezumpciją jo 2016 m. kovo 22 d. mokėtų į savo sesers sąskaitą banke 25 000 Eur aspektu.

1.16. Ieškovo 2016 m. balandžio 14 d. bankiniu pavedimu pervesta 1 800 Eur suma į savo sesers V. B. sąskaitą banke yra dalies ieškovo pagal 2015 m. lapkričio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėtų ieškovo ir jo sesers V. B. tėvui J. B. priklausiusių 3 934,12 Eur, kuriuos „Swedbank“, AB 2015 m. gruodį buvo pervedęs į ieškovo sąskaitą banke. 1 800 Eur ieškovo pervestos lėšos CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra laikomos jo asmenine nuosavybe. Ieškovas laikytinas paneigusiu turto bendrumo prezumpciją jo 2016 m. balandžio 14 d. sumokėtų į savo sesers sąskaitą banke 1 800 Eur aspektu.

Dėl 33 508,25 Eur kompensacijos nepriteisimo ieškovui

1.17. Byloje nekilo ginčo ir šią aplinkybę pripažino atsakovė, kad atsakovė iš savo sąskaitos tretiesiems asmenims išmokėjusi 43 916,50 Eur ir išsigryninusi 23 100 Eur, šias lėšas panaudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu. Tokia atsakovės pozicija suponuoja išvadą, kad, ieškovui įvykdžius jam tekusią pareigą įrodyti bendro turto panaudojimo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, faktą, atsakovė turėjo pareigą paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatytą sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją įrodant, kad jos banko sąskaitoje buvę pinigai priklausė ne sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o tretiesiems asmenims. Atsakovė tokios jai tekusios pareigos nevykdė, savo pozicijai pagrįsti jokių įrodymų nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

1.18. Teismo argumentas, kad iš atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad į atsakovės sąskaitą banke buvo įnešami gryni pinigai ir pervedami trečiųjų asmenų, nereiškia, kad tie pinigai nepriklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Minėtas teismo argumentas laikytinas ydingu, nepakankamu ir nepagrįstu CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatytos sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos paneigimo aspektu.

Atsiliepimas

1.19. Ieškovas, atsakovės prašymu skolindamas pinigus kinų tautybės asmenims, tuos pinigus laikė bendrąja sutuoktinių nuosavybe, todėl prašė atsakovę tuos pinigus grąžinti į šeimos biudžetą. Atsakovė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį pati buvo pripažinusi, kad tai buvo pagalba ir pinigų skolinimas jos draugams kinams (failas 8 / puslapis 168, DOK-45292), o 2022 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje pripažino, kad tas lėšas iš savo draugų kinų yra atgavusi, ir net teigė jas sugrąžinusi ieškovui (posėdžio garso įrašas nuo 01:01:21, nuo 01:15:23). Teismas neturėjo jokio pagrindo ieškovo skolinimo tretiesiems asmenims pagal atsakovės prašymą fakto, jo nekonkretizuojant, naudoti prieš ieškovo reikalavimą priteisti kompensaciją už atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

1.20. Ne ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovė tas lėšas yra uždirbusi, o atsakovė turėjo įrodyti, kad tas lėšas gavo būdais, kurie paneigia tų lėšų priskirtinumą sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei. Teismo išvada apie tų lėšų priklausymą tretiesiems asmenims, o ne sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra laikytina nepagrįsta ir neteisėta. Teismas klydo paskirstydamas šalims tekusią įrodinėjimo pareigą, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Tokia atsakovės pasirinkta gynimosi nuo ieškovo reikalavimo pozicija lėmė, kad tų lėšų (ne)panaudojimo šeimos poreikių tenkinimui klausimas nebuvo ir negalėjo būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

1.21. Teismas pažeidė CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus, kadangi ginčo šalių atžvilgiu taikė dvigubus įrodinėjimo standartus. Ieškovo mokėjimo savo seseriai V. B. 25 000 Eur atveju, teismas nustatė ieškovo pareigą paneigti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją bei įrodyti, jog šis mokėjimas ne iš bendrų sutuoktinių lėšų ir taikė neigiamas tokios pareigos neįvykdymo pasekmes ieškovui. Atsakovės atliktų 43 916,50 Eur sumos mokėjimų už trečiuosius asmenis ir 23 100 Eur sumos išsigryninimo ir jų panaudojimo atveju, teismas tokios pareigos atsakovei nenustatė ir netaikė jai neigiamų tokios įrodinėjimo pareigos nevykdymo pasekmių.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo 1 331 Eur advokato išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Apeliacinio skundo dalykas yra suformuluotas neteisingai ir ydingai. Iš skundo reikalavimo suprantama, kad ieškovas ginčija visą teismo sprendimą, t. y. ir tą dalį, kurioje priešieškinis atmestas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės

2.2. Skundo argumentai dėl ieškovo kaltės nebuvimo yra nepagrįsti ir vertintini kaip siekis išvengti savo kaltės pripažinimo dėl santuokos iširimo. Teismas teisingai spręsdamas klausimą dėl kaltės įrodymus vertino kompleksiškai. Ieškovo netinkamą elgesį patvirtina baudžiamosios bylos Nr. I-2232-917/2020 duomenys, vaikų apklausos protokolai, 2020 m. sausio 13 d. apklausos protokolas, VPK Žaliakalnio PK apžiūros protokolai, 2019 m. liepos 3 d. garso įrašas. Ieškovas veikė kartu su savo motina prieš atsakovę, abu kūrė planus kaip su atsakove susidoroti. Ieškovės motinos parodymai vertinti kritiškai, neobjektyvūs, šališki, duoti siekiant padėti sūnui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

2.3. Apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti. 3 000 Eur žalos priteisimas yra itin nedidelė kompensacija dėl patirtos neturtinės žalos. Teismas tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai priteisė dalį prašomos neturtinės žalos.

Dėl 15 900 Eur kompensacijos priteisimo

2.4. Ieškovas siekia nesąžiningai pasisavinti visą turtą ir skunde nurodo tiesos neatitinkančias aplinkybes bei nesąžiningai naudojasi savo teisėmis šiame procese. Santuokoje sumokėti pinigai buvo šalių nuosavybė, todėl šis turtas turėjo būti pripažintas jungtine nuosavybe. Tokiu būdu susidarė situacija, kuomet asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas buvo pagerintas bei už jo įgijimą buvo sumokėtos bendros santuokinės lėšos, tai sudarė pagrindą pripažinti dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

2.5. Teismas teisingai sprendime nurodė, kad nėra jokių duomenų apie 5 000 Eur paskolos gavimą. Ieškovo darytų pavedimų paskirtyje nėra jokių užuominų apie paskolos grąžinimus. Dėl 10 000 Eur jokia paskolos sutartis nebuvo pateikta, ieškovo sąskaitos išrašai patvirtina, kad jis turėjo sąskaitoje lėšų, jam nereikėjo skolintis ir tai yra santuokiniai pinigai.

2.6. Ieškovas praturtėjo turto (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbų sąskaita neišmokėdamas jokios kompensacijos. Nors į turtą (duomenys neskelbtini), yra investuota daugiau nei 50 000 Eur santuokinių lėšų, viskas liko ieškovui.

2.7. Liudytojos R. B. nurodomos aplinkybės apie iš ieškovo sąskaitos pervestas santuokos metu lėšas už butą (duomenys neskelbtini), yra neteisingos ir neįrodytos. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad R. B. turėjo tokias lėšas, tokių lėšų perdavimas nėra įrodytas rašytiniais įrodymais, tuo labiau, kad ji pati pripažino, jog jokios pinigų dovanojimo sutartys su vaikais nebuvo pasirašytos. Jeigu R. B. pinigai buvo skirti dukrai, tai jai ir turėjo būti perduoti ar pervesti.

2.8. Kritiškai vertintini liudytojos R. B. parodymai, kad neva jos sutuoktinis trys metai iki buto perleidimo išsigrynino pinigus, nes planavo darytis žarnyno operaciją. Žarnyno operacijos nekainuoja dešimčių tūkstančių eurų, nes gydymas yra nemokamas. Liudytojos aiškinimas apie tai, kad ji turėjo dar ir namuose daug grynųjų pinigų įrodo, kad jokio išgryninimo nereikėjo. Byloje pateiktas R. B. išduotas 2016 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad jokių piniginių lėšų ieškovo motina nepaveldėjo.

2.9. Liudytojos ieškovo sesers V. B. 2023 m. balandžio 17 d. duoti parodymai taip pat nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, o jas paneigia. Liudytoja nurodė, kad grynais pinigais broliui niekada neskolindavo, butą įsigijo iš savo asmeninių lėšų už 57 000 Eur, butas pirktas nuomai. Akivaizdaus nuoseklumo stokoja tokie paaiškinimai, kai motina visiems dalyvaujant neva perduoda dukrai skirtus pinigus sūnui. Tai yra nelogiška versija ir nurodyta su tikslu padėti broliui nesidalinti santuokoje įgyto turto.

2.10. Apeliaciniame skundo samprotavimai apie tai, kad teismas turėjo laikyti įrodyta aplinkybe R. B. pinigų perdavimą/dovanojimą ieškovui, nes neva pati R. B. ir jos dukra tą patvirtino teisme, prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms ir teisės normoms, reglamentuojančioms tokių sumų dovanojimo sutarčių sudarymą. CK 6.469 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 Eur turi būti notarinės formos. Įrodymų visuma paneigia ieškovo aiškinimą apie tėvų dovanotus ir seseriai pervestus pinigus.

2.11. Vien 2016 m. ieškovas gavo 81 000 Eur dividendų, kurių dalis ir buvo panaudota išmokant ieškovo seseriai V. B. kompensaciją už dovanotą butą, kitą dalį ieškovas pervedė į savo kitas sąskaitas, pirko vertybinius popierius, ir dalį jų pasisavino.

Dėl 33 508,25 Eur kompensacijos priteisimo

2.12. Apeliacinio skundo argumentai dėl 33 508,25 Eur priteisimo yra nepagrįsti, nesąžiningi ir prieštaringi. Kitų asmenų piniginių lėšų gryninimas ar jų pervedimas kitiems asmenims negali būti laikoma santuokinio turto mažinimu. Todėl ieškovo nurodomos piniginių lėšų sumos yra ne santuokinis turtas, tokių lėšų nėra, dėl ko minėtos sumos negali būti dalintinos šioje byloje ir ieškovo reikalavimai dėl minėtų piniginių lėšų padalinimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

19. Ieškovas prašė: 1) pridėti prie bylos su apeliaciniu skundu teikiamus J. B. banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad R. B. po sutuoktinio mirties paveldėjo 6 556,42 Eur, ir R. B. banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad ji sutuoktinio J. B. mirties dieną savo banko sąskaitoje turėjo daugiau kaip 10 000 Eur; 2) išreikalauti iš „Swedbank“, AB J. B. sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., kuris, pasak ieškovo, patvirtins liudytojos R. B. nurodytą jos sutuoktinio J. B. pinigų išsigryninimo aplinkybę, arba išduoti liudijimą apie teisę tuos duomenis gauti ieškovui ar jo atstovui. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismui sprendžiant naujų įrodymų prijungimo prie bylos ir jų išreikalavimo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalį, visiškai nevertino aukščiau nurodytą ieškovo mamos R. B. galėjimo turėti 25 000 Eur grynaisiais aplinkybę patvirtinančių liudytojų R. B. ir V. B. parodymų. Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta klaida užkerta kelią aukštesnės instancijos teismui revizuoti žemesnės instancijos teismo sprendimą įrodymų, kurie byloje buvo pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, vertinimo aspektu, o tuo pačiu ir iš esmės apsunkina ieškovo teisės į apeliaciją realizavimą.

20. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai (J. B. ir R. B. banko sąskaitos išrašai) yra už 2015 metus, pripažįsta, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovas (jo atstovas) turėjo objektyvią galimybę šiuos įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas turėjo galimybę, taip pat ir pasinaudojus CPK 199 straipsnyje numatytomis procesinėmis priemonėmis, gauti bei pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą pateikti J. B. sąskaitos išrašą už 2015 metus. Atstovo argumentas, kad būtinybė minėtiems įrodymams pateikti (juos išreikalauti) iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nepripažintinas sudarančiu pagrindą priimti į bylą apeliacinėje instancijoje teikiamus įrodymus ir (ar) išreikalauti naujai prašomą įrodymą. Ieškovas byloje viso proceso metu buvo atstovaujamas advokato, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jam žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas mažiau palankus teismo sprendimas, nei jie pageidavo.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl atsisakoma išreikalauti naują įrodymą, taip pat atsisakoma priimti ieškovo atstovo teiktus naujus įrodymus, išskyrus įrodymus, susijusius su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.

Dėl apeliacinio skundo

23. Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti visą 2024 m. sausio 22 d. sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad skundžiamos teismo sprendimo dalys, susiję su santuokos nutraukimo pagrindu bei kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą priteisimu. Taigi nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria šalių santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės ir atsakovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas, atsakovei priteista kompensacija už sumažintą bendrą jungtinę nuosavybę bei netenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti ieškovui kompensaciją už sumažintą bendrą jungtinę nuosavybę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir dėl neturtinės žalos

24. Lietuvos teismų praktika, sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra išplėtota. Teismų praktikoje konstatuojama, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35-3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/ 2010). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

25. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą.

26. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas, objektyvias bei subjektyvias, aplinkybes.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Sutuoktinių tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio. Abiems sutuoktiniams nesugebėjus rasti sprendimo, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti ne dėl vieno sutuoktinio, bet dėl jų abiejų kaltės.

29. Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai įrodinėjo santuokos nutrūkimo pagrindą. Ieškovas santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės kaltė, ieškovo teigimu, pasireiškė tuo, kad ji nesirūpino buitimi, teikė prioritetą Kinijos papročiams ir tradicijoms, netinkamai auklėjo vaikus.

30. Atsakovė prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Nurodė, kad ieškovo elgesys jos atžvilgiu ilgainiui tapo agresyvus, smurtinis, despotiškas. Pažymėjo, kad tiek ieškovas, tiek jo motina atsakovės atžvilgiu nuolat naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovė akcentavo, jog ji priešingai, nei ieškovas, dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą.

31. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovas šioje byloje įrodinėjo, kad visos faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovė grindė ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, vyko jau po to, kai jų šeima buvo faktiškai iširusi, tačiau teismas šios ieškovo pozicijos visiškai nevertino. Teisėjų kolegija turi pagrindą pritarti tokiems apelianto argumentams.

32. 2020 m. sausio 13 d. atsakovės atsiliepime nurodoma, jog informaciją apie tai, kad ieškovas nusprendė nutraukti santuoką, ji gavo būdama Kinijoje 2019 m. gegužės mėnesį (4 t., b. l. 107; DOK-6560). Į bylą pateiktas ieškovo atsakovei 2019 m. liepos 2 d. siųstas elektroninis laiškas, kuriuo derinimui siunčiama preliminari skyrybų sutartis ir prašymas teismui dėl skyrybų sutarties patvirtinimo (11 t., b. l. 147). Ieškovas į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2019 m. lapkričio 7 d. Kartu su ieškiniu pateikta mediatorių V. B. ir L. A. pažyma „Dėl mediacijos atlikimo“ patvirtina, kad privalomoji ikiteisminė santuokos nutraukimo stadija vyko nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių santuokinis gyvenimas faktiškai buvo nutrūkęs ne vėliau, kaip nuo 2019 m. liepos 2 d.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ginčijamame teismo sprendime nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl santuokos nutrūkimo pagrindo, vertino šalių elgesį, buvusį tiek iki santuokos nutraukimo bylos iniciavimo, tiek ir santuokos nutraukimo proceso metu, tačiau įrodymai, kuriais teismas vadovavosi, spręsdamas dėl ieškovo kaltės (netinkamas ieškovo ir jo motinos elgesys, 2020 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-2232-917/2020, kuriuo ieškovas nuteistas už 2019 m. spalio 8 d. prieš atsakovę panaudotą fizinį smurtą), yra susiję su laikotarpiu, buvusiu po šalių bendro gyvenimo pabaigos.

34. Atsakovė įrodinėjo, kad tiek ieškovas, tiek ir jo motina, jos atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai, kuriais atsakovė įrodinėja šias aplinkybes, (2019 m. lapkričio 4 d. šalių vaikų apklausos ikiteisminiame tyrime, 2021 m. spalio 29 d. įsiteisėjęs nuosprendis, 2019 m. rugsėjo-spalio mėnesių vaizdo įrašai) yra susiję su įvykiais, kurie įvyko jau po faktinio šalių santuokos iširimo. Todėl šie įrodymai nelaikytini patvirtinančiais santuokos nutrūkimo priežastis.

35. Atsakovė ieškovo netinkamą elgesį įrodinėja 2019 m. lapkričio 4 d. mažamečio liudytojo A. B. (gim. (duomenys neskelbtini) ) ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti šalių sūnaus parodymai: „Mamą tėtis kartais muša ir ją stumdo. Dabar tėtis gyvena apačioje. Kol jis negyvendavo apačioje tėtis ją mušdavo, esu pats tai matęs“ (6 t., b. l. 20-22; DOK-25095) bei 2019 m. lapkričio 4 d. mažamečio liudytojo J. B. (gim. (duomenys neskelbtini) ) parodymai „vieną kartą mačiau kaip tėtis pastūmė mamą tiesiai į virtuvę, tėtis mamai pataikė į dešinę ranką“.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, byloje atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, į bylą nėra pateikusi objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog dar iki 2019 m. liepos mėnesio sutuoktinis jos atžvilgiu naudojo fizinį ar psichologinį smurtą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kaip yra nurodyta Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-203-530/2021, nukentėjusioji (atsakovė nagrinėjamoje byloje) nurodė, kad tai buvo pirmas atvejis, kai L. B. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija padarė tikėtiną išvadą, kad šalių mažamečiai vaikai, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad tėtis kartais mamą muša ir stumdo, kalbėjo būtent apie smurto panaudojimą 2019 m. spalio 8 d. (žr. nutarties 14 p.).

37. Apibendrindama 32-36 punktuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą cituojami šalių vaikų parodymai, įvertinus vaikų amžių jų apklausų metu (7 metai ir 5 metai), mažamečiams tuo metu patvirtinus, kad jie anglų kalbos nesupranta, o tėvai tarpusavyje bendravo anglų kalba, nelaikytini pakankamais įrodymais, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą apie ieškovo atsakovės atžvilgiu dar iki faktinio santuokos nutrūkimo naudotą fizinį smurtą.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2020 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. I-2232-917/2020, yra užfiksuoti nukentėjusiosios L. J. teisiamojo posėdžio metu teikti parodymai, kad su R. B. ji sutarė gerai. R. B. su ja elgėsi gerai. L. J. taip pat paaiškino, jog „Dabar santykiai su R. B. pradėjo keistis į priešingą pusę. Priežastis, kad vyras nori išsiskirti su ja, ji palaiko vyro pusę“. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokie atsakovės baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui teikti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad R. B. atsakovės atžvilgiu emocinį smurtą ėmė naudoti po to, kai jos sūnus nusprendė nutraukti santuoką su atsakove. Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia nepagrįsta pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, jog jis negynė atsakovės nuo savo motinos emocinio smurto.

39. Ieškovas įrodinėjo, kad tarp šalių kilo nuolatiniai nesutarimai buityje, taip pat dėl Lietuvos ir (ar) Kinijos papročių bei tradicijų puoselėjimo, vaikų auklėjimo klausimais. Tokių nuolatinių konfliktų buvimo atsakovė iš esmės nepaneigė. 2023 m. rugpjūčio 28 d. patikslintame priešieškinyje atsakovė pažymėjo, jog bėgant laikui tarp šalių pradėjo kilti nesutarimai, išsiskyrė požiūris į gyvenimą, tikslus, vertybes ir vaikų auklėjimą (dokumentas numeris DOK -104552). Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog abi šalys kaip sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, tolerantiški, trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, nebuvo pakankamai atidūs bei nesistengė, kad abu gerai jaustųsi šeimoje ir nedėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti, todėl laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju santuokos iširimą nulėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės.

40. Apibendrindama 24-39 punktuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog santuoka iširo išmintinai dėl ieškovo kaltės, atsakovė nepateikė, o aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių savo pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, teisiniu požiūriu nėra reikšminga ir nagrinėjamu atveju neturi būti nustatinėjama. Todėl nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šalių santuoka nutraukta dėl ieškovo L. B. kaltės, ir šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

41. Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimo dalį, pagal kurią šalių santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės ir šalių santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, naikintina teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atsakovei priteisimo.

Dėl kompensavimo atsakovei už jungtinės nuosavybės sumažinimą

42. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Civilinė byla Nr. e3K-3-70-916/2024).

43. Ieškovas atsikirsdamas į priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, įrodinėjo, kad jo 2016 m. kovo 22 d. V. B. pervesta 25 000 Eur suma nebuvo bendros sutuoktinių lėšos. Ieškovo teigimu, šios lėšos buvo jo motinos R. B. jam perduoti grynieji pinigai, kuriuos ji dovanojo dukrai V. B., ir L. B. paprašė iš savo banko sąskaitos atitinkamą sumą pervesti V. B.. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovui teko pareiga įrodyti tokias jo nurodomas aplinkybes. Minėtas aplinkybes ieškovas įrodinėjo savo paaiškinimais bei liudytojų R. B. ir V. B. teismo posėdyje duotais parodymais.

44. Apeliantas ginčydamas teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovei už jo V. B. pervestą 25 000 Eur sumą, priteisimo, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008 pateiktais išaiškinimais.

45. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 95 punktas).

46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjama ir pirmiau nurodyta byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis – nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiama pinigų dovanojimo sandorio sudarymo momento nustatymo klausimas, kai pinigai artimajam giminaičiui kaip dovana buvo perduoti prieš tai, ir tik vėliau šis dovanojimo sandoris buvo įformintas notarine tvarka. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo tarp R. B. ir V. B. 2016 m. kovo 22 d. buvus sudarytą žodinės formos 25 000 Eur pinigų dovanojimo sandorį. Sandorio sudarymo faktas įrodinėtas išimtinai ieškovo paaiškinimais bei liudytojų (R. B. ir V. B.) parodymais.

47. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašą, sprendžia, jog liudytojų R. B. ir V. B. parodymai, susiję su R. B. 25 000 Eur perdavimu dukrai, nelaikytini nuosekliais. R. B. paaiškino, kad 25 000 Eur ji dukrai padovanojo, nes turėjo „laisvų pinigų“. Tuo tarpu V. B., atsakydama į klausimą apie 2016 m. kovo 22 d. L. B. jai pervestus 25 000 Eur paaiškino, kad: „Tai gali būti suma, kurią man davė mama. Mama grynais davė broliui – ji sakė, kad tai pinigai jai senatvėje“. R. B., atsakydama į klausimą, kodėl 25 000 Eur neperdavė tiesiogiai dukrai V. B., nurodė: „O man lakstyti į banką, kai sūnui reikėjo grynų pinigų“ (2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 38 min.). Tuo tarpu liudytoja V. B., atsakydama į klausimą, kodėl R. B. jai 25 000 Eur neperdavė tiesiogiai, paaiškino, kad jai, kaip moteriai, būtų buvę nesaugu paimti grynuosius pinigus ir juos turėti su savimi (2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 33 min.).

48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad liudytoja R. B. 25 000 Eur dovanojimo dukrai sandorio sudarymo aplinkybių (sandorio data, vieta) nenurodė. Nei liudytoja R. B., nei liudytoja V. B. aiškiai nepagrindė, kodėl 2016 m. kovo 22 d. ieškovo V. B. atlikto 25 000 Eur bankinio pavedimo paskirtyje nurodyta „šeima (duomenys neskelbtini) “. Tuo tarpu ieškovas, teigdamas, kad iš motinos pinigus paėmė, nes jam reikėjo 25 000 Eur grynaisiais pinigais, tokio savo poreikio nedetalizavo, nepaaiškino, kur jis šiuos grynuosius pinigus tariamai panaudojo.

49. Apibendrindama 42-48 punktuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė, kad R. B. jam perdavė 25 000 Eur tikslu, kad jis iš savo sąskaitos šią sumą pervestų V. B. kaip motinos dovaną dukrai (CPK 12, 178 straipsniai).

50. Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria 2015 m. gruodžio 2 d. ieškovo V. B. atliktas 5 000 Eur bankinis pavedimas buvo pripažintas bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu. Apeliantas įrodinėja, kad šiuo bankiniu pavedimu jis V. B. grąžino dalį 2014 m. rugpjūčio 25 d. iš jos pasiskolintų 15 000 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad tokią ieškovo poziciją pagrindžia liudytojos V. B. parodymai, tačiau tokie parodymai nėra konkretizuojami. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad liudytoja V. B. paaiškino, jog: „L. man grąžindavo paskolas, tai nurodydavo pavedimų pavadinimuose „beprocentės paskolos grąžinimas“.

51. Į bylą pateiktas banko AB Swedbank V. B. mokėjimo nurodymas patirtina, kad ji ieškovui 2014 m. rugpjūčio 25 d. pervedė 15 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai beprocentinė paskola (dokumento numeris DOK-135393 priedas). Ieškovo banko AB Swedbank sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2015 m. gegužės 11 d. ieškovas pervedė V. B. 10 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „2014-08-25 beprocentinės paskolos grąžinimas“ (7 t., b. l. 115). Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti jog 2015 m. gegužės 11 d. ieškovo seseriai pervesti 10 000 Eur buvo skolos jai grąžinimas.

52. Į bylą pateiktas ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas 2015 m. gruodžio 2 d. atliko 5 000 Eur pavedimą V. B., pavedime nurodydamas paskirtį „šeima“ (7 t., b. l. 116). Ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, kodėl, skirtingai nuo 2015 m. gegužės 11 d. pavedimo, kuriame aiškiai įvardinama apie konkrečios paskolos grąžinimą, 2015 m. gruodžio 2 d. pavedimo paskirtyje nėra nurodoma, kad pavedimu yra grąžinima V. B. 2014 m. rugpjūčio 25 d. jam suteikta paskola.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas 2023 m. balandžio 18 d. rašte Dėl informacijos pateikimo (dokumentas numeris DOK-47875) nurodo, kad 2020 m. lapkričio 16 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį 16.1 punkte išdėstytos aplinkybės dėl gautos ir grąžintos paskolos V. B. (dokumentas numeris DOK-135393). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog aptartame ieškovo procesiniame dokumente pasisakoma tik apie 2015 m. gegužės 11 d. ieškovo atliktą mokėjimą V. B. grąžinant jos 2014 m. rugpjūčio 25 d. L. B. suteiktą paskolą. Apie jokius kitus mokėjimus, įskaitant ir 2015 m. gruodžio 2 d. mokėjimą, nėra nurodoma.

54. Apibendrindama tai, kas nurodyta nutarties 50-53 punktuose, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 2 d. ieškovo V. B. pervestas 5 000 Eur lėšas nepagrįstai pripažino bendromis sutuoktinių lėšomis.

55. Apeliantas nurodo, kad 2016 m. balandžio 14 d. bankiniu pavedimu, pervesdamas 1 800 Eur sumą į sesers V. B. sąskaitą banke atidavė jai dalį ieškovo pagal 2015 m. lapkričio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po tėvo J. B. mirties paveldėtų lėšų. Ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 30 d. ieškovui kaip J. B. įpėdiniui, buvo pervesta 3 934,12 Eur. 2016 m. balandžio 14 d. ieškovas bankiniu pavedimu pervedė V. B. 1 800 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „šeima“ (7 t., b. l. 116). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas niekaip nepagrindė, kodėl turėjo seseriai pervesti dalį (46 proc.) savo iš mirusio tėvo paveldėtų pinigų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paveldėtus pinigus ieškovas gavo 2015 m. lapkričio 30 d., o pavedimą seseriai darė tik 2016 m. balandžio 14 d. Mokėtojas L. B. pavedime nurodė su paveldėjimu tiesiogiai nesusijusią mokėjimo paskirtį „šeima“. Aptarti argumentai, teisėjų kolegijos vertimu, nesudaro pagrindo pritarti apeliantui, jog jis paneigė 2016 m. balandžio 14 d. seseriai pervestų 1 800 Eur priklausymą bendroms sutuoktinių lėšoms.

Dėl kompensavimo ieškovui už jungtinės nuosavybės sumažinimą

56. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovui įvykdžius jam tekusią pareigą įrodyti bendro turto panaudojimo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, faktą, atsakovė turėjo pareigą paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatytą sutuoktinio turto bendrumo prezumpciją. Teisėjų kolegija tokius ieškovo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

57. Ieškovas reikalavimą dėl 33 508,25 Eur kompensacijos priteisimo kildino iš CK 3.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sutuoktinio pareigos kitam sutuoktiniui kompensuoti už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Aptarta įstatymo norma taikytina tik turto, kuris sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atžvilgiu.

58. Atsakovė byloje nuosekliai įrodinėjo, kad į jos sąskaitą buvo įneštos/pervestos tretiesiems asmenims priklausančios piniginės lėšos, kurios buvo panaudotos (jas pervedant ar panaudojant iš sąskaitos išgrynintas lėšas) šių trečiųjų asmenų naudai, arba jiems grąžintos. Vadinasi, nagrinėjamu atveju ieškovui, pareiškusiam reikalavimą CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu, teko pareiga įrodyti, kad lėšas, kurias laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakovė pervedė tretiesiems asmenims (43 916,50 Eur) ir iš jai priklausiusios banko sąskaitos išgrynino (23 100 Eur), atsakovė buvo įgijusi (gavusi kaip pajamas, vaisius, dividendus, pensiją, pašalpą bei kitokias išmokas ar pan.) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių šiame punkte aptartų lėšų įgijimą atsakovės vardu nėra pateikęs (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovei nekilo pareiga paneigti turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) ir (ar) įrodyti, kad piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui.

59. Iš atsakovės banko sąskaitos matyti, kad dalies jos laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. vasario 27 d. atliktų pinigų pervedimų asmenims C. C., J. L., B. X., W. D., X. L. paskirtyje buvo nurodoma, kad tai paskola. Atsakovės procesiniuose dokumentuose bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad ji su sutuoktinio sutikimu buvo paskolinusi pinigų draugams bei studentams, kurie gyveno/studijavo Lietuvoje. Kartu nurodė, jog paskolos buvo grąžintos. Ieškovas priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra pateikęs.

60. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 28 d. ieškovas pervedė J. L. 1 200 Eur, pavedimo paskirtyje nurodant „skolinu“, 2017 m. gruodžio 29 d. ieškovas pervedė J. L. 235 Eur, pavedimo paskirtyje nurodant „skolinu“. 2017 m. gruodžio 29 d. ieškovas pervedė B. X. 600 Eur, pavedimo paskirtyje nurodant „skolinu“ (7 t., b. l. 123). Darytina išvada, jog abu sutuoktiniai panašiu laikotarpiu pavedimais iš savo banko sąskaitų skolino lėšas užsieniečiams.

61. Apibendrindamas 59-60 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė tautiečiams paskolas pavedimais iš savo sąskaitos buvo suteikusi turėdama tam sutuoktinio pritarimą. Todėl tokių paskolų suteikimas nėra laikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu CK 3.98 straipsnio 3 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitu pagrindu reikalavimų, susijusių su aptartais pavedimais, ieškovas byloje nereiškė.

Dėl procesinės bylos baigties

62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

63. Vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti. Todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės bei priteisti atsakovei neturtinės žalos atlyginimą, keičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

64. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas iš viso patyrė 8 676,42 Eur, atsakovė patyrė iš viso 7 762 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė įgijo teisę į dalies jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau dalies bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė pačios atsakovės veiksmai, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šalims bylinėjimosi išlaidų vienai iš kitos nepriteisė. Pirmosios instancijos teismas šalių bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė. Ginčo dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nėra.

65. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi pareigą savo iniciatyva, t. y. net be atskiro šalies prašymo ar pareiškimo, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias atitinkamos bylos procese. Bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Ši procesinė pareiga (paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias konkrečia instancine tvarka) saisto visų instancijų teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-684/2023).

66. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

67. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patikslinto ieškinio neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas visiškai, o ieškinio turtinis reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo liko nepatenkintas, todėl yra patenkina iš viso 50 procentų (100+0)/2) patikslinto ieškinio reikalavimų, 50 procentų ieškinio reikalavimų atmesta. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo neturtinis patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra patenkintas 50 procentų, turtiniai priešieškinio reikalavimai dėl nekilnojamojo turto priteisimo natūra (25 427 Eur), dėl kompensacijos (17 456,83 Eur) ir neturtinės žalos atlyginimo (4 000 Eur) priteisimo yra patenkinti 34 procentais (15 900/46 883,82x100). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad yra patenkinta iš viso 42 procentai ((50+34)/2) patikslinto priešieškinio reikalavimų, atmesta 58 procentai priešieškinio reikalavimų. Ieškovas turi teisę į 54 procentus ((50+58)/2), t. y. į 4 685,27 Eur (8 676,42x54/100), o atsakovė į 46 procentus ((42+50)/2), t. y. į 3 570,52 Eur (7 762x46/100) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą. Po ieškovo ir atsakovės vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma sudaro 1 114,75 Eur (4 685,27-3 570,52) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

68. Sprendimu iš atsakovės valstybei priteistas 1 584 Eur (1805-221) žyminis mokestis, kuris apskaičiuotas kaip skirtumas tarp atsakovei atidėtos sumokėti žyminio mokesčio sumos (1 805 Eur) ir grąžintos po taikos sutarties patvirtinimo žyminio mokesčio sumos (221 Eur). Ieškovui grąžinta 233 Eur žyminio mokesčio.

69. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, valstybei iš šalių priteistas žyminis mokestis paskirstytas neteisingai, neįvertinus proporcijų, kuriomis buvo patenkinti (atmesti) šalių reikalavimai (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnis). Iš 1 805 Eur atsakovei atidėtos sumokėti žyminio mokesčio sumos, atsižvelgiant į šios nutarties 67 punkte apskaičiuotas šalių reikalavimų patenkinimo proporcijas, valstybei atsakovė turi atlyginti 974,70 Eur (1805x54/100) dalį žyminio mokesčio, o ieškovas turi atlyginti 830,30 Eur (1805x46/100) dalį žyminio mokesčio. Iš apskaičiuotų žyminio mokesčių sumų atėmus šalims grąžintino žyminio mokesčio sumas, valstybei iš atsakovės priteistino žyminio mokesčio suma yra 753,70 Eur (974,70-221), o iš ieškovo priteistino žyminio mokesčio suma yra 597,30 Eur (830,30-233).

70. Atsižvelgiant į šios nutarties 67 ir 69 punktus, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, iš atsakovės priteisto žyminio mokesčio suma nuo 1 584 Eur sumažintina iki 753,70 Eur, sprendimo dalis dėl 233 Eur žyminio mokesčio grąžinimo ieškovui naikintina. Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų papildytina, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 114,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, valstybei iš ieškovo priteistina 597,30 Eur žyminio mokesčio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

71. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo atveju CPK 313 straipsnyje įtvirtintas draudimas (principas non reformatio in peius), pagal kurį, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, nepažeidžiamas, kadangi bendra po sprendimo pakeitimo ieškovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma 517,45 Eur (1 114,75-597,30) yra didesnė, nei buvusi ieškovo naudai priteista 233 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (žyminis mokestis) (šios nutarties 68 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 3 120 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 120 Eur žyminis mokestis (DOK-22665) ir 2 000 Eur advokato pagalbos išlaidos (DOK-8896). Atsakovė apeliacinėje instancijoje patyrė 1 331 Eur advokato pagalbos išlaidas (DOK-37231).

73. Apeliacinio skundo turtinis reikalavimas yra patenkintas 6 procentais (3 000/52 408,25x100), neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo (buvo dėl vieno sutuoktinio kaltės, pakeista į abiejų sutuoktinių kaltę) patenkintas 100 procentų. Iš viso yra patenkinta 53 procentai ((100+6)/2) apeliacinio skundo reikalavimų, atmesta 47 procentai apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovas turi teisę į 1 653,60 Eur (3120x53/100), o atsakovė į 568,70 Eur (1210x47/100) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Po ieškovo ir atsakovės vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 084,90 Eur (1653,60-568,70) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka ((duomenys neskelbtini) įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 229) nutraukta dėl ieškovo L. B. kaltės ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, pagal kurią atsakovei L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 114,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiolika eurų 75 centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 753,70 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 70 centų) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 597,30 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 30 centų) žyminį mokestį.

Valstybei priteistas žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.“

Likusią Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 084,90 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt keturis eurus 90 centų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasRasa Urbanavičiūtė