Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2.

2020 m. lapkričio 23 d.

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji ir deklaruota vieta: (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", neteistas,

kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. 2019 m. spalio 8 d. apie 7.30 val. būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sutuoktine L. J. panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą - vieną kartą ranka suduodamas į dešinio peties sritį, padarydamas kraujosruvą dešinio peties priekinėje dalyje, tokiu būdu nukentėjusiajai L. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. B. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad vyksta skyrybų procesas ir L. J. bando jį melagingai apkalti. 2019 m. spalio 8 d. apie 07.30 val., jis buvo namuose, taip pat buvo vaikai A. ir J., kaltinamojo mama R. ir sutuoktinė L. J.. Tarp jo ir sutuoktinė liko žodinis konfliktas, ginčijosi, kas po pietų vaikus nuves į ugdymo įstaigas ir kas iš jų paims. Vaikai tuo metu dar miegojo, konfliktą girdėjo kaltinamojo mama, tai buvo konfliktas su L. J.. Konflikto metu fizinio kontakto su sutuoktine neturėjo. Kraujosruva ant sutuoktinės kūno iš kur atsirado negali pasakyti. Kadangi vaikai prieš apklausą 2 savaites praleido vien tik su mama L. J., tai vaikai buvo pamokinti, ką jiems reikia sakyti Be to prieš vaikų apklausą šeimoj buvo vaiko teisių specialistė (toliau - VTAS) pagal L. J. kreipimąsi ir kalbėjosi su vaikais tėvams nedalyvaujant ir VTAS pildė rizikos lygio nustatymo anketą užduodama klausimus ir nebuvo nustatyta grėsmė ir smurtas šeimoje, tai buvo 12 dienų po įvykio ir 10 dienų prieš apklausą. Buvo užduodami klausimai, ar tėvai pykstasi. VTAS tyrimo esmė buvo nustatyti grėsmę vaikams. L. J. kreipėsi į VTAS, kad vaikai yra smurto liudininkai. Kameros namuose buvo įrengtos dėl to, kad buvo įvykusi 2016-2017 m. naujųjų naktį vagystė, po to prasidėjo skyrybų procesas ir pajuto, kad L. J. stengiasi jį provokuoti, tai savo apsaugai įsirengė kameras. Kameras įsidėjo 2019 m. vasarą. Tai buvo apsaugoti langai, o kameras namie vėliau įsirengė. Kameros įsijungdavo tik nuo judesio. Apie kameras žinojo visi, tiek vaikai, tiek L. J., tiek kaltinamojo mama ir šeimos draugai, ir giminės. 2019 m. spalio 8 d. buvo įprastas rytas, vienas vaikas pusryčiavo, kitas vaikas sėdėjo ant sofos, kai sutuoktinė jam pasakė, kad tu man trenkei. Tai ne pirmas atvejis, kai L. J. sako, kad kažką jai padarė. Namuose buvo trys kameros: viena ant šaldytuvo hole, antram aukšte, kita pirmam aukšte ir trečia kieme. Į namus kaltinamojo motina atsikraustė jo paties kvietimu. Savo sutuoktinei vasaros pradžioje kaltinamasis pasakė kaip tos skyrybos vyks - pirma taikus susitarimas, jeigu nepavyksta, tada mediacija ir psichologai, jeigu tas nepavyks, tada reikš ieškinį. Vasarą bandant taikiai per mediatorius išsiskirti – nepavyko. Kadangi nesusitarė dėl vaikų priežiūros, nes L. J. sakė, kad jai reikia laisvės, kad ji galėtų paskutinę minutę nuspręsti, ką daryti. Kadangi kaltinamasis norėjo garantijų dėl to, kad kažkas tikrai nuvestų vaikus į mokyklą ir darželį, tai tam kaltinamasis ir pasikvietė savo mamą. Kaltinamojo mamos ir L. J. santykiai iki kol pradėjo skyrybas buvo normalūs. Apie tai, kad kaltinamojo motina nepagarbiai kalbas su L. J. žinojo ir prašė, kad taip stipriai nesibartų. Po bendro gyvenimo santykiai su žmona pablogėjo dėl to, kad nepavyko dėl nieko susitarti. Pirmus porą metų galvojo, kad sutuoktinei reikia adaptacinio periodo Lietuvoje, bet po 2-3 metų pradėjo viskas tik blogėti. Prieš šį įvykį santykiai pradėjo blogėti. Santykiai blogėjo dėl kultūrinių skirtumų, vaikų auklėjimo. Žmona su vaikais išvykdavo kas metus arba kas antrus metus ir 1-3 mėn. būdavo Kinijoje. Po išvykos žmonai grįžus į Lietuvą, santykiai pablogėdavo, nes išvažiavusi toj kultūrinėje terpėje būdavo kaip viešnia, o po to atlikti pareigas jai grįžus namuose buvo per sunku. Vaikai Kinijoje fotografuodavosi prie komunistinių simbolių, o kaltinamojo senelis buvęs partizanas, tai tas labai nepatiko. R. P. pažįstama iš seniau, ji buvo matyta bažnyčioje, bet artimiau susipažino mediacijoje. Buvo kaltinamojo prašymas, kad L. J. susirastų auklę vaikams, jeigu pati negali garantuotai vaikais pasirūpinti. Tada L. J. prašė susitikti su R. P. ir klausė kaltinamojo, ar jis sutinka, kad R. P. būtų vaikų aukle. Jis sutiko. R. P. prisistatė kaip aukle, o po to jos abi tapo draugės. R. P. siūlė jiems nesiskirsti, nors ji pati neseniai išskyrusi. Kaltinamasis su R. P. buvau susitikęs 2019 m., tai buvo dėl to, ar ji galėtų būti vaikų aukle. Kadangi nenorėjo, kad dalyvautų L. J., tai buvo trumpas dviejų asmenų susitikimas. Kaltinamajam buvo pritaikyta kardomoji priemonė, tik tada ir sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. L. J. provokavo jį pažeisti kardomąją priemonę. L. J. tikėjosi, kad pavyks išprovokuoti kaltinamąjį, nes žinojo, kad jis teiks ieškinį dėl skyrybų. Jie ginčydavosi dėl vaikų priežiūros. Kaltinamojo mama retkarčiais ateidavo. Iki kol sužinojo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, iki to įvykio - pasiginčijimų su nukentėjusiąja buvo, bet vengdavo konfliktų.

Nors kaltinamasis L. B. kaltę neigė, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Lietuvoje gyvena 11 metų nuo 2009 m. kovo, per tą laiką lankydavosi ir Kinijoje. Negirdėjo apie prevenciją Lietuvoje dėl smurto artimoje aplinkoje, nes neturi daug draugų. Toks sutuoktinio elgesys nėra normalus, nes niekada nesimuša. Ne nukentėjusioji pranešė policijai apie įvykį. Policijai pranešė jos draugė R. P., kuriai viską iš karto papasakojo. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją viską apie įvykį pasakojo nuoširdžiai. Be vyro, jo mamos, daugiau nelabai turi su kuo bendrauti Lietuvoje, o kiniečiai draugai negali padėti. Yra draugų iš aukštosios mokyklos, bet jie nėra artimi draugai. (duomenys neskelbtini) universitete (toliau – (duomenys neskelbtini)) dirbo laikotarpiu 2012-01 – 2018-01, apie 6 metus dirbo, bet dabar nedirba. (duomenys neskelbtini) dirbo kinų kalbos mokytoja 3-4 kurso studentams. Nežino, kodėl R. B. pas juos apsigyveno, nes vyras ją pakvietė, bet ji nieko prieš, nes ji vyrą skatino, kad savo mama rūpintųsi, nes ir ji rūpinasi savo tėvais ir seneliais. Šiuo metu vis dar yra susituokę su L. B.. Po to įvykio nebendrauja, negyvena kartu. Nukentėjusioji gyvena antrame aukšte, sutuoktinis gyvena pirmame aukšte. Name yra skirtingi išėjimai į lauką. Jeigu L. B. lauke, tai nukentėjusioji jį mato, kiemas bendras. Po smūgio ant kūno buvo raudona dėmė. Dėmė išnyko gal po 2-3 dienų. Tą sumuštą vietą skaudėjo apie vieną savaitę, buvo nepatogumas. Kaltinamasis jai sudavė ranka. Žymę ant kūno pastebėjo gal apie pietų metą, nes turėjo prieš tai kitų reikalų. Apie tai viską papasakojo R. P., nes reikėjo paguodos. L. B. jai sakė, kad nenori, kad ji ten gyventų. Kaltinamasis sakė, kad jo mintyse ji nėra jo žmona ir neturi teisės gyventi jo namuose, tai nutiko iki šio įvykio. Kai grįžo iš Kinijos, L. B. jos prašė kuo greičiau išeiti iš namų. Tuo metu dar nebuvo prasidėjusi skyrybų byla. R. P. jai pasakė, kad nukentėjusioji negali išeiti ir palikti vaikų be jokio oficialaus proceso. Kai grįžo į Lietuvą iš Kinijos, tai konsultavosi su moterų pagalbos centru ir šeimos pagalbos centru ir jie sakė, kad ji negali šiaip išeiti be teismo. Su R. B. gerai sutarė, ji vadino nukentėjusiąją kaip dukrą, bet santykiai pasikeitė, nes R. B. stojo į savo sūnaus pusę. Dabar R. B. nemėgsta ir nemyli nukentėjusios. Sutuoktinio mama ir sutuoktinio sesė yra jo pusėje. Vieną kartą, galbūt per Kalėdas, kvietė ateiti L. B., ar gal Naujiems metams, tai buvo kažkokia proga - šventė, bet jis atsisakė ateiti. Apie tai, kad L. B. nori skirtis sužinojo 2019 m. gegužę, kai buvo Kinijoje. Jai elektroniniu paštu L. B. parašė apie skyrybas. Nukentėjusioji parašė L. B. elektroninį laišką, nes nukentėjusios sesė pasiūlė į Lietuvą iš Kinijos atsivežti savo tėvus, kol jie sveiki ir gali vykti į svečius. Todėl nukentėjusioji parašė elektroninį laišką savo vyrui L. B. klausdama, ar gali nukentėjusios tėvai mėnesiui atvykti į svečius iš Kinijos. Nežino, ar šis laiškas supykdė sutuoktinį, bet po to L. B. parašė, kad nori su nukentėjusiąja skirtis. 2019 m. gegužės mėnesį sužinojo apie planuojamas skyrybas. L. B. norėjo, kad nukentėjusioji pasirašytų susitarimą ir išsikraustytų iš namų. Tai nebuvo jai gerai, nes turėtų išeiti viena, be vaikų, be nieko ir turėtų mokėti išlaikymą vaikams. Šiuo metu vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta. 2019 m. spalio mėnesį L. B. buvo paskirta kardomoji priemonė - nebendrauti su nukentėjusiąja, bet kaltinamajam nebuvo uždrausta bendrauti su vaikais. L. B. bendravo su vaikais. Ji vaikus prižiūrėdavo. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, kartu gyveno R. B., kuri nukentėjusiąją visaip kontroliavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba nuo 2019-06-07, kai grįžo iš Kinijos jai pateikė sutartį, kad nutraukė darbo sutartį su ja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vertėja anglų-kinų kalbomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla tokia, kad ji padėjo žmonėms pirkti ir parduoti į ir iš Kinijos prekes ir už tai gaudavo kaip tarpininkė atlyginimą. Tas mokėjimas ateidavo iš Kinijos, nukentėjusioji prašydavo savo brolio, kad atsiųstų mokėjimą į įmonę.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė 2020 m. sausio 12 d. nukentėjusios L. J. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, kad tai nutiko spalio 8 d. ryte, kai vaikai atsikėlė į mokyklą. Ji ruošė vaikus į mokyklą. Paruošė jiems pusryčius. Pakvietė sūnų valgyti pusryčių. Tuo metu įtariamasis kalbėjo su jų vyresniu sūnumi A.. Ji kvietė A. ateiti valgyti pusryčių į virtuvę. Ji priėjo prie sofos ir kiniečių kalba jam pasakė kad eitų valgyti pusryčių. Tuo metu jis nekalbėjo su sūnumi buvo piktas, atsisuko į ją ir trenkė, pašaukė J. ir trenkė jai. Pasakė jos vardą angliškai ir po kelių sekundžių jai trenkė. Namuose kalba anglų kalba. Jai trenkė į dešinį petį. Ji garsiai anglų kalba jam pasakė „kodėl tu trenkei“. Jaunesnis sūnus J. buvo virtuvėje ir girdėjo triukšmą jis priėjo prie jos prie sofos ir paėmė ją į virtuvę. Daugiau detalių nelabai pamena. Vaikai pavalgė ir ji palydėjo vaikus į mokyklą, nes buvo jos diena lydėti vaikus į mokyklą. Tą dieną jokio konflikto nebuvo. Kitą dieną tai yra spalio 9 d. buvo pietų metas ji ruošėsi į mokyklą paimti vieno vaiko, nes tai buvo jos diena. Kaip ėmė drabužius buvo prie slenkamų durų, jis grįžo į namus netikėtai ir paėmė daiktų sau ar savo motinai, nežino ir pastūmė tas slenkamas duris ir atidarius antras duris jos atsitrenkė į ją, bet nebuvo daug sužalota, tik gavo šoką. Tada jis išėjo.

Į teisėjo klausimus nukentėjusioji atsakė: Mano kad sužalota pirmą kartą buvo dėl to, kad vaikai per vėlai buvo pažadinti, ji vaikus apie 7 val. prikėlė, panašiai kaip ir kiekvieną dieną. Pirmą kartą jie ginčijosi kas paims vaikus iš darželio. Vaikai buvo užsiėmimuose, skirtingose vietose, negalėjo viena jų paimti, sakė jam ar gali jai padėti, paimti vieną, ar kitą vaiką. Jis supyko ant jos dėl to, kad ji nežino kokį vaiką nori paimti. Buvo ginčas kas paims vaiką. Negali paaiškinti dėl ko buvo tas smūgis, prieš vaikui pabundant jie kalbėjo apie tai kokį vaiką reikia paimti, pakalbėjus baigė daryti pusryčius ir pakvietė vaiką valgyti. Vienas sūnus buvo virtuvėje kitas ant sofos, kai ji buvo virtuvėje pakvietė abu sūnus, po to priėjo prie sūnaus ir pakvietė sūnų eiti valgyti ir po to prasidėjo. Priėjo prie sofos pasakyti sūnui A., kad eitų valgyti, o sutuoktinis L. atsisuko ir jai trenkė. Ji kalbėjo su sūnumi ir jai vyras trenkė. Kiniečių kalba sūnui sakė eiti valgyti ir vyras jai trenkė. Jos sutuoktinis atsisuko į ją pasakė jos vardą ir trenkė jai. Jis angliškai pasakė jos vardą, vyras, jis kaip būna piktas pasako angliškai „Janet“. Jis žino jos tikrą vardą, bet naudoja anglų kalbą, jeigu kiniečių kalba tai sunku ištarti jos vardą. Tai normalus jos vardo naudojimas. Ji jautė, kad jis piktas, kadangi garsiai pasakė jos vardą, tai nebuvo normalu tam momentui. Kaip angliškai taria jos vardą būna normalus jos vardo sakymas. Kitą dieną kai stūmė slenkamas duris nežino ar tai jis padarė tyčia, ji jo paklausė kodėl jai trenkė su durimis. Ji norėjo kažką paimti iš spintos ir jis norėjo kažką paimti ir pastūmė duris, ten yra keturios slenkamos durys, kad paimti daiktus turi iš vienos pusės ir kitos pusės pastumti duris, negali pasakyti ar jis tuo momentu tyčia pastūmė duris, nes jo veido nematė. Matėsi, kad jis skubėjo, nes paėmė kažkokius daiktus ir išėjo, galbūt taip padarė, nes skubėjo. Dar buvo po 10 d., tai buvo spalio 17 d., jis taip pat ją pastūmė metro atstumu nuo jo, ją pastūmė ranka. Tai nutiko ryte, sužalojimų nebuvo, skausmo nebuvo, buvo šokas, kad jis pastūmė. Daugiau sužalojimų nebuvo. Jie susituokę nuo 2011 m. Dabar vyras inicijuoja procesą, jis nori išsiskirti. Posėdis vyks sausio 15 d. teisme. Nežino apie ką, bet kalbės apie šeimą, kur vaikai gyvens.

Į prokuroro klausimus nukentėjusioji atsakė: 2019 m. spalio 8 d. ryte vyras smūgį sudavė ranka, su kuria ranka nepamena. Kambaryje buvo tamsu, tiksliai negali pasakyti su kuo sudavė. Tai buvo vienas smūgis. Smūgis buvo stiprus, ji tai juto kelias dienas, nekomfortabiliai kelias dienas jautėsi. Raudona žymė buvo. Po pietų ėjo pas medikus, draugai patarė, kad gautų dokumentą, todėl po pietų nuėjo į medicinos skyrių. Sakė ateiti pasižiūrėti kaip ta vieta atrodys kitą dieną. Atėjus kitą dieną ją patikrino ir išdavė jai dokumentą. Po smūgio sudavimo L. B. sakė „Janet aš kalbėjau su vaiku, ar tu gali manęs nepertraukti“, jis supyko, kad įsiterpė į jo pokalbį su sūnumi. Jai paklausus kodėl jai trenkė jis pasakė kodėl ji jam sutrukdė kalbėtis su sūnumi, ji paskė, kad sūnus turi eiti valgyti, nes pavėluos į mokyklą. Su L. B. apie tą įvykį tą pačią dieną nekalbėjo, bet kitą dieną, nežino kurią, ji priminė šį įvykį, sakė "tu man trenkei, o sakai, kad netrenkei, tu meluoji". Nueiti pas gydytojus patarė draugai, bet nuėjo pati. Jai patarė R. P. ir kiti asmenys, kurių nenori įvardinti. Be vaikų įvykį matė vyro mama R. B.. Ji gyvena kartu. Ji gerbia L. B. mamą R. B. kaip mamą, ji traktuoja ją kaip dukrą. Iki to įvykio, kol atvyko į Lietuvą, mama gerai su ja elgėsi. Ji balandį išvyksta į Kiniją ir grįžta birželį, pusantro mėn. ji praleido Kinijoje, jai reikėjo senelį aplankyti, jis labai serga. Dabar santykiai su R. B. pradėjo keistis į priešingą pusę. Priežastis, kad vyras nori išsiskirti su ja, ji palaiko vyro pusę. Su R. B. vienas didelis konfliktas buvo, jis įvyko rugsėjo viduryje, ji atėjo apie 8 val. vakaro pas ją, buvo pikta, tą vakarą ji ginčijosi su savo vyru, kadangi jis paėmė sūnų padėjo ant sofos žiūrėti animacinį filmuką, ji norėjo kartu žiūrėti, jis jai neleido, išjungė televizorių ir neleido filmuko jai su vaiku žiūrėti, tuo pačiu jo mama paskambino jam telefonu, jis pasakė savo mamai, kad Janet nori paimti vaikus ir išeiti iš namų, maždaug po pusės val. mama pas juos atvažiavo. Ir paprašė, kad ateitų į kambarį, o vaikai tuo metu žiūrėjo filmukus, jie trise tada užsidarė kambaryje ir kalbėjosi, ji klausėsi ji ją kaltino, kokia ji mama, viena iš blogiausių mamų kokią ji yra mačiusi, kam ji norėjo paimti vaikus ir išeiti iš namų. Abu buvo nepatenkinti ja ir abu iš jos juokėsi. Buvo nusivylusi, kai kalbėjo į jai nežiūrėjo ir po to su ja net nekalbėjo. Jis kalbėjo su mama ir juokėsi, ji jautėsi blogai, norėjo šaukti. Tą patį vakarą R. B. trenkė su ranka jai į veidą, į policiją nesikreipė. Dėl to įvykio R. B. pretenzijų neturi. Policijai pasakė, kad kai yra jo mama namie ji blogai jaučiasi, negali miegoti. Kai mama pas juos gyveno buvo toks incidentas, kad ji 6 val. apipylė ją puoduku šalto vandens ir tą pačią dieną ji pradėjo karščiuoti. Kai sudavė R. B. kartu negyveno, tik atėjo aplankyti. Kai apipylė šalto vandens puoduku ji gyveno kartu su jais. Kai ją apipylė šaltu puodeliu vandens jai buvo šokas, buvo lengvai persišaldžiusį, jau prieš tai buvo peršalusi, sirgo, ir ji užpylė ant jos miegančios vandens. Vanduo buvo šaltas, skausmo nesukėlė. Nežaidžia tokių žaidimų kaip im tynės, ar muštynės su vaikais. Filmavimo kameras įrengė L. B.. Ji tai pastebėjo liepos mėn., bet jos jau buvo įrengtos anksčiau, kodėl nežino. Prieš metus, ar kelis, tiksliai neprisimena, namuose yra buvusi vagystė. Ne toje vietoje, kur jie gyvena, bet pirmame aukšte, kur yra įrengtas vyro ofisas. Skyrybų procesas 2019 m. prasidėjo, prasidėjo po to įvykio. Šiuo meta nuo spalio 29 d. su L. B. uždrausta bendrauti, jie nebendrauja.

Į advokato Z. Ž. klausimus nukentėjusioji atsakė: mediacijoje buvome susitikę 4 kartus, tai buvo rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Smūgio metu ji stovėjo, įtariamasis buvo į ją atsisukęs veidu, jis stovėjo. Įvykio metu ji buvo apsirengusi rožinės spalvos sportinio tipo marškinėliais su užtrauktuku. Smūgio vaikai nematė, tik girdėjo. J. atėjo ją paėmė į virtuvę. Negali pasakyti ar vienas vaikas matė, jis sėdėjo nugara į ją ir skaitė knygą ant sofos. Knyga buvo padėta netoli sofos, knygų staliukas netoli sofos. Vyresnis sūnus A. ar matė smūgį negali pasakyti, nes ji tuo meta žiūrėjo į savo vyrą. Po įvykio ji paklausė A. kiniečių kalba „ar matei kaip tėtis man sudavė“ jis pasakė, kad girdėjo kaip ji ištarė žodžius „kodėl tu jai trenkei“. Ir kaip kitas sūnus atėjo ir paėmė ją į virtuvę, ji parodė petį ir paklausė ar čia raudona, taip, sakė, čia raudona, jis sakė pabus su manimi, kol jai skauda. Apie incidentą nekalbėjo. Ji paskui pasakė savo sūnums, kad, jeigu kažką blogo padarei tai turi pripažinti. Ji sūnus mokė, kad, jeigu kažką blogo padarys tai atsiprašo. Medicinos įstaigos žmonės jai pasakė, kad ateiti kitą dieną, kažkas iš medicinos skyriaus nežino ar tai buvo daktaras. Jai patinka sportas, bet kaip apsivedė jai nėra laiko užsiimti sportu, nežino kur užsiimti sportu, nėra draugų, kurie kartu su ja užsiimtų sportu. Po įvykio su vyru bendravo tiesiogiai ir SMS žinutėmis.

Į įtariamojo klausimus nukentėjusioji atsakė: po įvykio, tą dieną negalėjo pranešti policijai, nes turėjo paimti vaiskus iš mokyklos ir nemano, kad turėjo pranešti, nežinojo ar gali, ar negali pranešti policijai. Ne ji pranešė policijai, bet policija jai skambino ir teiravosi dėl šio įvykio, dėl šios bylos. Ji tik turėjo ateiti į policijos įstaigą ir papasakoti apie šį įvykį.

Į prokuroro klausimus nukentėjusioji atsakė: lėšų pragyvenimui gauna dirbdama jų bendroje kompanijoje, ji iš sutuoktinio pinigų negauna, tik algą iš tos įmonės. Prieš tai iš (duomenys neskelbtini) universiteto gaudavo pajamas. (1 t. b. l. 132-136)

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė 2019 m. lapkričio 4 d. mažamečio liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kad jis gyvena su močiute, mama, tėte ir broliuku viename name. Močiutė su jais gyvena neseniai, ji ką tik persikraustė. Močiutė pas juos atėjo gyventi, nes pas ją gyveno ankščiau. Su tėveliu jis draugauja. Su mamyte taip pat draugauja. Mamytė su tėveliu ne visada draugauja. Kai jis ryte valgė pusryčius girdėjo kaip mama pasakė tėčiui „Why you push me?“ (nemušk manęs). Tuo metu mama jautėsi šiek tiek blogiau, nes ją pastūmė. Kambaryje sėdėjo ant sofos brolis ir visą tai pamatė. Močiutės tuo metu nebuvo. Kaip ten viskas įvyko J. daugiau nieko nepasakojo. Mamytę pastūmė tarp svetainės ir virtuvės. Dėl ko pastūmė mamytę jis nežino. Mama tėčiui daugiau nieko nesakė. Tokių atvejų daugiau nebuvo. Mama su tėčiu kalbasi angliškai, jie pykstasi piktai. Jis anglų kalbos nesupranta. Tėtis ir mamytė su jais bendrauja gerai. Į mokyklą juos veža tėtis. Į mokyklą jį išleidžia mama, ji ruošia jam pusryčius. Močiutė kartais ant mamos pasako gyvate arba kiaulė, ji tą pasako ir prie jų. Močiutė su mama nebuvo susipykusios. Tokius žodžius iš močiutės girdėjo po to įvykio. Kai tėtis pastūmė mamą močiutė pas juos jau gyveno. Močiutė su tėčiu kalba apie mamą. Mamą kartais tėtis muša ir ją stumdo. Dabar tėtis gyvena apačioje. Kol jis negyvendavo apačioje tėtis ją mušdavo, yra pats tai matęs. Vieną kartą močiutė mamai pliaukštelėjo per veidą. Pats to nematė, bet jam pasakė mama. Jis matė, kad mamos veidas buvo raudonas. Tuo metu mama buvo nelinksma. Ji daugiau nieko nesakė, neverkė. Jis nori, kad kartu gyventų visa šeima. Taip pat nori, kad su jais gyventų ir močiutė. Prieš stumiant mamą tėtis irgi buvo pamušęs, bet jis to nematė, nes rengėsi. Jis tai girdėjo ir po to jam pasakė mama. Dėl to jis jautėsi blogai. Kada tai įvyko tiksliai nežino. Į teisėjos klausimus atsakė: mama tėčio nemuša. Į prokuroro klausimus per teisėją atsakė: po įvykio mama neverkė. Jis nėra matęs, kad mama kada nors verktų. Kai močiutė mamai trenkė jis matė, kad mamos veidas yra paraudonavęs. Ant mamos mėlynių nėra matęs. Dėl mušimo mama nėra važiavusi pas gydytojus. (1 t. b. l. 117-119).

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė 2019 m. lapkričio 4 d. mažamečio liudytojo J. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kad jis gyvena su mama, tėčiu, močiute ir broliu. Močiutė gyvena kitame name, bet kartais ateina pas juos nakvoti. Tėtis atsivežė močiutę, kad būtų lengviau pyktis su mama. Vieną kartą matė kaip L. B.-tėtis pastūmė mamą. Kai tėtis pastūmė mamą A. buvo kažkur nuėjęs žaisti, o jis matė kaip tėtis pastūmė mamą. Tėtis mamą pastūmė tiesiai į virtuvę. Tėtis mamai pataikė į dešinę ranką (vaikas parodė į dešinę pusę aukštai ties krūtine), tikslios vietos nežino. Brolis to nematė, nes buvo nuėjęs žaisti tik girdėjo. Mama su tėčiu kalbėjo angliškai. Močiutė su mama pykstasi. Ką jie vienas kitam sako jis nesupranta, nes jie kalbasi angliškai. Močiutė kalbasi lietuviškai. Močiutė apie mamą kažką kalba, tačiau ką nežino. Kai mama su tėčiu susipyksta kalbasi angliškai. Jis su broliu A. ir tėčiu buvo nuskridęs j Ispaniją, o mama neskrido, nes mama su tėčiu buvo susipykę ir jis nenorėjo, kad ji skristų. Jie ten prabuvo 10 dienų. Į prokuroro klausimus per teisėją atsakė: tėtis mamą pastūmė su delnu. Močiutė su mama pykstasi. Močiutė su tėčiu nesipyksta. Kai tėtis stūmė mamą koks buvo tikslus laikas nežino. Mama po stūmimo neverkė. Į įtariamojo klausimus per teisėją atsakė: jų name yra rūsys, apačia ir viršus ir dar yra laiptai Į viršų. Mama gyvena visai ant viršaus. Mama su tėčiu ar kalbasi jis nematė. Šiandien jie atėjo kartu. Vakar tėtis vakare buvo išėjęs į kapus. Jie buvo su mama. Kai tėtis pastūmė mamą jis su mama apie tai daugiau nekalbėjo. Prieš čia ateinant mama nieko nesakė ko čia ateina. (1 t. b. l. 124-125).

Teisme apklausiama liudytoja R. B. parodė, kad kaltinamasis L. B. yra jos sūnus, su kuriuo neturi jokių pykčių. Laurynas neturėdamas galimybės vesti vieną vaiką į mokyklą, o kitą į darželį, paprašė kad ji atvažiuotų jam padėti. Ji rugsėjo mėnesį atvažiavo ir pradėjo klausinėti L. J., kodėl ji namie visai nebūna ir kodėl nesirūpina vaikais ir jų nevedžioja į ugdymo įstaigas. L. J. pradėjo aiškinti, kad ji atseit mokosi D. L. J. taip arogantiškai visą laiką elgėsi, miegodavo ilgiausiai, o R. B. vaikus išruošdavo į mokyklą. Šeimoje nebuvo jokio smurto, marti viską išsigalvojo. L. J. būdama nekrikštyta, sako esanti krikščionė. R. B. šeimai labai svarbu krikščionybė. L. J. yra baisi tinginė. Vaikams Kinijoje buvo peršama kita ideologija. Santykiai su marčia pablogėjo, kai Laurynas pradėjo skirtis, gal nuo 2019 m rugsėjo mėnesio. L. J. yra bedarbė ir bemokslė, ir dar visus kitus šokdina aplinkui, tai kokie dar gali būti santykiai. Ji nėra L. J. sudavusi per veidą. Įrašai į bylą buvo pateikti tendencingai.

Liudytoja R. P. teisme apklausiama parodė, kad pažįsta L. J., kurią vadina Dž.. Dž. jai pasakojo keletą aplinkybių apie savo problemas, kad šeimoje neišeina atstatyti taikos su vyru, kad jis nori skirtis, kad neišeina sutarti su anyta. L. J. vieną kartą paskambino ir pasakė, kad vyras jai trenkė, lygtais ir parodė, neatsimena, ar tai buvo nuotrauką ar tai buvo vaizdo skambutis. Liudytoja paaiškino, kad tokiu atveju reikia kreiptis į tam tikrą įstaigą, kur įvertina žalą, tiesiog kreiptis į atitinkamas instancija, kad apgintų ją. Po to Dž. pasakė, kad nuėjo būtent ten, kur įvertino jai žalą. Paskui tiesiog paskatino kreiptis į atitinkamą instituciją dėl tokio jos vyro elgesio. Ji Dž. nurodė, nueiti kur daro medicinos ekspertizę, o paskui liudyti policijoje. Ji pasiūlė nukentėjusiajai kreiptis į policiją, dėl to, kad jai vyras trenkė. L. J. pasakojo, kad anyta ją tiesiog spaudžia, žemina, nukentėjusiajai sunku, kad anyta atsikraustė į jų namus, kur šeima gyvena, nes anyta labai priekaištauja, pasakojo kelis epizodus, kad anyta anksti kelia ją, net užpylė vandens lovoje, kad L. J. atsikeltų. L. J. yra pasakojusi, kad Laurynas nori skirtis, kad neišeina atstatyti gerų santykių, nežino ką daryti, nes jis kategoriškai nori skirtis. Ji sakė, kad galbūt Laurynui kažkas nepatiko dėl tvarkos. Atsimena, vieną kartą pasakojo, kad L. J. negalėjo tvarkytis fiziškai, jai buvo alergija, bet to jis nepriėmė kaip rimtos priežasties. L. J. rodė liudytojai nuotrauką ar tai per vaizdo skambutį, nes matė dėmę raudoną nemažą, o vėliau buvo susitikę ir lygtai rodė nuotrauką, bet tiksliai neatsimena, nes senai jau buvo. L. J. sakė, kad jai trenkė L. B., jos vyras, kaip suprato trenkė kumščiu. Tai nebuvo netyčia, jis to siekė. L. J. yra silpnesnė prieš vyrą, yra anyta priešiškai nusitekusi, ir neturi kas Dž. palaikytų tuose namuose, ir dar svetimoje šalyje, todėl L. J. yra labai pažeidžiama. Su L. B. buvo susitikusi, nes Dž. prašė pažiūrėti vaikus ir Laurynas irgi norėjo susipažinti, kas bus su vaikais. Liudytoja pranešė apie įvykį policijai per e-policija. L. J. gal svarstė išeiti su vaikais, bet vyras jai neleido pasiimti vaikų. L. J. norėjo jai atsilyginti finansiškai dėl pagalbos su vaikais.

Nukentėjusios L. J. protokolu – pareiškimu nustatyta, kad 2019 m. spalio 8 d. ryte, apie 7 val. ji su šeima: vyru L. B., jo motina R. B. bei sūnumis A. B. ir J. B. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Buvo namo antrame aukšte svetainėje. Ji pasakė sūnui, kad jis eitų valgyti pusryčius. Tuo metu sūnus sėdėjo ant sofos ir skaitė knygą. Vyras stovėjo šalia, o jo motina sėdėjo netoli lango. Kai ji pasakė sūnui, kad eitų valgyti, tuo metu vyras atsisuko į ją ir pasakęs jos vardą rankos kumščiu jai smogė į dešinį petį. O ji vyro paklausė kodėl jis ją muša, tada vyras pasakė, kad jei ji sako, kad jis ją mušė, tai tuoj jis ją sumuš. Tada vyras jai pasakė, kodėl ji jam trukdo kalbėti su vaiku. Nuo smūgio ji net žengtelėjo atgal ir pajuto stiprų skausmą. Nuo smūgio jautė skausmą visą savaitę. Ji tik pasakė sūnui, kad eitų valgyti, nes jam paskui reiks eiti į mokyklą, į kurią jį turėjo ji nuvežti. Tuo momentu iš virtuvės atėjo jų mažesnis sūnus J. B., kuris suprato, ką ji pasakė, nors jis nekalba angliškai, bet suprato kas įvyko. Buvo susijaudinusi, tai neprisimena ką sakė J.. P. J. nuvedė ją į virtuvę toliau nuo vyro. Vyro motina matė, kaip Laurynas jai sudavė, bet jie abu neigia tai. A. nematė kaip vyras jai smogė, tik girdėjo, nes ji stovėjo jam už nugaros. Dėl šio įvykio kreipėsi į teismo medicinos ekspertus ir jai buvo išduota specialisto išvada, kurią pateikia prie pareiškimo. Prašo patraukti jos vyrą L. B. atsakomybėn dėl jai sukelto fizinio skausmo, o ją pripažinti nukentėjusia. (1 t. b. l. 11-14).

2019 m. spalio 23 d. nukentėjusioji L. J. protokole - pareiškime parodė, kad 2019-10-08 ryte, apie 7 val. ji su šeima: vyru L. B., jo motina R. B. bei sūnumis A. B. ir J. B. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Buvo namo antrame aukšte svetainėje. Ji pasakė sūnui, kad jis eitų valgyti pusryčius. Tuo metu sūnus sėdėjo ant sofos ir skaitė knygą. Vyras stovėjo šalia, o jo motina sėdėjo netoli lango. Kai ji pasakė sūnui, kad eitų valgyti, tuo metu vyras atsisuko į ją ir pasakęs jos vardą rankos kumščiu jai smogė į dešinį petį. O ji vyro paklausė kodėl jis ją muša, tada vyras pasakė, kad jei ji sako, kad jis ją mušė, tai tuoj jis ją sumuš. Tada vyras jai pasakė, kodėl ji jam trukdo kalbėti su vaiku. Nuo smūgio ji net žengtelėjo atgal ir pajuto stiprų skausmą. Nuo smūgio jautė skausmą visą savaitę. Ji tik pasakė sūnui, kad eitų valgyti, nes jam paskui reiks eiti į mokyklą, į kurią jį turėjo ji nuvežti. Tuo momentu iš virtuvės atėjo jų mažesnis sūnus J. B., kuris suprato, ką ji pasakė, nors jis nekalba angliškai, bet suprato kas įvyko. Buvo susijaudinusi, tai neprisimena ką sakė J.. P. J. nuvedė ją į virtuvę toliau nuo vyro. Vyro motina matė, kaip Laurynas jai sudavė, bet jie abu neigia tai. A. nematė kaip vyras jai smogė, tik girdėjo, nes ji stovėjo jam už nugaros. Dėl šio įvykio kreipėsi į teismo medicinos ekspertus ir jai buvo išduota specialisto išvada, kurią pateikia prie pareiškimo. Prašo patraukti jos vyrą L. B. atsakomybėn dėl jai sukelto fizinio skausmo, o ją pripažinti nukentėjusia. (1 t. b. l. 11-14)

Policijos įvykių registravimo išrašu nustatyta, kad 2019 m. spalio 12 d. R. P. pranešė, kad 2019-10-08 7 val. jos draugė L. J. (kinė) nukentėjo nuo savo sutuoktinio L. B. (lietuvis). Jis su ja nepagarbiai, grubiai elgiasi, žemina, nuolat kaltina, smurtauja psichologiškai, o antradienį trenkė jai kumščiu į petį. Tai įvyko jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji draugei pasakė kreiptis į teismo medicinos ekspertus, jie išrašė jai tai patvirtinantį dokumentą, tačiau ji nedrįsta kreiptis į policiją, nes bijo vyro pykčio dėl to ir galvoja kad gal jis dar pakeis savo požiūrį į ją. Vyras ja manipuliuoja. Jis nori su ja skirtis, tačiau dar nesikreipė dėl to į teismą, nes nori ją palaužti psichologiškai, kad ji pati išeitų (ji negali išeiti, nes būtų apkaltinta šeimos palikimu, prarastų vaikus) arba sutiktų su jo keliamomis sąlygomis. Jis slapta jai nežinant įtaisė namie kameras ir nuolat viską filmuoja, kad rastų, kuo galėtų ją apkaltinti. Jos draugė pati skirtis nenori, dėl savo krikščioniškų įsitikinimų nori išsaugoti šeimą, atstatyti santykius, tačiau vyras to visai nenori ir su ja labai blogai elgiasi. Jis atriboja ją nuo vaikų, kartais neleidžia eiti pasiimti iš mokyklos/darželio, būrelių. Per paskutines dvi-tris savaites, to vyro mama dažnai būna/ nakvoja tuose namuose ir taip pat psichologiškai smurtauja prieš jos draugę, žemina, ištisai liepia namuose kažką tvarkyti, keikia, kelia 6 val ryto ar anksčiau, net apipylė vandeniu miegančią ryte, vieną kartą trenkė per veidą. Visa tai draugė jai papasakojo ir net rodė nuotraukas, audio įrašus, liudijančius visa tai. L. J. nelabai gerai kalba lietuviškai, geriau angliškai. (1 t. b. l. 9)

Patalpų apžiūros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas svetainės kambarys esantis antrame pastato aukšte, bute Nr. 2. Svetainėje kairėje pusėje yra sieninė spinta su stumdomomis durimis, toliau, prie priešingos sienos, nei įėjimo durys, yra spintelė ir sofa-lova pilkos spalvos. Dešinėje pusėje nuo įėjimo durų, yra šaldytuvas baltos spalvos, praėjimas į virtuvės patalpą bei durys į kambarį. Svetainės viduryje yra laiptai į kambarį bei sienelė prie kurios kairėje nuo įėjimo yra spintelė ir staliukas. (1 t. b. l. 15-16)

2019 m. spalio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2711/2019(02) nurodyta, kad nukentėjusiajai L. J. nustatyta kraujosrūva dešinio peties priekinėje dalyje, 6X4 cm plote, skersai - kraujosrūva, violetinė rausvu atspalviu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis). remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t. b. l. 46)

2020-05-27 - 2020-06-17 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuotas nukentėjusiosios L. J. pateiktas garso įrašas pavadinimu "AUDIO-2019-25-11-48-11.m4a", kuriame girdisi pokalbis tarp L. J., L. B. ir R. B.. (2 t. b. l. 138-139).

2020-05-27 - 2020-06-17 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai laikotarpyje nuo 2019-09-12 iki 2019-10-29 iš vaizdo stebėjimo kameroje buvusio atminties kortelės "SanDisk Ultra 32 GB", paimtos 2019-10-29 kratos metu, (duomenys neskelbtini). (2 t. b. l. 140-149).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Išklausius teisme kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, įvertinus byloje esančiu, įvykio vietos apžiūros objektų bei kitų objektų apžiūros protokolus, išklausius ir peržiūrėjus garso ir vaizdo įrašus, bei kitą surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog būtent kaltinamasis L. B. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis neigia kaltę dėl 2020 spalio 8 d. įvykio, tačiau tokia jo pozicija yra atmestina, kadangi jos nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

Teisiamojo posėdžio metu apklausus nukentėjusiąją L. J. nustatyta, kad 2020 spalio 8 d. ankstyvą rytą visa šeima buvo atsikėlusi ir užsiėmė kasdiene veikla, kai virtuvėje kilus žodiniam tarpusavio konfliktui tarp sutuoktinių, ją pastumiant L. B. sudavė vieną smūgį į dešinį petį, dėl ko L. J. skaudėjo, liko ant peties raudona dėmė. Tokias nukentėjusios nurodomas aplinkybes patvirtino ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas mažametis liudytojas J. B., kad ryte tėtis mamą vieną kartą pastūmė tiesiai virtuvėje. Iš dalies šias aplinkybes patvirtina ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas mažametis liudytojas A. B., kuris, nors ir paties įvykio nematė, tačiau tą rytą girdėjo, kaip jo mama tėčiui garsiai sakė:“Why you push me?“, ir mama tuo metu jautėsi blogai. Apie smurtą artimoje aplinkoje nukentėjusioji pirmiausiai papasakojo liudytojai R. P., kuri ir patarė kreiptis į medikus bei policiją, padėjo parašyti pareiškimą e-policija internetiniame portale. Teismas neturi priežasčių abejoti nukentėjusios L. J., mažamečių liudytojų J. B. ir A. B., bei liudytojos R. P. parodymais, kadangi šių keturių asmenų parodymai tarpusavyje sutampa ir sudaro vieningą įvykio eigos visumą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiajai gimtoji kalba yra kiniečių kalba. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jai buvo užtikrintas anglų kalbos vertėjo dalyvavimas, tačiau teismas teisiamojo posėdžio metu stebėjo buvusį šiek tiek apsunkintą vertėjo ir nukentėjusios ryšį verčiant tam tikras aplinkybes, kai vertėjas ne visada suprato L. J. teikiamus paaiškinimus angliškai ir juos tikslinosi. Tikėtina, kad taip atsitiko dėl to, jog, kaip minėta, nukentėjusiajai anglų kalba nėra gimtoji kalba. Tai galima viena iš priežasčių, kodėl nukentėjusios parodymuose yra tam tikrų netikslumų, kurie nelaikytini esminiais. Įvertinus gynybos abejones, jog vaikų parodymai yra įtakoti motinos, o liudytoja R. P. yra L. J. draugė, teismas paminėtus įrodymus vertina ne tik tarpusavyje, bet analizuoja juos bei lygina ir su kitais byloje ištirtais įrodymais, bei vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kiti byloje teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. O teisme peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus buvo nustatyta, kad, po įvykio tą pačią dieną namuose įrengta vaizdo kamera užfiksuoja, kaip nukentėjusioji L. J. prieina prie durų esančio veidrodžio, ir būtent nuo dešinio peties atsmaukusi rūbus jį apžiūrinėja bei mėgina pajudinti dešinę ranką iš peties srities. Be to, teisiamojo posėdžio metu buvo perklausytas ikiteisminio tyrimo metu pateiktas garso įrašas, iš kurio turinio girdėti vykstantis ginčas tarp L. J., L. B., L. B., o L. J. klausia, kodėl jos vyras ją pastūmė. Taigi, šie įrodymai patvirtina aukščiau apklaustųjų liudytojų parodymus dėl nukentėjusios L. J. patirto fizinio smurto. Teismas visumoje su kitais įrodymais įvertina ir 2019 m. spalio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G2711/2019(02), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai L. J. nustatyta kraujosrūva dešinio peties priekinėje dalyje, 6X4 cm plote, skersai - kraujosrūva, violetinė rausvu atspalviu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis). remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t. b. l. 46). Teismas neturi priežasčių netikėti specialistų pateikta išvada dėl nukentėjusios sveikatos sutrikdymo, kadangi jie nėra suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi, be to, neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį ar nukentėjusiąją, o specialisto išvada visiškai atitinka bendrai byloje nustatytomis aplinkybėms. Taigi, esant aukščiau aptartų įrodymų visumai, kaltinamojo teiginiai, kad jis nevartojo L. J. atžvilgiu jokio smurto, yra atmestini kaip nepagrįsti. Teismas kalinamojo naudai nevertina ir liudytojos R. B. parodymų, kadangi ji yra ne tik kaltinamojo motina, kuri suinteresuota bylos baigtimi, tačiau tiek iš teisiamojo posėdžio metu jos duotų parodymų esmės bei retorikos, tiek iš teisme peržiūrėtų vaizdo įrašų darytina pagrįsta išvada, liudytoja R. B. yra ypatingai priešiškai nusiteikusi prieš L. J., todėl R. B. parodymai nėra objektyvūs.

Nagrinėjama byla yra labai jautri. Joje sprendžiamas ginčas tarp svarbiausių šeimoje asmenų – sutuoktinių, pakankamai metų pragyvenusių kartu vienuose namuose Lietuvoje, vienoje šeimoje, kuri ilgą laiką tenkino visus šeimynykščių lūkesčius ir poreikius, tačiau yra jau pradėtas ir dar nebaigtas civilinis procesas teisme dėl santuokos nutraukimo. Tokioje jautrioje byloje, kai nesutaria ir skiriasi santuokoje gyvenę žmonės, o dar tapačiai nagrinėjama ir baudžiamoji byla dėl smurto artimoje aplinkoje, šių proceso dalyvių santykiai yra itin įtempti, todėl teismas labai įdėmiai vertintina visų proceso dalyvių parodymus, juos analizuoja tarpusavyje ir lygina su kitais byloje esančiais duomenimis. Teismo manymu, kaltinamajam, kuris į savo tuo metu itin svarbią gyvenimo moterį – sutuoktinę L. J. – investavo didžiausias tiek dvasines, tiek materialines vertybes, yra itin sunku ir skaudu pripažinti savo kaltę nukrypus į kraštutinumus, t.y. fizinį smurtą.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai L. B. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad L. B. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje žodinio konflikto metu su sutuoktine L. J. panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą - vieną kartą ranka suduodamas į dešinio peties sritį, padarydamas kraujosruvą dešinio peties priekinėje dalyje, tokiu būdu nukentėjusiajai L. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. B. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo sutuoktinę, ir taip pasikėsino į BK 140 straipsnyje ginamą vertybę – žmogaus sveikatą. Neteisėtus veiksmus prieš ją kaltinamasis tyčia atliko siekdamas atitinkamo rezultato ir tokius padarinius sukėlė. Nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo grubių fizinių veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo sutrikdyta sveikata. Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina L. B. kaltę įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka šio nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai bei įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

L. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Vertinant jo asmenybę, pažymėtina, kad jis charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nebaustas administracine tvarka, psichiatrijos klinikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į virš nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teisme posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti L. B. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), kurios trukmė skiriama įvertinus tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba ir prisideda prie rūpinimosi mažamečiais vaikais, jam neskirtinas įpareigojimas, susijęs su neatlygintinu darbu. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

L. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 vnt. diskai su įrašais, atminties kortelė su vaizdo stebėjimo kameros įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 272 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 vnt. diskai su įrašais, atminties kortelė su vaizdo stebėjimo kameros įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).