- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-589-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18456-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- L. B.
- Advokatai
- Austėja Gylytė-Masaitienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, bei pagal atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui L. B. dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. B. prašo nutraukti santuoką su atsakove L. J. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės po 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, nustatyti bendravimo tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą, įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti su visais jai priklausančiais daiktai iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų.
2. Ieškovas L. B. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Prašyme nurodė, kad pradėjus skyrybų procesą iškyla grėsmė, jog atsakovė be ieškovo žinios gali išsivežti gyventi į Kiniją nepilnamečius vaikus. Atsakovė šiuo metu niekur nedirba, todėl ieškovui vienam tenka materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.
3. L. J. priešieškiniu prašo patvirtinti ieškovo ir atsakovės gyvenimą skyrium (separaciją) nustatant, kad gyvenimas skyriumi prasidėjo dėl ieškovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo po 300 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, padalinti santuokoje įgytą turtą.
4. Atsakovė L. J. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Prašyme nurodė, kad ieškovas visiškai neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir kitokių jų poreikių tenkinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė laikiną nepilnamečio vaiko A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir nepilnamečio vaiko J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą vieną savaitę su motina L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pagal jos gyvenamąją vietą, kitą savaitę su tėvu L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pagal jo gyvenamąją vietą.
6. Teismas nustatė, kad tėvai tarpusavyje yra susitarę dėl vaikų gyvenamosios vietos – vieną savaitę vaikai gyvena su vienu iš tėvų, kitą – su kitu. Sutuoktiniai gyvena tame pačiame name, tik skirtinguose aukštuose. Visi byloje dalyvaujantys asmenys pavirtino, kad šiuo metu yra laikomasi nustatytos tvarkos. Teismo vertinimu, nei prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei teismo posėdžio metu nei viena iš šalių nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl toks susitarimas yra ydingas vaikų interesų požiūriu. Įvertinus į bylą pateiktas grėsmės vaikui lygio nustatymo anketas nenustatyta, kad vaikams, gyvenant su kuriuo nors iš tėvų, kiltų grėsmė. Į bylą pateiktoje pažymoje apie A. ir J. B. mokymąsi Kauno berniukų chorinio dainavimo mokykloje „duomenys neskelbtini“ nurodoma, kad vaikų mokymosi sutartis yra pasirašęs ir už mokslą moka tėvas L. B., tačiau vaikų mama L. J. taip pat atsakingai vykdo sutartinius įsipareigojimus ir juos rūpestingai bei tinkamai įgyvendina. Berniukų mama rūpinasi pamokų lankomumu ir mokymosi rezultatais, bendrauja su mokytojais ir direktore. Kauno lopšelio-darželio „duomenys neskelbtini“ pažymoje apie mažamečių A. ir J. B. šeimą nurodoma, kad abu tėvai labai domisi vaikų pasiekimais, nepraleidžia grupės tėvų susirinkimų, dalyvauja sūnų ugdymo procesuose, kasdieną vaikus į darželį atveda ir pasiima vienas kuris nors iš tėvų.
7. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena jiems įprastoje aplinkoje, turi sąlygas bendrauti su abiem tėvais, sprendžia, kad šalių tarpusavio sutarta bendravimo su vaikais tvarka ir susitarimas dėl vaikų gyvenamosios vietos šiuo metu labiausiai atitinka šalių vaikų interesus. Teismas, įvertinęs, kad šalių santykiai šiuo metu yra konfliktiški, sprendė esant tikslinga teismo nutartimi įtvirtinti šalių susitarimą, tam, kad bylos nagrinėjimo metu išlaikyti stabilią padėtį (status quo).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė L. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį, nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, lėšų tvarkytoja paskiriant L. J.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių. Ieškovas L. B. gyvena tame pačiame name, kur ir atsakovė su vaikais ((duomenys neskelbtini), Kaunas). Ieškovui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2019 m. spalio 8 d. įvykdytos nusikalstamos veikos atsakovės atžvilgiu, jam pritaikytos poveikio priemonės dėl artinimosi prie atsakovės, ir ieškovas gyvena su mama, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ieškovas tik dienomis atvyksta į kitą namo dalį (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuriame įrengtas ofisas, darbinių pareigų atlikimui. Ieškovas laiko su vaikais neleidžia, palieka vaikus savo motinai. Ieškovo motina nėra tinkamas asmuo prižiūrėti vaikus, kadangi prie vaikų keikiasi, negražiai kalba apie vaikų motiną (atsakovę).
8.2. Nustatyta tvarka pažeidžia vaikų interesus, juos išbalansuoja, vaikai nebesupranta tokios gyvenamosios vietos kaitos. Vaikai yra labiau prisirišę prie motinos, nes ji nuo gimimo augino, gamino maistą, leido su vaikais laisvalaikį. Vaikai, būdami su tėvu, verkia, skambina ir klausia kada juos pasiims atsakovė. Atsakovė yra užtikrinusi visas vaikų tinkamas sąlygas į būstą, tinkamą vystymąsi ir ugdymą. Byloje pateiktos pažymos patvirtina, jog atsakovė aktyviai rūpinasi vaikų lavinimu ir užklasine veikla, rūpinasi pamokų (būrelių) lankomumu ir mokymo rezultatais. Atsakovė 2019 m. spalio 7 d. įsidarbino UAB „duomenys neskelbtini“, gauna pastovias pajamas ir yra pajėgi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsakovės darbo laikas lankstus, gali dirbti iš namų.
8.3. Ieškovas vaikus auklėja fizinėmis drausminimo priemonėmis (mušimu). Ieškovas fizinę jėgą panaudojo ir prieš atsakovę. Šią aplinkybę patvirtina vaiko apklausos protokolas. Ieškovas prieš atsakovę naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, kėlė fizinį skausmą bei terorizavo psichologiškai, ko pasėkoje atsakovei prasidėjo ilgalaikis nerimas dėl atsakovės saugumo ir sveikatos, atsakovė patyrė didelį stresą ir baimę. Ieškovo polinkį smurtauti patvirtina 2019 m. spalio 29 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45334-19. Specialisto išvada patvirtino, kad atsakovei nustatyta kraujosruva dešinio peties priekinėje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
8.4. Teismas, nustatydamas gyvenamąją vieta su ieškovu kas antrą savaitę, netinkamai aiškino CK 3.65 straipsnio nuostatas bei vaiko gyvenamosios vietos sąvoką ir reikšmę. Vaiko gyvenamo vieta - tai vieta, kurioje vaikas gyvena nuolat. Tai reiškia, kad nepilnametis vaikas turi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, prie kurios jis yra prisirišęs, joje yra jo daiktai ir t.t., vaikai turi teisę į gyvenamąjį būstą, sudarant galimybę vaikams nekeisti įprastos gyvenamosios aplinkos. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.
8.5. Šalių santykiai yra konfliktiški, į tarpusavio ginčus ieškovas įtraukia nepilnamečius vaikus, kurie priversti ne tik matyti konfliktuojantį, smurtaujantį tėvą, bet ir dalyvauti tėvams sprendžiant tarpusavio santykius. Tokiu būdu nėra užtikrinama šalių nepilnamečių vaikų teisė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje.
8.6. Nustačius nepilnamečių vaikų A. B. ir J. B. gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo vaikų išlaikymui priteistina kiekvienam po 300 Eur mėnesinių periodinių išmokų dydžio suma, mokėtina kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę. Nepilnamečių vaikų poreikius sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatai, poilsio ir laisvalaikio organizavimui, būsto eksploatavimui. Sūnus A. B. mokosi (duomenys neskelbtini) lb klasėje pagal pradinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programą, lanko Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklą „duomenys neskelbtini“, Kauno sportinių šokių klubą „duomenys neskelbtini“ ir skautų būrelį. Sūnus J. B. lanko Kauno lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ ir Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklą „duomenys neskelbtini“ ir skautų būrelį. Siekiant, kad suaugus vaikams jie taptų visavertėmis asmenybėmis, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas L. B., atstovaujamas advokatės Austėjos Gylytės-Masaitienės, prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos esminius motyvus:
9.1. Laikinosios apsaugos priemonės, kai be išsamaus įrodymų tyrimo nustatoma laikinoji vaikų gyvenamoji vieta, turi būti taikomos tik esant tokių laikinųjų apsaugos priemonių būtinumui. Atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, kurios pagrįstų būtent jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
9.2. Atsakovė siekia, kad, neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, o tik pasiremiant motinos ryšiu su vaikais, būtent su ja būtų nustatoma vaikų laikinoji gyvenamoji vieta, tam, kad vėliau padarytų vaikams įtaką dėl nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Toks motinos interesas neatitinka vaikų interesų, kadangi vaikai, kaip ir patys nurodė apklausos metu, nori gyventi su abiem tėvais, todėl akivaizdu, kad vaikų interesas yra palaikyti maksimalų ryšį su abiem tėvais bylos nagrinėjimo metu ir kad sprendimas dėl gyvenamosios vietos būtų priimtas tik išsamiai įvertinus byloje pateiktus įrodymus.
9.3. Nėra pagrindo tenkinti atsakovės atskirąjį skundą dėl laikino išlaikymo priteisimo. Būtent atsakovė lygia dalimi neprisideda prie vaikų išlaikymo. Tiek atsakovė, tiek ir nepilnamečiai vaikai gyvena ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste. Atsakovė komunalinių mokesčių nemoka, todėl ieškovas vienas moka visus komunalinius mokesčius tiek už vaikus, tiek ir už atsakovę. Taip pat ieškovas vienas moka ir už visus vaikų būrelius ir darželį, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Ieškovui didžiąja dalimi vienam išlaikant vaikus, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš jo priteisti laikiną išlaikymą.
9.4. CK 3.169 straipsnio 1–3 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Nagrinėjamu atveju 2019 m. lapkričio 11 d. tėvai susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos vieną savaitę pas vieną, kitą savaitę pas kitą iš tėvų. Priešingai nei nurodo atsakovė, toks susitarimas bylos nagrinėjimo metu atitinka vaikų interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai įtvirtino šį susitarimą nutartimi. Nors atsakovė teigia, kad sutiko su nustatyta vaikų gyvenamosios vietos tvarka manydama, jog tvarka bus taikoma trumpą laiką, tačiau tai nėra tiesa, kadangi pagalbos plane, kuriuo nustatyta tvarka, nurodyta, kad pagalbos planas sudarytas iki 2020 m. gegužės mėnesio, t. y. 7 mėnesiams.
9.5. Atsakovei pradėjus ikiteisminį tyrimą prieš ieškovą, ieškovas laikinai buvo priverstas išsikraustyti, tačiau šiuo metu ieškovas grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) butą, todėl tėvai gyvena dvibučiame gyvenamajame name atskiruose butuose, todėl faktiškai vaikai gyvendami tiek su tėvu, tiek su motina, gyvena toje pačioje vietoje - tame pačiame name.
9.6. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri su šeima bendrauja nuo 2019 m. spalio mėn. ir yra išsamiai įsigilinusi į šeimoje esančią situaciją bei vaikų interesus, byloje pateikė 2019 m. gruodžio 11 d. išvadą Nr. 2SD-4594, kurioje nurodė, kad, įvertinus grėsmės šeimoje lygį, grėsmės vaikams nenustatytos. Išvadoje taip pat nurodoma, kad atsakovei sunku užtikrinti tinkamą vaikų ugdymą, kadangi moteris šiuo metu nedirba, jai sunku patenkinti vaikų pagrindinius poreikius. Ieškovo prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo vaikų A. B. ir J. B. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu L. B. neprieštarauja vaikų interesams. Teismo posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pakoregavo savo poziciją ir patikslindama nurodė, jog vaikų interesus atitinka vaikų gyvenimas vieną savaitę su vienu iš tėvų, kitą savaitę su kitu, bei nemato pagrindo tokiai tėvų susitarimu nustatytai tvarkai keisti.
9.7. Atsakovė auklėja vaikus naudodama fizines bausmes vaikų atžvilgiu, psichologiškai traumuoja vaikus. L. B. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl L. J. naudojamo smurto prieš nepilnamečius vaikus. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių, tačiau sūnus apklausos metu nurodė, kad ,,Man kartais, kai mama užpykdavo, man suduodavo per ranką savo ranka. Tuo metu man šiek tiek skaudėdavo“.
9.8. Atsakovė kreipėsi į policiją dėl tariamai naudoto smurto prieš ją - pastūmimo, po kurio liko mėlynė. Iki šio kreipimosi ieškovas niekada nėra smurtavęs, nėra fiksuota jokių tokio pobūdžio įvykių. Ieškovas yra gerai charakterizuojamas, visą laiką rūpinosi vaikais ir šeima. Ieškovas buvo išėjęs vaikų priežiūros atostogų, taip pat turi savo įmonę, dirba kvalifikuotą darbą, yra Šaulių sąjungos narys.
9.9. Būtent atsakovė, siekdama bet kokia kaina laimėti bylą, daro itin neigiamą įtaką vaikams. Atsakovė, prasidėjus bylai dėl santuokos nutraukimo, nuolat pasakoja vaikams apie tėvų nesutarimus, tariamą tėvo smurtą. Vaikai yra mažamečiai. Vienam vaikui septyneri, kitam penkeri metai. Motina turėtų suprasti, jog tokios informacijos pasakojimas mažamečiams vaikams nėra galimas ir daro itin didelę žalą jų sveikatai. Motina tokiu būdu įtraukia vaikus į tėvų santuokos nutraukimo bylą, darydama jiems didelę žalą.
9.10. Atsakovė nemoka lietuvių kalbos. Nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą tik su motina, kiltų grėsmė vaikų interesų užtikrinimui. Iki šiol visas sutartis su vaikų ugdymo įstaigomis ir kitomis institucijomis, kiek būtina vaikų interesų užtikrinimui, pasirašydavo ieškovas. Atsakovė negali padėti vaikams ruošti namų darbų, negali tinkamai jų atstovauti gydymo įstaigose, valstybinėse institucijose.
9.11. Klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo skirtas žodinis nagrinėjimas, kurio metu buvo nuodugniai analizuoti visi šalių argumentai. Atsakovė visus įrodymus galėjo pateikti sprendžiant klausimą pirmosios instancijos teisme, šių įrodymų pateikimo būtinybė neiškilo vėliau, todėl nauji atsakovės įrodymai, teikiami su atskiruoju skundu, nepriimti.
Šalies argumentai
9.12. Ieškovas taip pat prašo nepriimti į bylą teikiamos ikiteisminio tyrimo medžiagos, kadangi baudžiamoji byla nėra baigta ir asmuo laikomas nekaltu, kol nėra įrodyta priešingai. Pagal bendrąją baudžiamojo proceso taisyklę ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina (BPK 177 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis, kurioje pateikiamos stenogramos iš namuose buvusių vaizdo kamerų pažeidžia asmens teisę į privatų gyvenimą. Ši medžiaga perteklinė, nesusijusiu su nagrinėjama byla, ir pažeidžia asmenų teisę į privatų gyvenimą. Medžiagoje užfiksuotas trečiųjų asmenų, kurie nėra šios bylos dalyviai, privatus gyvenimas. Medžiaga surinkta ikiteisminio tyrimo tikslais, tačiau civilinės bylos kontekste tokia vaizdo įrašų medžiaga neatitinka leistinumo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė šiuos priedus (įrodymus): Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45334-19 medžiagos kopiją, pokalbių stenogramas, audio įrašus (4 vnt.). Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šių dokumentų kopijas: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2019 m. spalio 23 d. Lietuvos Šaulių sąjungos pažymą, 2019 m. gruodžio 12 d. Kauno sportinių šokių klubo „(duomenys neskelbtini)“ pažymą. Teismas, susipažinęs su pateiktais šalių įrodymais, sprendžia, kad naujai pateikti duomenys gali būti reikšmingi teisingam klausimo, kylančio apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Todėl mano, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi, prijungti naujus įrodymus ir vertinti juos kartu su byloje jau esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkinti šalių prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė laikiną nepilnamečio vaiko A. B. ir nepilnamečio vaiko J. B. gyvenamąją vietą vieną savaitę su motina L. J. pagal jos gyvenamąją vietą, kitą savaitę su tėvu L. B. pagal jo gyvenamąją vietą. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo nutartį pakeisti ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, lėšų tvarkytoja paskiriant L. J.. Atskirajame skunde nurodoma, kad nustatyta tvarka pažeidžia vaikų interesus, juos išbalansuoja, vaikai labiau yra prisirišę prie atsakovės, todėl atsakovė gali užtikrinti teisę vaikams gyventi saugioje aplinkoje. Be to, ieškovui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinės jėgos panaudojimo prieš atsakovę. Ieškovas negyvena kartu su atsakove, jis gyvena su savo mama.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Atsakovė pareiškė ieškinį, kuris sujungtas su nagrinėjama byla, dėl gyvenimo skyrium nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Šalys prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovas prašė vaikų laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, atsakovė prašė laikinąją vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Nepilnamečiai vaikai, kurie yra 7 metų ir 6 metų amžiaus, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklauso ieškovui, namas kelių aukštų, šiame name gyvena ir atsakovė. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti gyvenamąjį namą bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir atsakovei priteisti ¼ dalį gyvenamojo namo, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, arba netenkinus šio reikalavimo, nustatyti uzufruktą, t. y. atsakovei ir vaikams leisti naudotis nekilnojamuoju turtu (butu, esančiu (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės. Šalys tarpusavyje sudarė susitarimą dėl vaikų gyvenamosios vietos, t. y. susitarė, kad vieną savaitę vaikai gyvena su vienu iš tėvų, kitą savaitę gyvena su kitu iš tėvų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2019 m. gruodžio 11 d. išvadoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 24 d. VTAS specialistai įvertino grėsmės vaikui lygį, grėsmės vaikams lygio nenustatė. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė yra Kinijos pilietė, turi leidimą gyventi Lietuvoje, vaikai gimę ir nuolat gyvena Lietuvoje.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas skundžiama nutartimi neprieštarauja šalių nepilnamečių vaikų interesams, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslus. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog nustatyta tvarka pažeidžia vaikų interesus, juos išbalansuoja, vaikai nebesupranta tokios gyvenamosios vietos kaitos, nepagrįsti jokiais įrodymais. Vaikai ir atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y. atsakovui priklausančiame gyvenamajame name, kuris yra dviejų butų. Duomenų, kad vaikų gyvenamoji vieta keičiama tą savaitę, kuomet vaikai bendrauja su ieškovu, teismui nepateikta. Teismo posėdžio metu svarstant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šalys patvirtino, kad laikosi susitarimo dėl vaikų gyvenamosios vietos – vieną savaitę vaikai gyvena su vienu iš tėvų, kitą – su kitu. Todėl darytina išvada, kad vaikų gyvenamoji vieta yra pastovi, t. y. (duomenys neskelbtini), Kaunas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, ieškovas netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų vaikus. Nors atsakovė ir nurodė, kad ieškovas vaikus auklėja naudodamas fizines bausmes, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.
18. Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako, jos bus tiriamos nagrinėjant bylą iš esmės, o nuolatinė nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaikų prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikai gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikai gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaikų nuomonę. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
19. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.