- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2S-497-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01131-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- D. L., V. L., V. P. L.
- Trečiasis asmuo
- notarė J
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. patikslintą ieškinį atsakovams D. L., V. L., V. P. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, dėl neturtinės žalos priteisimo, povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ir pagal atsakovo D. L. priešieškinį ieškovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, sutuoktinių turto padalijimo, tretieji asmenys byloje – notarė J. V., notarė R. V., akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas, V. P., A. P., individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, A. R., K. R., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. L. patikslintą ieškinį atsakovams D. L., V. L., V. P. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, dėl neturtinės žalos priteisimo, povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pagal atsakovo D. L. priešieškinį ieškovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, sutuoktinių turto padalijimo, tretieji asmenys byloje – notarė J. V. notarė R. V., akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas, V. P., A. P., individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, A. R., K. R., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2021 m. gruodžio 7 d. byloje pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti atsakovą D. L. gyventi skyrium nuo ieškovės A. L. ir išsikraustyti iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovės ir atsakavo santykiai yra itin konfliktiški. Gyvenant kartu tame pačiame name, nuolatos vyksta nesutarimai ir žodiniai konfliktai dėl daugelio buitinių klausimų. 2021 m. gruodžio 3 d. žodinis konfliktas peraugo į atsakovo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. Užduotyje atlikti objektų tyrimą užfiksuota, jog 2021 m. gruodžio 3 d. apie 12:30 val. ieškovei būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir gaminant maistą virtuvėje, kilus žodiniam konfliktui dėl namų buities, atsakovas, priėjęs iš nugaros ir paėmęs ieškovės galvą trenkė ją į gartraukį, dėl ko ieškovė pajuto didelį fizinį skausmą nosies srityje. 2021 m. gruodžio 4 d. medicinos dokumentų išraše užfiksuota, jog ieškovės nosis sutinusi ir nubrozdinta. To priežastis – konfliktas su sutuoktiniu. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, jog 2021 m. gruodžio 3 d. dėl ieškovės atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos ji kreipėsi į policiją, ko pasekoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Atsakovas prieš ieškovę taip pat yra parašęs pareiškimą policijai dėl esą ieškovės prieš jį panaudoto fizinio smurto. Ieškovė nuolat patiria didelį psichologinį spaudimą iš atsakovo. Bijo, kad atsakovas savo agresijos ieškovės atžvilgiu nepakartotų. Teigia, jog būdamas namuose, atsakovas ieškovei toliau darys psichologinį spaudimą, kad atsiimtų prieš jį pateiktą pareiškimą policijai. Dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu gyvenimas vienuose namuose tapo neįmanomas. Prašo atsakovą įpareigoti gyventi atskirai, kadangi gyventi ir naudotis namu kiekvienam atskirai (izoliuotai), vienam su kitu nesusitinkant, nėra jokios galimybės. Ieškovė neturi kur išeiti gyventi. Be to, su ieškove yra nustatyta ir nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta. Atsakovas gauna pajamas iš savo veiklos, D. L. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių administracinių patalpų nuomos, todėl turi visas galimybes užsitikrinti patogų gyvenimą ir palikęs namus (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė jį šmeižia, nuo grįžimo gyventi į namus momento 2021 m. vasarą ieškovė provokuoja konfliktus. Jokio fizinio smurto ieškovės atžvilgiu atsakovas nenaudojo. Pati ieškovė naudoja fizinį smurtą prieš atsakovą – yra jį apliejusi kava, sudavusi su vaza į veido sritį. 2021 m. gruodžio 3 d. pati ieškovė panaudojo fizinį smurtą atsakovo atžvilgiu, kuomet ieškovė, kraustydama indus iš indaplovės trenkė atsakovui į galvą su didele lėkšte. Gindamasis jis atstūmė ieškovę. Dėl ieškovės smurto atsakovo atžvilgiu jis kreipėsi į policijos įstaigą, gavo medicininės ekspertizės išvadą. 2021 m. gruodžio 6 d. ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto. Nepilnametis vaikas jaučiasi laimingas būdamas kartu su atsakovu, vaiko teisių apsaugos specialistams yra nurodęs, kad nenori nieko keisti esamoje situacijoje. Atsakovas mano, kad jis gali gyventi kartu su ieškove viename name ir laukti teismo sprendimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pritaikytos kardomosios priemonės uždraudžiant atsakovui ir ieškovei bendrauti tarpusavyje, tačiau nebuvo nurodyta gyventi skyriumi. Nuo kardomųjų priemonių taikymo namuose konfliktai nekyla, nes ieškovė ir atsakovas nebendrauja. Tuo atveju, jeigu būtų tenkintas ieškovės prašymas kiltų nesklandumų dėl rūpinimosi atsakovo dviem katėmis, kurios yra senos ir ligotos, jomis rūpinasi išskirtinai tik atsakovas, be atsakovo priežiūros katės neišgyventų. Taip pat katės neišgyventų būsto pakeitimo. Jeigu būtų tenkintas ieškovės prašymas nukentėtų vaiko interesai, su kuriuo atsakovas labai gerai sutaria. Atsakovo įmonė šiuo metu patiria finansinių sunkumų ir jis neturi pakankamai pajamų būsto nuomai. Ieškovė šiuo atveju turi kur gyventi – pirmą 2021 m. pusmetį ji buvo išsikrausčiusi gyventi į savo sesers butą, ką gali padaryti ir šiuo metu. Atsakovui neturint galimybės gyventi gyvenamajame name gali labai pablogėti jo būklė, kadangi atsakovas pats rūpinasi namo priežiūra, remontu, moka mokesčius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovo D. L. įpareigojimo gyventi skyriumi nuo ieškovės A. L. ir išsikraustyti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).
5. Teismas darė išvadą, jog nepateikta pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog šiuo metu yra būtina taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
6. Nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog baudžiamojo proceso metu šalims jau yra pritaikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių, griežtesnės kardomosios priemonės, tokios, kaip įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo nebuvo taikytos. Ieškovė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo teisme metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo metu būtų pažeidinėjamos baudžiamajame procese taikytos kardomosios priemonės. Taip pat ieškovė nepagrindė įrodymais teiginių apie jos ar nepilnamečio vaiko šiuo metu patiriamą psichologinį smurtą.
7. Šiuo metu šalys yra nusistatę naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarką, vengia bendravimo. Šalių nepilnametis vaikas nepatiria psichologinio diskomforto, jį tenkina šiuo metu nustatyta jo ir tėvų bendravimo tvarka. Nei ieškovė, nei atsakovas neturi kito gyvenamojo būsto kuriame turėtų galimybę gyventi iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nepatiriant papildomų išlaidų būsto nuomai ir persikraustymui.
8. Teismo vertinimu byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovo elgesys yra tiek pavojingas, kad egzistuotų būtinybė nustatyti jo gyvenimą skyrium. Remiantis šalių nurodytomis aplinkybėmis galima spręsti, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Tačiau konfliktiški šalių tarpusavio santykiai patys savaime nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovą gyventi skyrium. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra įtempti ar konfliktiški, nesudaro pagrindo teigti, jog konfliktų kilimo priežastis yra būtent atsakovo veiksmai. Byloje nepateikta duomenų, kad būtent atsakovo elgesys sukelia šalių vaikui psichologinę įtampą, kenkia jo psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia jo teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti atsakovą D. L. gyventi skyrium nuo ieškovės A. L. ir išsikraustyti iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Byloje šalys buvo pareiškusios prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo– įpareigojimo gyventi skyrium. 2021 m. birželio 3 d. nutartimi atmestas atsakovo prašymas, o 2021 m. birželio 14 d. nutartimi atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tarp šalių ir toliau vyko konfliktai, kol 2021 m. gruodžio 3 d. žodinis konfliktas peraugo į atsakovo fizinį smurtą. Ieškovė kreipėsi į policiją. Po šio įvykio ieškovė kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
1.2. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į ieškovės bei nepilnamečio vaiko interesus, neatsižvelgė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodytas aplinkybes, jog siekiant užtikrinti emociškai saugias, ramias ir stabilias/ įprastas namų sąlygas augti nepilnamečiui, yra pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nevertinta teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė apie policijos vykimą į šalių namus 2022 m. sausio 8 d. įvykus konfliktui tarp šalių.
1.3. Faktas, kad į šalių namus 2022 m. sausio 8 d. buvo kviečiama policija, patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog tarp šalių nuolatos kyla konfliktai bei pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.
1.4. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, jog psichologai, pas kuriuos ji lankosi su vaiku, nurodo, kad vaikui labai kenkia situacija, vykstanti šeimoje. Tačiau šį ieškovės teiginį pagrindžia byloje pateikta VTAT išvada.
1.5. Teismas nurodė, kad atsakovas neturi kito gyvenamojo būsto, kuriame turėtų galimybę gyventi iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, tačiau neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, jog atsakovas turėtų galimybę gyventi kitur: atsakovas nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. sausio 8 d. saviizoliaciją praleido ne namuose; atsakovas didžiąją dalį naktų nakvoja ne namuose; atsakovas turi net 4 (keturias) administracines patalpas, kurias nuomoja ir gauna nuompinigius. Be to, atsakovas sezono metu daug važinėja savo motociklais, nardo, daug keliauja. Tai patvirtina, kad atsakovas turi visas finansines galimybes gyventi ne šalių namuose (duomenys neskelbtini).
1.6. Bylos duomenys patvirtina, jog žodiniai šalių konfliktai jau peraugo į fizinį smurtą.
1.7. Baudžiamoji byla, kurioje atsakovas kaltinamas fizinio smurto prieš ieškovę panaudojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, dar 2021 m. gruodžio viduryje pagreitinto proceso tvarka buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui, nes ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras nusprendė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). O ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo pareiškimą 2022 m. sausio 18 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas.
1.8. Teismas nevertino, kad ieškovė savo namuose gyvena nuolatinėje baimėje dėl galinčio pasikartoti atsakovo fizinio smurto.
1.9. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog ji priimta rašytinio proceso tvarka, tačiau prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Skundžiamoje nutartyje nenurodyti 2022 m. sausio 10 d. posėdyje dalyvavę šalys ir jų atstovai. Skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje nenurodyta, jog civilinė byla nagrinėjama ir pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus byloje, D. L. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Jau ketvirtą kartą yra badoma atsakovą iškraustyti iš gyvenamojo būsto.
2.2. 2021 m. gruodžio 3 d. smurto prieš ieškovę nenaudojo. Būtent ieškovė išprovokavo žodinį ginčą, o po to trenkė atsakovui su lėkšte. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nėra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
2.3. Pats ieškovas kreipėsi dėl fizinio smurto 2021 m. gruodžio 3 d. panaudojimo jo atžvilgiu. Ieškovė nurodo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau yra pateiktas skundas dėl šio nutarimo.
2.4. Anksčiau dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreipėsi, nes ieškovė buvo išsikrausčiusi iš šalių namo (duomenys neskelbtini), tačiau atvykusi išsiveždavo bendrus daiktus, kurie teismo dar nepadalinti.
2.5. 2022 m. sausio 8 d. ieškovė iškvietė policijos pareigūnus, nes atsakovas ieškovei neparodė galimybių paso, neigiamo PGR atsakymo. Šią aplinkybę patvirtina pateikiama vaiko situacijos anketa, kurioje nurodyta, jog net pats vaikas patvirtino, kad jokio konflikto nebuvo, o jis net nesuprato, kam policija apskritai buvo kviečiama.
2.6. Teigdama, jog teismas nevertino VTAT išvadų, apeliantė nutyli, kad nepilnametis vaikas nurodo, kad jis yra laimingas, jaučiasi saugus, jį tenkina esama situacija ir nieko nenori keisti. Apeliantės nurodomoje išvadoje tik rekomenduojama šalims gyventi skyrium, bet nenurodyta kuris turi išsikraustyti.
2.7. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog ieškovė gyvena nuolatinėje baimėje. Šalims yra uždrausta bendrauti. Atsakovas prieš ieškovę fizinio smurto niekada nenaudojo.
2.8. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas turi kur gyventi. Administracinės patalpos yra išnuomotos, jos netinkamos gyventi. Nepagrįsti argumentai, kad atsakovas namuose būna retai.
Motyvuojamoji dalis
2.9. Formalūs procesiniai pažeidimai nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Šalys apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinei instancijai ieškovė pateikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2022 m. sausio 18 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atsakovas pateikė vaiko situacijos vertinimo anketą, elektroninio laiško kopiją, patvirtinančią, kad yra pateiktas skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, šalių pateiktus įrodymus priima ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas šeimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
16. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį.
18. Iš apeliantės atskirojo skundo matyti, jog pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumas ir neteisėtumas iš esmės yra grindžiamas netinkamu, nepilnu faktinių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės pateiktą prašymą, vertinimu. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą išvadą (toliau ir – VTAT) dėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad 2022 m. sausio 8 d. policija buvo iškviesta į šalių namus, teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė gyvena nuolatinėje baimėje.
19. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23, 63 punktus; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021).
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančių įrodymų visuma ir įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamąją dalį, nepagrįstais laiko atskirojo skundo argumentus, dėl netinkamo faktinių bylos aplinkybių vertinimo.
21. Kaip jau nurodyta 16 nutarties punkte, pagrindas ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. vieno sutuoktinio įpareigojimo gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taikymui yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovo elgesys yra tiek pavojingas, kad egzistuotų būtinybė nustatyti jo gyvenimą skyrium, o konfliktiški šalių tarpusavio santykiai patys savaime nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
22. Teismo nustatyta, jog šalių santykiai yra konfliktiški. Tačiau vien ta aplinkybė, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, nesudaro pagrindo laikinųjų apaugos priemonių taikymui, ar vienareikšmei išvadai, jog konfliktų kilimo priežastis yra būtent atsakovo veiksmai, ar kad jo veiksmai yra sukeliantys nepilnamečiam vaikui psichologinę įtampą, kenkiantys jo psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžiantys jo teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad abiejų šalių atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal jų pranešimus apie galimai panaudotą sutuoktinio smurtą. Nors yra iškelta baudžiamoji byla, kurioje atsakovas kaltinamas fizinio smurto prieš ieškovę panaudojimu, tačiau byloje nėra įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, kurie patvirtintų atsakovo netinkamą elgesį. Pats baudžiamosios bylos iškėlimo faktas savaime neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo, o objektyvių duomenų, kurie įrodytų, jog būtent atsakovo veiksmais yra pažeidžiami ieškovės, vaiko interesai, byloje nenustatyta. Be to, nors ieškovė nurodo, kad jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad buvo pateiktas skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Byloje nepateikta duomenų, ar šis skundas yra išnagrinėtas, koks priimtas procesinis sprendimas.
23. Aukščiau nurodytos išvados nepaneigia ir apeliantės nurodyta aplinkybė, jog 2022 m. sausio 8 d. į šalių gyvenamąją vietą buvo kviesta policija. Iš 2022 m. sausio 10 d. vaiko situacijos vertinimo anketos (DOK-20598 priedas) galima spręsti, kad ginčas tarp šalių kilo, nes atsakovas nesutiko ieškovei parodyti Covid-19 testo atsakymo, t. y. policijos iškvietimas nesusijęs su fizinio smurto panaudojimu, ieškovės ar vaiko interesų pažeidimu. Minėta aplinkybė apie policijos iškvietimą į šalių gyvenamąją vietą tik patvirtina faktą, kad šalys nesugeba susitarti tarpusavyje. Tačiau tai nesudaro pagrindo ieškovės prašomų laikinųjų apaugos priemonių taikymui.
24. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad siekiant užtikrinti emociškai saugias, ramias ir stabilias (įprastas) namų sąlygas augti nepilnamečiui, yra pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Išvadoje nurodytos aplinkybės, kad skyrybų proceso metu vaikui galimai daroma neigiama įtaka, galimi kiti vaiko teisių pažeidimai, o matomi ir girdimi konfliktai nepilnamečiui sukelia papildomus emocinius išgyvenimus, nuo kurių nepilnametis turėtų būti kaip įmanoma labiau apsaugotas šalių tarpusavio pastangomis, taip pat nepagrindžia fakto, kad būtent dėl atsakovo elgesio yra pažeidžiami vaiko interesai ir dėl to būtų pagrindas įpareigoti jį gyventi skyriumi. Be to, šį įrodymą teismas vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė vaiko interesams, tačiau kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą.
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Pažymėtina ir tai, jog šalių, šalių ir jų nepilnamečio vaiko santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu tėvai vaikui yra reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių.
26. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad būtent atsakovo veiksmais yra pažeidžiami ieškovės, vaiko interesai, dėl ko nėra pakankamo pagrindo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, teisiškai nereikšmingais laikytini atskirojo skundo argumentai dėl to, ar atsakovas turėtų galimybes įgyvendinti prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
27. Atskirajame skunde pagrįstai nurodyta, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėtas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tačiau nutartyje nurodyta, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nutartyje nenurodytos posėdyje dalyvavusios šalys, nenurodyta, jog civilinė byla nagrinėjama ir pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus byloje, D. L. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys buvo informuotos apie teismo posėdį, dalyvavo teismo posėdyje, todėl turėjo galimybę pasinaudoti procesinėmis teisėmis, skundžiamoje nutartyje yra išdėstytos žodiniame teismo posėdyje nustatytos aplinkybės. Be to, skundžiamoje nutartyje trečiuoju asmeniu yra nurodyta D. L. įmonė „(duomenys neskelbtini)“.
28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės, todėl šalių argumentai kas yra kaltas dėl tarpusavio konfliktų, bus išnagrinėti ir įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
29. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis).
30. Dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.